Svarbiausios naujienos
- Pokyčiai Rusijos gynybos ministerijoje rodo, jog Kremlius ruošiasi ilgam karui Ukrainoje.
- Estijos vyriausybė „rimtai“ svarsto galimybę siųsti karius į Vakarų Ukrainą.
- Įspėja apie galimą masinį migrantų antplūdį į Lenkiją.
- Ukraina Donecko srityje numušė dar vieną Rusijos atakos lėktuvą Su-25
- Karys atskleidė, kaip rusams pavyko įžengti į Ukrainos Charkivo sritį ir užimti kaimus
- „Bloomberg“: Ukrainos mūšio lauke susidūrė du galingi aljansai
- Naujajam Rusijos gynybos ministrui gali prireikti naujo Generalinio štabo vadovo
- Vietoje S.Šoigu stumiamas A.Belousovas: kas yra tas ekonomistas, neišmanantis karo?
- Analitikai atskleidė, kodėl V.Putinas iš tikrųjų atleido S.Šoigu
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Ukrainos pareigūnas: pokyčiai Gynybos ministerijoje rodo Kremlių ruošiantis ilgam karui
19:59
Naujasis Ukrainos saugumo tarybos vadovas Oleksandras Lytvynenka pirmadienį naujienų agentūrai AFP sakė, kad pokyčiai Rusijos gynybos ministerijoje rodo, jog Kremlius ruošiasi ilgam karui Ukrainoje ir priešpriešai su Vakarais.
„Tai rodo, kad Putinas planuoja karą ilgam laikui į priekį, ir karą ne tik su Ukraina, bet ir su visais Vakarais – karą su NATO“, – sakė O.Lytvynenka.
Šią savaitę Ukrainoje lankysis JAV valstybės sekretorius
00:56
Šią savaitę Ukrainoje lankysis JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas, pranešė „Politico“ remdamasis trimis neįvardytais asmenimis, susipažinusiais su šiuo klausimu.
Tikslus maršrutas kol kas nežinomas, tačiau vienas iš pašnekovų sakė, kad antradienį ir trečiadienį saugumo tarnybos kurį laiką blokuos kelius Kyjive.
Valstybės departamentas neatsakė į daugkartinius žurnalistų prašymus pakomentuoti situaciją.
Ukrainą atakuoja bepiločiai orlaiviai, paskelbtas oro pavojus
00:12
Ukrainą puola Rusijos bepiločiai orlaiviai, o didžiojoje šalies dalyje paskelbtas oro pavojus.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadavietė pranešė apie dronų grupę Kirovogrado srityje, jie judėjo Čerkasų srities link. Iš Vinicos srities dronas judėjo į Chmelnickio sritį, o iš Zaporižios srities – į Dnieprą. Kita grupė užfiksuota Mykolajivo srityje, ji judėjo link Kirovogrado srities.
Rusijos suaktyvėjimas Charkivo srityje: JAV įvertino padėtį
23:58
Jungtinės Amerikos Valstijos pakomentavo Rusijos okupacinių pajėgų stiprinimą Charkivo srityje. Vašingtonas daro prielaidą, kad Rusijos kariuomenė ir toliau bandys žengti į priekį.
„Rusija toliau intensyvina savo agresiją, ir mes manome, kad Rusija bandys žengti į priekį, įskaitant ir Charkivą“, – sakė JAV valstybės departamento spaudos sekretoriaus pavaduotojas Vedantas Patelis per brifingą.
Artimiausiomis savaitėmis Rusijos kariai bandys daryti didesnę pažangą, sakė Valstybės departamento atstovas spaudai.
„Nesitikime didelių Rusijos laimėjimų, o laikui bėgant papildoma Jungtinių Valstijų pagalba ir tolesnė partnerių parama leis Ukrainai ir toliau priešintis šiai agresijai“, – sakė jis.
V.Patelis taip pat išreiškė įsitikinimą, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos išlaikys pagrindinius pranašumus mūšiuose ir pridarys priešui didelių nuostolių.
A.Lukašenka rengia naują provokaciją pasienyje: įspėja ne tik Lenkiją
23:01
Buvusių Baltarusijos saugumo pajėgų asociacija (BYPOL), kovojanti prieš Aliaksandro Lukašenkos režimą, įspėja apie galimą masinį migrantų antplūdį į Lenkiją. Neatmetama, kad migrantų antplūdžio gali sulaukti ne tik Lenkija, bet ir kitos šalys.
Šiuo metu A.Lukašenkos kontroliuojamos specialiosios tarnybos netoli Lenkijos sienos gabena šimtus migrantų, atvykusių į Baltarusiją iš Azijos ir Afrikos.
Jie suskirstyti į grupes ir dislokuoti Baltarusijos pasienio apsaugos bazėse.
BYPOL, remdamasi turima informacija, skelbia, kad Baltarusijos valdžios institucijos artimiausiu metu ruošiasi į Lenkijos pasienį pasiųsti 700–800 migrantų.
Plačiau apie tai skaitykite ČIA.
V.Zelenskis: Ukrainos pastangos sustabdyti Rusijos puolimą netoli Charkivo teikia vilčių
22:32
Gegužės 13 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad papildomos Ukrainos pajėgos nukreiptos į šiaurinę Charkivo sritį, kurioje šiuo metu vyksta Rusijos puolimas.
„Mūsų veiksmai prieš puolimą Charkivo srityje, ypač aplink Vovčanską ir apskritai pasienio regionuose, buvo sustiprinti“, – vakariniame kreipimesi sakė V.Zelenskis.
„Už šią sritį vietoje tiesiogiai atsakingas brigados generolas Michailas Drapatis, kuriam suteikti reikiami puolamieji pajėgumai ir pajėgos.“
Prezidentas teigė, kad Ukrainos pastangos sustabdyti Rusijos puolimą netoli Charkivo teikia vilčių.
Pasak jo, karinė vadovybė supranta priešo planą kaip bandymą nukreipti Ukrainos pajėgas nuo kitų fronto rajonų.
„Mes ir toliau nepaliaujamai orientuojamės į Kupjansko [Charkivo srities] kryptį. Taip pat fiksuojame priešo veiksmus prieš Sumų ir Černigovo sritis – sabotažo grupes, artilerijos apšaudymą.“
J.Bidenas paskelbė, kad artimiausiomis dienomis Ukrainai bus suteiktas naujas karinės pagalbos paketas
22:19
Artimiausiomis dienomis Jungtinės Amerikos Valstijos paskelbs apie naujo karinės pagalbos Ukrainai paketo perdavimą.
Apie tai praneša „RBC-Ukraina“, remdamasi JAV prezidento patarėju nacionalinio saugumo klausimais Jake'u Sullivanu .
Pasak pareigūno, JAV skirs naują pagalbos paketą Ukrainai. J.Sullivanas patikslino, kad tai įvyks artimiausiomis dienomis.
Kartu J.Bideno patarėjas neatskleidė detalių, kas bus įtraukta į pagalbos paketą. J.Sullivanas sakė, kad JAV stengiasi paspartinti ginklų tiekimo tempus, ir dar kartą pripažino, kad delsimas su jais „įstūmė Ukrainą į aklavietę“.
„Dalis šios įrangos jau yra mūšio lauke. Dalis šios įrangos bus mūšio lauke šią savaitę. Taigi nenoriu sakyti, kad visa milijardų dolerių vertės įranga jau yra mūšio lauke, tačiau jūs matysite nuolatinį srautą savaitę po savaitės“, – pridūrė jis.
V.Nuland paaiškino V.Putino logiką: kas mano, tas mano, o dėl to, kas tavo, galima derėtis
21:57
Victoria Nuland jau seniai žinoma kaip nenuolaidi, net kovinga JAV diplomatė, tvirtai tikinti Amerikos galia. Dėl tokio požiūrio ji kartais patekdavo į bėdą, bet tai retai ją stabdydavo.
V.Nuland neseniai paliko JAV Valstybės departamentą, pradirbusi aukščiausiuose jo postuose. Anksčiau ji buvo karjeros diplomatė, ėjusi įvairias pareigas ir respublikonų, ir demokratų prezidentų laikais. Jos pirmas paskyrimas prieš daugiau nei tris dešimtmečius buvo į konsulinės pareigūnės postą Kinijoje.
Duodama interviu leidiniui „Politico“, V.Nuland aptarė savo darbo valstybės tarnyboje laiką, atmesdama kalbas, kad negavo paaukštinimo, taip pat atskleidė savo požiūrį į tai, kur Amerikos užsienio politika buvo klaidinga ir kur teisinga.
Visų pirma, ji teigė, kad Jungtinės Valstijos nepakankamai greitai suprato Vladimiro Putino ir Xi Jinpingo ekspansionistines ambicijas, kad užkirstų joms kelią.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Gynybos pajėgos Charkive įsitvirtina gynybinėse pozicijose
21:51
Nuo dienos pradžios įvyko beveik 140 kovinių susirėmimų tarp Ukrainos gynybos pajėgų ir Rusijos invazinių pajėgų, padaugėjo susišaudymų, įskaitant ir Charkivo kryptimi.
Taip teigia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, praneša „Ukrinform“, remdamasis atnaujinta informacija, pateikta 20.00 Kyjivo laiku.
Rusai iš viso surengė šešias raketų atakas, 64 oro smūgius ir 51 raketų paleidimą į Ukrainos gynėjų pozicijas ir apgyvendintas vietoves.
Rusijos puolimo metu iš Charkivo srities evakuota 5900 žmonių
21:36
Nuo tada, kai Rusijos pajėgos pradėjo naują puolimą regione, iš Charkivo srities evakuota mažiausiai 5 900 žmonių, gegužės 13 d. per spaudos konferenciją Charkive sakė gubernatorius Olehas Syniehubovas.
Gegužės 10 d. Rusijos pajėgos pradėjo naują puolimo veiksmų bangą, daugiausia dėmesio skirdamos pasienio gyvenvietėms Charkivo srityje.
Anksčiau O.Syniehubovas pranešė, kad Ukrainos valdžios institucijos planuoja per dieną evakuoti apie 1 600 gyventojų.
Gegužės mėnesį Ukraina iš Vokietijos gaus dar vieną IRIS-T sistemą
21:17
Gegužės 13 d. Vokietijos ambasadorė Ukrainoje Anka Feldhusen Ukrainos televizijos transliuotojams pranešė, kad gegužės mėn. Ukraina iš Vokietijos gaus oro gynybos sistemą IRIS-T.
A.Feldhusen pažymėjo, kad Ukrainoje jau veikia kelios IRIS-T sistemos, o gegužės mėn. bus atgabenta dar viena, kuri sustiprins šalies gynybą. Ambasadorė pridūrė, kad 2024-2026 m. Ukrainai ir toliau bus tiekiama daugiau IRIS-T sistemų.
Premjerė: F-16 naikintuvai iš Danijos bus Ukrainoje per mėnesį
21:00
F-16 naikintuvai, kuriuos Danija perduos Ukrainai, per mėnesį bus perduoti Ukrainos karinių oro pajėgų oro pajėgoms.
Tai pareiškė Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen.
„Danijos naikintuvas F-16 virš Ukrainos skraidys po mėnesio“, – sakė M.Frederiksen.
Andrejus Belousovas: prie Rusijos gynybos ministerijos vairo statomas ekonomistas
20:56
Vladimiro Putino į Rusijos gynybos ministrus siūlomas Andrejus Belousovas – ekonomistas ir technokratas, neturintis karinės patirties, kuriam pavesta pasitelkti savo gebėjimus skaičiuoti ir vykdyti biurokratinę priežiūrą, trečius metus tęsiantis Maskvos plataus masto karui prieš Ukrainą.
A.Belousovas – vienas patikimiausių ir įtakingiausių prezidento V.Putino patarėjų ir yra laikomas jo svarbiu Kremliaus šeimininko aplinkos nariu visais su šalies ekonomika susijusiais klausimais.
Jo perkėlimas į Gynybos ministeriją rodo, kad Kremlius keičia savo supratimą apie dabartinę karo padėtį ir apie tai, kaip jis gali nugalėti Ukrainą: išleisdamas daugiau lėšų nei Kyjivas ir pranokdamas Vakarus.
„Vakarams Belousovo paskyrimas gynybos ministru yra bloga žinia. Tai sekinimo karo temos vystymas“, – sakė nepriklausomas Rusijos politikos analitikas Konstantinas Kalačiovas.
„Pagrindinis tikslas – išsekinti ir iškankinti priešą, sukelti jo sąjungininkų nuovargį ir nesutarimus“, – pridūrė jis.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Prezidento patarėjas: Estija rimtai svarsto galimybę siųsti karius į Ukrainą
20:48
Estijos prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Madis Roll teigia, kad Estijos vyriausybė „rimtai“ svarsto galimybę siųsti karius į Vakarų Ukrainą, praneša „European Truth“.
„Diskusijos vyksta. Turime išnagrinėti visas galimybes. Neturime apriboti savo mąstymo apie tai, ką galime padaryti“, – sakė jis.
M.Roll pabrėžė, kad Estija potencialiai yra pasirengusi siųsti karius į Vakarų Ukrainą ir „gali būti“, kad NATO narės, kurios šiuo metu priešinasi tokiam žingsniui, „laikui bėgant“ pakeis savo nuomonę.
V.Zelenskis atleido Užsienio žvalgybos tarnybos vadovo pirmąjį pavaduotoją
20:43
Gegužės 13 d. prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė dekretą, kuriuo atleido Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos vadovo pirmąjį pavaduotoją Andrijų Alieksjenką.
Jo atleidimo priežastis nenurodyta. Vėlesniu dekretu jį pakeitė Olehas Luhovskis.
Ukrainos užsienio žvalgybos tarnyba, žinoma akronimu SZRU, renka žvalgybinę informaciją apie politinę, ekonominę, karinę, mokslinę ir techninę sritis ir yra tiesiogiai pavaldi prezidentui.
V.Zelenskis kovo mėn. paskyrė Olehą Ivaščenką tarnybos vadovu po to, kai ankstesnis jos vadovas Oleksandras Lytvynenko buvo atrinktas į Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriaus pareigas vietoj Oleksijaus Danilovo.
Ukrainos pareigūnas: pokyčiai Gynybos ministerijoje rodo Kremlių ruošiantis ilgam karui
19:59
Naujasis Ukrainos saugumo tarybos vadovas Oleksandras Lytvynenka pirmadienį naujienų agentūrai AFP sakė, kad pokyčiai Rusijos gynybos ministerijoje rodo, jog Kremlius ruošiasi ilgam karui Ukrainoje ir priešpriešai su Vakarais.
„Tai rodo, kad Putinas planuoja karą ilgam laikui į priekį, ir karą ne tik su Ukraina, bet ir su visais Vakarais – karą su NATO“, – sakė O.Lytvynenka.
Ukraina sako nematanti antžeminio Charkivo miesto puolimo pavojaus
19:50
Ukraina nemato antžeminio šiaurės rytinio Charkivo miesto puolimo pavojaus, nepaisant to, kad Rusija naujam puolimui pasitelkė dešimtis tūkstančių karių, pirmadienį pareiškė Ukrainos saugumo tarybos vadovas.
„Galime pasakyti, kad nematome jokios Charkivo miesto puolimo grėsmės“, – sakė Oleksandras Lytvynenka naujienų agentūrai AFP.
Vis dėlto jis teigė, kad Rusija puola regioną, pasitelkdama daugiau kaip 30 tūkst. karių.
Ukraina Donecko srityje numušė Rusijos atakos lėktuvą Su-25
19:15
Ukrainos gynybos pajėgų daliniai Donecko srityje numušė Rusijos atakos lėktuvą Su-25. Apie tai pirmadienį, pranešė Ukrainos kariuomenės generalinis štabas.
„Visi Rusijos okupantų bandymai žengti pirmyn sulaukia įnirtingo Ukrainos gynėjų pasipriešinimo“, – rašė Generalinis štabas.
Anksčiau, gegužės 4 d., Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad Ukrainos kariai iš 110-osios atskirosios mechanizuotosios brigados Donecko srityje numušė Rusijos lėktuvą Su-25.
Gegužės 11 d. Avdijivkos kryptimi ukrainiečiai sunaikino dar vieną Rusijos atakos lėktuvą Su-25.
Per raketų ataką Kryme apgadinta Rusijos priešlėktuvinės gynybos bazė
18:24
Pirmadienį per raketų ataką okupuotame Kryme buvo apgadinta Rusijos karinė oro gynybos bazė, esanti ant Ai-Petrio kalno. Skelbiama, kad žuvo karinio dalinio vadas ir dar vienas kariškis.
Apie tai pranešė opozicinis Rusijos „Telegram“ kanalas „Astra“.
Pažymima, kad tikslus sužeistų Rusijos kariuomenės karių skaičius šiuo metu nustatinėjamas.
Kanalo „Astra“ duomenimis, ant kalno yra Rusijos ginkluotųjų pajėgų 3-iojo radiotechninio pulko – Rusijos karinių oro pajėgų radiotechninių dalinių karinio junginio – karinė oro gynybos bazė. Ji buvo įkurta 2014 m. Rusijai okupavus Krymą Ukrainos karinių oro pajėgų 40-osios radiotechninės brigados pagrindu. Štabas įsikūręs Sevastopolio mieste.
Sovietmečiu Ai-Petri kalno viršūnėje buvo įkurtas radiotechninis tolimosios žvalgybos ir oro gynybos pajėgų valdymo centras. Čia taip pat įkurta karinė stovykla šiuos įrenginius prižiūrintiems asmenims.
Apie raketų ataką prieš okupuotą pusiasalį gegužės 13 d. pranešė ir Rusijos propagandinė žiniasklaida. Pranešimuose teigiama, kad Ukrainos gynybos pajėgos ryte sudavė smūgius Krymui ir Sevastopoliui. Rusijos priešlėktuvinė gynyba esą numušė dvi raketas virš jūros, taip pat taikinius pusiasalio šiaurėje.
Rusijos puolimas Charkive: „Jie apšaudo viską, ką tik gali“
17:36
Rusija, pradėjusi antžeminį puolimą Ukrainos šiaurės rytinėje Charkivo srityje, jau apšaudė daugiau kaip 30 kaimų ir miestų pasienio regione ir privertė evakuotis beveik 6 tūkst. žmonių, pirmadienį pranešė vietos pareigūnai.
Pirmadienį Ukrainos generalinis štabas pripažino, kad Rusija „šiuo metu pasiekia taktinių laimėjimų“.
Rusijos gynybos ministerijos išplatintame pranešime teigiama, kad Maskvos kariai „pagerino taktines pozicijas ir sudavė smūgį (Ukrainos) karinėms pajėgoms“ aplink pasienio gyvenvietes, įskaitant Lypcių kaimą ir Vovčansko miestą.
„Jie apšaudo kaimus, apšaudo viską, ką tik gali“, – naujienų agentūrai AFP sakė Lypcių kaimo karinės administracijos vadovo pavaduotojas Serhijus Kryvetčenka.
„Skraido KAB (valdomos aviacinės bombos), artilerija, dronai. Viskas“, – pridūrė jis.
Penktadienį Rusija pradėjo puolimą Charkivo srityje, o vėliau paskelbė, kad užėmė kelis kaimus regione netoli sienos.
Ukrainos generalinio štabo duomenimis, padėtis Charkivo regione yra „sudėtinga ir dinamiškai besikeičianti“, nes Rusijos kariai rengia atakas skirtingose vietovėse.
Socialiniuose tinkluose Charkivo gubernatorius Olehas Synjehubovas nurodė, kad per pastarąją parą Rusija smogė daugiau kaip 30 miestų ir kaimų. Pranešama, kad buvo sužeisti mažiausiai devyni žmonės.
Kai kurias vietoves taip pat bombardavo Rusijos aviacija, pridūrė jis.
Pasak O.Synjehubovo, nuo penktadienio, kai prasidėjo puolimas, buvo evakuoti 5 762 žmonės.
Plačiau skaitykite ČIA.
Karys atskleidė, kaip rusams pavyko įžengti į Ukrainos Charkivo sritį ir užimti kaimus
17:19
„Rusai tiesiog atėjo pėsčiomis“, – BBC Rusijos naujienų tanrybai pasakojo Ukrainos karys Denysas Jaroslavskis, ginantis Ukrainą pasienyje, netoli Vovčansko, Charkivo srityje, kur šiuo metu vyksta įnirtingi mūšiai.
Būdamas Ukrainos specialiojo žvalgybos padalinio vadas, jis dalyvavo netikėtame Ukrainos puolime Charkivo srityje 2022 m. rudenį. Tuomet įsiveržusioms Rusijos pajėgoms teko gėdingai atsitraukti iki Ukrainos sienos.
Šiuo metu Denysas kovoja netoli Vovčansko, vos už 5 km nuo Rusijos sienos. Jis baiminosi, kad Vovčanskas netrukus vėl gali atsidurti Rusijos naguose, todėl jis ir kiti Ukrainos gynėjai vėl turės daryti tą patį – nustumti rusus.
Pastarosiomis dienomis Rusijos pajėgos pasiekė nedidelių, bet pastebimų laimėjimų palei sieną Charkivo srityje. Pasistūmėję vos kelis kilometrus į šalies gilumą, jie perėmė maždaug 100 kv. kilometrų Ukrainos teritorijos kontrolę. Labiau apgintose rytinėse Ukrainos srityse Rusijai prireikė kelių mėnesių, kad pasiektų panašių rezultatų.
Vokiečių leidinio „BILD“ analitikas Julianas Roepke pažymėjo, kad Rusija per tris dienas užėmė mažiausiai 10 Ukrainos kaimų. Remdamasis geolokaciniais duomenimis ir naujausiais oficialiais ir neoficialiais pranešimais, jis sudarė Rusijos kariuomenės judėjimo Charkivo srityje žemėlapį, kuriame pažymėjo gyvenviečių, kurias rusams pavyko užimti, plotą.
Pasak analitiko, Rusijos kariuomenė pradėjo puolimą dviejose vietose iš šiaurės.
Prasidėjus puolimui, Ukrainos valdžia atmetė kaltinimus, kad prie Charkivo nėra jokių įtvirtinimų. Institucijos nurodė, kad gynybos linijos buvo pastatytos atokiau nuo sienos. 125-oji atskiroji teritorinės gynybos brigada tvirtino, kad padėtis regione kontroliuojama, o rusų sėkmę ten vadina „sąlygine“.
Rusija taip pat teigia, kad jos kariai jau įžengė į pasienio miestą Vovčanską, o Ukraina šį teiginį ginčija. Tačiau faktas, kad miestas pastarosiomis dienomis buvo smarkiai bombarduojamas. Dėl to teko evakuoti kelis tūkstančius gyventojų.
Prieš karą Vovčanske gyveno apie 20 000 žmonių. Prasidėjus plataus masto karui, dauguma gyventojų išvyko, o gyventojų skaičius sumažėjo iki 3 tūkst.
Karys Denysas BBC aiškino norintis sužinoti, kas vyksta su Ukrainos gynyba. Pasak jo, pirmosios gynybos linijos iš tiesų tiesiog nebuvo.
„Ten turėjo būti minų laukai. Per dvejus metus jie galėjo ten pastatyti įtvirtinimus...“, – kalbėjo jis.
Kovotojas žurnalistui parodė prieš kelias dienas dronu užfiksuotą vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip nedidelės rusų karių kolonos tiesiog kerta sieną, nesulaukdamos jokio pasipriešinimo.
Nors, kaip minėta, Ukrainos pareigūnai tvirtino, jog gynybiniai įtvirtinimai buvo statomi – ir tam buvo išleistos didžiulės pinigų sumos – tačiau, anot Denyso, iš tikrųjų jų paprasčiausiai nebuvo.
„Tai buvo arba nusikalstamas aplaidumas, arba korupcija. Tai nebuvo nesėkmė. Tai buvo išdavystė“, – širdo vyras.
Rusijos puolimas Charkivo srityje nebuvo naujiena. Tiek Ukrainos, tiek Vakarų karinės žvalgybos institucijos žinojo, kad Rusija telkia pajėgas kitoje sienos pusėje – buvo apskaičiuota, kad ten yra iki 30 tūkst. karių. Tačiau nebuvo aišku, kada puolimas prasidės.
Negana to, jau prieš kelis mėnesius autoritarinis prezidentas Vladimiras Putinas viešai pareiškė sieksiąs Charkivo srityje sukurti buferinę zoną, kuri apsaugotų Rusijos teritoriją nuo Ukrainos artilerijos smūgių.
„Tačiau panašu, kad Ukraina tam buvo nepasirengusi – nepaisant oficialių pareiškimų“, – rašė BBC.
Charkivo puolimas atskleidė problemas, kurias pati Ukraina sprendžia per lėtai: mobilizuoti pakankamai karių ir pastatyti tinkamas gynybos linijas. Į Charkivą siunčiamas pastiprinimas turi būti perskirstytas iš kitų fronto dalių ir iš ribotų rezervų.
Ukrainos pareigūnai ir toliau tvirtina, kad pačiam Charkivui invazija negresia, tačiau kuo toliau žengia Rusijos kariai, tuo labiau tikėtina, kad miestas pateks į Rusijos artilerijos taikiklį.
Kovojas Denysas, kalbėdamas su BBC žurnalistu, pasidalijo niūria prognoze. Jo nuomone, Rusijos kariai bandys susitelkti Rytų Ukrainoje ir užimti visą Donbasą. Tačiau jis įsitikinęs, kad Rusijos kariuomenė taip pat stengsis išnaudoti silpnąsias Ukrainos gynybos vietas visame tūkstančio kilometrų ilgio fronte.
„Charkive jiems pavyko rasti vieną iš jų“, – liūdnai pasakė jis.
„Žinoma, kad esu piktas, – pridūrė Denysas. – Kai 2022 m. išlaisvinome šią teritoriją, praradome tūkstančius žmonių. O dabar dėl to, kad kažkas nepastatė įtvirtinimų, mes vėl prarandame žmones“.
Pareigūnai: okupuotoje Ukrainos dalyje ir Rusijoje per smūgius žuvo 4 žmonės
15:26
Rusijos okupuotoje Rytų Ukrainos dalyje ir Rusijos pasienio regione per smūgius žuvo keturi žmonės, pirmadienį pranešė vietos pareigūnai.
Rusijos primestas Ukrainos rytinio Luhansko regiono vadovas Leonidas Pasečnikas socialinėje žiniasklaidoje sakė, kad šiame regione esančioje Sorokynėje raketoms pataikius į pramoninę zoną žuvo trys ir buvo sužeisti dar keturi žmonės.
Atskirai Rusijos Kursko srities pareigūnai pranešė, kad per ukrainiečių drono ataką prieš kelis automobilius žuvo moteris ir buvo sužeisti dar trys žmonės.
Rusija ir Ukraina pastarosiomis savaitėmis dažniau iš oro atakuoja viena kitos pasienio regionus.
Ukrainos saugumas: Rusija ruošė bent keturis teroristinius išpuolius Kyjive
15:21
Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) pirmadienį paskelbė užkirtusi kelią keturiems teroristiniams išpuoliams Kyjive, kurie turėjo įvykti gegužės 9-ąją – per Rusijos minimą Pergalės prieš nacizmą dieną.
Pasak pranešimo, per kelių etapų specialiąją operaciją sostinėje buvo sulaikyti Rusijos saugumo tarnybos (GRU) agentai, kurie įrenginėjo sprogstamuosius įtaisus žinomo tinklo apsipirkinėjimo centruose ir prie kavinės.
Turimais duomenimis, savadarbiai sprogstamieji įtaisai buvo užmaskuoti arbatos dėžutėse. Juos sudarė laikmatis, detonatorius ir plastikiniai sprogmenys su padegamuoju mišiniu, kuris turėjo sukelti didelio masto gaisrus.
Pagal išaiškintą Rusijos slaptųjų tarnybų planą sprogmenys turėjo sprogti didžiausio prekybos centrų lankytojų srauto valandomis, kad būtų padaryta kuo didesnė žala civiliams gyventojams. Be to, planuota juos padėti tarp degių medžiagų, kad tokio gaisro nebūtų galima greitai užgesinti.
Kitas teroristinis išpuolis, pasak Ukrainos saugumo tarnybos, turėjo būti įvykdytas netoli populiarios Kyjivo kavinės. Rusijos agentai norėjo padėti sprogstamuosius įtaisus netoliese stovėjusiame automobilyje.
Ukrainos karinės žvalgybos tarnyba pabrėžė, kad tokiu būdu Rusijos saugumas norėjo destabilizuoti padėtį Ukrainoje ir simbolinę gegužės 9-osios dieną pasiųsti signalą apie tariamą rusų pogrindžio buvimą Kyjive, kuris laukia atvykstant „rusų pasaulio“.
Ukrainiečiai nustatė, kad Rusijos teroristiniams išpuoliams vadovavo Rusjos saugumo karininkas Jurijus Syzovas.
„Jis asmeniškai davė nurodymus užverbuotiems agentams ir net įrašė vaizdo instrukciją, kaip įrengti sprogstamąjį įtaisą vienoje iš to paties tinklo parduotuvių Maskvos srityje. SBU ilgą laiką stebėjo jo veiklą ir žingsnis po žingsnio dokumentavo nusikalstamus agentų veiksmus. J.Syzovas taip pat buvo atsakingas už sabotažą Ukrainoje, kuris turėjo įvykti Lvivo srityje 2024 m. vasario mėn. Tuo metu SBU taip pat atliko aktyvų vaidmenį ir užkirto kelią sprogimams“, – sakoma pareiškime.
Pažymima, kad nustatyta visa šio tinklo grandinė, įskaitant agentų ir kovines grupes, kontrabandininkus, kurie pristatė sprogmenis iš Rusijos teritorijos, taip pat tiesioginius teroristinio išpuolio vykdytojus: jie buvo sulaikyti su įkalčiais, kai įrenginėjo sprogstamuosius įtaisus trečiajame parduotuvių centre.
Sulaikytiesiems buvo įteikti pranešimai apie įtarimus dėl jų padarytų nusikaltimų, kaltinant juos valstybės išdavyste, sabotažu ir teroristinio akto planavimu.
Šeštadienį Ukrainos saugumo atstovas spaudai Artemas Dechtarenko naujienų agentūrai „Unian" pranešė, kad specialioji tarnyba užkirto kelią teroristiniams išpuoliams: „Saugumas veikė aktyviai, teroristinio išpuolio vykdytojai buvo sulaikyti su įkalčiais. Taip pat surinkome įrodymų, kurie vienareikšmiškai patvirtina Rusijos pėdsakus“.
Tačiau kol kas daugiau detalių nėra atskleista.
Pamatykite: Rusijos Belgorode daugiabutis virto griuvėsių krūva – ar susprogdinta tyčia?
15:08
Sekmadienį Rusijos sveikatos apsaugos ministras pareiškė, kad po ukrainiečių apšaudymo Rusijos pasienio Belgorodo mieste sugriuvo daugiabutis. Naujausiais duomenimis, žuvusių žmonių skaičius išaugo iki 15 aukų.
Nepaprastųjų situacijų ministerija pranešė, kad iš po griuvėsių buvo išgelbėta 17 žmonių.
Iš pradžių skelbta, kad mažiausiai 20 žmonių buvo sužeista, o 7 asmenys žuvo.
Dėl smūgio viename iš aštuonių įėjimų, kuriame buvo 40 butų, sugriuvo visi 10 aukštų. Kaimyniniuose įėjimuose išdužo langai. Nurodoma, kad pastato gyventojai buvo evakuoti, nes kilo pavojus, kad pastatas gali visiškai sugriūti.
Plačiau skaitykite ČIA.
Kyjvas staigiai imasi sprendimų: pakeistas Charkivo karinės grupės vadas
14:26
Kariuomenės operatyvinės ir taktinės grupės „Charkivas“ vadas Jurijus Haluškinas pakeistas Rusijos pajėgoms užėmus kelis pasienio kaimus ir pradėjus puolimą Charkivo srityje, pranešė operatyvinė ir strateginė kariuomenės grupė „Chortia“.
„Kariuomenės vadovybės sprendimu gegužės 11 d. Charkivo operatyvinės ir taktinės pajėgų grupės vadu paskirtas brigados generolas Mychailo Drapatijus“, – skelbiama pranešime.
Plačiau skaitykite ČIA.
Naujajam Rusijos gynybos ministrui gali prireikti naujo Generalinio štabo vadovo
14:08
Rusijos gynybos ministro pakeitimas žmogumi, neturinčiu jokios patirties saugumo tarnybose, primena istoriją, kai gynybos ministru buvo paskirtas verslininkas Anatolijus Serdiukovas. Tokiam ministrui reikia naujo Generalinio štabo viršininko, kuris kariuomenėje būtų populiaresnis nei dabartinis vadovas Valerijus Gerasimovas, teigia Vakarų kariniai ekspertai.
Iš karto po to, kai Vladimiras Putinas pasiūlė skirti Andrejų Belousovą gynybos ministru, socialinius tinklus užplūdo daugybė sarkastiškų juokelių. „Gerasimovai, o kur Šoigu?“, – vienoje iš internete pasklidusių nuotraukų tariamai klausia žuvęs privačios kariuomenės „Wagner“ įkūrėjas.
„Saugumo Taryba tampa V.Putino buvusių svarbiausių veikėjų – tų, kurių negalima paleisti, bet kurie neturi kur eiti – rezervuaru. Atrodo, kad Nikolajui Patruševui bus sukurta kažkas naujo“, – rašė politologė Tatjana Stanovaja. Ji priminė istoriją apie Dmitrijų Medvedevą, kurį V.Putinas 2020 m. paskyrė pavaduotoju Saugumo Taryboje, kad, kaip rašo ekspertė, „išlaikytų jį šalia savęs, bet kartu atplėštų nuo sistemos“.
Kitokios nuomonės laikosi JAV karo analitikas Robas Lee. Ekspertas rašo, kad „neatrodo, jog tai būtų S.Šoigu pažeminimas, nes jis ne tik gavo svarbų Saugumo Tarybos sekretoriaus postą, bet ir toliau prižiūrės kai kuriuos klausimus, kuriuos sprendė būdamas gynybos ministru“.
Naujosios S.Šoigu pareigos bus susijusios ir su prekyba ginklais
Kaip paaiškino Dmitrijus Peskovas, naujasis Saugumo tarybos sekretorius taip pat bus Rusijos prezidento pavaduotojas Karinėje-pramoninėje komisijoje ir Federalinės karinio-techninio bendradarbiavimo tarnybos vadovas. Šeštadienį Vladimiras Putinas savo dekretu ją išbraukė iš Gynybos ministerijos pavaldumo.
„V.Putino pavaduotojas Karinio-pramoninio komplekso komisijoje yra faktinis jos vadovas. O Federalinės karinio-techninio bendradarbiavimo tarnyba, kaip sakoma, – tai prekyba ginklais ir visa kita. Taigi S.Šoigu yra versle ir pas Putiną“, – rašė politologas Fiodoras Krašeninikovas.
V.Putinas nori, kad nuo 2012 m. gynybos ministru dirbantis ir ilgametis jo sąjungininkas S.Šoigu taptų galingos Rusijos saugumo tarybos sekretoriumi, pakeisdamas Nikolajų Patruševą, ir vadovautų karo pramonei, Kremliaus pranešimą interpretuoja „Reuters“. Skirdamas S.Šoigu į postą, kuris nominaliai laikomas aukštesniu už ministro postą, V.Putinas leidžia jam išsaugoti veidą, tęsia naujienų agentūra. Užsimenama, kad V.Gerasimovas, kuris tiesiogiai atsakingas už karą Ukrainoje, liks savo poste.
Mano, kad gali būti pakeistas ir Generalinio štabo vadovas
Tačiau Robas Lee mano, kad gali būti pakeistas ir Generalinio štabo vadovas. „Nenustebčiau, jei A.Belousovas pakeis jį kuo nors populiaresniu ir taip gaus Generalinio štabo viršininką, kuris jam skolingas už savo postą“, – rašo karinis ekspertas.
Jis taip pat priminė, kad gynybos ministerijai valdant V.Putinui jau vadovavo žmogus, neturintis vadovavimo saugumo pajėgoms patirties – Anatolijus Serdiukovas, kuris 2000-ųjų pabaigoje ir 2010-ųjų pradžioje vykdė nepopuliarias kariuomenės reformas.
Plačiau skaitykite ČIA.
V.Zelenskis: ukrainiečių kariuomenė dalyvauja įnirtinguose mūšiuose prie sienos
14:03
Ukrainos kariai dalyvauja įnirtinguose mūšiuose su puolančiomis Rusijos pajėgomis dviejuose pasienio rajonuose, sakė ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Tuo metu Rusijos Belgorode sugriuvus daugiabučio daliai žuvusių žmonių skaičius padidėjo iki 15, paskelbė Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerija.
V.Zelenskio teigimu, įnirtingi mūšiai vyksta netoli sienos Ukrainos rytuose ir šiaurės rytuose, mažesnėms ir ginklų stokojančioms ukrainiečių pajėgoms bandant atremti reikšmingą rusų sausumos puolimą.
„Gynybiniai mūšiai tęsiasi, įnirtingi mūšiai, didelėje mūsų pasienio dalyje“, – sekmadienio vakaro kreipimesi sakė V. Zelenskis.
Kremliaus kariuomenė siekia išnaudoti ukrainiečių silpnąsias vietas, kol Ukrainos dar nepasiekė didelė nauja karinės pagalbos siunta iš JAV ir Europos, sako analitikai. Mūšio lauke siunčiama ginkluotė turi pasirodyti po kelių savaičių ar mėnesių, todėl šis periodas yra proga Maskvai ir vienas pavojingiausių momentų Kyjivui daugiau kaip dvejus metus trunkančiame kare.
Puldami Charkivo sritį, rusai gali bandyti sukurti „buferinę zoną“
Naujausias Rusijos puolimas Ukrainos šiaurės rytuose esančioje Charkivo srityje ir tolesni karo veiksmai rytiniame Donecko regione vyksta po ilgų mėnesių, kai maždaug 1 tūkst. km ilgio fronto linija beveik nejudėjo. Tuo metu abi šalys pasitelkdavo tolimojo nuotolio smūgius ir iš esmės vyko sekinamasis karas.
Įsiveržimas į Charkivo sritį galėtų būti bandymas sukurti „buferinę zoną“ ukrainiečių dažnai atakuojamai Belgorodo sričiai Rusijoje – prie Ukrainos sienos – apsaugoti.
Belgorode iš po griuvėsių ištraukti 15 žuvusiųjų
Rusijos gelbėjimo tarnybos pirmadienį baigė valyti griuvėsius srities centre Belgorode, kur sekmadienį sugriuvo dalis daugiabučio pastato. Rusų pareigūnai sako, kad tai įvyko po ukrainiečių apšaudymo.
Iš griuvėsių ištraukta 15 žuvusiųjų, o dar 27 žmonės buvo sužeisti, sakė Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.
Jis pridūrė, kad dar trys žmonės Belgorode žuvo per apšaudymą vėlai sekmadienį.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pertvarkydamas ministrų kabinetą sekmadienį atleido gynybos ministrą Sergejų Šoigu, laikytą svarbia figūra nusprendžiant 2022 metų vasarį pradėti visapusišką karinę invaziją į Ukrainą. Rusija tikėjosi per šią operaciją greitai sutriuškinti ukrainiečių kariuomenę ir manė, kad daugelis ukrainiečių sveikins įžengusius rusų karius.
V.Zelenskis sakė, kad kovos Donecko rajone yra ne mažiau intensyvios nei Charkivo srityje. Jo teigimu, Kremlius atidarydamas antrą aktyvų frontą Charkivo srityje siekia išsklaidyti ukrainiečių pajėgas.
„Sunkiausiu“ jis pavadino rajoną aplink Pokrovską, prie pat sienos Donecko srityje.
Iki karo Pokrovske gyveno maždaug 60 tūkst. žmonių, o iki pastarojo meto jis buvo už dviejų valandų kelio automobiliu nuo fronto linijos. Dabar tai mažiau nei valandos kelias.
Rusams vasarį užėmus Avdijivką Donecko srityje, susidarė sąlygos jiems stumtis į vakarus, toliau į Donecko regioną. Rusija 2022 metais, po įsiveržimo į Ukrainą, neteisėtai aneksavo Donecko sritį ir dar tris Ukrainos regionus, o visos Donecko srities užėmimas yra tarp pagrindinių Kremliaus karo tikslų.
Ukrainos pajėgos numušė Rusijos sraigtasparnį Ka-52 „Aligator“
12:22
Ukrainos 47-oji atskiroji mechanizuotoji brigada susirašinėjimo platformoje „Telegram“ pranešė apie numuštą Rusijos sraigtasparnį Ka-52 „Aligator“.
Pranešime nenurodoma avarijos vieta.
„Vieno tokio sraigtasparnio kaina yra 16 mln. JAV dolerių. Dėkojame priešlėktuvinių raketų ir artilerijos diviziono kovotojams už jų darbą“, – pažymėjo brigados atstovai ir pridūrė, kad toliau tęs savo darbą.
Šaltinis: Ukraina smogė keliems Rusijos energetikos objektams
12:19
Ukrainos pajėgos smogė naftos terminalui ir elektros pastotei vakarinėje Rusijos dalyje, pirmadienį naujienų agentūrai AFP sakė saugumo šaltinis Kyjive, ir tai buvo naujausia iš kelių ukrainiečių oro atakų.
Šaltinis gynybos sektoriuje sakė, kad dronai sėkmingai atakavo naftos terminalą Belgorodo srityje ir elektros pastotę Lipecko srityje.
Rusija anksčiau pirmadienį paskelbė praėjusią naktį virš kelių savo regionų ir okupuoto Krymo numušusi 31 ukrainiečių droną.
„Bloomberg“: Ukrainos mūšio lauke susidūrė du galingi aljansai
12:04
„Užsienio politikos ekspertai dešimtmečius nerimavo dėl antrojo Korėjos karo. Niekas niekada neįsivaizdavo, kad tai nutiks Ukrainoje“, – rašo naujienų tarnybos „Bloomberg“ apžvalgininkas Halas Brandsas, profesorius Džono Hopkinso universiteto Pažangiųjų tarptautinių studijų mokykloje.
Anot jo, Seulas ir Pchenjanas savo dešimtmečius trukusią kovą kariauja Ukrainos mūšio laukuose.
„Nuo 2022 m. abi Korėjos tapo centrinėmis Europoje siaučiančio karo šalimis. Pietų Korėja netiesiogiai suteikė Ukrainai nedidelį kiekį artilerijos amunicijos. Šiaurės Korėja pasitarnavo kaip Rusijos prezidento Vladimiro Putino ginklų sandėlis, tiekdama balistines raketas, kuriomis niokojami Ukrainos miestai, ir artilerijos sviedinius, naudojamus Ukrainos kariams daužyti. Be to, abi šalys priklauso susikertančioms koalicijoms, kurios Ukrainos ir Rusijos kovą pavertė didesniu ir platesniu jėgos išbandymu“, – įvertino profesorius.
Jis pažymėjo, kad Ukrainos kaip tarpinio karo mūšio lauko samprata nėra nauja. Nuo pat neišprovokuotos invazijos pradžios Kremliaus pareigūnai tvirtino, kad JAV naudoja Ukrainą kaip taraną prieš Rusiją.
Apie tai profesorius kalbėjo dar prieš dvejus metus, aiškindamas, kad padėdama Ukrainai apsiginti, Amerika primetė dideles išlaidas vienam iš aršiausių savo priešų.
„Nuo 2022 m. pasikeitė tik tai, kad tarpinis karas išsiplėtė – į jį visiškai įsitraukė abi pusės“, – komentavo H.Brandsas.
Nuleidžia vieni kitiems kraują
Ukrainą remia Šiaurės Ameriką, Europą bei Indijos ir Ramiojo vandenyno regioną apimančios demokratinės šalys – valstybės, įsipareigojusios palaikyti Kyjivo nepriklausomybę ir griežtai nubausti V.Putiną.
Tačiau šią paramą slopina Eurazijos autokratijos, teikiančios gyvybiškai svarbią pagalbą Maskvai ir apsunkinančios gyvenimą Vakarams.
„Du didžiuliai aljansai, nors ir netiesiogiai, susiremia Europos mūšio laukuose. Kova Ukrainoje tapo pirmuoju pasauliniu naujojo Šaltojo karo konfliktu“, – įvertino profesorius.
Jis aiškino, kad tai atkartoja įprastą Šaltojo karo strategiją, kai supervalstybės kovojo netiesiogiai, nes tiesioginė konfrontacija branduoliniame amžiuje buvo pernelyg pavojinga.
„Maskva ir Vašingtonas palaikė vietos partnerius – ir vienas kitam nuleido kraują – konfliktuose, kurie niokojo pasaulio pietus. Dekolonizacijos karai Afrikoje ir Azijoje, sukilimai ir pilietiniai karai Lotynų Amerikoje, žiaurios kovos Korėjoje ir Vietname tapo arenomis, kuriose supervalstybės manevravo siekdamos pranašumo.
Dabar karas Ukrainoje gilina dar vieną kovą dėl pasaulinės tvarkos sąlygų nustatymo ir supriešina konkuruojančias koalicijas – išsivysčiusias demokratijas ir Eurazijos autokratijas.“
Pirmosios į karą Ukrainoje įsitraukė Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės, kurios, nepavykus atgrasyti Rusijos puolimo, suskubo palaikyti Ukrainą, besibaimindamos, kad Rusijos pergalė sutryps pažeidžiamą demokratiją, suardys jėgų pusiausvyrą Rytų Europoje ir paskatins pavojingus agresorius visur kitur.
„Klasikine įgaliotojo karo maniera JAV ir jų sąjungininkės siekė savo pačių saugumo, padėdamos Ukrainai sukelti chaosą agresyviam, bet pernelyg įsitvirtinusiam priešui. Iš tiesų tai buvo svarbiausia Amerikos pasaulinės strategijos dalis“, – nurodė jis.
Tokia situacija Europoje, pasak H.Brandso, sukėlė nerimą Kinijos, Irano ir Šiaurės Korėjos – autokratinio bloko, kuris susivienijo už V.Putiną, narių – vadovams.
„Jie nerimavo, kad Rusija gali pralaimėti žeminančiu būdu, kaip atrodė įmanoma, kai 2022 m. pabaigoje V.Putino pažanga sustojo ir jo kariuomenė buvo nustumta atgal. Lemiama Ukrainos ir jos Vakarų rėmėjų pergalė galėtų turėti pasaulinių pasekmių, nes paralyžiuotų Rusiją, o likusieji revizionistai taptų labiau pažeidžiami. Taigi pradėjo plaukti pagalba, kurios Maskvai labai reikėjo.“
Teheranas parūpino Maskvai tūkstančius „Shahed“ bepiločių atakos orlaivių ir balistinių raketų bei išsiuntė patarėjus, kad jie apmokytų Rusijos pajėgas naudotis dronais, bei padėjo Rusijai jų pasigaminti savo teritorijoje. Tuo tarpu Pchenjanas pardavė Maskvai nuo 1 iki 3 mln. artilerijos sviedinių bei nežinoma kiekį raketų.
„Kinija taip toli nenuėjo: JAV ir Europos sankcijų grasinimai neleido jai perduoti karo ginklų. Tačiau Kinija aprūpino Maskvą komponentais – nuo mikroschemų iki staklių – reikalingais šiems ginklams gaminti ir Rusijos gynybos pramonės bazei, kuriai taikomos griežtos sankcijos, atkurti. Apskritai, Kinija tapo Rusijos ekonomine užuovėja, perimdama jos prekybą, padėdama jos įmonėms pritraukti kapitalą ir kitaip švelnindama Vakarų sankcijų poveikį“, – aiškino profesorius.
Tačiau Rusijos ir jos kolegų autokratų ryšiai paremti abipuse nauda. Šiaurės Korėja iškeitė ginklus į Rusijos paramą, kad išvengtų Jungtinių Tautų kontrolės ir galbūt paskatintų Pchenjano raketų ir pažangiųjų ginklų programas. Iranas gauna modernių Rusijos lėktuvų ir oro gynybos priemonių. Kinija stiprina savo įtaką Rusijos ekonomikai ir technologijų sektoriui.
„Tačiau kad ir kokia būtų jų kaina, šie ryšiai padėjo Rusijai išsilaikyti, kai jos karo pastangos žlugo, ir padėjo jai susigrąžinti iniciatyvą po nesėkmingo Ukrainos puolimo 2023 m. viduryje.“
Ant kortos – liberaliosios tvarkos likimas
Šis karas, kaip yra sakęs prezidentas Joe Bidenas, yra „kova tarp demokratijos ir autokratijos, tarp laisvės ir represijų, tarp taisyklėmis grindžiamos tvarkos ir brutalia jėga valdomos tvarkos“.
Su tuo sutinka net tolimos demokratinės šalys.
„Šiandieninė Ukraina gali būti rytdienos Rytų Azija“, – pareiškė Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishida neseniai sakytoje kalboje JAV Kongrese. Todėl demokratijos „turi sutelkti visas jėgas“.
„Rusija, Kinija, Iranas ir Šiaurės Korėja turi nesutarimų; jų ambicijos regionuose nuo Afrikos iki Arkties ilgainiui gali susidurti. Tačiau kol kas jų visų tikslas yra sukurti plėšriam pasauliui pritaikytą aplinką, nes tik taip jos gali pavergti aplinkines šalis ir įgyti trokštamas įtakos sferas. Taigi jiems visiems naudinga, kad pasaulyje atsirastų prievarta ir agresija, – rašė H.Brandsas. – Šiuolaikinių imperijų kūrimui reikia sunaikinti apsisprendimo teisę. Ši V.Putino projekto dalis vienija Eurazijos autokratijas, nesvarbu, ar jos tai pripažįsta, ar ne.“
Negana to, į karą Ukrainoje buvo įtraukti ir globalieji pietūs, nes konfliktas sukrėtė pasaulio maisto ir energijos rinkas. Perkėlus Rusijos prekybą iš Europos į Aziją, kovos veiksmai pakeitė prekybos modelius milžinišku mastu. Kai kurios šalys stengėsi išvengti konflikto, kitos, pavyzdžiui, Turkija ir Jungtiniai Arabų Emyratai, žaidžia abiejose pusėse.
Pasak H.Brandso, kuris aljansas laimės – dar neaišku. Atsakymas priklausys nuo to, kuri koalicija parodys daugiau ištvermės – ir kuri veiksmingiau privers ar nuvers kitą pusę.
Nors Vašingtonas ir siekia atgrasyti Pekino bankus nuo dvigubos paskirties prekių prekybos su Rusija bei visai neseniai sudavė smūgį daugiau nei dešimčiai Kinijos įmonių, dalyvaujančių šioje prekyboje, neaišku, ar tai ką nors pakeis.
„Rusija, tikėtina, šioje kovoje panaudos savo pasirinktus ginklus – politinį kišimąsi, kibernetines atakas, dezinformaciją, sabotažą – kad paveiktų šiais metais visame transatlantiniame aljanse vyksiančius rinkimus arba kitaip susilpnintų Vakarų paramą Kyjivui.
Paslaptingų incidentų, susijusių su Europos ginklų gamyklomis ir geležinkeliais, virtinė rodo, kad ši kampanija jau įsibėgėjo. V.Putinas taip pat atnaujina branduolinius grasinimus, kad atgrasytų Vakarus nuo ilgesnio nuotolio raketų tiekimo Ukrainai arba leidimo Kiyjivui naudoti šiuos ginklus smūgiams pačioje Rusijoje“, – prgnozuoja profesorius.
Jo vertinimu, ši veikla bus intensyvi, nes karo poveikis yra labai toli siekiantis: „Demokratijos ir autokratijos visoje Eurazijoje žino, kad rezultatas Ukrainoje arba patvirtins, arba sugriaus liberaliąją tvarką. Tai lems jų pranašumo pusiausvyrą didesnėje pasaulinėje kovoje.“
H.Brandas išskyrė, kad verta prisiminti, kad pergalė tarpinėje kovoje gali būti pasiekta dviem lygmenimis.
„Tai klausimas, kas laimės šaudymo karą. Tačiau tai taip pat yra klausimas, kuri koalicija geriau išnaudos šį konfliktą, išmokdama atitinkamas karines pamokas, stiprindama ryšius tarp savo narių ir pasinaudodama šiuo karu, kad sukurtų skubą ir pajėgumus, reikalingus pasirengti tam, kas bus toliau. Taigi įvykiai Ukrainoje daugeliu atžvilgių lems ateitį. Ukrainos karas tapo ir pasaulio karu.“
Ukrainos pajėgos sunaikino rusų strategines degalų atsargas Luhanske
11:10
Padėtis su degalų atsargomis Rusijos laikinai okupuotoje Luhansko srityje tapo dar labiau įtempta. Strateginių atsargų nebeliko, socialiniame tinkle „Facebook“ skelbia Luhansko srities valstybinė administracija, kurią cituoja naujienų agentūra „RBC-Ukraine“.
Pasak pranešimo, po dviejų gaisrų Luhansko ir Rovenkių naftos bazėse rusai liko be galimybės vienoje vietoje sukaupti ir saugoti didelį kiekį rafinuotų produktų.
„Dabar trūkumas dar didesnis. Žinoma, Rusijos degalų tiekimas į okupuotą Luhansko sritį nenutrūksta, tačiau jis netenkina dabartinių poreikių. O strateginio rezervo nebėra“, – pridūrė administracija.
Tai – ne pirmas kartas šią savaitę, kai pranešama apie Ukrainos smūgius laikinai okupuoto Luhansko teritorijoje.
Gegužės 10 d. pranešta, kad buvo smogta naftos saugyklai Rovenkių mieste, dėl to kilo didelis gaisras.
Anksčiau Luhansko srities karinės administracijos vadovas Artiomas Lysohoras sakė, kad po Luhansko mieste esančios naftos bazės puolimo rusai susidūrė su rimtomis kuro problemomis.
„The Wall Street Journal“: Rusija į Ukrainą paleidžia daugiau dronų ir raketų, nei ši gali numušti
10:56 Atnaujinta 12:43
Tęsiantis neišprovokuotam karui Ukrainoje, šalies priešlėktuvinė gynyba numuša daug mažesnę dalį Rusijos raketų nei anksčiau. Per pastarąjį pusmetį Ukrainos pajėgos perėmė apie 46 proc. rusų raketų, palyginti su 73 proc. per ankstesnį pusmetį, pažymėjo amerikiečių leidinys „The Wall Street Journal“, remdamasis informacija, gauta išanalizavus Ukrainos karinių oro pajėgų vadovybės duomenis.
„Praėjusį mėnesį perėmimo rodiklis sumažėjo iki 30 proc. raketų. Nors duomenys apie kelių dienų atakas ir perėmimus buvo neišsamūs, o Ukraina tokią statistiką naudoja propagandos tikslais, ginkluotųjų pajėgų atstovas ir nepriklausomas gynybos analitikas teigė, kad duomenys iš esmės pateikia tikslų vaizdą“, – rašoma straipsnyje.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusijos gynybos ministras, vadovavęs Maskvos invazijos į Ukrainą pradžiai – S.Šoigu
10:43
Rusijos autoritariniam prezidentui Vladimirui Putinui užsitikrinus dar vieną kadenciją, Kremliuje prasidėjo pokyčiai. Sekmadienį paskelbta, kad keičiamas Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu, ilgiausai dirbęs šalies ministras, vadovęs Maskvos 2022 metais pradėtam plataus masto puolimui Ukrainoje.
Tačiau Rusijoje jis sulaukė nemažai kritikos dėl savo elgesio karo Ukrainoje akivaizdoje, o jo reputacijai smarkiai pakenkė praėjusį mėnesį dėl įtariamo kyšininkavimo sulaikytas gynybos viceministras Timuras Ivanovas.
Pernai S.Šoigu patyrė itin didelį spaudimą dėl savo vadovavimo karui. Privačios karinės samdinių bendrovės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas griežtai kritikavo jį dėl to, kad jo kovotojams Ukrainoje trūko šaudmenų.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija skelbia numušusi 31 ukrainiečių droną
09:50
Rusija pirmadienį paskelbė praėjusią naktį virš kelių savo regionų ir okupuoto Krymo numušusi 31 ukrainiečių droną.
„Naktį buvo sužlugdyta naujų Kyjivo režimo bandymų įvykdyti teroristines atakas pasitelkiant [...] dronus [...] prieš taikinius Rusijos Federacijos teritorijoje“, – sakoma Gynybos ministerijos pareiškime socialinės žiniasklaidos platformoje „Telegram“.
12 dronų numušta virš Belgorodo regiono prie Ukrainos sienos, sakoma pranešime.
Aštuoni dronai sunaikinti virš Kursko srities, taip pat esančios prie Ukrainos sienos, o keturi dronai perimti virš kaimyninio Lipecko regiono.
Virš Krymo, kurį Rusija aneksavo 2014 metais, sunaikinti septyni dronai ir keturios raketos „Storm Shadow“, nurodė rusų ministerija.
Vietoje S.Šoigu stumiamas A.Belousovas: kas yra tas ekonomistas, neišmanantis karo?
09:48
Sekmadienį Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad autoritarinis prezidentas Vladimiras Putinas nusprendė atleisti iš pareigų dabartinį gynybos ministrą Sergejų Šoigu ir, anot paskelbto ministrų kandidatūrų sąrašo, šalies vadovas į šį postą siūlo ekonomistą Andrejų Belousovą, kuris mažai susijęs su kariuomene, gynyba ar karine strategija.
BBC Rusijos naujienų tarnyba pažymi, kad 65 metų A.Belousovas didžiąją gyvenimo dalį dirbo valstybės tarnyboje, vienaip ar kitaip spręsdamas ekonominius klausimus ir toli gražu negarsėja liberaliomis pažiūromis.
„Jis pasisakė ir pasisako už platų valstybės dalyvavimą ekonomikoje ir griežtą ekonomikos reguliavimą. Negana to, jis turi reputaciją žmogaus, pirmiausia ginančio valstybės, o ne, pavyzdžiui, verslo interesus“, – rašo BBC.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ekspertai įvardijo, kas kaltas dėl naujo fronto atsivėrimo Ukrainos šiaurėje
09:00
Rusijos puolimas prieš Vovčanską Charkivo srityje yra Vakarų „tylos politikos“ rezultatas, naujausioje ataskaitoje pareiškė Vašingtone įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.
„Rusijos puolimo pastangos užimti Vovčanską didžiąja dalimi yra Vakarų tyliosios politikos, pagal kurią Ukrainos pajėgos negali naudoti Vakarų suteiktų sistemų smogti teisėtiems kariniams taikiniams Rusijoje, rezultatas“, – rašoma ataskaitoje.
Pasak ekspertų, jei Rusijos pajėgos bandys apsupti Vovčanską, jos prie miesto priartės per Bugrivatką, Staricą ir Izbyckę bei per Vovčansko Chutorę. Užėmę bet kurią iš šių gyvenviečių, rusai galėtų nutraukti Ukrainos sausumos susisiekimo linijas su Vovčansku. Tokiu atveju miesto gynybai lemiamą reikšmę turėtų kitos, esančios palei T2104 kelią.
Tvirtinama, kad rusai taip pat pradėjo dažniau pulti tiltus per netoliese esančius vandens telkinius, kad izoliuotų Vovčansko gynėjus nuo kitų vietovių.
Pasak Ukrainos karinio stebėtojo Kostiantino Mašoveco, šis miestas tapo pagrindiniu priešo taikiniu šiauriniame Charkivo sektoriuje. Rusai nori apeiti miestą iš pietvakarių ir pietų. Ekspertas pabrėžė, kad Rusijos pajėgos turi „daug galimybių“ dėl Vovčansko artumo prie sienos su Rusija. Jie gali vykdyti operacijas su ribotomis pajėgomis ir priemonėmis, kad pasiektų konkretų rezultatą, gali užtikrinti kontrolę ir ugnies palaikymą nejudindami artilerijos, gali greitai pristatyti degalus ir ginklus į fronto liniją.
Anksčiau pranešta, kad sekmadienio naktį Rusijos pajėgos užėmė Strilečės, Pylynės, Krasnės, Borisivkos, Ohorcevo ir Pletenivkos vietoves Charkivo srityje.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas skelbia, kad tebevyksta įnirtingos kovos. Teigiama, kad Rusijos pajėgos panaudojo net penkis batalionus Vovčansko miestui užimti.
Pasak stebėjimo grupės „DeepState“, per pastarąją parą rusų kariai taip pat pasistūmėjo netoli Verbovės, Krasnohorivkoje, Netailovėje, į vakarus nuo Semenivkos ir į rytus nuo Novopokrovsko.
Karo tyrimų instituto analitikai vertina, kad Rusija nori užimti Vovčanską, kad padarytų spaudimą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operatyviniam užnugariui, kuris ginasi Kupjansko kryptimi. Tikėtina, kad tai Rusijos pajėgoms reikalinga, norint priversti Ukrainos vadovybę išvesti ukrainiečių dalinius iš šio fronto ruožo.
Sugriuvus daugiabučiui Belgorode žuvusių žmonių skaičius išaugo iki 15
08:37
Belgorode sugriuvus daugiabučio daliai žuvusių žmonių skaičius padidėjo iki 15, pirmadienį platformoje „Telegram“ paskelbė Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerija.
Ji pridūrė, kad iš po griuvėsių buvo išgelbėta 17 žmonių.
10 aukštų daugiabutis iš dalies sugriuvo sekmadienį. Prie Ukrainos sienos esančios Rusijos Belgrodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas skelbė, kad į namą pateikė ukrainiečių raketa.
Rusijos gynybos ministerija nurodė, kad ukrainiečių raketos „Točka-U“, kurią perėmė oro gynyba, nuolaužos pataikė į gyvenamąjį rajoną.
Ukrainos kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenko, kurį citavo ukrainiečių naujienų agentūra „Unian“, atkreipė dėmesį, kad vaizdo kamerų nufilmuotoje medžiagoje nematyti ant minimo namo krintančių objektų.
J.Butusovas iš mūšių vietos: priešas pasiekė Vovčansko pakraščius
08:26
Žinomas Ukrainos karo žurnalistas, portalo censor.net vyriausiasis redaktorius Jurijus Butusovas šiuo metu yra Rusijos puolimo Charkivo srityje epicentre ir skelbia naujausią informaciją.
Anot jo, sekmadienį dieną priešas pradėjo kovas pasienio kaimuose Hlyboke ir Staryčioje Charkivo kryptimi. Tačiau kaimai nebuvo visiškai užimti, vyksta pėstininkų kontaktiniai mūšiai. Priešas bando veržtis į Lipcų kaimą, tačiau jam nepavyko jo pasiekti.
Sekmadienį priešas įžengė į pasienio miesto Vovčansko pakraščius ir Vovčansko mėsos perdirbimo įmonę. Tačiau miestas, pasak J.Butusovo, ir toliau beveik visiškai kontroliuojamas Ukrainos gynėjų, ir priešui nebuvo leista žengti gilyn. Netoli Vovčansko ukrainiečių artilerija ir bepiločiai lėktuvai efektyviai taikosi į pėstininkus, ir priešo nuostoliai yra dideli.
„Aš esu čia, todėl galiu savo akimis matyti situaciją. Miesto gynyba stiprinama. Priešas aktyvus, pėstininkų grupės įvairiose vietovėse bando pralaužti mūsų kovines formuotes“, – rašo J.Butusovas.
Anot jo, gegužės 12 d. rusai pirmą kartą atakavo Vovčanską su keliais tankais, tačiau puolimas buvo atremtas.
Gegužės 12 d. rusai bandė veržtis beveik visomis kryptimis, tačiau visur susidūrė su ukrainiečių karių pasipriešinimu, ir dabar priešas priverstas rengti šturmus. Anot žurnalisto, priešas prarado galimybę manevruoti, jo nuostoliai ėmė smarkiai didėti.
„Pirmąją puolimo dieną dėl tam tikrų problemų buvo pakeista Charkivą ginančio karinio dalinio vadovybė. Naujasis vadas – žmogus, turintis patirties ir kompetencijos. Vadovavimas ir kontrolė bei informuotumas gerėja, tačiau ne taip greitai, kaip norėtųsi. Vadovavimas ir organizavimas aukščiausiu lygiu yra mūsų pirmoji ir svarbiausia problema.
Kalbant apie amuniciją: mūsų kariai aprūpinami artilerijos sviediniais.
Kalbant apie žmones: yra problemų, tačiau priešas neturi daugkartinio pranašumo.
Dėl įtvirtinimų: jie buvo pastatyti Charkivo kryptimi, tačiau priešas šių sienų nepasiekė. Kažkodėl gynybinės linijos nėra prie taktiškai naudingų aukštumų, o pagrindiniai mūšiai vyksta ten, kur pozicijos neįrengtos, todėl dabar reikia kasti. Todėl kariai nesupranta, kodėl ten, kur jų reikia, nėra įtvirtinimų ir reikia vėl kasti.
Vovčansko kryptimi miestas nėra parengtas gynybai. Kol kas nėra jokių detalių, bet priešui tai ne paslaptis, nes vietiniai gyventojai neperkeliami, o virš galvų dažnai skraido priešo dronai.
Kalbant apie mūsų karių veiksmus: turime patyrusių vadų ir dalinių, gynyba organizuota, fronto linija nustatyta, bendradarbiavimas vyksta ir gerėja. Chaosas plačiajame fronte dar nėra visiškai įveiktas, tačiau padėtis gerėja.
Padėtis išlieka sudėtinga, Rusijos kariai dėl bendros persvaros ir iš anksto suplanuotų veiksmų plačiame fronte išlaiko iniciatyvą, tačiau šiuo metu nėra prielaidų mūsų fronto proveržiui“, – reziumuoja J.Butusovas, pridurdamas, kad visiems vietovėje esantiems daliniams labai reikia dronų.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
07:52
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą likvidavo rekordinį skaičių Rusijos kovotojų - net 1740. Nuo plataus masto invazijos pradžios Rusijos pusė patyrė didesnį nei 484 tūkst. gyvosios jėgos nuostolį.
Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikintas 31 tankas, 42 šarvuotosios kovos mašinos, 15 artilerijos sistemų, 4 daugkartinio paleidimo raketų sistemos, 59 automobilių įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetų ir 6 specialiosios įrangos vienetai.
Ukrainos gynėjai taip pat numušė 26 Rusijos bepiločius orlaivius ir 3 sparnuotąsias raketas.
Krasnohorivkoje rusų dalinys užblokuotas gamykloje
07:23
Ukrainos kariškiai kontroliuoja padėtį Krasnohorivkoje, Donecko srityje, ir atkirto visus logistikos kelius grupei rusų, užblokuotų ugniai atsparios gamyklos teritorijoje, nacionalinio teletilto eteryje pareiškė Ukrainos kariuomenės atstovas Nazaras Vološynas.
„Nedidelė okupantų grupė, prasiveržusi rytiniu Krasnohorivkos pakraščiu prie ugniai atsparios gamyklos griuvėsių, buvo užblokuota. Dabar jie atsidūrė sudėtingoje padėtyje.
Priešas praktiškai neturi amunicijos ir šarvuotosios technikos atsargų. Mūsų gynėjai atkirto visus logistikos kelius ir kontroliuoja kelią bei gamyklos prieigas. Gynėjai taip pat stabdo priešo veržimąsi gilyn į miestą“, – sakė jis.
N.Vološinas pabrėžė, kad gynėjai kontroliuoja padėtį Krasnohorivkoje ir aplink miestą.
„Priešas neatsisakė bandymų šturmuoti miestą nedidelėmis šturmo grupėmis, kartkartėmis jis vis dar bando šturmuoti rytinį miesto pakraštį šarvuočiais. Mūsų gynėjai artilerijos ir minosvaidžių ugnimi naikina visus priešo bandymus ir bandymus patekti būtent į miestą“, – sakė jis.
Verda mūšiai dėl Vovčansko miesto: Rusijos pajėgos turi taktinę sėkmę
07:17
Ukrainos kariuomenės generalinio štabo duomenimis, operatyvinė padėtis Charkivo kryptimi išlieka sudėtinga ir dinamiškai kintanti, tačiau kovose dėl pasienio Vovčansko miesto rusai pasiekė taktinės sėkmės.
Sekmadienį Rusijos pajėgos surengė 22 puolimus, iš kurių 14 tebevyksta.
Rusijos pusė sekmadienį skelbė, kad jos kariai įžengė į Vovčanską, tačiau šie pranešimai nebuvo patvirtinti.
„Priešas į miesto puolimą įtraukė dideles pajėgas, kurių sudėtyje yra iki 5 batalionų, ir nesiskaito su savo nuostoliais. Vien tik nukautais šia kryptimi rusų užpuolikai per dieną neteko daugiau kaip 100 okupantų.
Šiuo metu priešas turi taktinę sėkmę.
Numatytos priemonės, kaip sunaikinti priešą, įsiveržusį į mūsų gynybą“, – rašoma Generalinio štabo pranešime.
Pasak „DeepState“ analitikų, rusai užėmė dar 3 gyvenvietes Charkivo regione: Morochovecą, Olejnikovo ir Zelionojė. Iš viso pasienyje rusai jau yra užėmę devynis kaimus.
Analitikai atskleidė, kodėl V.Putinas iš tikrųjų atleido S.Šoigu
07:16 Atnaujinta 08:49
Karo studijų instituto (ISW) analitikų teigimu, Rusijos autoritarinis vadovas Vladimiras Putinas keičia personalą Rusijos gynybos ministerijoje, siekdamas sustiprinti pasirengimą užsitęsusiam karui su Ukraina ir galimai pasirengti būsimai konfrontacijai su NATO.
Anot naujausios ataskaitos, prezidentas gynybos ministrą Sergejų Šoigu pakeitė Andrejumi Belousovu. Atleistą pareigūną jis perkėlė į Saugumo tarybos sekretoriaus postą vietoj Nikolajaus Patruševo.
Ekspertų nuomone, šie aukšto lygio pertvarkymai po prezidento rinkimų rodo, kad V.Putinas žengia svarbius žingsnius mobilizuodamas Rusijos ekonomiką ir karinę-pramoninę bazę.
Beveik dešimtmetį Rusijos federalinėje vyriausybėje ekonomikos ministru dirbęs A.Belousovas, kuris pastaruoju metu dalyvavo ir valdant įvairius šalies inovacinius projektus gynybos pramonės ir bepiločių orlaivių srityje gerai pasirengė vadovauti sudėtingoje padėtyje atsidūrusiai Rusijos gynybos ministerijai, pažymima ataskaitoje.
„A.Belousovas turi gerą efektyvaus technokrato reputaciją, o vidiniai šaltiniai teigia, kad jis taip pat palaiko teigiamus santykius su V.Putinu“, – pažymėjo analitikai.
Pasak pranešimo, tai, kad S.Šoigu pakeitė N.Patruševą Saugumo taryboje, taip pat atitinka bendrą V.Putino politiką tyliai nušalinti aukšto rango saugumo pareigūnus, suteikiant jiems periferinius vaidmenis Rusijos saugumo srityje, užuot juos tiesiog atleidus.
Anksčiau jis taip pat atstumdavo savo nelaimingus generolus, skirdamas juos į periferines pareigas, susijusias su saugumu ir gynyba, nesusijusias su tiesioginiu pavaldumu, kartais leisdamas jiems „išpirkti kaltę ir grįžti į V.Putino tarnybą“.
Be N.Patruševo atleidimo, Rusijos Federacijos vadovas iš esmės iš naujo paskyrė pagrindinių saugumo tarnybų vadovus, o tai rodo, kad jis išlaiko pagrindinę lojalių saugumo pareigūnų sudėtį.
Ruošiasi ilgam karui?
Karybos ekspertas Egidijus Papečkys socialiniame tinkle „Facebook“ sekmadienio vakarą publikuotame įraše pasidalijo įžvalgomis, kad S.Šoigu Saugumo tarybos sekretoriaus poste gali taip ir likti simboline persona, tačiau jis pastebėjo, jog jo pirmtakas N.Patruševas išties buvo svarbi persona Rusijoje.
„Būtent su juo susitikinėjo aukščiausio rango JAV pasiuntiniai, vienas po kito vykę į Maskvą įtikinti Kremliaus režimą nepulti Ukrainos. Ar S.Šoigu bus figūra, ar tik popierinis pirmininkas sužinosime kiek vėliau“, – įvertino jis ir atkreipė dėmesį, kad kol kas neaišku, kur V.Putinas nuspręs perkelt N.Patruševą, pajuokavo, kad gal ambasadoriumi į Jungtinę Karalystę, kur keliaus buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas.
E.Papečkys pažymėjo, kad naujasis Rusijos gynybos ministras paskirtas „geriau pasirengti galimam ilgam karui, visų pirma pertvarkant karinį pramonės kompleksą, rusiškuose šaltiniuose populiariai vadinamą trumpiniu VPK“.
Jo nuomone, S.Šoigu su šia užduotimi nesusitvarkė (beje, jis vis tiek toliau lieka V.Putino pavaduotoju Rusijos karo pramonės komisijoje), todėl jį keičia ekonomistas A.Belousovas.
„Ne šiaip buhalteris, o žmogus, nuolat generavęs Rusijos ekonomikos vystymo idėjas. Tai reiškia, kad iš jo norima ne tik greito proveržio greitinant karo pramonę (to irgi reikalaujama), bet ir į ateitį nukreiptų sprendimų. O tai, pasikartosiu, reiškia, kad Kremlius galvoja apie ilgą karą“, – rašė ekspertas.
Jis taip pat pastebėjo, kad S.Šoigu ir tolau rūpinsis ginklų eksportu bei slaptu kariniu bendradarbiavimu su Iranu ir Kinija.
„A.Belousovas charakterizuojamas kaip kietas ir darbštus vadovas. Būtų naivu trečiaisiais karo metais tikėtis girtuoklio ir tinginio, tiesa? Jis 4 metais jaunesnis už S.Šoigu. Kai kuriems rusų sofų ekspertams jau byra ašaros, nes jų supratimu gynybos ministras turi būti kariškis (tarytum juo būtų buvęs S.Šoigu)“ – pastebėjo E.Papečkys.
