Karas Ukrainoje. Generolas perspėja dėl pasaulinio karo pavojaus: D.Trumpas turėtų vengti susitarimo su V.Putinu

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Facebook“/Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis papasakojo, kaip kilo idėja vykdyti Kursko operaciją Rusijos teritorijoje. 

„Jie (rusai – red.) žinojo, kad mes neturime rezervų, kad mūsų padėtis po Avdijivkos yra kritinė. Buvo suplanuoti du pagrindiniai smūgiai. Pagrindinis smūgis buvo nukreiptas į Charkivą, o kitą buvo planuojama smogti į Sumus. Ir kai mes pradėjome atitraukti savo dalinius ir imtis gynybos, priešas nusprendė pulti savo turimomis pajėgomis. Mūsų duomenimis, tai buvo apie 43 tūkstančiai, kurie buvo dislokuoti Belgorodo srityje Charkivo kryptimi, ir 26 tūkstančiai – Sumų kryptimi“, – sakė generolas interviu karo korespondentui Andrijui Caplijenkui laidoje „TSN Tyžden“.

Pasak jo, nuo 2024 m. birželio Rusijos kariai pradėjo pulti faktiškai visoje fronto linijoje.

„Mums reikėjo rasti kokį nors problemos sprendimą, kuris, pirma, atitrauktų priešo dėmesį ir priverstų jį atitraukti dalį savo pajėgų iš pagrindinių krypčių. Antra, neutralizuoti mums kylančią grėsmę naujose teritorijose. Analizės metu buvo rasta „silpna vieta“ kaip tik Kursko kryptimi“, – sakė O.Syrskis.

Kursko operaciją jis pavadino „beprecedente“, nes Rusija buvo priversta gintis savo teritorijoje ir perkelti 67 tūkst. karių iš kitų krypčių.

t.me/first_city_tg nuotr./Papulkininkis Jevgenijus Tichanovičius

Kursko srityje likviduotas Rusijos ginkluotųjų pajėgų 22-ojo motorizuotojo šaulių pulko vado pavaduotojas papulkininkis Jevgenijus Tichanovičius.

Apie jo žūtį praneša Rusijos „Telegram“ kanalai. Teigiama, kad 41 metų Rusijos kariškis „atidavė gyvybę gindamas Kursko srities gyventojus“:

Ten pat pažymima, kad „jis tarnavo Leningrado karinės apygardos jungtinės strateginės vadovybės 44-ojo armijos korpuso gvardijos atskirosios motorizuotosios šaulių brigados 22-ojo motorizuotojo šaulių pulko vado pavaduotoju“.

Paskelbtoje nuotraukoje matyti, kad J.Tichanovičius turėjo medalį „Už Krymo sugrąžinimą“, kurį 2014 m. kovo mėn. įvedė Rusijos gynybos ministerija.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Markas Milley

2022 m. pabaigoje JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas Markas Milley pasiūlė Kyjivui pradėti derybas su Maskva, pasinaudojant sėkme fronte, tačiau JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas tam nepritarė.

Kaip rašoma „The New York Times“ straipsnyje, po JAV karinio kontingento išvedimo iš Afganistano kai kurie respublikonai reikalavo A.Blinkeno atsistatydinimo, laikydami tai fiasko. Tačiau prasidėjus plataus masto karui prieš Ukrainą atėjo jo „geriausia valanda“:

„V.Putinui ruošiantis pulti, A.Blinkenas Berlyne pasakė kalbą, kurioje priminė, kaip prezidentai Johnas F.Kennedy ir Ronaldas Reaganas pasipriešino sovietams, ir pareiškė, kad Jungtinės Valstijos vėl gins pagrindinius tarptautinės taikos ir saugumo principus“, – rašoma straipsnyje.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Antony Blinkenas

Valstybės sekretorius aktyviai įtikinėjo sąjungininkus ir partnerius paremti Ukrainą, sudarydamas maždaug 50 šalių koaliciją, kurios sutiko padėti ukrainiečiams ginklais arba įvesti ekonomines sankcijas Rusijos Federacijai.

Straipsnyje pažymima, kad dėl to, jog Rusija ir Ukraina nesiekė derybų, A.Blinkenas buvo „ne tiek taikdarys, kiek karinis strategas“. Pirmiausia jis dažnai ginčydavosi su labiau rizikos vengiančiais Pentagono pareigūnais dėl sunkiosios ginkluotės siuntimo Ukrainai.

O 2022 m. pabaigoje, kai M.Milley pasiūlė Ukrainos pusei pasinaudoti savo pergalėmis mūšio lauke ir pradėti taikos derybas, A.Blinkenas primygtinai reikalavo tęsti kovas.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Rusijos „šešėlinio laivyno“ laivas

Kelių JAV ir Europos žvalgybos pareigūnų teigimu, pastaruoju metu įvykę povandeninių kabelių Baltijos jūroje pažeidimai greičiausiai buvo nelaimingi atsitikimai, o ne Rusijos surengti sabotažo aktai, sekmadienį pranešė leidinys „The Washington Post“.

Pastaraisiais mėnesiais Baltijos jūroje buvo nutraukti keli povandeniniai telekomunikacijų ir elektros kabeliai. Tai, ekspertų ir politikų teigimu, yra Rusijos organizuotų hibridinio karo veiksmų dalis.

Dėl sabotažų kaltinamas Rusijos „šešėlinis laivynas“ – laivai, gabenantys naftą ir naftos produktus, kuriems dėl Maskvos invazijos į Ukrainą buvo paskelbtas embargas.

NATO šią savaitę paskelbė Baltijos jūroje pradedanti naują stebėjimo misiją, kurioje dalyvaus patruliavimo laivai ir orlaiviai ir kurios tikslas – užkirsti kelią bet kokiems bandymams atakuoti povandeninę infrastruktūrą regione.

Pasak tyrimuose dalyvavusių pareigūnų, kurie kalbėjo su anonimiškumo sąlyga, atliekant tyrimus, prie kurių prisijungė tiek JAV, tiek dešimtys Europos saugumo tarnybų, nerasta jokių įrodymų, kad komerciniai laivai, įtariami vilkę inkarus jūros dugnu, tai darė sąmoningai ar Maskvos nurodymu.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Skirmanto Lisausko / BNS nuotr./Benas Hodgesas – JAV atsargos generolas

Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas turėtų vengti pasirašyti taikos susitarimą su Rusijos valdovu Vladimiru Putinu dėl Ukrainos, antraip jo laukia naujas pasaulinis karas. Tokią nuomonę interviu laikraščiui „The Sun“ išsakė į atsargą išėjęs JAV generolas leitenantas, buvęs JAV kariuomenės Europoje vadas Benas Hodgesas.

Pasak jo, susitarimas gali pasirodyti panašus į tą, kuris išprovokavo Antrąjį pasaulinį karą. Pasak B.Hodgeso, sudarius susitarimą, pagal kurį Ukrainos teritorijos būtų paliktos Rusijai, po dvejų metų V.Putinas gali grįžti stipresnis ir pulti ne tik Ukrainą, bet ir NATO šalis: „Turime daryti aiškią prielaidą, kad Putinas suduos raketų smūgius ne tik Ukrainai, bet galbūt net ir NATO šalims, siekdamas išvesti iš rikiuotės transporto infrastruktūrą...

NATO rytiniame flange nuo Suomijos iki Lenkijos ir Rumunijos esantys oro uostai ir jūrų uostai, kurie yra labai svarbūs greitam pastiprinimui, patirs arba kinetinius smūgius, arba kibernetines atakas.“

B.Hodgesas išreiškė įsitikinimą, kad jei V.Putinas vis dėlto priims „siaubingą“ sprendimą vėl pulti Ukrainą, jis nuspręs atakuoti ir Europos transporto, ryšių infrastruktūrą. Jis sakė, kad visa tai taps realybe, jei Vakarai neduos atkirčio „Rusijos žvėriui“ ir neprivers V.Putino gerai pagalvoti prieš pradedant atakas prieš Ukrainą ir Europą: „Kol jūs neduosite atkirčio ir nepriversite jų atsakyti už tai, ką jie daro, jie ir toliau tai darys.“

B.Hodgesas pareiškė, kad vienintelis būdas užbaigti karą yra „sunaikinti Rusijos ekonomiką“ Vakarų rankomis. O D.Trumpas, jo nuomone, dabar yra daug stipresnėje padėtyje nei V.Putinas. Generolas pridūrė, kad daugiausia dėmesio reikėtų skirti ne deryboms ir susitarimui su Rusija, kuris šiuo metu yra „vienintelė V.Putino viltis“, o strateginiam rezultatui – Kyjivo pergalei.

JAV prezidentas neturėtų pasitikėti „karo kurstytoju“ ir privalo jo žodžius priimti su tam tikra skepticizmo doze, pridūrė B.Hodgesas: „Jis turėtų pasakyti, kad mums naudinga, jog Ukraina nugalėtų Rusiją ir kad Putinas turi gyventi savo sienų ribose.“

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Šiaurės Korėjos kariai

Šiaurės Korėjos kariai, Rusijos pusėje kovojantys prieš Ukrainą, tikriausiai yra labai motyvuoti, organizuoti, gerai apmokyti ir geriau aprūpinti nei Rusijos pėstininkai. Tai liudija Ukrainos kariškių pasakojimai ir daiktai bei užrašai, rasti pas šiaurės korėjiečius Kursko srityje po jų žūties, rašo „The Washington Post“.

Ukrainos specialiosios pajėgos parodė leidinio žurnalistams Šiaurės Korėjos kariškių užrašus, rastus mūšio lauke. Tai buvo naujametiniai laiškai, kurių autorius tikriausiai yra Šiaurės Korėjos diktatorius Kim Jong Unas. Tarp rastų daiktų – taip pat šarvinės liemenės, ekipuotė, pirmosios pagalbos rinkiniai, kariniai bilietai, kastuvas, Ukrainoje pagamintas peilis, du modernūs rusiški automatai.

Pažymima, kad rastuose Šiaurės Korėjos dokumentuose perskaitytos frazės atskleidžia „stebinančias įžvalgas apie tai, kaip Rusija, atrodo, rengė savo naujuosius sąjungininkus imti ukrainiečių karo belaisvius“.

31 metų Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgų 8-ojo pulko 1-ojo bataliono karys Vladas, kuris parodė šiaurės korėjiečių įrangą ir dokumentus, sakė, kad Rusija, rengdama savo sąjungininkus kovai, tikriausiai vadovavosi principu „geriausia svečiui“. Iš tikrųjų, pasak jo, rusai buvo kur kas prasčiau aprūpinti.

Tarp pas šiaurės korėjiečius rastų daiktų buvo du ranka rašyti puslapiai su jų lyderio Kim Jong Uno žinutėmis, datuotomis gruodžio 31 d. ir sausio 1 d. Iš kur kovotojai gavo šiuos laiškus, nežinoma, rašo leidinys. Galbūt „jie buvo atsiųsti kariams iš Pchenjano arba užrašyti Šiaurės Korėjos karių, kurie klausėsi, kaip jų vadai garsiai skaito Kimo žinutes“.

„Jūs patyrėte baisių aukų ir brangių kovinių pergalių džiaugsmą, daug kilnios kovinės patirties, neįkainojamą tikros bendrystės ir patriotizmo jausmą – ir visa tai taip toli nuo tėvynės. Net nežinau, kaip rasti žodžių, kad tinkamai padrąsinčiau ir išreikščiau dėkingumą už jūsų atsidavimą ir nenuilstamas pastangas“, – rašoma vienoje žinutėje.

Atskiroje nedidelėje knygelėje, rastoje pas Šiaurės Korėjos karį, buvo ranka užrašyti patriotinių Šiaurės Korėjos dainų tekstai. Viename iš eilėraščių sakoma: „Su tėvyne mano likimas visada bendras“.

„Tai, kad kariai misijų metu kišenėse nešiojosi šias žinutes, Ukrainos kariškiams leido manyti, kad jie buvo gerokai labiau ideologiškai motyvuoti nei Rusijos kariai, kurie dažnai kariauja pagal kontraktus už didelius atlyginimus“, – rašoma leidinyje.

Taip pat pažymima: rasti įrašai rodo, kad Šiaurės Korėjos kariai detaliai fiksuoja savo kovinę patirtį ir, atrodo, naudoja ją tam, kad geriau suprastų naujas technologijas. Straipsnyje pažymima: „Ukraina perspėjo, kad Pchenjanas naudojasi šia galimybe kaip šansu įgyti praktinės kovinės patirties galimiems būsimiems konfliktams su Vakarais.“

Pasak vieno iš ukrainiečių karių, atrodo, kad Šiaurės Korėjos kariai mokosi iš savo klaidų.

„Šiuolaikiniame kare, kuriame realiuoju laiku vykdoma žvalgyba ir dronų smūgiai, nesugebėjimas suskaidyti kovinių grupių į mažesnius būrius po du ar tris narius gali lemti didelius nuostolius nuo priešo dronų ir artilerijos“, – sakoma viename iš rastų įrašų.

Įrašai taip pat atskleidė, kad Šiaurės Korėjos kariai „ne kartą skubėjo gelbėti sužeistų draugų, nepaisydami priešo atakų ir papildomų nuostolių“.

Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos nuotr./Rusų atakų Chersone padariniai

Ukrainos kariams išvadavus Chersoną iš 8 mėnesius trukusios Rusijos okupacijos, priešas negailestingai apšaudo miestą. 2023 m. birželį okupantai susprogdino Kachovkos užtvanką ir užtvindė žemai esančius Chersono rajonus, tačiau dabar miesto gyventojai susiduria su naujais iššūkiais. Jau šešis mėnesius Rusijos bepiločiai orlaiviai kasdien atakuoja civilius gyventojus, puldinėja automobilius ir pėsčiuosius gatvėse. Vietiniai gyventojai tokius Rusijos veiksmus vadina „safariais“, rašo „The Economist“.

Vietos valdžios institucijų duomenimis, nuo praėjusios vasaros rusai surengė daugiau kaip tūkstantį bepiločių orlaivių smūgių, per kuriuos buvo sužeista 500 žmonių, o dar 36 žuvo.

„Stebėjimo dronai patruliuoja aukštai; mažesni smogiamieji dronai (vadinamieji FPV, arba pirmojo asmens vaizdo dronai), kurių skrydžio trukmė nuo 20 iki 40 minučių, taupydami baterijų energiją leidžiasi ant stogų. Numetama amunicija dažnai būna savadarbė: minosvaidžio minos, granatos, kanistrai su šrapneliais ar strėlėmis, buteliai su užsidegančiu benzinu“, – rašoma publikacijoje.

„The Economist“ pažymi, kad rusai apšaudo visus civilius objektus: parduotuves, mokyklas, ligonines, privačius namus ir kt. Pasak Chersono karinės administracijos vadovo Romano Mročko, per vieną iš atakų buvo beveik visiškai sunaikintas mikroautobusas, tačiau „vairuotojas didvyriškai gelbėjo sužeistus žmones, veždamas juos, galima sakyti, ant metalo laužo į ligoninę“.

„Pakrantės rajonuose, kuriuos daugiausia apšaudo ir kuriuos rusai savo „Telegram“ kanaluose pavadino „raudonosiomis zonomis“, gyvenimas sustojo. Nėra nei dujų, nei vandens, nei elektros, nei komunalinio šildymo. Neveikia viešasis transportas. Greitosios pagalbos automobiliai laukia už zonos ribų, kol policija šarvuotais automobiliais atveža sužeistuosius“, – pabrėžiama straipsnyje.

Ir tas nedidelis skaičius žmonių, kurie vis dar gyvena šiuose rajonuose, retai kada išdrįsta išeiti į lauką. Jie klausosi nerimą keliančio dronų ūžesio ir bėgioja iš vienos vietos į kitą, slėpdamiesi nuo galimų išpuolių. Jie taip pat stengiasi nesinaudoti automobiliais, kurie yra lengvas rusų taikinys.

„Kai žmonės vis dėlto sėda prie vairo, jie važiuoja dideliu greičiu, kad aplenktų užpuolikus. Lietus, kuris neleidžia skraidyti dronams, kartais suteikia šiek tiek atokvėpio“, – priduria leidinys.

Vienintelės regione Chersono onkologinės ligoninės direktorė Iryna Sokur papasakojo apie rusų atakas, nuo kurių nukentėjo ligoninės pacientai, personalas ir greitosios pagalbos automobiliai.

„Lapkričio 11 d. per bepiločio orlaivio ataką buvo sudeginti du greitosios pagalbos automobiliai. Kitą dieną nukentėjo trečias. Lapkričio 26 d. pakeliui į darbą buvo nužudyta mūsų laboratorijos vadovė“, – pažymėjo I.Sokur.

Be to, vienas žmogus žuvo savo automobilyje automobilių stovėjimo aikštelėje, laukdamas giminaičio po gydymo. Pačią I.Sokur dronai persekiojo du kartus. Dar žiemos pradžioje beveik visi pacientai buvo evakuoti, o gruodžio 20 d. dvi sklandančiosios bombos sunaikino medicinos įstaigą.

Dabar tokių Rusijos vykdomų Chersono apšaudymų tikslas nėra aiškus. R.Mročko mano, kad okupantai taip treniruoja savo bepiločių orlaivių pilotus, panaudodami civilius miesto gyventojus.

„Arba tai gali būti buferinės zonos kūrimo taktika, arba pasirengimas puolimui, kuriuo bus siekiama atkovoti dalį vakarinio upės kranto. Taip pat dažnėja artilerijos smūgiai į Chersoną“, – rašoma publikacijoje.

Žmogaus teisių aktyvistų nuomone, tokiu civilių gyventojų terorizavimu stengiamasi civilius priversti evakuotis iš Chersono.

Asmeninio archyvo nuotr./Fronte netoli Bachmuto

Dėl to, kad kuopų, batalionų, brigadų ir t. t. vadai nepranešdavo apie prarastas pozicijas ir buvo prarastas Bachmuto miestas, pareiškė Ukrainos valstybės sienos apsaugos tarnybos snaiperis, karininkas ir mūšio vadas Dmytro Polončakas. Be to, jis pažymėjo, kad miesto teritorijoje aukščiausio rango pareigūnai „braižė gynybos linijas“, kurių iš tikrųjų nebuvo. 

„Kuopos vadas, kuris mums vadovavo, apskritai manė, kad aš esu mobilizuotasis, jis net nežinojo, kad esu karininkas. Jis nė karto nebuvo su vaikinais pozicijose. Vėliau jis buvo nušalintas nuo pareigų, bet, žinoma, tai jau nieko nelėmė“, – sakė jis interviu ukrinform.ua.

Be to, D.Polončakas prisiminė atvejį, kai iš Lvivo atvyko keli autobusai su mobilizuotais žmonėmis ir jie buvo pasiųsti prie Bachmuto kaip pastiprinimas. Kariškis sakė, kad šie žmonės vos prieš porą savaičių buvo civiliai ir neturėjo jokios patirties.

„O mums juos duoda, kad eitume ir atkovotume prarastas pozicijas! Tiesiog nežinojau, ką su jais daryti“, – prisipažino karininkas.

D.Polončakas papasakojo apie dar vieną situaciją. Per radijo ryšį jis išgirdo, kad vienoje iš pozicijų yra vienas žuvęs karys ir kitas sužeistas, o taip pat, kad baigiasi amunicija. Jis su keliais kitais kariais nuvyko į tą poziciją ir paaiškėjo, kad karys, kuris per radijo ryšį pranešė apie padėtį pozicijoje, buvo apimtas panikos.

„Praėjus vos kelioms minutėms po šios evakuacijos per raciją išgirstu žodinį įsakymą: eikite atkovoti poziciją. Vadas net nepaklausė, ar ten yra 200-ųjų (red. – žuvusiųjų), ar 300-ųjų (red. – sužeistųjų). Jis nepaklausė, ar turime amunicijos, vandens, ar turime žmonių, galinčių eiti atsiiminėti pozicijos. Aš atsisakiau – gana grubiai ir emocingai. Tai girdėjo visas Bachmutas, eteris juk vienas. To vado po to nematėme dvi savaites. Jis tiesiog dingo, – pasakojo D.Polončakas.

Karininkas prisipažino, kad kovose dėl Bachmuto asmeniškai daug kartų atsisveikino su gyvenimu: „Baisesnio už Bachmuto pragaro nesu matęs.“

„Wikipedia“/Rusijos tarpžemyninė balistinė raketa „Sarmat“

Rusija susiduria su rimtais sunkumais paleidžiant naujausią tarpžemyninę balistinę raketą (ICBM) RS-28 „Sarmat“. Todėl ji yra priklausoma nuo senesnių, silpnesnių raketų, o kitos didžiosios valstybės tuo metu modernizuoja savo branduolines pajėgas, teigia „Business Insider“.

Leidinys priminė, kad, kilus daugybei kitų problemų, 2024 m. rugsėjį per bandymą „Sarmat“ patyrė nesėkmę.

Oslo branduolinio projekto raketų ekspertas Fabianas Hoffmannas pareiškė, kad šis bandymas buvo „katastrofiškas“: „Net ne tai, kad raketa nepataikė į taikinį ir galima būtų sakyti: „O, taikymo sistema nesuveikė“. Ne, ji sprogo... Kažkas iš esmės negerai su variklių sistema, o tai, žinoma, yra katastrofa. Taigi, jei būčiau Rusija, manau, kad šiuo metu dėl to nerimaučiau.“

Neturėdama naujos „Sarmat“, Rusija turės pasikliauti senesnėmis raketomis, pratęsdama jų tarnavimo laiką, tačiau tai negali tęstis neribotą laiką, pabrėžia leidinys: „Sarmat“ vėlavimas ar net programos atšaukimas reikštų, kad Rusijai teks toliau naudoti senesnes sistemas, nors tokios šalys, kaip Kinija, dislokuoja naujas tarpžemynines raketas DF-41, o JAV pagal programą „Sentinel“ toliau atnaujina savo tarpžemyninių raketų pajėgas.“

Pažymima, kad „Sarmat“ turėtų pakeisti sovietinę raketą R-36 (SS-18 „Satan“ pagal NATO klasifikaciją). Kaip apie raketą R-36 sakė Tarptautinio strateginių tyrimų instituto raketinių technologijų ekspertas Timothy Wrightas, jos tarnavimo laikas „iš tikrųjų jau baigėsi“, tačiau rusai priversti jį pratęsti.

wikimedia.org nuotr./SS-18 „Satan“

„Jie nedaug ką gali padaryti. Kažkuriuo metu detalės pradės gesti... o tokios daugiau nebegaminamos“, – sakė jis.

T.Wrightas išsakė prielaidą, kad Rusijai „teks pradėti ardyti esamas raketas, nutraukti jų eksploatavimą, nurašyti jas arba išimti iš vadinamosios kovinės tarnybos“.

Jis taip pat pažymėjo, kad mažai tikėtina, jog Rusija nusprendė atšaukti „Sarmat“ programą, nes V.Putinas į šią sistemą „investavo daug propagandos“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

Tačiau dėl to, kad ilgai delsiama pradėti eksploatuoti „Sarmat“, Rusijai gali kilti problemų, nes nėra kuo jį pakeisti, pridūrė leidinys.

Remiantis atvirais šaltiniais, manoma, kad „Sarmat“ veikimo nuotolis gali būti iki 18 tūkst. kilometrų, paleidimo masė – apie 208 tonas. Raketa galės nešti iki 16 individualaus nutaikymo branduolinių kovinių galvučių, taip pat hipergarsines skelndžiančiąsias kovines galvutes „Avangard“.

Strateginių ir tarptautinių tyrimų centro duomenimis, 2023 m. gegužę Rusija buvo dislokavusi 1674 kovines galvutes, o bendras atsargų kiekis siekė 4489.

Priminsime, anksčiau buvo pranešta, kad pernai rugsėjo 22 d. Rusijoje per bandymą sprogo tarpžemyninė balistinė raketa RS-28 „Sarmat“. Ji sprogo dar paleidimo šachtoje.

„Reuters“/„Scanpix“/Vladimiras Putinas ir Donaldas Trumpas, 2019 m.

Anksčiau išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą žadėjo per 24 valandas užbaigti karą Ukrainoje, tačiau dabar viskas atrodo kiek sudėtingiau, nes nėra jokių ženklų, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas darys nuolaidų. Tačiau „The New York Times“ rašo, kad preliminarūs būsimo susitarimo kontūrai jau apibrėžti.

Dauguma Joe Bideno ir Donaldo Trumpo pareigūnų bent jau privačiai pripažįsta, kad Rusija greičiausiai išlaikys savo pajėgas maždaug penktadalyje dabar okupuotos Ukrainos teritorijos – pagal paliaubas, panašias į tas, kuriomis 1953 m. buvo nutrauktas Korėjos karas. Tačiau sunkiausia susitarimo dalis yra būtinybė užtikrinti, jog V.Putinas nepasinaudotų karo veiksmų nutraukimu, kad vėl apsiginkluotų, pasimokytų iš pastarųjų trejų metų klaidų ir vėl įsiveržtų į Ukrainą.

J.Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas sako, kad J.Bideno komanda pastaruosius metus praleido kurdama šio saugumo struktūrą. Tačiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis mano, kad tai tik kalbos, ir tvirtina, kad tik Ukrainos narystė NATO atgrasys V.Putiną nuo naujo puolimo.

Pasak NYT, paliaubas galėtų užtikrinti Europos taikos palaikymo pajėgos, kurioms greičiausiai vadovaus britų, vokiečių ir prancūzų kariai.

Vis dėlto, pasak dviejų aukšto rango J.Bideno pareigūnų, svarbiausia bus tai, ar D.Trumpas norės, kad JAV išlaikytų pagrindinį vaidmenį teikiant žvalgybinę informaciją, ginklus ir leidimą Ukrainai smogti į Rusijos teritoriją. (D.Trumpas yra užsiminęs, nors ir ne galutinai, kad atšauks šį leidimą. O jo viceprezidentas JD Vance'as buvo vienas pagrindinių tolesnės JAV paramos ginklais kritikų).

Vis dėlto J.Sullivanas tvirtina, kad D.Trumpui labai svarbu daryti tai, kas nepatinka daugeliui jo partijos narių: tęsti karinę paramą. „Geras susitarimas Amerikai reiškia, kad mums reikia sverto, – sakė jis.

Tuo pat metu rusai nori daug platesnio susitarimo – tokio, pagal kurį JAV išves savo ginkluotę ir karius iš Europos. Ir šiuo klausimu D.Trumpas vis dar tyli, pažymi NYT.