Svarbiausios naujienos
- Žiniasklaida: A.Merkel žinojo apie klastingus V.Putino planus, bet tylėjo.
- NATO admirolas – apie Ukrainos smūgį Rusijai: gali numušti strėles arba užmušti lankininką.
- Ukraina patvirtino: smogė Rusijos oro gynybos sistemoms S-300 ir S-400 Kryme.
- JAV pulkininkė: rusų lėktuvas A-50 numuštas amerikietiška „Patriot“ sistema.
- R.Sikorskis: jei Ukraina neatsilaikys, Lenkijai ir Baltijos šalims kils tiesioginė grėsmė.
- V.Putinas tiki turintis galingesnių ginklų už Vašingtoną ir atsakė, ar planuoja branduolinį smūgį Europai.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Žiniasklaida: A.Merkel žinojo apie klastingus V.Putino planus, bet tylėjo
17:50
Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel sakė, kad nėra pagrindo manyti, jog Kremlius apribos tiekimą dujotiekiu „Nord Stream-1“. Tačiau iš tiesų ji žinojo, kad Rusija gali bandyti šantažuoti Europą pradėdama tiesti didelį dujotiekį, tačiau šią informaciją slėpė, pranešė „The Telegraph“, remdamasis Vokietijos laikraščiu „Handelsblatt“.
Žurnalistų teigimu, dujotiekis „Nord Stream 2“ buvo skirtas padvigubinti rusiškų dujų srautą tiesiai į Vokietiją, tačiau jis sukėlė daug diskusijų dėl pavojaus Ukrainai. Kritikai baiminosi, kad tiekdama dujas tiesiogiai į Europą Rusija gali atimti iš Ukrainos ekonomikos tranzito mokesčius.
Po to, kai buvo išsakytas šis susirūpinimas, o dujotiekis tuo metu laukė kitų reguliavimo institucijų patvirtinimo, Rusija pradėjo mažinti dujų tiekimą savo dujotiekiu „Nord Stream 1“, kuriuo dujos iš Rusijos taip pat buvo tiekiamos į Vokietiją.
Paskutiniais savo kadencijos mėnesiais 2021 m. Vokietijos kanclerė A.Merkel teigė, kad nėra pagrindo manyti, jog Rusija riboja dujų tiekimą. Tačiau, remiantis konfidencialiais dokumentais, su kuriais susipažino laikraštis, Ekonomikos ministerija įspėjo, kad Rusija „labai lėtai“ pildo dujų saugyklas ir kad pasikliovimas Kremliumi dėl dujų gali turėti „dramatiškų pasekmių“, nurodo autoriai.
Tai buvo daroma nepaisant to, kad Jungtinės Valstijos ir Europos sąjungininkės ne kartą kritikavo projektą. Tuo pat metu Vokietija Kremliui pareiškė, kad susitarimo, pagal kurį rusiškos dujos turi būti transportuojamos per Baltijos jūrą, sąlyga yra tolesnis sausumos vamzdynų per Ukrainą naudojimas. Tačiau po susitikimo su buvusiu Vokietijos kancleriu Gerhardu Schroederiu, tapusiu „Gazprom“ lobistu, Ekonomikos ministerijos dokumentuose buvo perspėta, kad bendrovė „negali būti verčiama“ tai daryti.
Žaliųjų parlamento narys Felixas Banaszakas paragino atlikti viešą tyrimą ir pavadino „Nord Stream 2“ „didžiausia ekonomine, energetine ir užsienio politikos nesėkme nuo pat federacinės respublikos įkūrimo“.
Rusai užėmė Ivanivskę netoli Časiv Jaro
00:06
Rusijos okupacinės pajėgos pasistūmėjo į priekį Rytų Ukrainoje ir užėmė Ivanivskę Donecko srityje.
Apie tai praneša projektas „DeepState“. Pažymima, kad okupantai taip pat pasistūmėjo prie Novopokrovskės ir Staromajorskės.
„Priešas pasistūmėjo prie Novopokrovskės, Staromajorskės ir užėmė Ivanivskę“, – sakoma pranešime.
Oficialaus patvirtinimo apie tai, kad rusai užgrobė Ivanivskę, kol kas nėra.
Atstumas nuo Ivanivskės iki Časiv Jaro yra mažiau nei 10 kilometrų.
Ukraina atskleidė Novošachtinsko naftos perdirbimo gamyklos atakos detales
23:02
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas patvirtino, kad smogta Novošachtinsko naftos perdirbimo gamyklai, esančiai Rusijos Rostovo srityje.
„Ukrainos gynybos pajėgos toliau metodiškai naikina Rusijos Federacijos naftos perdirbimo pramonę. Birželio 5 d. mūsų daliniai ukrainiečių gamybos priemonėmis sėkmingai atakavo Novošachtinsko naftos produktų perdirbimo gamyklą, esančią Rostovo srityje“, – sakoma pranešime.
Pažymima, kad, Ukrainos žvalgybos duomenimis, dėl atakos Rusija neteko 1,5 mln. tonų naftos ir naftos produktų, kurių vertė yra apie 540 mln. dolerių.
„The Telegraph“: Ukraina žemina V.Putiną, nebaudžiamai pažeisdama vieną raudoną liniją po kitos
21:23
Karas Ukrainoje beveik kasdien atneša naujų pažeminimų Rusijos imperiniam išdidumui. Naujausio naikintuvo SU-57 sunaikinimas ir smūgiai JAV ginklais Rusijos teritorijoje – naujausi to pavyzdžiai, rašo britų dienraštis „The Telegraph“.
Publikacijoje pažymima, kad Kremlius mėgsta užbraukinėti „raudonąsias linijas“, kurių peržengimas esą sukels skaudžių pasekmių. Viena iš tokių linijų buvo JAV ginklų panaudojimas smūgiams į Rusijos teritoriją.
Neseniai Ukraina tą raudonąją liniją peržengė. Ir už tai nebuvo sulaukta jokios bausmės, išskyrus abejotinus Dmitrijaus Medvedevo pareiškimus „Telegram“. Be to, dėl šių smūgių Ukraina įgijo didelį taktinį pranašumą gindama pasienio teritorijas.
Bepiločio orlaivio smūgis Achtubinsko aerodromui Astrachanės srityje, kurio metu buvo sunaikintas penktos kartos naikintuvas SU-57, buvo dar vienas Rusijos pažeminimas. Ir net ne dėl to, kad Rusija nesugeba apginti savo objektų giliai už fronto linijos.
„SU-57 yra pats moderniausias iš naujųjų Rusijos projektų. Tai dar vienas Putino pažeminimas po Charkivo puolimo sužlugdymo. Leisdamas pažeisti šią „raudonąją liniją“ ir nesiimdamas jokių eskalacijos ar atsakomųjų veiksmų, Putinas pademonstravo savo silpnumą“, – rašo „The Telegraph“.
Suomija teigia įtarianti Rusiją pažeidus jos oro erdvę
20:52
Suomija pirmadienį pareiškė įtarianti, kad Rusijos karinis orlaivis pažeidė šalies oro erdvę Suomijos įlankoje.
Praėjusiais metais Suomijai įstojus į NATO, santykiai tarp kaimyninių šalių, turinčių 1340 km sieną, vis prastėja.
Įtariama, kad į Suomijos oro erdvę buvo įsibrauta pirmadienio rytą netoli Lovisos miesto, esančio už mažiau nei 90 km į rytus nuo sostinės Helsinkio, Suomijos įlankos pakrantėje, sakoma Šiaurės šalies gynybos ministerijos pranešime.
Pasak ministerijos, orlaivis Suomijos oro erdvėje išbuvo apie dvi minutes ir giliausiai į šalies teritoriją įskrido 2,5 kilometro.
„Šį įtariamą teritorinį pažeidimą vertiname rimtai ir pradėjome tyrimą“, – pareiškime teigė Suomijos gynybos ministras Antti Hakkanenas.
Pareiškime teigiama, kad Suomijos sienos apsaugos tarnyba atlieka preliminarų tyrimą ir pateiks daugiau informacijos, kai jis bus baigtas.
2022-ųjų rugpjūtį Suomija pareiškė mananti, kad du Rusijos naikintuvai įskrido į jos oro erdvę, taip pat virš Suomijos įlankos.
Gruodžio viduryje Šiaurės šalis uždarė savo rytinę sieną po to, kai ankstesniais mėnesiais beveik 1 tūkst. nelegalių migrantų atvyko į jos pasienio su Rusija kontrolės punktus.
Helsinkis teigė, kad prieglobsčio prašytojų antplūdį organizavo pati Rusija. Maskva šį kaltinimą neigė.
Dėl biurokratinių kliūčių atsistatydina už Ukrainos atstatymą atsakingas pareigūnas
19:51
Už Ukrainos atstatymą atsakingas pareigūnas, žinomas dėl prieš dešimtmetį Kyjive vykusių prodemokratinių mitingų organizavimo, pirmadienį paskelbė atsistatydinantis, o priežastimi nurodė biurokratines kliūtis ir draudimą keliauti.
Mustafa Najemas Ukrainoje pagarsėjo 2013 metais, kai telkė mitingus prieš tuometinio Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus sprendimą stabdyti integracijos derybas su Europos Sąjunga.
Po protestų V.Janukovyčius galiausiai buvo nuverstas ir prasidėjo kova su Kremliaus remiamais separatistais Ukrainos rytuose, kuri tęsėsi iki Rusijos plataus masto invazijos 2022-ųjų vasarį.
42-ejų M.Najemas nuo praėjusių metų sausio vadovavo pagrindinei šalies atstatymo organizacijai – Ukrainos valstybinei atstatymo ir infrastruktūros plėtros agentūrai.
Tačiau pirmadienį jis paskelbė, kad atsistatydina iš šių pareigų dėl „nuolatinio prieštaravimo, pasipriešinimo ir dirbtinių kliūčių kūrimo“ jo vadovaujamos agentūros darbui.
„Sprendimą priėmiau savarankiškai dėl sisteminių kliūčių, kurios neleidžia man veiksmingai vykdyti savo pareigų“, – rašė jis pranešime socialiniuose tinkluose.
M.Najemas teigė, kad buvo sumažintas agentūros biudžetas, projektus stabdė per didelis popierizmas, buvo apkarpyti jo kolegų atlyginimai.
„Visa tai neigiamai veikia šalies gynybinius pajėgumus, krovinių logistiką, svarbiausios infrastruktūros apsaugą ir mūsų prekių eksportą“, – sakė jis.
M.Najemas taip pat tiesiogiai apkaltino Ukrainos ministrą pirmininką Denysą Šmyhalį neleidus jam šią savaitę vykti į Vokietiją, kur vyks konferencija dėl Ukrainos atstatymo.
Sprendimas priimtas po to, kai praėjusį mėnesį buvo atleistas šalies infrastruktūros ministras.
Rusai smogė Charkivui ir Chersonui: žuvo vienas, buvo sužeisti dar keturi žmonės
18:54
Per Rusijos atakas Ukrainoje pirmadienį žuvo vienas ir buvo sužeisti dar keturi žmonės, įskaitant 102 metų moterį, pranešė ukrainiečių pareigūnai.
Charkivo srities gubernatorius Olehas Synjehubovas platformoje „Telegram“ pranešė, kad Derhačuose nuo rusų bombos žuvo vienas civilis, o dar du buvo sužeisti.
Chersono srities gubernatorius Oleksandras Prokudinas nurodė, kad rusai taip pat smogė namui Chersono mieste. Pareigūno pranešime „Telegram“ sakoma, kad buvo sužeista ir hospitalizuota 102 metų moteris.
Tuo metu Nikopolyje per rusų drono smūgį buvo sužeistas 45 metų vyras, „Telegram“ nurodė Dnipropetrovsko srities gubernatorius Serhijus Lysakas.
Žiniasklaida: A.Merkel žinojo apie klastingus V.Putino planus, bet tylėjo
17:50
Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel sakė, kad nėra pagrindo manyti, jog Kremlius apribos tiekimą dujotiekiu „Nord Stream-1“. Tačiau iš tiesų ji žinojo, kad Rusija gali bandyti šantažuoti Europą pradėdama tiesti didelį dujotiekį, tačiau šią informaciją slėpė, pranešė „The Telegraph“, remdamasis Vokietijos laikraščiu „Handelsblatt“.
Žurnalistų teigimu, dujotiekis „Nord Stream 2“ buvo skirtas padvigubinti rusiškų dujų srautą tiesiai į Vokietiją, tačiau jis sukėlė daug diskusijų dėl pavojaus Ukrainai. Kritikai baiminosi, kad tiekdama dujas tiesiogiai į Europą Rusija gali atimti iš Ukrainos ekonomikos tranzito mokesčius.
Po to, kai buvo išsakytas šis susirūpinimas, o dujotiekis tuo metu laukė kitų reguliavimo institucijų patvirtinimo, Rusija pradėjo mažinti dujų tiekimą savo dujotiekiu „Nord Stream 1“, kuriuo dujos iš Rusijos taip pat buvo tiekiamos į Vokietiją.
Paskutiniais savo kadencijos mėnesiais 2021 m. Vokietijos kanclerė A.Merkel teigė, kad nėra pagrindo manyti, jog Rusija riboja dujų tiekimą. Tačiau, remiantis konfidencialiais dokumentais, su kuriais susipažino laikraštis, Ekonomikos ministerija įspėjo, kad Rusija „labai lėtai“ pildo dujų saugyklas ir kad pasikliovimas Kremliumi dėl dujų gali turėti „dramatiškų pasekmių“, nurodo autoriai.
Tai buvo daroma nepaisant to, kad Jungtinės Valstijos ir Europos sąjungininkės ne kartą kritikavo projektą. Tuo pat metu Vokietija Kremliui pareiškė, kad susitarimo, pagal kurį rusiškos dujos turi būti transportuojamos per Baltijos jūrą, sąlyga yra tolesnis sausumos vamzdynų per Ukrainą naudojimas. Tačiau po susitikimo su buvusiu Vokietijos kancleriu Gerhardu Schroederiu, tapusiu „Gazprom“ lobistu, Ekonomikos ministerijos dokumentuose buvo perspėta, kad bendrovė „negali būti verčiama“ tai daryti.
Žaliųjų parlamento narys Felixas Banaszakas paragino atlikti viešą tyrimą ir pavadino „Nord Stream 2“ „didžiausia ekonomine, energetine ir užsienio politikos nesėkme nuo pat federacinės respublikos įkūrimo“.
NATO karius aprūpinančioje Lenkijos gynybos pramonės gamykloje driokstelėjo sprogimas ir įsiplieskė gaisras
17:31
Pirmadienį ryte Lenkijos radijas RMF pranešė, kad Skaržynsko Kamenoje esančioje „Mesko“ gamykloje įvyko sprogimas, sukėlęs gaisrą. Per incidentą žuvo žmogus. Teigiama, kad ši įmonė gamina užsakymus Lenkijos ginkluotės grupei ir aprūpina NATO karius.
Bendrovės „Mesko“ prezidentė Elžbieta Šreniawska patvirtino, kad sprogimas įvyko prieš kelerius metus pradėtame eksploatuoti raketinio kuro centre. Tuo metu viduje buvo du žmonės, vienas iš jų žuvo – 59 metų gamyklos darbuotojas. Į įvykio vietą atvyko ugniagesiai ir policija, kurie, prižiūrimi prokuroro, išsamiai tiria įvykio aplinkybes.
Prisijungė kontržvalgyba
„Apie 11 val. gavome pranešimą apie gaisrą „Mesko" gamyklos teritorijoje. Paaiškėjo, kad ugnis apėmė sandėlio pastatą, kuriame buvo laikomas kuras. Dėl šio įvykio žuvo 59 metų gamyklos darbuotojas“, – interviu televizijai TVN24 tvirtino vietovės policijos atstovas spaudai komisaro padėjėjas Jarosławas Gwóźdźas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos oro pajėgos dalį F-16 gali laikyti užsienyje, kad apsaugotų juos nuo rusų smūgių
17:12
Ukraina dalį naikintuvų F-16, kuriuos turi gauti iš sąjungininkių Vakaruose, gali nuspręsti laikyti užsienio bazėse, kad apsaugotų juos nuo Rusijos smūgių, pirmadienį sakė Ukrainos kariuomenės aukšto rango pareigūnas.
Belgija, Danija, Nyderlandai ir Norvegija įsipareigojo suteikti Ukrainai daugiau kaip 60 JAV pagamintų naikintuvų F-16, kad padėtų ukrainiečiams atremti Rusijos atakas. Šiuo metu Ukrainos pilotai mokomi valdyti šiuos karo lėktuvus, kurie bus pristatyti vėliau šiemet.
Ukrainos karinių oro pajėgų aviacijos vadas Serhijus Holubcovas teigė, jog „kažkiek orlaivių bus laikomi saugiose oro bazėse už Ukrainos ribų, kad į juos nebūtų taikomasi“.
JAV vyriausybės finansuojamam „Laisvosios Europos radijui/Laisvės radijui“ (Radio Free Europe/Radio Liberty, RFE/RL) jis teigė, kad užsienyje laikomais F-16 galėtų būti pakeisti sugadinti naikintuvai, kol šie bus remontuojami, taip pat ukrainiečių pilotams užsienyje apmokyti.
„Tokiu būdu visada galėsime turėti tam tikrą galimų naudoti orlaivių skaičių, atitinkantį mūsų turimų pilotų skaičių, – sakė S.Holubcovas. – Jei bus daugiau pilotų, Ukrainoje bus daugiau orlaivių.“
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas perspėjo, kad Maskva gali apsvarstyti galimybę smogti NATO šalių objektams, jei juose bus dislokuota kare Ukrainoje naudojamų naikintuvų.
Veiklą pradeda JAV ir Lenkijos grupė, padėsianti Ukrainai kovoti su Rusijos dezinformacija
17:10
Jungtinės Valstijos pirmadienį paskelbė, kad Lenkijos sostinėje veiklą pradeda grupė, kurios pagrindinis tikslas – padėti Ukrainai kovoti su Rusijos dezinformacija.
Kaip pranešė JAV valstybės departamento Pasaulinės veiklos centras (Global Engagement Center, GEC), Vašingtonas kartu su Varšuva įsteigė Ukrainos ryšių grupę, kad „padėtų Ukrainai kovoti su Rusijos agresija informacinėje erdvėje“.
Lenkų pareigūnai ne kartą yra sakę, kad Lenkija taip pat yra Rusijos slaptųjų tarnybų sabotažo ir kitų ardomųjų priemonių taikinys.
JAV valstybės departamentas nurodė, kad naujoji grupė suburs sąjungininkus koordinuoti pranešimų, remti tikslios informacijos apie plataus masto Rusijos invaziją, stiprinti Ukrainos pozicijų ir atskleisti Kremliaus manipuliavimo informacija.
Priduriama, jog Kremlius „nuolat naudojasi melu ir manipuliacijomis, kad pateiktų melagingų pretekstų savo nepateisinamai invazijai, nuslėptų savo karo tikslus ir bandytų palaužti pasaulinį solidarumą su Ukrainos žmonėmis“.
Ukrainos taikos konferencijoje Šveicarijoje dalyvaus 90 šalių atstovai
16:34
Šveicarijos prezidentė Viola Amherd pranešė, kad apie 90 šalių patvirtino dalyvausiančios taikos konferencijoje dėl Ukrainos, kuri birželio 15-16 d. vyks Šveicarijos mieste Bürgenstoke.
„Kalbama ne apie propagandą, o apie Šveicarijos teikiamos humanitarinės pagalbos pagrindą <...> ir platformos suteikimą dialogui pradėti“, – pabrėžė V.Amherd, kurią cituoja naujienų agentūra „Associated Press“.
Pasak lyderės, pusė šalių bus atstovaujama valstybių ir vyriausybių vadovų lygmeniu. Teigiama, kad konferencijoje dalyvaus Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. JAV atstovaus viceprezidentė Camila Harris ir prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas.
Renginyje taip pat dalyvaus tarptautinių organizacijų, įskaitant Jungtines Tautas, atstovai.
Iš viso Šveicarijos valdžios institucijos išsiuntė apie 160 kvietimų. Tačiau tai, kad iniciatyvą sutiko paremti mažiau nei 100 šalių, nėra priežastis „nusivilti“, pažymėjo V.Amherd. Galutinį dalyvių sąrašą ji pažadėjo pateikti penktadienį, birželio 14 d.
Anksčiau dalyvauti renginyje atsisakė Kinija, Indija, Saudo Arabija, Argentina, Meksika, Nikaragva ir Indija. Turkija ir Brazilija į kvietimą neatsiliepė. Rusija į konferenciją nebuvo pakviesta.
Kaip paaiškino Šveicarijos valdžios institucijos, „šiame etape“ Maskvos dalyvavimas nėra būtinas. Tačiau tuo pačiu šalies užsienio reikalų ministras Iñazio Cassis pripažino, kad be Rusijos „nebus taikos“.
Konferencijos metu Kyjivas ketina pristatyti tris Ukrainos „taikos formulės“ punktus: branduolinį ir maisto saugumą, apsikeitimą karo belaisviais pagal formatą „visi už visus“ ir į Rusiją išvežtų ukrainiečių vaikų grąžinimą. V.Zelenskis pažadėjo, kad konferencijos išvados bus perduotos Maskvai.
Rusijos valdžios institucijos mano, kad Kyjivo taikos formulė yra nepriimtina, o konferencija Šveicarijoje – beprasmė. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas paragino „pasaulio daugumą“ nepasiduoti Vakarų šalių spaudimui ir atsisakyti dalyvauti aukščiausiojo lygio susitikime. Jo nuomone, konferencijos tikslas – ne išspręsti konfliktą Ukrainoje, o „pateikti Rusijai nepriimtiną ultimatumą“.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusija yra pasirengusi grįžti prie dialogo su Ukraina, „remdamasi šiandienos realijomis vietoje“. Tai reikštų, kad Ukraina turėtų atiduoti Rusijai aneksuotų ir okupuotų teritorijų kontrolę.
Rusijos kariuomenė priartėjo prie pagrindinės gynybos linijos Časiv Jare
16:19
„Hortycios“ operatyvinės ir strateginės kariuomenės grupuotės atstovas spaudai Nazaras Vološynas komentare naujienų svetainei „LIGA“ pareiškė, kad Rusijos pajėgos neperžengė pagrindinės Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gynybos linijos Časiv Jare, bet aktyviai žengia į rytus prie jos.
Anksčiau pasirodė vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip Rusijos kariai juda per namų griuvėsius Časiv Jare. Pasak N.Vološyno, vaizdo įrašas padarytas Kanalo rajone, į rytus nuo Siverskio Donecko-Donbaso kanalo, kuris yra pagrindinė Ukrainos kariuomenės gynybos linija mieste.
„Okupantai neperžengė pagrindinės gynybos linijos, bet aktyviai žengia į rytus pire jos šiame kvartale“, – pažymėjo grupės atstovas.
Tuo tarpu Rusijos propaganda skelbia, kad jos pajėgos neva pasistūmėjo 500 metrų į priekį šiose apylinkėse, kai kurie kalbėjo apie tariamas kovas Naujajame rajone bei dalijosi vaizdo įrašais iš tariamai Kanalo rajono.
Pasak N.Vološyno, rusai šiuose rajonuose bando šturmuoti Časiv Jarą, taip pat puola Ivanivskės, Kliščijivkos, Andrijivkos kryptimi – į pietvakarius nuo miesto.
Jis pridūrė, kad Rusijos kariuomenė puolimų metu naudoja ne tik pėstininkų dalinius, bet ir tankus bei šarvuočius.
„Rusijos kariuomenė suintensyvino savo pastangas, tačiau nesulaukė sėkmės. Priešas aktyviai vykdo artilerijos atakas, oro antskrydžius ir naudoja bepiločius lėktuvus Časiv Jaro apylinkėse“, – pabrėžė atstovas spaudai.
Anksčiau 26-osios artilerijos brigados, pavadintos generolo majoro Romano Daškevičiaus vardu, atstovas spaudai Olehas Kalašnikovas nurodė, kad rusai bando paimti Časiv Jarą į savo gniaužtus. Jis taip pat įvardijo tris komponentus, kurie padeda sulaikyti aktyvų rusų veržimąsi į priekį.
„Šiandien galime sakyti, kad minosvaidžių baterijos ir pirmojo asmens (angl. FPV) dronai, ypač tie, kurie meta sprogmenis ant priešo, yra pirmoje vietoje pagal daromą žalą. Antrąją vietą užima patrankų artilerija ir daugkartinio paleidimo sistemos. Būtent dėl šios ugnies galios pradėjome geriau sulaikyti priešą, nes šiandien galime iššauti daugiau šūvių. Ir, žinoma, svarbiausia yra mūsų vaikinų, esančių antžeminėse pozicijose, drąsa, kurie išlaiko liniją“, – pabrėžė jis.
Taip pat buvo pranešta, kad Ukrainos kariškiai atgavo vieno kaimo netoli Časiv Jaro kontrolę. Vokiečių leidinio „Bild“ analitikas Julianas Röpke) pranešė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos iš Rusijos karių atkovojo Kalynivkos kaimą.
NATO admirolas – apie Ukrainos smūgį Rusijai: gali numušti strėles arba užmušti lankininką
15:47
Kariniu požiūriu, atsižvelgiant į suintensyvėjusias Rusijos atakas kare prieš Ukrainą, geriausia būtų suteikti jai leidimą smogti taikiniams Rusijos gilumoje, neribojant smūgių nuotolio, sakė NATO karinio komiteto pirmininkas, Nyderlandų karinio jūrų laivyno admirolas Robas Baueris.
„Kai tave neteisėtai puola kita šalis, pradėjusi prieš tave karą, turi dvi galimybes: arba laukti, kol raketos pasieks tave, ir tada bandyti numušti strėles, arba užmušti lankininką“, – sakė Šiaurės Atlanto aljanso karinio komiteto pirmininkas „The Washington Post“ tinklalaidėje.
Ir „lankininkas“ šiuo atveju yra Rusijoje, iš jos aerodromų kyla lėktuvai, ten yra logistinė parama Rusijos karui prieš Ukrainą, nafta ir dujos, kurios padeda finansuoti karą, taip pat transportas, ginklų gamyba ir visa kita, ko rusams reikia karui, pabrėžia kariškis.
Todėl, jo nuomone, visiškai logiška ir teisėta, kad Ukrainai būtų leista smogti Rusijos taikiniams Rusijos teritorijos gilumoje.
„Rusai pradėjo šį karą, o ukrainiečiai ginasi. Taigi, tai yra karinė logika. Tai neprieštarauja įstatymams“, – sakė R.Baueris, kurį cituoja „Voice of America“.
„V.Putinas visąlaik meluoja“
Kalbėdamas apie „eskalacijos debatus“, R.Baueris pažymėjo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nuolat grasina, brėždamas įsivaizduojamas „raudonąsias linijas“ dėl kiekvienos ginklų rūšies, kurių Ukraina laukia iš savo Vakarų sąjungininkų. Dėl to, be kita ko, vėlavo jų pristatymas, tačiau kai ginklai pagaliau pasiekė Ukrainą, V.Putinas savo grasinimų nevykdė.
„Putinas meluoja beveik apie viską. Neseniai jis sakė, kad niekada nepuls NATO šalių. Tačiau anksčiau jis sakė tą patį melą apie „neketinimą“ pulti Ukrainos“, – priminė admirolas.
Birželio 5 d. Vladimiras Putinas pareiškė, kad galėtų dislokuoti įprastines raketas smūgio atstumu nuo Jungtinių Valstijų ir jų sąjungininkių Europoje, jei jos leistų Ukrainai smogti Rusijos teritorijai tolimojo nuotolio vakarietiškais ginklais. Tačiau birželio 7 d. Rusijos vadovas, atrodo, atsisakė savo pareiškimų.
Agentūra „Associated Press“ citavo V.Putino žodžius apie branduolinį ginklą, kad „kažkodėl Vakarai mano, jog Rusija niekada jo nepanaudos“, ir patikino, kad Rusijos branduoliniai ginklai mūšio lauke yra „daug galingesni už tuos, kuriuos Jungtinės Valstijos panaudojo prieš Japoniją Antrojo pasaulinio karo metais“.
Robas Baueris interviu laikraščiui „The Washington Post“ taip pat sakė: „Tai turėtų dramatiškų pasekmių ne tik Ukrainai, bet ir visam pasauliui, nes tai būtų baisi žinia autokratinėms valstybėms, kad jėga yra teisinga.“
Jis mano, kad sąjungininkai turėtų ir toliau remti Ukrainą pinigais, ginklais, šaudmenimis, mokymais ir viskuo, ko jai reikia.
„Turime daryti daugiau. Taigi turime padidinti savo gamybos pajėgumus savo pasaulio dalyje, kad užtikrintume, jog šie ginklai būtų gaminami [pakankamais kiekiais]“, – sakė R.Baueris.
Kalbant apie mūšio lauką, admirolas mano, kad šiuo metu „rusai nėra geriausioje padėtyje“, tačiau „ukrainiečiams taip pat labai sunku“.
Jis taip pat priminė, kad rusams nepavyko palaužti ukrainiečių valios atakomis prieš civilinę infrastruktūrą, kaip jie planavo, nes ukrainiečiai kovoja už savo egzistenciją.
„Jei ukrainiečiai šiandien sustabdys karą, jie praras savo šalį. Jiems tai yra egzistencinė kova. Jie tęs... nepaisant sunaikintos infrastruktūros, sunkumų, kuriuos sukelia elektros, vandens, šildymo trūkumas“, – kalbėjo R.Baueris.
V.Putinas tik „pavers ukrainiečių tautą itin stipria tauta“
Admirolas mano, kad ateinanti žiema gali atnešti „daug bėdų Ukrainos žmonėms“, tačiau V.Putinas tik „pavers Ukrainos žmones labai stipriais“.
„Kai kovo mėn. lankiausi pas juos... buvau labai sužavėtas, kokia stipri yra ši tauta, kaip ji kovoja už savo egzistenciją. Rusai net neįsivaizduoja, už ką jie kovoja, bet ukrainiečiai tai puikiai žino“, – pastebėjo jis.
Vis dažniau pasigirsta balsų, raginančių leisti Ukrainai smūgiuoti giliai į Rusijos teritoriją, kad būtų sunaikinti Rusijos kariniai pajėgumai, naudojami Ukrainai pulti.
Neseniai grupė JAV Kongreso respublikonų paragino Pentagoną panaikinti visus apribojimus Kyjivui naudoti JAV ginklus smūgiams Rusijos gilumoje.
Atstovų rūmų Žvalgybos komiteto pirmininkas, respublikonų kongresmenas Mike‘as Turneris paragino JAV gynybos sekretorių Lloydą Austiną panaikinti visus apribojimus Ukrainai naudoti ATACMS raketas ir kitus tolimojo nuotolio JAV ginklus.
Rusų mafijos bosų bosas nuteistas kalėti iki gyvos galvos
15:13
Rusijos teismas nuteisė kalėti iki gyvos galvos Rusijos mafijos bosų bosu laikomą buvusį futbolo klubo „Saturn“ savininką, verslininką Olegą Medvedevą, kuris anksčiau buvo žinomas kaip įteisintas vagis Olegas Šiškanovas arba Olegas Ramenskis, praneša Laisvės radijas.
Taip pat nuteista 17-a O.Medvedevo bendrininkų: jiems skirtos laisvės atėmimo bausmės nuo lygtinio įkalinimo iki gyvos galvos.
O.Medvedevas (anksčiau žinomas kaip O.Šiškanovas) ir kiti kaltinamieji buvo pripažinti kaltais dėl daugelio sunkių ir ypač sunkių nusikaltimų, įskaitant banditizmą, nužudymą, turto prievartavimą, neteisėtą ginklų ir šaudmenų laikymą, nusikalstamo susivienijimo organizavimą ir dalyvavimą jame, aukščiausios padėties užėmimą nusikalstamoje hierarchijoje.
Tyrimo duomenimis, kaltinamieji nužudė Tatjaną Sidorovą, UAB „Ramenskojės veislininkystės ūkis“ generalinę direktorę, vietos susirinkimo deputatę, ir tris jos šeimos narius, siekdami užvaldyti veislininkystės ūkio žemės sklypus. Be to, jie kaltinami sudeginę žmonių, atsisakiusių vykdyti Šiškano reikalavimus, turtą.
2019 m. O.Medvedevas buvo sulaikytas savo namuose Maskvos srityje. Pasak naujienų agentūros „Rosbalt“, metais anksčiau jis buvo išrinktas Rusijos nusikalstamo pasaulio „visų bosų bosu“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Per karą Ukrainoje žuvo daugiau kaip 20 tūkst. „Wagner“ samdinių, dauguma jų – kaliniai
14:43
Per karą Ukrainoje žuvo daugiau kaip 20 tūkst. sukarintos grupuotės „Wagner“ samdinių, dauguma jų – užverbuoti kaliniai. Tai teigiama bendrame „Mediazonos“ ir BBC Rusijos tarnybos atliktame tyrime.
Leidiniai teigia gavę prieigą prie dokumentų apie mokėjimus žuvusių samdinių artimiesiems. Juose nurodoma daugiau kaip 20 tūkst. nužudytų nuo 2022 m. sausio iki 2023 m. rugpjūčio mėn. Tyrimo autoriai teigia esantys įsitikinę dokumentų autentiškumu.
Pranešama, kad apie 108 mlrd. rublių (1,13 mlrd. eurų) buvo išleista vien tik kompensacijoms žuvusiųjų artimiesiems. Į šią sumą neįtraukti samdinių atlyginimai ir kompensacijos už sužeidimus.
Teigiama, kad iš viso „Wagner“ įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas ir jo pavaldiniai į karą užverbavo mažiausiai 48 000 kalinių, dauguma jų – iš griežto režimo kolonijų, t. y. nuteistųjų už sunkius nusikaltimus, įskaitant žmogžudystes. Vien prie Bachmuto jų buvo nužudyta apie 17 tūkst. Kaliniai gavo prezidento Vladimiro Putino malonę dalyvauti kare.
V.Zelenskis paneigė, kad rusų pajėgos užėmė kaimą Sumų srityje
14:35
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį paneigė, kad Rusijos pajėgos užėmė kaimą rytinėje Sumų srityje.
Rusijos Čečėnijos regiono lyderis Ramzanas Kadyrovas sekmadienį pareiškė, kad rusų pajėgos užėmė pasienio kaimą Ryživką.
Rusijos gynybos ministerija kol kas nepateikė jokių komentarų, o vietos pareigūnas Ukrainoje paneigė šį R. Kadyrovo teiginį.
V.Zelenskis sakė, kad Ukrainos pajėgos visiškai kontroliuoja Sumų sritį ir kad ten veikiančios Rusijos diversinės grupės buvo sunaikintos.
„Kalbant apie Ryživkos kaimą, ten okupantas bandė vykdyti propagandinę operaciją. Šiandien ryte Rusijos vėliava kaime sunaikinta, okupantų ten nėra“, – sakoma socialiniuose tinkluose paskelbtame V.Zelenskio pareiškime.
Jis pakartojo, jog kovos Donecko srityje yra itin sunkios ir kad Ukrainos pajėgos daro viską, kad stabilizuotų savo pozicijas.
Prie šiaurinės Ukrainos sienos esančioje Sumų srityje nuo karo pradžios 2022 metais nebuvo didelio Rusijos sausumos puolimo.
R.Kadyrovas sakė, kad jo bataliono „Achmat“ kovotojai užėmė gyvenvietę
R.Kadyrovas socialiniame tinkle „Telegram“ anksčiau sakė, kad jo bataliono „Achmat“ kovotojai „kartu su kitų Rusijos dalinių kariais vykdė taktines operacijas ir išlaisvino iš priešo dar vieną gyvenvietę“.
„Dėl didelio masto suplanuotų puolamųjų veiksmų Ukrainos pusė patyrė didelių nuostolių ir buvo priversta atsitraukti“, – pridūrė jis.
Vietos savivaldybės vadovas ukrainietis Jurijus Zarko vėliau paneigė, kad Ryživka buvo užimta, ir valstybiniam transliuotojui „Suspilne“ sakė, kad kaime nėra Rusijos karių.
Kremlius sako atidžiai stebintis kraštutinių dešiniųjų partijų laimėjimus EP rinkimuose
14:33
Kremlius pirmadienį pareiškė atidžiai stebintis kraštutinių dešiniųjų partijų laimėjimus Europos Parlamento rinkimuose, paskatinusius Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną sušaukti pirmalaikius rinkimus.
„Nors proeuropietiškos partijos kol kas išlaiko lyderių pozicijas, ilgainiui, atsižvelgiant į tai, ką matome, dešiniojo sparno partijos pradės lipti joms ant kulnų. Mes atidžiai stebime šiuos procesus“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
R.Sikorskis: jei Ukraina neatsilaikys, Lenkijai ir Baltijos šalims kils tiesioginė grėsmė
14:14
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis sako, kad jo šaliai ir Lietuvai, Latvijai bei Estijai kils tiesioginė grėsmė, jei Ukraina neatlaikys Rusijos puolimo, skelbia Laisvės radijas.
Paklaustas, ar mano, kad karo Ukrainoje peraugimo į tiesioginį Rusijos ir NATO šalių, įskaitant Lenkiją, konfliktą perspektyva yra reali, R.Sikorskis atsakė: „Rusijos pareigūnai daro skirtingus pareiškimus. Jei Rusija mums grasina, negalime rizikuoti ignoruodami šiuos grasinimus. Statome įtvirtinimus [pasienyje su Rusija ir Baltarusija], peržiūrime civilinės gynybos programas ir kariuomenei skiriame 4 proc. savo BVP. Jei Ukraina neišsilaikys, Lenkijai ir Baltijos šalims kils tiesioginė grėsmė.“
Pasisakė dėl rusų ir V.Putino politikos
Šiuos žodžius Lenkijos ministras išsakė susitikime su užsienio žurnalistais.
Lenkijos diplomatijos vadovas Varšuvoje per susitikimą su grupe žurnalistų, atstovaujančių nepriklausomiems Rusijos leidiniams, kurie šiuo metu yra priversti dirbti užsienyje, ir rusakalbei užsienio žiniasklaidai, įskaitant Laisvės radiją, taip pat minėjo, kad visi rusai neturėtų būti tapatinami su Vladimiro Putino režimu ir jo vykdoma politika.
Pasak R.Sikorskio, Lenkija palaiko ryšius su Rusijos opozicija, kurios atstovai visada laukiami Lenkijos valdžios institucijų. Varšuva vis dar nelaiko neįmanomu demokratinės Rusijos atsiradimo ateityje. Lenkijai Rusija „visada bus kaimynė, su kuria gyvename greta, todėl norime, kad Rusija taptų taikia ir draugiška šalimi“, – sakė ministras.
Radoslavas Sikorskis yra vienas žinomiausių Lenkijos politikų. Jis atstovauja liberaliajai Pilietinės platformos partijai, kuri po praėjusių metų rinkimų sudarė vyriausybinę koaliciją. Donaldo Tusko kabinete R.Sikorskis tapo užsienio reikalų ministru. Šį postą jis jau užėmė 2007-2014 m., o prieš tai dvejus metus buvo Lenkijos gynybos ministras konservatyvios partijos „Teisė ir teisingumas“ vyriausybėje, kurią vėliau paliko.
2014 m. vasarį R.Sikorskis priklausė Vakarų politikų grupei, bandžiusiai išspręsti aštrią politinę krizę Ukrainoje, ir keliavo į Kyjivą prieš pat prorusiško prezidento Viktoro Janukovyčiaus nuvertimą.
Ukrainiečių pajėgos smogė Rusijos oro gynybos sistemoms S-300 ir S-400 Kryme
13:39
Ukrainos gynybos pajėgos naktį iš sekmadienio į pirmadienį smogė Rusijos priešlėktuvinių raketų sistemoms S-300 ir S-400 laikinai okupuotame Kryme, pranešė Ukrainos pajėgų generalinis štabas.
Sėkmingais smūgiais buvo smogta vienam S-400 kompleksui netoli Džankojaus ir dviem S-300 netoli Černomorskoje ir Eupatorijos, skelbia „New Voice“.
Generalinis štabas pabrėžė, kad rusai neperėmė nė vienos Ukrainos paleistos raketos. Iš karto po Gynybos pajėgų smūgių į priešlėktuvinės gynybos kompleksus rusai iš karto sustabdė sistemų S-300/S-400 radarus.
Po ukrainiečių raketų smūgio visose trijose Rusijos priešlėktuvinių raketų paleidimo pozicijų zonose užfiksuotas tolesnis šaudmenų sprogimas. Rusai patyrė „didelių nuostolių“, pranešė Ukrainos ginkluotosios pajėgos.
Birželio 10 d. naktį Kryme girdėjosi sprogimai, rusai blokavo eismą Krymo tiltu. Rusijos propagandininkai teigė, kad Krymą neva atakavo ATACMS raketos.
Gegužės 15 d. „Telegram“ kanalas ASTRA taip pat pranešė, kad Kryme sunaikinta priešlėktuvinių raketų sistema S-400.
JAV pulkininkė: rusų lėktuvas A-50 numuštas amerikietiška „Patriot“ sistema
11:58
Šių metų sausį į Rusijos tolimojo nuotolio radiolokacinį lėktuvą A-50 pataikė JAV priešlėktuvinė raketų sistema „Patriot“.
Šia informacija pasidalijo JAV kariuomenės 10-osios priešlėktuvinės ir priešraketinės gynybos vadavietės štabo viršininko pavaduotoja pulkininkė Rosanna Clemente, kurią cituoja naujienų agentūra „Unian“.
Karininkė sakė, kad Ukrainos gynėjai naudojo oro pasalų taktiką (SAMbush). Pasak jos, kovotojai tam buvo specialiai parengti: vidury nakties instruktoriai įjungė „Patriot“ sistemą, buvo duotas įsakymas eiti į ugnies poziciją, „atidirbti“ ir grįžti atgal.
Svarbūs Rusijos nuostoliai
Rusijos lėktuvas A-50 su aviacijos perspėjimo ir valdymo sistema pirmą kartą istorijoje buvo sunaikintas sausio 14 d. danguje virš Azovo jūros. Ukrainos kariams taip pat pavyko pataikyti į oro pajėgų vadavietės lėktuvą Il-22; jam pavyko grįžti į aerodromą, tačiau, pasak Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų atstovų, yra nepataisomas.
Rusijos propagandininkai pranešė, kad dėl lėktuvo A-50 likvidavimo mažiausiai 11 rusų buvo „minusuoti“.
Vasario 23 d. virš Azovo jūros buvo numuštas dar vienas lėktuvas A-50. Lėktuvas nukrito Rusijos Krasnodaro krašte. Žurnalistai sužinojo, kad orlaivis galėjo būti sunaikintas naudojant modernizuotą sovietinės gynybos sistemos S-200 raketą.
Rusai baiminasi ukrainiečių dronų: Kazanės oro uostas uždarytas penktą kartą per mėnesį
11:14
Pirmadienio rytą Kazanės oro uostas Tatarstane laikinai sustabdė lėktuvų pakilimus ir nusileidimus. Šis sprendimas buvo priimtas „siekiant užtikrinti skrydžių saugumą“, teigė „Rosaviacija“.
„Orlaivių įgulos, skrydžių vadovai ir oro uosto tarnybos imasi visų būtinų priemonių skrydžių saugai užtikrinti – tai yra svarbiausias prioritetas“, – pabrėžė agentūra. Lėktuvai nukreipiami į pakaitinius Nižnekamsko ir Samaros aerodromus, skelbia „The Moscow Times“.
„Telegram“ kanalų SHOT ir „Baza“ duomenimis, oro uostas uždarytas dėl dronų atakų grėsmės. Tai jau penktas kartas, kai Kazanės oro uostas buvo uždarytas į Tatarstaną atskridus dronams. Prieš tai oro uostas buvo sustabdęs darbą birželio 3, 31, 23 ir gegužės 15 d. Tuo pačiu metu valdžios institucijos saugumo sumetimais uždarydavo ir Nižnekamsko oro uostą.
Pirmą kartą Tatarstaną ukrainiečių dronai atakavo šių metų balandį. Tuomet du dronai pataikė į bendrabučio pastatą Alabugos specialiojoje ekonominėje zonoje, o kitas dronas bandė smūgiuoti naftos perdirbimo gamyklai Nižnekamske.
Atstumas nuo Ukrainos sienos iki Tatarstano yra apie 1 200 km. Anksčiau Ukrainos skaitmeninės transformacijos ministras Michailas Fiodorovas sakė, kad Ukrainos specialistai sukūrė dronus, kurių veikimo nuotolis viršija 1 000 kilometrų.
2023 m. Rusija Alabugoje įsteigė gamyklą, kurioje gaminami Irano dronai „Shahed“, kuriuos Rusijos kariuomenė naudoja smūgiams į Ukrainos teritoriją. Praėjusį rudenį gamykloje per mėnesį buvo pagaminama beveik 200 dronų. Iki 2025 m. rugsėjo gamykla pagal sutartį su Rusijos gynybos ministerija planuoja pagaminti 6 000 dronų.
Galingas gaisras Samaroje: vietiniai kanalai skelbia apie drono ataką
10:52
Pirmadienį socialiniuose tinkluose pasirodė galingo gaisro Samaroje vaizdai. Vietiniai „Telegram“ kanalai skelbia apie galimą drono ataką.
Gaisro plotas – 500 kvadratinių metrų. Pirminiais duomenimis, užsidegė baldų cechas.
Trijų dienų misija: Ukrainos kariai iš Rusijos pozicijų nušvilpė naujutėlį išskirtinį tanką
10:26
Balandžio pradžioje Rusijos desantininkai atakavo Ukrainos 12-osios „Azovo“ brigados pozicijas netoli Terno, į vakarus nuo Kreminos, Rytų Ukrainoje. Tačiau įžengę į minų laukus ir išgąsdinti ukrainiečių bepiločių orlaivių likę gyvi rusai paspruko iš pozicijų, užnugaryje palikdami karinę techniką. Tarp jos riogsojo ir naujutėlaitė „caro tanku“ praminta kovos mašina, skelbia naujienų svetainė „Forbes“.
Pasak straipsnio, pabėgę Rusijos kariai paliko beveik nesugadintą ir visiškai naują tanką T-72B3M.
Tai – vienas gremėzdiškiausių ir teoriškai efektyviausių elektroninės kovos pajėgumais ginkluotų tankų, skirtas gynybai nuo bepiločių orlaivių, kuriuos kas nors matė per Rusijos karą su Ukraina.
Brigada „Azov“ tris dienas apžiūrinėjo, remontavo ir bandė iškelti 51 toną sveriančią mirtiną kovos mašiną. Teigiama, kad po dviejų mėnesių jis buvo perdažytas ir priskirtas tam pačiam tankų batalionui, kuris padėjo jį pavogti.
Šis tankas vienas iš dviejų trofėjinių T-72B3M, tarnaujančių 12-ojoje brigadoje „Azov“. Ukrainiečiai jį praminė „caro tanku“ arba „Tsar EW“, reiškiančiu „elektroninį karą“. Jame sumontuota didžiulė elektroninės kovos sistema su papildomomis baterijomis šonuose.
„Kodėl rusai ant vieno tanko sudėjo tiek daug elektroninio trikdymo įrangos, akivaizdu. Šešis mėnesius, pradedant spaliu, JAV Kongreso nariai respublikonai blokavo tolesnę JAV pagalbą Ukrainai, todėl ukrainiečių brigados negavo artilerijos sviedinių ir prieštankinių raketų, reikalingų rusų atakoms atremti.
Plačiau skaitykite ČIA.
Nufilmuotas Ukrainos dronų smūgis vienam iš dviejų rusų laivų Azovo jūroje
09:51
Ukrainos bepiločiai orlaiviai savaitgalį zujo visomis įmanomomis kryptimis. Paviešintame vaizdo įraše užfiksuotas smūgis Rusijos laivui Taganrogo įlankoje Azovo jūroje. Tačiau tai buvo ne vienintelis smūgis ten sutelktam Rusijos laivynui.
Pasak susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanale „Baza“ paskelbtų pranešimų, birželio 8 dienos vakarą Ukrainos bepiločiai orlaiviai Azovo jūroje smogė Rusijos vilkikui „Inžiner Smirnov“ ir baržai „Sekcija-179“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Privalomas šaukimas, maisto normos ir bunkeriai metro stotyse: Vokietija pristatė planus karo metui
09:18
Šaukimas į kariuomenę, maisto normavimas ir bunkeriais paverstos metro stotys – pirmą kartą nuo Šaltojo karo laikų Vokietija atnaujino savo planus karo metui, jei Europoje kiltų konfliktas, o ministrai atkreipė dėmesį į Rusijos keliamą grėsmę, rašo CNN.
Šią savaitę paskelbtame 67 puslapių dokumente, vadinamame Bendrosios gynybos pagrindų direktyva, numatoma, kad karo atveju Vokietijos piliečių kasdienis gyvenimas visiškai pasikeistų.
Tai dar vienas svarbus ženklas, kad Vokietija, kuri nuo Antrojo pasaulinio karo laikėsi griežtos antimilitaristinės pozicijos, buvo priversta pritaikyti savo saugumo ir karinę politiką po Maskvos pradėto karo Ukrainoje.
Plačiau skaitykite ČIA.
Kryme darosi karšta: naktį vienas po kito dundėjo sprogimai
09:07
Praėjusią naktį susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanaluose pranešta apie sprogimus Rusijos okupuotame Kryme. Į tai reaguodama vietos valdžia iš karto uždarė eismą Krymo tiltu.
Pasak kanalo „Krymskij veter“, sprogimus girdėjo Jevpatorijos ir Krasnoperekopsko gyventojai, taip pat garsiai dundėjo Džankojaus, Bachčisarajaus ir Sakų apylinkėse. Liudininkai nurodė, kad veikia priešlėktuvinė gynyba.
„Krasnoperekopsko rajone abonentai jau suskaičiavo aštuonis sprogimus... Sprendžiant iš blyksnių, raketos pataikė į objektą netoli Jevpatorijos, o Rusijos priešlėktuvinė gynyba, pasak liudininkų, nieko nenumušė. Penki ar šeši sprogimai girdėjosi Pervomaiskės kaime“, – sakoma pranešime.
Po kiek laiko nurodyta, kad per ataką Krasnoperekopske, Džankojuje ir Pervomaiske girdėjosi iki 6-8 sprogimų. Jevpatorijoje ir Sakų rajone „sienos drebėjo“ nuo keturių galingų sprogimų.
„Krymskij veter“ spėja, kad galėjo būti taikytasi į karinį objektą netoli Naumivkos kaimo. Tuo tarpu Mychailivkos kaime dingo elektros energijos tiekimas.
„Mums taip pat pranešta, kad visos 4 raketos beveik vertikalia trajektorija pataikė į antžeminį objektą netoli Jevpatorijos, tačiau ši informacija taip pat nepatvirtinta“, – pridūrė kanalo administratoriai.
Rusijos gynybos ministerija ir Rusijos valdžios institucijos šių pranešimų nekomentavo. Iš Ukrainos pusės jokių pareiškimų taip pat negauta.
Gegužės pabaigoje Ukraina smogė keltui, kuriuo Rusijos pajėgos persikeldavo į pusiasalį. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas pranešė, kad tam buvo panaudotos ATACMS raketos.
Per ataką buvo smarkiai apgadinti du keltai, kuriais buvo gabenamas geležinkelių ir kelių transportas. Vienas iš jų užplaukė ant seklumos ir užblokavo visą perėją.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
08:24 Atnaujinta 08:56
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per paskutinę parą likvidavo 1190 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios Rusijos pusė patyrė didesnį nei 519,7 tūkst. gyvosios jėgos nuostolį.
Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinta 10 tankų, 13 šarvuotųjų kovos mašinų, 51 artilerijos sistema, viena daugkartinio paleidimo raketų sistema, viena priešlėktuvinės gynybos sistema, 56 automobilių įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetų ir 14 specialiosios įrangos vienetų.
Ukrainos gynėjai taip pat numušė vieną Rusijos lėktuvą, 28 bepiločius orlaivius ir vieną sparnuotąją raketą.
Pasak pranešimo, nuo karo pradžios Rusija iš viso neteko 7 879 tankų, 15 144 šarvuotų kovos mašinų, 18 618 automobilių ir degalų cisternų, 13 644 artilerijos sistemų, 1 098 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 837 priešlėktuvinės gynybos sistemų, 358 lėktuvų, 326 sraigtasparnių, 11 010 bepiločių orlaivių, 28 laivų ir katerių ir vieno povandeninio laivo.
Nikopolyje per rusų išpuolį sužeista moteris
07:47
Birželio 9 d. Rusijos pajėgos atakavo Nikopolio rajoną Dniepropetrovsko srityje ir sužeidė 44 metų moterį, apgadino namus ir turtą, pranešė gubernatorius Serhijus Lysakas.
Rusijos kariškiai artilerija atakavo Marhaneco bendruomenę ir paleido atakos droną į Pokrovsko bendruomenę, sakė S.Lysakas. Vėliau atakos taip pat buvo nukreiptos į Nikopolį ir Myrovą.
Per rajono centro puolimą buvo sužeista 44 metų moteris, sakė S.Lysakas. Jai suteikta medicininė pagalba ir ji bus gydoma ambulatoriškai.
Pasak gubernatoriaus, išpuoliai apgadino šiltnamį, žvejybinę valtį, keturis namus, du ūkinius pastatus ir garažą. Taip pat buvo apgadinti dujų vamzdynai ir elektros linija.
17-metė mergina, anksčiau neteisėtai deportuota į Rusiją, grąžinta Į Ukrainą
07:31
Birželio 9 d. humanitarinė nevyriausybinė organizacija „Gelbėkit Ukrainą“ pranešė, kad 17-metė mergina, anksčiau neteisėtai deportuota į Rusiją, grąžinta savo šeimai Ukrainoje.
Ukrainos vyriausybės duomenų bazės duomenimis, nuo visiškos invazijos į Ukrainą pradžios patvirtinta, kad Rusija pagrobė mažiausiai 19 500 vaikų, iš kurių mažiau nei 400 grįžo namo.
Organizacija „Gelbėkit Ukrainą“ organizavo 17-metės Ilonos gelbėjimą, teigdama, kad šis procesas kelia sunkumų.
„Nepaisant daugybės sudėtingų iššūkių, „Gelbėkit Ukrainą“ komandai pavyko dėti visas pastangas, ir pagrobta mergina pagaliau yra savo gimtojoje Ukrainos žemėje“, – paskelbė nevyriausybinė organizacija savo „Facebook“ puslapyje.
Čečėnijos lyderis R.Kadyrovas teigia, kad Rusija užėmė kaimą Sumų srityje
07:21
Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas sekmadienį pareiškė, kad Rusijos pajėgos Ukrainos šiaurinėje Sumų srityje užėmė pasienio kaimą Ryživką.
Rusijos gynybos ministerija iš karto nepateikė jokių komentarų, o vietos Ukrainos pareigūnas paneigė šį R.Kadyrovo teiginį.
Sumų sritis yra prie šiaurinės Ukrainos sienos, kur nuo karo pradžios 2022 metais nebuvo didelio Rusijos antžeminio puolimo.
R.Kadyrovas sakė, kad jo bataliono „Achmat“ kovotojai „kartu su kitų Rusijos dalinių kariais vykdė taktines operacijas ir išlaisvino iš priešo dar vieną gyvenvietę“.
„Tai Ryživkos kaimas, esantis pasienyje su Kursko sritimi“, – socialinio tinklo „Telegram“ paskyros žinutėje paskelbė čečėnų vadovas.
„Dėl didelio masto suplanuotų puolamųjų veiksmų Ukrainos pusė patyrė didelių nuostolių ir buvo priversta atsitraukti“, – pridūrė jis.
Naujienų agentūra AFP negalėjo iš karto patikrinti R.Kadyrovo teiginių apie galimus laimėjimus mūšio lauke.
Vietos savivaldybės vadovas ukrainietis Jurijus Zarko vėliau paneigė, kad Ryživka buvo užimta, ir valstybiniam transliuotojui „Suspilne“ sakė, kad kaime nėra Rusijos karių.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis praėjusį mėnesį perspėjo, kad Rusija telkia savo karius prie šiaurinės sienos prieš galimą naują puolimą.
Praėjusį mėnesį pareigūnai pradėjo evakuoti gyventojus, gyvenančius kai kuriuose pasienio miestuose ir kaimuose Sumų srityje, motyvuodami padidėjusia Rusijos atakų rizika.
Gegužės 10 dieną Rusija pradėjo naują puolimą Charkivo srityje ir užėmė kelis miestus ir kaimus, Ukraino kariams susidūrus su dideliu amunicijos ir gyvosios jėgos trūkumu.
Nuo to laiko Kyjivas skubiai nusiuntė pastiprinimą į šią sritį, tačiau pralaimėjo Rusijai kitose fronto vietose, o V.Zelenskis sekmadienį perspėjo apie sunkius mūšius rytinėje Donecko srityje.
V.Putinas tiki turintis galingesnių ginklų už Vašingtoną ir atsakė, ar planuoja branduolinį smūgį Europai
06:30
Šiuo metu nėra pagrindo naudoti branduolinį ginklą Ukrainoje ar kur nors kitur, pareiškė autoritarinis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Sankt Peterburgo ekonomikos forumo plenarinėje sesijoje, rašo naujienų svetainė „The Moscow Times“.
Šalies vadovas pažymėjo, kad toks scenarijus įmanomas tik tuo atveju, jei kiltų grėsmė šalies suverenitetui ir teritoriniam vientisumui.
„Nemanau, kad toks atvejis iškilo – nėra tokio poreikio“, – kalbėjo V.Putinas.
Jis priminė, kad visos sąlygos, kurioms esant Rusija gali panaudoti tokį ginklą, yra išdėstytos Rusijos branduolinėje doktrinoje. Tačiau V.Putinas perspėjo, kad minėtas dokumentas gali būti koreguojamas atsižvelgiant į tarptautinę padėtį.
„Doktrina yra gyvas instrumentas, ir mes atidžiai stebime, kas vyksta pasaulyje, aplink mus, ir neatmetame galimybės padaryti tam tikrų pakeitimų“, – sakė prezidentas.
V.Putinas taip pat pridūrė, kad Rusija visada gali atlikti branduolinius bandymus. „Jei reikės, mes juos atliksime, bet kol kas nėra ir tokio poreikio, nes mūsų informaciniai ir technologiniai pajėgumai leidžia mums viską įgyvendinti taip, kaip yra šiandien“, – tvirtino jis.
Sesiją moderavusio politologo Sergejaus Karaganovo paklaustas, ar ne laikas suduoti branduolinį smūgį Europai siekiant „apšviesti žmoniją“ ir „išgelbėti pasaulį“, V.Putinas atsakė, kad jis vadovaujasi prielaida, jog „iki to niekada nebus prieita“, nes priešingu atveju „aukų daugės be galo“.
Tuo pačiu jis priminė, kad tik Rusija ir Jungtinės Valstijos yra sukūrusios išankstinio perspėjimo apie raketų atakas sistemas, tačiau Maskva turi daug galingesnių branduolinių ginklų nei Vašingtonas, todėl „Europa šia prasme yra daugiau ar mažiau neapsaugota“.
Maža to, V.Putino požiūriu, mažai tikėtina, kad JAV įsikiš ir atsakys atsakomuoju smūgiu Rusijai, jei ši pradės smogti Europai savo strateginiais branduoliniais ginklais.
„Europiečiai turi susimąstyti, ar amerikiečiai įsitrauks į apsikeitimą branduoliniais ginklais strateginių ginklų lygiu. Labai tuo abejoju“, – pabrėžė autoritarinis vadovas.
Pastaraisiais mėnesiais Kremlius grįžo prie branduolinio šantažo. Tai buvo reakcija į NATO šalių sprendimą leisti Kyjivui panaudoti savo ginklus smūgiams Rusijai ir kai kurių Europos lyderių planus siųsti karius ar instruktorius į Ukrainą.
V.Putinas sakė, kad jei Šiaurės Atlanto aljanso narės leistų tolimojo nuotolio tiksliaisiais ginklais smogti Rusijai, tai būtų vertinama kaip tiesioginis kišimasis į konfliktą, nes bloko kariškiai esą asmeniškai rengia tokių raketų skrydžio misijas.
Jis pabrėžė, kad Europos šalys, priimdamos tokius sprendimus, turėtų nepamiršti, kad jose yra didelis gyventojų tankumas, ir taip pat paragino Rusiją nesileisti pastūmėjamai į branduolinių ginklų panaudojimą.
J.Bidenas: V.Putinas nesiruošia sustoti ties Ukraina, Europai kils grėsmė
06:20
Joe Bidenas Prancūzijoje pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nesiruošia sustoti ties karu Ukrainoje ir iškilo grėsmė visai Europai.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas vakar Paryžiuje su valstybiniu vizitu, kurio metu buvo kalbama apie Artimuosius Rytus, Ukrainą ir prekybą, priėmė savo kolegą iš JAV J.Bideną.
„Jungtinės Valstijos tvirtai palaiko Ukrainą. Mes stovime kartu su savo sąjungininkais“, – sakė J.Bidenas.
„Mes esame kartu su Prancūzija“, – pridūrė jis.
„Putinas nesiruošia sustoti ties Ukraina.... Visai Europai kils grėsmė. Mes neleisime, kad taip atsitiktų“.
