Karštas vasaros pasiūlymas! Prenumerata visai vasarai tik - 1,49 Eur.
Išbandyti
06 11 /22:18

Karas Ukrainoje. Ukrainos kariai parodė vaizdo įrašą, kaip numušė Rusijos šturmo lėktuvą Su-25

Naujausias žinias apie karą Ukrainoje skaitykite žemiau.
Su-25
Su-25 / „Scanpix“/AP nuotr.
VIDEO: Bando gąsdinti Vakarus toliau: Rusija parodė naujų vaizdų iš branduolinių ginklų pratybų

Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

Tiesiogiai  30 s.
Naujausi viršuje
Naujausi apačioje

Ukrainos kariai parodė vaizdo įrašą, kaip numušė Rusijos šturmo lėktuvą Su-25

22:17

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Facebook“/Rusijos karinis lėktuvas Su-25
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Facebook“/Rusijos karinis lėktuvas Su-25

Ukrainiečiai Pokrovskės sektoriuje pirmadienį numušė Rusijos šturmo lėktuvą Su-25, pranešė šalies ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.

Pranešime socialiniame tinkle „Facebook“ nurodyta, kad Pokrovskės sektorius rytinėje Donecko srityje šiuo metu yra karščiausias mūšio lauko taškas.

Vėliau socialiniame tinkle „Facebook“ 110-osios atskirosios mechanizuotosios brigados kariai parodė vaizdo įrašą, kaip numušamas šis lėktuvas.

„Pilotas turėjo įžūlumo įskristi į mūsų brigados atsakomybės zoną. Jis neturėjo daug laiko gailėtis dėl savo kvailo poelgio – nuo raketos paleidimo iki pataikymo į lėktuvą. Atrodo, kad pilotais jie samdo tik savižudžius. Dekite pragare. Imperija turi žlugti!“ – priduriama įraše.

Rusijos propaganda nusitaikė į sritį, kuri net patiems rusams neįdomi

00:23

„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Putinas
„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Putinas

Nuo 2022 m. vasario mėnesio, kai Kremlius įsiveržė į Ukrainą, Rusijos valdžios institucijos gerokai padidino propagandinių filmų apie karus, kuriuose dalyvavo Rusija ir Sovietų Sąjunga, taip pat filmų apie Rusijos kovą su Vakarais finansavimą.

Rusijos kino fondas ir Rusijos Kultūros ministerija karo propagandinių filmų gamybai po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios skyrė mažiausiai 4,7 mlrd. rublių (48,6 mln. eurų) – 2,2 mlrd. rublių 2022 m. ir 2,5 mlrd. rublių 2023 m., rodo Rusijos nepriklausomos žiniasklaidos „Agenstvo“ surinkta informacija.

2021 m., arba paskutiniaisiais metais prieš karą, Rusija tokiems tikslams skyrė 640 mln. rublių.

Tai reiškia, kad vidutinis metinis karo propagandos kino finansavimas per pirmuosius dvejus Rusijos invazijos metus buvo 3,5 karto didesnis nei paskutiniais metais prieš karą.

Filmas „Air“ Rusijos valstybei kainavo daugiausiai iš visų nuo invazijos pradžios išleistų karo propagandos filmų.

Visą tekstą skaitykite čia.

Smūgiai Rusijai pagerino Charkivo apšaudymo situaciją

23:55

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Civilių evakuacija Charkivo srityje
ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Civilių evakuacija Charkivo srityje

Ukrainos kariuomenei sunaikinus Rusijos smogiamąsias pozicijas netoli sienos, pavyko sumažinti rusų apšaudymo intensyvumą.

Kaip praneša „Ukrinform“, Charkivo meras Ihoris Terechovas tai sakė interviu agentūrai „Reuters“.

„Tai padėjo. Galbūt todėl pastarosios kelios savaitės Charkive buvo ramesnės ir nebuvo tokio didelio masto apšaudymų kaip, pavyzdžiui, gegužės mėnesį“, – atsakė I.Terechovas į klausimą, ar Charkivui padėjo Jungtinių Valstijų suteiktas ribotas leidimas amerikietiškais ginklais smogti taikiniams Rusijos teritorijoje.

Jis pridūrė, kad į Charkivą iš smarkiai apšaudomų regionų atvyko apie 11 500 žmonių.

Be to, meras pabrėžė, kad miestui apsaugoti labai reikalingos vakarietiškos oro gynybos sistemos.

Kaip pranešama, dalyvaudamas Berlyne vykstančioje tarptautinėje konferencijoje dėl Ukrainos atkūrimo, Ihoris Terechovas sakė, kad gegužės mėn. oro pavojus Charkive iš viso truko 20 dienų, o per mėnesį miestas buvo 76 kartus apšaudytas iš Rusijos Federacijos pusės.

Baltieji rūmai oficialiai pranešė apie J.Bideno ir V.Zelenskio susitikimą

23:20

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir JAV prezidentas Joe Bidenas
„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir JAV prezidentas Joe Bidenas

Baltieji rūmai oficialiai paskelbė apie ketvirtadienį, birželio 13 d., Italijoje vyksiančio Didžiojo septyneto (G7) aukščiausiojo lygio susitikimo metu įvyksiantį Prezidentų Joe Bideno ir Volodymyro Zelenskio susitikimą, po kurio vadovai surengs bendrą spaudos konferenciją.

Baltųjų rūmų patarėjas Johnas Kirby apie tai pranešė antradienį per internetinį brifingą, praneša „Ukrinform“ korespondentas.

„Ketvirtadienį Prezidentas J. Bidenas ir Prezidentas V. Zelenskis susitiks aptarti mūsų tvirtos paramos Ukrainai dabar ir ateityje. Po šio susitikimo abu vadovai – prezidentas J. Bidenas ir prezidentas V. Zelenskis – dalyvaus spaudos konferencijoje“, – sakė J. Kirby.

Jis pabrėžė, kad per G7 aukščiausiojo lygio susitikimą Jungtinės Valstijos pademonstruos aiškų įsipareigojimą remti Ukrainą: „Mes imsimės drąsių veiksmų, kad parodytume V. Putinui, jog laikas ne jo pusėje ir kad jis negali laukti mūsų paramos Ukrainos kovoje už laisvę.“

Baltųjų rūmų atstovas taip pat pabrėžė, kad Rusijos Federacijos puolimas kelia grėsmę ne tik demokratijai Ukrainoje, bet iš tikrųjų daro įtaką visos Europos saugumui.

J.Kirby taip pat pabrėžė, kad aukščiausiojo lygio susitikime bus paskelbta apie naujus žingsnius įšaldytų Rusijos Federacijos suverenių aktyvų klausimu ir jų nukreipimą Ukrainos naudai, siekiant padėti jai atsigauti po V. Putino agresijos.

Kaip pranešė „Ukrinform“, prezidentai V. Zelenskis ir J. Bidenas susitiko praėjusią savaitę per iškilmes Prancūzijoje, skirtas sąjungininkų pajėgų išsilaipinimo Normandijoje metinėms. Tuomet Ukrainos prezidentas pasidalijo su Baltųjų rūmų vadovu „labai nuoširdžiu situacijos mūšio lauke vertinimu“. Vadovai taip pat aptarė tolesnės paramos Ukrainai klausimą.

Ukrainos kariai parodė vaizdo įrašą, kaip numušė Rusijos šturmo lėktuvą Su-25

22:17

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Facebook“/Rusijos karinis lėktuvas Su-25
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Facebook“/Rusijos karinis lėktuvas Su-25

Ukrainiečiai Pokrovskės sektoriuje pirmadienį numušė Rusijos šturmo lėktuvą Su-25, pranešė šalies ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.

Pranešime socialiniame tinkle „Facebook“ nurodyta, kad Pokrovskės sektorius rytinėje Donecko srityje šiuo metu yra karščiausias mūšio lauko taškas.

Vėliau socialiniame tinkle „Facebook“ 110-osios atskirosios mechanizuotosios brigados kariai parodė vaizdo įrašą, kaip numušamas šis lėktuvas.

„Pilotas turėjo įžūlumo įskristi į mūsų brigados atsakomybės zoną. Jis neturėjo daug laiko gailėtis dėl savo kvailo poelgio – nuo raketos paleidimo iki pataikymo į lėktuvą. Atrodo, kad pilotais jie samdo tik savižudžius. Dekite pragare. Imperija turi žlugti!“ – priduriama įraše.

Vokietijos gynybos ministerija pažadėjo Ukrainai dešimtis „Patriot“ raketų

21:54

DPA“/„Picture-Alliance“/„Scanpix“/Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius
DPA“/„Picture-Alliance“/„Scanpix“/Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius

Vokietija ir jos sąjungininkės pristatys Ukrainai dar 68 perėmimo raketas, skirtas oro gynybos sistemai „Patriot“.

Šaltinis: Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius bendroje spaudos konferencijoje su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu birželio 11 d. Meklenburge-Pomeranijoje, rašo „Europos tiesa“.

Vokietijos gynybos ministerijos vadovas Borisas Pistorius priminė, kad prieš keletą savaičių jis lankėsi Odesoje, kur savo akimis matė Rusijos raketų smūgių pasekmes, ir paskelbė apie dar vieną pagalbos paketą.

„Ir ypač po to, kai pamačiau, kokia svarbi Ukrainos išlikimui yra oro gynyba, šiandien turiu malonumą paskelbti apie didelio skaičiaus „Patriot“ perėmėjų pristatymą – šimto“, – pridūrė jis.

B.Pistorius patikslino, kad perėmėjai teikiami įgyvendinant Vokietijos iniciatyvą kartu su Danija, Nyderlandais ir Norvegija stiprinti Ukrainos priešlėktuvinę gynybą.

„32 iš šių perėmėjų jau buvo perduoti per pastarąsias dvi dienas, o likusieji 68 bus pristatyti per artimiausias savaites“, – pridūrė Vokietijos ministras, patikindamas, kad raketos padės „apsaugoti infrastruktūrą ir išsaugoti žmonių gyvybes Ukrainoje“.

Gegužę Vokietija paskelbė pradedanti Ukrainos įgulos mokymus trečiąja oro gynybos sistema „Patriot“, kurią gaus Kyjivas.

O Vokietijos kancleris Olafas Scholzas paskelbė, kad artimiausiomis „savaitėmis ir mėnesiais“ Ukrainai bus pristatyta nauja priešlėktuvinės gynybos įranga, įskaitant vieną priešlėktuvinės gynybos sistemą „Patriot“, taip pat raketas ir šaudmenis. 

Kremlių pykdo JAV noras ieškoti šnipų Rusijoje: CŽV žada apsaugą

21:11

„AP“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas
„AP“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Karas Ukrainoje atvėrė galimybes Jungtinių Valstijų žvalgybos tarnyboms verbuoti Rusijos pareigūnus, kurie yra nepatenkinti dėl korupcijos šalyje ir Kremliaus pradėtos kruvinos invazijos. Tokių verbavimo akcijų amerikiečiai net neslepia ir apie tai kalba viešai, o Kremlius širsta.

Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV) socialiniuose tinkluose skelbia vaizdo įrašus, kuriuose akcentuojamas rusų patriotizmas, cituojamas rašytojas F.Dostojevskis ir bandoma parodyti, kad Jungtinės Valstijos supranta rusų padėtį bei nori padėti.

Be kita ko, vaizdo įrašuose aiškinama, kaip išvengti Rusijos saugumo tarnybų dėmesio ir raginama slapta bendrauti su CŽV naudojantis virtualiaisiais privačiais tinklais (VPN), „Tor“ naršykle ar kitomis šifruotomis programomis.

Federalinis tyrimų biuras (FTB) vykdo panašią kampaniją, kurios tikslas – verbuoti su Rusijos vyriausybe susijusius asmenis dirbti jiems. Šios akcijos taikiniais tapo ir asmenys, turintys rusiškus telefono numerius bei gyvenantys netoli Rusijos Federacijos ambasados Vašingtone.

Visą tekstą skaitykite čia.

Ukrainos išdaviku laikomas buvęs Kupjansko meras mirė ligoninėje

20:47

Soc. tinklų nuotr./Genadijus Matsegora
Soc. tinklų nuotr./Genadijus Matsegora

Neseniai buvo pasikėsinta į buvusio Kupjansko (Charkivo sritis) mero Genadijaus Matsegoros gyvybę. Birželio 11 d. Ukrainos išdaviku laikomas vyras mirė Rusijos ligoninėje.

Žiniasklaida apie tai rašo remdamasi jo žmonos Liudmilos žinute.

Rusijos propagandinė interneto svetainė „Maš“ praneša, kad G.Matsegora mirė neatgavęs sąmonės vienoje Maskvos ligoninėje.

Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas komentare UNIAN iš pradžių pažymėjo, kad, preliminariais duomenimis, informacija apie buvusio Kupjansko mero mirtį pasitvirtino, tačiau vėliau pridūrė, kad šiuo klausimu reikia patikslinimų. „Atsiprašome, informaciją reikia papildomai patikslinti“, – sakė A.Jusovas UNIAN korespondentui.

2024 m. birželio 7 d. buvo pasikėsinta į Ukrainos išdaviko Genadijaus Matsegoros, ėjusio Kupjansko (Charkivo sritis) mero pareigas gyvybę. Vyriausioji žvalgybos valdyba pažymėjo, kad jo būklė buvo kritinė.

Vėliau buvo pranešta, kad išdavikas buvo pašautas prie savo namų.

Priminsime, kad prasidėjus plataus masto Rusijos invazijai į Ukrainą Genadijaus Matsegora, kuris tuo metu buvo Kupjansko meras, savanoriškai sutiko visapusiškai bendradarbiauti su okupantais.

2022 m. birželį jis pasirašė „protokolą“ dėl okupacinės Charkivo administracijos sukūrimo. Gynybos pajėgoms surengus kontrpuolimą Charkivo srityje, išdavikas G.Matsegora pabėgo į Rusiją.

J.Stoltenbergas: NATO kasmet Ukrainai skiria 40 mlrd. dolerių paramą

19:43

AFP/„Scanpix“ nuotr./Jensas Stoltenbergas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Jensas Stoltenbergas

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad Aljansas turi ir toliau remti Ukrainą. Jis išreiškė viltį, kad gynybinio bloko šalys narės priimti reikiamą sprendimą dėl tolesnio atgrasymo ir gynybos.

„NATO dalyvauja koordinuojant mokymus ir pagalbą Ukrainai, taip pat prisiims ilgalaikį finansinį įsipareigojimą“, – sakė J.Stoltenbergas.

Kartu jis priminė, kad nuo pat visiškos invazijos į Rusiją pradžios NATO teikia Ukrainai finansinę paramą.

„Nuo 2022 m., kai prasidėjo visapusiška Rusijos invazija, Aljanso narės kasmet Ukrainai suteikė karinę paramą, siekiančią apie 40 mlrd. eurų. Turime išlaikyti tokį paramos lygį tiek, kiek reikės“, – pabrėžė generalinis sekretorius.

Pasak jo, ilgalaikė ir patikima Kyjivo parama siunčia aiškų signalą Vladimirui Putinui.

„Tikiuosi, kad sąjungininkės prisiims finansinius įsipareigojimus remti Ukrainą tiek, kiek reikės“, – sakė Aljanso atstovas.

Europos Komisijos vadovė Ursula von de Leyen pareiškė, kad Europos Sąjunga Ukrainai skirs 1,9 mlrd. eurų finansinės paramos pagal Ukrainos priemonės programą. Lėšos bus paskirstytos šio mėnesio pabaigoje.

Be to, ji sakė, kad dar 1,5 mlrd. eurų pajamų iš įšaldyto Rusijos turto taip pat bus skirta Ukrainai padėti liepos mėnesį.

V.Zelenskis perspėja dėl prorusiškos retorikos pavojaus ES šalims

18:57

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis
ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį perspėjo, kad prorusiška retorika kelia vis didesnį pavojų Europos Sąjungos šalims.

Tai jis sakė pradėdamas diplomatinę kelionę, kuria siekia stiprinti paramą Kyjivo kovai su Rusijos invazija.

Didėjančius Ukrainos sunkumus siekiant užsitikrinti karinę pagalbą atspindi ir tai, kad vokiečių kraštutinių kairiųjų Sahros Wagenknecht  aljanso (BSW) ir kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) parlamentarai boikotavo V.Zelenskio kalbą parlamente.

AfD surinko daugiau balsų nei Olafo Scholzo valdančiosios koalicijos partijos

Sekmadienį vykusiuose Europos Parlamento rinkimuose abi šios partijos pasiekė didžiulių laimėjimų: AfD surinko daugiau balsų nei kanclerio Olafo Scholzo valdančiosios koalicijos partijos, o naujokė BSW, kuri agitavo prieš ginklų tiekimą Ukrainai, surinko kiek daugiau nei 6 proc. balsų.

V.Zelenskis įspėjo, kad prokremliškų partijų pozicija kelia grėsmę ne tik Ukrainai.

„Man atrodo, kad svarbiausia, jog žmonės nepasirinko prorusiškos populistinės retorikos. Tačiau radikali prorusiška retorika yra pavojinga jūsų šalims“, – perspėjo V.Zelenskis.

AfD lyderiai pareiškime nurodė: „Atsisakome klausytis kalbėtojo, dėvinčio maskuojamuosius drabužius.“

„Ukrainai dabar nereikia karo prezidento, jai reikia taikos prezidento, kuris būtų pasirengęs derėtis“, – sakė Tino Chrupalla ir Alice Weidel. Jie pridūrė, kad todėl AfD parlamentarai nusprendė antradienį Bundestage palikti savo vietas tuščias.

Kraštutinių dešiniųjų laimėjimai ne tik Vokietijoje, bet ir visoje ES sukėlė nuogąstavimų dėl Vakarų paramos Ukrainai ateities.

Prieš Šveicarijoje vyksiančią Ukrainos taikos konferenciją, į kurią Rusija nekviečiama, tokios partijos kaip AfD skleidžia žinią, kad dabartinė Vakarų strategija apginkluoti Ukrainą karo veiksmų nenutrauks.

Tačiau O.Scholzas antradienį, sveikindamas V.Zelenskį Berlyne vykstančioje Ukrainos atkūrimo konferencijoje, pažadėjo, kad Rusija karo nelaimės.

Jis paragino sąjungininkus nuodugniau peržiūrėti savo karines atsargas ir padėti Ukrainai sustiprinti oro gynybą.

Lietuvos pilietę Minsko teismas dėl šnipinėjimo nuteisė kalėti šešerius metus

18:09

„Belorus“ sanatorija / BNS nuotr.
„Belorus“ sanatorija / BNS nuotr.

Minsko miesto teismas antradienį Lietuvos pilietę Eleną Ramanauskienę pripažino kalta dėl šnipinėjimo ir skyrė jai šešerių metų įkalinimo bausmę, praneša baltarusių žiniasklaida.

Opozicinis portalas afn.by ir televizija ONT pranešė, kad Druskininkų sanatorijos „Belorus“ darbuotoja E.Ramanauskienė pripažinta kalta dėl agento veiklos.
 
Teismo procesas buvo uždaras. Kaip skelbė valstybinė Baltarusijos žiniasklaida, 59-erių E.Ramanauskienė kaltinta tuo, kad ne kartą perdavė informaciją apie poilsiauti atvykusius svečius, įskaitant baltarusių aukšto rango pareigūnus.  

Teigiama, kad ją Lietuvos specialiosios tarnybos užverbavo daugiau kaip prieš 10 metų.

ONT duomenimis, kaltinamajame akte rašyta, kad „Belorus“ darbuotojai perdavė Lietuvos specialiosioms tarnyboms įvairių dokumentų, o direktorius dar ir ėmė kyšius. Nepriklausomas Baltarusijos naujienų portalas „Naša Niva“ nurodo, kad direktoriumi tikriausiai vadinamas buvęs sanatorijos „Belorus“ Druskininkuose vyriausiasis gydytojas Andrejus Kobelis.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija BNS nurodė, kad situacija jai žinoma, tačiau pabrėžia neturinti pagrindo tikėti kaltinimų pagrįstumu.

„Ministerija neturi pagrindo tikėti kaltinimų pagrįstumu ir teikia pilietei visą galimą konsulinę pagalbą. Oficialios Baltarusijos institucijų informacijos apie teismo nuosprendį kol kas nesame gavę“, – teigiama ministerijos atsakyme.

Ministerija taip pat primena rekomendaciją nevykti į Baltarusiją, pabrėždama, jog Lietuvos piliečiai gali būti neteisėtai sulaikomi, jiems pateikiame išgalvoti kaltinimai, yra apklausiami Baltarusijos saugumo struktūrų

Kaip skelbė naujienų portalas 15min, E.Ramanauskienė Baltarusijos pareigūnų galėjo būti sulaikyta pernai, kai vyko atgal į Lietuvą iš Baltarusijos, kur lankė savo šeimos narius.

Pernai vasarą baltarusių žiniasklaida taip pat skelbė, kad dėl šnipinėjimo Lietuvai bus teisiamas buvęs sanatorijos „Belorus“ vyriausiasis gydytojas A.Kobelis. Jį Baltarusijos KGB (Valstybės saugumo komitetas) sulaikė 2022 metų pabaigoje.

Dabar afn.by nurodo, kad jis anksčiau buvo nuteistas kalėti devynerius metus. ONT duomenimis, jis jau atlieka bausmę.

Ukrainos Zaporižios mieste nušautas vietos pareigūnas

18:05

„Scanpix“/„Sipa USA“ nuotr./Ukrainos policija
„Scanpix“/„Sipa USA“ nuotr./Ukrainos policija

Ukrainos Zaporižios mieste, esančiame netoli pietinės fronto linijos, antradienį užpuolikas nušovė vietos pareigūną, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė policija.

„Zaporižios mieste policija ieško vyro, nušovusio vietos pareigūną, – pranešė policija. – Sužeistas vyras mirė. Policija atlieka skubius tiriamuosius ir operatyvinius veiksmus.“

Užpuolikas į pareigūną šovė prie daugiabučio.

Policija pradėjo tyrimą dėl žmogžudystės.

Zaporižia yra maždaug už 20 km nuo fronto linijos.

Okupuotose Ukrainos teritorijose buvo nužudyti keli Maskvos primesti pareigūnai. Dėl šių nužudymų Maskva kaltina Ukrainos saugumo tarnybas.

Panašūs išpuoliai Ukrainos kontroliuojamose teritorijose yra retesni, tačiau Kyjivas teigia užkirtęs kelią keliems pasikėsinimams į prezidentą Volodymyrą Zelenskį.

V.Zelenskis sulaukė akibrokšto Vokietijos parlamente

18:01

dpa/Scanpix/Volodymyras Zelenskis
dpa/Scanpix/Volodymyras Zelenskis

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį kreipdamasis į Vokietijos parlamentą pareiškė, kad Ukraina negali būti padalyta, pateikdamas palyginimą su Berlyno siena.

„Galite suprasti, kodėl taip atkakliai kovojame prieš Rusijos bandymus mus suskaldyti, padalyti Ukrainą. Kodėl darome absoliučiai viską, kad neatsirastų siena tarp mūsų šalies dalių“, – Vokietijos įstatymų leidėjams sakė V. Zelenskis.

Kraštutinių dešiniųjų ir kraštutinių kairiųjų partijos boikotuoja V.Zelenskio kalbą parlamente.

Kraštutinių kairiųjų Sahros Wagenknecht  aljansas (BSW) visiškai nedalyvauja, o kraštutinių dešiniųjų „Alternatyvos Vokietijai“ (AfD) lyderiai pareiškime nurodė: „Atsisakome klausytis kalbėtojo, dėvinčio maskuojamuosius drabužius.“

Norvegija pradės surinkinėti tankus „Leopard 2“

16:15

AFP/„Scanpix“ nuotr./Tankas „Leopard 2“
AFP/„Scanpix“ nuotr./Tankas „Leopard 2“

Norvegija, užsakiusi 54 Vokietijoje pagamintus tankus „Leopard 2“, 37 iš jų surinks savo teritorijoje ir turės galimybę surinkinėti tankus kitoms šalims, antradienį pranešė Norvegijos gynybos ministerija.

Tai pirmas kartas, kai pagrindiniai koviniai tankai bus surinkti šioje NATO šalyje.

Pagal susitarimą su Vokietijos gynybos pramonės įmone „Krauss-Maffei Wegmann“ Norvegijos bendrovė RITEK taps jos subrangove.

Naujoji surinkimo linija Levangeryje, Norvegijos vakaruose, taip pat galės surinkti tankus kitoms šalims.

„Susitarimas padės stiprinti NATO ir Europos pajėgumus ateityje didinti tankų gamybą“, – teigė ministerija.

Be to, planuojama, kad RITEK taps Šiaurės šalių turimų tankų „Leopard“ techninės priežiūros ir modernizavimo centru.

Norvegija, Švedija, Danija ir Suomija savo kariuomenėse naudoja tanko „Leopard 2“ variantus.

2023 metų vasarį Norvegijos vyriausybė užsakė 54 „Leopard 2A8“ už 19,7 mlrd. kronų (1,79 mlrd. eurų), kad pakeistų 36 senstančius „Leopard 2A4“.

Kitą mėnesį Norvegija pranešė, kad pristatė Ukrainai aštuonis „Leopard 2A4“.

J.Stoltenbergas – apie galingą gynybą: Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje dislokuotos NATO kovinės grupės

16:13

dpa/Scanpix/NATO vadovas Jensas Stoltenbergas sėdo prie naikintuvo „Eurofighter“ šturvalo
dpa/Scanpix/NATO vadovas Jensas Stoltenbergas sėdo prie naikintuvo „Eurofighter“ šturvalo

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį Latvijoje pareiškė, kad Aljanso pasirengimas ir gebėjimas ginti visas valstybes nares neturėtų kelti jokių abejonių.

J.Stoltenbergas tai pareiškė Rygos pilyje susitikęs su Latvijos prezidentu Edgaru Rinkevičiumi prieš NATO Rytų flango aukščiausiojo lygio susitikimą.

Paklaustas, kas būtų, jei Rusija užpultų NATO valstybę narę, J.Stoltenbergas pabrėžė, kad Aljansas yra pasirengęs ginti visas sąjungininkes. Pasak jo, per pastaruosius metus Aljanso valstybės narės įgyvendino didžiausią bendros gynybos sistemos plėtrą nuo Šaltojo karo laikų.

Jis pabrėžė, kad rytinio flango šalyse, įskaitant Latviją, Lietuvą ir Estiją, yra dislokuotos NATO kovinės grupės. Pasak J.Stoltenbergo, NATO yra šiame regione, kad gintų ir saugotų. Jis taip pat pažymėjo, kad tai yra būdas užkirsti kelią išpuoliams.

„Atgrasymas ir stipri kolektyvinė gynyba yra svarbūs NATO ne todėl, kad siekiame išprovokuoti konfliktą. Mes stengiamės užkirsti kelią bet kokiam konfliktui, bet kokiam NATO narių užpuolimui. Pagrindinis Aljanso uždavinys – užtikrinti taiką pasitelkiant pakankamai stiprų įvairių lygių atgrasymą“, – žurnalistams sakė NATO vadovas.

Jis taip pat paminėjo Šiaurės Atlanto sutarties 5 straipsnį, kuriame numatyta, kad užpuolimo atveju Aljanso narės privalo padėti viena kitai.

J.Stoltenbergas pabrėžė, kad pastaraisiais metais Aljansas smarkiai sustiprino savo bendrą gynybos sistemą, siekdamas užtikrinti, kad NATO būtų pasirengusi tokiems atvejams.

Plačiau skaitykite ČIA.

Lenkijos ministras įvertino, kiek branduolinių galvučių Rusija gali turėti Kaliningrade

15:07

„Scanpix“/AP nuotr./„Iskander“ raketa
„Scanpix“/AP nuotr./„Iskander“ raketa

Rusija Kaliningrade gali laikyti apie šimtą branduolinių galvučių, pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis per Berlyne vykstančios konferencijos „Ukrainos atstatymas 2024“ atidarymo ceremoniją.

Jis priminė, šis Rusijos anklavas yra už 200 km į šiaurę nuo Varšuvos. Jo nuomone, Rusija ten gali laikyti šimtą branduolinių galvučių.

„Baltarusija vėlgi yra netoli. Tai reiškia, kad Europos Sąjungos užpuolimas yra visiškai įmanomas“, – pabrėžė ministerijos vadovas.

R.Sikorskis taip pat atkreipė dėmesį į Rusijos raketų, kurios ne kartą skrido į Lenkiją per Ukrainos apšaudymą, oro erdvės pažeidimus.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Radoslawas Sikorskis
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Radoslawas Sikorskis

„Kartais jos praskrenda virš mūsų teritorijos ir grįžta į Ukrainą. Kartais jos netyčia įskrenda į mūsų oro erdvę. Netgi vakarinėje Lenkijos dalyje. Ji yra labai arti. Pavojus yra didesnis, nei kai kurie žmonės mano“, – kalbėjo ministras.

Paskutinį karą Rusija pažeidė Lenkijos oro erdvę raketomis kovo 24 d., kai per Ukrainos apšaudymą viena iš raketų įskrido į šalies teritoriją virš Liublino vaivadijos. Reaguodama į tai, Lenkijos užsienio reikalų ministerija iškvietė Rusijos ambasadorių, tačiau jis tai ignoravo ir išvyko iš šalies.

D.Cameronas ragina Ukrainos sąjungininkes smogti ten, kur skauda V.Putinui

14:51

„Scanpix“/AFP nuotr./Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Davidas Cameronas
„Scanpix“/AFP nuotr./Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Davidas Cameronas

Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Davidas Cameronas paragino Vakarų partnerius sugriežtinti savo veiksmus prieš Rusiją ir smogti jai ten, kur labiausiai skauda prezidentui Vladimirui Putinui.

Jo nuomone, atsakymas į raketų smūgius Ukrainos energetikos sistemai turėtų būti atakos prieš jautriausias Rusijos teritorijas.

„Mes sustabdėme rusiškos naftos srautą, tačiau atėjo laikas pasirūpinti, kad Europoje būtų nutrauktas rusiškų dujų tiekimas. Turime padaryti daugiau“, – pabrėžė britų diplomatas Berlyne vykstančioje Ukrainos atkūrimo konferencijoje.

D.Cameronas mano, kad Vakarai sankcijomis turėtų smogti jautriausioms Rusijos sritims.

„Turime pasinaudoti įšaldytu Rusijos turtu. Turime savęs paklausti: ko bijo V.Putinas? Jis bijo, kad mes atsisakysime angliavandenilių. Jis bijo, kad perimsime įšaldytą Rusijos valstybės turtą. Ir aš tikiuosi, kad šią savaitę vyksiančiame Didžiojo septyneto (G7) aukščiausiojo lygio susitikime mes bent jau susitarsime panaudoti įšaldyto turto palūkanas didžiulei paskolai Ukrainai gauti. Ir pinigai pradės plaukti gerokai prieš lapkričio rinkimus Amerikoje“, – kalbėjo užsienio reikalų sekretorius.

Jis taip pat priminė apie Rusijos šešėlinį laivyną, kuris naudoja neapdraustus laivus, keliančius pavojų kitoms šalims.

„Noriu žinoti, kad kiekvieną kartą, kai jie įplaukia į neutralų uostą, jie yra tikrinami, areštuojami ir jiems užkertamas kelias gabenti rusišką naftą ir parduoti ją visame pasaulyje.

Kaip jau sakiau, mes turime visas kortas: stipriausią ekonomiką, geriausius aljansus, patirtį, žinias, ir privalome visa tai panaudoti. Didžioji Britanija atliks savo vaidmenį, mes užsiimame draudimo verslu, ir puiku, kad „Lloyd's Insurance“, kurie šiandien yra čia, padėjo apdrausti Juodąją jūrą“, – sakė D.Cameronas.

Pirmadienį vakare prezidentas Volodymyras Zelenskis atvyko į Vokietiją dalyvauti Ukrainos atkūrimo konferencijoje ir surengti derybas su kancleriu Olafu Scholzu, prezidentu Franku-Walteriu Steinmeieriu ir Bundestago pirmininku Berbeliu Basu. Be to, planuojama, kad jis apsilankys karinėje bazėje, kurioje rengiami Ukrainos kariai.

Danijos žvalgyba pranešė, kad dėl šnipinėjimo sulaikyta rusė

14:02

Danijos policija / Scanpix Denmark / REUTERS
Danijos policija / Scanpix Denmark / REUTERS

Danijos žvalgyba antradienį pranešė, kad dėl įtariamo šnipinėjimo sulaikyta Rusijos pilietė, o žiniasklaida nurodė, kad tai rusų diasporoje gerai žinoma moteris.

PET žvalgybos agentūra pranešė, kad Rusijos pilietė buvo sulaikyta į pietus nuo Kopenhagos ir įtariama „sudariusi sąlygas užsienio žvalgybos tarnybai veikti Danijoje“.

G.Nausėda: NATO susitikimo Vašingtone sėkmė bus matuojama pažanga Ukrainos klausimu

14:01

„AP“/„Scanpix“/Karas Ukrainoje
„AP“/„Scanpix“/Karas Ukrainoje

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog Ukrainos klausimas neišvengiamai bus liepą vyksiančio NATO viršūnių susitikimo Vašingtone dėmesio centre ir būtent Ukrainos klausimu padaryta pažanga bus matuojama jo sėkmė.

„Ukrainos pergalė yra vienintelis būdas sutvarkyti destabilizuotą tarptautinę sistemą ir užkirsti kelią karo plitimui Europoje ateityje“, – antradienį dalyvaudamas Bukarešto devyneto viršūnių susitikime Rygoje kalbėjo jis.

Pasak Prezidentūros, pagrindiniai susitikimo klausimai – pasirengimas NATO viršūnių susitikimui Vašingtone ir ilgalaikė parama Ukrainai.

Užsienio šalių politikams Lietuvos prezidentas akcentavo, kad Vašingtone vyksiantis NATO viršūnių susitikimas neturėtų būti tik šventė, minint aljanso 75-ųjų metinių sukaktį. Pasak G. Nausėdos, susitikime reikalingi aiškūs rezultatai ir būtini sprendimai, stiprinantys visos euroatlantinės erdvės saugumą ir gynybą.

„Vašingtono viršūnių susitikimas bus svarbus etapas, nubrėšiantis euroatlantinės erdvės ateitį. Turime užtikrinti, kad NATO ir toliau išliktų stipriausiu gynybos aljansu. Turime efektyviai įgyvendinti pernai Vilniuje priimtus sprendimus ir dar labiau stiprinti NATO rytinį flangą“, – pranešime cituojamas šalies vadovas.

G.Nausėda pabrėžė NATO regioninių gynybos planų ir rotacinio oro gynybos modelio įgyvendinimo svarbą.

Pasak jo, taip pat būtina siekti didesnių investicijų į gynybą ir dėti visas pastangas įsukant gynybos pramonę.

„Šiandien matome, kad 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto jau nebeužtenka kaip minimalaus užsibrėžto tikslo – norint tvariai stiprinti saugumą ir gynybą, turime siekti bent 3 procentų“, – sakė G. Nausėda.

Antradienio popietę Lietuvos vadovas pasisakys Bukarešto devyneto šalių vadovų diskusijoje dėl paramos Ukrainai.

Bukarešto devynetas vienija NATO rytinio flango šalis. Šis formatas buvo įkurtas 2015 metais, reaguojant į 2014 metais Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją. Jam priklauso Bulgarija, Čekija, Estija, Vengrija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Rumunija ir Slovakija.

Rusija teigia užėmusi dar du kaimus Rytų Ukrainoje

13:59

AFP/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje
AFP/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje

Rusija antradienį pranešė, kad užėmė dar du kaimus Rytų Ukrainoje.

Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad Maskvos pajėgos užėmė Timkovką šiaurės rytinėje Charkovo srityje ir Miasožarivką, vadindama ją rusišku Artemovkos pavadinimu, rytinėje Luhansko srityje.

Palydovo nuotraukoje – Rusijos naikintuvas Su-57 po smūgio

12:49

Maxar/The Warzone/Palydovo nuotraukoje – Rusijos naikintuvas Su-57 po smūgio
Maxar/The Warzone/Palydovo nuotraukoje – Rusijos naikintuvas Su-57 po smūgio

JAV leidinys „The Warzone“ pirmadienio vakarą paskelbė didelės skiriamosios gebos palydovinę nuotrauką, kurioje matomi Ukrainos smūgio pėdsakai naujausiam Rusijos naikintuvui Su-57 Achtubinsko aerodrome. Anksčiau smūgį aerodromui patvirtino Rusijos šaltiniai.

Kaip savo naujausioje apžvalgoje pažymi „Conflict Intelligence Team“ analitikai, „nepaisant to, kad šis lėktuvas neatlieka svarbaus vaidmens dabartiniame kare, jo pamušimas yra svarbi informacinė pergalė: tai egzempliorius, prilygstantis tankui „Armata“.

Vieno naikintuvo  Su-57 kaina, Vakarų žiniasklaidos duomenimis, yra nuo 35 iki 54 mln. JAV dolerių.

Rusija gąsdino branduolinių pratybų vaizdais

15min primena, kad Rusijos gynybos ministerija antradienį paskelbė vaizdo įrašą apie antrąjį Rusijos nestrateginių branduolinių pajėgų pratybų etapą.  Kaip skelbia Laisvės radijas, įrašas nufilmuotas toje pačioje vietoje, kaip ir pirmasis vaizdo įrašas, paskelbtas prieš 21 dieną, – Astrachanės srityje esančiame Achtubinsko aerodrome, už 50 su trupučiu kilometrų nuo Kapustin Jaro poligono, kurį Rusija naudoja tarpžemyninių balistinių raketų bandomiesiems paleidimams.

Birželio 8 d., šeštadienį, Achtubinsko aerodrome Ukraina panaudojo atakos droną, kad apgadintų naujausią Rusijos naikintuvą Su-57. Nežinia, ar antradienį Rusijos gynybos ministerijos paskelbta branduolinių pratybų antrojo etapo filmuota medžiaga daryta prieš šį incidentą, ar jau po jo.

Stopkadras/Rusijos taktinių branduolinių ginklų pajėgų pratybos
Stopkadras/Rusijos taktinių branduolinių ginklų pajėgų pratybos

 

V.Zelenskis: oro gynyba yra atsakymas siekiant sustabdyti Rusiją

12:29

dpa/Scanpix/Priešlėktuvinė gynybos sistema „Patriot“
dpa/Scanpix/Priešlėktuvinė gynybos sistema „Patriot“

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį paragino sąjungininkus atsiųsti daugiau oro gynybos sistemų ir sakė, kad jos yra teisingas atsakymas siekiant sustabdyti Rusijos puolimą ir užsitikrinti ilgalaikę taiką.

„Didžiausias Rusijos strateginis pranašumas prieš Ukrainą yra pranašumas danguje. Tai raketų ir bombų teroras padeda rusų kariams eiti į priekį“, – sakė V.Zelenskis Berlyne vykstančioje Ukrainos atkūrimo konferencijoje.

„Atsakymas yra oro gynyba“, – pabrėžė jis.

Bando gąsdinti Vakarus toliau: Rusija ir Baltarusija pradėjo naują branduolinių pajėgų pratybų etapą

12:12 Atnaujinta 13:26

Stopkadras/Rusijos taktinių branduolinių ginklų pajėgų pratybos
Stopkadras/Rusijos taktinių branduolinių ginklų pajėgų pratybos

Rusijos gynybos ministerija skelbia, kad kartu su Baltarusija pradėjo antrąjį nestrateginių branduolinių pajėgų pratybų etapą.

Teigiama, kad Rusijos ir Baltarusijos kariškiai „turės išspręsti bendro pasirengimo koviniam nestrateginių branduolinių ginklų panaudojimui klausimus“.

„Pratybomis siekiama palaikyti Rusijos ir Baltarusijos nestrateginių branduolinių ginklų kovinio panaudojimo padalinių personalo ir įrangos parengtį, siekiant besąlygiškai užtikrinti sąjunginės valstybės suverenitetą ir teritorinį vientisumą“, – teigė ministerija.

Rusijos gynybos ministerijos išplatintame pusantros minutės trukmės vaizdo įraše rodomos „Iskander“ raketų sistemos. Po to jame matomi naikintuvai MiG-31 ir strateginių raketų nešėjai Tu-22, kylantys nuo pakilimo tako, taip pat filmuota jų skrydžio ir grįžimo į aerodromą medžiaga.

VIDEO: Bando gąsdinti Vakarus toliau: Rusija parodė naujų vaizdų iš branduolinių ginklų pratybų

Nustatė, kur nufilmuota vaizdo medžiaga

Laisvės radijo nuotr./Laisvės radijas geolokalizavo vaizdo įrašą apie Rusijos branduolinės pratybas
Laisvės radijo nuotr./Laisvės radijas geolokalizavo vaizdo įrašą apie Rusijos branduolinės pratybas

Laisvės radijas geolokalizavo Rusijos gynybos ministerijos paskelbtą vaizdo įrašą apie antrąjį Rusijos nestrateginių branduolinių pajėgų pratybų etapą. Jis nufilmuotas toje pačioje vietoje, kaip ir pirmasis vaizdo įrašas, paskelbtas prieš 21 dieną, – Astrachanės srityje esančiame Achtubinsko aerodrome, už 50 su trupučiu kilometrų nuo Kapustin Jaro poligono, kurį Rusija naudoja tarpžemyninių balistinių raketų bandomiesiems paleidimams.

Tuo pat metu artimiausia taktinių branduolinių užtaisų saugojimo vieta, pažymi JT nusiginklavimo tyrimų instituto Ženevoje vyresnysis tyrėjas ir Rusijos branduolinių pajėgų projekto vadovas Pavelas Podvigas, yra Morozovske, daugiau kaip už 300 kilometrų nuo Achtubinsko.

Birželio 8 d., šeštadienį, Achtubinsko aerodrome Ukraina panaudojo atakos droną, kad apgadintų naujausią Rusijos naikintuvą Su-57. Nežinia, ar antradienį Rusijos gynybos ministerijos paskelbta branduolinių pratybų antrojo etapo filmuota medžiaga daryta prieš šį incidentą, ar jau po jo.

O.Scholzas: V.Putinas Ukrainoje nenugalės

12:11

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Karas Ukrainoje
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Karas Ukrainoje

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį, sveikindamas prezidentą Volodymyrą Zelenskį Berlyne vykstančioje Ukrainos atkūrimo konferencijoje, pažadėjo, kad Rusija karo nelaimės.

„Nebus jokios karinės pergalės ir jokios padiktuotos taikos“, – sakė O.Scholzas.

Jis paragino Rusijos vadovą Vladimirą Putiną „baigti savo brutalią kampaniją ir išvesti savo karius“.

O.Scholzas taip pat paragino sąjungininkus nuodugniau peržiūrėti savo karines atsargas ir padėti Ukrainai sustiprinti oro gynybą.

„Norėčiau nuoširdžiai paprašyti visų, kurie šiandien čia susirinko: visomis įmanomomis priemonėmis paremkite mūsų iniciatyvą stiprinti Ukrainos oro gynybą“, – sakė O.Scholzas delegatams konferencijoje.

Vokietija imasi lyderystės iniciatyvoje, kuria siekiama išplėsti paramą Ukrainai oro gynybos sistemomis, ir pati skyrė Kyjivui tris sistemas „Patriot“.

Ukrainos pajėgos skelbia numušusios Rusijos šturmo lėktuvą Su-25

11:26

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Facebook“/Rusijos karinis lėktuvas Su-25
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Facebook“/Rusijos karinis lėktuvas Su-25

Ukrainiečiai Pokrovskės sektoriuje pirmadienį numušė Rusijos šturmo lėktuvą Su-25, pranešė šalies ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.

Pranešime socialiniame tinkle „Facebook“ nurodoma, kad Pokrovskės sektorius rytinėje Donecko srityje šiuo metu yra karščiausias mūšio lauko taškas.

Praėjusį mėnesį Ukrainos pajėgos numušė kelis rusų šturmo lėktuvus.

Karių trūkumą patirianti Rusija ėmėsi naujos taktikos: tai pastebėjo ir Ukraina

11:21

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos kariai
„AFP“/„Scanpix“/Rusijos kariai

Kadangi nebeįmanoma padidinti rusų karių skaičiaus Kremliui neskelbiant naujos mobilizacijos, Rusija verbuoja vis daugiau karių iš Afrikos šalių.

„Tikėtina, kad ši verbavimo kampanija kompensuos didelius Rusijos nuostolius mūšio lauke ir parems puolimą keliuose frontuose. Kadangi kalinių verbavimo rezervas, atrodo, pasiekė aukščiausią tašką, Rusija, siekdama išvengti tolesnės mobilizacijos Rusijoje, tikriausiai plečia verbavimą pasaulio pietuose“, – sakoma Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos pranešime.

Jame pažymima, kad ankstesnė Rusijos piliečių mobilizacija į karą „ne tik pablogino prezidento Vladimiro Putino ir Rusijos vyriausybės įvaizdį šalyje, bet ir lėmė rekordinį darbo jėgos trūkumą ir kvalifikuotų darbuotojų, tokių kaip gydytojai ir IT specialistai, nutekėjimą“, – aiškina britų analitikai.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinės žvalgybos valdyba skelbė, kad Rusija Afrikos šalių piliečiams, kurie sutinka dalyvauti kare Ukrainoje, siūlo 2 tūkst. JAV dolerių registracijos premiją ir 2200 JAV dolerių mėnesinį atlyginimą

Be viso to Kremlius tokiems savanoriams žada suteikti Rusijos pasą.

Užverbuoti afrikiečiai skiriami į šturmo dalinius, kurie dažnai tarnauja sudėtingiausiuose fronto ruožuose – žinoma apie tokių dalinių panaudojimą Charkivo srities Vovčansko puolimuose.

Be samdinių verbavimo, Kremlius taip pat taiko spaudimo taktiką į Rusiją atvykstantiems užsienio studentams ar darbininkams, kuriems grasinama deportacija, jei jie nesutiks dalyvauti kariniuose mokymuose, agentūrai „Bloomberg“ su anonimiškumo sąlyga sakė Europos diplomatai.

Plačiau skaitykite ČIA.

Apipylė autobusus benzinu ir bandė padegti: pirštu beda į Rusiją

10:58

Imago / Scanpix nuotr./Čekijos policija
Imago / Scanpix nuotr./Čekijos policija

Čekijos policija sulaikė vyrą, įtariamą bandymu padegti viešąjį transportą Prahoje, pirmadienį pranešė ministras pirmininkas.

Jo teigimu, labai tikėtina, kad prie šio sąmokslo prisidėjo Rusija. 

Policija nepateikė jokios informacijos apie tai, ar Maskva kaip nors susijusi su šiuo sąmokslu. Socialiniame tinkle „X“ Čekijos žvalgybos tarnyba BIS pareiškė, kad atsiranda vis daugiau įrodymų apie Maskvos dalyvavimą sabotažo aktuose visoje Europoje. 

Čekijos ministras pirmininkas Petras Fiala nurodė, kad nusikaltimas įvykdytas ketvirtadienį, o įtariamasis sulaikytas šeštadienį. 

Labai tikėtina, kad išpuolį organizavo ir finansavo Rusija, žurnalistams sakė premjeras.

Policijos viršininkas Martinas Vondrašekas pranešė, kad Čekijos sostinėje sulaikytas įtariamasis yra 26-erių užsienietis. 

Dienraštis „Denik N“ teigė, kad vyras iš Pietų Amerikos benzinu apipylė Prahos transporto bendrovės garaže stovėjusius autobusus, tačiau jų padegti nespėjo.

Jei terorizmu įtariamas vyras bus pripažintas kaltu, jam grės laisvės atėmimas iki gyvos galvos, sakė policijos viršininkas. 

Rusijai prieš daugiau nei dvejus metus pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, Čekija Kyjivui teikia didelę karinę ir humanitarinę pagalbą. 

Čekija šiuo metu vadovauja tarptautinei iniciatyvai dėl šaudmenų Ukrainos kariuomenei pirkimo už Europos ribų. Tikimasi, kad pirmosios prekės bus išsiųstos šį mėnesį. 

Pirmadienį P.Fiala pridūrė, kad kelios Europos šalys, įskaitant Lenkiją ir Lietuvą, neseniai pranešė apie sabotažo atvejus, dėl kurių kaltina Rusijos šnipus.

Praėjusį mėnesį Čekijos valdžios institucijos dėl pakartotinių kibernetinių išpuolių prieš vietos infrastruktūrą apkaltino su Rusijos karinės žvalgybos tarnyba GRU susijusią grupę APT28, kuri dar žinoma kaip „Fancy Bear“. 

Užsienio reikalų ministras Janas Lipavsky dėl šios bylos iškvietė Rusijos ambasadorių.

Apie panašius išpuolius pranešė ir Lenkija bei Vokietija. 

Čekijos žvalgyba taip pat kaltina GRU 2014-aisiais surengus du sprogdinimus amunicijos sandėlyje šalies rytuose, per kuriuos žuvo du darbuotojai.

Balandį policija atidėjo šią bylą teigdama, kad Rusija atsisakė bendradarbiauti. 

Žiniasklaida: Rusija gali sulaukti nuolaidų net ir Ukrainos taikos susitikime Šveicarijoje

09:52

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Volodymyras Zelenskis
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Volodymyras Zelenskis

Aukščiausiojo lygio taikos susitikimo Šveicarijoje dalyviams greičiausiai bus pasiūlytas bendras pareiškimas, kuriame Rusija nebus raginama išvesti karius iš Ukrainos, skelbia japonų transliuotojas „NHK World“, susipažinęs su baigiamuoju susitikimo pareiškimu.

Anksčiau Šveicarijos vyriausybė nurodė, kad aukščiausiojo lygio susitikime dalyvaus 90 šalių ir organizacijų, iš kurių apie 40 bus užsienio šalių vadovai.

Pasak pranešimo, bendro pareiškimo projekte minimi tik trys iš dešimties Ukrainos taikos formulės punktų: branduolinių elektrinių sauga, aprūpinimas maistu, visų kalinių paleidimas ir į Rusiją deportuotų vaikų grąžinimas.

Tačiau minėtame dokumente trūksta esminių Ukrainos taikos formulės punktų: Rusijos pajėgų išvedimo iš Ukrainos teritorijos, Ukrainos teritorinio vientisumo atkūrimo.

Manoma, kad bendrame pareiškime bus pabrėžiama Rusijos dalyvavimo diskusijose dėl taikos svarba.

„Diplomatinių šaltinių teigimu, Rusijos karių išvedimas ir kitos nuostatos, kurių reikalavo Ukraina, nebuvo įtrauktos į pareiškimo projektą, atsižvelgiant į kai kurių Azijos ir Artimųjų Rytų šalių, kurių ekonomika sparčiai auga ir kurios palaiko ryšius su Rusija, pozicijas“, – pridurė NHK.

Šis susitikimas vyks birželio 15-16 d. Šveicarijoje. Aukščiausiojo lygio susitikime šalys ir organizacijos taip pat aptars Ukrainos taikos formulę, kuri savo ruožtu turėtų padėti sąžiningomis sąlygomis užbaigti plataus masto karą Ukrainoje.

Pasak Šveicarijos prezidentės Violos Amherd, šiuo metu jos šalyje prieš pasaulinį taikos aukščiausiojo lygio susitikimą fiksuojamas kibernetinių atakų ir dezinformacijos kampanijų skaičiaus padidėjimas.

Rusija numetė galingą bombą ant gyvenamojo rajono Kostiantynivkoje

09:32

Donecko srities prokuratūra/ „Telegram“/Rusijos atakos padariniai Kostiantynivkoje
Donecko srities prokuratūra/ „Telegram“/Rusijos atakos padariniai Kostiantynivkoje

Rusijos pajėgos numetė KAB-500 bombą ant gyvenamojo rajono Kostantynivkoje, Donecko srityje, sužeisti penki civiliai gyventojai, pranešė Donecko srities prokuratūra.

Teigiama, kad pirmadienį 23.20 val. Rusijos pajėgos sudavė oro smūgį Kostantynivkos miestui. Preliminariais duomenimis, rusai ant pasienio gyvenvietės numetė plenarinę bombą KAB-500.

Donecko srities prokuratūra/ „Telegram“/Rusijos atakos padariniai Kostiantynivkoje
Donecko srities prokuratūra/ „Telegram“/Rusijos atakos padariniai Kostiantynivkoje

Sprogmuo pataikė į gyvenamąjį kvartalą. Pasak pranešimų, namų butuose stiklo duženos ir galinga sprogimo banga sužeidė 5 vietos gyventojus. Į ligoninę buvo nuvežti 65 metų vyras ir 63-88 metų moterys.

Nukentėjusiesiems diagnozuota galvos trauma ir daugybinės pjautinės kūno žaizdos, visiems suteikta kvalifikuota medicinos pagalba.

Buvo apgadinta mažiausiai 13 daugiabučių namų.

Suomija kaltina Rusijos karinį orlaivį pažeidus šalies sieną

08:58

Wikipedia.com iliustr./Rusijos strateginis bombonešis Tu-95
Wikipedia.com iliustr./Rusijos strateginis bombonešis Tu-95

Suomijos gynybos ministerija pradėjo tyrimą dėl įtariamo Rusijos karinio lėktuvo padaryto šalies oro erdvės pažeidimo, rašo naujienų svetainė „The Moscow Times“.

„Įtariama, kad Rusijos karinis orlaivis pažeidė teritoriją rytinėje Suomijos įlankos dalyje, prie Lovysos. Galimas teritorijos pažeidimas įvyko birželio 10 d. rytą. Lėktuvas Suomijos oro erdvėje išbuvo apie dvi minutes“, – pranešė Suomijos gynybos ministerija.

Gynybos ministras Antti Häkkänenas sakė, kad Helsinkis rimtai vertina galimą pažeidimą, o valdžios institucijos pradėjo incidento tyrimą.

„Ankstesnis patvirtintas Rusijos aviacijos padarytas teritorijos pažeidimas įvyko 2022 m. rugpjūčio mėn. Du Rusijos naikintuvai buvo įskridę į Suomijos oro erdvę Suomijos įlankoje“, – pridūrė ministerija.

Tuo tarpu Rusijos gynybos ministerija patikslino, kad tolimosios aviacijos lėktuvai vykdė planinius skrydžius oro erdvėje virš neutralių Baltijos, Barenco ir Norvegijos jūrų vandenų.

„Renginyje dalyvavo strateginiai raketiniai lėktuvnešiai Tu-95ms, taip pat tolimojo nuotolio bombonešiai Tu-22m3. Ilgiausias skrydis iš viso truko daugiau kaip 6 valandas. Tam tikrais maršruto etapais tolimojo nuotolio bombonešius lydėjo užsienio šalių naikintuvai“, – teigė Rusijos gynybos ministerija.

Ji pabrėžė, kad visi Rusijos karinių oro pajėgų skrydžiai vykdomi „griežtai laikantis“ tarptautinių oro erdvės naudojimo taisyklių.

Praėjusių metų pabaigoje, Suomijai tapus NATO nare, Helsinkis ir Vašingtonas pasirašė bendradarbiavimo gynybos srityje susitarimą. Pagal jį Jungtinių Valstijų kariai galės greitai atvykti į Suomiją ir padėti jai konflikto atveju. Jam pasirengti bus suteikta nevaržoma prieiga prie 15 objektų ir teritorijų, kuriose jie galės laikyti karinę įrangą ir amuniciją, anksčiau skelbė naujienų agentūra „Reuters“, cituodama susitarimo tekstą.

Tarp šių objektų – keturios oro pajėgų bazės, karinis uostas ir geležinkelis šalies šiaurėje. Karinės įrangos sandėliai bus įrengti palei bėgius, vedančius į Rusijos sieną.

Atokioje Rusijos vietovėje sudužo naikintuvas Su-34: visą įgula žuvo vietoje

08:35

wikipedia.com nuotr./Su-34 karo lėktuvas
wikipedia.com nuotr./Su-34 karo lėktuvas

Antradienį ryte pranešta, kad kalnuotoje vietovėje Šiaurės Osetijoje sudužo Rusijos oro ir kosmoso pajėgų naikintuvas bombonešis Su-34. Rusijos gynybos ministerija skelbia, kad visa įgula žuvo vietoje.

Pasak Rusijos valstybinių žiniasklaidos priemonių „RIA Novosti“ ir „TASS“, lėktuvas nukrito per planinį mokomąjį skrydį.

Preliminari katastrofos priežastis – techninis gedimas.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Mėsmalė, kurioje malami žmonės“: Ukrainos karys papasakojo apie pasikeitusią rusų taktiką

08:20

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Ukrainos kariai
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Ukrainos kariai

Nepaisant to, kad karštasis mūšio dėl Avdijivkos etapas baigėsi Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms pasitraukus iš miesto, įnirtingi mūšiai regione nesiliauja. Apie dabartinius mūšius ir pasikeitusią Kremliaus karių taktiką Estijos leidiniui „Postimees“ papasakojo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 110-osios atskirosios mechanizuotosios brigados, pavadintos Marko Bezručko vardu, karys Ivanas Sekachas.

„Tai vyksta nuolat, priešai puola bet kuriuo paros metu. Per dieną mūsų brigada sunaikina apie šimtą rusų karių ir dvigubai daugiau sužeidžia“, – sakė jis.

Plačiau skaitykite ČIA.

Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus

07:40

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Ukrainos kariai
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Ukrainos kariai

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą buvo likviduota 1100 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios Rusijos pusė patyrė didesnį nei 520 tūkst. gyvosios jėgos nuostolį.

Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinti 23 tankai, 32 šarvuotosios kovos mašinos, 46 atilerijos sistemos, viena daugkartinio paleidimo raketų sistema, 5 priešlėktuvinės gynybos sistemos, 58 automobilių įrangos autocisternų, degalų talpų vienetų ir 21 specialiosios įrangos vienetas.

Ukrainos gynėjai taip pat numušė vieną Rusijos lėktuvą ir 13 bepiločių orlaivių.

Amerikiečiai po dešimtmečio draudimo atrišo rankas „Azov“ brigadai

07:32 Atnaujinta 10:28

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Brigados „Azov“ rėmėjai
ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Brigados „Azov“ rėmėjai

JAV prezidento Joe Bideno administracija atšaukė draudimą tiekti ginklus Ukrainos nacionalinės gvardijos 12-ajai specialiųjų pajėgų brigadai „Azov“, pranešė „The Washington Post“.

„Po nuodugnaus patikrinimo 12-oji specialiųjų pajėgų brigada „Azov“ praėjo patikrinimą, kurį atliko JAV valstybės departamentas", - sakoma institucijos pranešime.

Valstybės departamentas rėmėsi Leahy įstatymu, pagal kurį draudžiama teikti JAV karinę pagalbą užsienio kariniams vienetams, kurie, kaip pranešama, yra padarę rimtų žmogaus teisių pažeidimų. Jis pavadintas buvusio senatoriaus Patricko Leahy, kuris ir parašė šį įstatymą, vardu.

Valstybės departamentas nerado „jokių įrodymų“ apie tokius pažeidimus, sakoma pareiškime.

Valstybės departamento atstovas atsisakė pasakyti, kada draudimas buvo panaikintas ir ar amerikiečių ginklai jau pasiekė brigadą.

Kuo kaltino anksčiau

Brigada „Azov“, žinoma dėl atkaklios, bet galiausiai nesėkmingos „Azovstal“ plieno gamyklos Mariupolyje gynybos Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pradžioje, laikoma ypač veiksminga kovine jėga. Tačiau maždaug prieš dešimtmetį jai buvo uždrausta naudoti amerikietiškus ginklus, nes JAV pareigūnai nustatė, kad kai kurie jos įkūrėjai išpažino rasistines, ksenofobines ir ultranacionalistines pažiūras, o JT žmogaus teisių pareigūnai apkaltino grupę humanitariniais pažeidimais.

Dabar ši brigada, kadaise buvusi savanorių sukarinta grupuotė, kuri 2015 m. įtraukta į Ukrainos nacionalinę gvardiją, galės gauti tokią pačią JAV karinę pagalbą kaip ir bet kuris kitas dalinys. Politikos pokytis buvo atskleistas Kyjivui pradedant vasaros kovų sezoną ir susiduriant su Rusijos kariuomene, kuri sustiprino spaudimą.

Draudimo atšaukimas buvo pagrindinis Ukrainos pareigūnų prioritetas, nes, pasak jų, 2022 m. gindama „Azovstal“ gamyklą brigada būtų galėjusi veikti veiksmingiau, jei būtų turėjusi galimybę naudotis JAV įranga. Brigados nariams taip pat buvo uždrausta dalyvauti JAV kariuomenės organizuojamuose mokymuose.

V.Zelenskis pranešė atvykęs į Vokietiją susitikti su O.Scholzu

07:23

V. Zelenskis pranešė atvykęs į Vokietiją susitikti su O. Scholzu / Eric Tschaen-Pool/SIPA / Eric Tschaen-Pool/SIPA
V. Zelenskis pranešė atvykęs į Vokietiją susitikti su O. Scholzu / Eric Tschaen-Pool/SIPA / Eric Tschaen-Pool/SIPA

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienio naktį pranešė atvykęs į Vokietiją derybų su kancleriu Olafu Scholzu ir kad dalyvautų Ukrainos atkūrimo konferencijoje.

„Kancleris Scholzas ir aš aptarsime tolesnę pagalbą gynybos srityje, Ukrainos oro gynybos sistemos plėtrą ir bendrą ginklų gamybą“ prieš šį savaitgalį Šveicarijoje vyksiantį svarbų taikos viršūnių susitikimą, rašė V.Zelenskis socialiniame tinkle „X“.

Berlynas neseniai leido Ukrainai naudoti Vokietijos ginklus smogti taikiniams Rusijoje, ilgą laiką atsisakęs tai daryti, bijodamas išprovokuoti karo su Rusija eskalavimą.

Po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metų vasarį Vokietija atsisakė savo tradicinės pacifistinės pozicijos ir tapo antrąja pagal dydį karinės įrangos Kyjivui tiekėja po Jungtinių Valstijų.

V.Zelenskis antradienį ir trečiadienį dalyvaus Ukrainos atkūrimo konferencijoje, kurioje dalyvaus 10 ministrų pirmininkų, kitų vyriausybių ir privataus sektoriaus atstovų.

„Atsižvelgiant į Rusijos oro terorą, skubūs sprendimai Ukrainos energetikos sektoriui bus mūsų prioritetas“, – sakė V.Zelenskis.

„Taip pat susitiksiu su federaliniu prezidentu Franku-Walteriu Steinmeieriu ir Bundestago pirmininke Barbel Bas, taip pat aplankysiu karinę bazę, kurioje treniruojasi mūsų kariai“, – pridūrė jis.

Vėliau V.Zelenskis vyks į Šveicariją, kur dalyvaus konferencijoje dėl taikos Ukrainoje, kurioje dalyvaus 90 šalių ir organizacijų. Rusija nebuvo pakviesta, o Kinija nedalyvaus.

Analitikai įvertino, kas trukdo Rusijos pajėgoms pilnai apsaugoti Krymą nuo Ukrainos smūgių

07:00 Atnaujinta 08:10

„IMAGO“/„Scanpix“/Krymo tiltas
„IMAGO“/„Scanpix“/Krymo tiltas

Ukrainos smūgiai prieš Rusijos karinius ir logistikos objektus, susiję su Jungtinių Valstijų leidimu taikytis į karinius objektus Belgorodo srityje, galėjo priversti Rusijos pajėgas pakeisti savo dislokacijos ir transporto schemas, rašo Karo studijų instituto (ISW) analitikai.

Pirmadienį Kryme įsikūręs ukrainiečių partizanų judėjimas „Atesh“ pranešė, kad Rusijos pajėgos neseniai perkėlė oro gynybos sistemas iš okupuoto Krymo į Belgorodo sritį ir kad dėl to Rusijos priešlėktuvinė gynyba ne visiškai dengia Krymą. Šeštadienį filmuotoje medžiagoje matyti, kad Rusija pradėjo gabenti degalus per Kerčės sąsiaurį geležinkelio tiltu.

Balandžio 29 d. Ukrainos Pietų operatyvinės vadovybės atstovas spaudai Dmytro Pletenčiukas pareiškė, kad Rusijos valdžios institucijos nuo 2024 m. kovo mėn. per Kerčės sąsiaurio geležinkelio tiltą nevežė degalų dėl grėsmės, kad kertant tiltą degalų transportui gali būti surengtas Ukrainos smūgis, kuris gali uždegti ir galbūt sunaikinti tiltą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Incidentas Kerčės sąsiauryje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Incidentas Kerčės sąsiauryje

Pirmadienį Ukrainos karinis naujienų leidinys „Militarnyj“ įvertino, kad gegužės 30 d. Ukrainos smūgiai geležinkelio perkėloms per Kerčės sąsiaurį paskatino Rusijos valdžios institucijas vėl pradėti gabenti degalus per geležinkelio tiltą.

Neaišku, ar Rusijos valdžios institucijos artimiausiu ir vidutinės trukmės laikotarpiu toliau naudos Kerčės sąsiaurio geležinkelio tiltą degalams ir logistikai gabenti į okupuotą Krymą.

Tokiu būdu greičiausiai būtų palengvinti kai kurie logistikos suvaržymai, nes Rusija stengiasi kompensuoti prarastus keltus per sąsiaurį, tačiau Kerčės sąsiaurio tiltas taptų vis labiau pažeidžiamas Ukrainos smūgių, ypač jei, kaip pranešė „Ateš“, Rusijos priešlėktuvinės gynybos aprėptis Kryme būtų pabloginta.

Kitas atnaujinimas po   30 s.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Geriausia investicija – rūpinimasis savo sveikata
Reklama
Leiskite sau pasijusti geriau
Reklama
„Huawei Watch Fit 3“ – laikrodis, skatinantis pozityvius sveikatos įpročius
Reklama
Pekla ar gyvybės pradžia? Atskleidė, kaip kiekvienas grožio entuziastas gali prisidėti prie pelkių išsaugojimo
Užsisakykite
15min naujienlaiškius