Svarbiausios naujienos
- Policija: rusų tankai įvažiavo į Vovčanską ir smogė miestui, padėtis – itin sudėtinga.
- JAV įspėja dėl Rusijos pagreičio: V.Putinas pasimokė, kokios technologijos veikia.
- Kyjivas prirėmė Vašingtoną prie sienos: prašo to, ko JAV negali suteikti.
- Maskva: Ukraina aptalžė Krymo karinį aerodromą ATACMS raketomis.
- Mirties bausme Rusijos nuteistas britų karys: mane galėjo sušaudyti bet kurią dieną.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Policija: rusų tankai įvažiavo į Vovčanską ir smogė miestui, padėtis – itin sudėtinga
19:43
Rusai ir toliau apšaudo Charkivo srities Vovčansko miestą įvairiais ginklais. Šiaurinę miesto dalį jau pasiekė tankai. Apie tai televizijos kanalui „Kyiv24“ pasakojo Charkivo srities Čiuchovo rajono Vovčansko teritorinės bendruomenės policijos pareigūnas Ihoris Charčenka.
Jis pažymėjo, kad šiauriniame miesto pakraštyje yra rusų tankai.
„Gatvėse susišaudymai tęsiasi. Apšaudymas iš KAB, MLRS, artilerijos ir minosvaidžių nesiliauja. Be to, rusų tankai įvažiavo į šiaurinę dalį ir apšaudo miestą“, – sakė I.Charčenka.
Jis teigė, kad šiandien pats buvo kelis kartus apšaudytas civilių gyventojų evakuacijos metu.
Jis pažymėjo, kad vis dar sunku atsakyti, kiek vietos gyventojų liko Vovčanske.
Pasak I.Charčenkos, kartais žmonės patys išeina, kad juos išvežtų iš miesto, tačiau yra ir tokių, kurie atsisako evakuotis, aiškindami tai nenoru palikti savo namus.
„Kartais žmonės įvardija gana „įdomias“ priežastis, kodėl neišvažiuoja: „Aš turiu ožką, karvę, kaip aš ją paliksiu?“, „Mano namo stogą nupūtė ir jį reikia remontuoti“, „Mano langai sudaužyti ir aš noriu juos sutvarkyti“, – teigė jis.
Policininkas sako, kad daug žmonių paliko miestą, nes nenorėjo būti okupuoti. Dabar ten liko nedaug pensininkų.
„Jie visą gyvenimą investavo į savo namo statybą ir sako: „Kur eiti? Geriau mirsiu savo namuose“, – vietinių gyventojų žodžius perpasakojo I.Charčenka.
Anksčiau Vovčansko policijos skyriaus vyriausiasis patrulis Oleksijus Charkovskis pranėšė, kad Rusijos kariai užėmė pozicijas Vovčansko gatvėse, o padėtis mieste – itin sunki.
Jis pažymėjo, kad nuo gegužės 15 d. Ukrainos teisėsaugos pareigūnai yra Vovčanske ir padeda vietos gyventojams evakuotis.
Pasak jo, mieste tebevyksta kovos.
„Mes evakuojame žmones, visiems padedame. Padėtis Vovčanske yra labai sudėtinga. Priešas užima pozicijas miesto gatvėse. Todėl, žmonės, prašome evakuotis. Mes visiems padedame“, – sakė Oleksijus Charkovskis.
Vokietijos laikraštis „Bild“ pranešė, kad Rusijos kariai užėmė šiaurinę Vovčansko dalį ir apeina miestą iš rytų.
Rusai smogė Charkivo centrui: raketa pataikė į bendrabutį
21:34
Trečiadienį Rusijos kariai vėl puolė Charkivą, smogė tankiai užstatytam gyvenamųjų namų rajonui. Apie tai „Telegram“ paskelbė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olegas Sinegubovas. Pažymima, kad rusai apšaudė centrinę Charkivo dalį.
„Dėl apšaudymo Charkivo Ševčenkovskio rajone buvo apgadintas 5 aukštų pastatas“, – sakė O.Sinegubovas.
Dėl apšaudymo, pasak jo, buvo sužeisti du civiliai 40 ir 20 metų amžiaus vyrai. Jie buvo paguldyti į ligoninę. Informacija apie išpuolio padarinius bus patikslinta, pridūrė srities valstybinės administracijos vadovas.
Savo ruožtu Charkivo meras Ihoris Terechovas pažymėjo, kad buvo užfiksuotas atvykimas į miesto tankiai užstatytą gyvenamąjį rajoną.
Vėliau I.Terechovas pridūrė, kad Rusijos raketa pataikė į bendrabutį Charkivo Ševčenkovskio rajone. Pasak jo, du žmonės kreipėsi į gydytojus, vieną iš nukentėjusiųjų išvežė greitosios pagalbos automobilis. Taip pat buvo apgadintas daugiaaukštis gyvenamasis namas.
Policija: rusų tankai įvažiavo į Vovčanską ir smogė miestui, padėtis – itin sudėtinga
19:43
Rusai ir toliau apšaudo Charkivo srities Vovčansko miestą įvairiais ginklais. Šiaurinę miesto dalį jau pasiekė tankai. Apie tai televizijos kanalui „Kyiv24“ pasakojo Charkivo srities Čiuchovo rajono Vovčansko teritorinės bendruomenės policijos pareigūnas Ihoris Charčenka.
Jis pažymėjo, kad šiauriniame miesto pakraštyje yra rusų tankai.
„Gatvėse susišaudymai tęsiasi. Apšaudymas iš KAB, MLRS, artilerijos ir minosvaidžių nesiliauja. Be to, rusų tankai įvažiavo į šiaurinę dalį ir apšaudo miestą“, – sakė I.Charčenka.
Jis teigė, kad šiandien pats buvo kelis kartus apšaudytas civilių gyventojų evakuacijos metu.
Jis pažymėjo, kad vis dar sunku atsakyti, kiek vietos gyventojų liko Vovčanske.
Pasak I.Charčenkos, kartais žmonės patys išeina, kad juos išvežtų iš miesto, tačiau yra ir tokių, kurie atsisako evakuotis, aiškindami tai nenoru palikti savo namus.
„Kartais žmonės įvardija gana „įdomias“ priežastis, kodėl neišvažiuoja: „Aš turiu ožką, karvę, kaip aš ją paliksiu?“, „Mano namo stogą nupūtė ir jį reikia remontuoti“, „Mano langai sudaužyti ir aš noriu juos sutvarkyti“, – teigė jis.
Policininkas sako, kad daug žmonių paliko miestą, nes nenorėjo būti okupuoti. Dabar ten liko nedaug pensininkų.
„Jie visą gyvenimą investavo į savo namo statybą ir sako: „Kur eiti? Geriau mirsiu savo namuose“, – vietinių gyventojų žodžius perpasakojo I.Charčenka.
Anksčiau Vovčansko policijos skyriaus vyriausiasis patrulis Oleksijus Charkovskis pranėšė, kad Rusijos kariai užėmė pozicijas Vovčansko gatvėse, o padėtis mieste – itin sunki.
Jis pažymėjo, kad nuo gegužės 15 d. Ukrainos teisėsaugos pareigūnai yra Vovčanske ir padeda vietos gyventojams evakuotis.
Pasak jo, mieste tebevyksta kovos.
„Mes evakuojame žmones, visiems padedame. Padėtis Vovčanske yra labai sudėtinga. Priešas užima pozicijas miesto gatvėse. Todėl, žmonės, prašome evakuotis. Mes visiems padedame“, – sakė Oleksijus Charkovskis.
Vokietijos laikraštis „Bild“ pranešė, kad Rusijos kariai užėmė šiaurinę Vovčansko dalį ir apeina miestą iš rytų.
V.Putinas sako, kad Maskva yra pasirengusi derėtis dėl karo Ukrainoje pabaigos
19:22
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį, vizito Pekine išvakarėse, duodamas interviu Kinijos žiniasklaidai nurodė, kad Maskva yra pasirengusi derėtis dėl daugiau kaip dvejus metus trunkančio karo Ukrainoje pabaigos.
„Esame atviri dialogui dėl Ukrainos, tačiau tokiose derybose turi būti atsižvelgta į visų konflikte dalyvaujančių šalių, įskaitant mūsų, interesus“, – sakė V.Putinas, kurį citavo Kinijos oficialioji naujienų agentūra „Xinhua“.
Ketvirtadienį prasidėsiančiam dviejų dienų V.Putino vizitui Kinijoje rengiamasi tuo metu, kai Rusijos pajėgos tęsia praėjusią savaitę pradėtą puolimą Ukrainos šiaurės rytų Charkivo srityje.
Šis puolimas, dėl kurio iš Charkivo srities jau buvo evakuoti 8 tūkst. gyventojų, yra dar viena taktinė Rusijos sėkmė mūšio lauke šiais metais. Rusija didelio masto invaziją į Ukrainą pradėjo 2022 metų vasarį ir nors tikėjosi savo tikslus pasiekti per kelias dienas, iš pradžių patyrė didelių nesėkmių.
Maskvai siekiant įtvirtinti savo laimėjimus netoliese esančiame Donecko regione ir žengti į priekį mūšio lauke, Ukrainai trūksta ginklų ir karių.
„Mes niekada neatsisakėme derėtis“, – interviu metu teigė Rusijos prezidentas.
„Siekiame visapusiško, tvaraus ir teisingo šio konflikto sureguliavimo taikiomis priemonėmis“, – pridūrė jis.
Tačiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą sakė, kad bet kokios derybos turi apimti šalies teritorinio vientisumo atkūrimą, Rusijos karių išvedimą, visų kalinių paleidimą, už agresiją atsakingų asmenų tribunolą ir saugumo garantijas Ukrainai.
Kinija laikosi neutralios pozicijos konflikto atžvilgiu ir nėra tiesiai pasmerkusi Rusijos invazijos. Visgi ji yra išreiškusi palaikymą Maskvos teiginiams, kad Vakarai išprovokavo Rusiją pulti Ukrainą. Anot V.Putino, karo Ukrainoje priežastys yra noras atkurti šimtmečius gyvavusias Rusijos sienas.
Kremlius nurodė, kad artėjančių derybų metu V.Putinas ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas „išsamiai aptars visus su visapusiška partneryste ir strateginiu bendradarbiavimu susijusius klausimus, nustatys naujas tolesnio Rusijos ir Kinijos bendradarbiavimo plėtros kryptis, taip pat išsamiai pasikeis nuomonėmis aktualiausiais tarptautiniais ir regioniniais klausimais“.
Antradienį Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Maskva ir Pekinas yra „objektyviai suinteresuoti toliau vadovauti pastangoms kurti teisingesnę ir demokratiškesnę pasaulio tvarką“.
Manoma, kad vizitas yra dar vienas žingsnis Maskvai ir Pekinui priešinantis JAV vadovaujamai Vakarų demokratinei santvarkai ir siekiant pakeisti ją autoritariniu modeliu, slopinančiu politinę opoziciją, žmogaus teises ir žodžio laisvę.
„Rusija ir Kinija ne vienos stengiasi reformuoti tarptautinę sistemą ir padėti sukurti daugiapolę pasaulio tvarką“, – tvirtino S.Lavrovas.
Rusijos užsienio reikalų ministras pažymėjo, kad „Maskvos ir Pekino duetas atlieka svarbų balansavimo vaidmenį pasauliniuose reikaluose“, ir pridūrė, kad būsimas V.Putino vizitas sustiprins bendrą Rusijos ir Kinijos veiklą.
Daugiau nei dvejus metus tęsiantis plataus masto Rusijos invazijai, Maskva palaiko vis glaudesnius santykius su Pekinu, nukreipdama didžiąją dalį savo energetikos eksporto į Kiniją ir pasikliaudama Kinijos bendrovėmis, kurios importuoja aukštųjų technologijų komponentus Maskvos karinei pramonei, kad išvengtų Vakarų sankcijų.
Taip pat sustiprėjo abiejų šalių kariniai ryšiai. Pastaraisiais metais Kinija ir Rusija surengė keletą bendrų pratybų, įskaitant tolimojo nuotolio bombonešių patruliavimą virš Japonijos jūros ir Rytų Kinijos jūros.
Kinija tebėra svarbi Rusijos karinės produkcijos rinka, tačiau Pekinas taip pat intensyviai plėtoja vidaus gynybos pramonę, įskaitant lėktuvnešių ir branduolinių povandeninių laivų statybą.
Praeityje V.Putinas yra nurodęs, kad su Kinija dalijasi itin jautriomis karinėmis technologijomis, kurios padėjo gerokai sustiprinti jos gynybinius pajėgumus.
2019 metų spalio mėnesį V.Putinas pareiškė, kad Maskva padeda Pekinui kurti ankstyvojo perspėjimo sistemą, skirtą balistinių raketų paleidimams aptikti – tokią sistemą, susijusią su antžeminiais radarais ir palydovais, turi tik Rusija ir JAV.
Rusai smogė į Chersono centrą: sužeista beveik 20 žmonių
19:19
Trečiadienio popietę Rusijos kariai iš lėktuvų apšaudė Chersono centrą. Buvo sužeista 19 žmonių, tarp jų – paauglys. Taip pat buvo apgadinti daugiaaukščiai pastatai.
Apie tai pranešė „RBC-Ukraina“ cituodami Chersono srities karinės administracijos vadovą Oleksandrą Prokudiną ir Chersono srities karinės administracijos vadovą Romaną Mročko.
„Chersono centras. Vidury dienos trys rusų aviacijos bombos pataikė į gyvenamąjį rajoną. Tipiška teroristams – jie atakavo žmonių namus ir civilinę infrastruktūrą“, – rašė regiono karinės administracijos vadovas.
Pasak jo, buvo apgadinti aštuoni daugiaaukščiai pastatai, penki privatūs namai, medicinos įstaiga, dvi mokyklos, sudaužyti automobiliai ir ūkinis pastatas.
O.Prokudinas teigė, kad jau žinoma apie aštuonioliką sužeistųjų. Jauniausiam sužeistajam – tik 15 metų, o vyriausiam – 98 metai. Tuo tarpu R.Mročko pridūrė, kad sužeistųjų skaičius išaugo iki 19 žmonių.
Nesėkmėmis Ukrainoje pagarsėjęs rusų generolas paskirtas saugoti sieną su NATO
18:24
Buvęs Rusijos sausumos pajėgų generalinio štabo viršininkas generolas pulkininkas Aleksandras Lapinas paskirtas Leningrado karinės apygardos vadovu, paskelbė Kremliaus interneto svetainė, kurią cituoja leidinys „The Moscow Times“.
Anksčiau apie A.Lapino paskyrimą į šias pareigas pranešė portalo Ura.ru šaltiniai kariniuose sluoksniuose.
„Iš esmės tai lygiavertės pareigos, nors, be abejonės, apygardos (o kartu ir grupuotės) vado pareigos yra garbingesnės“, – kalbėjo šaltinis, pažymėdamas, kad tai yra paaukštinimas.
Rusijos Leningrado ir Maskvos karinės apygardos buvo atkurtos kovo 1 d. prezidento Vladimiro Putino dekretu vietoje Vakarų karinės apygardos.
Tuometinis gynybos ministras Sergejus Šoigu pranešė, kad toks žingsnis žengtas dėl NATO plėtros, į kurią po plataus masto masto invazijos pradžios įstojo Suomija ir Švedija, ir atsižvelgiant į departamento planus didinti kariuomenę.
Tuo tarpu užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas anksčiau nurodė, kad netrukus šiose apygardose bus dislokuota papildomos ginkluotės
Jungtinėse Valstijose įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) ekspertai įvertino, kad karinių apygardų sukūrimas rodo, jog V.Putinas pradėjo rengtis plataus masto karui su NATO ilguoju laikotarpiu.
Vakarų karinė apygarda kontroliavo visą vakarinę Rusijos sieną, o tai išblukino Rusijos pajėgų „strateginį dėmesį“, anksčiau pažymėjo analitikai ir pridūrė, kad jos padalijimas į dvi apygardas išspręs šią problemą: Maskvos karinė apygarda kontroliuos sieną su Ukraina ir Lenkija, o Leningrado karinė apygarda kontroliuos NATO šiaurės rytų sieną.
Spėjama, kad toks manevras padės kariuomenei vienu metu kontroliuoti kovinius veiksmus Ukrainoje ir užimti strategines pozicijas Šiaurės Atlanto aljanso šalių atžvilgiu.
Generolas A.Lapinas išgarsėjo po virtinės nesėkmių Ukrainoje.
„The Moscow Times“ priminė, kad 2022 m. spalio pabaigoje jis buvo nušalintas nuo vadovavimo Centrinės karinės apygardos daliniams ir Centro kariuomenės fronto grupuotės daliniams. Tai įvyko po to, kai jo atsistatydinimo pareikalavo Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas. Generolas pulkininkas buvo kaltinamas „išdavęs“ Lymaną ir leidęs gynybai prasiveržti į šiaurinę taip vadinamos Donecko liaudies respublikos (DLR) dalį ties Terno, Torskojės ir Jampolovkos gyvenvietėmis. Tada išsakytai R.Kadyrovo pozicijai pritarė ir privačios samdinių grupuotės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas.
Buvęs DLR gynybos ministras Igoris Girkinas-Strelkovas, Nyderlanduose nuteistas kalėti iki gyvos galvos dėl numušto Malaizijos „Boeing“ orlaivio ir dabar įkalintas Rusijos valdžios institucijų, anksčiau teigė, kad būtent vadovaujant A.Lapinui Rusijos kariai patyrė didelį pralaimėjimą prie Balaklajos ir Izijumo, palikdami 10 miestų Charkivo srityje.
Sausio 9 d. 60-metis generolas pulkininkas buvo paskirtas Sausumos pajėgų generalinio štabo viršininku – pirmuoju Rusijos sausumos pajėgų vado pavaduotoju.
V.Putinas kalba apie Rusijos pajėgų pažangą mūšio lauke Ukrainoje
17:57
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį tvirtino savo šalies karius padarius pažangos visuose frontuose mūšio lauke Ukrainoje.
„Visomis kryptimis mūsų kariai nuolat, kiekvieną dieną, gerina savo pozicijas“, – sakė V.Putinas Rusijos kariuomenės vadovams.
Penktadienį Rusija pradėjo netikėtą sausumos puolimą Ukrainos Charkivo regione, privertusį evakuoti tūkstančius žmonių ir atsiųsti karinį pastiprinimą.
Šis puolimas yra dar viena taktinė Rusijos sėkmė mūšio lauke šiais metais. Rusija didelio masto invaziją į Ukrainą pradėjo 2022 metų vasarį ir nors tikėjosi savo tikslus pasiekti per kelias dienas, iš pradžių patyrė didelių nesėkmių.
Ukraina trečiadienį pripažino, kad jos kariuomenė atsitraukė iš kelių gyvenviečių Charkivo srityje, kur intensyviai apšaudomas pasienis, ir kad buvo nusiųstas pastiprinimas.
Pasikėsinimas: pašautas Slovakijos premjeras R.Fico atsidūrė ligoninėje
16:47
Slovakijos premjeras Robertas Fico pašautas ir sužeistas per incidentą po vyriausybės posėdžio netoli Bratislavos, skelbia BBC.
Slovakijos premjeras Robertas Fico buvo pašautas po išvažiuojamojo vyriausybės posėdžio, trečiadienį pranešė vietos žiniasklaida.
Leidinys „Pravda“ informavo, kad incidentas įvyko centrinėje šalies dalyje esančioje Handlovoje.
Plačiau apie tai skaitykite ČIA.
Gera žinia: į desperaciją puolę Ukrainos kariai skelbia sulaukę naujos amunicijos
15:45
Paskutiniais mėnesiais pranešimai iš fronto linijos Ukrainoje varė į neviltį ne tik Ukrainos piliečius, bet ir jos sąjungininkes. Kariams gyvybiškai trūko šaudmenų, todėl buvo sunku išlaikyti pozicijas palei visą fronto linjią, Rusija atvėrė naują fronto liniją šiaurės rytuose ir gabena į pasienio zoną savo pajėgas, kas privertė Ukrainos gynėjus atsitraukti iš tam tikrų vietovių.
Tačiau trečiadienį žiniasklaidos grupės „Sky News“ publikuotame straipsnyje skelbiama, kad viena ukrainiečių artilerijos pripažino po ilgo ir sekinančio laukimo gavusi naujos amunicijos papildymą.
Vienas karys šaukiniu Zauras žurnalistei negalėjo įvardinti daugiau detalių, tačiau atskleidė, kad šaudmenų papildymas pradėtas tiekti maždaug prieš savaitę ar dvi.
Tai buvo labai svarbu jo artilerijos komandai, kuri kovojo gindama Časiv Jarą nuo besiveržiančių Rusijos pajėgų.
„Tai leidžia mums atlikti savo darbą, sulaikyti rusų karius, suvaldyti ir sunaikinti, kai jie bando kontratakuoti“, – kalbėjo šalies gynėjas.
Šiuo metu dėmesiui nukrypus į padėtį Ukrainos Charkivo srityje, situacija mūšio lauke Donbase taip pat yra nepavydėtina.
Nors Zauras džiaugėsi atsargų papildymu, pažymėjo, kad laukimas visiems kainavo brangiai. Anot vyro, kovos dėl Časiv Jaro miesto tebėra gana intensyvios, ten kiekvieną dieną vyksta mūšiai.
Tikėtina, kad, aukštumose įsikūrusiam miestui kritus, Rusijos pajėgos gautų galimybę patekti į kitas aukštesnes vietoves, kas leistų nukreipti artilerijos ugnį į didesnę teritoriją, o likusiose Donbaso dalyse, kurias vis dar kontroliuoja Ukraina, esantiems miestams kiltų didesnis pavojus.
Paklaustas, ar Ukrainai pavyks atremti Časiv Jaro puolimą, artilerijos daliniui vadovaujantis karys atsakė: „Laikas parodys...Stengsimės daryti viską... ką reikia, kad išliktume“.
Ukraina skelbia iš Charkivo srities jau evakavusi 8 tūkst. žmonių
15:28
Nuo praėjusios savaitės, kai Rusija pradėjo sausumos puolimą šiaurės rytų Charkivo srityje, Ukraina jau evakavo apie 8 tūkst. žmonių, pranešė šalies gelbėjimo tarnybos.
„Jau evakuota apie 8 tūkst. žmonių [...] Dauguma jų – moterys, pagyvenę žmonės, sunkiai judantys asmenys, neįgalieji ir vaikai“, – socialiniame tinkle „Telegram“ nurodė valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.
Viena Azijos valstybė per Rusijos karą Ukrainoje žuvusius piliečius jau skaičiuoja dešimtimis
15:26
Mažiausiai 16 samdinių iš Šri Lankos žuvo Rusijos kare prieš Ukrainą, trečiadienį pareiškė salos gynybos viceministras Pramitha Tennakoonas.
Dešimtys tūkstančių rusų karių žuvo Ukrainoje nuo invazijos pradžios daugiau kaip prieš dvejus metus, ir Maskva naujų karių ieško visame pasaulyje.
Kalbant apie regioną, kuriame yra Šri Lanka, nuo praėjusių metų kontraktus kariauti Ukrainoje taip pat yra pasirašę karių iš Indijos ir Nepalo. Patvirtinti keli indų ir nepaliečių žūties kovų zonose atvejai.
Šri Lanka praėjusią savaitę pradėjo tyrimą dėl jos piliečių verbavimo kariauti Ukrainoje ir jau nustatyta, kad konflikte dalyvavo 288 šios šalies piliečiai, buvę kariai, atskleidė gynybos viceministras.
„Turime informaciją apie 16 žuvusių“ piliečių, reporteriams Kolombe nurodė jis.
P.Tennakoonas neatskleidė, ar Šri Lankos piliečiai kariavo Rusijos, ar Ukrainos pusėje.
Plačiau skaitykite ČIA.
JAV valstybės sekretorius Kyjivo bare užlipo ant scenos: jautrius dainos žodžius skyrė Ukrainai
14:52 Atnaujinta 15:00
Antradienį Kyjive viešėjęs Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Antony Blinkenas ne tik susitiko su šalies prezidentu Volodymyru Zelenskiu, bet ir nusprendė pabandyti pakelti nusiminusių ukrainiečių, susiduriančių su nauju įnirtingu Rusijos puolimu, nuotaiką.
Vizito metu jis patikino, kad Ukraina nėra viena ir kad milijardinė Amerikos karinė pagalba, kuri po kelis mėnesius trukusio politinio atidėliojimo jau yra pakeliui, „iš tikrųjų pakeis situaciją“ mūšio lauke.
Negana to, A.Blinkenas buvo paruošęs ukrainiečiams išskirtinę staigmeną.
Plačiau skaitykite ir pasirodymą įrašą pamatykite ČIA.
Ukraina sulaikė šešis Rusijos agentus, kurie padėjo rengti smūgius
14:34
Ukrainos valstybės saugumo tarnyba (SBU) trečiadienį pranešė, kad buvo sulaikyti ir apkaltinti išdavyste šeši asmenys, kaltinami padėję Rusijai smogti daugiabučiui gyvenamajam namui rytinėje Donecko srityje.
2023 metų rugpjūčio 7 dieną Rusija į Pokrovską paleido balistinių „Iskander“ tipo raketų. Per šį išpuolį buvo apgadintas gyvenamųjų namų kvartalas, žuvo devyni žmonės, dar dešimtys buvo sužeisti.
„SBU kontržvalgyba neutralizavo Rusijos karinės žvalgybos agentų grupę Donecko srityje. Kartu buvo sulaikyti šeši Rusijos agentai“, – pranešė SBU.
Pasak SBU, įtariamuosius užverbavo „kuratorius iš Rusijos karinės žvalgybos“ per prokremliškus socialinio tinklo „Telegram“ kanalus.
Grupuotė taip pat parengė „raketų smūgių koordinates“ Ukrainos bazėms netoli Avdijivkos, kuri vasarį po sunkių mūšių atiteko Rusijos pajėgoms, teigė SBU.
Visi šeši asmenys buvo apkaltinti valstybės išdavyste ir dabar jiems „gresia įkalinimas iki gyvos galvos“, sakoma pranešime.
Kyjivas ėmėsi kovos su Ukrainos pareigūnais ir valstybės tarnautojais, kurie, kaip teigiama, pritarė 2022-ųjų vasarį prasidėjusiai Rusijos invazijai ir bendradarbiavo su Maskva.
Pernai Jungtinės Tautos pranešė, kad nuo karo pradžios Ukrainoje iškelta daugiau kaip 6,6 tūkst. baudžiamųjų bylų asmenims dėl kolaboravimo ir kitų su karu susijusių nusikaltimų.
Rusija skelbia užėmusi dar du kaimus Charkivo srityje ir Robotynę Ukrainos pietuose
14:32
Rusija trečiadienį paskelbė, kad jos pajėgos užėmė dar du kaimus Ukrainos šiaurės rytinėje Charkivo srityje, kur praėjusią savaitę rusai pradėjo netikėtą sausumos puolimą, priversdami ukrainiečius atsitraukti.
„Šiaurės grupės junginiai užėmė Hlybokės ir Lukjancių gyvenvietes Charkivo regione ir taip pat pažengė toli už priešo gynybos“ linijų, sakoma Gynybos ministerijos pareiškime.
Ministerija taip pat paskelbė, kad rusų kariai užėmė Robotynės kaimą Ukrainos pietuose – vieną iš kelių gyvenviečių, kurias Kyjivo pajėgos atkovojo per praėjusios vasaros kontrpuolimą.
„Dnipro grupės junginiai visiškai išvadavo Robotynės kaimą Zaporižios regione“, – sakoma pareiškime.
Ukraina nusiuntė pastiprinimą į Charkivo sritį
14:30
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio biuras trečiadienį pranešė, kad Kyjivas nusiuntė pastiprinimą į šiaurės rytinę Charkivo sritį, kur Rusija praėjusią savaitę pradėjo sausumos puolimą.
„Prezidentas išklausė Generalinio štabo viršininko Anatolijaus Barhylevyčiaus pranešimą. Yra dislokuojamos papildomos pajėgos, taip pat yra rezervų“, – nurodė prezidento kanceliarija.
V.Putinas pasirašė dekretą dėl naujos Rusijos vyriausybės paskyrimo
14:28
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pasirašė dekretą, kuriuo patvirtino naująją vyriausybę, kurioje, be kita ko, gynybos ministrą pakeitė buvęs vicepremjeras.
Kai gegužės 7 dieną V.Putinas buvo inauguruotas naujai šešerių metų kadencijai, vyriausybė pagal Rusijos įstatymus pateikė atsistatydinimo pareiškimą. Po trijų dienų Kremliaus šeimininkas vėl paskyrė Michailą Mišustiną ministru pirmininku, o žemieji parlamento rūmai – Valstybės Dūma – greitai tai patvirtino.
Sekmadienį V. Putinas pasirašė dekretą, kuriuo Sergejus Šoigu iš gynybos ministro pareigų perkeliamas į nacionalinio saugumo tarybos vadovo postą. Putinas taip pat paskyrė ministro pirmininko pavaduotoją Andrejų Belousovą užimti S.Šoigu vietą.
S.Šoigu laikomas viena pagrindinių figūrų, prisidėjusių prie V.Putino sprendimo pasiųsti Rusijos karius į Ukrainą. Maskva tikėjosi, kad jos pajėgos greitai pralauš daug mažesnės ir prasčiau aprūpintos Ukrainos kariuomenės gynybą ir kad ukrainiečiai palankiai pasitiks Rusijos karius.
Vietoj to karas suvienijo Ukrainą intensyviai gintis, o Rusijos kariuomenei buvo suduota daug skaudžių smūgių, įskaitant rusų atsitraukimą nuo bandymo užimti sostinę Kyjivą ir ukrainiečių kontrpuolimą, kai Maskvos pajėgos buvo išstumtos iš Charkivo regiono.
S.Šoigu reputaciją taip pat aptemdė praėjusį mėnesį įvykęs jo pavaduotojo Timuro Ivanovo suėmimas dėl kaltinimų priėmus didžiulius kyšius.
V.Putino dekretu iš esmės paliekamas ankstesnis ministrų kabinetas, tačiau paskiriami nauji energetikos, sporto, transporto, pramonės ir žemės ūkio ministrai.
JAV įspėja dėl Rusijos pagreičio: V.Putinas pasimokė, kokios technologijos veikia
13:35
JAV prezidento Joe Bideno administracija yra susirūpinusi, kad dabartinis pagreitis, kurį Rusija pasiekė mūšio lauke Ukrainoje, keičia karo trajektoriją.
Tai pranešė JAV laikraštis „New York Times“ (NYT), remdamasis keliais šaltiniais oficialiuose JAV ir sąjungininkų šalių sluoksniuose.
Leidinys primena, kad dar prieš pusantrų metų Baltieji rūmai ir Pentagonas svarstė, ar Rusijos pajėgos Ukrainoje visiškai žlugs, o dabar J.Bideno administracija „vis labiau susirūpinusi, kad Vladimiras Putinas įgauna pakankamą pagreitį, kad pakeistų karo trajektoriją“ ir gerokai pagerintų „kadaise miglotas“ savo kariuomenės perspektyvas.
V.Putinas pasimokė, kokios technologijos veikia ir kokios – ne
Kai kurie prezidento J.Bideno padėjėjai privačiuose pokalbiuose išreiškė susirūpinimą, kad V.Putinas, kaip ir JAV, pasimokė iš pirmųjų karo metų, ypač apie tai, kokios technologijos veikia, o kokios ne.
„O didžiausią susirūpinimą jiems [J. Bideno aplinkai] kelia tai, kad, nors Rusija keičia per pirmuosius 27 karo mėnesius sunaikintus ginklus, V.Putinas gali atgauti pozicijas kaip tik tuo metu, kai J.Bidenas ruošiasi susitikti su artimiausiais sąjungininkais per Septynių šalių grupės (G7) susitikimą Italijoje birželio mėn. Neaišku, ar J.Bidenas galės pakartoti praėjusią vasarą Suomijoje išsakytą teiginį, kad V.Putinas „jau pralaimėjo šį karą“, rašo NYT.
Tuo pat metu pareigūnai – NYT šaltiniai – teigia, kad Joe Bidenas ir toliau atmeta pasiūlymą dislokuoti Vakarų karius Ukrainoje, kuriam pritaria Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
Kaip Rusija įgavo pagreitį
Leidinys cituoja keletą analitikų, tarp jų ir Stepheną Hadley, George'o W.Busho patarėją nacionalinio saugumo klausimais, ir teigia, kad dabartinį Rusijos pagreitį lėmė keletas veiksnių:
- JAV pagalbos vėlavimas, kuris leido Rusijai pasiekti „didžiulę artilerijos persvarą“ prieš Ukrainos pajėgas;
- priešlėktuvinės gynybos sistemų ir šaudmenų trūkumas leido Rusijai dar labiau nebaudžiamiems naudoti savo oro pajėgas ir planinėmis bombomis atakuoti Ukrainos gynybos linijas;
- vėlavimas priimti Ukrainos mobilizacijos įstatymą, didelis karių trūkumas Ukrainos ginkluotosiose pajėgose ir problema, susijusi su tinkamo mokymo užtikrinimu tiems, kuriuos Ukraina pritraukia į kariuomenę;
- Rusijos technologinės naujovės mūšio lauke, visų pirma didėjantis elektroninio karo (EW) įrangos, kuri, be kita ko, trukdo Jungtinių Valstijų ir kitų NATO šalių artilerijai ir dronams, buvimas ir galia.
„Šie mūšio lauko pranašumai, žinoma, yra laikini, ir karas po 18 mėnesių gali būti toks pat skirtingas nuo dabartinės situacijos, kaip ir prieš 18 mėnesių. Tačiau J.Bideno administracijoje vis labiau jaučiama, kad artimiausi mėnesiai gali būti lemiami, nes tam tikru metu abi pusės gali pasiekti paliaubų susitarimą – paliaubas, panašias į tas, kuriomis 1953 m. Korėjoje baigėsi aktyvūs mūšiai – arba tiesiog įšaldyti konfliktą“, – rašo NYT.
Tačiau visi šie privalumai Rusijai netruks neribotą laiką, ir šią vasarą Rusijos kariai tikriausiai vėl bandys prasiveržti į fronto liniją, prognozuoja JAV įsikūrusio Carnegie tarptautinės taikos fondo tyrėjas ir analitikas Michaelas Kofmanas.
Nerimas Lenkijoje: ar prie didžiulių gaisrų ranką prikišo Kremliaus tarnybos?
13:12
Lenkijoje pastarosiomis dienomis kilo keletas didžiulių gaisrų. Vienas iš jų – sostinėje Varšuvoje, kur liepsnojo prekybos centras. Ir nors valdžios atstovai ramina, kad nėra pagrindo įtarti užsienio tarnybas prikišus nagus, kartu svarsto, jog galėjo būti ir kitaip. Esą tokiu būdu mėginama sėti baimę ir chaosą Europos Sąjungos šalyse, nes gaisrų, kurie kelia klausimų, būta ir kitose valstybėse. Taip pat ir Lietuvoje.
Per kelias dienas Lenkijoje įvyko keli dideli gaisrai, sukėlę nemažai nerimo visuomenei.
Gynybos viceministras Pawelas Zalewskis radijo stočiai TOK FM sakė, kad jau gana ilgą laiką Lenkijos tarnybos dirba padidintos parengties režimu. Kadangi tiek Lenkiją, tiek kitas ES šalis pasiekia įspėjimai dėl galimų grėsmių iš Rusijos pusės.
Dar garsiau apie tai prabilta po gaisrų Lenkijoje pastarosiomis dienomis. Didžiausi kilo Varšuvoje, kur liepsnojo didžiulis prekybos centras, ir Silezijos Semianovicuose, kur degė sandėliai.
Ramina, bet pajėgumus stiprina
Premjeras Donaldas Tuskas dar antradienį ramino aistras, sakydamas, kad „nėra jokio pagrindo manyti, kad abu gaisrai kilo dėl išorės jėgų veiksmų“.
„Per pastarąsias keliolika savaičių, taip pat bendradarbiaudama su sąjungininkais, Lenkijos valstybė užkirto kelią ruoštiems tiesioginiams veiksmams, įskaitant sabotažą ir pasikėsinimus padegti. Reikalas yra labai rimtas, ši padidintos parengties būsena būtina.
Ji absoliučiai privaloma tiek dėl karo, tiek dėl padidėjusio tarnybų aktyvumo, tiek dėl situacijos Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje“, – antradienį žurnalistams sakė Lenkijos premjeras.
Plačiau skaitykite ČIA.
Baimindamasi dronų smūgių Rusija sustabdė dviejų oro uostų darbą
13:07
Rusija trečiadienį paskelbė, kad svarbus oro uostas netoli Kazanės, už 1 tūkst. km nuo Ukrainos, buvo laikinai uždarytas po ukrainiečių drono atakos šiame regione.
Ukrainos pajėgos pastarosiomis savaitėmis dažniau rengia oro atakas Rusijos pasienio regionuose, bet sugeba smogti ir taikiniams toli Rusijos teritorijoje.
Rusijos gynybos ministerija pranešė numušusi ukrainiečių droną virš centrinio Tatarstano regiono, bet atakos taikinio nenurodė.
Maždaug tuo pačiu metu buvo uždaryti du šiame regione esantys oro uostai, įskaitant svarbų transporto mazgą Kazanėje, paskelbė Rusijos aviacijos administracija „Rosaviacija“.
„Siekiant užtikrinti civilinių lėktuvų saugumą, įvesti laikini apribojimai dviejų oro uostų Tatarstane – Kazanės ir Nižnekamsko – darbui“, – paskelbė administracija. Jos pranešimą citavo valstybinės naujienų agentūros.
Anksčiau trečiadienį Rusija paskelbė, kad praėjusią naktį sunaikino 17 Ukrainos dronų po to, kai Kyjivas nusitaikė į kuro saugyklą pietinėje šalies dalyje esančiame Rostove, kur įsikūręs Maskvos karinis štabas, atsakingas už karą Ukrainoje.
Rusijos oro gynybos sistemos perėmė ir sunaikino 17 dronų keliose pasienio teritorijose, taip pat 10 raketų ATACMS virš aneksuoto Krymo pusiasalio, pranešė Gynybos ministerija.
Du dronai sukėlė sprogimus Rostove esančioje kuro saugykloje, tačiau gaisras nekilo ir žmonės nenukentėjo, socialiniame tinkle „Telegram“ sakė vietos gubernatorius Vasilijus Golubevas.
Per daugiau nei dvejus metus trunkantį karą su didesne ir stipriau ginkluota kaimyne, Ukraina reguliariai taikosi į Rusijos energetikos objektus ir kuro saugyklas.
Kyjivas teigia, kad šie išpuoliai yra pateisinami, nes Rusija naudoja šiuos objektus savo kariuomenei aprūpinti.
Ukraina, labai smarkiai nukentėjusi per daugiau kaip dvejus metus trunkančius bombardavimus, yra pažadėjusi, kad karas vyks ir Rusijos teritorijoje.
V.Zelenskis atšaukia visas artėjančias užsienio keliones
13:02
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atšaukė visas artėjančias užsienio keliones, pranešė jo atstovas spaudai.
Ukrainiečių lyderis taip nusprendė Rusijai pradėjus puolimą Ukrainos šiaurės rytuose.
Prezidentas „nurodė, kad dalyvavimas visuose tarptautiniuose renginiuose, kurie suplanuoti ateinančiomis dienomis, būtų atidėtas ir būtų suderintos naujos datos“, socialiniame tinkle „Facebook“ sakė V.Zelenskio atstovas Serhijus Nykyforovas.
Ispanų žiniasklaida kiek anksčiau paskelbė, kad V.Zelenskis atšaukė penktadienio vizitą į Madridą.
Karališkieji rūmai trečiadienį pakeitė karališkųjų asmenų darbotvarkę, išbraukdami iš jos penktadieniui planuotą karaliaus Felipės VI ir V.Zelenskio susitikimą.
Ispanijos vyriausybė neskelbė jokių detalių apie planuotą vizitą, bet dienraštis „El Pais“ rašė, kad V. Zelenskis ir ispanų ministras pirmininkas Pedro Sanchezas turėjo pasirašyti dvišalį susitarimą dėl saugumo garantijų.
Rusijos netikėtas sausumos puolimas Ukrainos Charkivo srityje privertė evakuoti tūkstančius žmonių ir siųsti karinius pastiprinimus.
Šis puolimas yra dar viena taktinė Rusijos sėkmė mūšio lauke šiais metais. Rusija didelio masto invaziją į Ukrainą pradėjo 2022 metų vasarį ir nors tikėjosi savo tikslus pasiekti per kelias dienas, iš pradžių patyrė didelių nesėkmių.
Rusijos gynybos ministerijos generolas įkliuvo dėl neregėto kyšio – 1 tūkst. kv. m ploto rūmų
12:37
Antradienį paskelbta, kad Rusijos saugumo tarnybos pareigūnai įsiveržė į gynybos ministerijos personalo valdybos vado generolo leitenanto Jurijaus Kuznecovo namus ir jį sulaikė. Nors spėta, kad jis gali sulaukti kaltinimų dėl valstybės išdavystės, Rusijos žiniasklaida tvirtina, jog jis įtariamas paėmęs milžinišką kyšį, tačiau ne pinigais. Negana to, Rusijos monitoringo bendrovė tvirtina, kad korupcijos gynybos sektoriuje skaičius nuo 2022 m. išaugo net trečdaliu.
„Kyšis J.Kuznecovui buvo duotas ne pinigų pavidalu. Už verslininko protegavimą, tyrimo duomenimis, jis gavo kotedžą su sklypu Krasnodaro krašte“, – valstybinei naujienų agentūrai „Tass“ sakė šaltinis teisėsaugos institucijose.
Tuo tarpu leidinys „Kommersant“ patikslino, kad generolas leitenantas kaltinamas gavęs 30,5 mln. rublių (308,2 tūkst. eurų) kyšį iš verslininko Levo Martirosiano už pagalbą sudarant 372 mln. rublių (3,8 mln. eurų) vertės valstybines sutartis dėl viešbučių paslaugų.
Pasak straipsnio, L.Martirosianas Kubanėje nupirko ir įregistravo žemės sklypą J.Kuznecovo žmonos vardu, kuriame pastatė daugiau kaip 1 tūkst. kv. m ploto gyvenamąjį namą.
Plačiau skaitykite ČIA.
Buvęs V.Putino apsaugos vadovas paskirtas Federalinės muitinės tarnybos vadovu
12:15
Rusijos premjeras Michailas Mišustinas paskyrė Sankt Peterburgo vicegubernatorių Valerijų Pikaliovą naujuoju Federalinės muitinės tarnybos vadovu, pranešė vyriausybės spaudos tarnyba.
Nuo 2016 m. muitinės vadovo pareigas ėjo Vladimiras Bulavinas, tačiau šių metų vasarį jis atsistatydino dėl to, kad pasiekė tam tikrą amžiaus ribą (70 metų). Iki šiol tarnybos vadovo pareigas laikinai ėjo V.Bulavino pirmasis pavaduotojas Ruslanas Davydovas.
Valerijui Pikaliovui yra 55 metai. Jis baigė Vidaus reikalų ministerijos universitetą, o prieš pradėdamas dirbti vyriausybėje vadovavo Prezidento saugumo tarnybos FSO B valdybai. Šis departamentas atsakingas už prezidento Vladimiro Putino rezidencijos Valdajuje apsaugą.
Po darbo FSO V.Pikaliovas tapo prezidento atstovo Šiaurės vakarų federalinėje apygardoje, kuriuo tuo metu buvo dabartinis Sankt Peterburgo gubernatorius Aleksandras Beglovas, padėjėju.
2018 m. V.Pikaliovas dirbo Naugardo srities vyriausybės pirmininko pavaduotoju, o 2018-2019 m. buvo Leningrado srities vicegubernatorius. Eidamas šias pareigas V.Pikaliovas buvo atsakingas už saugumo klausimus.
S.Guzevičius: rusai siekia sukaustyti ukrainiečius ir sukurti buferinę zoną
12:12
Atsargos pulkininkas Saulius Guzevičius sako, kad puldami Charkivo srityje rusai siekia sukaustyti Ukrainos pajėgas ir sukurti buferinę zoną apsaugoti Belgorodą.
Tai – ištrauka iš laidos „Kas naujo fronte“. Visą laidą galite pažiūrėti paspaudę šią nuorodą: Rusija užima naujas teritorijas – atsargos pulkininkas paaiškina, kaip tai įvyko
Ukraina priversta žengti žingsnį atgal: iš dalies vietovių Charkivo srityje atitraukė karius
11:09
Ukraina atitraukė savo karius prie kelių kaimų šiaurės rytinėje Charkivo srityje, kur rusų pajėgos nuo praėjusios savaitės vykdo puolimą ir apšaudo gyvenvietes prie sienos, paskelbė Kyjivas.
Praėjusią savaitę Rusijos kariai netikėtai pradėjo naują antžeminį puolimą šioje srityje, bandydami žengti į priekį mūšio lauke, kol Kyjivui trūksta ginklų ir karių.
„Kai kuriuose rajonuose, aplink Lukjancius ir Vovčanską, reaguodami į priešo ugnį ir sausumos pajėgų puolimus, kad išgelbėtų [...] karių gyvybes ir išvengtų nuostolių, mūsų junginiai manevravo ir judėjo į naudingesnes pozicijas“, – trečiadienio naktį paskelbė Ukrainos kariuomenė.
Per daugiau kaip dvejus metus plataus masto karo abi pusės karių atitraukimą dažniausiai vadinda persikėlimu į „naudingesnes pozicijas“.
Abu kaimai, kuriuos skiria maždaug 30 kilometrų atstumas, yra netoli sienos su Rusija ir tapo naujo puolimo taikiniais.
Ukrainos generalinis štabas pareiškė, kad padėtis „išlieka sudėtinga“, tačiau tvirtino, kad jos pajėgos „neleidžia rusų okupantams įsitvirtinti“.
Kyjivas skubiai atgabeno pastiprinimą, kad neleistų Rusijai prasiveržti pro teritoriją.
Kai kurie karo analitikai teigia, kad Maskva gali bandyti priversti Ukrainą atitraukti karius iš kitų fronto linijos rajonų, pavyzdžiui, iš strategiškai svarbaus Časiv Jaro Donecko srityje, kur Rusija taip pat žengia į priekį.
„Donecko ir Charkivo srityse dabar yra sunkiausia“, – vakariniame kreipimesi į ukrainiečius antradienį sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Padėtis Charkivo srityje stabilizuojasi: prasiskverbti tolyn nėra rusų prioritetas
10:52
JAV įsikūręs Karo tyrimų institutas (ISW) savo analizėje pastebi, kad Rusija dėmesį skiria ne tolesniam skverbimuisi Charkivo srityje, o kitam dalykui.
„Panašu, kad per pastarąją parą Rusijos puolamųjų operacijų tempas šiaurinėje Charkivo srityje sulėtėjo, o rusų atakų šioje srityje pobūdis atitinka ISW vertinimą, kad Rusijos pajėgos teikia pirmenybę „buferinės zonos“ tarptautinėje pasienio zonoje kūrimui, o ne gilesniam skverbimuisi į Charkovo sritį“, – sako analitikai.
Gegužės 14 d. keli Ukrainos kariuomenės pareigūnai pranešė, kad, jų nuomone, padėtis Charkivo srityje pamažu stabilizuojasi – Ukrainos vyriausiosios karinės žvalgybos valdybos (GUR) viršininkas generolas leitenantas Kyrylo Budanovas gegužės 14 d. pareiškė, kad padėtis Charkivo srityje pradėjo stabilizuotis naktį iš gegužės 13 d. į gegužės 14 d., kai į šią teritoriją buvo dislokuoti papildomi Ukrainos daliniai, kurie pradėjo gintis nuo Rusijos puolimo.
Ukrainos generalinio štabo ir Ukrainos Chortycios pajėgų grupės atstovas spaudai pulkininkas leitenantas Nazaras Vološynas pažymėjo, kad Ukrainos pajėgos pradėjo „valyti“ Vovčanską, taikydamosis į gyvenvietėje matomas rusų šturmo grupes.
Rusai taiko naują taktiką formuodami smogiamąsias grupes
Keli Rusijos ir Ukrainos šaltiniai taip pat pranešė, kad Rusijos pajėgos taiko naują taktiką – naudoja mažesnes, ne daugiau kaip penkių žmonių šturmo grupes, kurios skverbiasi į ukrainiečių pozicijas, o po to susijungia su kitomis mažomis šturmo grupėmis ir susijungia į didesnę smogiamąją grupę.
Iš dronų nufilmuotoje medžiagoje, tariamai darytoje Vovčanske, matyti, kad rusų pėstininkų mobiliosios pajėgos gyvenvietėje veikia mažomis būrio dydžio puolamosiomis grupėmis – tai atitinka Ukrainos pranešimus.
ISW: puolimas mažomis grupėmis gali reikšti didelius rusų nuostolius
Tačiau mažų puolamųjų grupių naudojimas gali lemti didesnius Rusijos gyvosios jėgos ir materialinių išteklių nuostolius ir sulėtinti bendrą Rusijos puolimo tempą šia kryptimi, skelbia ISW analitikai.
Vienas rusų karinis komentatorius, anksčiau dirbęs „Storm-Z“ padalinio instruktoriumi, skundėsi, kad filmuota medžiaga apie mažas rusų puolamąsias grupes rodo prastą apmokymą ir pasirengimą, o ne naują veiksmingą taktiką.
Ukrainos karinis stebėtojas Kostiantynas Mašovecas pažymėjo, kad dėl didėjančių rusų nuostolių šioje kryptyje mažėja bendras puolamųjų operacijų tempas. Ukrainos generalinio štabo viršininkas generolas majoras Anatolijus Barhylevič užsiminė, kad vien per pastarąją parą Rusijos pajėgos šioje kryptyje prarado iki 1740 karių, o tai būtų labai dideli nuostoliai.
ISW negali nepriklausomai patvirtinti šio skaičiaus, tačiau numanomas nuostolių skaičius gali atitikti apskritai lėtesnį gegužės 14 d. stebėtą puolamųjų operacijų tempą. Jei Rusijos operacijų tempas išliks santykinai mažesnis, Rusijos pajėgos greičiausiai sutelks dėmesį į naujų pozicijų įtvirtinimą, sukuriant „buferinę zoną“ pasienio zonoje, o ne veržiantis toliau į sritį.
Kyjivas prirėmė Vašingtoną prie sienos: prašo to, ko JAV negali suteikti
10:38
Ukrainos pareigūnai vėl deda visas pastangas, kad Jungtinių Valstijų prezidento Joe Bideno administracija panaikintų draudimą naudoti amerikietiškus ginklus smūgiams Rusijos teritorijoje. Šis draudimas sukėlė Kyjivui problemų, nes jo pajėgos negalėjo pulti Rusijos pozicijų, kai jos kariai ruošėsi dideliam žygiui per sieną į Charkivo sritį, skelbia leidinys „Politico“.
Šią savaitę Vašingtone lankosi grupė Ukrainos parlamentarų, kurie siekia Kongreso pagalbos šiuo klausimu. Jų nuomone, tai trukdo Ukrainos karo veiksmams, nes Kyjivas siekia smogti Rusijos karinio aprūpinimo sandėliams pasienyje.
Praeitą penktadienį Rusijos kariai peržengė dvi šalis skiriančią sieną Ukrainos šiaurės rytuose ir surengė puolimą, kurio Ukrainos žvalgybos pareigūnai tikėjosi jau kelis mėnesius.
Rusai aršiai ir didele jėga veržiasi į persigrupavusius, įrangos stokojančius ukrainiečių dalinius, kurie, rusų prispausti, privalo užleisti pozicijas.
Pasak straipsnio, Ukrainos pareigūnai ištisas savaites stebėjo, kaip rusai telkiasi prie Ukrainos sienos, tačiau dėl Vašingtono politikos negalėjo suduoti prevencinio smūgio. J.Bideno administracija, siųsdama Ukrainai tolimojo nuotolio ginklus, iškėlė sąlygą, kad jie negali būti naudojami smūgiams Rusijos teritorijoje.
„Pagrindinė problema šiuo metu yra Baltųjų rūmų politika, kuria siekiama apriboti mūsų galimybes“ smogti kariniams taikiniams Rusijos teritorijoje, antradienį lankydamasis Vašingtone nurodė Ukrainos parlamento valdančiosios partijos „Tautos tarnas“ pirmininkas Davidas Arachamija.
Teigiama, kad Rusija puikiai žino apie šį apribojimą ir galėjo sutelkti mažiausiai 30 tūkst. karių ir technikos pasienyje, nebijodama, kad į ją pataikys amerikiečių tiekiamos tolimojo nuotolio raketos, kurias Ukraina sėkmingai pasitelkia prieš rusus Ukrainos viduje.
„Matėme, kad jų kariuomenė stovi už vieno ar dviejų kilometrų nuo sienos Rusijos viduje, ir nieko negalėjome padaryti“, – atskirame interviu leidiniui sakė Aleksandra Ustinova, Ukrainos specialiosios parlamentinės ginklų ir amunicijos komisijos vadovė.
Taigi Rusija susigrąžino žemes, kurias Ukraina užėmė praėjusiais metais per kontrpuolimą, dėl kurio Rusijos pajėgos buvo nustumtos atgal už sienos.
Du Jungtinių Valstijų pareigūnai „Politico“ žurnalistams patvirtino, kad J.Bideno administracijos politika nepasikeitė.
„Pagalba skirta gynybai, o ne puolamosioms operacijoms Rusijos teritorijoje“, – pabrėžė vienas iš pareigūnų, norėjęs išlikti anonimišku.
Dar viena Ukrainos problema pajėgų trūkumas ir tai, kad prie Charkivo nėra tinkamai parengtos gynybos.
Kovo mėnesį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad svarsto galimybę netoli Charkivo įkurti buferinę zoną, kad Ukrainai būtų sunkiau paleisti nedidelius bepiločius orlaivius, nukreiptus į Belgorodo miestą ar Rusijos naftos infrastruktūrą. Šią taktiką Kyjivas jau kelis mėnesius naudoja siekdamas smogti Maskvos ekonomikai.
Ukraina jau kelis mėnesius rengia smūgius Rusijos viduje, naudodama savo nedidelius bepiločius orlaivius, bet Kyjivo pareigūnai tikina, kad jiems reikia galingesnių JAV raketų, kad galėtų pralaužti Rusijos priešlėktuvinę gynybą pasienyje.
„Visi žinojo, kad rusai prie Charkivo [atsiveža] gyvąją jėgą, visi žinojo, kad jie atsiveža daug artilerijos, todėl dabar jie siekia Charkivą paversti antruoju Mariupoliu arba Alepu“, – aiškino A.Ustinova.
J.Bideno administracijos nustatytas apribojimas naudoti JAV pagamintus ginklus Rusijos teritorijoje galioja nuo 2022 m. vasario mėn. ir jau seniai kelia nepasitenkinimą Ukrainos pareigūnams.
Tuo tarpu Jungtnės Karalystės vyriausybė šį mėnesį panaikino panašų apribojimą naudoti britų ginklus Rusijos teritorijoje – apie tai paskelbė užsienio reikalų sekretorius Davidas Cameronas per paskutinį vizitą Kyjive.
„Kadangi Rusija smogia Ukrainos viduje, galima visiškai suprasti, kodėl Ukraina jaučia poreikį užtikrinti savo gynybą“, – tvirtino jis.
„Šis karas yra tiek pat susijęs su signalo Vladimirui Putinui siuntimu, kad jis negali žygiuoti per Europą, kiek ir su Kyjivo palaikymu, – „Politico“ sakė vienas iš pareigūnų. – Dabar V.Putinas gauna priešingą žinią."
Lenkija ketina sustiprinti žvalgybos tarnybas dėl Rusijos grėsmės
10:19
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas antradienį paskelbė, kad Europos Sąjungos ir NATO narė sustiprins savo žvalgybos tarnybas, atsižvelgdama į sabotažo bandymus ir susirūpinimą dėl kaimyninės Rusijos.
Apie tai pranešta praėjus kelioms dienoms po to, kai Lenkijos teisėjas Tomaszas Szmydtas pabėgo į kaimyninę Baltarusiją, artimą Rusijos sąjungininkę, kur, kaip pranešama, paprašė politinio prieglobsčio. Varšuvos prokurorai pradėjo tyrimą dėl galimo jo šnipinėjimo.
„Priėmiau sprendimą skirti 100 mln. zlotų (23 mln. JAV eurų) [...] vidaus saugumo agentūrai (ABW) ir užsienio žvalgybos agentūrai (AW) sustiprinti“, – žurnalistams sakė D.Tuskas.
Jis, nepateikdamas daugiau detalių, sakė, kad per pastaruosius kelis mėnesius Lenkijoje buvo įvykdyti keli diversijos, sabotažo ir padegimo bandymai, tačiau „mūsų tarnybų ir sąjungininkų budrumo dėka jų, laimei, pavyko išvengti“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Charkivo srityje nuo rusų artilerijos ir bombų kenčia ne tik žmonės: „Šunys neturi pasirinkimo išvykti“
09:58
Rusijai pradėjus naują puolimą Ukrainos šiaurės rytuose esančioje Charkivo srityje buvo priversti evakuotis net tie, kurie anksčiau griežtai atsisakė palikti savo namus, nepaisant vykstančio karo. Viena tokių - vietos gyventoja Olena Hubenko, sutikusi evakuotis su daugiau nei šimtu šunų.
Teigiama, kad ši moteris per daugelį metų Ukrainoje išgelbėjo daugiau nei šimtą keturkojų.
„Būsiu su jais, kad ir kur jie būtų [...] jie yra mano gyvenimas“, – sakė ji, varydama išsigandusius šunis į narvus, kuriuos savanoriai krovė į mikroautobusus.
O.Hubenko, kaip ir dauguma kitų kaimo gyventojų nesutiko palikti savo namų per daugiau nei dvejus metus trunkantį karą. Rusų pajėgos sritį, kurioje įsikūręs jų kaimas, pradėjo šturmuoti nuo 2022 metų pavasario ir iki tų pačių metų rudens buvo okupavusios dalį regiono.
Plačiau skaitykite ČIA.
„DeepState“: Rusijos pajėgos šturmuoja Vovčanską
09:42
Charkivo sektoriuje Rusijos pajėgos toliau šturmuoja Vovčanską, bandydami įsitvirtinti šiauriniame miesto pakraštyje, antradienio vakarą pranešė stebėjimo grupės „DeepState“ analitikai.
Jų duomenimis, rusai dislokuoja daug pėstininkų, kurie užima namus šiaurinėje miesto dalyje. Ukrainos gynybos pajėgos bando atstumti Rusijos karius, vyksta smarkūs mūšiai.
Judėjimas miesto link vyksta iš Gatyšės-Pletenivkos krypties. Rusijos pajėgas aktyviai remia artilerija, viską sulygindama su žeme.
„Priešas taip pat bando įsitvirtinti Staricos-Burhuvatkos gyvenvietėse, kad galėtų toliau veržtis į vakarinį Vovčansko pakraštį“, – sakoma pranešime.
Charkivsko srities šiaurinėje dalyje vykstančiuose mūšiuose, anot Charkivo srities operatyvinės ir strateginės grupės, Rusija yra dislokavusi iki penkių batalionų karių (viename batalione įprastai yra apie 700 karių – 15min).
Srities karinė administracija neigia, kad Vovčanske prasidėjo mūšiai mieste. Jų teigimu, Ukrainos kariai stengiasi ginti miesto pakraščius.
Tuo tarpu Rusijos pajėgos bombarduoja ir Charkivą, antradienį mieste visą dieną girdėjosi sprogimai. Po pietų miesto centre nukentėjo daugiaaukštis pastatas, sužeista 20 žmonių, tarp kurių ir trys vaikai.
„Bloomberg“: JAV svarsto galimybę perduoti Ukrainai dar vieną „Patriot“ sistemą
09:37
Jungtinės Valstijos svarsto galimybę aprūpinti Ukrainą dar viena „Patriot“ žemė-oras raketų sistemų baterija, kad sustiprintų jos oro gynybos pajėgas, skelbia naujienų tarnyba „Bloomberg“, remdamasi informuotais šaltiniais.
Šaltinių teigimu, JAV svarsto galimybę tiekti „Patriot“ bateriją kartu su radarais. Ukrainos sąjungininkės Europoje taip pat rengia planus siųsti Kijevui papildomų oro gynybos sistemų iš savo atsargų.
Į „Patriot“ bateriją įeina radarai ir valdymo stotys, skirtos priešo ginklams, raketų paleidimo įrenginiams ir pagalbinėms transporto priemonėms aptikti, sekti ir nukreipti. Lėšos naujai „Patriot“ sistemai tikriausiai bus skirtos iš 61 mlrd. dolerių pagalbos paketo, kurį neseniai patvirtino Kongresas, pažymima straipsnyje.
Antradienį į Kyjivą atvyko JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas, kuris su prezidentu Volodymyru Zelenskiu aptarė karą ir JAV pagalbą.
Susitikimo metu Ukrainos vadovas pabrėžė, kad Ukrainai reikalingos partnerių sistemos „Patriot“, kad ji galėtų apsaugoti Charkivą. Jis pabrėžė, kad atitinkamos sistemos yra „didžiausias gynybos pajėgų deficitas“.
Pasak V.Zelenskio, Charkive ir Charkivo srityje turėtų būti dislokuota bent po vieną „Patriot“ sistemą, kad žmonės būtų apsaugoti nuo Rusijos apšaudymo.
Dėl paaštrėjusios situacijos šalyje V.Zelenskis atšaukia savo užsienio vizitus
09:23
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atšaukė šios savaitės pabaigoje numatytus vizitus į Portugaliją ir Ispaniją, skelbia žiniasklaidos grupės CNN padalinys Portugalijoje.
Pasak pranešimo, toks sprendimas priimtas dėl paaštrėjusios situacijos Ukrainoje.
„Nepateikdama konkretesnių detalių, Ukrainos prezidento delegacija, matyt, suprato, kad dėl sudėtingos padėties keliose fronto linijose, ypač Charkive, šiuo metu keliauti į užsienį netikslinga“, – pažymėjo CNN.
Plačiau skaitykite ČIA.
Netoli Maskvos degė su Rusijos saugumo tarnyba susiję objektai
09:15
Antradienio vakarą didelis gaisras kilo Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) karinio padalinio elektros pastotėje ir karinės įrangos gamybos įmonėje Balašichoje, Maskvos srityje, skelbia susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalas „Astra“.
Vietos valdžios institucijos pranešė apie „trumpą sujungimą“, o kai kurios Rusijos žiniasklaidos priemonės informavo apie tyčinį padegimą.
Gaisro faktą patvirtino miesto meras Sergejus Jurovas. Pasak jo, avarinėms tarnyboms pavyko užgesinti gaisrą ir atkurti elektros tiekimą pastatams. Informacijos apie gaisro padarinius nėra.
Rusijos žiniasklaidos duomenimis, gaisras kilo gamyklos „Progresas“ teritorijoje, kurioje įsikūręs karinis dalinys, priklausantis FSB Mokslo ir technikos tarnybai. Centras užsiima įvairių programų elektroninių laikmenų kūrimu, bandymais ir gamyba Rusijos kariniam kompleksui ir kitoms įmonėms.
Maskva: Ukraina aptalžė Krymo karinį aerodromą ATACMS raketomis
08:56 Atnaujinta 12:56
Praėjusią naktį Ukrainos pajėgos pradėjo masinę raketų ataką prieš laikinai okupuotą Krymą. Pagrindiniu taikiniu tapo Belbeko karinis aerodromas netoli Sevastopolio, kuriame įsikūręs 4-osios gvardijos oro gynybos armijos 38-asis naikintuvų aviacijos pulkas.
Sprogimai šalia karinio objekto nuaidėjo apie 2 val. nakties. Buvo „apie 20“ raketų, o po smūgių aerodrome kilo gaisras, tvirtino susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalas „Astra“, remdamasis vietos gyventojais.
Palydovinėse nuotraukose užfiksuoti trys gaisro židiniai: kilimo ir tūpimo tako teritorijoje ir lėktuvų stovėjimo aikštelėse, skelbia kanalas „Krymskij veter“. Jo duomenimis, praėjus valandai po raketinės atakos pabaigos, gaisro plotas orlaivių stovėjimo aikštelėje išsiplėtė.
Masinį Krymo puolimą anksčiau patvirtino Rusijos paskirtas Sevastopolio gubernatorius Michailas Razvožajevas. Pasak jo, Rusijos kariuomenė puolimą atrėmė. Jis pažymėjo, kad viena iš numuštos raketos nuolaužų nukrito netoli Fiodorovskajos gatvės Sevastopolyje.
„Numuštos raketos tipas tikslinamas, galima aptikti nesprogusių pabūklų“, – pažymėjo M.Razvožajevas.
Tuo tarpu Rusijos gynybos ministerija skelbia apie dešimties raketų perėmimą virš Krymo. Ministerijos teigimu, tai buvo ATACMS operatyvinės-taktinės raketos.
Ukrainos karinė vadovybė kol kas nepateikė jokios informacijos, patvirtinančios smūgius ar jiems panaudotus ginklus.
Rusijos kariniai objektai laikinai okupuotame Kryme – dažni Ukrainos pajėgų taikiniai. Balandžio viduryje Ukraina smogė Rusijos kariniam aerodromui Džankojuje. Tuo metu „Krymskij veter“ kanalas paskelbė aerodromo vaizdą po smūgio, kuriame matėsi šeši liepsnų židiniai.
Prieš tai Ukraina atakavo karinius aerodromus Kryme sausio pabaigoje. Vienas iš smūgių taikinių buvo Belbekas. Šiame aerodrome buvo sunaikinti mažiausiai trys Rusijos kariniai orlaiviai, anksčiau teigė buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadavietės atstovas Jurijus Ihnatas.
Mirties bausme Rusijos nuteistas britų karys: mane galėjo sušaudyti bet kurią dieną
08:43
Laikinai okupuotame Mariupolyje gyvenęs britų karys Shaunas Pinneris kovojo už Ukrainos laisvę, kol taip vadinamos Donecko liaudies respublikos kovotojų nebuvo sučiuptas ir paimtas į nelaisvę. Ten jis atsidūrė nematomoje karo pusėje, tikrų tikriausiame pragare, iš kurio po penkių mėnesių buvo išlaisvintas per vieną didžiausių apsikeitimų kaliniais nuo plataus masto invazijos pradžios.
Tačiau iki tol, kaip 15min pasakojo Shaunas, jis buvo kankinamas elektrošoku, mušamas, marinamas badu ir net nuteistas mirties bausme.
„Mušimas nėra pats blogiausias dalykas. Kai esi talžomas, žinai, kad tai greitai baigsis, žinai, kad tuoj grįši į savo kamerą. Tačiau, kai esi marinamas badu, ta būsena yra nuolatinė“, – pirmojoje, anksčiau 15min publikuotoje, interviu dalyje pripažino Shaunas.
„Tą akimirką buvo sustabdytas teismo procesas, išjungtos žurnalistų kameros. Man ir mano likimo draugams paaiškino, kad mes neturime kito pasirinkimo, tik prisipažinti kaltais. Šalia mūsų narvo stovėjo vyrukai, kurie kankindavo elektrošoku ir žiūrėjo tiesiai į mus“, – kalbėjo buvęs karys.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
08:24
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą likvidavo 1 510 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios Rusijos pusė patyrė didesnį nei 486,9 tūkst. gyvosios jėgos nuostolį.
Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinta 14 tankų, 48 šarvuotosios kovos mašinos, 23 artilerijos sistemos, 48 automobilių įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetų ir 7 specialiosios įrangos vienetai.
Ukrainos gynėjai taip pat numušė 30 Rusijos bepiločių orlaivių ir 2 sparnuotąsias raketas.
Pasak pranešimo, nuo neišprovokuoto plataus masto karo Ukrainoje pradžios Rusija taip pat neteko 7510 tankų, 14 508 šarvuotų kovos mašinų, 16 955 transporto priemonių ir degalų cisternų, 12 538 artilerijos sistemų, 1 070 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 798 priešlėktuvinės gynybos sistemų, 351 lėktuvo, 325 sraigtasparnių, 10 015 bepiločių orlaivių, 26 laivų ir katerių ir vieno povandeninio laivo.
V.Putinas sveikina Kinijos „nuoširdų norą“ padėti išspręsti karą Ukrainoje
07:47
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį paskelbtame interviu Kinijos valstybinei žiniasklaidai gyrė Pekino „nuoširdų norą“ padėti išspręsti Ukrainos krizę.
Interviu paskelbtas prieš V.Putino dviejų dienų vizitą į šią šalį.
Ketvirtadienį V.Putinas atvyksta į Pekiną susitikti su savo „brangiu draugu“ Xi Jinpingu, siekdamas gauti didesnę Kinijos paramą savo karo veiksmams Ukrainoje ir izoliuotai ekonomikai.
Šis vizitas, kurio metu jis taip pat aplankys šiaurės rytinį Harbino miestą, kur vyks prekybos ir investicijų paroda, yra pirmoji V.Putino kelionė į užsienį nuo jo perrinkimo kovą ir antroji kelionė į Kiniją per kiek daugiau nei šešis mėnesius.
„Palankiai vertiname Kinijos požiūrį į krizės Ukrainoje sprendimą“, – per interviu Maskvoje sakė V.Putinas Kinijos valstybinei naujienų agentūrai „Xinhua“.
Rusijos prezidento interviu taip pat buvo paskelbtas anglų kalba Kremliaus interneto svetainėje.
„Pekinas gerai supranta jos pagrindines priežastis ir pasaulinę geopolitinę reikšmę“, – sakė V. Putinas, turėdamas omenyje 2023 metų vasarį Kinijos pristatytą 12 punktų konflikto Ukrainoje sprendimo planą.
„Dokumente pateiktos idėjos ir pasiūlymai rodo nuoširdų mūsų draugų kinų norą padėti stabilizuoti padėtį“, – teigė V.Putinas.
Likus kelioms dienoms iki karo Ukrainoje pradžios 2022 metų vasarį, Pekinas ir Maskva paskelbė apie „neribotą“ partnerystę ir nuo to laiko prekyba pasiekė rekordines aukštumas.
Nuo tada, kai Vakarų šalys dėl karo Ukrainoje pritaikė precedento neturinčias sankcijas, Rusija tampa vis labiau priklausoma nuo Kinijos.
Pekinas nepriima kritikos dėl ryšių su Maskva ir džiaugiasi savo „neribota partneryste“ su Kremliumi, dėl kurios Kinija gali gauti pigios naftos, dujų ir kitų išteklių, įskaitant nuolatinį dujų tiekimą dujotiekiu „Power of Siberia“.
Tačiau Vakarų šalims atidžiai stebint šią ekonominę partnerystę, Kinijos bankai, baimindamiesi JAV sankcijų, dėl kurių jie gali būti atkirsti nuo pasaulinės finansų sistemos, ėmė vengti dirbti su Rusijos įmonėmis.
Rusijos pareigūnas: Rostovo srityje dronai smogė naftos saugyklai
07:29
Trečiadienio rytą du bepiločiai orlaiviai smogė naftos perdirbimo gamyklai Rusijos Rostovo srityje ir sukėlė sprogimus, teigė gubernatorius Vasilijus Golubevas.
Ukrainos pajėgos šį pavasarį surengė keletą bepiločių orlaivių smūgių, kuriais buvo siekiama pakenkti Rusijos naftos pramonei. Kyjivo pareigūnai teigia, kad šie išpuoliai vykdomi siekiant pakenkti Rusijos karinėms operacijoms ir atkeršyti už Maskvos smūgius Ukrainos energetikos infrastruktūrai.
V.Golubevas sakė, kad du dronai pataikė į naftos perdirbimo gamyklą Rostovo srities Proletarskio rajone ir sukėlė du sprogimus vietoje.
V.Golubevo teigimu, ataka nesukėlė gaisro objekte, o nukentėjusiųjų nebuvo.
Rostovo sritis pietryčiuose ribojasi su Ukraina. Dėl ankstesnio išpuolio prieš regiono Novošachtinsko naftos perdirbimo gamyklą kovo mėn. gamykla iš dalies sustabdė veiklą.
Smūgiai prieš Rusijos energetikos objektus sulaukė kritikos iš JAV pareigūnų, kurie leido suprasti, kad Vašingtonas nepalaiko Ukrainos išpuolių prieš naftos perdirbimo gamyklas, remdamasis nuogąstavimais, kad tai gali kelti grėsmę pasaulinei energijos rinkai.
Atsakydamas į tai, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Kyjivas turi teisę naudoti savo ginklus smūgiams Rusijos gilumoje.
„Reuters“: Prancūzija, Nyderlandai nori, kad ES taikytų sankcijas finansų įstaigoms, padedančioms Rusijos kariuomenei
07:06
Gegužės 14 d. „Reuters“ pranešė, kad Prancūzija ir Nyderlandai remia Europos Sąjungos sankcijas visoms finansų įstaigoms, kurios remia Rusijos kariuomenę.
Reaguodama į Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą, ES jau priėmė 13 sankcijų paketų, kuriais siekiama pakenkti Maskvos ekonominei produkcijai ir gebėjimui palaikyti karą.
Tikimasi, kad ES vadovai birželio mėn. pristatys 14-ąjį sankcijų paketą.
Pagal naują Prancūzijos ir Nyderlandų pateiktą sankciją būtų uždrausta visiems ES gyventojams turėti verslo reikalų su bet kuria finansų įstaiga, kuri padeda Rusijos kariuomenei įsigyti dvejopo naudojimo prekių ir technologijų.
Apribojimas būtų taikomas bet kuriai finansų įstaigai visame pasaulyje, ne tik Europoje.
„Nyderlandai ir Prancūzija siūlo nustatyti teisinį pagrindą... numatantį draudimą sudaryti sandorius su Rusijos ar kitų trečiųjų šalių finansų įstaigomis, kai Taryba nustato, kad šie subjektai dalyvauja sandoriuose, kuriais reikšmingai remiama Rusijos kariuomenė, palengvinant karo veiksmams būtinų prekių, pavyzdžiui, dvejopo naudojimo prekių ir technologijų, eksportą į Rusiją“, – rašoma pasiūlyme.
Jei ES priims šį pasiūlymą, draudimas galėtų būti veiksminga kovos su sankcijų vengimu priemonė. Jis galėtų užkirsti kelią Artimųjų Rytų ir Turkijos finansų įstaigoms sudaryti sandorius, kuriais Rusijai būtų tiekiamos dvejopo naudojimo prekės, kurioms taikomos sankcijos, nes jos rizikuotų prarasti galimybę patekti į Europos rinkas.
Draudimas netgi galėtų priversti Kiniją sumažinti savo sandorius su Rusija dėl dvejopo naudojimo prekių.
Laikoma, kad dvejopo naudojimo prekės gali būti naudojamos ir civilinėms, ir karinėms reikmėms, ir jomis buvo naudojamasi siekiant apeiti sankcijas dėl ginklų pardavimo Rusijai. Maskvai parduodamoms dvejopo naudojimo prekėms priskiriami puslaidininkiai, kurie yra labai svarbūs ryšių sistemoms ir elektroninio karo įrangai gaminti.
Pagal dabartinį ES sankcijų režimą jau draudžiama Rusijai parduoti tam tikras dvejopo naudojimo technologijas.
Tikimasi, kad gegužės 15 d. ES vadovai aptars Prancūzijos ir Nyderlandų pasiūlymą.
Po naujų Rusijos smūgių visoje Ukrainoje ribojamas elektros tiekimas
06:55
Nacionalinė elektros operatorė „Ukrenerho“ antradienį pranešė, kad po kelias savaites trukusių Rusijos smūgių elektrinėms, Ukraina įvedė avarinį elektros energijos tiekimo nutraukimo režimą tuo metu, kai nukritus oro temperatūrai elektros energijos poreikis padidėjo.
Pastaraisiais mėnesiais Rusija sudavė keletą skaudžiausių smūgių Ukrainos energetikos objektams, dėl kurių neveikia pagrindiniai įrenginiai ir Ukraina priversta importuoti elektros energiją iš kaimyninių Europos Sąjungos šalių, kad patenkintų paklausą, staiga vėl nukritus oro temperatūrai.
„Nuo 21 iki 24 val. vietos (ir Lietuvos) laiku „Ukrenerho“ yra priversta įvesti avarinį elektros energijos tiekimo nutraukimo režimą visose Ukrainos srityse“, – sakoma socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbtoje žinutėje.
„To priežastis – didelis elektros energijos trūkumas sistemoje dėl Rusijos smūgių ir padidėjusio vartojimo dėl šalčio“, – priduriama joje.
Nebuvo aišku, kokio masto elektros energijos tiekimo sutrikimai buvo visoje šalyje.
Kyjivo miesto administracija pranešė, kad nuo elektros buvo atjungti 10 proc. namų ūkių.
Socialiniuose tinkluose iš Vakarų Ukrainoje esančio Lvivo išplatintame vaizdo įraše matyti, kad miesto centre pastatai skendi visiškoje tamsoje, o gatvių apšvietimas išjungtas.
„Ukrenerho“ teigė, kad elektros energijos tiekimas įmonėms bus ribojamas visą trečiadienį.
Rusija apgaule vilioja į karą Ukrainoje: siūlo išmoką ir „įsidarbinimo“ galimybes
06:32
Rusijos Federacija vilioja migrantus ir savo piliečius į frontą kovoti prieš Ukrainą, žadėdama netikras įsidarbinimo galimybes.
Apie tai praneša „RBK-Ukraina“, remdamasi Karo tyrimų institutu (ISW).
Visų pirma Rusijos gynybos ministerija verčia Rusijos piliečius ir migrantus tarnauti Rusijos kariuomenėje, siūlydama netikras įsidarbinimo galimybes. Jiems pažadamos suklastotos sutartys ir vienkartinė 405 000 rublių (apie 4 400 JAV dolerių) išmoka.
Rusijos gynybos ministerija pagal suklastotas sutartis įdarbintus asmenis nedelsdama siunčia kariauti į Ukrainą. Tokios netikrų įsidarbinimo galimybių schemos taikomos Rusijos, Baltarusijos, Kazachstano, Kirgizijos, Uzbekistano, Indijos ir Kongo piliečiams.
Anksčiau buvo pranešta, kad Rusija užverbavo apie 2 000 Nepalo vyrų dalyvauti kare prieš Ukrainą. Tačiau dauguma jų bandė grįžti namo dėl blogų sąlygų Rusijos kariuomenėje.
Be to, žiniasklaidoje buvo teigiama, kad Rusija samdinius užverbavo ir iš Kubos.
Per Rusijos smūgius į Charkivo centrą buvo sužeista 20 žmonių, įskaitant tris vaikus
06:25 Atnaujinta 09:08
Per Rusijos smūgius į Charkivo, antro pagal dydį Ukrainos miesto, centrą antradienį buvo sužeista 20 žmonių, pranešė pareigūnai.
Pastaraisiais mėnesiais miestas, esantis Ukrainos šiaurės rytuose, vos už 30 km nuo Rusijos sienos, vis dažniau puolamas iš oro.
Praėjusią savaitę Maskva taip pat pradėjo didelį antžeminį puolimą Ukrainos šiaurės rytinėje Charkivo srityje, užėmė kelis pasienio kaimus ir privertė tūkstančius žmonių bėgti iš šios teritorijos.
„Šiuo spaudimu siekiama priversti žmones išvykti, sukelti jiems nerimą, tokia yra Rusijos Federacijos taktika“, – vieno iš smūgių mieste vietoje naujienų agentūrai AFP sakė Charkivo meras Ihoris Terechovas.
Per kelias atakas iš oro prieš gyvenamuosius rajonus buvo sužeista 20 žmonių, įskaitant tris vaikus, sakoma regioninės prokuratūros pranešime platformoje „Telegram“.
Pareigūnai apžiūrinėjo vieno smūgio, įvykdyto daugiaaukščiame pastate šalia vaikų žaislų parduotuvės, padarinius.
Ant suniokotų parduotuvės lentynų, kurias darbininkai jau buvo pradėję valyti, vis dar rikiavosi pliušiniai meškiukai.
AFP reporteris matė, kaip gyventojai vaikščiojo aplink savo namus, apkabindami vieni kitus ir vis užlipdami ant sudaužyto stiklo ir metalo.
„Sprogus valdomai aviacinei bombai, praktiškai supleškėjo pusė [dešimtojo] aukšto ir buvo sunaikinti šalia esantys butai aukštesniuose ir žemesniuose aukštuose“, – AFP sakė Charkivo policijos tyrimų skyriaus vadovas Serhijus Bolvinovas.
32 metų Ksenija Gorvic sakė, kad sprogimo metu ji namuose grojo sintezatoriumi.
„Viskas vyko tarsi sulėtintai, kaip kokiame filme. Prireikė laiko, kad suprasčiau, kas įvyko“, – sakė ji, stovėdama prie pastato.
„Stebuklas, kad man nieko nenutiko“, – stebėjosi ji.
Raketų ataka Kryme: nugriaudėjo sprogimai ir kilo gaisrai, sustabdytas eismas Krymo tiltu
06:19 Atnaujinta 08:47
Trečiadienio naktį per raketų ataką prieš laikinai okupuotą Krymą Sevastopolio mieste nugriaudėjo sprogimai ir kilo gaisrai, pranešė vietos valdžia ir Rusijos žiniasklaida.
Rusijos priešlėktuvinės gynybos daliniai „atrėmė masinę ataką“ prieš Sevastopolį, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ pareiškė Rusijos paskirtas Sevastopolio vadovas Michailas Razvožajevas.
Perimtos raketos nuolaužos pataikė į privačias įmones, pažymėjo jis. Apie nukentėjusiuosius nepranešta.
Mieste girdėjosi sprogimai, o netoli Belbeko karinio aerodromo tebedega gaisrai, Rusijos „Telegram“ naujienų kanalui „Astra“ sakė vietos gyventojai.
Pranešama, kad dėl raketų atakos valdžios institucijos sustabdė eismą Krymo tiltu.
Ukrainos pajėgos anksčiau, sausio 31 d., Belbeko aerodromą atakavo ilgojo nuotolio sparnuotosiomis raketomis „Scalp/Storm Shadow“ ir apgadino mažiausiai tris Rusijos karinius orlaivius.
Pastaraisiais mėnesiais Ukraina suintensyvino atakas prieš okupuotą Krymą, taikydamasi į Rusijos karinius objektus Juodojoje jūroje ir aplink ją.
