Iki -60% prenumeratai. Paskutinės akcijos dienos!
Išbandyti
05 14 /23:11

Karas Ukrainoje. A.Blinkenas: V.Putinas klysta – laikas yra Ukrainos pusėje

Naujausias žinias apie karą Ukrainoje skaitykite žemiau.
A. Blinkenas: Izraelio puolimas Rafache nesunaikins „Hamas“
A. Blinkenas

Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

Tiesiogiai  30 s.
Naujausi viršuje
Naujausi apačioje

A.Blinkenas: V.Putinas klysta – laikas yra Ukrainos pusėje

23:10

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas sako, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas daro klaidą manydamas, kad laikas yra jo pusėje, nes Ukraina juda į priekį ir galiausiai jai pavyks. Pasak UNIAN korespondento, A.Blinkenas tai pasakė per kalbą Kyjivo politechnikos institute.

„Kartais girdime, kad laikas yra Putino pusėje, kad Rusija turi daugiau gyventojų, o Putino noras įmesti daugiau rusų į mėsmalę, kurios kūrėjas jis pats yra, išeikvojant daugiau Rusijos išteklių, kad bandytų stipriau užkariauti Ukrainą, reiškia, kad Rusija to padaryti negali. Iš tikrųjų, Rusija jau 20 metų pralaimi kovą dėl Ukrainos likimo kontrolės. Ir Putinas klysta“, – sakė A.Blinkenas.

Pasak JAV valstybės sekretoriaus, kiekvieną mėnesį dedamos bendros pastangos priartinti Ukrainą prie narystės Europos Sąjungoje ir NATO, Ukraina pasirašo daugiau dvišalių saugumo susitarimų, didina gynybos produkciją ir gamina pažangesnius ginklus, stiprina ekonomiką ir demokratiją.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Antony Blinkenas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Antony Blinkenas

„Tęsiantis karui, Rusija su laiku žengia atgal, o Ukraina – į priekį“, – sakė A.Blinkenas.

V.Putinas nepakankamai vertina ukrainiečius

A.Blinkenas išreiškė įsitikinimą, kad Ukraina ir toliau eis šiuo keliu ir galiausiai pasieks sėkmę, be kita ko, Ukrainos žmonių dėka.

„Vienas dalykas, kurio Putinas visada neįvertina, bet ukrainiečiai supranta iki kaulų smegenų, yra žiaurumas, su kuriuo laisvi žmonės gins savo teisę spręsti savo likimą“, – sakė A.Blinkenas.

JAV valstybės sekretorius taip pat pakomentavo sprendimą stiprinti mobilizaciją Ukrainoje.

„Jūsų neseniai įvykdyta mobilizacija buvo sunkus, bet būtinas sprendimas. Gynėjams, kurie taip drąsiai laikėsi daugiau nei dvejus metus, reikia pagalbos. Jiems reikia poilsio“, – sakė A.Blinkenas.

Šis sprendimas, pasak jo, visų pirma padės išspręsti dvi problemas: aprūpinti kariuomenę papildomu kariniu personalu kovai su Rusijos užpuolikų pajėgomis, taip pat sustiprinti gynybą, sukurti daugiau dalinių ir kovoti su Rusijos agresoriumi.

„Dabar mūsų bendras iššūkis – suteikti Ukrainai atsparumą ir aiškų strateginį pranašumą, kad Ukraina galėtų sėkmingai veikti mūšio lauke ne tik šiandien, bet ir atgrasyti bei apsisaugoti nuo atakų ateityje“, – sakė A.Blinkenas.

JAV pagalba Ukrainai

Jis priminė JAV prezidento Joe Bideno žodžius, kad Jungtinės Valstijos nori, jog Ukraina laimėtų, ir kad Amerika yra pasiryžusi padėti tai pasiekti.

„Artimiausiu metu Ukraina gaus reikalingą pagalbą. Ir mes ją gausime greitai. Padėsime jums atgrasyti Rusijos atakas, apsunkinsime jų galimybes jus užpulti ir išlaikysime atvirą Juodąją jūrą, kad galėtumėte toliau plėtoti savo ekonomiką ir toliau maitinti pasaulį“, – sakė A.Blinkenas.

Jis pridūrė, kad JAV liks Ukrainos pusėje, „kol bus užtikrintas Ukrainos saugumas, suverenitetas ir galimybė pasirinkti savo kelią“.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas taip pat pareiškė, kad Jungtinės Valstijos artina Ukrainą prie NATO ir vėliau ją įves į Aljansą. Kartu, anot jo, Kyjivo Vakarų sąjungininkai turi žengti dar vieną svarbų žingsnį – priversti Rusijos Federaciją sumokėti už Ukrainos atkūrimą ir atstatymą.

A.Blinkenas taip pat pažymėjo, kad Ukraina turi kartą ir visiems laikams nugalėti korupciją, nes „pergalė mūšio lauke neleis Ukrainai tapti Rusijos dalimi“.

Rusijos kariai šturmuoja Volčanską

23:48

Charkivo kryptimi Rusijos užpuolikai toliau šturmuoja Volčanską, jie bando įsitvirtinti šiauriniame miesto pakraštyje, šį vakarą pranešė „DeepState“ analitikai. Pasak jų, okupantai telkia daug pėstininkų, kad užimtų namus šiaurinėje miesto dalyje. Ukrainos gynybos pajėgos bando išstumti Rusijos karius, tebesitęsia smarkūs mūšiai.

Eismas miesto kryptimi vyksta iš Gatyšės-Pletenjevkos gyvenviečių. Okupantus aktyviai remia artilerija, viską sulygindama su žeme. „Priešas taip pat bando įsitvirtinti Staricos-Burgovatkos gyvenamosiose vietovėse, siekdamas toliau veržtis į Volčansko vakarinį pakraštį“, – sakoma pranešime.

Choricos operatyvinės-strateginės pajėgų grupės duomenimis, Rusija į mūšius Charkivo srities šiaurėje įtraukė iki penkių batalionų karių.

A.Blinkenas: V.Putinas klysta – laikas yra Ukrainos pusėje

23:10

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas sako, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas daro klaidą manydamas, kad laikas yra jo pusėje, nes Ukraina juda į priekį ir galiausiai jai pavyks. Pasak UNIAN korespondento, A.Blinkenas tai pasakė per kalbą Kyjivo politechnikos institute.

„Kartais girdime, kad laikas yra Putino pusėje, kad Rusija turi daugiau gyventojų, o Putino noras įmesti daugiau rusų į mėsmalę, kurios kūrėjas jis pats yra, išeikvojant daugiau Rusijos išteklių, kad bandytų stipriau užkariauti Ukrainą, reiškia, kad Rusija to padaryti negali. Iš tikrųjų, Rusija jau 20 metų pralaimi kovą dėl Ukrainos likimo kontrolės. Ir Putinas klysta“, – sakė A.Blinkenas.

Pasak JAV valstybės sekretoriaus, kiekvieną mėnesį dedamos bendros pastangos priartinti Ukrainą prie narystės Europos Sąjungoje ir NATO, Ukraina pasirašo daugiau dvišalių saugumo susitarimų, didina gynybos produkciją ir gamina pažangesnius ginklus, stiprina ekonomiką ir demokratiją.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Antony Blinkenas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Antony Blinkenas

„Tęsiantis karui, Rusija su laiku žengia atgal, o Ukraina – į priekį“, – sakė A.Blinkenas.

V.Putinas nepakankamai vertina ukrainiečius

A.Blinkenas išreiškė įsitikinimą, kad Ukraina ir toliau eis šiuo keliu ir galiausiai pasieks sėkmę, be kita ko, Ukrainos žmonių dėka.

„Vienas dalykas, kurio Putinas visada neįvertina, bet ukrainiečiai supranta iki kaulų smegenų, yra žiaurumas, su kuriuo laisvi žmonės gins savo teisę spręsti savo likimą“, – sakė A.Blinkenas.

JAV valstybės sekretorius taip pat pakomentavo sprendimą stiprinti mobilizaciją Ukrainoje.

„Jūsų neseniai įvykdyta mobilizacija buvo sunkus, bet būtinas sprendimas. Gynėjams, kurie taip drąsiai laikėsi daugiau nei dvejus metus, reikia pagalbos. Jiems reikia poilsio“, – sakė A.Blinkenas.

Šis sprendimas, pasak jo, visų pirma padės išspręsti dvi problemas: aprūpinti kariuomenę papildomu kariniu personalu kovai su Rusijos užpuolikų pajėgomis, taip pat sustiprinti gynybą, sukurti daugiau dalinių ir kovoti su Rusijos agresoriumi.

„Dabar mūsų bendras iššūkis – suteikti Ukrainai atsparumą ir aiškų strateginį pranašumą, kad Ukraina galėtų sėkmingai veikti mūšio lauke ne tik šiandien, bet ir atgrasyti bei apsisaugoti nuo atakų ateityje“, – sakė A.Blinkenas.

JAV pagalba Ukrainai

Jis priminė JAV prezidento Joe Bideno žodžius, kad Jungtinės Valstijos nori, jog Ukraina laimėtų, ir kad Amerika yra pasiryžusi padėti tai pasiekti.

„Artimiausiu metu Ukraina gaus reikalingą pagalbą. Ir mes ją gausime greitai. Padėsime jums atgrasyti Rusijos atakas, apsunkinsime jų galimybes jus užpulti ir išlaikysime atvirą Juodąją jūrą, kad galėtumėte toliau plėtoti savo ekonomiką ir toliau maitinti pasaulį“, – sakė A.Blinkenas.

Jis pridūrė, kad JAV liks Ukrainos pusėje, „kol bus užtikrintas Ukrainos saugumas, suverenitetas ir galimybė pasirinkti savo kelią“.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas taip pat pareiškė, kad Jungtinės Valstijos artina Ukrainą prie NATO ir vėliau ją įves į Aljansą. Kartu, anot jo, Kyjivo Vakarų sąjungininkai turi žengti dar vieną svarbų žingsnį – priversti Rusijos Federaciją sumokėti už Ukrainos atkūrimą ir atstatymą.

A.Blinkenas taip pat pažymėjo, kad Ukraina turi kartą ir visiems laikams nugalėti korupciją, nes „pergalė mūšio lauke neleis Ukrainai tapti Rusijos dalimi“.

Parodė Rusijos atakos Charkivui padarinius

21:32

Antradienį Rusija raketomis ir bombomis pataikė į 20 aukštų gyvenamąjį namą, dėl atakos sunaikintos namo konstrukcijos.

Pranešama, kad nukentėjo 20 žmonių.

Iš viso gesinant gaisrus dalyvavo daugiau kaip 80 gelbėtojų ir 15 vienetų technikos.

 

V.Zelenskis prašo Vakarų paspartinti ginklų tiekimą

20:36

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį paragino Kyjivo rėmėjus Vakaruose paspartinti ginklų ir oro gynybos sistemų tiekimą, Rusijos pajėgoms pradėjus naują puolimo bangą šalies šiaurės rytuose.

JAV valstybės sekretorius T. Blinken susitinka su Ukrainos prezidentu Zelenskyy. / Ukraine Presidency/Ukrainian Pre / ZUMAPRESS.com
JAV valstybės sekretorius T. Blinken susitinka su Ukrainos prezidentu Zelenskyy. / Ukraine Presidency/Ukrainian Pre / ZUMAPRESS.com

„Mums reikia gerokai pagreitinto tiekimo. Dabar per daug laiko praeina nuo pranešimo apie siuntas iki realaus ginklų pasirodymo fronte“, – sakė V. Zelenskis vakariniame kreipimesi po susitikimo su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu Kyjive.

Rusijai pradėjus naują puolimą, savanoriai Ukrainoje evakuoja šunis

19:45

Per naujausią rusų puolimą šiaurės rytuose esančioje Charkivo srityje buvo priversta evakuotis vietos gyventoja Olena Hubenko, anksčiau atsisakiusi palikti savo namus, nepaisant vykstančio karo.

Su ja kartu iškeliavo ir daugiau nei šimtas šunų, kuriuos ji per daugelį metų išgelbėjo.

„Būsiu su jais, kad ir kur jie būtų [...] jie yra mano gyvenimas“, – sakė ji, varydama išsigandusius šunis į narvus, kuriuos savanoriai krovė į mikroautobusus.

ROMAN PILIPEY / AFP
ROMAN PILIPEY / AFP

O. Hubenko, kaip ir dauguma kitų kaimo gyventojų nesutiko palikti savo namų per daugiau nei dvejus metus trunkantį karą. Rusų pajėgos sritį, kurioje įsikūręs jų kaimas, pradėjo šturmuoti nuo 2022 metų pavasario ir iki tų pačių metų rudens buvo okupavusios dalį regiono.

Nepaisant suintensyvėjusių smūgių, Ukrainos kontroliuojamoje teritorijoje jie gyveno palyginti ramiai.

Tačiau penktadienį Rusijos kariai peržengė gynybines linijas, artilerija ir lėktuvais atidarė naują frontą ir privertė tūkstančius žmonių bėgti.

Visą tekstą skaitykite čia.

A.Blinkenas: JAV rems Ukrainą, kol bus užtikrintas jos saugumas

19:38

Jungtinės Valstijos rems Ukrainą tol, kol bus užtikrintas šalies saugumas, antradienį Kyjive sakydamas kalbą pareiškė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas.

„Šiandien esame su jumis. Ir liksime su jumis tol, kol bus užtikrintas Ukrainos saugumas, suverenitetas ir galimybė pasirinkti savo kelią“, – kalbėjo jis.

Visą tekstą skaitykite čia. 

Mirties bausme Rusijos nuteistas britų karys: mane galėjo sušaudyti bet kurią dieną

18:36

Asmeninio archyvo nuotr./Britų karys Shaunas Pinneris
Asmeninio archyvo nuotr./Britų karys Shaunas Pinneris

Laikinai okupuotame Mariupolyje gyvenęs britų karys Shaunas Pinneris kovojo už Ukrainos laisvę, kol taip vadinamos Donecko liaudies respublikos kovotojų nebuvo sučiuptas ir paimtas į nelaisvę. Ten jis atsidūrė nematomoje karo pusėje, tikrų tikriausiame pragare, iš kurio po penkių mėnesių buvo išlaisvintas per vieną didžiausių apsikeitimų kaliniais nuo plataus masto invazijos pradžios. Tačiau iki tol, kaip 15min pasakojo Shaunas, jis buvo kankinamas elektrošoku, mušamas, marinamas badu ir net nuteistas mirties bausme.

„Mušimas nėra pats blogiausias dalykas. Kai esi talžomas, žinai, kad tai greitai baigsis, žinai, kad tuoj grįši į savo kamerą. Tačiau, kai esi marinamas badu, ta būsena yra nuolatinė“, – pirmojoje, anksčiau 15min publikuotoje, interviu dalyje pripažino Shaunas.

– Rusijos nelaisvėje praleidote penkis mėnesius. Prieš tai, tarnaudamas Jungtinės Karalystės kariuomenėje, dalyvavote ne vienuose išlikimo nelaisvėje mokymuose. Ar galėtumėte įvardinti, kas konkrečiai padėjo jums išgyventi?

– Man jau 50 metų. Aš neblogai suprantu gyvenimą ir apskritai žmones. Galiu retrospektyviai pažvelgti į savo praeitį ir matyti, kad man pasisekė. Jis buvo neblogas. Taigi, pirma – požiūris.

Supratau, kas vyksta aplink mane, nes šiek tiek mokėjau kalbėti rusiškai. Kalėjime mačiau vaikinų, priklausančių nevyriausybinėms organizacijoms: jie neturėjo karinės patirties, negalėjo susikalbėti, nesuprato kultūros. Jiems buvo kur kas sunkiau.

Daug ir garsiai kalbu, dažnai kokioje nors grupėje žmonių iškylu kaip lyderis. Kalėjime nenorėjau tokiu būti. Norėjau rūpintis savimi. Tačiau, matydamas, kaip kenčia kiti, netenki tokio pasirinkimo.

Tai, ką išmokau, nepadarė manęs atsparaus kulkoms, bet tikrai padėjo įveikti įvairius etapus. Svarbiausia, žinojau, ką ir kada turiu daryti. Žinojau tai, kas buvo svarbiausia: įveikti pirmąjį etapą be sužeidimų, patekti į nelaisvę nesužeistam. Deja, sulaukiau dūrio peiliu į koją.

Visada reikia turėti planą, net galvojant apie tuos, kurie paims tave į nelaisvę. O tada – bandyti išgyventi tuos sunkius laikus, kai tiesiog būtina eiti toliau. Jei prarandi prasmę, turi prisiminti, kodėl esi ten, kodėl apskritai kovoji ir kažkuo tikėti.

Tamsiausiomis minutėmis galvodavau apie savo žmoną, šeimą, kalbėjausi su jais savo galvoje. Turėjau vilties ištrūkti. Mintyse tarsi mantrą kartojau „Gyvenk. Kovok. Nepasiduok. Gyvenk. Kovok. Nepasiduok. Gyvenk. Kovok. Nepasiduok“ (Taip pavadinta ir vėliau Shauno parašyta knyga – 15min).

Žinoma, esminė taisyklė, norint išgyventi nelaisvėje – sugalvoti, iš kur prasimanyti maisto.

– Sakėte, kad beveik negavote valgio daugiau nei 50 dienų. Kaip jums pavyko nenumirti iš bado?

– Ne tik badavau. Nemačiau ir saulės šviesos. Tačiau kartais mane išvilkdavo iš kameros propagandiniais tikslais. Buvau filmuojamas vaizdo įrašams. Jie buvo skirti prokurorui, nes manęs laukė teismas, ir tuometiniam ministrui pirmininkui Borisui Johnsonui.

Neturėjau galimybės rinktis. Buvau „juodojoje zonoje“. Ant galvos man uždėdavo gobtuvą ir nežinodavau, kur einu.

Plačiau skaitykite ČIA.

Karinės patirties neturintis Rusijos ministras nedarys vieno dalyko, bet įvardijo savo tikslą

18:24

Imago / Scanpix nuotr./Andrejus Belousovas
Imago / Scanpix nuotr./Andrejus Belousovas

Būsimasis Rusijos gynybos ministras antradienį pareiškė, kad Maskvos prioritetas – užtikrinti pergalę kare prieš Ukrainą, kartu minimizuojant karių mirtis.

Prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį pasiūlė ekonomistą, neturintį jokios karinės patirties, Andrejų Belousovą pakeisti Sergejų Šoigu gynybos vadovo poste. Tai buvo netikėtas žingsnis praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo plataus masto karo, kurį Rusija tikėjosi užbaigti per kelias dienas, pradžios.

Būsimasis rusų gynybos ministras: turime įveikti Ukrainą su minimaliais nuostoliais

„Svarbiausia užduotis, žinoma, išlieka pasiekti pergalę ir užtikrinti, kad būtų pasiekti prezidento nustatyti kariniai-politiniai specialiosios karinės operacijos tikslai. Šiuo atžvilgiu noriu ypač pabrėžti: su minimaliais žmonių nuostoliais“, – antradienį per Rusijos įstatymų leidėjų posėdį sakė A.Belousovas, paminėdamas Kremliaus terminą savo karui Ukrainoje pavadinti.

Kremlius nurodė, kad A.Belousovas nedalyvaus priimant operatyvinius sprendimus – tai bus kariuomenės generalinio štabo darbas.

Rusija retai kalba apie nuostolius

Maskva retai kalba apie nuostolius, kuriuos patyrė per savo karą. Pastarąjį kartą oficialius duomenis ji pateikė 2022-ųjų rugsėjį, kai teigė, kad kovose žuvo 5 937 kariai.

Tačiau kelios nepriklausomos analizės ir Vakarų žvalgybos tarnybų vertinimai rodo, jog žuvusių rusų yra dešimtys tūkstančių.

BBC ir nepriklausoma žiniasklaidos priemonė „Mediazona“ nurodė, kad, sekdamos oficialius vietos pranešimus ir įrašus apie karių žūtį vietos laikraščiuose, regionų pareigūnų pareiškimus ir įrašus socialiniuose tinkluose, nustatė, kad žuvo mažiausiai 50 tūkst. Rusijos karių.

Ukrainos generalinis štabas pirmadienį pareiškė, kad per pastarąją parą, kai Maskva pradėjo naują didelį puolimą Charkivo srityje, Rusijos pajėgos patyrė rekordiškai daug nuostolių.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vasarį sakė, kad per dvejus karo metus žuvo apie 31 tūkst. ukrainiečių karių. Naujienų agentūra AFP negali patikrinti šių duomenų.

Vėliau antradienį Rusijos parlamentas turėtų patvirtinti A. Belousovą gynybos ministro pareigose.

Pastarasis taip pat sakė, kad Kremlius neaptarė naujos mobilizacijos bangos ar kitų nepaprastųjų priemonių karių skaičiui padidinti.

Mūšio lauke Rusija turi žmogiškųjų išteklių pranašumą prieš Ukrainą.

Kremlius nurodė, kad A. Belousovas nedalyvaus priimant operatyvinius sprendimus – tai bus kariuomenės generalinio štabo darbas.

Kiti pokyčiai

Antradienį V. Putinas paskyrė ilgametį sąjungininką Nikolajų Patruševą savo padėjėju, atsakingu už laivų statybą. Prieš tai jis ėjo Saugumo tarybos sekretoriaus pareigas.

72 metų N. Patruševas yra šešėlinė, bet įtakinga figūra. Kaip ir V. Putinas, jis yra dirbęs žvalgybos agentūrose ir yra vienas iš labiausiai prieš Vakarus nusiteikusių režimo veikėjų.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pripažino, kad naujosios N. Patruševo pareigos, susijusios su laivų statyba, yra „kitokio pobūdžio“ darbas.

„Tačiau tai visiškai strateginis sektorius – didžiulis, labai sudėtingas“, – pridūrė jis per spaudos konferenciją.

Nors tai panašu į pažeminimą pareigose, naujoji pozicija įtraukia N. Patruševą į prezidento administraciją, o tai užtikrina, kad jis palaikys tiesioginius ryšius su V. Putinu.

Kyjive viešintis A.Blinkenas su D.Kuleba vaišinosi pica karo veterano įkurtame restorane

17:55

AFP/„Scanpix“ nuotr./Antony Blinkenas ir Dmytro Kuleba
AFP/„Scanpix“ nuotr./Antony Blinkenas ir Dmytro Kuleba

Netikėto vizito į Kyjivą antradienį atvykęs JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas drauge su ukrainiečių kolega aplankė piceriją, kurią įkūrė karo veteranas.

Kartu su ukrainiečių diplomatijos vadovu Dmytro Kuleba JAV valstybės sekretorius vaišinosi pica, iškepta „Veterano Pizza“ – karinės tematikos restorane, kuriame, be kita ko, demonstruojamos tuščios šovinių tūtelės.

„Kaip ir dauguma amerikiečių, esu šiek tiek išprusęs picų klausimais, ir pica čia puiki. Labai, labai rekomenduoju“, – sakė A. Blinkenas.

A.Blinkenas su D.Kuleba ragavo picą su mėsa, restorane vadinamą „ukrainietiška pica“, ir vegetarišką picą.

Praėjusį rugsėjį A.Blinkenas ir D.Kuleba dalijosi bulvytėmis „McDonald's“ restorane, kai šis atnaujino darbą Kyjive.

Tačiau D.Kuleba teigė, kad šį kartą svečias iš JAV paprašė nusivesti jį į ukrainietišką restoraną.

„Kai kurie žmonės socialiniuose tinkluose mane kritikavo, kad nusivedžiau jus į „McDonald's“, o ne į ukrainietišką vietą. Taigi dabar mes tai taisome“, – sakė jis žurnalistams.

A.Blinkenas Ukrainos sostinėje su netikėtu vizitu lankėsi praėjus kelioms savaitėms po to, kai Vašingtonas patvirtino 61 mlrd. dolerių (57,3 mlrd. eurų) finansinės pagalbos Ukrainai paketą, numatantį labai reikalingos ginkluotės šalies pajėgoms.

Tikimasi, kad pagalba bus teikiama sparčiau, Vašingtonui siekiant atsigriebti už prarastus mėnesius, kol Kongresas stengėsi susitarti.

JAV valstybės sekretorius ukrainiečių prezidentui Volodymyrui Zelenskiui sakė, kad Amerikos karinė pagalba Ukrainai jau pakeliui ir realiai pakeis padėtį mūšio lauke.

E.Macronas smerkia suintensyvėjusius Rusijos smūgius Ukrainoje 

17:53

„AP“/„Scanpix“/Gyventojų evakuacija iš Vovčansko
„AP“/„Scanpix“/Gyventojų evakuacija iš Vovčansko

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį per pokalbį telefonu su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu pasmerkė suintensyvėjusius Rusijos smūgius Ukrainoje ir Maskvos puolimą šiaurės rytiniame Charkivo regione.

Praėjusią savaitę Rusijos kariai netikėtai pradėjo naują antžeminį puolimą Charkivo regione, kuris privertė tūkstančius žmonių evakuotis, o Kyjivą – mobilizuoti pastiprinimą.

E.Macronas „griežtai pasmerkė suintensyvėjusius Rusijos smūgius Ukrainoje, ypač jos energetikos infrastruktūrai, taip pat vykdomą puolimą“, pranešė jo biuras.

E.Macronas „pakartojo, kad Prancūzija yra pasiryžusi kartu su visais savo partneriais teikti visą būtiną paramą, kad būtų įveiktas Rusijos agresyvus karas“.

Jis papasakojo V.Zelenskiui detalių apie Prancūzijos ginklų tiekimą Ukrainai „per artimiausias dienas ir savaites“, nurodė Eliziejaus rūmai.

Prancūzijos prezidentas taip pat pakartojo, kad „olimpinės paliaubos yra svarbios, kad Rusija nutrauktų dabartinius veiksmus ir kad būtų imtasi visų naudingų diplomatinių iniciatyvų pradėti derybas, kuriose būtų paisoma tarptautinės teisės ir teisėtų Ukrainos interesų“.

Praėjusią savaitę Prancūzijoje lankęsis Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) padėkojo E.Macronui už tai, kad šis parėmė jo idėją siekti liepos–rugpjūčio mėnesiais vyksiančių Paryžiaus olimpinių žaidynių metu sudaryti paliaubas visuose konfliktuose, taip pat ir Ukrainoje.

Anksčiau antradienį JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas atvyko į Kyjivą iš anksto neskelbto vizito, kad patikintų ukrainiečius dėl tolesnės JAV paramos ir ginklų tiekimo.

Rusija atakavo Charkivo centrą

17:42

Ukrainos VRM nuotr./Rusija atakavo Charkivą
Ukrainos VRM nuotr./Rusija atakavo Charkivą

Rusams antradienį atakavus Charkivą sužeista mažiausiai 15 žmonių, pranešė gubernatorius Olehas Synjehubovas.

Jo pranešimuose socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai sudavė keletą smūgių šiaurės rytiniam miestui, pataikyta į gyvenamuosius namus centre.

Nukentėjo 12-aukštis namas ir aplinkinė teritorija. Taip pat apgadinta mažiausiai 10 garažų. 

Tarp sužeistųjų – 28-erių vyras, kurio būklė sunki, ir keli vaikai.

Nauji pavojingi V.Orbano žaidimai: Vengrija vėl mojuoja veto kardu dėl Rusijos

16:58

„Scanpix“/AP nuotr./Viktoras Orbanas ir Vladimiras Putinas
„Scanpix“/AP nuotr./Viktoras Orbanas ir Vladimiras Putinas

Beprecedentės ES pastangos nubausti pelningą Rusijos dujų sektorių vėl atsitrenkė į pažįstamą sankcijų priešininką – Vengriją, skelbia leidinys „Politico“.

Tvirtinama, kad Vengrija žada vetuoti naujas ES sankcijas Rusijai dėl dujų.

Pasak kelių pokalbiuose dalyvavusių asmenų, praėjusią savaitę per pirmuosius ambasadorių pokalbius ši šalis išreiškė didelių abejonių dėl naujojo pasiūlymo – ji nesiėmė kategoriškai prieštarauti priemonei, tačiau aiškiai parodė savo atsargumą. Vengrijos vyriausiasis pasiuntinys sakė, kad jo šalis blokuos bet kokias sankcijas, dėl kurių Europoje didės energijos kainos.

„Ketiname išanalizuoti paketą, tačiau nepritariame niekam, kas galėtų turėti neigiamą poveikį ES dujų rinkai“, – trečiadienį per diplomatų susitikimą sakė Vengrijos pareigūnas, anot dviejų su diskusijomis susipažinusių diplomatų.

Sankcijos uždraustų ES šalims reeksportuoti rusiškas suskystintas gamtines dujas (SGD), todėl Maskva gali netekti didelio pelno. Tačiau jos nesustabdytų ES rusiškų dujų pirkimo ir tiesiogiai nenukentėtų Vengrijos verslo interesai. Vis dėlto Vengrija yra labai priklausoma nuo Rusijos eksporto ir jau seniai nepritaria tolesnėms energetikos sankcijoms Maskvai, kurioms turi vieningai pritarti visos 27 ES šalys.

Pasak dalyvavusių asmenų, kelios kitos šalys, įskaitant Prancūziją, Vokietiją, Italiją ir Ispaniją, taip pat paprašė pateikti daugiau informacijos apie priemones per pradines derybas. Tačiau Vengrija buvo labiausiai abejojanti.

„Kai kalbama apie energetiką, jie nerimauja, – sakė vienas ES diplomatas, kuriam, kaip ir kitiems, buvo suteiktas anonimiškumas, kad galėtų aptarti jautrias derybas už uždarų durų. – Jie baiminasi, kad tai destabilizuos rinkas, net ir netiesiogiai“.

Naujos sankcijos, kad Kremlius turėtų mažiau galimybių finansuoti karą Ukrainoje

Europos Komisija, ES vykdomoji institucija, praėjusią savaitę pasiūlė sankcijas SGD sektoriui, taip pirmą kartą bandydama taikyti sankcijas pelningam Maskvos dujų sektoriui.

Šis žingsnis yra reikšmingas ES strategijos pokytis, nes daugėja įrodymų, kad jos pastangos sumažinti Kremliaus pajamas iš iškastinio kuro, kuris naudojamas karui Ukrainoje finansuoti, yra nepakankamos.

Iki šiol Briuselis nesiėmė sankcijų dėl šių dujų, nes jų kainos pakilusios, o kai kurioms šalims jų ypač reikia. Prancūzija, Ispanija ir Belgija buvo didžiausi rusiškų SGD importo centrai, kurių didžioji dalis vėliau reeksportuojama į kitas šalis, įskaitant Vokietiją ir Italiją.

Tačiau ir Berlynas, ir Roma neseniai paskelbė preliminarų pritarimą sankcijoms dėl SGD. Be to, Europos SGD rinkos yra kur kas stabilesnės nei kokios buvo tuomet, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, todėl Briuselis gali laisviau taikyti apribojimus, sakė žvalgybos bendrovės ICIS dujų analizės skyriaus vadovas Tomas Marzecas-Manseris.

„Manome, kad nuo 2026 m. pasaulinė SGD rinka taps gerokai „ilgesnė“, t. y. pasiūla bus didesnė už paklausą, o tai reiškia, kad atsiras daugiau erdvės atsikvėpti ir kainos visame pasaulyje greičiausiai mažės“, – sakė jis.

Tačiau J.Marzecas-Manseris perspėjo, kad nors pastaraisiais mėnesiais energijos rinkos Vidurio Europos šalyse, tokiose kaip Vengrija, stabilizavosi, bet dėl bet kokių tiekimo pokyčių kainos vartotojams gali tapti „labai, labai nepastovios“.

Nepaisant to, Vakarų šalyse vis didėja nerimas dėl Rusijos galimybių toliau finansuoti savo karo veiksmus Ukrainoje.

Po masinių muštynių Sakartvelo parlamentas per porą sekundžių patvirtino kontroversišką įstatymą, liko dar vienas žingsnis

16:19

Stopkadras/Protestas Sakartvele
Stopkadras/Protestas Sakartvele

Sakartvelo parlamentas antradienį trečiuoju skaitymu patvirtino prieštaringai vertinamą įstatymą dėl „užsienio įtakos“, pranešė Laisvosios Europos radijas. Tačiau iki jo priėmimo liko dar vienas žingsnis.

Pasak pranešimo, už įstatymą balsavo 84 parlamentarai, 30 buvo prieš. Pats svarstymas užtruko vos kelias sekundes.

Įstatymas dėl užsienio įtakos nevyriausybinėms organizacijoms priimtas nepaisant kelias savaites trunkančių protestų ir didėjančios įtampos, taip pat parlamente antradienį vėl kilusių masinių muštynių.

Sakartvelo prezidentė Salomė Zurabišvili, atsiribojusi nuo valdančiosios partijos politikos, pažadėjo vetuoti įstatymą. Tačiau valdančioji partija turi pakankamai parlamentarų, kad galėtų atmesti veto.

Įstatymą oponentai pasmerkė kaip panašaus represinio teisės akto Rusijoje dėl „užsienio agentų“, kuriuo Maskva slopina kritikus ir siekia užgniaužti nepriklausomą žiniasklaidą, analogą.

Protestuotojai, daugiausia jaunimas, yra įsiutę dėl įstatymo projekto, sakydami, kad jis sužlugdys Kaukazo šalies viltį įstoti į Europos Sąjungą ir reikš demokratijos pabaigą šalyje.

Valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“, kuri pernai buvo priversta atsisakyti panašaus įstatymo projekto dėl didžiulio visuomenės pasipriešinimo, tvirtina, kad juo siekiama tik padidinti pilietinių grupių finansavimo iš užsienio skaidrumą.

Įstatymui įsigaliojus, visos nepriklausomos nevyriausybinės (NVO) ir žiniasklaidos organizacijos, gaunančios daugiau kaip 20 proc. savo lėšų iš užsienio, turės užsiregistruoti kaip „organizacija, veikianti pagal užsienio valstybės interesus“.

Plačiau skaitykite ČIA.

VIDEO: Sakartvelo parlamente kilo masinės muštynės

 

Britų žvalgyba analizuoja, kodėl Rusija pradėjo puolimą Charkivo srityje

15:37

Volodymyras Zelenskis / „Telegram“/Ukrainos karys
Volodymyras Zelenskis / „Telegram“/Ukrainos karys

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija naujausioje karo apžvalgoje išanalizavo Rusijos kariuomenės puolamuosius veiksmus ir paaiškino, kodėl Rusija puola Charkivo sritį.

Pasak britų žvalgybos, naujai sukurta šiaurinė Rusijos okupacinių pajėgų grupė perėmė kelių Charkivo srities kaimų kontrolę, o šiuo metu vyksta kovos dėl pasienio miesto Vovčansko, kuris beveik neabejotinai yra artimiausias Rusijos taikinys. 

„Atverdama papildomą puolimo ašį, Rusija beveik neabejotinai bando nukreipti Ukrainos išteklius nuo kitų fronto linijos dalių ir kelti grėsmę Charkivui, antrajam pagal dydį Ukrainos miestui“, – rašoma ataskaitoje. 

Britų žvalgyba nurodo, kad mažai tikėtina, jog Rusija padidino kovinę galią tiek, kad galėtų užimti miestą, nepritraukdama papildomų pajėgų į šią sritį. 

Jungtinių Valstijų valstybės departamentas anksčiau yra pareiškęs, kad Rusijos pajėgos bandys žengti į priekį Charkivo srityje, tačiau JAV pusė nesitikėjo didesnių proveržių šioje srityje.

Šiuo metu Kyjive viešintis valstybės sekretorius Antony Blinkenas išreiškė įsitikinimą, kad Ukraina yra pajėgi išlaikyti kontaktinę liniją Charkivo srityje.

Tačiau Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretoriui Davidas Cameronas mano, kad Rusijos puolimas Charkivo srityje yra „itin pavojingas“ momentas.

Ukrainiečiai su siaubu pasakoja apie antrąją rusų invaziją Charkivo srityje: nemano, kad iškęs

15:04

„AP“/„Scanpix“/Gyventojų evakuacija iš Vovčansko
„AP“/„Scanpix“/Gyventojų evakuacija iš Vovčansko

Ukrainos valdžios institucijos nurodė, kad po to, kai penktadienį Rusijos pajėgos prasiskverbė į šalies teritoriją ir priartėjo prie Vovčansko miesto, iš jo buvo priversti evakuotis daugiau kaip 6 000 žmonių.

Jie baiminasi dėl savo gyvybių ir skuba pabėgti nuo galimos antrosios rusų okupacijos, praėjus daugiau nei dvejiems metams po to, kai Maskvos kariai pirmą kartą kirto sieną su tankų kolonomis.

Amerikiečių leidinys „The Washington Post“ pažymėjo, kad iš Vovčansko, esančio vos už 8 kilometrų nuo Rusijos sienos, ir aplinkinių gyvenviečių persikėlusių žmonių banga primena tas pirmąsias 2022 m. vasario mėn. invazijos dienas.

Tačiau, pasak nelaimėje atsidūrusių žmonių, šis Rusijos puolimas yra dar baisesnis.

Pasak pranešimų, ant Vovčansko ir gretimų pasienio miestelių jau kelias dienas iš lėktuvų pakartotinai mėtomos po pusę tonos sveriančios rusiškos aviacinės bombos, nuolat aidi artilerija ir apšaudymo garsai, virš galvų dūzgia savadarbiai bepiločiai orlaiviai.

Liudininkai žurnalistams pasakoja, kad viskas aplink dega: šalia esantis miškas, automobiliai, gyvenamieji namai, o dėl tirštų dūmų sunku kvėpuoti.

Viena iš „The Washington Post“ pašnekovių – 70-metė Kateryna Jefemets – pirmadienio rytą su trimis mažais plastikiniais maišeliais daiktų ir lazdele stovėjo prie vienintelių namų, kuriuos ji kada nors pažinojo, ir laukė, kol ją evakuos.

„K.Jefemets čia praleido visus savo 70 metų, tačiau po tris dienas trukusio rusų bombardavimo Vovčanskas buvo beveik apleistas. Prieš karą mieste buvo daugiau nei 17 tūkst. gyventojų, o dabar jų skaičius sumažėjo iki kelių šimtų“, – rašoma straipsnyje.

Vovčansko rajono gyventojai evakuojami į Charkivą dėl Rusijos puolimo.
Vovčansko rajono gyventojai evakuojami į Charkivą dėl Rusijos puolimo.

„Aš ten gimiau, ten buvau pakrikštyta ir viskas, – sakė K.Jefemets. – Noriu verkti. Man skauda sielą.“

Teigiama, kad net vyresnio amžiaus gyventojai, kurie anksčiau žadėjo niekada neišvykti, nusprendė bėgti, negalėdami pakelti minties apie brutalų sunaikinimą, kuris kasdien artėja.

„Ar manote, kad jiems reikia šių kaimų?, – su žurnalistais kalbėjo 73 metų Valentina Iljenko. – Nieko neliko. Jie ketina eiti toliau. Jie tiesiog išvalo mus visus iš ten, kad galėtų daryti tai, ką planuoja toliau“.

Nors Rusijos puolimo tikslas iš karto nebuvo aiškus, tačiau Ukrainos ir Vakarų pareigūnai mano, kad Maskva gali bandyti išplėsti buferinę zoną beveik iki 10 km, kad apribotų Kyjivo galimybes apšaudyti rusų kaimus kitoje sienos pusėje.

Charkivo sritis ribojasi su Rusijos Belgorodo sritimi, kuri ne kartą buvo puolama – viena iš nedaugelio Rusijos teritorijų, kur gyventojai nuolat jaučia tiesioginį karo, sugriovusio Ukrainos miestus ir išvijusio iš šalies milijonus ukrainiečių, poveikį.

Daugelis evakuotų žmonių „The Washington Post“ sakė, kad baiminasi, jog Rusija gali antrą kartą bandyti pasiekti Charkivo miestą.

Nors Charkivas jau dvejus metus yra dažnas rusų raketų atakų taikinys, tačiau 2022 m. rugsėjo mėn. surengtas plataus masto Ukrainos kontrpuolimas išstūmė įsiveržusias pajėgas iš didžiosios dalies šiaurės rytų regiono, įskaitant pasienio miestus, kuriuose dabar Rusija vėl įsitvirtina.

Su kiekvienu Rusijos ėjimu auga rizika, kad Charkivo miestas vėl atsidurs Rusijos artilerijos taikiklyje.

Charkivo karinės administracijos vadovas Olehas Synjehubovas pirmadienį pripažino, kad rusai „bando užimti Vovčansko miestą ir perimti jo kontrolę“, tačiau, jo teigimu, Ukrainos kariuomenė vis dar juos ten sulaiko.

„Ten tiesiog grynas pragaras“, – „The Washington Post“ sakė 26 metų Anastasija Kondratenko.

„Zuma press“/„Scanpix“/Gyventojų evakuacija iš Vovčansko
„Zuma press“/„Scanpix“/Gyventojų evakuacija iš Vovčansko

Kaip ir kiti evakuotieji, moteris buvo atvežta į Charkivo miesto centrą, kad užsiregistruotų kaip šalies viduje perkeltas asmuo. Ten žmonėms dalijamos pagalvės, kilimėliai ir siūloma miegoti bendrabutyje, jei jie neturi kur eiti.

Žurnalistai taip pat sutiko 70-ies metų sutuoktinių pora – Liubovę ir Nikolajų Bondarenko – jie, išvykdami iš Vovčansko, su savimi pasiėmė tik 8 metų papūgėlę Kešą. Nors pora išgyveno pirmąją Rusijos okupaciją, atviravo nemanantys, kad išgyvens šią.

„Mes nebeturėjome kantrybės, vengėme sprogimų, – kalbėjo Liubovė. -Paskutinę naktį praleidome laiptinėje ir nemiegojome. Laukėme, laukėme, laukėme, laukėme, ir tada atėjo pabaiga. Turėjome išeiti.“

Tvirtinama, kad Charkivo srities patrulinė policija toliau važinėja po Vovčansko miestą ir ieško, ar liko tų, kurie nori evakuotis.

V.Zelenskis įvardijo A.Blinkenui, kad Charkivui reikia dviejų „Patriot“ sistemų

14:12

dpa/Scanpix/Priešlėktuvinė gynybos sistema „Patriot“
dpa/Scanpix/Priešlėktuvinė gynybos sistema „Patriot“

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis JAV valstybės sekretoriui Antony Blinkenui sakė, kad jo šaliai skubiai reikia daugiau priešlėktuvinės gynybos priemonių, nes ji susiduria su vis dažnesnėmis Rusijos atakomis rytuose, skelbia CNN.

„Priešlėktuvinė gynyba (mums) yra didžiausias deficitas. Manau, kad didžiausia problema yra ... šiandien mums tikrai reikia dviejų „Patriot“ Charkivo regionui, nes ten puolami žmonės: civiliai ir kariai. Visi. Juos atakuoja rusų raketos“, – sakė V.Zelenskis žurnalistams prieš susitikimą su A.Blinkenu.

Praėjusį mėnesį Karo tyrimų institutas (ISW) pareiškė, kad pastaraisiais mėnesiais Rusijos raketų ir dronų smūgiai Ukrainai tapo daug veiksmingesni, nors jų mastas ar dažnumas smarkiai nepadidėjo.

„Vietoj to Rusijos pajėgos naudojasi Ukrainos oro gynybos būklės pablogėjimu, kurį lėmė nuolatinis Vakarų saugumo pagalbos vėlavimas, ir, atrodo, naudoja taktines adaptacijas, atsiradusias dėl kelis mėnesius trukusių Rusijos pastangų išbandyti Ukrainos oro gynybą“, – sakoma Vašingtone įsikūrusios grupės ataskaitoje.

Rusija skelbia, kad jos kariuomenė pasistūmėjo toli už ukrainiečių gynybos linijų

14:03

„AFP“/„Scanpix“/Karas Ukrainoje
„AFP“/„Scanpix“/Karas Ukrainoje

Rusija antradienį paskelbė, kad jos pajėgos užėmė dar vieną kaimą Ukrainos Charkivo srityje ir pasistūmėjo toli už ukrainiečių gynybos linijų šiame pasienio regione.

„Šiaurės grupės junginiai paėmė Buhruvatkos kaimą Charkivo srityje ir nužengė toli“ už ukrainiečių gynybos linijų, sakoma Rusijos gynybos ministerijos pareiškime.

Ukraina šių teiginių nekomentavo.

Sakartvelo parlamente kilo masinės muštynės

13:21

Stopkadras/Sakartvelo parlamente kilo masinės muštynės
Stopkadras/Sakartvelo parlamente kilo masinės muštynės

Prieštaringai vertinamą „užsienio įtakos“ įstatymą antradienį svarstančiame Sakartvelo parlamente vėl kilo parlamentarų muštynės, pranešė kartvelų transliuotojas „Mtavari“.

Antradienį valdantieji planuoja priimti įstatymą dėl užsienio įtakos nevyriausybinėms organizacijoms, nepaisant kelias savaites trunkančių protestų ir didėjančios įtampos.

Per posėdį valdančiosios partijos „Sakartvelo svajonė“ atstovas Dito Samcharadzė susipešė su opozicijos atstovais, parodė „Mtavari“. Anot kanalo, parlamentaras ėmėsi necenzūrinės leksikos ir smurto dėl „Vieningojo nacionalinio judėjimo“ pirmininko Levano Chabeišvilio kalbos, į peštynes įsitraukė ir kiti parlamentarai. Paskelbta techninė pertrauka.

Plačiau skaitykite ČIA.

VIDEO: Sakartvelo parlamente kilo masinės muštynės

 

Ukrainos karinės žvalgybos vadovas praranda optimizmą: „Panaudojome viską, ką turime“

12:59

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kyrylo Budanovas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kyrylo Budanovas

Ukrainos ginkluotosios pajėgos šalies šiaurės rytuose atsidūrė kritinėje padėtyje. Joms stipriai trūksta karių, priešinantis jau kelias dienas besitęsiančiam Rusijos puolimui Charkivo srityje, amerikiečių leidiniui „The New York Times“ pareiškė Ukrainos karinės žvalgybos vadas leitenantas generolas Kyrylo Budanovas.

„Padėtis yra ant ribos, – vaizdo skambučiu iš bunkerio Charkive žurnalistams sakė žvalgybos tarnybos vadovas. – Kiekvieną valandą ji artėja prie kritinės“.

Pastarosiomis dienomis Ukrainos karinės vadovybės pareigūnai kaip ir K.Budanovas dalijosi pakankamai niūriais vertinimais: Ukrainos karinės perspektyvos mažėja.

Greičiausia, tai netoli nuo tiesos: Rusijos pajėgos turi didelę karių persvarą, Ukrainos gynėjai išgyvena kritinį ginklų, ypač artilerijos, trūkumą, o Vašingtono patvirtinta karinė parama labai lėtai keliauja iki fronto linijos.

K.Budanovas mano, jog pagreitį įgavusio Rusijos puolimo Charkivo srityje tikslas yra ištempti ir taip menkus Ukrainos karių rezervus ir nukreipti juos nuo kitur vykstančių kovų.

Būtent tai dabar ir vyksta, pripažino leitenantas generolas. Pasak jo, Ukrainos kariuomenė bando nukreipti kovotojus iš kitų fronto zonos taškų, kad sustiprintų gynybą šiaurės rytuose, tačiau tam sunku rasti karių.

„Visos mūsų pajėgos yra arba čia, arba Časiv Jare, – nurodė K.Budanovas, turėdamas omenyje maždaug už 193 km į pietus esantį, beveik su žeme sulygintą Ukrainos miestą, kurį paskutiniais mėnesiais atakuoja ir nori perimti Rusijos pajėgos.

Plačiau skaitykite ČIA.

Ukrainos laukia lemiamas mūšis: jei kris šitas miestas, gali žlugti ir Vakarų ryžtas

12:45

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai
„AP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai

Antrasis Ukrainos miestas Charkivas ir jo apylinkės patiria intensyvią Vladimiro Putino kariuomenės puolimo bangą. Ženklai rodo, kad ši banga žymi lemiamo mūšio, kuris turės lemiamos reikšmės karo baigčiai, pradžią.

Ant kortos pastatyta ne tik vieno iš pagrindinių Ukrainos gyventojų centrų kontrolė, bet ir galimas šalies gebėjimas toliau kovoti: jei Charkivas žlugs, netrukus gali žlugti ir Vakarų ryžtas, skelbia leidiny „Politico“.

Jau seniai tikėtasi, kad Rusijos pajėgos gegužės arba birželio mėnesiais bandys pralaužti Ukrainos linijas. Dabar atrodo aišku, kad šis puolimas jau vyksta, o V.Putinas, matyt, nori pasinaudoti galimybe prieš atvykstant daugiau Vakarų amunicijos ir ginklų, o tai padėtų Ukrainos kariuomenei atsilaikyti.

Sekmadienį Rusija surengė dviejų krypčių puolimą, o dabar vyksta įnirtingas mūšis dėl 30 miestų ir kaimų grupės kontrolės 30 km į šiaurę nuo Charkivo. Kai kurie vietos pareigūnai pirmadienį Ukrainos žiniasklaidai sakė, kad prastai pastatyti įtvirtinimai leidžia rusams žengti į priekį.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įsakė iš regiono evakuoti beveik 6 000 žmonių. Charkivo gubernatorius perspėjo, kad delsimas siųsti Vakarų amuniciją suteikė Rusijai pranašumą ir susilpnino Ukrainos gynybą regione.

V.Zelenskis išplatino pranešimą, kuriame teigė, kad nors kovos buvo „įnirtingos“, buvo atsiųstas pastiprinimas. „Į Charkivą atvyko daugiau pajėgų. Tiek palei mūsų valstybės sieną, tiek palei visą fronto liniją nekintamai naikinsime okupantą taip, kad sužlugdytume bet kokius Rusijos puolamuosius ketinimus.“

Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synjehubovas sakė, kad nors „padėtis iš tiesų yra gana sudėtinga“, rajoną „visiškai kontroliuoja mūsų kariuomenė“.

Tačiau Rusijos gynybos ministerija teigia, kad jos pajėgos užėmė penkis kaimus ir per pastarąsias kovas nužudė 1500 Ukrainos karių.

Abiejų pusių teiginiai negali būti nepriklausomai patikrinti.

Pavasarinio rusų puolimo visada buvo tikimasi, tačiau kai kurie Ukrainos pareigūnai ir nepriklausomi analitikai teigia, kad jis galėjo būti paankstintas, nes Maskva nori išnaudoti savo ginklų ir karių pranašumą prieš Jungtines Valstijas.

Vakarų ginklai

JAV Kongresui pagaliau patvirtinus daugiamilijardinės pagalbos paketą, kurį sustabdė respublikonai, šios lėšos pradedamos teikti. Šis delsimas leido Rusijai susigrąžinti iniciatyvą.

Ukrainos sausumos pajėgų vadas generolas Oleksandras Pavliukas tebėra įsitikinęs, kad Ukraina gali išlaikyti liniją, sakydamas, kad Rusija dabar į puolimą šiaurės rytuose ir Donecke meta tiek, kiek gali. „Rusija žino, kad jei per mėnesį ar du gausime pakankamai ginklų, situacija gali pasisukti prieš juos.“

Tačiau O.Pavliukas, regis, ruošia ukrainiečius galimoms nesėkmėms, teigdamas, kad Časiv Jaro miestas nėra strategiškai svarbus, ir apibūdino jį kaip „įprastą miesto gyvenvietę“.

O pirmadienį V.Zelenskis be jokių paaiškinimų pakeitė Ukrainos vadą šiaurės rytuose, didėjant kritikai, kad gynybinės linijos ir įtvirtinimai, paskubomis pastatyti į šiaurę nuo Charkivo per kelias pastarąsias savaites, neatitinka standartų, yra per daug spragų.

Kai kurie aukšto rango Ukrainos kariškiai nėra tikri, kad Ukraina sugebės sutrukdyti Rusijai pasiekti reikšmingų teritorinių laimėjimų. Reikšmingas Rusijos proveržis galėtų paskatinti kai kurių Europos šalių spaudimą Kyjivui pradėti taikos derybas.

A.Blinkenas informavo V.Zelenskį: JAV karinė pagalba jau pakeliui

11:43

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis ir Antony Blinkenas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis ir Antony Blinkenas

JAV karinė pagalba Ukrainai jau pakeliui ir realiai pakeis padėtį mūšio lauke, antradienį lankydamasis Kyjive sakė amerikiečių valstybės sekretorius Antony Blinkenas.

„Pagalba jau pakeliui ir tai realiai pakeis [kovą] su Rusijos agresija mūšio lauke“, – sakė A.Blinkenas ukrainiečių prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, prasidedant jų susitikimui.

Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius antradienio rytą atvyko į Kyjivą iš anksto neskelbto vizito, kurio tikslas – patikinti ukrainiečius, kad JAV ir toliau juos rems ir tieks ginklus, kol Rusija bombarduoja šiaurės rytinį Charkivo regioną.

Šis vizitas surengtas praėjus kelioms savaitėms po to, kai JAV Kongresas po daug mėnesių trukusių politinių ginčų pagaliau patvirtino 61 mlrd. dolerių (57,3 mlrd. eurų) finansinės pagalbos Ukrainai paketą, numatantį labai reikalingos ginkluotės šalies pajėgoms.

Tikimasi, kad pagalba bus teikiama sparčiau, Vašingtonui siekiant atsigriebti už prarastus mėnesius, kol Kongresas stengėsi susitarti dėl pagalbos.

V.Putinas paskyrė iš Saugumo tarybos atleistą N.Patruševą savo padėjėju

11:20 Atnaujinta 12:06

„Scanpix“/Sputnik nuotr./Nikolajus Patruševas
„Scanpix“/Sputnik nuotr./Nikolajus Patruševas

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskyrė Nikolajų Patruševą savo padėjėju. Anksčiau N.Patruševas dirbo Rusijos saugumo tarybos sekretoriumi, skelbia naujienų agentūra „RIA Novosti“.

Posto jis neteko, kuomet iš gynybos ministro posto patrauktas Sergejus Šoigu perėmė vadovavimą Saugumo tarybai.

Skelbta, kad N.Patruševas inicijavo J.Prigožino nužudymą

Nikolajus Patruševas laikomas vienu artimiausių V.Putino saugumo pareigūnų. Iki 2008 m. jis daugelį metų vadovavo FSB ir ne kartą viešai kalbėjo apie Vakarų šalių keliamas grėsmes. Nuo 2008 m. gegužės mėn. jis ėjo Rusijos saugumo tarybos sekretoriaus pareigas. Laikraštis „The Wall Street Journal“, remdamasis šaltiniais Rusijos ir Vakarų saugumo tarnybose, rašė, kad N.Patruševas inicijavo samdinių grupuotės „Wagner“ vadovo Jevgenijaus Prigožino nužudymą.

JAV, ES, Didžioji Britanija, Jungtinė Karalystė, Kanada, Japonija ir daugelis kitų šalių jam taikė sankcijas. Jo jaunesniajam sūnui Andrejui taip pat buvo taikomos JAV ir JK sankcijos. Kitas Nikolajaus Patruševo sūnus Dmitrijus naujojoje Rusijos vyriausybėje paskirtas ministro pirmininko pavaduotoju.

Kodėl S.Šoigu išmestas iš gynybos ministro posto

N.Patruševo vietą užėmęs S.Šoigu Rusijos gynybos ministerijai vadovavo nuo 2012 m. lapkričio 6 d.

JAV įsikūręs Karo studijų institutas (ISW) savo analizėje teigė, kad ministro pakeitimas rodo, jog V.Putinas žengia svarbius žingsnius mobilizuodamas Rusijos ekonomiką ir gynybos pramonę, kad paremtų užsitęsusį karą Ukrainoje ir galbūt pasiruoštų būsimai konfrontacijai su NATO.

Rusijos federalinio pareigūno pareigas einantis asmuo, anonimiškai komentuodamas Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu atsistatydinimą, sakė, kad tai buvo „šokas visiems“ ir tai reiškia, kad karas „ilgam“.

„Valymai“ Rusijos gynybos ministerijoje? Sulaikytas gynybos ministerijos personalo vadovas

11:14

Rusijos gynybos ministerija/Rusijos Gynybos ministerijos pagrindinės personalo valdybos viršininkas generolas leitenantas Jurijus Kuznecovas
Rusijos gynybos ministerija/Rusijos Gynybos ministerijos pagrindinės personalo valdybos viršininkas generolas leitenantas Jurijus Kuznecovas

Rusijoje sulaikytas Gynybos ministerijos pagrindinės personalo valdybos viršininkas generolas leitenantas Jurijus Kuznecovas, pranešė valstybinė naujienų agentūra „Tass“, remdamasi šaltiniais teisėsaugos institucijose.

Jų teigimu, karininkas įtariamas nusikalstama veika. Kratos atliktos J.Kuznecovo darbo vietoje ir jo namuose.

Skelbiama, kad tyrimą atliekantys pareigūnai kreipėsi į teismą su prašymu suimti generolą. Kaip rašo susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalas „Baza“, gegužės 13 d. kariniame teisme įvyko posėdis dėl kardomosios priemonės. Teismo sprendimas kol kas nežinomas.

Pasak pranešimų žiniasklaidoje, aukšto rango kariškis buvo išsiųstas į ikiteisminio sulaikymo centrą.

Stebėjimo grupė „VČK-OGPU“, remdamasi šaltiniu, nurodė, kad J.Kuznecovas buvo sulaikytas savo namuose Maskvos srities Istrinsko rajone. Šaltinio teigimu, gegužės 13 d. apie 5 val. ryto kaukėti teisėsaugos pareigūnai laužtuvais išlaužė namų duris.

Sulaikymo metu name buvo ir generolo žmona. Anksčiau ji dirbo karinio-techninio bendradarbiavimo su užsienio šalimis komitete, Strateginių raketinių pajėgų akademijoje ir kitose Gynybos ministerijos struktūrose. Ji taip pat buvo nuvežta į Tyrimų komitetą apklausai.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Bloomberg“ šaltiniai papasakojo apie pribloškiantį V.Putino pasiūlymą ir priežastis, kodėl jis atleido S.Šoigu

10:55

„Reuters“/„Scanpix“/Sergejus Šoigu
„Reuters“/„Scanpix“/Sergejus Šoigu

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas perkėlė Sergejų Šoigu į Saugumo tarybos sekretoriaus postą, nes galutinai prarado pasitikėjimą Gynybos ministerijos gebėjimu kariauti dėl didžiulių korupcijos mastų, naujienų agentūrai „Bloomberg“ teigė trys gerai informuoti šaltiniai.

V.Putinas asmeniškai pasirinko Andrejų Belousovą, nes karas turi būti kariaujamas šaltu protu, sakė Kremliui artimas šaltinis.

Praėjusių metų „Wagner“ samdinių maištas, nukreiptas prieš S.Šoigu dėl nesėkmių mūšio lauke, taip pat galėjo turėti įtakos sprendimui paskirti naują vadovybę. Praėjusių metų rugpjūtį, praėjus lygiai dviem mėnesiams po to, kai vadovavo maištui, neaiškiomis aplinkybėmis lėktuvo katastrofoje žuvo „Wagner“ lyderis Jevgenijus Prigožinas.

V.Putino pasiūlymas A.Belousovą pribloškė

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Andrejus Belousovas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Andrejus Belousovas

65 metų A.Belousovas buvo priblokštas, kai V.Putinas pasiūlė jam tapti gynybos ministru vietoj daug metų šias pareigas ėjusio S.Šoigu, sakė du šaltiniai.

Vis dėlto A.Belousovas nedvejodamas sutiko, nes į V.Putiną žiūri ne tik kaip į prezidentą, bet ir kaip į pasaulinio masto veikėją, kuris keičia pasaulio istoriją, sakė vienas iš pašnekovų.

A.Belousovas buvo paskirtas tam, kad pagerintų kariuomenės aprūpinimo situaciją, o to padaryti S.Šoigu nepavyko“, – sakė Maskvoje įsikūrusio strategijų ir technologijų analizės centro vadovas Ruslanas Puchovas.

A.Belousovo paskyrimas gynybos ministru buvo pagrindinis netikėtumas, įvykęs pertvarkant vyriausybę prieš penktąją V.Putino kadenciją.

Oficialiai Kremlius paaiškino A.Belousovo paskyrimą būtinybe „priderinti jėgos bloko ekonomiką prie šalies ekonomikos“.

Ukrainiečiams perduota už „Radarom!“ akcijos lėšas įsigytų 100 saugaus kario komplektų

10:22

Volodymyras Zelenskis / „Telegram“/Ukrainos kariai
Volodymyras Zelenskis / „Telegram“/Ukrainos kariai

Ukrainiečiams pirmadienį perduota 100 saugaus kario komplektų, įsigytų už „Radarom!“ akcijos surinktas lėšas.

Kaip antradienį pranešė nevyriausybinė organizacija „Blue/Yellow“, Kyjive ukrainiečiams perduoti komplektai, apimantys individualius antidronus, naktinio matymo monokuliarus ir lazerinius taikiklius, padeda kariams apsisaugoti nuo priešo bepiločių orlaivių ir efektyviai vykdyti savo misijas.

„Ukrainos kariai jau ne kartą patvirtino – šie komplektai realiai padeda apsaugoti karių gyvybes fronte. Kaip ir žadėjome pristatydami akciją – Lietuvos žmonių aukos virsta išsaugotomis gyvybėmis. O tai ypač svarbu šiuo metu, kai agresorius vėl aktyvina veiksmus fronte“, – pranešime cituojamas vienas iš „Blue/Yellow“ įkūrėjų Jonas Ohmanas.

Plačiau skaitykite ČIA.

V.Nuland paaiškino V.Putino logiką: kas mano, tas mano, o dėl to, kas tavo, galima derėtis

09:42

AFP/„Scanpix“ nuotr./Victoria Nuland
AFP/„Scanpix“ nuotr./Victoria Nuland

Victoria Nuland jau seniai žinoma kaip nenuolaidi, net kovinga JAV diplomatė, tvirtai tikinti Amerikos galia. Dėl tokio požiūrio ji kartais patekdavo į bėdą, bet tai retai ją stabdydavo.

V.Nuland neseniai paliko JAV Valstybės departamentą, pradirbusi aukščiausiuose jo postuose. Anksčiau ji buvo karjeros diplomatė, ėjusi įvairias pareigas ir respublikonų, ir demokratų prezidentų laikais. Jos pirmas paskyrimas prieš daugiau nei tris dešimtmečius buvo į konsulinės pareigūnės postą Kinijoje.

Duodama interviu leidiniui „Politico“, V.Nuland aptarė savo darbo valstybės tarnyboje laiką, atmesdama kalbas, kad negavo paaukštinimo, taip pat atskleidė savo požiūrį į tai, kur Amerikos užsienio politika buvo klaidinga ir kur teisinga.

Visų pirma, ji teigė, kad Jungtinės Valstijos nepakankamai greitai suprato Vladimiro Putino ir Xi Jinpingo ekspansionistines ambicijas, kad užkirstų joms kelią.

Plačiau skaitykite ČIA.

Rusija skverbiasi į priekį Charkivo srityje: užėmė dar vieną kaimą

09:39

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos karys Vovčanske
„AP“/„Scanpix“/Ukrainos karys Vovčanske

Stebėsenos grupė „DeepState“ antradienį pranešė, kad Rusijos pajėgos Charkivo srityje užėmė Lukjancų kaimą.

Nurodoma, kad rusams taip pat pavyko pasistūmėti kitose fronto linijose, ypač Donecko srityje.

“...Priešas pasistūmėjo į priekį prie Vovčansko, prie Hlybokės, prie Jahidnės, į pietus nuo Pervomajskės, prie Krasnohorivkos, prie Staromajorsko ir Verbovės...“, – rašoma pranešime.

Rusija pastaruoju metu suintensyvino puolimą Charkivo srityje. Antadienį vokiečių leidinio „Bild“ analitikas Julianas Roepke įvertino, kad per pastarąsias tris dienas Rusijos pajėgoms pavyko užimti mažiausiai 10 kaimų.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis savo ruožtu nurodė, kad Charkivo srityje jau sustiprinta gynyba, o Ukrainos kariai rengia kontratakas.

Naujausioje ataskaitoje JAV įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai įvertino, kad, panašu, jog Rusija pirmenybę teikia greitam „buferinės zonos“ palei sieną sukūrimui, o ne bando sudaryti sąlygas gilesniam skverbimuisi į Charkivo srities šiaurę.

Pamatykite patys: Rusijos Archangelsko srityje užsiliepsnojo kruizinis laivas

09:33

Socialinių tinklų nuotrauka/Rusijoje liepsnojo kruizinis laivas „M.V.Lomonosov“
Socialinių tinklų nuotrauka/Rusijoje liepsnojo kruizinis laivas „M.V.Lomonosov“

Pirmadienio naktį Rusijos Archangelsko srityje prisišvartavusio kruizinio laivo „M.V. Lomonosov“ viršutiniame denyje kilo milžiniškas gaisras, skelbia Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerija, kurią cituoja valstybinė naujienų agentūra „Tass“.

Pasak pranešimų, gaisras buvo išplitęs 936 kv. m plote. Atvykus ugniagesiams, jau liepsnojo antrasis laivo denis. Šiuo metu laivas yra remontuojamas.

Plačiau skaitykite ČIA.

VIDEO: Rusijos Archangelsko srityje užsiliepsnojo kruizinis laivas

O.Scholzas ragina Europą suteikti didesnę paramą Ukrainai

09:05

Imago / Scanpix nuotr./Olafas Scholzas
Imago / Scanpix nuotr./Olafas Scholzas

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pirmadienį paragino Europos valstybes padidinti paramą ginklais Ukrainai, pabrėždamas, kad jai ypač trūksta oro gynybos sistemų, ukrainiečiams stengiantis atremti įnirtingą Rusijos puolimą šiaurės rytuose.

Pirmadienį Rusija, praėjusią savaitę pradėjusi netikėtą sausumos puolimą Ukrainos šiaurės rytuose, apšaudė daugiau kaip 30 miestų ir kaimų Charkivo srityje, Kyjivui toliau laukiant vėluojančios Vakarų šalių pagalbos. 

Balandį Vokietija paskelbė, kad siųs Ukrainai trečią oro gynybos sistemą „Patriot“. Pasak O.Scholzo, tai buvo sudėtingas sprendimas, nes vokiečiai neturi daug šių sistemų.

„Tačiau buvo svarbu tai padaryti, ir mes tikimės, kad kai kurios kitos Europos valstybės gali pasekti šiuo pavyzdžiu“, – sakė jis per saugumo ir konkurencingumo aukščiausiojo lygio susitikimą Švedijoje, kuriame dalyvavo penkių Šiaurės Europos šalių ministrai pirmininkai.

Ukrainai reikia „daug amunicijos, artilerijos, tankų ir oro gynybos sistemų, ypač „Patriot“ ir „Iris-T“ iš Vokietijos“, – sakė O.Scholzas.

„Palaikysime Ukrainą tiek, kiek reikės“, – pabrėžė jis.

Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen, kurios šalis taip pat yra didelė paramos Ukrainai teikėja, pritarė O.Scholzo raginimui.

„Pagrindinė nuostolių Ukrainoje priežastis šiuo metu yra ta, kad trūksta oro gynybos, o mes turime tokių sistemų. Taigi, jei turime tik vieną norą [...], jis turėtų būti kuo greičiau pristatyti oro gynybos sistemas“, – sakė ji.

Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus

08:37

Volodymyras Zelenskis / „Telegram“/Ukrainos karys
Volodymyras Zelenskis / „Telegram“/Ukrainos karys

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą buvo likviduota 1400 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios Rusijos pusė patyrė didesnį nei 485,4 tūkst. gyvosios jėgos nuostolį.

Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinta 11 tankų, 43 šarvuotosios kovos mašinos, 28 artilerijos sistemos, viena priešlėktuvinės gynybos sistema, 29 automobilių įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetų ir 6 specialiosios įrangos vienetai.

Ukrainos gynėjai taip pat numušė vieną Rusijos lėktuvą ir 49 bepiločius orlaivius.

A.Lukašenka rengia naują provokaciją pasienyje: įspėja ne tik Lenkiją

08:34

AFP/„Scanpix“ nuotr./Aliaksandras Lukašenka
AFP/„Scanpix“ nuotr./Aliaksandras Lukašenka

Buvusių Baltarusijos saugumo pajėgų asociacija (BYPOL), kovojanti prieš Aliaksandro Lukašenkos režimą, įspėja apie galimą masinį migrantų antplūdį į Lenkiją. Neatmetama, kad migrantų antplūdžio gali sulaukti ne tik Lenkija, bet ir kitos šalys.

Šiuo metu A.Lukašenkos kontroliuojamos specialiosios tarnybos netoli Lenkijos sienos gabena šimtus migrantų, atvykusių į Baltarusiją iš Azijos ir Afrikos.

Jie suskirstyti į grupes ir dislokuoti Baltarusijos pasienio apsaugos bazėse.

BYPOL, remdamasi turima informacija, skelbia, kad Baltarusijos valdžios institucijos artimiausiu metu ruošiasi į Lenkijos pasienį pasiųsti 700–800 migrantų.

Plačiau skaitykite ČIA.

Ukrainos oro pajėgos skelbia sunaikinusios 18 rusų dronų

07:59

Ukrainietis kariškis Khersono regione ieško Rusijos kamikadzė dronų. / IVAN ANTYPENKO / REUTERS
Ukrainietis kariškis Khersono regione ieško Rusijos kamikadzė dronų. / IVAN ANTYPENKO / REUTERS

Ukrainos oro pajėgos antradienį paskelbė, kad praėjusią naktį sunaikino 18 rusų dronų. 

Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai Ukrainą naktį atakavo 18 atakos dronų „Shahed-131/136“ ir viena balistine raketa "Iskander-M", paleistais iš okupuoto Krymo.

Ukrainiečiai numušė visus 18 dronų virš Kyjivo, Donecko, Dnipropetrovsko, Čerkasų, Kirovohrado, Zaporižios, Chersono ir Chmelnyckio sričių.

Žiniasklaida: dronai smogė degalus vežusiam traukiniui netoli Rusijos Volgogrado miesto

07:43 Atnaujinta 08:55

Socialinių tinklų nuotrauka/Netoli Rusijos Volgogrado nuo bėgių nuriedėjo krovininis traukinys
Socialinių tinklų nuotrauka/Netoli Rusijos Volgogrado nuo bėgių nuriedėjo krovininis traukinys

Rusijos Volgogrado srityje nuo bėgių nuriedėjo prekinio traukinio vagonai, antradienį pranešė Rusijos naujienų agentūros, dėl incidento kaltinančius „pašalinius asmenis“.

„Volgogrado srities Kotlubanės stotyje dėl pašalinių asmenų įsikišimo nuo bėgių nuriedėjo krovininio traukinio vagonai“, – pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra „TASS“.

Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerija paskelbė, kad po traukinio nuvažiavimo nuo bėgių užsidegė vagonas su mediena ir dyzelino cisterna. Nurodoma, kad gaisras jau užgesintas.

Tačiau susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalas "Baza“ tvirtina, kad krovininis traukinys nuvažiavo nuo bėgių po dronų atakos.

„Dėl dronų atakos užsidegė du vagonai su degalais. Preliminariais duomenimis, sprogo viena cisterna. Po to išsiliejo degalai ir užsidegė žolė. Iš viso nuo bėgių nuriedėjo devyni traukinio vagonai...“, – rašoma pranešime.

Kol kas oficialios Ukrainos institucijos šios informacijos nepatvirtino.

VIDEO: Netoli Rusijos Volgogrado miesto nuo bėgių nuriedėjo traukinys

Šis incidentas yra naujausias iš virtinės įtartinų gaisrų ir incidentų, susijusių su Rusijos geležinkelių infrastruktūra. Maskva dėl šių ankstesnių įvykių kaltino Ukrainą ir jos rėmėjus.

2023 metų gruodį Rusija sulaikė vieną baltarusį, įtariamą palikus sprogmenų dviejuose krovininiuose traukiniuose geležinkelio linijoje Sibire, netoli sienos su Kinija. Pasak rusų pareigūnų, tai vyko vykdant Ukrainos įsakymus.

Sulaikymas įvyko praėjus maždaug savaitei po to, kai pareigūnai pranešė apie sprogimus viename Baikalo–Amūro geležinkelio tunelyje, esančiame už maždaug 5 500 km į rytus nuo Maskvos.

Šių metų sausį rusų tyrėjai pranešė, kad dėl sabotažo prieš geležinkelį buvo pareikšti kaltinimai dviem paaugliams, Maskvoje padegusiems įrangos spintą šalia geležinkelio.

A.Blinkenas atvyko į Ukrainą iš anksto neskelbto vizito

07:21

A. Blinkenas Ukrainoje / BRENDAN SMIALOWSKI / AP
A. Blinkenas Ukrainoje / BRENDAN SMIALOWSKI / AP

Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Antony Blinkenas antradienio rytą atvyko į Kyjivą iš anksto neskelbto vizito, kurio tikslas – patikinti ukrainiečius, kad JAV ir toliau juos rems ir tieks ginklus, kol Rusija bombarduoja šiaurės rytinį Charkivo regioną.

Ketvirtą kartą nuo Rusijos invazijos, įvykdytos, 2022 metų vasarį, apsilankęs Kyjive, A.Blinkenas atvyko naktiniu traukiniu iš Lenkijos ir turėjo susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, pranešė jį lydėjęs naujienų agentūros AFP žurnalistas.

Šis vizitas planuotas praėjus kelioms savaitėms po to, kai JAV Kongresas po ilgus mėnesius trukusių politinių ginčų pagaliau patvirtino 61 mlrd. dolerių (57,3 mlrd. eurų) finansinės pagalbos Ukrainai paketą, kuris atlaisvino labai reikalingą ginkluotę šalies pajėgoms.

Tikimasi, kad pagalba bus teikiama sparčiau, Vašingtonui siekiant atsigriebti už prarastus mėnesius, kol Kongresas stengėsi susitarti dėl pagalbos.

„Pirmiausia šia kelione norima pasiųsti stiprų patikinimo signalą ukrainiečiams, kurie akivaizdžiai išgyvena labai sunkią akimirką, rytiniame fronte vykstant žūtbūtiniam mūšiui, o ir rusams plečiant tarpvalstybinius išpuolius į Charkivą“, – traukinyje žurnalistams sakė su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs vienas aukšto rango JAV pareigūnas.

Sekretorius visų pirma ketina išsamiai paaiškinti, kaip JAV pagalba „bus vykdoma taip, kad padėtų sustiprinti jų gynybą ir leistų jiems vis labiau perimti iniciatyvą mūšio lauke“, teigė pareigūnas.

Rusija „akivaizdžiai meta viską, ką turi, į Rytus, o kovų išplėtimas iki Charkivo yra šios strategijos atspindys, – kalbėjo pareigūnas. – Tačiau esame įsitikinę, kad ukrainiečiai vis veiksmingiau stums rusus atgal, nes atvyks pagalba tiek iš Jungtinių Valstijų, tiek iš kitų sąjungininkų ir partnerių.“

Paskutinis aukšto rango JAV pareigūno vizitas įvyko kovą, kai į Ukrainą vyko nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas.

Jis pirmadienį pranešė, kad JAV daro viską, kas įmanoma, kad skubiai atgabentų ginklų Ukrainai kovai su netikėtu Rusijos antžeminiu puolimu Charkivo srities šiaurės rytuose.

„Mes ir patys, ir mūsų sąjungininkai darome viską, kas žmogiškai įmanoma“, – žurnalistams sakė JAV nacionalinio saugumo patarėjas ir pridūrė, kad apie naują ginklų paketą bus paskelbta „artimiausiomis dienomis“.

Be derybų su V.Zelenskiu, A.Blinkenas turėtų susitikti su savo kolega Dmytro Kuleba, taip pat su pilietinės visuomenės atstovais ir pasakyti kalbą apie „Ukrainos strateginę sėkmę“.

Taip pat ketinama aptarti dvišalį susitarimą dėl gynybos, kurį Jungtinės Valstijos tikisi sudaryti iki NATO aukščiausiojo lygio susitikimo Vašingtone liepą.

„Derybos jau baigiamos, esame labai arti“, – sakė JAV pareigūnas.

Analitikai: panašu, kad Rusijos pajėgos Charkivo regione kuria buferinę zoną

07:05

„IMAGO“/„Scanpix“/Rusijos kariai
„IMAGO“/„Scanpix“/Rusijos kariai

Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai pastebi, kad Rusijos pajėgos gana sparčiai žengia į Vovčanską ir, kaip pranešama, sugriovė kelis tiltus per pagrindinius gyvenvietės vandens kelius. Tai leidžia manyti, kad Rusijos pajėgos pirmenybę teikia „buferinės zonos“ kūrimui, o ne gilesniam skverbimuisi, kaip anksčiau manė analitikai.

Jie kol kas nepastebėjo teiginių ar patvirtinimų, kad Rusijos pajėgos būtų perėjusios į pietinį Vovčos upės krantą Vovčanske ar jo artimiausiose apylinkėse.

Sekmadienį Rusijos pajėgos smogė tiltams Vovčos upės vakaruose ir rytuose nuo Vovčansko, o pirmadienį pradėjo atakuoti tiltus per upę ir logistikos linijas pačiame Vovčanske, ir, kaip pranešama, Ukrainos pajėgoms liko tik du tinkami naudoti tiltai.

Neaišku, kodėl Rusijos pajėgos daugiausia taikėsi į tiltus, kuriuos joms reikėtų pervažiuoti, siekiant užtikrinti stabilią logistiką, kad galėtų vykdyti puolamąsias operacijas šiaurinėje Charkivo srityje, todėl šie smūgiai rodo, kad Rusijos pajėgos gali teikti pirmenybę skubiems laimėjimams neįtvirtintoje šiaurės Ukrainos teritorijoje.

Pranešama, kad Rusijos pajėgos šioje teritorijoje taip pat dislokuoja šarvuočius – Rusijos šaltiniai pranešė, kad Rusijos pajėgos sekmadienio naktį surengė mechanizuotą puolimą su nenurodytu skaičiumi tankų prieš Vovčanską, o gegužės 13 d. dieną tęsė šarvuočių atakas.

J.Bidenas pasirašė įstatymo projektą, draudžiantį Rusijai importuoti sodrintą uraną

06:48

„SIPA“/„Scanpix“/JAV prezidentas Joe Bidenas
„SIPA“/„Scanpix“/JAV prezidentas Joe Bidenas

Pirmadienį JAV prezidentas Joe Bidenas pasirašė abiejų partijų įstatymo projektą, kuriuo uždraudžiamas sodrinto urano – pagrindinio branduolinėse elektrinėse naudojamo kuro – importas iš Rusijos. Šiuo žingsniu siekiama nutraukti vieną iš likusių svarbiausių finansinių šaltinių iš Jungtinių Valstijų į Rusiją vykstant karui Ukrainoje, paskelbė „The Kyiv Independent“.

„Šis naujas įstatymas atkuria Amerikos lyderystę branduolinės energetikos sektoriuje. Jis padės užtikrinti mūsų energetikos sektoriaus saugumą ateinančioms kartoms“, – sakoma JAV nacionalinio saugumo patarėjo Jake'o Sullivano pareiškime.

“...Jis paskatins naujus sodrinimo pajėgumus Jungtinėse Valstijose ir pasiųs aiškią žinią pramonei, kad esame pasiryžę užtikrinti ilgalaikį mūsų branduolinio sektoriaus augimą“, – teigė jis. 

Po 2022 m. vasario mėn. įvykdytos plataus masto invazijos į Ukrainą Kongresas nedelsdamas ėmėsi uždrausti Rusijos naftos ir dujų importą. Tačiau sankcijų urano importui įgyvendinimas buvo ilgesnis procesas.

„Scanpix“/AP nuotr./Irano urano sodrinimo centrifugos
„Scanpix“/AP nuotr./Irano urano sodrinimo centrifugos

Šį delsimą iš dalies lėmė tai, kad Rusija importuoja apie 20 proc. viso JAV branduolinio kuro. Įstatymų leidėjų susirūpinimas dėl galimų 93 šalies branduolinių reaktorių veiklos sutrikimų turėjo įtakos veiksmų šiuo klausimu spartai.

Dviejų partijų teisės aktas užtikrins urano importo iš Maskvos draudimą nuo 90 dienų po jo priėmimo. Jame bus numatytos išimtys iki 2028 m. komunalinių paslaugų įmonėms, kurios būtų priverstos sustabdyti branduolinius reaktorius, kai bus nutrauktas tiekimas iš Rusijos, praneša „Washington Post“. Įstatymo projektu taip pat atlaisvinama 2,7 mlrd. JAV dolerių, kurie buvo numatyti ankstesniuose teisės aktuose, skirtuose šalies urano perdirbimo pramonei kurti.

Kitas atnaujinimas po   30 s.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„Playtime 2024“ – jau rugsėjį Kauną sudrebins didžiausias Lietuvoje kompiuterinių žaidimų festivalis
Reklama
Kaip sutaupyti įsirengiant automatinę laistymo sistemą?
Reklama
Testas apie vėjo elektrines: ką žinote apie elektros gamybą iš vėjo?
Reklama
Dantų atkūrimas per parą – implantacijos laimėjimas, leidžiantis akimirksniu susigrąžinti šypseną
Užsisakykite 15min naujienlaiškius