Svarbiausios naujienos
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Politologas: V.Zelenskis gali pasigailėti, kad linkėjo V.Putinui mirties
19:43
Nuo 2013 m. Rusijos lyderiui Vladimirui Putinui aktyviai pranašaujama greita mirtis. Ne taip seniai panašų pareiškimą padarė ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuris pabrėžė, kad po to „viskas baigsis“. Tačiau tokie pareiškimai gali turėti neigiamų pasekmių Ukrainai ir Vakarams.
Tokią nuomonę leidinyje „The Spectator“ išsakė britų politologas Markas Galeotti, kuris specializuojasi tarptautinio nusikalstamumo ir saugumo klausimais, susijusiais su Rusija.
Jis pažymėjo, kad 2013 m. įvyko teiginių apie neišvengiamą V.Putino mirtį „sprogimas“. 2014 m. Krymo aneksiją bandyta pateisinti kaip diktatoriaus „paskutinį triumfą“ prieš mirtį.
Pasak M.Galeotti, teiginius, kad V.Putinas yra prie mirties slenksčio, galima atmesti kaip žurnalistų ar pašalinių stebėtojų bandymą atkreipti į save dėmesį. Vis dėlto tai, kad tokius pareiškimus daro ir šalių vadovai, rodo, jog Vakarai jaučia savo pastangų kovoti su Rusijos agresija beprasmiškumą.
Raginimai, grasinimai, uvertiūros ir sankcijos – visa tai nepajėgia paveikti V.Putino, teigia politologas. Jis pabrėžė, kad gandus apie Rusijos valstybės vadovo mirtį lemia bejėgiškumo ir vilties mišinys.
M.Galeotti patikino, kad V.Zelenskis iki galo nesupranta, jog tokiais žodžiais galima pateisinti neveiklumą. „Jei Putinas netrukus mirs, kodėl nepalaukus ir nepažiūrėjus, ar tas, kas jį pakeis, bus lankstesnis?“ – aiškina politologas.
Tačiau V.Putino mirtis gali sukelti nenuspėjamų pasekmių. perspėjo M.Galeotti. Pasak jo, naujasis Rusijos vadovas gali būti jaunesnis, bet tų pačių pažiūrų kaip V.Putinas. Politologas neatmeta, kad dabartinio Rusijos vadovo įpėdinis norės nutraukti karą ir užmegzti santykius su Vakarais. Tačiau dėl to Vakarai gali paaukoti Ukrainą, bandydami sudaryti palankų susitarimą su Maskva.
„La Repubblica“: V.Zelenskis buvusį Italijos premjerą siuntė į misiją Brazilijoje ir Kinijoje
22:25
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paprašė buvusio Italijos ministro pirmininko Massimo D'Alemos nuvykti į Braziliją ir Kiniją ir išsiaiškinti, ar jie galėtų ką nors padaryti dėl karo Ukrainoje, rašo „La Repubblica“.
„Aš nuvykau, bet Lula (Luizas Inácio Lula da Silva – Brazilijos prezidentas) praktiškai išprašė mane pro duris, sakydamas, kad Ukraina yra Amerikos problema ir tegul jie patys ją sprendžia. Jis pridūrė, kad man derėtų labiau domėtis Palestina. Tačiau kinai turėjo planą, – sakė M.D'Alema.
Politikas sakė, kad kalbėjosi ne su „antraeiliu pareigūnu“, o su Kinijos komunistų partijos užsienio politikos departamento vadovu. Jis pasiūlė tarptautinių taikos palaikymo pajėgų idėją, panašią į Kosovo pavyzdį.
Ukrainos kariuomenė toliau aktyviai veikia Rusijos teritorijoje: V.Zelenskis įvardijo tikslą
22:14
Rusijos teritorijoje tebeveikia Ukrainos gynybos pajėgos, kurios neleidžia okupantams patekti į Sumų ir Charkivo sritis. Tokį pareiškimą Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padarė šeštadieniniame vaizdo pranešime po pokalbio su ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu Oleksandru Syrskiu.
„Šiandien kalbėjau su vyriausiuoju vadu Oleksandru Syrskiu – apie padėtį mūsų fronte, taip pat tuose rajonuose, kur mūsų pajėgos veikia Rusijos teritorijoje. Mes ir toliau aktyviai veikiame, – sakė jis. – Dėkoju visiems mūsų daliniams – nuo Kursko iki pietinių krypčių – už jų atsparumą.“
V.Putino derybininkas prasitarė, kad šiemet paliaubų nebus
15:25
Rusijos atstovas taikos derybose dėl Ukrainos, Federacijos Tarybos Tarptautinių reikalų komiteto vadovas Grigorijus Karasinas prasitarė, kad susitarimas dėl paliaubų nebus pasiektas 2025 m.
Interviu televizijos kanalui „Rossija-24“ derybininkas sakė, kad teigiami poslinkiai konflikto Ukrainoje sureguliavimo procese galimi, tačiau tikriausiai ne artimiausiu metu, jį cituoja laikraštis „The Moscow Times“.
„Tikriausiai ne šiais metais ar šių metų pabaigoje“, – sakė G.Karasinas, prognozuodamas pažangą dėl paliaubų.
Jis taip pat sakė, kad susitikimai Saudo Arabijoje buvo „ramūs“ ir „konstruktyvūs“, tačiau pripažino, kad jų rezultatai buvo menki. „Būtų naivu tikėtis kokių nors proveržio rezultatų per pirmąjį susitikimą“, – sakė jis.
G.Karasinas pridūrė, kad „iš principo įmanoma dirbti su Amerikos delegacija“, nes jos atstovai „išklauso, supranta, priešpastato kai kurias savo pozicijas“. Vladimiro Putino derybininkas įsitikinęs, kad derybos su JAV bus tęsiamos.
Rusija skelbia užėmusi dar du kaimus Ukrainoje
14:43
Rusija šeštadienį pareiškė užėmusi du kaimus Rytų ir Pietų Ukrainoje.
Gynybos ministerija nurodė, kad Maskvos pajėgos užėmė Ščebrakų kaimą pietinėje Zaporižios srityje ir Panteleimonivką rytinėje Donecko srityje.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
AP: Rusija rengia plataus masto puolimą, truksiantį visus 2025 metus
13:26
Ukraina ruošiasi galimam naujam Rusijos puolimui. Jo tikslas – sustiprinti Kremliaus pozicijas derybose dėl paliaubų, rašo „Associated Press“.
Artėjant pavasario aktyvių kovų laikotarpiui, analitikai ir kariuomenės vadai nurodo, kad galimas didelio masto puolimas palei 1000 km ilgio fronto liniją.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, remdamasis žvalgybos duomenimis, pareiškė, kad šiaurės rytų Ukrainoje, įskaitant Sumų, Charkivo ir Zaporižios sritis, rengiamos naujos atakos.
„Jie vilkina derybas ir bando įvelti JAV į nesibaigiančias ir beprasmiškas diskusijas apie netikras „sąlygas“ tik tam, kad laimėtų laiko, o paskui bandytų užgrobti daugiau žemių, – sakė V.Zelenskis vizito Paryžiuje metu. – Putinas nori derėtis dėl teritorijos iš stipresnės pozicijos.“
Šiam vertinimui pritaria ir G-7 diplomatai Kyjive, tačiau jie kalbėjo su anonimiškumo sąlyga. Tuo pat metu Rusija faktiškai atmetė JAV pasiūlymą dėl 30 dienų laikino karo veiksmų nutraukimo, o dalinio ugnies nutraukimo Juodojoje jūroje galimybę apsunkino Maskvos keliamos griežtos sąlygos.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pabrėžė, kad strateginė iniciatyva išlieka Rusijos pajėgų rankose visoje fronto linijoje: „Mūsų kariai, mūsų vaikinai kasdien žengia į priekį ir išlaisvina vieną teritoriją po kitos, vieną gyvenvietę po kitos.“
Padidėjęs Rusijos karinis aktyvumas, pasak Ukrainos vadų, yra pasirengimas didelio masto puolimui.
„Jiems reikia laiko iki gegužės, ir viskas“, – sakė karo analitikas Pavlo Narožnas.
Šiaurėje Rusijos ir Šiaurės Korėjos pajėgos smarkiai apsunkino ukrainiečių padėtį, atsiimdamos didžiąją dalį Kursko srities. Kovos taip pat suintensyvėjo Donecko ir Zaporižios srityse. Kai kurie Ukrainos vadai išreiškė susirūpinimą dėl galimo Rusijos karių perkėlimo iš Kursko į kitas sritis.
Vienas ukrainiečių vadas sakė: „Tai bus sunku. Pajėgos iš Kursko bus ekstazėje dėl savo pergalių.“
Analitikas Oleksijus Hetmanas, siejamas su Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu, pateikė konkretesnę prognozę: „Jie rengia puolamuosius veiksmus fronte, kurie turėtų trukti nuo šešių iki devynių mėnesių, beveik visus 2025 metus.“
Šiame kontekste Rusija aktyviai didina kovinį aktyvumą, siekdama sustiprinti savo derybines pozicijas. Kariniai stebėtojai atkreipė dėmesį, kad padaugėjo žvalgybos misijų, kuriomis siekiama nustatyti Ukrainos ugnies pozicijas ir dronų sistemas.
„Visa tai gali būti ženklas, kad artimiausiu metu ruošiamasi puolimui“, – pabrėžia O.Hetmanas.
Vienas iš svarbiausių kovos židinių yra Pokrovsko miestas – pagrindinis gynybos punktas ir logistikos centras Donecko regione. Jo užėmimas leistų Rusijos kariams žengti į strategiškai svarbias pozicijas.
„Per pastaruosius du mėnesius rusų pajėgos buvo gerokai išsekintos. Kovo 10 dieną jie padarė tam tikrą pauzę, – sakė kariuomenės atstovas spaudai majoras Viktoras Trehubovas. – Tai reiškia, kad rusai tiesiog atsigavo.“
Ukrainos kariuomenė taip pat praneša apie intensyvesnę priešo žvalgybą. Karininkas šaukiniu „Italas“ pažymėjo, kad Rusija telkia pajėgas netoli Pokrovsko, o prie Selydovės miesto kaupiamos didelės šaudmenų atsargos.
Rusijos kariniai analitikai reiškia įsitikinimą dėl sėkmingo puolimo galimybės. Pasak eksperto Sergejaus Poletajevo, abi pusės aktyviai ruošiasi pavasario-vasaros kampanijai: „Vis labiau jaučiama, kad Ukrainos pajėgos galbūt stengiasi jai tinkamai pasirengti.
Nepaisant kovų nuovargio, Rusijos armija turi realią galimybę pasiekti lemiamą sėkmę per artimiausius šešis mėnesius ar metus. Tai gali lemti Ukrainos gynybos sistemos žlugimą.“
Diplomatiniame lauke derybose nematyti didelės pažangos. Rusija iškėlė griežtus reikalavimus, dėl kurių derybos komplikavosi. Maskva preliminariai sutiko su dalinėmis paliaubomis Juodojoje jūroje, tačiau iškeltos sąlygos, ypač reikalavimas atkurti Rusijos bankų prieigą prie SWIFT sistemos, išprovokavo griežtą Kyjivo ir ES nesutikimą.
Ukrainos kariškiai, komentuodami padėtį, pesimistiškai vertina realias galimybes nutraukti karo veiksmus.
„Niekas tuo netiki, – konstatavo „Italas“. – Tačiau vis dar yra vilties, kad konfliktas pakryps kita linkme. Visi laukia kokių nors pokyčių karo zonoje, nes dabar ji mums nėra palanki. Mes labai nenorime to pripažinti“.
ISW analitikai atskleidė, ką reiškia V.Putino pareiškimas dėl laikinojo valdymo Ukrainoje
12:26
Vladimiras Putinas vilkina karo prieš Ukrainą užbaigimo procesą, grąžindamas į informacinę erdvę pareiškimus apie Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio „nelegitimumą“ ir „išorinio valdymo“ būtinybę kaip taikos derybų sąlygą.
Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai naujoje ataskaitoje teigia, kad „Kremlius manipuliuoja derybomis ir bando iš Vakarų išsireikalauti papildomų nuolaidų po pažangos, pasiektos derybose dėl paliaubų.“
ISW analitikai mano, kad Kremlius laikosi savo tikslo vilkinti bet kokias derybas dėl laikinų paliaubų fronte ar nuolatinio taikos susitarimo, kad ir toliau siektų palaipsniui okupuoti naujas Ukrainos teritorijas ir „sudaryti palankias sąlygas Ukrainos kapituliacijai“.
Priminsime, kad ketvirtadienį V.Putinas pareiškė, jog Ukrainoje būtų tikslinga įvesti „išorinį valdymą“, kurį globotų JT.
Anksčiau V.Putinas nuolat kartojo, kad laiko prezidentą V.Zelenskį ir Aukščiausiąją Radą „nelegitimiais“ dėl to, kad nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios Ukrainoje nebuvo surengti jokie rinkimai. V.Putinas ignoruoja faktą, kad rengti rinkimus karo metu draudžia Ukrainos konstitucija ir kiti įstatymai.
Penktadienį JT sureagavo į V.Putino idėją įvesti išorinį valdymą Ukrainoje. JT generalinis sekretorius António Guterresas į Rusijos prezidento sumanymą nevertino kaip rimto sumanymo.
JT žmogaus teisių vadovas reikalauja nutraukti civilių kančias Ukrainoje
09:56
Jungtinių Tautų (JT) žmogaus teisių vadovas penktadienį paragino nutraukti žmonių kančias sukeliančius išpuolius prieš civilius Ukrainoje.
„Pastarosiomis savaitėmis buvo intensyviai dirbama dėl galimų paliaubų Ukrainoje, kurios būtų labai sveikintinos“, – sakė Volkeris Turkas JT Žmogaus teisių tarybai.
„Ribotos paliaubos, kuriomis apsaugomi laivybos keliai ir infrastruktūra, yra sveikintinas žingsnis į priekį. Dabar labiausiai reikia nutraukti siaubingas kančias, kurios kasdien patiriamos Ukrainoje“, – teigė jis.
2022 metų vasarį Rusija pradėjo plataus masto invaziją į kaimyninę šalį. Per puolimą žuvo dešimtys tūkstančių žmonių abiejose pusėse.
Sausį grįžęs į valdžią JAV prezidentas Donaldas Trumpas deda pastangas susitarti dėl paliaubų, o navigacija Juodojoje jūroje – viena iš pirmųjų derybų dalių.
„Tačiau tuo pat metu, kai vyksta šios derybos, Ukrainoje suintensyvėjo kovos, per kurias žūsta ir yra sužeidžiama dar daugiau civilių gyventojų“, – sakė V.Turkas.
„Per pirmuosius tris šių metų mėnesius nukentėjusiųjų skaičius buvo 30 proc. didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, – teigė jis. – Karui tebesitęsiant, dar kartą raginu nutraukti išpuolius prieš civilius gyventojus ir sprogstamųjų ginklų naudojimą apgyvendintose teritorijose. Turi būti imtasi visų atsargumo priemonių, kad būtų išvengta žalos civiliams gyventojams.“
Kalbėdamas Žmogaus teisių tarybai, V.Turkas sakė, kad didžioji dauguma civilių gyventojų aukų kare buvo Rusijos pajėgų nužudyti ir sužeisti ukrainiečiai.
„Man kelia nerimą tai, kad abi konflikto šalys vis dažniau naudoja trumpojo nuotolio kovinius dronus. Nuo gruodžio šie nauji prietaisai nužudė ir sužeidė daugiau civilių nei bet kuris kitas ginklas“, – sakė jis.
„Taika (...) dabar kaip niekad aktuali. Ji turi būti grindžiama žmogaus teisėmis, – kalbėjo V.Turkas. – Tai reiškia, kad turi būti grąžinti visi karo belaisviai, paleisti savavališkai sulaikyti civiliai gyventojai, įskaitant tuos, kurie Rusijoje priešinasi karui, ir grąžinti Rusijos Federacijos perkeltus vaikus.“
V.Turkas pridūrė, kad taikos metu turi būti nutraukta diskriminacija dėl tautybės ar kalbos ir atkurtos nuosavybės teisės, o pereinamojo laikotarpio teisingumas ir atskaitomybė būtų „labai svarbūs siekiant tvarios taikos“.
Ukrainos žmonės turi būti „visų diskusijų dėl taikos centre“, teigė jis.
„Reuters“: ukrainiečiai pasistūmėjo 3–4 km gilyn į Belgorodo sritį
09:48
Ukrainos pajėgos tęsia kovas Rusijos teritorijoje, konkrečiai Belgorodo srityje. Pasak Rusijos karinių tinklaraščių autorių, toliau vyksta susirėmimai, o Vakarų analitikai teigia, kad Ukraina pasistūmėjo kelis kilometrus į priekį, praneša „Reuters“.
Keli Rusijos karo korespondentai penktadienį teigė, kad Ukrainos pajėgos yra Belgorodo srityje ir kovoja su Rusijos kariais. Tuo pat metu nei Kyjivas, nei Maskva šios informacijos oficialiai nepatvirtino. Rusijos gynybos ministerija anksčiau teigė, kad jos kariai atrėmė kelis Ukrainos pajėgų bandymus pralaužti sieną Belgorodo srityje.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos susilaiko nuo komentarų apie šiuos įvykius, nes tai gali būti susiję su operatyvinio saugumo klausimais. Tuo pat metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per spaudos konferenciją Kyjive pareiškė, kad Ukrainos kariuomenė už Kursko srities ribų atliko „tam tikrus veiksmus“, kad sumažintų spaudimą Ukrainos pozicijoms.
Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos atstovas Andrijus Kovalenka prasitarė, kad Ukrainos pajėgos gali veikti Belgorodo srityje, siekdamos „neutralizuoti grėsmes“, kylančias iš Rusijos padalinių, sutelktų netoli sienos.
Rusijos kariniame tinklaraštyje „Rybar“, kuris turi daugiau kaip 1,3 mln. prenumeratorių, pranešta apie įnirtingas kovas Popovkos gyvenvietėje, kur šalys aktyviai naudoja bepiločius orlaivius. Telegramo kanalas „Dva majora“ pranešė, kad Rusijos kariai vykdo „gynybines operacijas“.
Dar vienas Rusijos karinis tinklaraštis „Archangel Specnaza“ pranešė apie kovas Demidovkos gyvenvietėje, teigdamas, kad ten yra apsupti Ukrainos kariškiai. Nepriklausomo šios informacijos patvirtinimo nėra.
Analitikų vertinimu, Ukrainos pajėgų operacija gali būti siekiama atitraukti Rusijos karius, kurie aktyviai kovoja Kursko srityje. Kariniame tinklaraštyje „Rybar“ teigiama, kad Rusija iš Goptarovkos Kursko srityje jau perkėlė pastiprinimą į Belgorodą.
Suomijos karinis analitikas Emilis Kastehelmi iš „Black Bird Group“ mano, kad Ukrainos kariams pavyko pralaužti pirmąsias Rusijos gynybines linijas ir pasistūmėti 3–4 km gilyn į Rusijos teritoriją.
„Teoriškai ukrainiečiai galėtų užimti dar kelis kaimus pasienio zonoje, bet tai nereiškia proveržio – tai būtų nedidelė taktinė sėkmė, tačiau operatyviniu ar strateginiu lygmeniu Demidovo kryptimi galima pasiekti labai nedaug. Nėra deramo netikėtumo elemento, o Rusijos pozicijos rajone yra pakankamai stiprios, kad būtų galima vykdyti sėkmingas gynybines operacijas“, – sakė jis agentūrai „Reuters“.
Per masinį rusų smūgį Dnipro miestui 4 žmonės žuvo, dar 21 buvo sužeistas
08:01 Atnaujinta 08:56
Vėlų penktadienio vakarą Rusija dronais smogė Dniprui. Per šią ataką žuvo mažiausiai keturi žmonės, dar 21 buvo sužeistas.
Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos duomenimis, masinis smūgis sukėlė daugybę nuostolių ir gaisrų. Degė viešbučių ir restoranų kompleksas, 11 privačių namų, garažai ir degalinės. Buvo apgadinti daugiaaukščiai pastatai ir 21 automobilis.
Be to, apgadinti du priešgaisrinės ir gelbėjimo technikos automobiliai. Iki šeštadienio ryto gaisrai buvo likviduoti. Darbuose dalyvavo daugiau kaip 150 gelbėtojų.
Tuo pat metu nacionalinė policija pranešė, kad tyrėjai dirba smūgių vietose ir fiksuoja masinės Rusijos dronų atakos padarinius.
Policija ragina gyventojus būti atsargius. Gatvėse gali būti numuštų priešo dronų nuolaužų.
Rusija ir Ukraina suintensyvino oro atakas, nors JAV prezidentas Donaldas Trumpas spaudžia Kremlių ir Kyjivą susitarti dėl paliaubų.
Penktadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paragino Ukrainoje įkurti „pereinamojo laikotarpio administraciją“ ir pažadėjo, kad jo kariuomenė „pribaigs“ Ukrainos karius.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atmetė V.Putino raginimą įsteigti JT vadovaujamą administraciją kaip naujausią Rusijos vadovo triuką siekiant atidėti taikos susitarimą.
Rusija ir Ukraina taip pat kaltina viena kitą pažeidus įsipareigojimus nevykdyti smūgių energetikos objektams.
