Svarbiausios kitos naujienos
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Vokietija patvirtino milžinišką išlaidų gynybai ir infrastruktūrai paketą
17:33
Vokietijos įstatymų leidėjai antradienį patvirtino būsimojo kanclerio Friedricho Merzo pasiūlytą milžinišką investicijų į gynybą ir infrastruktūrą paketą, kuriuo siekiama sustiprinti šalį.
Žemųjų parlamento rūmų deputatai 513 balsais prieš 207 nubalsavo už šimtų milijardų eurų vertės planą, pramintą fiskaline „bazuka“, dėl kurios reikėjo sušvelninti konstitucijoje įtvirtintą skolos stabdį.
Prieš balsavimą F.Merzas pareiškė, kad didelis išlaidų gynybai padidinimas yra būtinas dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino „agresijos karo prieš Europą“.
„Tai karas prieš Europą, o ne tik karas prieš Ukrainos teritorinį vientisumą“, – sakė F.Merzas parlamentui.
Europa šiandien susiduria su agresyvia Rusija ir nenuspėjamomis Jungtinėmis Valstijomis, pabrėžė F.Merzas, kurio vadovaujamas konservatyvus blokas CDU/CSU praėjusį mėnesį laimėjo visuotinius rinkimus.
Pagal F.Merzo planą, išlaidoms gynybai nebūtų taikoma konstitucinė nuostata, kad valstybės skola negali viršyti 1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), be to, turėtų būti įkurtas 500 mlrd. eurų specialus fondas investicijoms į infrastruktūrą per 12 metų.
F.Merzas teigė, kad planuojamas išlaidų ginkluotosioms pajėgoms padidinimas, kuris artimiausiais metais turėtų siekti šimtus milijardų eurų, yra „ne kas kita, kaip pirmas svarbus žingsnis link naujos Europos gynybos bendrijos“.
Jis sakė parlamentui, kad į šią grupę taip pat bus įtrauktos „šalys, kurios nėra Europos Sąjungos (ES) narės, bet yra labai suinteresuotos prisidėti prie bendros Europos gynybos, pavyzdžiui, (...) Didžioji Britanija ir Norvegija“.
F.Merzas teigė, kad, „kai tik įmanoma“, naujos gynybos sutartys turėtų būti sudaromos su Europos gamintojais.
„Privalome atkurti savo gynybos pajėgumus“, – įstatymų leidėjams sakė jis ir pridūrė, kad tai turėtų būti daroma naudojant „automatizuotas sistemas, nepriklausomą Europos palydovinį stebėjimą, ginkluotus dronus ir daugybę modernių gynybos sistemų“, užsakytų žemyno įmonėms.
Rusija teigia atrėmusi Ukrainos surengtą Belgorodo srities puolimą
23:54
Rusija antradienį pareiškė, kad Ukrainos kariuomenės daliniai anksčiau bandė surengti Belgorodo srities sausumos puolimą, bet buvo atstumti, o Maskva tai įvertino kaip bandymą sužlugdyti derybas dėl paliaubų su Jungtinėmis Valstijomis.
Ukraina puolimui pasitelkė iki 200 kovotojų, taip pat „penkis tankus, 16 šarvuotų kovos mašinų ir tris griovimo mašinas“, pranešė Rusijos gynybos ministerija.
Bręstanti Kremliaus bėda: Rusija slepia, kad gyventojų skaičius mažėja stulbinančiu greičiu
22:59
Gyventojų skaičius Rusijoje mažėja sparčiausiai nuo koronaviruso pandemijos laikų, o prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė, kad demografinių tendencijų pokyčiai yra nacionalinis prioritetas. Kremlius jau ėmėsi atitinkamų veiksmų – tiksli statistika nustota viešinti, o tai, pasak demografiją tyrinėjančių ekspertų, yra aiškus signalas.
Praėjusiais metais gimstamumas Rusijoje buvo mažiausias per ketvirtį amžiaus.
Pernai Rusijoje gimė tik 1,22 mln. žmonių, t.y. 3,4 proc. mažiau nei 2023 m. Šis skaičius yra mažiausias nuo 1999 m.
Tuo pat metu mirčių skaičius padidėjo 3,3 proc. iki 1,82 mln. žmonių, rodo Rusijos statistikos agentūros „Rosstat“ duomenys.
Palyginti su 2023 m., gyventojų skaičiaus mažėjimo tempas paspartėjo apie 20 proc. Tai iš dalies lėmė trejus metus trukęs karas Ukrainoje.
Kaip Rusija atsidūrė tokioje padėtyje?
V.Zelenskis tikisi pokalbio su D.Trumpu, įspėja dėl planuojamų Rusijos atakų
21:59 Atnaujinta 23:20
V.Zelenskis sakė, kad Ukraina palaikys JAV pasiūlymą nutraukti smūgius Rusijos energetikos infrastruktūrai, ir pareiškė, kad tikisi pasikalbėti su JAV prezidentu Donaldu Trumpu apie jo derybas su Vladimiru Putinu:
„Manau, kad bus teisinga, jog mes pasikalbėsime su prezidentu D.Trumpu ir išsamiai sužinosime, ką rusai pasiūlė amerikiečiams arba ką amerikiečiai pasiūlė rusams“.
Jis taip pat dar kartą pareiškė, kad Europa turėtų būti įtraukta į Ukrainos taikos derybas.
D.Trumpo ir V.Putino pokalbis baigėsi netrukus po to, kai V.Zelenskis atvyko oficialaus vizito į Suomiją, kur susitiks su šios šalies vadovais.
„Europa turi būti prie derybų stalo, ir viskas, kas susiję su Europos saugumu, turi būti sprendžiama kartu su Europa“, – parašė V.Zelenskis platformoje „Telegram“.
Perspėjo dėl Rusijos planuojamų atakų
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, komentuodamas JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino pokalbį telefonu, Suomijoje sakė, kad norėtų, jog Baltųjų rūmų vadovas pamatytų tikruosius V.Putino ketinimus.
Ukrainos valstybės vadovas tai pareiškė antradienį vakare spaudos konferencijoje Suomijoje atsakydamas į „Suspilne“ žurnalisto klausimą, kokia pagrindinė Ukrainos žinia prezidentui D.Trumpui:
„Labai norėčiau, kad prezidentas D.Trumpas išgirstų ir pamatytų, ko nori V.Putinas. Jis nori imtis kelių puolamųjų veiksmų Zaporižios kryptimi, taip pat Charkivo ir Sumų kryptimis. Dėl ko? Tam, kad darytų kuo didesnį spaudimą Ukrainai ir tada iš jėgos pozicijos pateiktų ultimatumą“, – sakė Ukrainos prezidentas.
Pasak V.Zelenskio, Ukrainoje netoli Sumų regiono vėl telkiamos Rusijos pajėgos.
Anot Ukrainos vadovo, D.Trumpui svarbu pasiekti taiką. O Amerika mato pasaulį kitaip, nei nori V.Putinas.
„Todėl manau, kad svarbu stumti į priekį besąlygiškus žingsnius. Ir net jei dialogas dėl paliaubų jūroje, danguje ir fronte nepavyks, imtis šių žingsnių, kiek tai įmanoma. Todėl manau, kad prezidentas D.Trumpas pasielgė teisingai, kai pasakė: „Pabandykime nutraukti ugnį“. Bet Putinas paprasčiausiai nesitikėjo, kad mes patvirtinsime šį pasiūlymą“, – aiškino prezidentas.
V.Zelenskis pabrėžė, kad V.Putinas „vaidina kitokią istoriją“. Rusijos diktatorius artimiausiais mėnesiais stengsis daryti maksimalų spaudimą Ukrainai.
„Mes ne salotos ir ne kompotas“
„Su visa derama pagarba, vėlgi nenoriu nieko įžeisti, bet nenoriu, kad mes būtume Putino meniu sąraše. Šiam žmogui, nepaisant jo apetito, mes – ne salotos, ne kompotas. Ir todėl be mūsų, apie mus, manau, derėtis nederėtų, nes nebus pasiektas visiems norimas rezultatas“, – pabrėžė prezidentas.
V. Zelenskis taip pat pareiškė, kad šiuo metu Ukrainoje rimto ginklų trūkumo nėra.
„Taip, yra klausimų dėl FPV, yra kai kurių kitų klausimų, bet artilerijos ar kai kurių minų, sistemų požiūriu, kol kas mes šiuos klausimus uždarome. Ir, atvirai kalbant, jų daugėja“, – pažymėjo prezidentas.
Ukrainos reakcija į D.Trumpo ir V.Putino pokalbį: Rusija atmetė JAV idėją
21:47 Atnaujinta 21:56
Rusija atmetė Jungtinių Valstijų idėją įvesti paliaubas. Taip Ukrainos prezidento kanceliarija pakomentavo antradienį įvykusį JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino pokalbį.
Apie tai leidiniui „RBC-Ukraina“ sakė neįvardytas šaltinis Prezidento kanceliarijoje. Jis pabrėžė, kad Maskvos veiksmai rodo, jog Rusijos Federacija nori tęsti kovą.
„Šiuo metu komandos lygmeniu deriname detales ir esame pasirengę kartu su partneriais imtis tolesnių veiksmų, tačiau tai turi būti daroma kartu su partneriais, nes tik taip tai gali būti veiksminga“, – sakė žurnalistų šaltinis.
AFP: po D.Trumpo ir V.Putino pokalbio Kyjive aidi sprogimai, kaukia oro pavojaus sirenos
21:43
Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui įsakius 30 dienų sustabdyti smūgius Ukrainos energetikos infrastruktūrai, antradienio vakarą Ukrainos sostinėje Kyjive pasigirdo sprogimai ir sukaukė oro pavojaus sirenos, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai.
Kyjivo valdžia, paminėjusi Rusijos oro atakos grėsmę, paragino sostinės gyventojus slėptis slėptuvėse, o AFP žurnalistai girdėjo sprogimus virš miesto.
D.Trumpas: pokalbis su V.Putinu buvo labai geras
21:05
JAV prezidentas Donaldas Trumpas savo pokalbį su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu pavadino „labai geru ir produktyviu“.
„Šiandien mano pokalbis telefonu su Rusijos Prezidentu V.Putinu buvo labai geras ir produktyvus. Sutarėme dėl neatidėliotinų paliaubų prieš visą energetiką ir infrastruktūrą, su supratimu, kad greitai dirbsime, jog visiškai nutrauktume ugnį ir galiausiai užbaigtume šį labai baisų Rusijos ir Ukrainos karą.
Šis karas niekada nebūtų prasidėjęs, jei būčiau buvęs Prezidentas! Buvo aptarta daug Taikos sutarties elementų, įskaitant tai, kad žūsta tūkstančiai karių ir kad tiek Prezidentas Putinas, tiek Prezidentas Zelenskis norėtų, kad tai baigtųsi. Dabar šis procesas vyksta visu pajėgumu, ir mes, tikiuosi, žmonijos labui, atliksime darbą!“, – parašė D.Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth Social“.
Prieš D.Trumpo ir V.Putino pokalbį telefonu JAV žadėjo spausti, kad Rusija sutiktų su besąlyginėmis 30 dienų paliaubomis, kurioms jau pritarė Ukraina.
Tačiau agresiją Ukrainoje tęsiantis Rusijos prezidentas V.Putinas sutiko tik su smūgių energetikos infrastruktūrai stabdymu ir iškėlė reikalavimą nutraukti Vakarų paramą Ukrainai.
Ekspertai: Rusija parodė, kad savo tikslų Ukrainoje neatsisako
20:54
Tarptautinio saugumo ekspertai sako, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per pokalbį su JAV vadovu Donaldu Trumpu pademonstravo, jog neatsisako savo tikslo perimti Ukrainos kontrolę.
V.Putinas sutiko sustabdyti atakas tik prieš energetikos objektus, nors JAV ir Ukraina siūlė įvesti 30 dienų visaapimančias paliaubas.
Buvęs Lietuvos ambasadorius Rusijoje Eitvydas Bajarūnas sako, kad V.Putinas į D.Trumpo ugnies nutraukimo iniciatyvą atsakė „nei taip, nei ne“ – iškelta daugybė sąlygų ir nukrypta į detales.
„Į klausimą, ar V. Putinas pritaria visiškam ugnies nutraukimui, atsakymo taip ir nebuvo“, – 15min sakė ilgametis diplomatas, šiuo metu dirbantis analitiniame CEPA centre Vašingtone.
Jo teigimu, taip įvyko, nes abiejų pusių požiūriai labai skiriasi – D.Trumpas nori taikos arba bent jau ugnies nutraukimo „čia ir dabar“ – jis pažadėjo tai savo rinkimų metu, Ukrainos tema jam trukdo pereiti prie prioritetinio Kinijos klausimo.
„Rusijos tikslas ir toliau lieka – kontroliuoti visą Ukrainą. Jei ne kariškai, tai bent jau politiškai. V. Putinui nereikia taikos: jis mano, kad Rusija laimi, Rusijos ekonomika dar laikosi. Be to, Ukrainos klausimas jau skaldo Vakarus, ir tai yra V. Putinui labai palanku“, – sakė E.Bajarūnas.
Jo teigimu, V. Putinas į šį pokalbį atėjo iš stipresnės pozicijos ,nes JAV pusė dar prieš derybas jau buvo padariusi svarbiausias nuolaidas dėl teritorijų ir Ukrainos nepriėmimo į NATO.
Pasak E.Bajarūno, situacija nesikeis tol, kol D.Trumpas nesiims „taikos per jėgą“ strategijos ir nesustiprins spaudimo Maskvai.
Britų leidinio „Financial Times“ Maskvos biuro vadovas Maxas Seddonas pažymi, kad Rusija nerodo nuolaidų jokiais klausimais.
Kremlius savo pareiškime po pokalbio nurodo, kad susitarimas dėl taikos turi būti sudarytas „atsižvelgiant į besąlygišką būtinybę pašalinti pirmines krizės priežastis ir teisėtus Rusijos saugumo interesus“.
Po šiais žodžiais slypi Rusijos reikalavimas, kad būtų faktiškai nutraukta Ukrainos nepriklausomybė ir po Šaltojo karo Europoje susiklosčiusi saugumo architektūra, pažymi žurnalistas.
Rusijos prezidentas V.Putinas sutiko sustabdyti smūgius Ukrainos energetikos infrastruktūrai, tačiau dar kartą išreiškė susirūpinimą dėl platesnio 30 dienų paliaubų susitarimo, kurį Jungtinės Valstijos ir Ukraina bendrai pasiūlė Rusijai.
Amerikiečių laikraštis „The New York Times“ pažymi, kad „rezultatas neatitiko to, ko tikėjosi D. Trumpas, palaikydamas ryšius su Maskva, nes pastarąsias kelias dienas vyravo optimistiniai Baltųjų rūmų pareiškimai, kad taika yra pasiekiama“.
Rusija sutiko tik su tuo, kas jai naudinga: kaip reaguos Ukraina?
20:21
Kol kas neaišku, kaip Ukrainos valdžia reaguos į Kremliaus poziciją paliaubas taikyti tik energetikos objektams – tai neatitinka JAV inicijuoto besąlygiško 30 dienų paliaubų pasiūlymo, kuriam Ukraina išsakė paramą.
Parlamentaras Oleksijus Gončarenka sako, kad Vladimiras Putinas nenori taikos, o sutiko tik su tuo, kas naudinga pačiai Rusijai – jis tikisi išvengti Ukrainos smūgių savo infrastruktūrai, o Ukrainai kritinis šaltasis metų laikas jau baigėsi.
„V.Putinas nenori, kad kovos veiksmai nutrūktų. Tačiau jis turėjo su kažkuo sutikti. Jis pasirinko sau patogiausią dalyką – energetikos infrastruktūrą. Žiema jau baigėsi, o jam reikia pumpuoti ir parduoti naftą“, – teigia parlamentaras.
Rusija spaudžia JAV apriboti Ukrainos ginklavimąsi
20:00
Ukrainą užpuolęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per pokalbį telefonu iškėlė sąlygų dėl paliaubų – tarp jų yra ir reikalavimas apriboti besiginančios Ukrainos ginklavimąsi.
„Rusijos pusė išdėstė keletą esminių punktų, susijusių su veiksminga galimų paliaubų visoje kontaktinėje linijoje kontrole ir būtinybe sustabdyti tiek priverstinę mobilizaciją Ukrainoje, tiek Ukrainos ginkluotųjų pajėgų perginklavimą“, – rašoma Kremliaus pareiškime.
Rusija taip pat iškėlė reikalavimą ateityje visiškai nutraukti Vakarų karinę ir žvalgybos paramą.
„Pagrindinė sąlyga, siekiant užkirsti kelią konflikto eskalavimui ir siekti jį išspręsti politinėmis ir diplomatinėmis priemonėmis, turėtų būti visiškas užsienio karinės pagalbos ir žvalgybos informacijos teikimo Kyjivui nutraukimas“, – sakoma Kremliaus pranešime.
Pilnas Baltųjų rūmų pareiškimas: derybos prasidės nedelsiant
19:56
Baltieji rūmai po Donaldo Trumpo pokalbio su Vladimiru Putinu paskelbė pareiškimą.
15min pateikia jo vertimą į lietuvių kalbą:
„Šiandien Prezidentas D.Trumpas ir Prezidentas V.Putinas kalbėjo apie taikos ir paliaubų Ukrainos kare poreikį. Abu vadovai sutarė, kad šis konfliktas turi baigtis ilgalaike taika. Jie taip pat pabrėžė, kad reikia gerinti dvišalius Jungtinių Valstijų ir Rusijos santykius. Kraują ir turtus, kuriuos tiek Ukraina, tiek Rusija išleido šiame kare, būtų geriau išleisti savo žmonių poreikiams.
Šis konfliktas niekada neturėjo prasidėti ir jau seniai turėjo būti užbaigtas nuoširdžiomis ir geranoriškomis taikos pastangomis. Vadovai susitarė, kad judėjimas taikos link prasidės nuo paliaubų energetikos ir infrastruktūros srityse, taip pat techninių derybų dėl paliaubų Juodojoje jūroje įgyvendinimo, visiško ugnies nutraukimo ir nuolatinės taikos. Šios derybos bus nedelsiant pradėtos Artimuosiuose Rytuose.
Vadovai plačiai kalbėjo apie Artimuosius Rytus kaip galimą bendradarbiavimo regioną siekiant užkirsti kelią būsimiems konfliktams. Jie taip pat aptarė būtinybę sustabdyti strateginių ginklų platinimą ir bendradarbiaus su kitais , kad būtų užtikrintas kuo platesnis to taikymas. Abu vadovai pritarė nuomonei, kad Iranas niekada neturėtų būti pajėgus sunaikinti Izraelį.
Abu vadovai sutarė, kad ateitis su geresniais Jungtinių Valstijų ir Rusijos dvišaliais santykiais turi didžiulių perspektyvų. Tai apima didžiulius ekonominius sandorius ir geopolitinį stabilumą, kai bus pasiekta taika“.
