Karas Ukrainoje. Kodėl Vakarai negina Ukrainos taip, kaip gynė Izraelį?

Balandžio 16 d. rytą Rusijos kariuomenė apšaudė Donecko srities Bachmuto rajono kaimą. Dėl to savo namuose žuvo vietos gyventoja. 

„Nustatinėjama, iš kokio ginklo buvo apšaudyta gyvenvietė“, – nurodė Donecko srities prokuratūros atstovė spaudai.

Žuvusiai moteriai buvo 63 metai. Pasak atstovės spaudai, teisėsaugos pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 2 dalį. Ukrainos baudžiamojo kodekso 438 straipsnį, t. y. dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis suteikė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiajam vadui Oleksandrui Syrskiui visišką veiksmų laisvę vykdyti mobilizaciją ir priimti sprendimus kare su Ukraina.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo planai žiniasklaidai nėra žinomi, tačiau šaltiniai teigia, kad artimiausiu metu tikimasi didesnės gynybos pajėgų mobilizacijos karo draskomoje Ukrainoje.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Oleksandras Syrskis

Šios kampanijos fone, viena vertus, yra gana sėkmingos Rusijos kariuomenės atakos Rytų fronte ir Kremliaus pasirengimas dideliam puolimui, kita vertus – amunicijos trūkumas Ukrainos kariuomenėje ir menka vyrų motyvacija savanoriškai stoti į Ukrainos ginkluotąsias pajėgas.

Praėjusią savaitę Ukrainos parlamentas priėmė naują mobilizacijos įstatymą. Per tris mėnesius trukusius projekto svarstymus buvo išbrauktos kelios griežtos nuostatos (pavyzdžiui, teisės vairuoti transporto priemones sustabdymas už vengimą atlikti karinę tarnybą ar apribojimai užsienyje gyvenantiems Ukrainos karo prievolininkams), už kurias nenorėjo balsuoti valdančiosios partijos deputatai.

Įstatymo projekto svarstymas suteikė gerą progą opozicijai – Petro Porošenkos, Julijos Tymošenko ir kitoms partijoms – kritikuoti valdžią. Jų argumentai dėl karių demobilizacijos po 36 mėnesių ir geresnio dalinių rotacijos organizavimo skamba protingai, tačiau nelabai atitinka karo realijas.

Pagrindinis naujojo įstatymo pakeitimas – bus mobilizuojami jaunesni vyrai. Jei anksčiau buvo nustatytas minimalus 27 metų amžius, dabar jis yra 25 metai. Viršutinė riba išlieka ta pati – 60 metų.

Visą tekstą skaitykite čia.

Ukrainos ir Izraelio dangaus gynyba, kurią vykdo Vakarų sąjungininkai, yra du skirtingi dalykai, jų negalima lyginti, pareiškė Europos Sąjungos vyriausiasis diplomatas Josepas Borrellis.

Pasak jo, Izraelio sistemos „Iron Dome“ analogo dislokavimas Europoje pareikalautų laiko ir daug lėšų. „Antra, Irano atakos metu raketos skriejo virš oro bazių, kurios priklauso Prancūzijai, Jungtinėms Valstijoms ir Jordanijai. Jos taip pat gynė savo bazes. Ukrainoje to nėra. Ten nėra oro bazių, priklausančių Jungtinėms Valstijoms, Didžiajai Britanijai ar Jordanijai“, – cituoja diplomatą „Europos tiesa“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Josepas Borrellis

Vis dėlto Josepas Borrellis įsitikinęs, kad Europos Sąjungos šalys turėtų padėti Ukrainai stiprinti jos oro gynybą. Jis tikisi, kad balandžio 22 d. numatytame ES gynybos ministrų susitikime bus duoti „gana konkretūs įsipareigojimai šia kryptimi“.

„Situacija kardinaliai kitokia“

Tuo tarpu autoritetingas analitinis žurnalas „The Atlantic“ išskyrė kitą priežastį. Pasak leidinio, yra tik viena priežastis – Ukrainą puola branduolinė valstybė, o Izraelį – ne branduolinė valstybė. 

Leidinio autorius pažymi, kad Rusija ne tik turi branduolinių ginklų, bet ir nuolat grasina juos panaudoti. Ir būtent tai, pasak autoriaus, stabdo NATO šalis nuo tiesioginio dalyvavimo ginant Ukrainą.

Izraelio atveju situacija yra ne tik priešinga, bet ir kardinaliai kitokia: pats Izraelis turi branduolinių ginklų (nors tiesiogiai to ir nepripažįsta). Todėl Vakarai baiminasi, kad kas nors gali taip pakenkti Izraeliui, jog tai išprovokuotų atsakomąjį branduolinį smūgį.

„Likusiam pasauliui čia yra kelios pamokos (...) Branduoliniai ginklai suteikia daug daugiau saugumo. Jūs ne tik galite atgrasyti nuo atakų branduoliniu skydu ir ne tik galite palyginti nebaudžiamai pulti kitas šalis, bet ir tam tikromis aplinkybėmis galite tikėtis, kad kiti prisidės prie jūsų gynybos“, – rašo „The Atlantic“.

Primename, kad balandžio 14-osios naktį Iranas masiškai atakavo Izraelį įvairių tipų raketomis ir dronais kamikadzėmis. Izraelio partneriai padėjo juos numušti, kai jie priartėjo prie Izraelio.

Ukraina pasmerkė šią ataką, o prezidentas Volodymyras Zelenskis pažymėjo, kad partnerių pagalba atremiant apšaudymą rodo, jog tokie sprendimai priklauso ne nuo NATO 5 straipsnio, o nuo politinės valios.

Baltieji rūmai pareiškė, kad Izraelis ir Ukraina turi „skirtingą oro erdvę ir skirtingą grėsmių kraštovaizdį“. 

Latvijos vyriausybė nusprendė perduoti Ukrainai pirmąją bepiločių orlaivių partiją kaip „dronų koalicijos“ dalį.

Gynybos ministras Andris Spruds pažymėjo, kad tai pirmasis svarbus Latvijos indėlis į šią „dronų koaliciją“.

Pirkimuose dalyvauja vietos pramonė, o tai reiškia, kad dronų koalicija aktyviai įgauna pagreitį remiant Ukrainą.

Ukrainai skirti dronai yra aukštos kokybės ir praėjo patikras, pridūrė ministras.

Latvija dronų koalicijos plėtrai kasmet skirs ne mažiau kaip 10 mln. eurų. Koalicijos šalių siekis – suteikti milijoną dronų Ukrainos reikmėms.

Primename, kad Didžioji Britanija kartu su Latvija vadovauja tarptautinei „dronų koalicijai“, sudarytai pagal Ukrainos gynybos kontaktinę grupę.

Sausio mėnesį Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Rishi Sunakas paskelbė, kad Didžioji Britanija skirs 200 mln. svarų sterlingų įvairių tipų dronų gamybai Ukrainos kariuomenei.

Ukraina antradienį pranešė, kad nuo Rusijos invazijos pradžios 2022-ųjų vasarį nustatė beveik 37 tūkst. dingusių žmonių, įskaitant kariškius, ir perspėjo, kad tikrasis skaičius gali būti daug didesnis.

Apskaičiuoti tikslų dingusiųjų skaičių sudėtinga, nes Rusijos pajėgos vis dar yra okupavusios maždaug penktadalį šalies teritorijos ir nė viena pusė reguliariai neskelbia duomenų apie karių aukas.

„Beveik 37 tūkst. žmonių laikomi dingusiais – vaikai, civiliai ir kariškiai. Šie skaičiai gali būti daug didesni“, – sakė Ukrainos žmogaus teisių ombudsmenas Dmytro Lubinecas.

Jis nurodė, kad Ukraina ir Raudonasis Kryžius nustatė, jog apie 1,7 tūkst. žmonių buvo neteisėtai sulaikyti Rusijos, kurią D. Lubinecas apkaltino civilių gyventojų grobimu nuo 2014 metų, kai šalies rytuose prasidėjo karas su Maskvos remiamais separatistais.

Visą tekstą skaitykite čia.

Trečiaisiais karo Ukrainoje metais JAV prezidento administracija atsidūrė toje pačioje pusėje kaip ir Kremlius dėl ukrainiečių išpuolių prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas. Apie tai rašo amerikiečių leidinys „Bloomberg“ .

Leidinys primena, kad jau kelias savaites Rusija vykdo intensyvią oro antskrydžių kampaniją prieš Ukrainos energetiką ir nebaudžiamai bombarduoja ukrainiečių gynybines pozicijas fronte.

V.Putinas pateisina atakas prieš Ukrainos elektrines kaip kerštą už ukrainiečių išpuolius prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas. Ir tai būtų tik tušti plepalai, turint omenyje visus ankstesnius rusų išpuolius prieš Ukrainos energetikos sektorių, pažymi „Bloomberg“, jei ne viena aplinkybė.

„Neįprasta tai, kad Jungtinės Valstijos šiuo klausimu yra toje pačioje pusėje kaip ir V.Putinas. Joe Bideno administracija viešai pasisakė prieš Ukrainos išpuolius prieš naftos perdirbimo gamyklas, matyt, baimindamasi poveikio pasaulinėms naftos kainoms“, – pažymi publikacijos autorius.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Pažymima, kad Ukrainos vadovybei sunku suvokti tokią JAV poziciją, turint omenyje, kad Ukraina jau seniai maldauja savo sąjungininkų didesnės karinės pagalbos, ypač dėl oro gynybos sistemų.

„Vakarai tebėra susiskaldę dėl to, kaip stipriai spausti branduolinę Rusiją, kad padėtų Ukrainai laimėti. (...) Neapsisprendimas JAV ir Europoje sukuria netikrumo zoną, kurioje V. Putinas klesti“, – rašo „Bloomberg“.

Nuo metų pradžios Ukraina surengė keletą bepiločių atakų prieš kelias Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, kurios sukėlė didelių problemų Rusijos vidaus degalų rinkoje. Ekspertų teigimu, šalis agresorė prarado iki 15 proc. savo naftos perdirbimo pajėgumų.

Kovo 22 d. autoritetingas leidinys „Financial Times“, remdamasis savo šaltiniais, rašė, kad Jungtinės Valstijos buvo nepatenkintos Ukrainos atakomis prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas ir kad apie tai buvo informuota SBU ir Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovybė.

JAV savo viešuose pareiškimuose buvo diplomatiškesnės. Visų pirma JAV valstybės departamento (Užsienio reikalų ministerijos) vadovas Antony Blinkenas pareiškė, kad Amerika „nepalaiko“ atakų prieš naftos perdirbimo gamyklas ir „nedalyvauja“ jas rengiant.

Europoje ir pačiose Jungtinėse Valstijose, J.Bideno administracija buvo kritikuojama dėl šios pozicijos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad Kinija, dalyvaudama birželį Šveicarijoje vyksiančioje tarptautinėje taikos konferencijoje, galėtų padėti Ukrainai užtikrinti teisingą taiką.

„Esu įsitikinęs, kad pirmasis Pasaulinis taikos aukščiausiojo lygio susitikimas Šveicarijoje gali pradėti tikrąjį kelią į teisingą taiką Ukrainai. Aktyvus Kinijos vaidmuo neabejotinai gali paspartinti mūsų pažangą šiame kelyje“, – socialiniame tinkle „X“ rašė V. Zelenskis.

Imago / Scanpix nuotr./Olafas Scholzas

Pekine viešintis Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį sakė paprašęs kinų prezidento Xi Jinpingo pasinaudoti savo įtaka Rusijos vadovui Vladimirui Putinui, siekiant užbaigti karą Ukrainoje.

„Kinijos žodis turi vertę Rusijoje, – socialiniame tinkle „X“ parašė vokiečių kancleris. – Dėl to paprašiau prezidento Xi paveikti Rusiją, kad Putinas pagaliau atšauktų savo beprasmę kampaniją, išvestų savo karius ir užbaigtų šį siaubingą karą.“

Scanpix nuotr./Asociatyvi nuotr.

Rusijos vyriausybė bando balansuoti tarp gamyklų šalies gilumoje ir karių fronto linijoje apsaugos. Pirmenybė teikiama kariuomenei, o ne civiliams gyventojams, naujausioje karo apžvalgoje pažymėjo Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.

Kaip pažymima pranešime, balandžio 2 d. Ukrainos ginkluotosios pajėgos atakavo naftos perdirbimo gamyklą Tatarstane, maždaug už 1 200 km nuo sienos su Ukraina.

Įmonė veikia nuo 2023 m. liepos mėn. ir yra žinoma tuo, kad joje gaminami Irano bepiločiai lėktuvai „Shahed“, kuriuos Rusija naudoja smūgiams Ukrainai. Tatarstano vadovas Rustamas Minichanovas vėliau pareiškime sakė, kad „niekas mūsų neapsaugos, tik mes patys“.

Britų žvalgybos duomenimis, ši ataka dar kartą įrodo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gebėjimą prasiskverbti gilyn į Rusiją, apeiti Rusijos priešlėktuvinę gynybą ir nustatyti bet kokius karui naudojamus objektus.

„Tatarstano vadovo komentarai greičiausiai rodo tokių atakų baimę. Tikėtina, kad Rusijos gynybos ministerija stengiasi apsaugoti tokius objektus ir greičiausiai pasitenkina balansuodama tarp rizikos civiliams gyventojams ir pavojaus civiliams gyventojams, siekdama išlaikyti dėmesį fronto linijoje, kur Ukrainos bepiločių orlaivių taktika ir atakų dažnumas ir toliau kelia problemų Rusijos pajėgoms“, – pažymima apžvalgoje.

Anksčiau pranešta, kad balandžio 2 d. Ukrainos bepiločiai orlaiviai pirmą kartą atakavo įmones Rusijos Tatarstano Respublikoje. Sprogimai buvo girdimi Alabugos specialiojoje ekonominėje zonoje, kurioje įsikūrusios pramonės ir gamybos įmonės ir kuri yra už tūkstančio kilometrų nuo sienos su Ukraina. Pasak šaltinio specialiosiose tarnybose, išpuolio taikinys visų pirma buvo „Shahed“ bepiločių orlaivių surinkimo gamykla. 

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Facebook“/Ukrainos išminuotojas

Ukraina sukūrė išminuotojų korpusą. Šią užduotį deokupuotose teritorijose vykdys 5000 specialistų, spaudos konferencijos metu pranešė Gynybos ministerijos Vyriausiosios priešmininės kovos valdybos vadovas Ruslanas Berehulia.

„Išminuotojų korpusas iš tikrųjų buvo sukurtas. Iki šiol prie jo prisijungė Gynybos ministerijos ir ginkluotųjų pajėgų padaliniai, kurie vykdys užduotis deokupuotose teritorijose. Jau sukurta 1000 išminavimo grupių“, - nurodė jis.

Pasak R.Berehulios, šiuo metu šie padaliniai veikia Mykolajivo, Chersono ir Charkivo srityse. Tačiau vis dar išlieka problema - trūksta pakankamai transporto priemonių, specialios įrangos ir technikos.

„Dirbame su užsienio partneriais, kurie prisijungė prie išminavimo koalicijos. Bendro darbo dėka artimiausiu metu turėtume tikėtis sulaukti materialinės ir techninės pagalbos. Tai leis mums sukomplektuoti išminavimo korpusui priklausančius padalinius“, - pažymėjo kovos su minomis valdybos vadovas.

Dėl Rusijos invazijos ir aktyvių karo veiksmų Ukraina yra užteršta sprogstamaisiais užtaisais. Kai kurie analitikai Ukrainą vadina labiausiai užminuota šalimi pasaulyje. Daugiau nei ketvirtadalis Ukrainos teritorijos užteršta minomis ir sprogmenimis. Blogiausia padėtis išlieka deokupuotuose regionuose.

Praėjusių metų balandį ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis paskelbė, kad Ukraina pradeda naują valstybės politiką humanitarinio išminavimo srityje, ir paragino kitas šalis padėti.

Kadras iš vaizdo įrašo/Brianske liepsnojo elektros pastotė

Ukrainos karinė žvalgyba pranešė, kad Rusjos Briansko mieste degė elektros pastotė, ko pasekoje Rusijos kariniai objektai buvo atjungti nuo elektros energijos.

Teigiama, kad praeitą naktį keli kariniai ir pramoniniai objektai Brianske buvo atjungti nuo elektros energijos. Dėl 110 kW galios transformatoriaus sugadinimo be elektros energijos liko 29-oji atskiroji geležinkelio brigada, 111-oji karinė gamykla (mašinų gamybos įmonė), 192-oji centrinė karinė gamykla (geležinkelio įrangos tiekėja).

„Šiuos objektus priešas naudojo genocidiniame kare prieš Ukrainą. Už kiekvieną prieš Ukrainą įvykdytą karo nusikaltimą bus teisingai atlyginta“, – teigiama Ukrainos karinės žvalgybos pranešime.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Ukrainoje daug žmonių liko be elektros

Tūkstančiai žmonių Ukrainoje antradienį liko be elektros energijos po to, kai stiprus vėjas ir smarkus lietus sugadino elektros infrastruktūrą, pranešė pareigūnai. 

Naktinės audros padarė nuostolių itin pažeidžiamai Ukrainos energetikos sistemai, kuri ir taip pastarosiomis savaitėmis kenčia nuo nuolatinio Rusijos bombardavimo.

„Dėl blogų oro sąlygų elektros energijos neturi 173 gyvenvietės keturiose srityse“, – pranešė Ukrainos energetikos ministerija.

Centrinėje Dnipropetrovsko srityje, labiausiai nukentėjusioje teritorijoje, daugiau kaip 15 tūkst. žmonių 96 miestuose ir kaimuose neturėjo elektros energijos, teigiama pranešime.

Didžiausia privati Ukrainos energetikos operatorė DTEK teigė, kad jo inžinieriai dirbo „visą naktį ir rytą“, kad atstatytų elektros energijos tiekimą srityje. 

„Dedame visas pastangas, kad iki dienos pabaigos būtų atnaujintas elektros tiekimas į visus namus“, – sakoma pranešime.

Audros prasidėjo praėjus kelioms savaitėms po to, kai nacionalinis elektros tinklų operatorius „Ukrenerho“ įspėjo, kad Ukrainai reikia visiškai decentralizuoti savo elektros energijos tinklą ir sumažinti priklausomybę nuo didesnių elektrinių, Rusijai sudavus keletą skausmingų smūgių jos energetikos infrastruktūrai.

Kovo 22 dieną Maskva surengė didžiulę raketų ir dronų ataką prieš Ukrainos elektros energijos tinklus ir nuo to laiko nesiliauja jų atakavusi. Dėl šių smūgių daugiau kaip milijonas žmonių liko be elektros.

„Wiki Commons“/Tolimojo nuotolio radiolokacinė stotis „Nebo U“

Ukrainos saugumo tarnybos 13-oji vyriausioji karinės kontržvalgybos grupė sunaikino tolimojo nuotolio radiolokacinę stotį Rusijos Briansko srityje, kuri kontroliavo dangų 700 km gilyn į Ukrainos teritoriją, naujienų agentūrai „Unian“ atskleidė šaltinis Saugumo pajėgose (SBU).

„Šį kartą rusai turi vienu modernizuotu „Nebo-U“ kompleksu mažiau, kuris padėjo priešui aptikti ukrainiečių ginklus ir padėjo bombonešiams, atakuojantiems Ukrainos sieną valdomomis aviacinėmis bombomis“, – nurodė šaltinis.

Teigiama, kad į dešimtis milijonų dolerių kainavusią radiolokacinę stotį pataikė septyni bepiločiai atakos orlaiviai.

Saugumo tarnybos šaltinis patvirtino, kad sistema „Nebo-U“ nebeveikia.

„Dėl šio radaro sugadinimo priešas turi mažiau galimybių aptikti oro taikinius prie šiaurinės Ukrainos sienos. Radarų aklumas padės mūsų kariams efektyviau vykdyti žvalgybą, paleisti bepiločius orlaivius ir naudoti karinę aviaciją šiame rajone“, – sakė šaltinis.

Pažymima, kad tai jau antroji sistema „Nebo-U“, kurią sunaikino SBU 13-oji vyriausioji karinės kontržvalgybos valdyba. Pirmoji buvo sunaikinta Rusijos Belgorodo srityje. Radarų kompleksas „Kasta-2E2“ taip pat neseniai buvo sunaikintas netoli laikinai okupuoto Ukrainos miesto Berdiansko.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Volodymyras Zelenskis

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Kyjivo srityje esančią galingą Trypilijos termofikacinę elektrinę sunaikino ja smogusios keturios raketos. Nors į elektrinę jų buvo paleista daugiau nei 10, Ukrainos gynėjams jų visų numušti nepavyko, nes jie nebeturėjo raketų.

„Skriejo 11 raketų. Mes sunaikinome pirmąsias septynias. Keturios iš jų sunaikino Trypiliją. Kodėl? Todėl, kad turėjome nulį raketų. Pasibaigė visos raketos, kurios gynė Trypiliją“, – pabrėžė V.Zelenskis.

Plačiau skaitykite ČIA.

VIDEO: Po Rusijos smūgių Trypilijos elektrinės turbinų ceche kilo didelis gaisras

Po Rusijos smūgių Trypilijos elektrinės turbinų ceche kilo didelis gaisras

AFP/„Scanpix“ nuotr./Plakatas su Irano raketomis

Šeštadienį Iranas į Izraelį paleido daugiau kaip 300 bepiločių orlaivių, balistinių ir sparnuotųjų raketų per masinę ataką, kuri, Izraelio gynybos pajėgų duomenimis, buvo 99 proc. perimta dar prieš pasiekiant taikinius.

„Smūgių paketas buvo parengtas pagal pavyzdį tų, kuriuos rusai ne kartą veiksmingai naudojo prieš Ukrainą“, – rašė Amerikos verslo instituto Kritinių grėsmių projekto gynybos ekspertai Brianas Carteris ir Frederickas W.Kaganas.

Pasak Izraelio gynybos pajėgų, per ataką buvo panaudota 170 bepiločių orlaivių, 30 sparnuotųjų raketų ir 120 balistinių raketų.

„Bepiločiai orlaiviai buvo paleisti gerokai anksčiau nei balistinės raketos, labai tikėtina, kad tikintis, jog jie pasieks Izraelio oro gynybos langą maždaug tuo pačiu metu kaip sparnuotosios raketos ir bepiločiai orlaiviai“, – teigė analitikai.

Plačiau apie Izraelio ir Irano konfliktą skaitykite ČIA.

Socialinių tinklų nuotrauka/Karas Ukrainoje

JAV nutraukė karinę ir finansinę paramą Rusijos agresiją siekiančiai atremti Ukrainai. Šalies kariuomenė pamažu užleidžia pozicijas, o Kyjive ir Vakaruose prabilta apie Vladimiro Putino triumfo grėsmę hibridiniame kare, kurį jis pradėjo prieš Europą, rašo BBC.

Kodėl Donaldo Trumpo šalininkai Kongrese atsisako skirti Joe Bideno pažadėtus 60 mlrd. JAV dolerių, kiek šie pinigai svarbūs Ukrainos išlikimui ir ko tikėtis artimiausiu metu?

Į keturis pagrindinius klausimus apie Amerikos pagalbą Ukrainai atsakoma britų visuomeninio transliuoto BBC naujienų rusų kalba tarnybos interneto svetainėje skelbiamoje publikacijoje.

Plačiau skaitykite ČIA.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Ukrainos karys

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą buvo likviduota 920 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios Rusijos pusė patyrė didesnį nei 455,3 tūkst. gyvosios jėgos nuostolį.

Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinti 9 tankai, 13 šarvuotųjų kovos mašinų, 16 artilerijos sistemų, viena priešlėktuvinės gynybos sistema, 53 automobilių įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetų.

Ukrainos gynėjai taip pat numušė 11 Rusijos bepiločių orlaivių.

„Zuma press“/„Scanpix“/JAV Atstovų Rūmų pirmininkas Mike'as Johnsonas

JAV Atstovų Rūmų pirmininkas Mike'as Johnsonas pirmadienį pristatė keturis atskirus įstatymų projektus dėl pagalbos Ukrainai, Izraeliui, Taivanui ir nacionalinio saugumo prioritetų.

M.Johnsonas savo pasiūlymą pristatė pirmadienį per uždarą Atstovų Rūmų konferenciją, kelis mėnesius atidėliojęs bet kokius sprendimus šiuo politiškai jautriu klausimu.

Pasak dviejų posėdyje dalyvavusių įstatymų leidėjų, ketinama keturis įstatymų projektus perkelti pagal vieną procedūrinę taisyklę, kuri leistų daryti pataisas.

Į ketvirtąjį su nacionaliniu saugumu susijusį įstatymo projektą, pasak M.Johnsono, bus įtrauktas pasiūlymas padėti sumokėti už pagalbą Ukrainai konfiskuojant Rusijos turtą, planas dalį pagalbos teikti paskolų forma ir naujos sankcijos Iranui po savaitgalį Teherano įvykdytų smūgių Izraeliui.

Plačiau skaitykite ČIA.

„SIPA“/„Scanpix“/Norvegijos užsienio reikalų ministras Espenas Barthas Eide

Norvegija pirmadienį pranešė sudariusi saugumo susitarimą su Ukraina, kovojančia su bendros kaimynės Rusijos invazija.

„Norvegija teiks ilgalaikę karinę, politinę, finansinę ir humanitarinę paramą Ukrainai“, – po susitikimo su ukrainiečių prezidentu Volodymyru Zelenskiu Kyjive sakė norvegų užsienio reikalų ministras Espenas Barthas Eide.

„Susitarimas rodo mūsų aiškų politinį įsipareigojimą toliau remti Ukrainą, kaip tai darėme nuo žiauraus ir plataus masto Rusijos puolimo prieš daugiau nei dvejus metus [pradžios]“, – pridūrė jis pareiškime.

Norvegų diplomatijos vadovas sakė, kad susitarimas bus pasirašytas ir paviešintas per kitą V. Zelenskio susitikimą su norvegų ministru pirmininku Jonas Gahru Store. Jo data dar nepaskelbta.

Kyjivo pajėgoms mėginant atremti rusų atakas, Ukraina siekia stiprinti ryšius su sąjungininkais ir prašo atsiųsti ginklų bei šaudmenų. 

Ukraina jau pasirašė dvišalius susitarimus su Jungtine Karalyste, Prancūzija, Vokietija bei keliomis kitomis šalimis. 

Norvegija pažadėjo 75 mlrd. kronų (6,8 mlrd. eurų) civilinę ir karinę pagalbą Ukrainai nuo 2023 iki 2027 metų. 

„AFP“/„Scanpix“/Gaisras Rusijoje

Rusija kreipėsi į Baltarusiją ir Kazachstaną prašydama pagalbos – tai rodo, kad Ukrainos rengiamos atakos prieš Kremliaus naftos pramonės gamyklas turėjo poveikį, Estijos leidiniui „Postimees“ sako saugumo ekspertas Raineris Saksas.

Pastaraisiais mėnesiais Ukrainą aktyviai atakuoja Rusijos naftos perdirbimo gamyklas.

Kovo viduryje Ukrainos drono atakavo už 500 km esančią naftos perdirbimo gamyklą Riazanėje, o vėliau sekė drono smūgis naftos perdirbimo milžinei „Taneco“ Tatarstane – gamykla yra už 1200 km nuo Ukrainos sienos.

Ekspertai kalba, kad tai rodo aukštą naujųjų Ukrainos dronų technologijų lygį. Be to akivaizdu, kad šių dronų rusai nesugeba aptikti.

Teigiama, kad Rusijos generolus taip nustebino pastarieji Ukrainos dronų smūgiai, kuriais buvo smogta naftos infrastruktūrai, kad rimtai pradėta svarstyti, ar dronai nebuvo paleisti iš Kazachstano teritorijos.

Saugumo ekspertas R.Saksas leidiniui „Postimees“ paaiškino, ką reiškia toks Kremliaus prašymas Kazachstanui ir Baltarusijai.

Plačiau skaitykite ČIA.

PETRAS MALUKAS / AFP

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį paragino sąjungininkus parodyti Ukrainai tokią pat vienybę kaip Izraeliui, kuris pareiškė, kad savaitgalį jiems padedant atrėmė Irano ataką.

Pastaraisiais mėnesiais Ukrainai vis dažniau tenka nusivilti Vakarų pagalbos, įskaitant priešlėktuvinę gynybą, kurios, pasak Kyjivo, skubiai reikia mirtinoms Rusijos atakoms atremti, vėlavimu ar stabdymu.

V.Zelenskis socialinio tinklo „Telegram“ paskyros žinutėje padėkojo sąjungininkams, kurie atsiliepė į Ukrainos raginimą stiprinti jos oro gynybą, tačiau teigė, kad „Rusijos atakų intensyvumas reikalauja didesnės vienybės“.

„Gindamas Izraelį laisvasis pasaulis parodė, kad tokia vienybė ne tik įmanoma, bet ir šimtu procentų veiksminga“, – nurodė jis.

„Tas pats įmanoma ir ginant Ukrainą, kuri, kaip ir Izraelis, nėra NATO narė, nuo teroro“, – tęsė jis, ragindamas Ukrainos sąjungininkus pareikšti politinę valią.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba taip pat užsiminė apie Vakarų šalių paramą Izraeliui anksčiau surengtoje spaudos konferencijoje, kurioje paragino kuo greičiau suteikti didesnę pagalbą.

„Matome, kad kai sąjungininkai veikia išvien ir labai koordinuotai, nė viena raketa nenukrenta į taikinius, nepasiekia taikinių Izraelyje“, – spaudos konferencijoje, surengtoje kartu su kolega iš Norvegijos, sakė D.Kuleba.

„Viskas, ko prašome partnerių – net jei negalite elgtis taip, kaip elgiatės Izraelyje – tai duoti mums, kas reikalinga, ir mes padarysime visa kita“, – pridūrė jis.

Iranas vėlų šeštadienį paleido šimtus dronų ir raketų į Izraelį, pranešė žydų valstybės kariuomenė.

Irano revoliucijos gvardija nurodo, kad atakos prieš Izraelį ėmėsi keršydama už balandžio 1 dieną įvykdytą drono smūgį konsulatui Damaske, per kurį žuvo keli iraniečių kariškiai.

Izraelio kariuomenė sakė, kad 99 proc. paleistų raketų buvo perimtos, padedant Jungtinėms Valstijoms ir kitoms sąjungininkėms, todėl ataka padarė tik nedidelę žalą. 

AFP/„Scanpix“ nuotr./Dronas UJ-22

Ukrainos oro pajėgos antradienį pranešė pernakt sunaikinusios devynis rusų dronus.

Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad praėjusią naktį rusai atakavo Ukrainą devyniais atakos dronais „Shahed“, paleistais iš okupuoto Krymo.

Visi devyni dronai buvo numušti virš Mykolajivo, Chersono, Chmelnyckio, Poltavos, Čerkasų ir Dnipropetrovsko sričių.

„DPA“/„Picture-Alliance“/„Scanpix“/Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį pareiškė, kad aptars „teisingą taiką“ Ukrainoje su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu, su kuriuo susitiko Pekine.

„Mano susitikime su prezidentu Xi Jinpingu taip pat bus aptarta, kaip galėtume labiau prisidėti prie teisingos taikos Ukrainoje“, – socialiniame tinkle „X“ paskelbtame pareiškime sakė O.Scholzas. Jis pridūrė, kad nuo jo praėjusio vizito Kinijoje abiejų šalių vyriausybės „intensyviai keičiasi informacija“.

Anksčiau Kinijos valstybinė žiniasklaida pranešė, kad paskutinę trijų dienų kelionės į didžiausią Berlyno prekybos partnerę dieną O.Scholzas susitiko su Xi Jinpingu, ir pridūrė, kad jie neformaliai pasikalbės gerdami arbatą Pekino svečių namuose „Diaoyutai“.

O.Scholzas, siekdamas stiprinti prekybos ryšius, aplankė pietvakarių didmiestį Čongčingą, ekonomikos galiūną Šanchajų ir sostinę Pekiną.

Kanclerį nuo sekmadienio iki antradienio lydėjo gausi ministrų ir verslo vadovų delegacija. Tai jau antroji jo kelionė į Kiniją nuo tada, kai jis pradėjo eiti pareigas.

Plačiau skaitykite ČIA.

„IMAGO“/„Scanpix“/Rusijos karinio laivyno kariai

Jei Jungtinės Valstijos nesuteiks pagalbos Ukrainai, Rusijos puolimas gali pasiekti didelių ir grėsmingų laimėjimų, ypač į vakarus nuo Bachmuto, rašoma Karo tyrimų instituto (ISW) ataskaitoje.

Pasak analitikų, Rusijos pajėgos šiuo metu naudojasi tuo, kad Ukrainos pusei trūksta lėšų, kad pasiektų nedidelių taktinių laimėjimų.

Tokia padėtis susiklostė dėl to, kad JAV nesuteikė pagalbos saugumo srityje.

Ukrainos pareigūnai taip pat toliau perspėja, kad JAV saugumo pagalba yra gyvybiškai svarbi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gebėjimui gintis nuo dabartinių ir būsimų Rusijos puolamųjų operacijų, kurios, kaip prognozuojama, prasidės pavasario pabaigoje ir vasarą.

Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas sakė, kad Ukrainos pajėgos rengiasi atremti būsimą didelį Rusijos puolimą, kuris turėtų įvykti gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje, tačiau pažymėjo, kad be karinės pagalbos iš Vakarų tai padaryti būtų „katastrofiškai sunku“.

Balandžio 14 d. Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas teigė, kad dabartinė padėtis Rytų Ukrainoje yra „įtempta“ ir kad Rusijos pajėgos telkia savo pastangas į vakarus nuo Bachmuto, Časiv Jaro kryptimi. R.Umerovas nurodė, kad Ukrainos kariai sėkmingai naudoja modernią įrangą prieš daugiau Rusijos karių.

Balandžio 15 d. Ukrainos Chortycios grupės atstovas spaudai pulkininkas leitenantas Nazaras Vološynas sakė, kad Ukrainos pajėgos Bachmuto ir Avdijivkos kryptimis gali panaudoti nuo vieno iki penkių artilerijos sviedinių iš dešimties Rusijos pajėgų paleistų sviedinių, tačiau Ukrainos artilerija yra tikslesnė už Rusijos artileriją.

Analitikai pažymėjo, kad Ukrainos pajėgų gebėjimas atremti suintensyvėjusias Rusijos puolamąsias operacijas Rytų Ukrainoje pablogėjo dėl materialinių išteklių trūkumo ir artimiausiu metu gali toliau blogėti, jei ir toliau bus delsiama teikti JAV saugumo pagalbą.