Svarbiausios naujienos
- Šiaurės Korėjos karys: atvykęs į Rusiją nežinojau, prieš ką reikės kovoti
- Masinis dezertyravimas: Ukrainoje sulaikė skandalingai pagarsėjusios 155-osios brigados vadą
- Ukrainoje sulaikė generolus, kurie nesugebėjo apginti Charkivo srities 2024 m.
- S.Bannonas: karo neįmanoma laimėti, Ukraina rizikuoja tapti D.Trumpo Vietnamu
- Rusai platina vaizdus su ukrainiečių karių galvomis ant kuolų: įtariama ta pati jūrų pėstininkų brigada
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Šiaurės Korėjos karys: atvykęs į Rusiją nežinojau, prieš ką reikės kovoti
20:00 Atnaujinta 21:47
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paviešino vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas suimto Šiaurės Korėjos kario bendravimas su saugumo tarnybos SBU tyrėjais.
Ukrainos vadovo teigimu, bendravimas su Kursko srityje į nelaisvę patekusiu Šiaurės Korėjos kariu tęsiasi. Žvalgybos informaciją apie šių karių judėjimą į Rusijos teritoriją, mokymus ir visišką jų informacinę izoliaciją patvirtina karo belaisvių žodžiai, sako V.Zelenskis.
„Bus nustatyti visi faktai apie Šiaurės Korėjos dalyvavimą šiame kare“, – pabrėžė Ukrainos prezidentas.
Atplukdė krovininis keltas
Tuo pat metu paskelbtame vaizdo įraše Šiaurės Korėjos karys, dirbęs žvalgybos batalione, sako, kad keli Šiaurės Korėjos kariai buvo apmokyti naudotis Rusijos sunkiąja karine technika.
Pasak šio kario, jo šeima nežino, kur jis yra. Jis sakė, kad į Rusiją pateko Rusijos krovininiu keltu, kuriuo plaukė daugiau kaip 100 Šiaurės Korėjos karių. Paskui Rusijos teritorijoje jie dar buvo vežami traukiniu.
Belaisvis teigė, kad baigę mokyklą visi vaikinai eina į kariuomenę. Būdamas 17 metų jis pradėjo tarnauti samdomu kariu.
Nežinojo, prieš ką reikės kovoti
Sulaikytasis teigia, kad atvykęs į Rusiją nežinojo, prieš ką jis kovos. Jis pasakojo, kad jo dalinyje buvo daug aukų, kai sausio 3 d. jie stojo į mūšį Kursko srityje.
Taip jis atsakė į klausimą apie žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičių tarp savo bendražygių.
Ankstesniame vaizdo įraše jaunuolis pasakojo, kad sausio 3-iąją per puolimą pamatęs žūstančius bendražygius pasislėpė slėptuvėje, bet po dviejų dienų pats buvo sužeistas ir paimtas į nelaisvę.
Pirmadienį paskelbtame vaizdo įraše jis sakė, kad tarnavo žvalgybos dalinyje ir kad kai kurie Šiaurės Korėjos kariai buvo apmokyti naudotis rusiška karine įranga, tačiau ne jis.
15min primena, kad sausio 9 d. V.Zelenskis pareiškė, kad mūšiuose Kursko srityje žuvo 4 000 Šiaurės Korėjos karių.
Vaizdo įrašą žiūrėkite ČIA.
Ukrainos kariai praneša atrėmę didelį rusų puolimą Kursko srityje: suskaičiavo nuostolius
21:43
Ukrainos kariuomenė sėkmingai atrėmė masinį Rusijos kariuomenės puolimą Kursko srityje, sunaikindama apie šimtą okupantų ir dešimt priešo šarvuočių. Apie tai pranešė 47-oji atskiroji mechanizuotoji brigada „Magura“.
Puolimą kartu atrėmė 47-osios brigados kovotojai ir kariai iš 82-osios brigados.
Gynėjai pažymėjo, kad Rusijos kariai veikė pagal tradicinį scenarijų, bandydami išstumti gynybos pajėgas: paleidžia technikos kolonas ir naudoja daug gyvosios jėgos.
Mūšio metu koordinuotai veikė visi brigados „Magura“ padaliniai: pėstininkai, žvalgybos koreguojama artilerija, bepiločių sistemų batalionas su FPV dronais ir mechanizuotų batalionų pilotai, kurie vykdė atakas su sprogmenų numetimais.
„Priešo puolimas buvo atremtas. Rusijos nuostoliai per šį puolimą – 3 tankai (daugiau kaip 6 mln. JAV dolerių), 7 BMP (daugiau kaip 7 mln. JAV dolerių), priešo koviniai nuostoliai – gyvosios jėgos kuopa: 35 sunaikinti rusai ir 62 sužeisti“, – sakoma pranešime.
O.Scholzas įvertino, ar D.Trumpui atėjus į valdžią sumažės JAV pagalba Ukrainai
21:23
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas nesitiki, kad Jungtinės Valstijos sumažins pagalbą Ukrainai, į valdžią atėjus 47-ajam JAV prezidentui Donaldui Trumpui, kuris oficialiai pradėjo eiti pareigas pirmadienį.
„Nesitikiu, kad artimiausiu metu JAV parama Ukrainai bus nedelsiant sumažinta. Pažiūrėsime, kas nutiks ilguoju laikotarpiu“, - sakė O.Scholzas "Frankfurter Allgemeine Zeitung" renginyje.
Jis pagrindė savo poziciją sakydamas, kad D.Trumpas ketina artimiausiu metu ieškoti būdų, kaip išspręsti konfliktą, ir aptarti šį klausimą su Rusijos valdovu Vladimiru Putinu.
Kartu O.Scholzas pabrėžė, kad sprendimas dėl karo, kurį Rusija kariauja prieš Ukrainą, neturėtų įvykti per ukrainiečių ir Europos galvas.
V.Zelenskis sveikina D.Trumpą, tikisi teisingos taikos Ukrainoje
20:12
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pasveikino Donaldą Trumpą su inauguracija ir pažymėjo, kad jo sugrįžimas į Baltuosius rūmus reiškia galimybę pasiekti teisingą taiką Ukrainoje.
„Šiandien yra permainų diena, taip pat – vilties išspręsti daugelį problemų, įskaitant pasaulinius iššūkius, diena“, – socialiniuose tinkluose pareiškė V.Zelenskis.
„Prezidentas Trumpas visada yra ryžtingas, o jo paskelbta taikos per jėgą politika suteikia galimybę sustiprinti Amerikos lyderystę ir pasiekti ilgalaikę bei teisingą taiką, kuri yra didžiausias prioritetas“, – pridūrė jis.
D.Trumpas pirmadienį buvo prisaikdintas 47-uoju Jungtinių Valstijų prezidentu.
Šiaurės Korėjos karys: atvykęs į Rusiją nežinojau, prieš ką reikės kovoti
20:00 Atnaujinta 21:47
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paviešino vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas suimto Šiaurės Korėjos kario bendravimas su saugumo tarnybos SBU tyrėjais.
Ukrainos vadovo teigimu, bendravimas su Kursko srityje į nelaisvę patekusiu Šiaurės Korėjos kariu tęsiasi. Žvalgybos informaciją apie šių karių judėjimą į Rusijos teritoriją, mokymus ir visišką jų informacinę izoliaciją patvirtina karo belaisvių žodžiai, sako V.Zelenskis.
„Bus nustatyti visi faktai apie Šiaurės Korėjos dalyvavimą šiame kare“, – pabrėžė Ukrainos prezidentas.
Atplukdė krovininis keltas
Tuo pat metu paskelbtame vaizdo įraše Šiaurės Korėjos karys, dirbęs žvalgybos batalione, sako, kad keli Šiaurės Korėjos kariai buvo apmokyti naudotis Rusijos sunkiąja karine technika.
Pasak šio kario, jo šeima nežino, kur jis yra. Jis sakė, kad į Rusiją pateko Rusijos krovininiu keltu, kuriuo plaukė daugiau kaip 100 Šiaurės Korėjos karių. Paskui Rusijos teritorijoje jie dar buvo vežami traukiniu.
Belaisvis teigė, kad baigę mokyklą visi vaikinai eina į kariuomenę. Būdamas 17 metų jis pradėjo tarnauti samdomu kariu.
Nežinojo, prieš ką reikės kovoti
Sulaikytasis teigia, kad atvykęs į Rusiją nežinojo, prieš ką jis kovos. Jis pasakojo, kad jo dalinyje buvo daug aukų, kai sausio 3 d. jie stojo į mūšį Kursko srityje.
Taip jis atsakė į klausimą apie žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičių tarp savo bendražygių.
Ankstesniame vaizdo įraše jaunuolis pasakojo, kad sausio 3-iąją per puolimą pamatęs žūstančius bendražygius pasislėpė slėptuvėje, bet po dviejų dienų pats buvo sužeistas ir paimtas į nelaisvę.
Pirmadienį paskelbtame vaizdo įraše jis sakė, kad tarnavo žvalgybos dalinyje ir kad kai kurie Šiaurės Korėjos kariai buvo apmokyti naudotis rusiška karine įranga, tačiau ne jis.
15min primena, kad sausio 9 d. V.Zelenskis pareiškė, kad mūšiuose Kursko srityje žuvo 4 000 Šiaurės Korėjos karių.
Vaizdo įrašą žiūrėkite ČIA.
E.Macronas prieštarauja D.Trumpui: karas nesibaigs nei ryt, nei poryt
19:23
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį įspėjo, kad Rusijos karas prieš Ukrainą nesibaigs nei rytoj, nei poryt, nors Donaldas Trumpas ir yra žadėjęs greitai užbaigti šį konfliktą.
„Šis konfliktas nesibaigs nei rytoj, nei poryt“, – pareiškė E.Macronas ginkluotosioms pajėgoms, prieš pat D.Trumpui rengiantis prisaikdinimui JAV prezidentu.
D.Trumpas nėra paaiškinęs, kaip jis planuoja nutraukti kovas.
Rengiamas planas, kaip Rusija galėtų praryti Baltarusiją: numatytos sąlygos
17:16
Kremlius vėl kalba apie didesnę Rusijos ir Baltarusijos integraciją, o kaip tokią tariamą susijungimą paaiškinti visuomenei jau yra kuriamas ir strateginis planas. Tačiau pirmiausia Rusija nori pabaigti pradėtą karą Ukrainoje.
Kaip nepriklausomam Rusijos leidiniui „Meduza“ aiškino Rusijos prezidento administracijai artimi šaltiniai, planas abiejų šalių visuomenėms galėtų būti pristatytas kaip „daug gilesnė abiejų šalių integracija“, kurios metu bus sukurti nauji valdžios organai.
Skelbiama, kad šių bendri dviejų šalių institucijų sudėtys būtų renkamos, o prieš tai vyktų priešrinkiminės kampanijos.
Be to, pasak nepriklausomos Rusijos žiniasklaidos, tokiuose rinkimuose jau numatyta, kad dalyvautų rekordiškai daug kandidatų ir būtų pasiekti balsavusiųjų aktyvumo rekordai.
„Devintajame ir dešimtajame dešimtmetyje atskirtų žemių suvienijimas, respublikų sąjunga. Tai bus įvykis“, – taip nuotaikas Kremliuje apibūdino vienas iš „Meduza“ kalbintų šaltinių.
Tačiau, kaip pabrėžia jis, tokio scenarijaus įgyvendinimas labai priklausys nuo Vakarų nepripažįstamo Baltarusijos tariamo prezidento Aliaksandro Lukašenkos.
Šį mėnesį Baltarusijoje vyks imitaciniai prezidento rinkimai, o A.Lukašenka neseniai pareiškė esąs pasirengęs artimiausiu metu perduoti valdžią „naujai kartai“.
Tačiau, žinoma, jis dalyvaus šiuose „rinkimuose“ ir jau dabar neabejojama, kad jis bus „perrinktas“ septintajai prezidento kadencijai.
Plačiau skaitykite ČIA.
Masinis dezertyravimas: Ukrainoje sulaikė skandalingai pagarsėjusios 155-osios brigados vadą
16:56
Teisėsaugininkai sulaikė buvusį Ukrainos pajėgų 155-osios atskirosios mechanizuotosios brigados, žinomos Kyjivo Anos vardu, vadą, kuris leido masiškai dezertyruoti pavaldiniams, ypač per mokymus užsienyje. Pasak Ukrainos saugumo SBU, tarnyba kartu su Valstybiniu tyrimų biuru karininką sulaikė padedant gynybos ministrui ir vyriausiajam vadui.
„Nustatyta, kad vadas neinformavo teisėsaugos institucijų apie didelį skaičių karių, kurie neleistinai paliko savo tarnybos vietą per dalinio mokymus Europos Sąjungos teritorijoje, taip pat vykdydami kovines užduotis Rytų fronte“, – sakoma SBU pranešime.
Remiantis portalo „New Voice“ šaltiniais, kalbama apie Dmytro Riumšiną.
Brigada dalyvavo mokymuose Prancūzijoje
Teisėsaugininkai dabar tikrina informaciją apie korupcinių schemų buvimą brigadoje atrenkant kariškius mokymams užsienyje. Jie taip pat tikrina informaciją apie galimas „schemas“, pagal kurias kariai už kyšius galėtų išvengti savo pareigų.
Tyrimas tęsiamas siekiant nustatyti visas nusikaltimo aplinkybes ir kitus asmenis, kurie gali būti susiję su nusikaltimais.
Pasak su Valstybiniu tyrimų biuro, pulkininkas per pastaruosius metus turėjo informacijos apie neteisėtą tarnybos vietos palikimą savo brigadoje – karinio dalinio vadovybė ne kartą jam apie tai pranešė žodžiu ir ataskaitose. Kalbama ne tik apie tarnybos palikimą, bet ir apie pavaldinių negrįžimą iš atostogų, komandiruočių ir nedarbingumo atostogų.
„Tačiau vadas, pažeisdamas įstatymo reikalavimus, neinformavo tyrimo institucijų apie nustatytus faktus. Dėl vado veiksmų teisėsaugos institucijos negalėjo pradėti teisinės procedūros, kad kariai būtų surasti ir grąžinti į karinį dalinį ir atsargos batalionus, o kai kuriais atvejais užtikrinti, kad jie atliktų bausmes už padarytus nusikaltimus“, – teigiama pranešime.
Buvo nustatyta, kad kai kurie kariai periodiškai neleistinai palikdavo savo tarnybos vietą, paskui grįždavo ir vėl tai darydavo. Be to, vadas nesiėmė kitų prevencinių priemonių, kad pašalintų priežastis ir sąlygas, kurios prisidėjo prie to. Pulkininkas nepagrįstai į sąrašus asmenų, numatytų stažuotis Prancūzijoje, įtraukdavo vyrus, kurie neturėjo motyvacijos atlikti karinę tarnybą.
Tarp jų buvo asmenų, kurie buvo skirti įspėjimai ir draudimai. Konkrečiai buvo 22 kariai, kurie buvo pašaukti į mobilizaciją iš pasienio regionų, tačiau jų registracijos vieta buvo kituose regionuose. Be to, kalbame apie 15 karių, kurie mobilizacijos išvakarėse bandė pabėgti iš Ukrainos – jie buvo patraukti administracinėn atsakomybėn už bandymą neteisėtai kirsti valstybės sieną ne per kontrolės punktus.
„Dėl to 56 brigados kariai neleistinai išvyko iš poligono Prancūzijoje“, – pastebėjo tyrimų biuras.
Teigiama, kad dėl buvusio vado veiksmų, dėl kurių trūko personalo, buvo apsunkintas Ukrainos gynybos funkcijų vykdymas ir tam tikrų kovinių užduočių vykdymas. Taip pat buvo pakenkta tiek karinio vieneto, tiek ir visų gynybos pajėgų prestižui ir autoritetui, sumažėjo vieneto kovinis efektyvumas ir pan.
Skelbiama, kad buvęs vadas bus nugabentas į Kyjivą. Karininkui gresia iki 10 metų kalėjimo.
Kyjive – neskelbtas S.Skvernelio vizitas
16:50
Lietuvos Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis pirmadienį lankosi Ukrainos sostinėje Kyjive. Apie šį vizitą iš anksto skelbta nebuvo. Į Ukrainą išvyko ir dar keletas aukštas pareigas užimančių Lietuvos pareigūnų.
S.Skvernelio darbotvarkė pirmadienį buvo tuščia, tačiau po pietų Seimo pirmininkas feisbuke paskelbė įrašus iš Kyjivo.
„Kartu su Seimo delegacija lankomės Ukrainoje“, – skelbiama vienoje feisbuko istorijoje.
Kitoje matyti, kaip S.Skvernelis pagerbia žuvusius Ukrainos karius prie Kyjivo Atminimo sienos.
Plačiau skaitykite ČIA.
V.Putinas sako esąs pasirengęs deryboms su D.Trumpu dėl Ukrainos
16:46
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pareiškė, kad yra pasirengęs deryboms dėl karo Ukrainoje su Donaldo Trumpo vadovaujama JAV administracija ir tikisi, kad bet koks susitarimas užtikrins „ilgalaikę taiką“.
„Mes taip pat esame atviri dialogui su naująja JAV administracija dėl Ukrainos konflikto“, – sakė V. Putinas per televiziją, sveikindamas D.Trumpą artėjančios inauguracijos proga.
Bet koks susitarimas turėtų užtikrinti „ilgalaikę taiką, pagrįstą pagarba visų žmonių teisėtiems interesams“, pridūrė jis.
Plačiau apie tai skaitykite ČIA.
Rusų žiniasklaida: per Ukrainos smūgius Rusijos okupuotame mieste žuvo 2 žmonės
15:48
Per Ukrainos smūgius Rusijos okupuotame mieste pietinėje Chersono srityje žuvo du žmonės ir dar keliolika buvo sužeisti, tvirtina rusų valstybinė žiniasklaida.
Maskvos paskirtas srities gubernatorius sakė, kad ukrainiečiai kasetiniais šaudmenimis apšaudė Bechterų mokyklą, kai mokiniai ir mokytojai ėjo į pamokas. Jis pridūrė, kad tarp sužeistųjų yra vaikų.
Pastaraisiais mėnesiais tiek Rusija, tiek Ukraina suintensyvino karo veiksmus, siekdamos užsitikrinti pranašumą kare prieš vėliau pirmadienį įvyksiančią išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo inauguraciją. D.Trumpas yra sakęs, kad nori greitai užbaigti karą Ukrainoje.
Ataka surengta Rusijos pajėgoms toliau žengiant į Rytų Ukrainą.
Rusijos gynybos ministerija pirmadienį paskelbė, kad šalies pajėgos užėmė dar du kaimus Rytų Ukrainoje.
Vienas iš šių kaimų yra vos už kelių kilometrų nuo Pokrovsko – svarbaus logistikos punkto, per kurį aprūpinamos ukrainiečių pajėgos Donecko srityje.
Kariuomenės daliniai užėmė maždaug už trijų kilometrų nuo Pokrovsko esančią Ševčenką ir Novojehorivką rytinėje Luhansko srityje.
Rusijos pajėgos 2024-aisiais sparčiau žengė į priekį Ukrainoje ir pasistūmėjo septynis kartus daugiau nei 2023-iaisiais, rodo naujienų agentūros AFP atlikta JAV Karo tyrimų instituto duomenų analizė.
Maskva taip pat veržiasi į ant kalvos įsikūrusį Časiv Jarą – fronto tvirtovę, kurios užėmimas leistų Rusijai veržtis gilyn į Donecko sritį.
Per išpuolį Bekhteruose buvo sužeista mažiausiai 19 žmonių, pranešė valstybinė Rusijos naujienų agentūra RIA, cituodama Rusijos primestą Ukrainos pietinės Chersono srities gubernatorių Vladimirą Saldo.
Tarp sužeistųjų buvo du vaikai, abiejų būklė sunki, anksčiau platformoje „Telegram“ teigė V.Saldo.
Rusija pirmadienį paskelbė praėjusią naktį numušusi 31 ukrainiečių droną. Dauguma jų buvo nukreipti į pramoninius objektus.
Netoli Maskvos esančioje Kalugos srityje nukritusio drono nuolaužos sukėlė gaisrą vienoje įmonėje, tačiau jis buvo greitai užgesintas, sakė vietos gubernatorius Vladislavas Šapša.
Pirmadienį Voronežo srities ugniagesiai vis dar kovoja su gaisru naftos saugykloje, kurį prieš penkias dienas sukėlė ukrainiečių drono smūgis, pranešė vietos gubernatorius Aleksandras Gusevas.
