Svarbiausios naujienos
- Buvęs Lenkijos ministras: NATO susitikime gali būti nuspręsta numušinėti Rusijos raketas virš Ukrainos.
- Kaip NATO ruošiasi galimam karui su Rusija.
- Taip labai norėjo pabėgti nuo rusų: 98 m. ukrainietė krentant bomboms pėsčiomis nuėjo 10 km.
- Karybos ekspertas – apie naują rusų išpuolį prieš L.Linkevičių: „Jų zekiškoje kultūroje tai kieta“.
- Slapti dalykai Baltijos jūroje: kaip Rusijos šešėlinis laivynas kelia grėsmę Švedijai.
- Po Rusijos smūgio sudegė Harrio Potterio pilimi vadinama Odesos teisės akademija.
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
J.Stoltenbergas: dėl vėluojančios pagalbos Ukrainos pasitikėjimas NATO sumažėjo
20:38
Balandžio 30 d. generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad NATO „neįvykdė to, ką pažadėjome“, o vėlavimas suteikti pagalbą Kyjivui „pakirto“ Ukrainos pasitikėjimą kariniu aljansu.
Pastarosiomis savaitėmis Ukrainoje pablogėjo padėtis mūšio lauke ir padažnėjo sėkmingų Rusijos oro atakų, o prie to prisidėjo ir vėluojanti Vakarų pagalba, ypač kelis mėnesius trukęs naujausio JAV pagalbos paketo laukimas. Europos Sąjunga taip pat neįvykdė savo tikslo iki kovo mėn. aprūpinti Ukrainą milijonu artilerijos sviedinių.
Kalbėdamas agentūrai „Reuters“, kai balandžio 29 d. po susitikimo su prezidentu Volodymyru Zelenskiu išvyko iš Ukrainos, NATO vadovas teigė, kad būtina iš esmės peržiūrėti tarptautinės karinės pagalbos koordinavimo tvarką.
„Mums reikia tvirtesnės, institucionalizuotos mūsų paramos sistemos, kad būtų užtikrintas nuspėjamumas, didesnė atskaitomybė ir naštos pasidalijimas“, – sakė jis.
„Be abejo, tai, kad nesuteikėme to, ką pažadėjome, pakirto pasitikėjimą...“ – pridūrė J.Stoltenbergas.
J.Stoltenbergas balandžio 29 d. atvyko į Kyjivą su iš anksto neskelbtu vizitu, kuris buvo jo trečiasis vizitas į Ukrainą nuo visiškos Rusijos invazijos pradžios.
Jis vyko blogėjant padėčiai mūšio lauke, o J.Stoltenbergas sakė, kad beveik septynis mėnesius trukęs JAV pagalbos Kyjivui vėlavimas „turėjo realių pasekmių“.
Balandžio 30 d. J.Stoltenbergas pasiūlė, kad vienas iš galimų sprendimų – sukurti daugiametį planą, kuriame būtų aiškiai nustatytas įnašas, kurio tikimasi iš kiekvienos NATO narės.
„Taip bus lengviau planuoti. Bus aišku, ko tikimasi iš kiekvieno sąjungininko“, – sakė J. Stoltenbergas.
Balandžio 30 d. V.Zelenskis sakė, kad Ukraina įstos į NATO tik tada, kai bus sužlugdyta Rusijos invazija.
J.Stoltenbergas sakė, kad Aljansas taip pat siekia padėti Ukrainai kuo labiau priartėti prie NATO standartų, kurie yra jos integracijos proceso dalis, ir pridūrė, kad jos laukia „daug darbo“.
Naujausios žinios apie Ukrainą
08:35
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Odesoje dėl raketų atakos nugriaudėjo sprogimai
23:43
Balandžio 30 d. vėlai vakare Odesoje per oro pavojaus signalą dėl priešo raketų smūgių grėsmės nuskambėjo sprogimai.
Apie tai praneša „RBC-Ukraina“ su nuoroda į „Suspilne Odesa“.
Apie pusę dvyliktos nakties miesto rajone pasigirdo sprogimai.
Prieš tai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadovybė įspėjo apie priešo, naudojančio balistinius ginklus iš pietų, grėsmę.
„Odesa – skubiai pasislėpkite!“ – paskelbė kariškiai 23.28 val.
V.Zelenskis: Ukraina turi greičiau gauti pagalbą, kad sužlugdytų Rusijos planus
23:36
Balandžio 30 d. prezidentas Volodymyras Zelenskis surengė susitikimus dėl padėties fronto linijose ir paragino Vakarų sąjungininkus paspartinti itin reikalingos karinės pagalbos teikimą.
Kalbėdamas per savo kasdienę kalbą V.Zelenskis sakė, kad fronte turėtų dominuoti ne Maskvos pajėgos, „o mūsų Ukrainos iniciatyva – mūsų priešlėktuvinė gynyba, mūsų artilerija, mūsų dronai“.
„Mums reikia gerokai paspartinti tiekimą, kad gerokai padidintume mūsų karių pajėgumus“, – pridūrė jis.
Pastarosiomis savaitėmis Ukraina susidūrė su blogėjančia padėtimi mūšio lauke, taip pat su padažnėjusiomis sėkmingomis Rusijos oro atakomis, o abu šiuos reiškinius apsunkino vėluojanti Vakarų pagalba, ypač kelis mėnesius trukęs naujausio JAV pagalbos paketo laukimas. Europos Sąjunga taip pat neįvykdė savo tikslo iki kovo mėn. aprūpinti Ukrainą milijonu artilerijos sviedinių.
„Mes labai tikimės, kad Jungtinės Valstijos greitai suteiks paramą, – sakė V.Zelenskis ir pridūrė: „Tiekimas, kuris turi būti jaučiamas sunaikintoje okupantų logistikoje, jų baimėje būti įsikūrus bet kur okupuotoje teritorijoje.“
Jis pridūrė, kad kiekvienas atremtas Rusijos puolimas „yra artėjimas prie dienos, kai net bepročiai Kremliuje supras, kad jie negali palaužti Ukrainos“.
V.Zelenskis sakė, kad balandžio 30 d. surengė kelis susitikimus kariniais klausimais ir, gavęs vyriausiojo kariuomenės vado Oleksandro Syrskio ataskaitą, aptarė Ukrainos planus tiek „sužlugdyti Rusijos planus, tiek pasiekti mūsų tikslus“.
Jis taip pat sakė, kad su gynybos ministru Rustemu Umerovu aptarė ginklų tiekimą ir ryšius su tarptautiniais partneriais.
Rusijos pajėgos pastaruoju metu suintensyvino puolamąsias operacijas Ukrainos rytuose, užimdamos daugybę kaimų po Avdijivkos užėmimo vasario mėn.
Pasak O.Syrskio, Rusijos karinė vadovybė užsibrėžė tikslą iki gegužės 9 d. užimti Časiv Jaro miestą, esantį į vakarus nuo Rusijos okupuoto Bachmuto.
Ekspertas tyli apie Ukrainos kontrpuolimą šią vasarą: ukrainiečiams teks kentėti
23:24
Rusai toliau žengia į priekį, o ukrainiečiai atidavinėja jiems teritoriją. Tarptautinio gynybos studijų centro vadovas Indrekas Kannikas atkreipia dėmesį, kad JAV karinė pagalba jau pakeliui, tačiau prireiks laiko, kol ji pasieks dalinius fronte, rašo leidinys „Postimees“.
Ekspertas interviu „Postimees“ įvertino dabartinę situaciją frontą, kaip ją paveikė trūkstama JAV parama ir įvertino, kada galima tikėtis Ukrainos karių proveržio ginant savo šalies teritoriją.
– Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas paskelbė, kad rusai perėjo į puolimą. Kiek bloga tampa Ukrainos padėtis?
– Situacija tokia, kad ukrainiečiai atiduoda teritoriją, ypač netoli Avdijivkos, kur rusai toliau žengia į priekį. Tiesa, labai lėtai, bet šis žygis tęsiasi visą laiką. Kol kas tai dar nėra kažkas tokio, kas grėstų visos fronto linijos žlugimu, ir reikia tikėtis, kad sunkiausias ukrainiečiams laikas baigsis per kelias ateinančias savaites.
Daugiau skaitykite ČIA.
Norvegija skyrė papildomą 600 mln. dolerių paramą Ukrainai
22:17
2024 m. Norvegijos vyriausybė papildomai skirs 600 mln. dolerių Ukrainos priešlėktuvinei gynybai stiprinti ir humanitarinei pagalbai teikti.
Tai pareiškė Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Har Støre, praneša „RBC-Ukraina“ su nuoroda į VG ir Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį socialiniame tinkle „X“.
Kaip rašo laikraštis, šiandien, balandžio 30 d., Norvegijos parlamentas pritarė pagalbos Ukrainai padidinimui 2024 m.
Vėliau Norvegijos premjeras patikslino, kad Ukrainos valstybei bus skirta dar 7 mlrd. norvegiškų kronų (per 600 mln. dolerių).
Prancūzija nurodė įmonėms teikti pirmenybę oro gynybos raketų užsakymams
21:00
Prancūzų gynybos ministras Sebastienas Lecornu pareiškė, kad Prancūzija nurodė įmonėms, dalyvaujančioms oro gynybos raketų „Aster“ gamyboje, teikti pirmenybę šioms sutartims.
Tai buvo pirmas kartas, kai jis pasinaudojo specialiaisiais įgaliojimais, siekdamas paspartinti gynybai reikalingų prekių gamybą.
Tai reiškia, kad „nuo šiol civiliniams užsakymams turi būti teikiama mažesnė pirmenybė“, pirmadienį sakė S.Lecornu Korsikoje esančiame Kalvyje, kur susitiko su savo kolega iš Italijos Guido Crosetto.
„Gynybos pramonės dalyviai turi suprasti, kad jie turi dirbti greičiau ir kad nuo šio darbo priklauso šalies ateitis“, – nurodė G.Crosetto.
„Aster 15“ ir „Aster 30“ raketas gamina Europos įmonė MBDA, o Italija ir Prancūzija Ukrainai, besiginančiai nuo įsiveržusių Rusijos pajėgų, pristatė neįvardytą skaičių raketų.
Kyjivas paprašė daugiau šių raketų, kurios taip pat naudojamos siekiant apsisaugoti nuo Jemeno sukilėlių husių dronų, leidžiamų į laivus Raudonojoje jūroje.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
T.Carlsonas ėmė interviu iš „V.Putino smegenimis“ vadinamo A.Dugino: kas su juo negerai
20:54
Skandalingas buvęs JAV televizijos laidų vedėjas Tuckeris Carlsonas paskelbė 20 minučių interviu su Rusijos kraštutinių dešiniųjų pažiūrų visuomenės veikėju Aleksandru Duginu.
Šiame vaizdo įraše, kuris pirmiausia skirtas Amerikos konservatyviai auditorijai, A.Duginas Vakarų politinį modelį vaizduoja kaip naują totalitarizmą, o Vladimirą Putiną – kaip kovotoją su šia sistema.
Apibūdindamas konfliktą su Vakarais, T.Carlsonas nė karto neužsimena nei apie Krymo aneksiją, kuri tapo precedentu peržiūrėti tarptautiniu mastu pripažintas sienas, nei apie karą su Ukraina – didžiausią karinį konfliktą Europoje nuo 1945 m., pastebi nepriklausomas portalas „Agentstvo“.
Pristatydamas A.Duginą, T.Carlsonas teigė, kad apie šį visuomenės veikėją Vakaruose rašoma kaip apie „V.Putino smegenis“, tačiau iš tiesų jis nėra jo patarėjas, o tik mąstytojas, kurio knygos JAV uždraustos, „nes idėjos pernelyg pavojingos“.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Maskvoje vyras kaltinamas „diskreditavęs“ kariuomenę dėl savo mėlynų ir geltonų plaukų
20:40
Teisių gynimo grupės antradienį nurodė, kad į vieną Maskvos policijos nuovadą dėl užpuolimo atvykęs vyras buvo apkaltintas „diskreditavęs“ Rusijos kariuomenę, nes jo plaukai buvo nudažyti mėlynai ir geltonai – Ukrainos vėliavos spalvomis.
Nuo 2022 metų, kai Rusija pasiuntė karius į Ukrainą, Maskva slopina bet kokią oficialios linijos kritiką.
Teisių gynimo grupė „OVD-Info“ pranešė, kad mėlynai, geltonai ir žaliai plaukus nusidažęs Stanislavas Netesovas savaitgalį kreipėsi į policiją po to, kai buvo užpultas autobusų stotelėje.
„Policijos pareigūnai nusprendė, kad Netesovo šukuosena simbolizuoja Ukrainą ir diskredituoja Rusijos kariuomenę, todėl prieš jį surašė protokolą“, – nurodė „OVD-Info“.
Pareigūnai vyrui taip pat įteikė pranešimą apie šaukimą į karo tarnybos centrą, pridūrė „OVD-Info“.
Tūkstančiai žmonių Rusijoje jau yra patraukti baudžiamojon atsakomybėn už Rusijos karo Ukrainoje kritiką.
Savaitgalį dviem mėnesiams kalėjimo buvo nubausta 67-erių pediatrė Nadežda Bujanova. Ji buvo apkaltinta „melagingos“ informacijos skleidimu apie Rusijos kariuomenę, pasiskundus Ukrainoje žuvusio kareivio našlei, savaitgalį pranešė N.Bujanovos advokatas Oskaras Čerdžijevas.
Kaltinimai N.Bujanovai buvo pateikti vasario mėnesį, bet vėliau ji buvo paleista į laisvę ir jai buvo uždrausta naudotis telefonu bei internetu.
Pasak žmogaus teisių grupių, Maskvos teismas sugriežtino bausmę ir pasiuntė moterį į kalėjimą, nes, anot teismo, ji nepranešė apie savo buvimo vietą.
Byla N.Bujanovai iškelta po to, kai pas ją su sūnumi vizito atvyko vieno iš karių našlė Anastasija Akinšina. Ši moteris paskelbė vaizdo įrašą, kuriame tvirtino, kad gydytoja esą sakė, jog jos vyras buvo „teisėtas Ukrainos taikinys“.
Pediatrė šiuos kaltinimus neigia, o teisių gynimo grupės atkreipė dėmesį į tai, kad teismui nebuvo pateiktas joks teiginius pagrindžiantis garso ar vaizdo įrašas.
Vasarį saugumo tarnybos surengė reidą jos bute.
Be to, N.Bujanova buvo atleista iš darbo vienoje Maskvos klinikoje.
J.Stoltenbergas: dėl vėluojančios pagalbos Ukrainos pasitikėjimas NATO sumažėjo
20:38
Balandžio 30 d. generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad NATO „neįvykdė to, ką pažadėjome“, o vėlavimas suteikti pagalbą Kyjivui „pakirto“ Ukrainos pasitikėjimą kariniu aljansu.
Pastarosiomis savaitėmis Ukrainoje pablogėjo padėtis mūšio lauke ir padažnėjo sėkmingų Rusijos oro atakų, o prie to prisidėjo ir vėluojanti Vakarų pagalba, ypač kelis mėnesius trukęs naujausio JAV pagalbos paketo laukimas. Europos Sąjunga taip pat neįvykdė savo tikslo iki kovo mėn. aprūpinti Ukrainą milijonu artilerijos sviedinių.
Kalbėdamas agentūrai „Reuters“, kai balandžio 29 d. po susitikimo su prezidentu Volodymyru Zelenskiu išvyko iš Ukrainos, NATO vadovas teigė, kad būtina iš esmės peržiūrėti tarptautinės karinės pagalbos koordinavimo tvarką.
„Mums reikia tvirtesnės, institucionalizuotos mūsų paramos sistemos, kad būtų užtikrintas nuspėjamumas, didesnė atskaitomybė ir naštos pasidalijimas“, – sakė jis.
„Be abejo, tai, kad nesuteikėme to, ką pažadėjome, pakirto pasitikėjimą...“ – pridūrė J.Stoltenbergas.
J.Stoltenbergas balandžio 29 d. atvyko į Kyjivą su iš anksto neskelbtu vizitu, kuris buvo jo trečiasis vizitas į Ukrainą nuo visiškos Rusijos invazijos pradžios.
Jis vyko blogėjant padėčiai mūšio lauke, o J.Stoltenbergas sakė, kad beveik septynis mėnesius trukęs JAV pagalbos Kyjivui vėlavimas „turėjo realių pasekmių“.
Balandžio 30 d. J.Stoltenbergas pasiūlė, kad vienas iš galimų sprendimų – sukurti daugiametį planą, kuriame būtų aiškiai nustatytas įnašas, kurio tikimasi iš kiekvienos NATO narės.
„Taip bus lengviau planuoti. Bus aišku, ko tikimasi iš kiekvieno sąjungininko“, – sakė J. Stoltenbergas.
Balandžio 30 d. V.Zelenskis sakė, kad Ukraina įstos į NATO tik tada, kai bus sužlugdyta Rusijos invazija.
J.Stoltenbergas sakė, kad Aljansas taip pat siekia padėti Ukrainai kuo labiau priartėti prie NATO standartų, kurie yra jos integracijos proceso dalis, ir pridūrė, kad jos laukia „daug darbo“.
L.Austinas: JAV suteiks Ukrainai tiek ginklų, kiek tik galės
20:32
Pentagono vadovas Lloydas Austinas pažadėjo, kad Jungtinės Valstijos suteiks Ukrainai tiek ginklų, kiek tik galės.
Atitinkamą pareiškimą jis padarė paklaustas, ar Baltieji rūmai planuoja papildomai tiekti ilgojo nuotolio raketas ATACMS, be neseniai priimto daugiau kaip 60 mlrd. dolerių pagalbos paketo.
„JAV suteiks tiek pajėgumų, kiek galės“, – sakė Austinas, pridurdamas, kad ATACMS jau yra Ukrainoje.
Ukraina skiria lėšų įsigyti 300 000 bepiločių orlaivių
20:22
Balandžio 30 d. Ukrainos ministras pirmininkas Denisas Šmyhalas pareiškė, kad šalies ginkluotosioms pajėgoms bepiločiams lėktuvams įsigyti skirta dar 15,5 mlrd. grivinų (391 mln. JAV dolerių), kurių pakaks 300 000 vienetų.
Bepiločiai orlaiviai buvo pagrindinė Ukrainos gynybos nuo Rusijos karo priemonė. Prezidentas Volodymyras Zelenskis yra sakęs, kad pralenkti Rusiją dronų operacijų srityje yra vienas iš svarbiausių prioritetų 2024 m.
Įraše „Telegram“ D.Šmyhalas teigė, kad naujai skirtos lėšos papildo 2024 m. jau skirtus 43,3 mlrd. grivinų (1,1 mlrd. JAV dolerių).
„Už šiandien skirtas lėšas mūsų saugumo ir gynybos pajėgoms bus pateikta 300 000 bepiločių orlaivių“, – sakė jis.
Vasario 6 d. V.Zelenskis pasirašė dekretą, kuriuo įsteigiamas atskiras Ukrainos ginkluotųjų pajėgų padalinys, skirtas bepiločiams orlaiviams.
Europos Taryba žengė svarbų žingsnį kuriant specialųjį tribunolą Rusijai
20:12
Europos Tarybos Ministrų Komitetas pavedė Tarybos generalinei sekretorei Marijai Pejchynovych-Burych pradėti rengti galimą Ukrainos ir Europos Tarybos susitarimo dėl Tribunolo įsteigimo projektą.
Apie tai praneša RBC-Ukraina su nuoroda į Ukrainos užsienio reikalų ministerijos spaudos tarnybą.
Kaip pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministerija, tai yra „svarbus praktinis žingsnis“ kuriant specialų tribunolą dėl Rusijos įvykdytų nusikaltimų.
Visų pirma Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė, kad Ukraina toliau sieks užtikrinti, kad visapusiškai veikiantis tribunolas vykdytų teisingą teisingumą.
„Tai labai svarbu ne tik visiems ukrainiečiams, nukentėjusiems nuo Rusijos agresijos, bet ir visoms tautoms, kurios siekia gyventi taikiame ir saugiame pasaulyje“, – rašė jis.
Serbijos vyriausybėje dirbs sankcionuotas buvęs žvalgybos vadovas, palankus Rusijai
19:36
Naujojoje Serbijos vyriausybėje dirbs buvęs žvalgybos vadovas, kuris palaiko glaudžius ryšius su Rusija ir kuriam Jungtinės Valstijos yra įvedusios sankcijas, antradienį pareiškė paskirtasis ministras pirmininkas.
Aleksandaras Vulinas bus vienas iš kelių vicepremjerų, pareiškė Milošas Vučevičius, paskelbęs savo būsimo ministrų kabineto sudėtį, už kurią artimiausiomis dienomis turėtų balsuoti Serbijos parlamentas.
Serbija oficialiai siekia narystės Europos Sąjungoje, tačiau kartu palaiko draugiškus santykius su Rusija ir atsisako prisijungti prie Vakarų sankcijų Maskvai dėl jos karo Ukrainoje.
A.Vulino įtraukimas į naująją vyriausybę rodo, kad, nepaisant Serbijos deklaruojamos proeuropietiškos krypties, ji ir toliau palaiko glaudžius ryšius su Rusija.
Liepą JAV A.Vulinui įvedė sankcijas, kaltindamos jį dalyvavus neteisėtame ginklų gabenime, prekyboje narkotikais ir piktnaudžiavimu valstybės tarnyba.
JAV Iždo departamento Užsienio turto kontrolės biuras teigė, kad serbas pasinaudojo savo viešaisiais įgaliojimais ir padėjo JAV sankcionuotam tautiečiui ginklų prekeiviui pergabenti nelegalias ginklų siuntas per Serbijos sienas. Pasak JAV valdžios institucijų, A.Vulinas taip pat kaltinamas veikęs narkotikų prekybos grupuotėje.
Po sankcijų įvedimo jis atsistatydino iš Serbijos žvalgybos agentūros BIA direktoriaus pareigų. Anksčiau A.Vulinas taip pat ėjo kariuomenės ir policijos vado pareigas.
M.Vučevičius anksčiau ėjo gynybos ministro pareigas.
Serbijos vyriausybė suformuota praėjus keliems mėnesiams po įtemptų gruodį įvykusių parlamento rinkimų, kuriuose daugiausiai mandatų 250 narių asamblėjoje laimėjo prezidento Aleksandaro Vučičiaus valdančioji dešiniųjų partija.
Balsavimas pakurstė politinę įtampą, tiek vietos, tiek tarptautiniams stebėtojams pranešus apie plačiai paplitusius pažeidimus. Po rinkimų opozicija surengė gatvės protestus.
„Plieninė siena“: iki gegužės 9 d. Rusija pradės puolimą keliomis kryptimis
19:33
Iki gegužės 9 d. Rusijos okupantai planuoja pradėti puolamąsias operacijas šalies rytuose ir kitomis kryptimis.
Tai pareiškė pasienio būrio „Plieninė siena“ spaudos tarnybos vadovas Ivanas Ševcovas laidoje „Naujienos gyvai“.
„Priešas Putino asmenyje mėgsta tam tikrus terminus, ir dabar jų terminas yra gegužės 9 d. Jie mėgsta tokias šventes, ir būtent iki gegužės 9 d. priešas planuoja pradėti puolamąsias operacijas tiek Ukrainos rytuose, tiek kitomis kryptimis. Tačiau gynybos pajėgos, įskaitant ir pasieniečius, yra tam pasirengusios. Šiandien pasienietis jau nebėra tik kareivis su automatu ir šunimi prie valstybės sienos, jis – galingas kovotojas, vykdantis Ukrainos apsaugos ir gynybos užduotis. Todėl visi yra pasirengę.“ , – sakė I.Ševcovas.
Jis išreiškė įsitikinimą, kad visi priešo bandymai žengti bet kuria kryptimi bus sustabdyti.
D.Trumpas pažadėjo „bandyti padėti Ukrainai“
19:19
Buvęs JAV prezidentas, o dabar vėl pretenduojantis į šį postą Donaldas Trumpas sakė, kad jei laimės rinkimus, stengsis padėti Ukrainai, bet kartu reikalaus tokių pat pastangų iš Europos. Tai D.Trumpas sakė interviu žurnalui „Time“, praneša „Europos tiesa“.
Paklaustas, ar tęs karinę ir humanitarinę pagalbą Ukrainai, D.Trumpas atsakė: „Aš stengsiuosi padėti Ukrainai, bet Europa taip pat turi neatsilikti ir atlikti savo darbą“, pridurdamas, kad Europos šalys „nemoka savo teisingos dalies“.
Buvęs JAV prezidentas taip pat pakomentavo Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano pareiškimus. Po susitikimo su D.Trumpu kovo mėn. jis pareiškė, kad jei bus perrinktas, Ukrainai neskirs nė cento.
„Ne, aš pasakiau, kad neduosiu (nė cento. – Red.), jei Europa nepradės išlyginti (savo pagalbos dalies. – Red.)... Europa turi mokėti. Daug daugiau tenka mums nei Europos šalims. Tai labai nesąžininga mūsų atžvilgiu“, – sakė D.Trumpas.
Jis taip pat sakė, kad Europos Sąjunga nesąžiningai diskriminuoja Jungtines Valstijas prekybos srityje, o Europos NATO narės padidino išlaidas gynybai po jo grasinimų „leisti Rusijai jas užvaldyti“.
Apklausa: 74 proc. ukrainiečių neigiamai vertina rusus
18:59
Daugiau nei du trečdaliai ukrainiečių neigiamai vertina rusus, o maždaug trečdalis – baltarusius, rodo Kyjivo Mohylos akademijos Politikos analizės mokyklos apklausa, kurią balandžio 30 d. paskelbė „Ukrinform“.
Panaši apklausa, paskelbta 2023 m. lapkritį, parodė panašius skaičius – daugiau kaip 70 proc. apklaustųjų buvo neigiamai nusiteikę rusų atžvilgiu.
Naujausios apklausos duomenimis, 20 proc. ukrainiečių teigė, kad rusus vertina neutraliai, ir tik 4 proc. rusus vertina teigiamai arba labai teigiamai.
Nors 74 proc. ukrainiečių „neigiamai arba labai neigiamai vertina Rusijos piliečius“, Kyjive šis skaičius išaugo iki 82 proc. apklaustųjų.
Ukrainos rytuose 65 proc. respondentų teigė, kad rusus vertina neigiamai, o 24 proc. atsakė, kad juos vertina neutraliai.
Tačiau apklausa parodė, kad 53 proc. ukrainiečių teigė esantys teigiamai nusiteikę rusų, kurie aktyviai priešinasi invazijai, atžvilgiu.
Apklausa taip pat parodė, kad 60 proc. ukrainiečių teigiamai vertina baltarusius, kurie nepritaria karui.
Apklausa atlikta telefonu apklausiant 2 005 respondentus, gyvenančius visoje Ukrainoje, išskyrus Rusijos okupuotas teritorijas. Apklausa buvo vykdoma nuo kovo 11 iki kovo 16 d.
Ukrainos apšaudymo metu Rusijos Kursko regione žuvo moteris
18:26
Antradienį Ukrainos pajėgoms apšaudžius pasienio Kozino kaimą Rusijos Kursko srityje, žuvo viena moteris ir trys žmonės buvo sužeisti, pranešė regiono gubernatorius.
Buvęs Lenkijos ministras: NATO susitikime gali būti nuspręsta numušinėti Rusijos raketas virš Ukrainos
16:40
Lenkija kartu su NATO sąjungininkėmis galėtų numušti Rusijos raketas, skriejančias Lenkijos kryptimi virš Ukrainos teritorijos. Tačiau tam reikalingi politiniai sprendimai NATO ir Ukrainos lygmeniu ir galimybė gauti visą informaciją apie padėtį Ukrainos oro erdvėje.
Tai komentare portalui „Ukrinform“ pareiškė buvęs Lenkijos nacionalinės gynybos ministras ir saugumo ekspertas Januszas Onyszkiewiczius.
Pasak jo, šiai dienai NATO „negali išplėsti savo saugumo skėčio virš Vakarų Ukrainos teritorijos“.
„Tačiau dabar įmanoma ir būtina užtikrinti, kad raketas, kurios gali pažeisti Lenkijos oro erdvę, Lenkijos priešlėktuvinės gynybos sistema galėtų numušti iš mūsų šalies teritorijos. Tačiau tam reikės, kad Lenkijos pusė turėtų visą informaciją apie Ukrainos oro erdvę, t. y. informaciją iš Ukrainos radarų ir kitų priemonių, o to Lenkijos pusė šiandien neturi“, – sakė J.Onyszkiewiczius.
Pasak jo, šiandien Lenkijos oro gynybos sistema gali reaguoti į artėjančią raketą paskutinę akimirką, kai gali būti per vėlu ją numušti.
Eksperto teigimu, sprendimas numušti virš Ukrainos Lenkijos kryptimi skriejančias raketas gali būti priimtas, tačiau tam reikės įveikti pasipriešinimą ir tabu, taip pat ir iš NATO partnerių, nes jie turi sutikti su sąjungininkų oro gynybos sistemų naudojimu arba bent jau tam neprieštarauti.
J.Onyszkiewiczius neatmetė galimybės, kad ateityje Aljansas nuspręs visiškai apsaugoti dangų virš vakarinės Ukrainos dalies, tačiau tam „prireiks šiek tiek laiko“. Vis dėlto jis mano, kad sprendimą numušinėti į Lenkiją skrendančias raketas įmanoma pasiekti per liepos mėnesį Vašingtone vyksiantį NATO aukščiausiojo lygio susitikimą.
Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas spaudai Ilja Jevlašas teletilto eteryje sakė, kad Lenkija yra techniškai pajėgi „uždaryti“ dangų virš vakarinių Ukrainos regionų, nes turi tolimojo nuotolio oro gynybos sistemas „Patriot“, tačiau tam reikia politinės valios. Pasak jo, toks sprendimas „palengvintų gyvenimą“ Ukrainos karinėms oro pajėgoms.
Balandžio 27 d. Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pareiškė, kad viena iš Rusijos raketų, paleistų per šeštadienio naktį Rusijos surengtą masinį smūgį Ukrainai, nukrito už 15 km nuo Lenkijos sienos.
Per pastaruosius kelis mėnesius Lenkija pakėlė į orą daugybę Lenkijos ir sąjungininkų karinių orlaivių, įskaitant dvi poras Lenkijos ir JAV naikintuvų F-16, patruliuojančių rytinės Lenkijos oro erdvėje, reaguojant į Rusijos masines raketų atakas Ukrainos teritorijoje.
Per Rusijos smūgį Odesoje žuvo Tarptautinio humanitarinio universiteto prorektorius
16:20
Pirmadienį per Rusijos smūgį Odesoje žuvo Tarptautinio humanitarinio universiteto prorektorius Borisas Vasiljevas.
Apie tai buvo pranešė universitetas.
Iš viso per rusų puolimą Odesoje žuvo penki žmonės.
Transliuotojas „Suspilne“ informavo, kad buvęs Regionų partijos deputatas ir Odesos teisės akademijos rektorius Serhijus Kivalovas buvo sužeistas.
Taip labai norėjo pabėgti nuo rusų: 98 m. ukrainietė krentant bomboms pėsčiomis nuėjo 10 km
14:57
98 metų ukrainietė iš Rusijos okupuojamo Donecko srities Očeretynės miestelio nuėjo 10 km remdamasi lazdomis ir miegodama ant žemės – taip ji norėjo pasiekti Kyjivo kontroliuojamus rajonus.
Vaizdo įraše, kurį pirmadienį Ukrainos policija paskelbė socialinėje žiniasklaidoje, moteris, įvardyta kaip Lidija Stepanivna, sakė, kad ėjo be maisto ir vandens, kelis kartus krito, bet jos būdas neleido jai nustoti eiti, skelbia naujienų agentūra „Reuters“.
„Aš išgyvenau tą karą (Antrąjį pasaulinį karą) ir išgyvensiu šį karą, – sakė Lidija Stepanivna vaizdo įraše, kuriame matyti, kaip ji sėdi ant lovos prieglaudoje, apsirengusi per dideliu paltu, ant galvos užsimaukšlinusi skarelę, o rankose tebelaiko medines lazdas. – Aš likau be nieko. Bet savo Ukrainą palikau pėsčiomis.“
Ji sakė, kad karas, kurį dabar Rusija vykdo prieš jos šalį, nepanašus į Antrąjį pasaulinį karą.
„Dega namai, o medžiai išraunami su šaknimis“, – kalbėjo ji.
Plačiau istoriją skaitykite ČIA.
Kaip NATO ruošiasi galimam karui su Rusija
13:35
NATO kariai iš 14 valstybių narių susirinko Latvijoje dalyvauti didžiausiose Aljanso karinėse pratybose nuo Šaltojo karo laikų. Vienas iš pagrindinių tikslų – pasiųsti signalą Maskvai, kad Aljansas yra pasirengęs ginti savo nares, ypač esančias netoli Rusijos sienos, įskaitant Latviją, pranešė laikraštis „The Wall Street Journal“ (WSJ).
Nurodoma, kad po Šaltojo karo kalbų, komunikacijos sistemų ir ginkluotės skirtumai NATO viduje nebuvo svarbūs, nes jos kariai retai kovojo petys į petį. Dabar pasirengimas koaliciniam karui vėl yra NATO prioritetas, todėl kariai turi žinoti, kaip dirbti kartu mūšio lauke.
Skirtingos nuomonės Aljanse
Kaip pažymima leidinyje, Aljansas išgyvena keletą nesutarimų: lyderiai nesutaria, ar Ukrainai ir kitiems pretendentams į narystę turėtų būti leista prisijungti; būsimas konkursas pakeisti generalinį sekretorių Jensą Stoltenbergą jau sukėlė ginčų; daugelis NATO šalių dar toli gražu nepasiekė žadėto karinio biudžeto lygio. Pažymima, kad 2014 m. NATO šalys susitarė, jog iki šių metų kiekviena iš jų gynybai skirs ne mažiau kaip 2 proc. bendrojo vidaus produkto.
„Vienas iš esminių Aljanso nesutarimų – nenuoseklus šalių narių požiūris į grėsmes. Pagrindinėmis grėsmėmis NATO įvardija terorizmą ir Rusiją. Daugeliui Turkijos ir kitų Viduržemio jūros regiono valstybių narių pareigūnų labiau nei Rusija rūpi regioniniai konfliktai, nelegali migracija ir terorizmas“, – teigiama leidinyje.
NATO analitikai mano, kad tiesioginė Rusijos invazija į kaimyninę valstybę narę artimiausiu metu yra mažai tikėtina, nors kai kurie NATO šalių kariniai pareigūnai neseniai pareiškė, kad Maskva po kelerių metų gali būti pakankamai stipri, kad ją užpultų. Jie baiminasi, kad trumpuoju laikotarpiu Maskva gali išprovokuoti konfliktą kaimyninėse šalyse, kurstydama vietos rusus ir pasinaudodama įtampa kaip pretekstu įsikišti, kaip Kremlius prieš dešimtmetį padarė Rytų Ukrainoje, rašo laikraštis.
Didžiausios NATO pratybos
Tačiau nepaisant visų nesutarimų, NATO ėmėsi rengti didžiausias nuo 1988 m. pratybas. Jos truks keturis mėnesius, jose dalyvaus apie 90 000 karių, 1 100 kovos mašinų, 80 orlaivių ir 50 karo laivų. NATO tikslas – parengti sąjungininkus kovoti petys į petį.
„Ši partnerystė susiejo sąjungininkus glaudžiau nei bet kada nuo Šaltojo karo laikų, kai JAV, Didžioji Britanija ir Prancūzija nuolat laikė savo karius Vakarų Vokietijoje. Latvijoje netoli sostinės Rygos vykusios pratybos buvo vienos didžiausių NATO tarptautinių pratybų šiais metais. Prie 11 šalių narių, kurios jau yra dislokavusios karius Latvijoje, įskaitant Kanadą, prisijungė pajėgos iš JAV, Islandijos ir Latvijos kaimynės Estijos“, – rašė WSJ.
Kaip minėta, pratybos parodė, kad skirtingomis kalbomis kalbantiems kariams buvo sunku susikalbėti. Taip pat kilo problemų dėl ryšių. O karinės įrangos standartizavimas tebėra iššūkis NATO kariams.
Po Šaltojo karo tokie techniniai skirtumai neturėjo didelės reikšmės, nes NATO kariai iš skirtingų šalių retai kariavo kartu. Dabar jie turi galėti dalytis įranga ir žinoti, kad vienos kariuomenės patrankos gali šaudyti kitos kariuomenės sviediniais, pastebi laikraštis.
Aljanso planuotojai nustatė įrangos normas ir stengėsi užtikrinti, kad įranga veiktų pakaitomis. Tačiau net vieno iš pagrindinių NATO standartų – 155 milimetrų artilerijos sviedinių – nariai gamina 14 skirtingų modelių, sakė Nyderlandų admirolas Robas Baueris. Kai kurių sviedinių negalima įdėti į kitas paleidimo sistemas, o kai kurie gali tikti, bet nepavyksta susieti su programine nukreipimo įranga.
Pavyzdžiui, primenama, kad daugelis iš beveik 200 skirtingų ginklų sistemų, suteiktų Ukrainai kovai su Rusija, buvo atgabentos iš NATO šalių, ir ši mišrainė sukėlė „tikrą košmarą“ Ukrainai, kuri vėliau turėjo ieškoti atsarginių dalių, pastebi WSJ.
15min primena, kad balandžio 29 d. Kyjive vykusioje spaudos konferencijoje NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad galima V.Putino pergalė kare prieš Ukrainą Vakarų šalims kainuotų daug brangiau nei parama Kyjivui dabar:
„Šis karas nėra teorinis dalykas. Jis vyksta 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Ir kai mes nevykdome to, ką turėtume vykdyti, tada ukrainiečiai moka kainą, bet taip pat ir mes, visi NATO sąjungininkai.“
Karybos ekspertas – apie naują rusų išpuolį prieš L.Linkevičių: „Jų zekiškoje kultūroje tai kieta“
11:21
Surengtas naujas išpuolis prieš Lietuvos ambasadorių Švedijoje ir buvusį užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių. Kaip kasdienėje karo apžvalgoje rašo karybos ekspertas Egidijus Papečkys, pirmadienį rusų taikiniu tapo buvusio ministro biografija „Wikipedijoje“.
„Rusai išsityčiojo iš Lino Linkevičiaus puslapio rusų kalba „Wikipedijoje“, prirašinėję blevyzgų kaip kieme besitrinantys nebrendylos vaikėzai. Jų zekiškoje kultūroje „kieta“ parašyti, kad LL yra vedęs savo trečios eilės pusbrolį, o dvi jo dukros lesbietės. Dalinuosi, net neturiu ką komentuoti“, – sakė E.Papečkys.
Rusijos ambasadoriaus pavaduotojas gąsdino Paskutiniojo teismo diena
15min primena, kad Rusijos ambasadoriaus Jungtinėse Tautose pavaduotojas Dmitrijus Polianskis socialiniame tinkle X pirmadienį liejo pyktį dėl L.Linkevičiaus trumpos žinutės apie Krymo tiltą. Lietuvius jis pagiežingai vadino „amerikietiškomis bolonkėmis“ ir grasino Paskutiniojo teismo diena.
Jis priminė Lenkijos užsienio reikalų ministro Radoslawo Sikorskio įrašą, kai politikas neva padėkojo JAV už „Nord Stream“ sunaikinimą. „Atrodo, kad liūdnai pagarsėjęs tweet'as (Sikorskio – red. past.) apie „Nord Stream“ sabotažą, kurį jis vėliau bailiai ištrynė, įkvepia vergiškas amerikietiškas bolonkes iš Baltijos šalių. Dabar jie įnirtingai loja, bet vėliau, kai ateis Paskutiniojo teismo diena ir jie gailėsis dėl savo klystkelių, jie apgailėtinai verkšlens“, – piktinosi D.Polianskis, kurį cituoja laikraštis „Vedomosti“.
Tokį pyktį Rusijos atstovui sukėlė trumpa Lietuvos ambasadoriaus ir buvusio užsienio reikalų ministro žinutė socialiniame tinkle X.
Balandžio 27 d. L.Linkevičius jame paskelbė koliažą su Krymo tilto, raketų paleidimo įrenginio ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino nuotraukomis. „Jei kas nors dar nespėjo nusifotografuoti prie Kerčės tilto, dar yra laiko“, – rašė jis.
Padėtis sunki, bet ukrainiečių gynyba negriuvo
Analizuodamas karo eigą savo apžvalgoje, analitikas toliau mini, kad rusai išlaiko iniciatyvą ir aktyviai puldinėja, tačiau ukrainiečiai gana sėkmingai atsimuša.
„Agresorius praneša, kad užimta Semenivkos gyvenvietė (į pietus nuo Očeretynės). Greičiausiai kaip visada, dar neužimta, bet rusai jau skuba kelti vėliavą.
Rusiški šaltiniai taip pat praneša, kad juda pirmyn Očeretynės miestelyje. Apie jo užėmimą jau pranešta kelis kartus, bet kasdien vis dar pripažįsta kad kovos dėl šios gyvenvietės tebevyksta. Taigi, nepaisant daugelio vakarykščių prognozių ukrainiečių gynyba negriuvo, didesnių prasiveržimų nėra“, – pastebi E.Papečkys.
Visgi padėtis išlieka sunki, rusai puolimą palaiko, bet jiems reikia dienos kitos atgauti kvapą (ukrainiečiai jiems padarė nemažų nuostolių), pasipildyti ir persirikiuoti, netrukus puolimas vėl turėtų sustiprėti.
Ką reiškia pokyčiai Baltarusijoje?
Visos Baltarusijos liaudies susirinkimas patvirtino Nacionalinės saugumo koncepciją ir Karinę doktriną.
„Šiandien Aliaksandras Lukašenka pasirašė įsaką, kuriuo į tarnybą (armijoje ir pasienio apsaugos tarnyboje) pašaukiami rezervo karininkai iki 27 metų. Tai reiškia, kad po studijų civilinių aukštųjų mokyklų karinėse katedrose leitenanto laipsnį gavę civiliai dabar privalės tarnauti armijoje. Kaip ilgai – įsake nenurodoma, kiek pašaukiama, taip pat neaišku, nes sąrašas yra tik tarnybiniam naudojimui ir neskelbiamas“, – kalba karybos ekspertas.
Pasak jo, baltarusiai šaukiami tokia pačia tvarka, kaip šaukiami mokymams rezervistai. Įsakas liečia tuos, kurie neatliko būtinosios karo tarnybos prieš studijas ir neturintys atleidimo nuo tarnybos. Kam to reikia?
„Kelis kartus atkreipiau dėmesį, kad vyksta didžiulė propagandinė kampanija, skirta privilioti baltarusių jaunimą pasirinkti profesinę karo tarnybą. Planuojamas pajėgų didinimas, o tam reikia naujų karininkų. Sprendimas padės problemą išspręsti laikinai. Tikėtina, kad vėliau pasinaudos sovietine patirtimi, ir reikalaus kokius dvejus metus po studijų atitarnauti kaip karininkams armijoje arba pasienyje“, – apibendrina analitikas.
Per rusų ataką Charkive žuvo žmogus, dar 7 – sužeisti
10:52 Atnaujinta 12:32
Rusams antradienį smogus šiaurės rytiniam Ukrainos Charkivo miestui žuvo žmogus, dar septyni buvo sužeisti, pranešė pareigūnai.
Meras Ihoris Terechovas socialiniame tinkle „Telegram“ nurodė, kad rusai smogė dviem gyvenamiesiems Charkivo rajonams.
Anot Charkivo srities vadovo Oleho Synjehubovo, pataikyta į civilinę infrastruktūrą.
Anksčiau pranešęs apie du žuvusiuosius, gubernatorius nurodė, kad informacija apie antrą žuvusįjį nepasitvirtino.
Griuvėsiai tebenaršomi, nurodė O. Synjehubovas.
Rusija greičiausiai atakavo miestą KAB aviacinėmis bombomis, pridūrė jis.
Padėtis Charkive, kuris yra netoli Rusijos sienos ir yra antras pagal dydį Ukrainos miestas, pablogėjo dėl Rusijos vykdomų bombardavimų.
Charkive, kuris atiteko Rusijos kariuomenei invazijos pradžioje 2022 metais, prieš karą gyveno 1,4 mln. žmonių.
Tarptautinis gelbėjimo komitetas (IRC) antradienį paskelbė pareiškimą, kuriame aprašoma blogėjanti padėtis Charkive, gyventojams vis labiau nerimaujant dėl reguliarių antskrydžių.
Jame teigiama, kad pastarojo meto išpuoliai padarė „didelę žalą civilinei infrastruktūrai ir smarkiai padidino vietos gyventojų aukų skaičių“.
Dabar miestas nuolat patiria „rimtus elektros energijos tiekimo sutrikimus, vandens ir šildymo tiekimo pertrūkius, be to, visiškai sustojo tramvajų eismas“.
Pareiškime cituojamas Charkive gyvenantis medikas Oleksandras Volkovas, kalbėjęs apie vis labiau kenčiančius miesto gyventojus.
„Charkivo gyventojai vis labiau nerimauja, jie vis mažiau tiki geresne ateitimi, ypač po dažnų pastarojo meto apšaudymų“, – teigė O. Volkovas.
„Gyvenimo sąlygos tampa vis nepatogesnės ir, palyginti su tuo, kas buvo vos prieš šešis mėnesius, labai pablogėjo“, – pabrėžė jis.
Jis pasakojo, kad „dieną ir naktį kaukia oro pavojaus sirenos“, o vietos gyventojai „jaučia padidėjusį nerimą ir stresą“.
O. Volkovas taip pat užsiminė, kad Charkive žmonėms vis sunkiau gauti vaistų.
„Žmonės negali įsigyti medicinos prekių dėl dviejų pagrindinių priežasčių: lėšų trūkumo ir prastos logistikos, kurią dar labiau apsunkina vykstantis karas“, – nurodė jis.
IRC apklausa parodė, kad 54 proc. žmonių Charkive negali gauti paskirtų vaistų dėl lėšų stygiaus ir medikamentų trūkumo.
Odesoje per rusų smūgį žuvusių žmonių skaičius padidėjo iki 5
10:51 Atnaujinta 13:02
Ukrainos pietiniame Odesos uostamiestyje per rusų smūgį žuvusių žmonių skaičius antradienį padidėjo iki penkių – ligoninėje mirė dar vienas sužeistasis, pranešė pareigūnai.
Rusija Odesai smogė pirmadienį. Be žuvusiųjų, yra dar dvi dešimtys sužeistų žmonių.
„Deja, vakarykštės rusų raketų atakos Odesoje aukų skaičius padidėjo iki penkių“, – socialiniuose tinkluose paskelbė vietos gubernatorius Olehas Kiperis.
Pasak jo, žuvusiųjų padaugėjo ligoninėje mirus vyrui, gimusiam 1960 metais.
23 sužeisti žmonės tebegydomi, nurodė gubernatorius.
„Aštuonių būklė rimta, o keturių iš jų, įskaitant ketverių metų mergaitę, – itin rimta, – sakė jis. – Mūsų gydytojai daro, ką gali.“
Atskirai Ukrainos pietinės Chersono srities vadovas pranešė, kad per pastarąsias 24 valandas dėl rusų vykdyto apšaudymo žuvo vienas žmogus.
Kyjivui laukiant itin reikalingų amerikietiškų ginklų, Rusija pastaraisiais mėnesiais negailestingai bombarduoja Ukrainos miestus ir aktyviau puola fronte Rytų Ukrainoje.
Maskvos didelio masto invazija Ukrainoje tęsiasi jau dvejus metus ir du mėnesius.
Senjorų dalinys nebijo Rusijos „orkų“: atlygio negauna, amunicijos neturi, bet priešui – jokio gailesčio
10:20
Ukrainos fronte kaunasi įdomus ir išskirtinis savanorių dalinys, kurį sudaro daugiausia vyresni nei 60 metų vyrai.
Oleksandro Tarano vadovaujamas mobilusis artilerijos dalinys oficialiai nėra Ukrainos kariuomenės dalis, tačiau tai netrukdo jam savo lėšomis stoti į kovą, ginti Ukrainą ir naikinti Rusijos taikinius, praneša „Reuters“.
„Mes galime tvarkytis pensijų fondo dėka“, sako 68 metų karys, kurio karinė pravardė yra Senelis.
Senjorų dalinį sudaro kelios dešimtys ukrainiečių savanorių, daugiausia vyresnių nei 60 metų, kurie dėl garbaus amžiaus nebešaukiami į kariuomenę, bet vis dar nori kovoti.
Judėdami už fronto linijos su ant sunkvežimių sumontuotais raketų paleidimo įrenginiais, jie paklūsta vadų įsakymams ir dirba kartu išvien su kitais ukrainiečių kariais, nors atrodo, kad kariuomenė jų oficialiai neremia.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Finnair“ dėl Rusijos vykdomų GPS signalų trikdžių mėnesiui stabdo skrydžius į Tartu
10:17
Suomijos oro vežėja „Finnair“ pirmadienį pranešė mėnesiui stabdanti skrydžius į Estijos Tartu miestą dėl GPS signalų trikdžių, kuriuos Estijos užsienio reikalų ministras pavadino Rusijos hibridine ataka.
Visi skrydžiai į Tartu sustabdyti nuo balandžio 29-os iki gegužės 31 dienos, kol „Tartu oro uoste bus galima įdiegti alternatyvų artėjimo tūpti sprendimą, kuriam nereikalingas GPS signalas“, sakoma Suomijos oro bendrovės pranešime.
GPS signalų trikdžiai gali „sutrukdyti lėktuvui priartėti ir nusileisti“, nurodė „Finnair“ ir pridūrė, kad trikdžiai „šioje teritorijoje yra gana dažni“.
Praėjusią savaitę du „Finnair“ lėktuvai, skridę į Tartu, dėl GPS signalų trikdžių turėjo grįžti atgal į Helsinkį, priminė oro bendrovė.
Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna Estijos visuomeniniam transliuotojui EER pirmadienį pareiškė, kad GPS signalų trikdžiai yra „visiškai sąmoningų veiksmų“ rezultatas, ir pavadino tai Rusijos hibridine ataka.
Plačiau skaitykite ČIA.
Slapti dalykai Baltijos jūroje: kaip Rusijos šešėlinis laivynas kelia grėsmę Švedijai
10:08
Rusijos šešėlinis laivynas, veikiantis už oficialaus jūrų sektoriaus ribų, turintis neaiškius savininkus ir praktiškai neegzistuojantį draudimą, dabar kelia grėsmę Gotlando salai, taigi Švedijai.
Kadangi šie laivai nepriklauso jokioms ginkluotosioms pajėgoms, NATO mažai ką gali dėl jų padaryti. Ir nors Švedija dabar tikisi, kad ES sankcijos gali padėti, šis sprendimas bus lėtas. Taigi, ką daryti per tą laiką? – klausia leidinio „Politico“ apžvalgininkė ir analitinio centro „Atlantic Council“ bendradarbė Elisabeth Braw.
Plaukia be draudimo ir nesinaudoja locmano paslaugomis
Kad pasiektų paskirties vietas, kurios dažnai yra Indijos ir Kinijos uostai, Rusijos šešėliniai laivai turi plaukti per kai kurių NATO šalių vandenis, nes didelė dalis Rusijos naftos išvežama per Baltijos jūros uostus. Tačiau šių netvarkingų, de facto neapdraustų tanklaivių kelionė per Baltijos jūrą kelia pavojų aplinkai ten esančioms NATO narėms, o šį pavojų dar labiau didina tai, kad šešėliniai laivai yra prastos techninės būklės. Dar blogiau yra tai, kad daugelis jų atsisako locmano paslaugų plaukiant sudėtingu ir siauru Danijos Didžiojo Belto sąsiauriu.
Be to, šie šešėliniai tanklaiviai pastaruoju metu taip pat pradėjo lūkuriuoti prie rytinės Gotlando pakrantės, kur rizikingai perpila naftą iš vieno laivo į kitą. Jie tai daro vos už 12 jūrmylių ribos, žyminčios šalies teritorinius vandenis, t. y. nors šešėliniai laivai yra Švedijos išskirtinėje ekonominėje zonoje, šalis beveik nieko negali padaryti, kad jų neįleistų.
Pasiklausymo įranga
„Tai svarbu ne tik todėl, kad jų buvimas yra provokuojantis ir gali padaryti didžiulę žalą aplinkai, bet ir todėl, kad, kaip balandžio pabaigoje pranešė Švedijos karinis jūrų laivynas, šie tanklaiviai taip pat gabena ryšių įrangą, kurios nereikia jokiame prekybos laive. Atrodo, kad jie veikia kaip pasiklausymo stotys“, – pastebi apžvalgininkė.
Tai nestebina Solveigos Artsman, visą gyvenimą gyvenančios Gotlande. Tiesą sakant, atvirkščiai. S.Artsman prisimena, kad 2016 m. iš Sankt Peterburgo keliaujantis laivas, gabenantis automobilius, pradėjo reguliariai apsisukinėti prie Visbio uosto ir ten tiesiog lūkuriuoti, nors jo automobiliai nebuvo skirti Visbiui.
„Jis atplaukdavo itin reguliariai ir visuomet pasilikdavo ilgam, – pasakojo ji. – Ir jis visada grįždavo ir grįždavo į Sankt Peterburgą... Šį laivą prisiminiau, kai čia pradėjo rodytis šešėliniai laivai. Jei gyveni Gotlande, pripranti prie keistų dalykų.“
Teksto autorė teigia vėliau susiradusi S.Artsman paminėtą automobilių vežėją – jis vis dar veikia. Jo buvimas prie Visbio uosto, žinoma, galėjo turėti logišką paaiškinimą, bet Gotlande niekada nežinai. Juk tai strategiškai svarbiausia Baltijos jūros, o dabar ir NATO sala, sako autorė.
Lietuvis kapitonas bėgo į Vakarus
O Gotlande išskirtinių dalykų vyko gerokai anksčiau nei dabartinė priešprieša su Rusija.
Vieną 1961 m. balandžio mėn. dieną Nėrės švyturio prižiūrėtojas salos pietrytinėje pakrantėje pastebėjo, kad iš netoliese esančio laivo pasigirdo pavojaus signalas SOS. Jis nedelsdamas paskambino pakrančių apsaugos tarnybai, o į SOS signalą atsiliepė atvykęs švyturio prižiūrėtojas. Tačiau abu vyrai pastebėjo, kad laivas, regis, buvo išmetęs inkarą ir jam pavojus negrėsė.
Maždaug po 30 minučių prie švyturio priėjo du sovietų karinio jūrų laivyno karininkai – laivo kapitonas ir jo pavaldinys, krantą pasiekę gelbėjimo valtimi. Jaunesnysis jūreivis greitai persigalvojo ir grįžo į laivą, tačiau kapitonas pasiliko ir, pasirodo, turėjo kažką pranešti. Vėliau, atvykus pakrantės apsaugos tarnybai ir iškvietus policiją, paaiškėjo, kad paslaptingasis kapitonas yra Lietuvos ir pilietis Jonas Pleškys, norėjęs pabėgti į Vakarus.
„Taip, tai tas pats Jonas Pleškys, vėliau įamžintas filme „Raudonojo spalio medžioklė“, – pasakojo Elisabeth Braw.
„Nord Stream“ išsinuomojo uostą
2007 m. Gotlando saloje pasirodė įmonė, kurios kontrolinį akcijų paketą valdė Rusija, ir paprašė leidimo keliems mėnesiams išskirtinai išsinuomoti rytinį Slitės uostą. Tuo metu salos tarybos nare dirbusi S.Artsman pasipriešino, kad įmonei būtų leista juo naudotis, tačiau pralaimėjo ir buvo pasmerkta kaip rusofobė. Tačiau šiandien aišku, kad priimti tą įmonę galėjo būti ne pati geriausia idėja – bendrovė buvo „Nord Stream“.
Kaip sakė S.Artsman, Gotlande iš tiesų vyksta neįprasti dalykai. O šnipinėjimas saloje dar svarbesnis dabar, kai Gotlandas priklauso NATO. „Anądien du autobusai su NATO pareigūnais buvo Slitėje ir prieš išvažiuodami nusifotografavo“, – pasakojo S.Artsman. Ir, žinoma, Rusija nori žinoti, ką Švedija ir NATO veikia didžiausioje Baltijos jūros saloje.
Kaip kovoti su naftos perpylimu ir šnipinėjimu?
O ką daryti su šiandieniniu šešėliniu laivynu ir jo keliamomis grėsmėmis – ekologine katastrofa ir nuolatiniu šnipinėjimu? – klausia teksto autorė.
Pasak Švedijos užsienio reikalų ministro Tobiaso Billströmo, Europos Komisija sutiko spręsti šešėlinio laivyno problemą kitame ES sankcijų raunde. Tačiau nors sankcijos šiam pavojingam laivynui yra neabejotinai geriau nei jokių sankcijų, šis procesas užtruks ilgai: manoma, kad laivyną sudaro daugiau kaip 1 400 laivų, kuriuos reikia identifikuoti ir ištirti, taip pat surasti jų savininkus. Be to, tikėtina, kad kiekvieną laivą, kuriam bus taikomos sankcijos, pakeis kitas šešėlinio laivyno laivas. Jungtinių Valstijų užsienio turto kontrolės biuras jau taiko tokias sankcijas, ir tai yra kruopštus ir sudėtingas darbas.
Tačiau kol kas ES šalys galėtų imtis dviejų veiksmų, kurie greitai paveiktų šešėlinį laivyną: pirma, vykdydama Europos gynybos agentūros jūrų stebėjimo projektą (MARSUR), ES galėtų nustatyti ir ištirti visus įtariamus šešėlinius laivus, plaukiojančius jos šalių narių vandenyse.
Tada ES taip pat galėtų pasinaudoti Baltijos jūros veiksmų planu. Šis tarpvyriausybinis susitarimas, kurį pasirašė ir Rusija (kaip ir ES), yra „strateginė priemonių ir veiksmų programa, kuria siekiama geros jūros aplinkos būklės, kad Baltijos jūra taptų sveika“. Kadangi naftos perpylimas iš laivo į laivą tikrai neatitinka šio susitarimo nuostatų, kitos jį pasirašiusios šalys turėtų teisę bandyti įsikišti, kai toks perpylimas vyksta.
„Šios dvi priemonės neužkirstų kelio šešėliniam laivynui – iš tiesų, šios ardomosios armados neįmanoma užblokuoti. Tačiau dėl jų laivynas taptų šiek tiek mažiau pavojingas Gotlandui, net jei saloje ir aplink ją ir toliau vyktų paslaptingi įvykiai. Tokia jau prigimtis, kad sala yra tarp Vakarų ir Rusijos“, – apibendrina teksto autorė.
Sophie tapo pirmuoju britų karališkuoju asmeniu, apsilankiusiu kariaujančioje Ukrainoje
08:29
Edinburgo kunigaikštienė Sophie tapo pirmuoju britų karališkuoju asmeniu, apsilankiusiu Ukrainoje po to, kai šią šalį užpuolė Rusija.
Kaip pranešė britų transliuotojas BBC, Sophie pirmadienį Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministerijos vardu atvyko į Ukrainą iš anksto neskelbto vienos dienos solidarumo vizito.
Kunigaikštienė pagerbė per rusų okupaciją Bučoje žuvusius žmones, susitiko su ukrainiečių prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Lietuvos įmonės į Rusiją eksportavo kare pritaikomų prekių bent už 130 mln. eurų
07:53
Pasitelkiant sankcijų apėjimo schemas, Lietuvos įmonės į Rusiją eksportavo dvejopos paskirties prekių bent už 130 mln. eurų, rodo antradienį paskelbtas LRT tyrimas.
Karo lauke panaudojamą vakarietišką produkciją už tokią sumą, prisidengiant eksportu į Kazachstaną, Kirgiziją, Uzbekiją, Armėniją ir kitas Kremliui artimesnes šalis, lietuviškos bendrovės vežė nuo 2022 metų kovo iki 2023 metų rugpjūčio – kol Lietuva neuždraudė dalies prekių tranzitu vežti į trečiąsias šalis.
LRT Tyrimų skyriaus teigimu, Lietuvos įmonės gabeno mikroschemas, guolius, antenas, kondensatorius, radijo navigacijos aparatus, puslaidininkius ir kitą dvejopos paskirties produkciją. Šios prekės turėjo pasiekti trečiąsias šalis, tačiau patekdavo į Rusiją.
Skelbiama, kad 70 įmonių sankcionuojamas prekes vežė ne kartą. Viena jų, Klaipėdoje registruota transporto įmonė „Zetemžėja“, kaip rodo tyrimas, gabeno amerikietiškas mikroschemas.
Pasak tyrėjų, bent 10 kartų tarpininkauti vežant kare pritaikomas prekes Rusijai galėjo logistikos bendrovė „Delamode Baltics“, kuri yra aptarnavusi Lietuvos kariuomenę, Valstybinės sienos apsaugos tarnybą, Valstybinę Ignalinos atominę elektrinę. Įmonė per Sakartvelą esą galėjo gabenti guolius, elektroniką, procesorius ir kitą įrangą. Pati bendrovė tokią informaciją paneigė.
Anot LRT Tyrimų skyriaus, dalis eksportavusių įmonių 5 metus neturi vadovų, neteikia finansinių ataskaitų, yra likviduojamos.
Rusija renkasi puolimo kryptį: analitikai numatė galimus veiksmus
07:50
Rusijos karo vadai šiuo metu svarsto kelias taktines kryptis Rytų Ukrainoje, kuriomis šią vasarą galėtų pradėti puolimą.
JAV įsikūrusio Karo studijų instituto duomenimis (ISW), Rusijai įsitivirtinus į šiaurės vakarus nuo Avdijivkos, vadams tenka rinktis. Konkrečiai, jie gali tęsti veiksmus į vakarus Pokrovsko link arba bandyti judėti į šiaurę ir vykdyti papildomas operacijas aplink Časiv Jarą.
Remiantis naujausia balandžio 28–29 d. paskelbta geolokacine medžiaga, rusai nuo Očeretynės pasistūmėjo į vakarus ir šiaurės rytus, palei geležinkelio liniją į šiaurės vakarinį Očeretynės pakraštį ir į Netailovės miestą.
„Kovos taip pat tęsėsi į šiaurės vakarus nuo Avdijivkos ties Kalynove, Archangelske, Novobachmutivka, Solovjove, Sokile, Novopokrovske ir Pirmąja Novoselivka; ir į vakarus nuo Avdijivkos ties Orlivka ir Umanske“, – priduriama pranešime.
Keletas karinių tinklaraščių autorių teigia, kad rusai vykdo puolamąsias operacijas Keramiko rajone, siekdami pasistūmėti Archangelskės link, taip pat bando pasistūmėti į vakarus nuo Očeretynės rajono Sokilės link ir į pietvakarius Novopokrovskės ir Pirmosios Novoselivkos link.
Kaip praneša analitikai, rusai, pasitraukus ukrainiečių pajėgoms iš taktinių pozicijų, į vakarus nuo Očeretynės, Solovjovės, Berdyčių ir Semenivkos nepadarė palyginti spartaus taktinio pasistūmėjimo. Tai rodo, kad Ukrainos gynybos pajėgos išlaiko gebėjimą sulėtinti rusų veržimąsi į priekį.
Per Rusijos raketų smūgį Odesoje žuvo 4, sužeisti 28 – gubernatorius
07:32
Ukrainos pietiniame Odesos uostamiestyje per Rusijos raketų smūgį pirmadienį, atnaujintais duomenimis, žuvo keturi žmonės, o dar 32 buvo sužeisti, pirmadienį vakare pranešė vietos gubernatorius.
„Iki 22 val. (vietos ir Lietuvos laiku) žuvo keturi žmonės, taip pat buvo nužudytas šuo. Dar vienas vyras mirė dėl išpuolio sukelto insulto. Sužeisti 32 žmonės, 25 iš jų, įskaitant du vaikus ir nėščią moterį, yra ligoninėse“, – platformoje „Telegram“ pranešė Olehas Kiperis.
„Rusai pataikė balistine raketa preliminariai su kasetiniu šaudmeniu į vieną iš Odesos gyventojų ir miesto svečių labiausiai pamėgtų vietų, kur žmonės vaikščiojo su vaikais, šunimis, sportavo... Tokie šaudmenys naudojami pataikyti į gyvąsias jėgas ir kelia grėsmę pirmiausia žmonėms, o ne įrangai ir pastatams“, – rašė pareigūnas.
Ankstesniame pranešime O. Kiperis nurodė, kad per smūgį buvo apgadinti „gyvenamieji pastatai ir civilinė infrastruktūra“.
Anot vietos pareigūnų, įvykio vietoje nėra ir niekada nebuvo jokių karinių objektų.
Odesa nuolat tampa mirtinų Rusijos raketų ir dronų atakų taikiniu.
Šis didelis Juodosios jūros uostamiestis yra labai svarbus Ukrainos eksportui.
Charkive – antrame pagal dydį Ukrainos mieste, į kurį taip pat dažnai taikosi rusų pajėgos, – per Rusijos smūgį buvo sužeistas vienas žmogus, pranešė vietos institucijos.
Srities gubernatorius Olehas Synjehubovas platformoje „Telegram“ pranešė, kad, Rusijai surengus „raketų ataką“, 42 metų vyras buvo sužeistas šrapnelio ir nukentėjo nuo sprogimo.
Smūgiuodama Charkivui, Rusija rengia mūšio lauką prieš didelį puolimą
07:29
Gegužės pabaigoje arba birželį Rusijos kariai gali pradėti naują didelio masto puolimą Ukrainoje.
Laikraštis „Financial Times“ cituoja du aukšto rango Ukrainos žvalgybos pareigūnus, teigiančius, kad okupantai puola svarbiausias fronto linijos dalis ir rengia raketų bei bepiločių lėktuvų smūgius Charkivui ir kitiems miestams, siekdami parengti mūšio lauką prieš didelį puolimą.
Vienas šaltinis Ukrainos kariuomenėje sakė „Bild“, kad baiminasi, jog Charkivą puls 20 –40 tūkst. karių pajėgos. Tokiu atveju, pasak jo, Ukraina turės nuspręsti, ką ginti – šiaurę, ar rytus. Kitas kariškis žurnalistams sakė, kad jis taip pat mano, jog rusų „žygis“ į Charkivą galimas.
Vienas karininkas sakė, kad per visą karą Rusijos kariai išmoko efektyviai panaudoti pajėgas puolamosioms operacijoms. „Dabar fronte dažnai numetama nesuskaičiuojama daugybė bombų. Ne kaip anksčiau – tik į kelis nereikšmingus angarus, o į kiekvieną mūsų laikomą pastatą“, – sakė kariškis, pažymėdamas, kad be amunicijos ir raketų oro gynybai jie nieko negali padaryti.
Ukraina dabar stato kilometrus prieštankinių užtvarų – ne tik pietuose, bet ir pasienyje su Belgorodo, Kursko ir Briansko sritimis.
Kovo pabaigoje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad didelis Rusijos puolimas gali prasidėti jau gegužės pabaigoje arba birželio mėnesį. JAV įsikūręs Karo studijų institutas prognozuoja, kad gerai aprūpintos Ukrainos ginkluotosios pajėgos sugebės užkirsti kelią Rusijos puolimui.
Anksčiau Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis sakė, kad padėtis fronte pablogėjo. Kariškiai užfiksavo Rusijos karių telkimąsi ir persigrupavimą Charkivo kryptyje, tačiau kol kas nepastebėjo jokių tiesioginių pasirengimo puolimui požymių.
