Svarbiausios naujienos
- Trys scenarijai: kokios galėtų būti 30 dienų be karo, dėl kurių susitarė Ukraina ir JAV
- „Bloomberg“ įvardijo, kokių veiksmų dėl paliaubų imsis V.Putinas
- Netikėtas posūkis: Maskva pasiūlė Vašingtonui paliaubas Rusijos sąlygomis
- Karybos ekspertas įvertino, kas vyksta Kurske ir koks vaidmuo jam tektų paliaubų metu
- Kilo skandalas dėl R.Abramovičiui priklausančios gamyklos tiekiamų šarvuotų plokščių JAV kariuomenei
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Trys scenarijai: kokios galėtų būti 30 dienų be karo, dėl kurių susitarė Ukraina ir JAV
18:48
Kokių paliaubų gali tikėtis Ukraina ir ar Vladimiras Putinas su jomis sutiks, o jei sutiks – kokiomis sąlygomis. Tai paanalizavo portalas „New Voice“ (NV), remdamasis ekspertų analizėmis.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anytradienio Ukrainos ir JAV delegacijų susitikimą Džidoje pavadino „pirmuoju konstruktyviu mūsų komandų pokalbiu“. „Mums svarbu, kad vienas kitą išgirstume. Laikau būtinu ir labai pozityviu rezultatą dėl pagalbos ir dalijimosi žvalgybos informacija atkūrimo“, – pabrėžė jis.
Pagrindinis šios aštuonias valandas trukusios diskusijos rezultatas buvo pasiūlymas paskelbti 30 dienų paliaubas, kuriam pritarė ir Ukraina, ir JAV. Be to, Vašingtonas iš tiesų atnaujino ginklų tiekimą Ukrainos pajėgoms ir dalijimąsi žvalgybos informacija.
Vienintelė, bet esminė paliaubų idėjos įgyvendinimo sąlyga – gauti Maskvos sutikimą. Dėl pastarosios yra problema: V.Ptino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė tik tiek, kad Kremlius „atidžiai nagrinėja“ pareiškimus po susitikimo Saudo Arabijoje, tačiau „neverta užbėgti įvykiams už akių“, kol nebus surengtos tiesioginės JAV prezidento Donaldo Trumpo ir V.Putino derybos.
Tačiau net ir Rusijos vadovo sutikimas negarantuoja vienareikšmiškos įvykių raidos, teigia NV apklausti ekspertai, kurių analize parengti trys galimi paliaubų scenarijai.
Paliaubos, apsunkintos tam tikrais Kremliaus reikalavimais – optimistinis scenarijus
Tikėtina, kad V.Putinas sutiks sudaryti paliaubas su tam tikromis sąlygomis. Bent jau taip mano Oleksandras Merežka, Aukščiausiosios Rados užsienio politikos komiteto pirmininkas.
„Reikia atsižvelgti į tai, kad iki 80-ųjų „pergalės dienos“ metinių V.Putinui reikia parodyti savo gyventojams propagandos rezultatus, – sako ekspertas. – Pirmiausia jam reikia, kad Rusijos teritorijoje nebūtų Ukrainos karių. Priešingu atveju, kokia čia pergalė, kai dalis teritorijos užgrobta? Todėl diktatorius gali to [išlaisvinti Ukrainos pajėgų užimtą Kursko teritoriją] atvirai ar slaptai reikalauti iš amerikiečių“.
Arba, kaip sako tarptautinis ekspertas Nazaras Prichodka, Kremlius sutiks tik nutraukti „oro karą“ – atakas prieš užnugario objektus raketomis ir dronais.
Tokios sąlygos gali būti priimtinos ne tik JAV, bet ir Ukrainai.
Tačiau net jei V.Putinas pasakys „taip“ ir Rusija pradės laikytis paliaubų režimo, pats susitarimas bus nuolat tikrinamas. Juk Rusijos provokacijų išvengti nepavyks, teigia NV apklausti ekspertai.
Tačiau pačios paliaubos sukurs pagrindą tolesniems žingsniams taikos link. Ypač jei JAV ir ES stebės, kaip laikomasi „ugnies draudimo“ režimo.
Kaip primena politikos analitikas Petro Oleščukas, oficialusis Kyjivas šiuo metu aktyviai derasi su Europos partneriais dėl taikos palaikymo kontingento pakvietimo. Jei šį klausimą pavyks teigiamai išspręsti paliaubų metu, o Jungtinės Valstijos palaikys iniciatyvą ir suteiks reikiamą pagalbą bei paramą, laikinos paliaubos virs nuolatinėmis – vadinamuoju „įšaldytu konfliktu“. Tai dar nebus taika, tačiau toliau atsiras galimybė diplomatinėms Kyjivo ir Maskvos deryboms.
Tuo pačiu metu Ukraina turės galimybę toliau integruotis į ES, taip pat prisidėti prie tolesnės šalies karo pramonės plėtros.
Karo nėra, bet jis tęsiasi – neigiamas scenarijus
Gauti V.Putino sutikimą tikroms paliauboms bus sunku, mano NV apklausti ekspertai. Greičiau iš Kremliaus galima tikėtis efektingo „susitarimo“. Tačiau iš tikrųjų kovos nesiliaus – bent jau rusams svarbiose fronto dalyse.
„Jie yra laimėtojų pozicijoje, o jų strateginiai tikslai nepasiekti, – sako Ukrainos parlamento nacionalinio saugumo komiteto atstovė Solomija Bobrovska, – Per vienuolika metų mes išmokome pamoką. Pirma, rusai niekada nesilaiko sąlygų. Antra, padėtis fronte diktuoja sąlygas visoms pusėms, ir man atrodo, kad Rusijos Federacijai dabar nėra palanku eiti į kompromisus.“
Klastingą Kremliaus elgesį palengvins „minkšta“ Jungtinių Valstijų pozicija, t. y. jei D.Trumpas nuspręs nedaryti didelio spaudimo V.Putinui ir liks nuošalyje esančio stebėtojo pozicijoje: „Padarėme viską, ką galėjome. Maskva jausis dar laisviau, jei tuo pat metu Ukrainos partneriai Europoje nesukurs veiksmingo saugiklio nuo tolesnės eskalacijos – pavyzdžiui, to paties taikos palaikymo kontingento pavidalu.
O.Merežkos nuomone, toks „sulėtintas“ karas suteiktų Kremliui galimybę vykdyti plataus masto mobilizaciją, kaupti išteklius, pergrupuoti savo karius ir kokia nors nereikšminga dingstimi vėl pradėti puolimą.
„Pasyvi Jungtinių Valstijų pozicija, paremta vidiniais prieštaravimais, ir Europos šalių nesugebėjimas užimti vieningos, aiškios ir tvirtos pozicijos sudaro palankią terpę konflikto eskalavimui. Susiskaldžiusios nuomonėmis ir nesugebančios imtis bendrų veiksmų Europos valstybės atsidurs bejėgių stebėtojų vaidmenyje, o Rusija su nauja jėga atnaujins puolimą prieš Ukrainą, naudodamasi per paliaubų laikotarpį sukauptais ištekliais ir pasiektais kariniais pranašumais“, – negatyvią ateities versiją apibūdina P.Oleščukas.
Tuo pat metu O.Merežka priduria: jei V.Putinas apskritai atsisakys paliaubų, tai bus optimistinis scenarijus Ukrainai. Nes tada D.Trumpas pradės tiekti Ukrainai daugiau ginklų.
Laikas diplomatiniams manevrams – realiausias scenarijus
Ekspertai mano, kad labiausiai tikėtinas scenarijus, jog Rusija, sutikusi su 30 dienų paliaubomis, pradės kelti vis naujas sąlygas, nepaliaujamai vilkindama procesą ir išnaudodama šį laiką savo pozicijoms mūšio lauke stiprinti. „V.Putinas ir toliau derėsis“, – aiškina O.Merežka.
JAV savo ruožtu bandys maksimaliai išnaudoti diplomatinį lauką savo naudai, galbūt siūlydamos kompromisus, kurie iš tikrųjų nelems realaus karo veiksmų nutraukimo.
Šis „diplomatinis futbolas“ – iniciatyvos perdavinėjimas iš rankų į rankas – tęsis dar kurį laiką, leisdamas abiem pusėms sustiprinti savo pozicijas ir pasiruošti tolesniam eskalavimui. Europos šalys, negalinčios koordinuoti savo veiksmų, stebės šį procesą, nuolat balansuodamos tarp noro paremti Ukrainą ir baimės toliau tęsti karą, palikdamos Kremliui erdvės manevrams ir galimybę pasinaudoti šiuo neapibrėžtumu.
„Dėl to toks scenarijus taip pat veda prie karo tęsinio, nors ir su ne tokiomis intensyviomis kovomis kaip pirmuoju laikotarpiu, bet su galimybe bet kuriuo metu smarkiai pabloginti padėtį“, – sakė P.Oleščukas.
O sankcijos, kaip poveikio Rusijai priemonė, nebus labai veiksmingos. Nes pagrindinės ribojamosios priemonės jau įvestos, o naujų, galinčių iš esmės pakeisti padėtį, įvedimas mažai tikėtinas.
O.Merežka primena, kad ugnies nutraukimo klausimą reglamentuoja 1907 m. Hagos konvencijos. O pagal šias konvencijas paliaubas galima pažeisti tiesiog pareiškus „įspėjamąjį“ pareiškimą. Ir tai jau nebebūtų „tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimas“.
Tačiau „ne viskas taip vienareikšmiška“. Juk pagal tokį scenarijų Ukrainai bus atnaujintas ginklų ir žvalgybinės informacijos tiekimas iš JAV. Be to, Kyjivas gali sutikti pirkti amerikietišką karinę įrangą išsimokėtinai. ES taip pat padės.
„O ką V.Putinas darys šį mėnesį? Iš kur jis gaus naujų kokių nors priemonių mums pulti? Jis jau pritraukė šiaurės korėjiečius, Baltarusija jau seniai neturi nieko iš ginklų. Vadinasi, per 30 dienų karinis potencialas iš esmės nepadidės, bet V.Putinas greičiausiai vilkins laiką, kad maksimaliai išsiderėtų sau ir gegužės 9 d. paskelbtų pergalę“, – sako N.Prichodka.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
06:25
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„The Washington Post“: taika neįmanoma iki 2026 m. – Europos žvalgyba gavo svarbų Rusijos dokumentą
00:50
Viena iš Europos žvalgybos agentūrų susipažino su dokumentu, kurį parengė įtakingas Rusijos analitinis centras, glaudžiai susijęs su FSB. Jame teigiama, kad Rusija turėtų siekti susilpninti JAV derybinę poziciją dėl Ukrainos, provokuodama įtampą tarp Donaldo Trumpo administracijos ir kitų šalių. Be to, Maskva turėtų paspartinti savo pastangas išardyti Ukrainos valstybę.
Apie tai praneša laikraštis „The Washington Post“. Leidinys pažymi, kad minėtame dokumente taip pat atmetami ankstesni prezidento D.Trumpo planai per 100 dienų sudaryti taikos susitarimą. Kartu jame pažymima, kad „taikus krizės Ukrainoje sprendimas negali būti pasiektas anksčiau nei 2026 m.“.
Dokumente taip pat atmetami bet kokie planai įvesti taikos palaikymo kontingentą į Ukrainą. Maskva primygtinai reikalauja „pripažinti Rusijos suverenitetą užgrobtose Ukrainos teritorijose“. Be to, dokumente raginama „toliau vykdyti fragmentaciją, sukuriant buferinę zoną šiaurės rytų Ukrainoje prie sienos su tokiais Rusijos regionais kaip Brianskas ir Belgorodas, taip pat demilitarizuotą zoną pietų Ukrainoje prie Krymo, kurį Rusija neteisėtai aneksavo 2014 m.“. Pastaroji zona paveiktų Odesos regioną.
Dokumente taip pat siūlomi įvairūs būdai, kaip sustiprinti Rusijos Federacijos derybines pozicijas: jame minima galimybė siūlyti Jungtinėms Valstijoms suteikti prieigą prie Rusijos naudingųjų iškasenų. Pažymėtina, kad, be kita ko, kalbama ir apie išteklius, esančius okupuotose Ukrainos teritorijose.
„Dokumente siūloma, kad Rusija sutiktų nedislokuoti savo vidutinio nuotolio balistinių raketų „Orešnik“ Baltarusijoje, pasienyje su Europos Sąjunga, o mainais Jungtinės Valstijos sutiktų nedislokuoti naujų raketų sistemų žemyne.“ „Taip pat siūloma, kad Rusija nutrauktų ginklų tiekimą Jungtinių Valstijų „nedraugiškomis“ laikomoms šalims, o mainais už tai Jungtinės Valstijos nustotų ginkluoti Ukrainą, tačiau priduriama, kad Rusijos ginklų tiekimo sustabdymą Maskvos sąjungininkėms būtų „sunku įgyvendinti“, – rašoma straipsnyje.
Dokumente atmetami pirminiai D.Trumpo specialiojo atstovo Ukrainai Keitho Kelloggo pasiūlymai dėl taikos susitarimo.
Dokumente taip pat teigiama, kad oficialiai nepripažinus Rusijos suvereniteto užgrobtose Ukrainos teritorijose, „labai tikėtina“, kad ginkluotas konfliktas atsinaujins vidutinės trukmės laikotarpiu, „pavyzdžiui, po kito administracijos pasikeitimo Jungtinėse Valstijose“.
Bet kokios galimos Ukrainos nuolaidos, pavyzdžiui, atsisakymas narystės NATO ir rinkimų, kuriuose būtų leista dalyvauti prorusiškoms partijoms, atmetamos kaip nepakankamos. Būtina „visiškai išformuoti“ Ukrainos valdžią.
Bet kokio taikos palaikymo kontingento buvimas Ukrainoje taip pat atmetamas kaip „visiškai nereikalingas“. Dokumente JAV planai toliau ginkluoti Ukrainą po bet kokio taikos susitarimo vadinami „visiškai nepriimtinais“. Tas pats pasakytina ir apie Ukrainos kariuomenės dydžio išlaikymą iki 1 mln. žmonių.
„Dokumente taip pat atmetami bandymai įtraukti Rusiją į taikos susitarimą siūlant iš dalies panaikinti sankcijas“, – priduria autoriai.
Žinoma, kad dokumentas buvo parengtas likus savaitei iki vasario 18 d. Saudo Arabijoje įvykusio Rusijos ir JAV susitikimo. Vienas Rusijos akademikas, artimas aukštiems Rusijos diplomatams, sakė, kad pagrindinės rekomendacijų nuostatos atspindi platų sutarimą Maskvoje. Tačiau jis pridūrė, kad niekada nėra aišku, kiek Kremliaus vadovybė reaguoja į jai parengtus dokumentus.
M.Rubio: paliaubos Ukrainoje gali būti pasiektos per kelias dienas
23:36
Paliaubų režimas Ukrainoje gali būti pasiektas per kelias dienas, jei su tuo sutiks Rusija. Tai pareiškė JAV valstybės sekretorius Marco Rubio, praneša „The New York Times“.
Pažymima, kad šią savaitę Kanadoje vyksiančiame susitikime jis planuoja pasiekti, kad G-7 šalių diplomatai sutelktų dėmesį į karo nutraukimą.
„Štai kaip norėtume, kad pasaulis atrodytų po kelių dienų: nė viena pusė nešaudo viena į kitą – jokių raketų, sviedinių, kulkų, nieko, jokios artilerijos. Šaudymas liautųsi, kovos liautųsi ir prasidėtų pokalbiai“, – sakė valstybės sekretorius.
Jis sakė, kad JAV oficialūs asmenys trečiadienį planuoja „susisiekti“ su Rusijos oficialiais asmenimis ir aptarti siūlomas paliaubas.
„Jei jų atsakymas bus neigiamas, tai būtų labai apmaudu ir padėtų išsiaiškinti jų ketinimus“, – pridūrė jis.
M.Rubio pažymėjo, kad kai jis, Mike'as Walzas ir Steve'as Witkoffas praėjusį mėnesį Saudo Arabijoje susitiko su Rusijos atstovais, rusai atrodė atviri idėjai išspręsti karo problemą: „Jie išreiškė norą tinkamomis aplinkybėmis, kurių jie neapibrėžė, užbaigti šį konfliktą.“
Jis sakė, kad vienas iš pagrindinių jo tikslų G-7 susitikime buvo suvienyti kitas šalis – Didžiąją Britaniją, Kanadą, Prancūziją, Vokietiją, Italiją ir Japoniją – ir sukurti vieningą frontą taikos deryboms skatinti.
Pasak jo, „idealus susitikimo pareiškimas“ būtų toks: „Jungtinės Valstijos padarė gerą darbą taikos labui, paspartindamos šį procesą, o dabar mes visi laukiame Rusijos atsako ir raginame ją apsvarstyti galimybę nutraukti visus karo veiksmus, kad nustotų žūti žmonės, kad liautųsi kulkos ir prasidėtų nuolatinės taikos paieškos procesas.“
Jis sakė, kad Ukrainos pareigūnai nori užtikrinti, kad per bet kokias derybas būtų sprendžiami keli klausimai, įskaitant apsikeitimą karo belaisviais, Rusijos pagrobtų ukrainiečių vaikų paleidimą ir humanitarinę pagalbą.
Paklaustas, kokia yra JAV pozicija dėl Ukrainos prašymo suteikti saugumo garantijas, kurios padėtų atgrasyti nuo bet kokių Rusijos atakų ateityje, M.Rubio paprasčiausiai atsakė, kad atgrasymas bus taikos derybų dalis.
M.Rubio kalbėjo, kad Europos įsipareigojimai užtikrinti Ukrainos saugumą taip pat būtų taikos derybų dalis. Jis teigė, kad neaišku, kada šios šalys labiau įsitrauks į derybas, nors Europos šalys primygtinai tvirtino, kad jos būtinai turėtų būti pagrindinės veikėjos siekiant susitarimo, jei jis bus pasiektas.
Valstybės sekretorius sumenkino bet kokias prielaidas, kad jis susidurs su JAV sąjungininkų priešiškumu dėl neseniai prezidento Donaldo Trumpo įvestų muitų.
JAV visiškai atnaujino pagalbos tiekimą Ukrainai
22:49
Jungtinės Valstijos atnaujino ginklų tiekimą Ukrainai po delegacijų susitikimo Saudo Arabijoje. Taip pat visiškai atnaujintas Kyjivo ir Vašingtono keitimasis žvalgybos informacija. Apie tai su nuoroda į neįvardytą amerikiečių pareigūną praneša CNN.
Pažymima, kad artilerijos sviediniai, prieštankiniai ginklai ir šaudmenys raketų sistemai HIMARS vėl tiekiami Ukrainai pagal pagalbos paketus, patvirtintus dar Joe Bideno administracijos laikais.
„Šios siuntos buvo laikinai sustabdytos po katastrofiško prezidento Donaldo Trumpo, viceprezidento J.D.Vance'o ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimo Baltuosiuose rūmuose. Kai kurie iš šių ginklų prieš patekdami į Ukrainą buvo laikomi Lenkijoje“, – teigiama publikacijoje.
Be to, pasak CNN pašnekovo, savo darbą atnaujino ir JAV rangovai, Ukrainoje padedantys prižiūrėti, mokyti ir palaikyti sudėtingesnes ginkluotės sistemas. Kol kas neaišku, ar jie buvo išvykę už šalies ribų pagalbos Ukrainai pertraukos metu.
O.Syrskis padarė pareiškimą dėl įvykių Kursko srityje
22:26
Kariuomenės grupės „Kurskas“ operatyvinėje zonoje, Kursko srities Sudžos priemiestyje ir jo apylinkėse, vyksta aktyvūs kariniai veiksmai. Tai pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis.
„Priešas, siekdamas pralaužti mūsų gynybą, išstumti mūsų karius iš Rusijos Federacijos Kursko srities teritorijos ir perkelti kovinius veiksmus į Sumų ir Charkivo sričių teritoriją, naudoja desantinių pajėgų ir specialiųjų operacijų pajėgų šturmo padalinius. Bandydamas bet kokia kaina pasiekti politinių tikslų, priešas jau patyrė ir tebepatiria didelių nuostolių Kursko srityje“, – pareiškė jis savo „Telegram“ kanale.
Pasak O.Syrskio, per ukkrainiečių vykdomą Kursko operaciją, kuri tęsiasi nuo 2024 m. rugpjūčio 6 d., bendri Rusijos karių nuostoliai siekia daugiau kaip 54,9 tūkst. žmonių. Iš jų negrįžtamų – daugiau kaip 22,2 tūkst. Daugiau kaip 900 rusų karių pateko į nelaisvę.
Vyriausiasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas pažymėjo, kad rusai vykdo precedento neturinčius išpuolius prieš savo gyvenvietes. Dėl oro antskrydžių prieš Sudžos miestą ši gyvenvietė beveik visiškai sunaikinta.
Siekdami išsaugoti Ukrainos karių gyvybes, gynybos pajėgų daliniai, esant reikalui, manevruoja į palankesnes pozicijas: „Pirmiausia pasitelkiamas bepilotis komponentas, taip pat artilerijos priemonės. Esu davęs visus tam reikalingus įsakymus“.
O.Syrskis pridūrė, kad nuo 18.00 val. ukrainiečių pajėgos atrėmė aštuonis priešo puolimus Kursko kryptyje. Jis patikino, kad, nepaisant „padidėjusio Rusijos ir Šiaurės Korėjos armijos spaudimo, mes laikysime gynybą Kursko srityje tol, kol tai bus tikslinga ir būtina“.
V.Putinas kariuomenei įsakė „visiškai išlaisvinti“ Kursko sritį
22:12
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį savo kariuomenei įsakė „visiškai išlaisvinti“ Kursko sritį, kurioje, anot Kremliaus, Rusijos pajėgos daro didelę pažangą siekdamos išstumti Ukrainos karius.
„Tikiuosi, kad visos mūsų daliniams tenkančios kovinės užduotys bus įvykdytos ir Kursko srities teritorija netrukus bus visiškai išlaisvinta nuo priešo“, – sakė V.Putinas per televiziją transliuotame reportaže.
Rusijos televizija trečiadienį parodė reportažą apie tai, kaip V.Putinas lanko Kursko srityje vykstančiame kontrpuolime dalyvaujančius karius ir išklauso ataskaitą apie jų pažangą.
V.Putinas buvo parodytas sėdintis kambaryje, vilkintis kamufliažiniais marškiniais ir klausantis Rusijos kariuomenės vado Valerijaus Gerasimovo ataskaitos.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas Rusijos naujienų agentūroms sakė, kad V.Putinas apsilankė viename iš Kursko pajėgų grupės vadavietės punktų.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
Baltieji rūmai: D.Trumpo pasiuntinys šią savaitę vyks į Maskvą
22:05
JAV pasiuntinys Steve'as Witkoffas šią savaitę vyks į Maskvą derėtis dėl paliaubų Ukrainoje, trečiadienį pranešė Baltieji rūmai po to, kai prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad derybininkai vyksta į Rusiją.
„S.Witkoffas vėliau šią savaitę keliaus į Maskvą“, – žurnalistams sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt, turėjusi omenyje buvusį nekilnojamojo turto vystytoją, kuris tapo pagrindiniu derybų su Rusija tarpininku.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
Ukrainos Prezidento kanceliarija paaiškino, kodėl paliauboms pasirinktas 30 dienų terminas
21:00
Sprendimas dėl 30 dienų paliaubų, dėl kurių susitarta Džidoje (Saudo Arabija), priimtas todėl, kad būtent per tokį laikotarpį bus galima įsitikinti, ar Rusija pasirengusi laikytis ugnies nutraukimo. Tokį paaiškinimą interviu agentūrai „Ukrinform“ pateikė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Ihoras Žovkva.
„Šis laikotarpis paaiškinamas labai paprastai: būtent per 30 dienų bus galima patikrinti, ar Rusijos Federacija bus sąmoninga ir nepažeis paliaubų (jei apskritai sutiks tai daryti ir jei paliaubos pradės veikti). „Tai vadinamasis „bandomasis laikotarpis“, kai visos šalys turėtų būti įsipareigojusios laikytis atitinkamo susitarimo“, – sakė I.Žovkva.
Pasak jo, Ukrainos pusė iš anksto patvirtino savo derybinę poziciją dėl galimo 30 dienų paliaubų termino. Buvo numatyta, kad per šį laiką ukrainiečiai ir pasaulio bendruomenė pamatys, ar šalis agresorė nori ir yra pasirengusi laikytis susitarimų.
„Karčioji ankstesnių kelių formatų susitarimų, visų pirma Normandijos, Minsko ir dešimčių kitų, patirtis parodė, kad nė vienos paliaubos netruko, regis, ilgiau nei dvi savaites. Taigi pažiūrėsime, kaip visa tai pavyks įgyvendinti. O toliau, kaip sakyta vakarykščiame pareiškime, paliaubos gali būti pratęstos abipusiu susitarimu arba šalys pereina prie kitų etapų“, – pridūrė I.Žovkva.
Kanceliarijos vadovo pavaduotojas taip pat patikslino, kad galimas Rusijos nepritarimas 30 dienų paliauboms nereiškia Džidos derybų žlugimo. Pasak I.Žovkvos, Ukrainos ir JAV delegacijos sąmoningai ėjo į šį susitarimą, suprasdamos, kad iš tikrųjų viskas priklauso nuo Rusijos, tiksliau, nuo vieno žmogaus – Vladimiro Putino.
„Dabar jie turi parodyti savo pasirengimą taikai. Buvo spekuliacijų, kad neva Ukrainos pusė nėra pasirengusi taikai, tačiau mūsų pusė vakar parodė, kad ji kaip tik yra pasirengusi taikai ir paliauboms kaip pirmajam jos etapui. Dabar viskas priklauso nuo Rusijos pusės. Jei Rusija atsisakys – o taip gali atsitikti – tuomet ji visam pasauliui parodys savo tikrąją prigimtį“, – sakė jis.
I.Žovkva pridūrė, kad tuo atveju, jei Maskva atsisakys paliaubų, Ukraina derins tolesnius veiksmus ir poziciją su JAV puse. Jis paaiškino, kad Kyjivas ir Vašingtonas šiuo metu kartu rengia taktiką ir strategiją.
D.Trumpas: derybininkai „kaip tik šiuo metu“ vyksta į Rusiją
20:09
JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad, Kyjivui sutikus su pasiūlymu dėl 30 dienų paliaubų, derybininkai „kaip tik šiuo metu“ vyksta į Rusiją derėtis dėl galimų paliaubų su Ukraina.
„Kaip tik šiuo metu, kai kalbamės, žmonės vyksta į Rusiją. Ir tikiuosi, kad mums pavyks pasiekti paliaubas iš Rusijos pusės“, – sakė D.Trumpas žurnalistams Ovaliajame kabinete per susitikimą su Airijos ministru pirmininku.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
D.Trumpas: gavome teigiamų pranešimų apie paliaubas Ukrainoje
19:22
JAV Prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad gavo „teigiamų signalų dėl paliaubų“ Ukrainoje. Apie tai praneša „Sky News“.
Jis pridūrė, kad JAV pareigūnai dabar išvyko į Rusiją aptarti siūlomos 30 dienų pertraukos karo veiksmams. Taip pat kalbėdamas su žurnalistais Baltuosiuose rūmuose D.Trumpas pakartojo tezę, kad jis tikisi paliaubų, tačiau dabar tai priklauso nuo Rusijos.
„Dabar tai priklauso nuo Rusijos. Dabar turime žmonių, vykstančių į Rusiją, tikiuosi, kad galime pasiekti paliaubas. Gavome keletą teigiamų signalų dėl paliaubų“, – sakė JAV prezidentas.
D.Trumpas taip pat perspėjo Rusiją, sakydamas, kad „yra dalykų, kuriuos galima padaryti finansiškai ir kurie bus labai blogi Rusijai“.
„Turime pusę susitarimo dėl paliaubų Ukrainoje, dabar reikia, kad Rusija su tuo sutiktų“, – sakė politikas.
JAV viceprezidentas J.D.Vance'as taip pat pakomentavo derybų proceso pažangą: „Manome, kad esame labai palankioje padėtyje, nes ukrainiečiai sutiko nutraukti ugnį. Dabar žiūrėsime, ar pavyks įtikinti rusus padaryti tą patį“.
