Svarbiausios naujienos
- JAV paskelbė plataus masto sankcijas Rusijos energetikos sektoriui ir šimtams laivų
- JAV žvalgybos vadas pasakė, ką iš tikrųjų galvoja apie V.Putiną
- R.Fico atskleidė, ką jam pažadėjo V.Putinas
- „Financial Times“: Vakarai nerimauja, kad D.Trumpas žengs neapgalvotą žingsnį dėl Rusijos
- ES agentūra siūlo nutraukti skrydžius į Maskvą ir Sankt Peterburgą
- D.Trumpo planas dėl Grenlandijos gali būti naudingas Kremliui
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
JAV žvalgybos vadas pasakė, ką iš tikrųjų galvoja apie V.Putiną
16:11
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra labai įtarus ir nuolat ieško galimybių įbauginti kitus, interviu metu visuomeniniam radijui NPR pareiškė Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktorius Williamas Burnsas. Su juo negalima būti silpnam, užsiminė aukšto rango pareigūnas, su Rusijos vadovu bendraujantis mažiausiai 20 metų.
W.Burnsas ketverius metus, valdant prezidentui Joe Bidenui, dirbo CŽA vadovu. Prieš tai jis siekė karjeros Valstybės departamente ir 2005-2008 m. buvo paskirtas ambasadoriumi Rusijoje.
2021 m. rudenį W.Burnsas asmeniškai vyko į Maskvą atkalbėti V.Putiną nuo invazijos į Ukrainą ir buvo vienas iš precedento neturinčios kampanijos, kurios metu buvo paviešinta informacija apie Kremliaus pasirengimą karui, iniciatorių.
Dabartinis agentūros vadovas apleis savo postą, pasikeitus administracijai Baltuosiuose rūmuose. Burnsas paliks savo postą pasikeitus administracijai Baltuosiuose rūmuose.
Interviu metu jis taip pat paminėjo, kad turi „daug patirties bendraujant su V. Putinu“.
„Jis labai tiki kontrole ir bauginimu. Jis įtariai vertina aplinkinius ir visada ieško silpnų vietų, kuriomis galėtų pasinaudoti“, – kalbėjo W.Burnsas.
Naujoji D.Trumpo administracija, ruošdamasi galimoms deryboms dėl taikos Ukrainoje, turi pagalvoti, kaip užtikrinti, kad ji ir prezidentas Volodymyras Zelenskis turėtų pakankamai svertų užtikrinti, kad tos derybos vyktų ne tik pagal V.Putino sąlygas, atkreipė dėmesį CŽA vadovas.
Jo nuomone, gyvybiškai svarbu, kad Rusijos prezidentas negalėtų pasinaudoti Ukrainos silpnybėmis, o Rusija ir toliau turi būtų verčiama patirti didžiules išlaidas. Tai būdas priversti V.Putiną „suprasti, kad laikas nebūtinai yra jo pusėje, kuo, manau, jis šiandien yra įsitikinęs“.
Kaimynas su branduoliniu ginklu
W.Burnsas taip pat patarė prezidentui Barackui Obamai prieš jo vienintelį susitikimą su V.Putinu, įvykusį 2009 m. vizito Maskvoje metu.
Tuo metu V.Putinas ėjo ministro pirmininko pareigas, tačiau iš tikrųjų tada būtent jis turėjo tikrąją valdžią Rusijoje, nes buvo tuometinio prezidento Dmitrijaus Medvedevo globėjas, savo 2020 m. publikuotoje knygoje „Pažadėtoji žemė“ rašė B.Obama.
„V.Putinas labai jautriai reaguoja į tai, kas gali būti laikoma arogancija, jo nuomone, jis yra viršininkas, – įspėjo B.Obamą žvalgybos tarnybos vadas prieš dviejų lyderių kelionę į V.Putino užmiesčio namus. – Galbūt jums reikėtų pradėti susitikimą nuo to, kad paklausite jo nuomonės apie JAV ir Rusijos santykių būklę ir leisite jam išsikalbėti.“
„W.Burnsas nejuokavo sakydamas, kad V.Putinas pasirengęs kalbėtis, – knygoje dėstė B.Obama. – Vos baigiau savo klausimą, V.Putinas pradėjo uždegantį ir, regis, nesibaigiantį monologą, kuriame išvardijo visas tariamas neteisybes, išdavystes ir arogantišką požiūrį, kurį jam ir Rusijos žmonėms teko patirti iš amerikiečių... V.Putino nuomone, amerikiečiai yra arogantiški, niekinantys, nenorintys elgtis su Rusija kaip su lygiaverte partnere ir nuolat bandantys diktuoti savo sąlygas likusiam pasauliui.“
Tada V.Putinas be pertraukos kalbėjo 45 minutes (pagal protokolą susitikimas turėjo trukti valandą). B.Obama nepertraukė savo pašnekovo: „Buvo aišku, kad V.Putinas viską repetavo, tačiau jo įžeidumo jausmas buvo tikras“.
B.Obama taip pat atkreipė dėmesį į „nerūpestingus jo judesius, apsimestinį abejingumą jo balse, kuris bylojo apie žmogų, įpratusį būti apsuptam pavaldinių ir užtarėjų – žmogų, įpratusį prie valdžios“. Vėliau tą pačią dieną per neoficialų susitikimą su Rusijos visuomene B.Obama buvo paklaustas apie savo įspūdžius apie V.Putiną.
„Pasakiau, kad jis man pasirodė stebėtinai pažįstamas, tarsi viršininkas-kaimynas, tik su branduoliniu ginklu ir veto teise Jungtinių Tautų Saugumo taryboje“, – knygoje minėjo B.Obama.
2023 m. klinikinė psichologė Nirit Pisano iš „Cognovi Labs“ su Pentagonu susijusioje konferencijoje pristatė V.Putino kalbų prieš ir po invazijos į Ukrainą analizę. Jos išvada buvo pyktis, pasibjaurėjimas ir panieka (šios emocijos buvo įvardytos kaip pagrindinės V.Putino emocijos), bet ne baimė, ir ji bandė paaiškinti, kodėl atgrasymo strategija neveikia V.Putino atžvilgiu.
Dronai masiškai atakavo Krymą ir kelis Rusijos regionus
01:33
Šeštadienio naktį sprogimai buvo girdimi daugelyje Rusijos miestų ir okupuotame Kryme. Dronų atakos užfiksuotos Voronežo, Kursko, Saratovo ir Lipecko srityse. Vietos valdžios institucijos Anapoje ir Novorosijske taip pat pranešė apie priešlėktuvinės gynybos sistemų darbą.
Rusijos stebėsenos ir naujienų kanalai praneša apie mažiausiai kelias dešimtis dronų, skrendančių aneksuoto Krymo, Krasnodaro krašto ir Rostovo srities link, ir oro gynybos pajėgų šaudymą į juos.
Eismas Krymo tiltu užblokuotas, teigiama Rusijos „Telegram“ kanale, kuris specializuojasi pranešimuose apie padėtį ant tilto ir jo prieigose.
Be taikinių Kryme ir pietiniuose Rusijos regionuose, Ukrainos bepiločiai orlaiviai atakavo taikinius kituose regionuose.
Galingų sprogimų būta Voroneže ir Kurske, o Kryme sustiprinta priešlėktuvinė gynyba nuo bepiločių orlaivių, kurių skaičius gali viršyti 120.
Daugybė Rusijos „Telegram“ kanalų praneša apie dronų antskrydžius Anapos ir Novorosijsko apylinkėse Juodosios jūros pakrantėje Krasnodaro krašte.
Vietos žiniasklaidos duomenimis, gaisras kilo Bamo ežero rajone. Preliminariai buvo užpultas uostas. Jame bazuojasi „Kalibr“ nešėjai.
Novorosijsko gyventojų teigimu, virš miesto veikia priešlėktuvinės gynybos sistemos, girdėjosi sprogimai. O Anapoje kaukia sirenos.
NATO šalys nepritars D.Trumpo pasiūlymui drastiškai didinti gynybos išlaidas
23:46
NATO neįsiklausys į naujai išrinkto JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiūlymą gerokai padidinti išlaidas gynybai. Apie tai rašo „Reuters“.
Agentūros publikacijoje teigiama, kad NATO sutinka su būtinybe didinti išlaidas gynybai, tačiau konkrečiai nesutinka su 5 proc. skaičiumi. Analitikai mano, kad tokios išlaidos bus ir politiškai, ir ekonomiškai nepasiekiamos beveik visoms Aljanso narėms.
„Nemanau, kad tai bus 5 proc., kas dabar daugumai šalių yra beveik neįmanoma, tačiau tai bus daugiau nei 2 proc., kurių mes jau bandome pasiekti“, – agentūrai sakė Italijos gynybos ministras Guido Crosetto.
Tačiau birželio mėnesį Hagoje vyksiančiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime greičiausiai bus patvirtintas naujas tikslas, kurį paskatino nuogąstavimai dėl galimos Rusijos invazijos į kurią nors NATO šalį. 2024 m. duomenimis, daugiausia lėšų gynybai išleidžia Lenkija – 4,12 proc. bendrojo vidaus produkto, Estija – 3,43 proc. ir JAV – 3,38 proc. bendrojo vidaus produkto.
Rusija ES perspėjimus dėl skrydžių pavadino absurdiškais
22:16
Rusijos aviacijos agentūra „Rosaviacija“ penktadienį pavadino absurdiškais Europos Sąjungos (ES) perspėjimą, kad skrydžiai virš Rusijos kelia didelį pavojų civiliams orlaiviams.
„Akivaizdu, kad nedraugiškos valstybės EASA (Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūros) rankomis bando padaryti reputacinę ir ekonominę žalą Rusijai ir jos civilinei aviacijai“, – pareiškė „Rosaviacija“ ir pridūrė, kad ES rekomendacijos yra Vakarų sankcijų Rusijai dalis ir yra „absurdiškos“.
EASA penktadienį pranešė, kad oro bendrovės „Azerbaijan Airlines“ lėktuvo katastrofa rodo, kad beveik trejus metus besitęsiant karui Ukrainoje skrydžiai virš Rusijos kelia didelį pavojų civiliams orlaiviams.
EASA nurodė, jog Rusijos plataus masto invazija į Ukrainą „kelia riziką, kad dėl galimų civilinių ir karinių veiksmų koordinavimo trūkumų ir klaidingo atpažinimo galimybių Rusijos Federacijos oro erdvėje gali būti netyčia nusitaikyta į civilinius orlaivius“.
Gruodžio 25 dieną oro bendrovės „Azerbaijan Airlines“ lėktuvas „Embraer 190“ skrido iš Azerbaidžano sostinės Baku į Rusijos miestą Grozną Šiaurės Kaukaze, bet buvo nukreiptas ir sudužo bandydamas nusileisti Aktau mieste Kazachstane po skrydžio per Kaspijos jūrą.
Nelaimės metu žuvo 38 žmonės, o 29 išgyvenusieji buvo sužeisti.
Praėjus kelioms dienoms po katastrofos Rusija pareiškė, kad lėktuvui bandant nusileisti Ukraina dronais atakavo Grozną.
Azerbaidžanas teigia, kad preliminarūs tyrimo rezultatai rodo, jog į lėktuvą atsitiktinai pataikė Rusijos oro gynybos raketa.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atsiprašė už incidentą, įvykusį Rusijos oro erdvėje, tačiau atsakomybės už katastrofą neprisiėmė.
EASA atnaujino rekomendaciją oro bendrovėms vengti skrydžių virš vakarinės Rusijos dalies.
Rusija yra uždraudusi ES oro transporto bendrovėms skraidyti jos oro erdve. Apribojimai netaikomi Kinijos, Turkijos, Persijos įlankos regiono valstybių ir kitų šalių oro linijoms.
EASA teigimu, tęsiantis karui ir Ukrainai apšaudant Rusijos teritoriją, rusų oro gynybos sistemų aktyvavimas „gali turėti tiesioginį poveikį skrydžių operacijoms keliose vietose, įskaitant didelius tarptautinius oro uostus“.
„Dauguma incidentų įvyko Rusijos Federacijos neuždarytoje oro erdvėje per dronų atakas arba aktyvuojant oro gynybos sistemas, – nurodė EASA. – Tai kelia didelę riziką skrydžiams, kaip parodė 2024 metų gruodžio 25 dieną įvykęs incidentas su „Azerbaijan Airlines“ 8243-ojo (reiso) skrydžiu.“
„Forbes“: ukrainiečiai Kursko srityje sunaikino savo pačių tanką „Abrams“
21:55
Per mūšius Kursko srityje Ukrainos specialiosios pajėgos susprogdino tanką „Abrams“. Apie tai žurnalo „Forbes“ puslapiuose praneša karinis apžvalgininkas Davidas Axe'as.
Neseniai Ukrainos kariuomenės specialiųjų operacijų pajėgų spaudos tarnyba paskelbė vaizdo įrašų rinkinį, kuriame užfiksuoti sėkmingi dronų smūgiai.
„Specialiųjų operacijų pajėgų kariai kartu su Ukrainos gynybos pajėgų daliniais atrėmė priešo bandymus šturmuoti vieną iš gyvenviečių Rusijos Federacijos Kursko srityje, pataikė į šarvuotąją techniką ir sunaikino priešo gyvąją jėgą“, – sakoma Specialiųjų operacijų pajėgų pranešime. Nurodoma, kad buvo sunaikinti du priešo tankai ir trys šarvuočiai.
Tačiau D.Axe'as atkreipė dėmesį, kad šiame vaizdo įrašų rinkinyje yra momentas, kai dronas pataiko į viduryje kelio stovintį tanką „Abrams“. Tokius tankus naudoja Ukrainos 47-oji atskiroji mechanizuotoji brigada, kovojanti Kursko srityje.
D.Axe'as akcentavo, kad 2023 m. JAV perdavė Ukrainai 31 „Abrams“, iš kurių mažiausiai devyni, o gal net 17 tankų buvo prarasti. Tikslus nuostolių skaičius priklauso nuo ukrainiečių inžinierių gebėjimo suremontuoti pamuštus tankus.
Žurnalistas daro prielaidą, kad vaizdo įrašų kompiliacijoje matomas būtent toks pažeistas tankas, kurio nebuvo galima evakuoti remontui, todėl buvo nuspręsta jį visiškai sunaikinti, kad jis nepatektų į rusų rankas kaip trofėjus.
Pasak D.Axe'o, šis tankas nejudinamas stovėjo apie mėnesį, ir tik dabar buvo nuspręsta jį galutinai sunaikinti. „Telegram“ kanalas „Karas Ukrainoje. Technikos nuostoliai“ patvirtina, kad šis „Abrams“ ilgą laiką stovėjo apgadintas ir įgulos paliktas netoli Viktorovkos kaimo Kursko srityje.
Baltieji rūmai: Ukraina ir Rusija dar nėra pasirengusios taikos deryboms
21:21
JAV prezidento Joe Bideno administracijoje manoma, kad Ukraina ir Rusija dar nėra pasirengusios taikos deryboms. Apie tai pareiškė Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos strateginių komunikacijų koordinatorius Johnas Kirby.
J.Kirby paneigė nuomonę, kad naujosios JAV sankcijos prieš Rusiją buvo įvestos kaip papildomas svertas derybose dėl karo Ukrainoje užbaigimo, nes „šiuo metu nėra lūkesčių, kad šalys pasirengusios tokioms deryboms“.
Pasak jo, sprendimas įvesti papildomas sankcijas Rusijai paremtas energetikos sektoriaus vidaus ir pasaulio rinkų prognozėmis. J.Kirby patvirtino, jog anksčiau didelio masto sankcijos šioje srityje buvo atidėliojamos, kad būtų išvengta energetikos šaltinių kainų kilimo Jungtinėse Valstijose.
V.Zelenskis: naujos JAV sankcijos yra didelis smūgis Rusijai
20:15
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pagyrė Jungtines Valstijas už įvestas plataus masto sankcijas Rusijos energetikos sektoriui, pareiškęs, kad tai yra didelis smūgis Maskvos karo mašinai.
„Šios priemonės suduoda didelį smūgį Rusijos karo mašinos finansiniam pagrindui, sutrikdydamos visą jos tiekimo grandinę“, – parašė V.Zelenskis socialiniame tinkle „X“.
JK paskelbė sankcijas dviem Rusijos naftos milžinėms, įskaitant „Gazprom Neft“
19:59
Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybė penktadienį paskelbė sankcijas Rusijos naftos milžinėms „Gazprom Neft“ ir „Surgutneftegaz“, pareiškusi, kad jų pelnas „pildo [Vladimiro] Putino karo skrynią ir padeda tęsti karą“.
„Imdamiesi sankcijų prieš Rusijos naftos bendroves, tuštinsime Rusijos karo skrynią, o kiekvienas rublis, kurį paimame iš (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino rankų, padeda gelbėti ukrainiečių gyvybes“, – pažymėjo JK užsienio reikalų ministras Davidas Lammy savo ministerijos svetainėje paskelbtame pareiškime.
Rusijos „Gazprom Neft“ JAV sankcijas vadina nepagrįstomis ir neteisėtomis
19:08
Rusijos naftos milžinė „Gazprom Neft“ penktadienį pasmerkė naujas JAV sankcijas įmonei, pavadinusi jas nepagrįstomis ir neteisėtomis, pranešė Rusijos valstybinės naujienų agentūros.
„Gazprom Neft“ mano, kad sprendimas įtraukti jos turtą į sankcijų sąrašą yra nepagrįstas, neteisėtas ir prieštaraujantis laisvos konkurencijos principams“, – pareiškė bendrovės atstovas, kurį citavo Rusijos valstybinės naujienų agentūros.
JAV paskelbė plataus masto sankcijas Rusijos energetikos sektoriui ir šimtams laivų
18:42 Atnaujinta 22:19
Likus kelioms dienoms iki prezidento Joe Bideno kadencijos pabaigos, Jungtinės Valstijos penktadienį paskelbė plataus masto sankcijas Rusijos energetikos sektoriui ir įtraukė į „juodąjį“ sąrašą daugiau kaip 180 laivų bei dvi dideles naftos bendroves.
Šiomis sankcijomis „vykdomas Didžiojo septyneto (G-7) įsipareigojimas mažinti Rusijos pajamas iš energijos“, sakoma JAV Iždo departamento pranešime, kuriame priduriama, kad sankcijas Rusijos naftos ir dujų sektoriui taip pat skelbia Jungtinė Karalystė (JK).
Iš viso Jungtinės Valstijos įveda sankcijas 183 naftą gabenantiems laivams, Rusijos naftos prekiautojams ir naftos telkinių paslaugų teikėjams, dviem didelėms Rusijos naftos bendrovėms – „Gazprom Neft“ ir „Surgutneftegas“ – bei daugiau nei dvidešimčiai jų patronuojamųjų įmonių.
Tai yra didžiausios sankcijos, kurios iki šiol buvo įvestos Rusijos energetikos sektoriui, žurnalistams sakė administracijos aukšto rango pareigūnai ir pažymėjo, jog tikisi, kad šios sankcijos Rusijos ekonomikai kas mėnesį kainuos milijardus JAV dolerių.
Sankcijomis siekiama Jungtinėms Valstijoms suteikti papildomų svertų, kad Vašingtonas galėtų padėti tarpininkauti sudarant „teisingą taiką“ tarp Ukrainos ir Rusijos, pridūrė pareigūnai.
„Jungtinės Valstijos imasi plataus masto veiksmų prieš pagrindinį Rusijos pajamų šaltinį, iš kurio ji finansuoja savo žiaurų ir neteisėtą karą prieš Ukrainą“, – sakoma JAV iždo sekretorės Janet Yellen pareiškime.
„Šiandienos veiksmais didiname sankcijų riziką, susijusią su Rusijos prekyba nafta, įskaitant laivybą ir finansinį tarpininkavimą remiant Rusijos naftos eksportą“, – pridūrė ji.
Valstybės departamento sankcijos
Apie naujas sankcijas paskelbta likus vos 10 dienų iki J.Bideno kadencijos pabaigos ir išrinktasis prezidentas Donaldas Trumpas dėl jų atsidūrė keblioje padėtyje, nes yra žadėjęs užbaigti karą Ukrainoje jau pirmąją savo prezidentavimo dieną.
Paklaustas apie sprendimo priėmimo laiką, Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby žurnalistams sakė, kad naftos rinkos dabar yra „iš esmės“ geresnėje padėtyje nei tuoj po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metais ir kad JAV ekonomikai taip pat sekasi geriau.
„Manome, kad dabar atėjo tinkamas momentas pakoreguoti savo strategiją“, – sakė jis.
JAV valstybės departamentas paskelbė, kad taip pat imasi veiksmų prieš Rusijos energetikos sektorių ir „įveda sankcijas beveik 80 subjektų ir asmenų, įskaitant tuos, kurie aktyviai gamina ir eksportuoja suskystintas gamtines dujas (SGD) iš Rusijos“.
Tarp įtrauktųjų į „juodąjį“ sąrašą yra asmenų, susijusių su Rusijos metalų ir kasybos sektoriais, „bei valstybinės atominės energijos korporacijos „Rosatom“ aukšto rango pareigūnų“.
„Rosatom“ pasmerkė šį žingsnį, pavadinusi jį nepagrįstu ir neteisėtu.
„Sankcijos suvokiamos kaip nedraugiškų valstybių nesąžiningos konkurencijos elementas“, – sakoma „Rosatom“ pareiškime, kurį paskelbė kelios Rusijos naujienų agentūros.
Per plauką nuo nelaimės: Rusijos naftą gabenantis tanklaivis dreifuoja prie Vokietijos krantų
18:18
Į šiaurę nuo Riugeno salos Baltijos jūroje dreifuoja kontrolę praradęs tanklaivis. Pasak įvykio vietoje dirbančios Jūrų gelbėjimo tarnybos, tanklaivyje yra apie 99 000 tonų naftos, skelbia dienraštis „Bild“.
Centrinės jūrų nepaprastųjų situacijų vadavietės duomenimis, nevaldomame tanklaivyje įstrigo 24 įgulos nariai.
Šis tanklaivis yra su Panamos vėliava plaukiojantis tanklaivis „Eventin“. 248 metrų ilgio laivas Rusijos Ust-Lugos uoste pasikrovė naftos ir sausio 6 d. išplaukė į jūrą. Galutinė paskirties vieta nurodyta Saido uostas Egipte.
Pasak Vokietijos dienraščio, 18 metų senumo tanklaivis „Eventin“ priklauso vadinamajam Rusijos šešėliniam laivynui, kuriuo šalis naudojasi siekdama apeiti Vakarų sankcijas, įvestas dėl karo Ukrainoje.
Valdžios institucijos teigė, kad dreifuojantį tanklaivį „siekiant išvengti tolesnio pavojaus“ lydi laivas „Arkona“ ir avarinis vilkikas „Bremen Fighter“. Be to, buvo iškviesta specialiai apmokyta komanda, kuri pagal parengtį turėjo nusileisti ant „Eventin“ ir imti jį vilkti. Į įvykio vietą taip pat išsiųstas žvalgybinis lėktuvas „Do 228“.
Plačiau skaitykite ČIA.
