Svarbiausios naujienos
- D.Kuleba: jei taip ir toliau, pralaimėsime karą
- V.Zelenskis paskyrė naują Ukrainos sausumos pajėgų vadą
- „Kai V.Putinas mirs“: Rusijos tyrinėtoja pateikė Kremliaus ateities scenarijus
- „Krymskij veter“: naktį uoste galėjo nukentėti didelis Rusijos desantinis laivas
- V.Putinas atsiprašė A.Merkel: tokie žodžiai žurnalistus privertė plačiai nusišypsoti
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
D.Kuleba: jei taip ir toliau, pralaimėsime karą
17:10
Mūšio lauke viskas atrodo blogai. Tačiau pirmaisiais 2022 m. mėnesiais viskas atrodė dar blogiau. Taip interviu laikraščiui „Financial Times“ sakė buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
Kartu jis tvirtino, kad Ukraina dar neturi priemonių ir įrankių, kurie leistų „pakeisti padėtį ir pakeisti įvykių raidos trajektoriją“.
„Ir jei taip tęsis toliau, mes pralaimėsime karą“, – mano diplomatas.
Tačiau jis pažymėjo, kad klausimas, kodėl Vakarai nieko nedaro, paprastai yra sunkiausias.
„Pokalbiuose su Europos ir Amerikos ekspertais nekenčiu to, kad visi klausia, ką Ukraina yra pasirengusi daryti, ką Ukraina yra pasirengusi priimti. O aš sakau: vaikinai, pirmiausia suraskite atsakymą į klausimą, ką V.Putinas pasirengęs priimti. Nes iš čia ir kyla karas“, – sakė buvęs ministras.
„Pasisekė, kad JAV prezidentu buvo J.Bidenas“
D.Kuleba taip pat mano, kad Ukrainai pasisekė, jog 2022 m. JAV prezidentu buvo Joe Bidenas.
„Nes jei tai būtų buvęs kas nors kitas, mūsų padėtis būtų buvusi daug blogesnė. Joe Bideno širdyje yra vietos Ukrainai. Tačiau jo protą suformavo Šaltojo karo logika. Su juo nekalbėsi apie Ukrainos narystę NATO. Su juo nekalbėsite apie branduolinius ginklus. Nes būtent tai jį erzina“, – apibendrino buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras.
Dienraštis „The Wall Street Journal“ neseniai pranešė, kad dabartinis JAV prezidentas Joe Bidenas nesuspės panaudoti pažadėtų pinigų ginklams Kyjivui tiekti. Žiniasklaidos teigimu, Vašingtonas, norėdamas laiku panaudoti likusias lėšas, turės tiekti ginklų už daugiau nei 110 mln. JAV dolerių per dieną.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
09:05
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„The Times“ įvardija priežastis, kodėl po beveik trejų karo metų V.Zelenskio populiarumas sumažėjo
23:56
Praėjus beveik trejiems metams nuo karo Ukrainoje pradžios, prezidento Volodymyro Zelenskio populiarumas mažėja, ir labai nedaug ukrainiečių jį mato kaip savo būsimą prezidentą, rašo dienraštis „The Times“.
Kyjivo socialinės stebėsenos centro paskelbtos visuomenės nuomonės apklausos duomenimis, tik 16 proc. balsuotų už jo perrinkimą antrai kadencijai. Apklausa taip pat parodė, jog apie 60 proc. respondentų pageidautų, kad V.Zelenskis net nekandidatuotų.
„Labai sunku būti populiariu prezidentu, kai trejus metus vyksta visavertis karas. Žmonės yra pavargę, ir beveik kiekvienas turi ką nors, ko neteko. Tai didžiulis iššūkis V.Zelenskiui“, – sakė Ukrainos parlamento narė Oleksandra Ustinova.
Apklausos lyderiu, aplenkęs V.Zelenskį, su 27 proc. balsų tapo buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas, kuris nuo liepos mėnesio eina ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje pareigas.
„Zalužnas, kurį Zelenskis atleido vasarį, pasklidus gandams apie nesutarimus dėl karo eigos, taip pat yra Ukrainos veikėjas, kuriuo labiausiai pasitikima, parodė apklausa. Nors jis dar atvirai nedeklaravo jokių politinių ambicijų, jo paskyrimą į diplomatinį postą Londone daugelis analitikų vertino kaip V.Zelenskio bandymą nustumti jį į antrą planą“, – sakoma straipsnyje.
Pažymima, kad vis dar neaišku, kada ukrainiečiai galės išsirinkti kitą prezidentą. V.Zelenskio kadencija baigėsi gegužę, tačiau nauji rinkimai buvo sustabdyti neribotam laikui dėl karo padėties, įvestos 2022 m. prasidėjus Rusijos invazijai. Didžioji dauguma ukrainiečių pritaria šiam žingsniui, nurodydami pavojus ir logistinius iššūkius, susijusius su visuotinio balsavimo organizavimu karo metu.
Svarbus veiksnys, skatinantis gandus apie kitais metais vyksiančius rinkimus, yra poreikis pasipriešinti Rusijos naratyvui, kad V.Zelenskis yra neva neteisėtas lyderis.
Nors prieš įtikinamą pergalę 2019 m. V.Zelenskis sakė, kad nekandidatuos antrai kadencijai, vėliau jis teigė, kad kandidatuotų, jei rinkimai vyktų karo metu. Londono universitetinio koledžo Ukrainos studijų profesorius Andrew Wilsonas sakė: „Daugelis kalbų apie pirmalaikius rinkimus grindžiamos prielaida, kad geriau juos surengti, kol Zelenskio populiarumas dar labiau nesumažėjo. Prezidento aparatas yra gana pajėgus sumažinti konkurentų skaičių.“
Pažymima, kad yra pavojus, jog V.Zelenskio populiarumas gali dar labiau sumažėti, jei jis sutiks su Vašingtono siūlymu, kad Ukraina turėtų pradėti siųsti jaunus vyrus į frontą.
„Turime tai padaryti greitai“: V. Zelenskis paaiškino, kaip sutiktų „nedelsiant“ pasirašyti taikos sutartį su Rusija
21:37
Kyjivas yra pasirengęs nutraukti ugnį be rusų užimtų teritorijų deokupacijos, jei likusi Ukrainos dalis atsidurs „po NATO narystės skėčiu“. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tai pareiškė interviu britų televizijai „Sky News“.
Jo nuomone, neokupuotų Ukrainos dalių narystė NATO galėtų užbaigti „karštąją karo fazę“, tačiau su sąlyga, kad NATO ir toliau pripažins 1991 m. Ukrainos sienas.
„Jei norime sustabdyti karštąją karo fazę, turime užtikrinti, kad Ukrainos teritorija, kurią mes kontroliuojame, atsidurtų po NATO skėčiu. Turime tai padaryti greitai. Ir tada [okupuotas] Ukrainos teritorijas... Ukraina galės susigrąžinti diplomatiniu būdu“, – sakė V.Zelenskis.
Ukrainos vadovas sakė, jog reikia tokio ugnies nutraukimo, kuris galėtų „garantuoti, kad Putinas negrįš“, siekdamas užgrobti likusią Ukrainos teritoriją. Pasak Ukrainos vadovo, NATO turėtų „nedelsiant“ uždengti tą Ukrainos dalį, kurią tebekontroliuoja Kyjivas. Jis teigė, kad tai „labai būtina“, nes priešingu atveju rusai vėl bandys užpulti.
„Reuters“: Kyjivas paprašė NATO oficialaus kvietimo į aljansą jau kitą savaitę
21:30
Kyjivas nori, kad NATO jau kitą savaitę Ukrainai pateiktų oficialų kvietimą prisijungti. Apie tai rašo „Reuters“.
Leidinys gavo Ukrainos užsienio reikalų ministro Andrijaus Sybigos laišką, kuriame jis ragina kolegas iš NATO šalių per susitikimą Briuselyje kitą savaitę pateikti Kyjivui kvietimą.
Tuo pat metu Ukraina teigia sutinkanti, kad neįmanoma prisijungti prie NATO, kol vyksta karas. Tačiau Kyjivo nuomone, kvietimo išsiuntimas dabar parodytų Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kad vienas pagrindinių jo tikslų – neleisti Ukrainai tapti NATO nare – negali būti pasiektas.
Nors NATO diplomatai anksčiau yra sakę, kad šiuo metu Aljanse nėra sutarimo kviesti Ukrainą, A.Sybigos laiške nurodoma, kad dabar yra optimalus laikas tokiam kvietimui.
„Tai būtų tinkamas sąjungininkų atsakas į nuolatinį karo eskalavimą, kurį išprovokavo Rusija ir kurio naujausias pavyzdys – dešimčių tūkstančių Šiaurės Korėjos karių dalyvavimas ir Ukrainos, kaip naujų ginklų bandymų poligono, naudojimas“, – rašė A.Sybiga.
V.Zelenskis teigia, kad Prancūzija paspartins naikintuvų „Mirage“ perdavimą Ukrainai
21:24
Prancūzija paspartins naikintuvų „Mirage“ perdavimo Ukrainai procesą. Tai pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po pokalbio su Prancūzijos kolega Emmanueliu Macronu.
„Produktyviai pasikalbėjau su prezidentu Emmanueliu Macronu. Padėkojau už Prancūzijos pasirengimą padėti skubiai stiprinti Ukrainos oro gynybą, taip pat už visapusišką paramą gynybos srityje ir „Mirage“ lėktuvų perdavimo proceso paspartinimą“, – parašė jis.
Pasak V.Zelenskio, Prancūzija supranta iššūkius, su kuriais susiduria Ukraina.
Jis pridūrė, kad per pokalbį pabrėžė Ukrainos pakvietimo į NATO svarbą, taip pat gynybos pajėgų tolimojo nuotolio pajėgumų plėtrą.
Atskirai buvo aptartas Ukrainos brigadų mokymo ir aprūpinimo tęstinumas tiek Aljanso valstybių narių teritorijose, tiek plėtojant Prancūzijos pasiūlytą idėją dėl mokymo misijų Ukrainos teritorijoje.
Anksčiau žurnalas „Forbes“ pranešė, kad pirmieji trys prancūzų „Dassault Mirage 2000-5“ naikintuvai į Ukrainą turėtų atvykti iki balandžio pabaigos. Buvo pažymėta, kad jie bus aprūpinti geriausia prancūzų ginkluote „oras-žemė“, įskaitant sparnuotąsias raketas SCALP-EG ir sklendžiančiąsias bombas „Hammer“.
Aviacijos ekspertas Valerijus Romanenka sakė, kad Ukraina iš Prancūzijos gali gauti modernizuotus naikintuvus „Mirage 2000-5F“, kurie galėtų tapti tikėtinu Su-24 bombonešių pakaitalu.
Leidinys „Business Insider“ pabrėžė, kad Prancūzijos pažadėti naujieji „Mirage“ naikintuvai būtų dar viena kovinė platforma, galinti paleisti vakarietiškas raketas „Storm Shadow“.
NYT: Rusija bando išvesti iš rikiuotės Ukrainos branduolines elektrines, tai labai pavojinga
20:06
Rusija smūgiuoja į svarbiausias pastotes, susijusias su Ukrainos branduolinėmis elektrinėmis, bandydama jas išjungti. Šie smūgiai gresia katastrofa, rašo laikraštis „The New York Times“, remdamasis ekspertų nuomonėmis.
Rusija nuo pat pirmųjų karo dienų atakuoja Ukrainos energetikos sektorių, bandydama jį sugriauti ir paversti ukrainiečių gyvenimą nepakenčiamu. Iki šiol šios atakos daugiausia buvo nukreiptos į šilumines ir hidroelektrines bei jų energijos perdavimo įrenginius. Tačiau Ukrainos energetikos sistema nesugriuvo, daugiausia dėl to, kad didelė dalis elektros energijos gamybos priklauso nuo atominių elektrinių, kurios iki šiol tiesiogiai nebuvo atakuojamos.
TATENA duomenimis, Rusija nuo rugpjūčio bando atakuoti elektros skirstymo pastotes, sujungtas su branduolinėmis elektrinėmis, siekdama atimti iš Ukrainos paskutinius didelius elektros energijos gamybos pajėgumus. Pasak „Greenpeace Ukraine“ branduolinės energetikos eksperto Seano Burney, prie branduolinių elektrinių prijungtos pastotės ne tik perduoda branduolinių reaktorių pagamintą energiją į tinklą, bet ir tiekia atgal elektrą, reikalingą reaktoriams ir panaudotam kurui aušinti.
„Sutrikdžius aušinimo funkciją viename ar keliuose reaktoriuose, neišvengiamai įvyks branduolinio kuro išsilydymas ir didelio masto radiacijos išmetimas“, – įspėjo „Greenpeace“ žinutėje, nusiųstoje laikraščiui „The New York Times“.
Jungtinių Tautų ekspertai panašų įspėjimą paskelbė pirmadienį išplatintame pareiškime. Jie teigė, kad „tolesnė žala Ukrainos elektros energijos sistemai gali sukelti elektros energijos tiekimo nutraukimą, o tai padidintų riziką, jog veikiantys branduoliniai reaktoriai neteks prieigos prie tinklo, kad galėtų maitinti savo saugos sistemas“. Pareiškime teigiama, kad toks įvykis gali sukelti didelę branduolinę katastrofą.
Kyjivas siekė, kad TATENA į šias pastotes atsiųstų savo nuolatinius darbuotojus, tikėdamasis, kad jų buvimas atgrasys Rusiją nuo puolimo. Juk Rusija turi palaikyti gerus santykius su šia organizacija, kad galėtų toliau eksportuoti savo branduolinės energetikos technologijas.
Tačiau TATENA pareiškė, kad negali rizikuoti savo darbuotojų saugumu. Todėl agentūra surengė tik vieną stebėjimo misiją, o apie papildomus vizitus nepranešama.
„Kai V.Putinas mirs“: Rusijos tyrinėtoja pateikė Kremliaus ateities scenarijus
17:43
Jei Vladimiras Putinas mirs natūralia mirtimi, labai tikėtina, kad elitas bent iš pradžių stengsis išsaugoti jo palikimą, bet vėliau spręs, ar pereiti prie atviresnės socialinės tvarkos, interviu leidiniui „Postimees“ sako Londono Karališkojo koledžo Rusijos instituto vadovė ir profesorė Gulnaz Šarafutdinova, tyrinėjanti Rusijos politiką ir visuomenę.
Rusijos politikos ekspertė mano, kad valdžios skilimas Kremliuje yra mažai tikėtinas, nors visiškai atmesti tokio scenarijaus negalima.
Leidiniui „Postimees“ ekspertė išsamiai papasakojo, kokie galimi scenarijai laukia Rusijos po V.Putino mirties ir kodėl Rusijos visuomenė nesukyla prieš dabartinį Kremliaus režimą.
– Jei V.Putinas mirtų šiandien, kas jau rytoj vyktų Rusijoje?
– Daug kas priklauso nuo to, kaip tai įvyktų.
Jei jis mirtų natūralia mirtimi, labai tikėtina, kad elitas surengtų kokį nors įpėdinystės procesą, kuriuo bent iš pradžių bus bandoma išsaugoti V.Putino palikimą.
Šis procesas galėtų būti ne visai taikus, nes elitas gali nebūti vieningas dėl to, kas turėtų perimti valdžią.
Labai tikėtina, kad būtų išlaikytas status quo.
Jei Vakarų sankcijos ir Rusijos politika išliks tokios, kokios yra dabar, tam tikru metu Rusijos elitas neišvengiamai turės pasirinkti, ar pertvarkyti šalį, kad pagerintų ekonominę padėtį ir pereitų prie didesnio atvirumo.
Tai reiškia, kad reikės pripažinti, jog karo pradžia buvo klaida ir kad Rusijai bus geriau, jei ji bus taiki šalis ir bendradarbiaus su likusiu pasauliu.
Plačiau skaitykite ČIA.
V.Zelenskis paskyrė naują Ukrainos sausumos pajėgų vadą
17:39
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis naujuoju Sausumos pajėgų vadu paskyrė Mychailo Drapatyjų, o vyriausiojo gynybos pajegų vado pavaduotoju – Olehą Apostolą.
Apie tai V.Zelenskis pranešė penktadienį, lapkričio 29 d., po vyriausiojo vado štabo posėdžio, skelbia portalas „New Voice“ (NV).
„Kartu su vyriausiuoju vadu priėmėme keletą personalo sprendimų mūsų kariuomenei. Naujuoju Sausumos pajėgų vadu paskirtas Mychailo Drapatyjus. Vyriausiojo vado pavaduotoju paskirtas Olehas Apostolas“, – sakė prezidentas.
Pasak jo, generolas majoras M.Drapatyjus sėkmingai organizavo gynybą Charkivo kryptimi ir sutrikdė Rusijos pajėgų puolamąją operaciją.
Pulkininkas Olegas Apostolass yra patyręs 95-osios nepriklausomos oro desantininkų brigados vadas.
„Abu jie įrodė savo veiksmingumą mūšiuose. Pagrindinis uždavinys – apčiuopiamai padidinti mūsų kariuomenės kovinį pajėgumą, užtikrinti karių rengimo kokybę ir įdiegti naujoviškus žmonių valdymo metodus Ukrainos pajėgose“, – pridūrė V.Zelenskis.
Keičia sistemą
Lapkričio 22 d. NV šaltinis pranešė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos planuoja pereiti prie korpuso, t. y, brigados, sistemos.
Šaltinis pažymėjo, kad Ukrainos pajėgas reikia reformuoti, nes daugelis padalinių buvo sukurti laikinai, o kai kurie karininkai gali nežinoti savo pavaldinių ar savo brigadų ypatumų.
Lapkričio 19 d. Azovo nacionalinės gvardijos 12-osios specialiosios paskirties brigados vadas, Ukrainos didvyris Denysas Prokopenka paragino keisti kariuomenės valdymo tvarką ir kurti divizijas / kariuomenės korpusus Gynybos pajėgose.
Pasak jo, strateginio planavimo klaidų negalima kompensuoti taktiniu lygmeniu, kai priešas beveik visur turi pranašumą.
D.Kuleba: jei taip ir toliau, pralaimėsime karą
17:10
Mūšio lauke viskas atrodo blogai. Tačiau pirmaisiais 2022 m. mėnesiais viskas atrodė dar blogiau. Taip interviu laikraščiui „Financial Times“ sakė buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
Kartu jis tvirtino, kad Ukraina dar neturi priemonių ir įrankių, kurie leistų „pakeisti padėtį ir pakeisti įvykių raidos trajektoriją“.
„Ir jei taip tęsis toliau, mes pralaimėsime karą“, – mano diplomatas.
Tačiau jis pažymėjo, kad klausimas, kodėl Vakarai nieko nedaro, paprastai yra sunkiausias.
„Pokalbiuose su Europos ir Amerikos ekspertais nekenčiu to, kad visi klausia, ką Ukraina yra pasirengusi daryti, ką Ukraina yra pasirengusi priimti. O aš sakau: vaikinai, pirmiausia suraskite atsakymą į klausimą, ką V.Putinas pasirengęs priimti. Nes iš čia ir kyla karas“, – sakė buvęs ministras.
„Pasisekė, kad JAV prezidentu buvo J.Bidenas“
D.Kuleba taip pat mano, kad Ukrainai pasisekė, jog 2022 m. JAV prezidentu buvo Joe Bidenas.
„Nes jei tai būtų buvęs kas nors kitas, mūsų padėtis būtų buvusi daug blogesnė. Joe Bideno širdyje yra vietos Ukrainai. Tačiau jo protą suformavo Šaltojo karo logika. Su juo nekalbėsi apie Ukrainos narystę NATO. Su juo nekalbėsite apie branduolinius ginklus. Nes būtent tai jį erzina“, – apibendrino buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras.
Dienraštis „The Wall Street Journal“ neseniai pranešė, kad dabartinis JAV prezidentas Joe Bidenas nesuspės panaudoti pažadėtų pinigų ginklams Kyjivui tiekti. Žiniasklaidos teigimu, Vašingtonas, norėdamas laiku panaudoti likusias lėšas, turės tiekti ginklų už daugiau nei 110 mln. JAV dolerių per dieną.
Šokiruojanti naujiena: 4 iš 10 rusų pateisintų branduolinio ginklo panaudojimą Ukrainoje
16:14
39 proc. rusų mano, kad Rusijos branduolinio ginklo panaudojimas per karą Ukrainoje gali būti pateisinamas, rodo lapkričio mėnesį Levados centro atlikta apklausa.
Apklausos duomenimis, 11 proc. respondentų teigė, kad branduolinio ginklo panaudojimas tikrai gali būti pateisinamas, o 28 proc. pasirinko atsakymą „greičiau gali būti pateisinamas“. Šiek tiek mažiau nei pusė, 45 proc. respondentų, mano, kad tai negali būti pateisinama arba greičiau negali būti pateisinama. Apklausos rezultatus konferencijoje „Šalis ir pasaulis: Rusijos realijos-2024“ pristatė Levados centro sociokultūrinių tyrimų skyriaus vadovas Aleksejus Levinsonas.
„Nuolat Rusijos vadovybės atnaujinamos bauginančios kalbos apie branduolinio ginklo panaudojimo galimybę pamažu lemia tai, kad daugėja manančiųjų, jog tai yra priimtina, o iš tikrųjų morališkai pateisinama“, – aiškino A.Levinsonas. Pasak jo, baimė dėl branduolinio ginklo panaudojimo mažėja ir dėl propagandos poveikio: „Mintis „Kas čia tokio?“ jau artėja prie 40 proc.“. Sociologas šiuos skaičius pavadino keliančiais nerimą.
Birželio mėn. buvo 52 proc. manančiųjų, kad branduolinio ginklo panaudojimas negali būti pateisinamas. O 2023 m. balandį tokį atsakymą pateikė 56 proc. respondentų.
Mano, kad gali kilti Rusijos ir NATO konfliktas
Dauguma rusų (56 proc.) mano, kad karas Ukrainoje gali peraugti į ginkluotą konfliktą tarp Rusijos ir NATO šalių, rodo lapkričio mėnesio „Levada“ duomenys. Kad toks konfliktas neįmanomas arba greičiau neįmanomas, teigia 30 proc. respondentų.
„Nors Rusijos visuomenė ir toliau gyvena tarsi normalų gyvenimą, ji puikiai supranta, kad viskas gali priartėti prie to, ką jie laikytų tikru karu“, – aiškino A.Levinsonas, kurį cituoja nepriklausomas portalas „Agentstvo“.
Tuo pat metu karas Ukrainoje ir toliau palaiko Rusijos vyriausybės reitingą net ir trečiaisiais jos veiklos metais. Prieš karą pritarimo V.Putinui lygis (63 proc. 2021 m. lapkritį) buvo artimas istoriniam minimumui, o 2024 m. lapkritį jis siekia 87 proc. Prieš plataus masto karą dauguma žmonių nepritarė žemųjų parlamento rūmų veiklai, o 2024 m. lapkritį Valstybės Dūmos veiklai pritaria 61 proc. respondentų.
Nuo pat karo pradžios Rusijos valdžios institucijos ir prezidentas Vladimiras Putinas ne kartą užsiminė apie galimybę panaudoti branduolinį ginklą. Pastaraisiais mėnesiais Rusijos vadovas apie tai kalbėjo dažnai, siekdamas užkirsti kelią Kyjivui gauti leidimą smogti Rusijos teritorijai Vakarų ginklais. Patriarchas Kirilas ir Kremliaus „botai“ socialiniuose tinkluose neseniai ragino rusus nebijoti branduolinių ginklų.
