Svarbiausos naujienos
- Ką reikštų G.Meloni siūlomas dalinis NATO planas Ukrainai
- Vokietijos pajėgų vadas neramus: ar V.Putinas duos mums laiko pasiruošti?
- Atskleidė slaptą Ukrainos ir JAV operaciją: 12 ATACMS raketų nusitaikė į V.Putino pasididžiavimą
- D.Trumpo kantrybė su Rusija senka: Suomijos vadovas sako, kad „viskas tuoj paaiškės“
- JAV mano, kad V.Zelenskis padarė klaidą ir sužlugdė paskutinį Ukrainos kontrpuolimą
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
D.Trumpo kantrybė su Rusija senka: Suomijos vadovas sako, kad „viskas tuoj paaiškės“
11:32
Jungtinių Valstijų prezidentui Donaldui Trumpuis senka kantrybė dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino taktikos vilkinti paliaubas Rusijos kare prieš Ukrainą, pareiškė Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas po susitikimo su D.Trumpu, kurio metu juodu net žaidė golfą jo „Mar-a-Lago“ rezidencijoje Floridoje, rašo „The Guardian“.
„Manau, kad tikriausiai judame kryptimi, kai amerikiečiai mato Rusiją tokią, kokia ji yra. Kitaip tariant, dėl bendrų paliaubų susitarė Jungtinės Valstijos, Ukraina ir Europa, bet ne Rusija“, – dėstė Suomijos vadovas.
Pasak jo, Rusija taip pat pažeidė „pusiau paliaubas“.
„Ir aš manau, kad Amerika, ir, mano nuojauta, Jungtinių Valstijų prezidentas taip pat praranda kantrybę su Rusija. Manau, kad tai gera žinia įsitraukimui ir deryboms. Taigi, tai aš taip pat pajutau savaitgalį“, – pažymėjo jis.
Pasak A.Stubbo, pokalbiuose su D.Trumpu jis sakė, kad „mums reikia paliaubų ir reikia nustatyti galutinį paliaubų terminą“. Taip pat, jo įsitikinimu, už paliaubų pažeidimą turėtų būti nustatyta kaina.
„Taigi, visų pirma, mums reikia paliaubų datos, ir aš galvoju, kad tai būtų Velykos, tarkime, balandžio 20 d., kai bus trys mėnesiai po to, kai D.Trumpas pradėjo eiti pareigas. Jei iki to laiko Rusija jų nepriims arba jas pažeis, turėtų būti numatytos pasekmės“, – komentavo Suomijos vadovas.
Jo teigimu, tokios pasekmės turėtų būti maksimalios sankcijos.
„Ir toliau darysime spaudimą iki 20-osios, o tada pažiūrėsime, kas nutiks“, – pridūrė A.Stubbas.
Paklaustas, kaip, jo manymu, D.Trumpas demonstruos savo nekantrumą V.Putinui, A.Stubbas prasitarė, kad viskas paaiškės per kelias dienas.
Prezidentas taip pat užsiminė, kad D.Trumpas jo klausė, „ar galima pasitikėti V.Putinu“. A.Stubbas sakė pataręs JAV lyderiui nepasitikėti Kremliaus vadovu.
„Atsakiau, kad negalima“, – pažymėjo jis.
Kovo 29 d. A.Stubbas su neoficialiu vizitu atvyko į Jungtines Valstijas, kur Floridoje susitiko su D.Trumpu. Susitikimo metu jie aptarė dvišalį bendradarbiavimą, Rusijos karą prieš Ukrainą, taip pat žaidė golfą.
Po susitikimo su D.Trumpu Suomijos prezidentas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos rengia sankcijas Rusijai, jei ji nesutiktų su paliaubomis arba jas pažeistų.
Baltieji rūmai: D.Trumpas nepatenkintas ir V.Zelenskiu, ir V.Putinu
00:19
Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Donaldo Trumpo netenkina nei Ukrainos lyderio Volodymyro Zelenskio, nei Kremliaus valdovo Vladimiro Putino pareiškimai.
Tai komentare žurnalistams pareiškė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt, atsakydama į klausimą, kiek D.Trumpas įsitikinęs, kad jam pavyks sudaryti taikos sutartį. Ji patikino, kad JAV pusė ir toliau labai daug dirba.
„Prezidentas neįtikėtinai daug dirba, kad būtų sudarytas taikos susitarimas tarp Rusijos ir Ukrainos, ir jis išreiškė nepasitenkinimą komentarais, kuriuos išsakė abiejų šio konflikto pusių lyderiai. Jis išreiškė tai, kas, jo nuomone, turi įvykti, kad šis konfliktas baigtųsi“, – sakė K.Leavitt.
Nepaisant nuolatinių D.Trumpo raginimų, pasiekti visiškų paliaubų Ukrainoje dar nepavyko. V.Putinas nori, kad paliaubų metu Vakarų partneriai nustotų padėti Ukrainai ir sustabdytų mobilizaciją Ukrainoje. Kyjivas sutiko su visišku ugnies nutraukimu, bet pats to vienpusiškai nepradės.
Neseniai JAV prezidentas jau reiškė nepasitenkinimą V.Putinu dėl nepakankamos pažangos derybose. Jis pagrasino įvesti naujas ekonomines sankcijas Rusijai, visų pirma 25 proc. muitą Rusijos naftos importui, jei nebus pasiektas susitarimas.
„The Hill“: D.Trumpas ir V.Putinas pamažu kala Ukrainą prie kryžiaus
22:21
Donaldas Trumpas pradėjo Jungtines Valstijas versti diktatūra, o užsienio politikoje – bendradarbiauti su Amerikos priešais prieš jos draugus. Apie tai žurnalo „The Hill“ puslapiuose rašo Amerikos katalikiškojo universiteto profesorius emeritas, knygos „Sena gera degradacija: Respublikonų partija, Donaldas Trumpas ir autoritarizmo iškilimas“ autorius Johnas Kennethas White'as.
Savo publikacijoje analitikas teigia, kad Donaldas Trumpas, remiamas Elono Musko, faktiškai sunaikino „senąją gerąją Respublikonų partiją“, paversdamas ją priemone savo politinėms ambicijoms įgyvendinti. Šias ambicijas, anot J.K.White'o, sudaro dalies Kongreso galių uzurpavimas ir prezidento posto pavertimas „amerikietiško stiliaus monarchija“, kurioje „už lojalumą atlyginama, o kitaminčiai slopinami“.
Tai, kas vyksta JAV vidaus politikoje, taip pat turi įtakos Amerikos santykiams su likusiu pasauliu. Šiame kontekste J.K.White'as primena naujausius D.Trumpo diplomatinius „pasiekimus“: NATO, kuri po Antrojo pasaulinio karo užtikrino pasauliui stabilumą, silpninimą, JAV „minkštąją galią“ visame pasaulyje skatinusios USAID agentūros likvidavimą, „nesąmones“ apie Kanados aneksiją ir kt.
„Atrodo, kad prezidento Trumpo tikslas – pasėti baimę ne Amerikos priešų, o jos draugų širdyse“, – cituoja jis buvusią Lietuvos ambasadorę prie NATO Gintę Damušytę.
Akivaizdi D.Trumpo „revoliucijos“, ypač jo nepaaiškinamos meilės V.Putinui, auka gali tapti Ukraina.
„Pasikeitę JAV prioritetai reiškia, kad Ukraina pamažu kalama prie kryžiaus plaktukais, kuriuos turi Trumpas, Putinas“, – rašo J.K.White'as.
Praėjus trejiems metams po žudynių Bučoje V.Zelenskis ragina Europą vienytis už Ukrainą
21:55
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį lankėsi Bučoje, kur Rusijos kariuomenė kaltinama prieš trejus metus nužudžiusi šimtus civilių gyventojų, ir paragino Europos sąjungininkus susivienyti, kad būtų užkirstas kelias naujoms žudynėms.
Rusijai pasitraukus iš Kyjivo priemiesčio Bučos po mėnesį trukusios okupacijos, kuri baigėsi 2022 metų kovo 31 dieną, buvo aptikti civilių gyventojų kūnai, kai kurie iš jų buvo surištomis rankomis už nugaros.
Tai buvo pirmas iš eilės šiurpių radinių Rusijos pajėgų apleistuose miestuose, kurie sukėlė tarptautinį pasipiktinimą ir tyrimus dęl karo nusikaltimų. Maskva neigė atsakomybę ir kaltino Ukrainą inscenizuojant incidentus.
„Atminkite, kad Buča nėra „kažkur Ukrainoje“; tai gali nutikti bet kurioje Europos šalyje, jei mūsų vienybė dabar nesuveiks, kad Rusija iš tiesų atsakytų už šį karą“, – ceremonijoje teigė V.Zelenskis.
Ceremonijoje, kurioje dalyvavo Europos šalių parlamentų pirmininkai, įskaitant britų Bendruomenių Rūmų pirmininką Lindsay Hoyle'ą, V.Zelenskis ir jo žmona Olena padėjo žvakutes atminimo vietose.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
Ukraina šią savaitę pateiks JAV naujų pasiūlymų dėl susitarimo dėl naudingųjų iškasenų
21:11
Ukraina rengia susitarimo su Jungtinėmis Valstijomis projekto dėl lengvatinės prieigos prie Ukrainos gamtinių išteklių pakeitimus, pirmadienį naujienų agentūrai AFP pranešė vienas aukšto rango Ukrainos pareigūnas.
Planuotas susitarimas dėl strategiškai svarbių naudingųjų iškasenų gavybos Ukrainoje kartu su Jungtinėmis Valstijomis turėjo būti Vašingtone pasirašytas praėjusį mėnesį, tačiau to padaryti nepavyko dėl neeilinio JAV prezidento Donaldo Trumpo ir V.Zelenskio ginčo prieš televizijos kameras.
D.Trumpas sekmadienį perspėjo V.Zelenskį, kad jis turės „didelių problemų“, jei Kyjivas atmes naujausią JAV pasiūlymą, kurio detalių nė viena pusė dar nepaskelbė.
„Bandysime perduoti Ukrainos pasiūlymus iki šios savaitės pabaigos“, – pirmadienį AFP sakė pareigūnas, kalbėjęs anonimiškai.
Jis teigė, kad penktadienį internetu buvo surengtos derybos su JAV puse ir kad Ukrainos komanda „šiandien arba rytoj“ pateiks ataskaitą V.Zelenskiui.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
Pavasarį Rusijoje vyks masiškiausias šaukimas į armiją per 14 metų
20:50
Nuo šių metų balandžio 1 d. iki liepos 15 d. Rusijoje vyks pavasarinis šaukimas į karinę tarnybą. Vladimiras Putinas pasirašė atitinkamą įsaką. Tokiu būdu į kariuomenę bus pašaukta 160 tūkst. žmonių nuo 18 iki 30 metų, rašo propagandinis „Telegram“ kanalas „TASS“.
Rusijos gynybos ministerija savo ruožtu tikina, neva šis šaukimas niekaip nesusijęs su vykstančiu karu prieš Ukrainą.
„Artėjanti šaukimo kampanija niekaip nesusijusi su „specialiąja karine operacija“ [karu] Ukrainoje. Šaukimo veiksmai bus vykdomi planingai, laikantis Rusijos Federacijos teisės aktuose nustatytų terminų“, – teigiama „Telegram“.
Be to, šauktinių esą žadama nesiųsti į laikinai okupuotas Ukrainos teritorijas vykdyti karinių užduočių (Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios srityse).
„Laisvės radijo“ tarnyba rusų kalba pažymi, kad tai didžiausias šaukimas per pastaruosius metus. 2024 m. pašaukta buvo 150 tūkstančių, 2023 m. – 147 tūkstančiai, 2022 m. – 134,5 tūkstančio jaunuolių.
Ką reikštų G.Meloni siūlomas dalinis NATO planas Ukrainai
18:53
Italijos premjerės Giorgia Meloni pasiūlyme užtikrinti Ukrainai pokario saugumą, siūlant suteikti jai NATO 5 straipsnio saugumo garantiją, bet ne narystę, yra ir desperacijos, ir genialumo, sako „Bloomberg“ apžvalgininkas Marcas Championas savo komentare.
„Tai beprotiška, nes JAV ir Europa prisiimtų būtent tokią tiesioginio karinio susidūrimo su Rusija, branduoline supervalstybe, riziką, kurios jos stengiasi išvengti nuo tada, kai 2008 m. prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė karius į Sakartvelą. Atrodo taip pat mažai tikėtina, kad Donaldas Trumpas sutiktų su tokiu žingsniu“, – sako jis.
Tačiau, pasak apžvalgininko, G.Meloni idėja taip pat yra savotiškai geniali. Ji viską apgalvojo bent jau taip pat aiškiai, kaip ir Prancūzija bei Jungtinė Karalystė, siūliusios dislokuoti karius kaip užnugario taikos palaikymo pajėgas. Tai sunkiai suprantama koncepcija, kuri susiduria su daugybe iššūkių, pradedant oro transporto, karių ir artilerijos trūkumu, reikalingų palaikyti pakankamai dideles karines pajėgas, kad atgrasytų Rusiją, ir baigiant pernelyg didele priklausomybe nuo JAV dėl svarbiausių žvalgybos, stebėjimo ir žvalgybos priemonių.
„G.Meloni pasiūlymo gudrumas slypi tame, kad juo būtų bandoma sugriauti V.Putino invazijos į suverenią kaimynę pagrindimą, kuriuo daugelis Vakaruose, įskaitant D.Trumpą, visiškai patikėjo. Tai yra, kad V.Putinas veikė siekdamas atremti Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos plėtros į rytus keliamą grėsmę Rusijai.
Nėra abejonių, kad V.Putinas užpuolė Ukrainą didele dalimi reaguodamas į NATO atvirų durų politiką – nuo 2004 m. Aljansas iš tikrųjų nesiplėtė Rusijos link; vėlesni prisijungimai vyko į pietus, į Vakarų Balkanus, o Suomija ir Švedija prisijungė tik po invazijos į Ukrainą. Svarbus klausimas, kurį G.Meloni pasiūlymas patikrintų, yra grėsmės, kurią įžvelgė V.Putinas, pobūdis“, – pastebi apžvalgininkas.
Ar dėl to, kad V.Putinas manė, jog NATO galės panaudoti naujai įsigytas bazes Rusijai pulti? Taip nuolat sako ar užsimena Kremliaus pareigūnai, o NATO kritikai daro tokią prielaidą. O gal tai buvo dėl to, kad net pažadas dėl narystės NATO ir, lygiai taip pat, Europos Sąjungoje kėlė grėsmę jo planams priversti šias kaimynes vėl tapti jo kontrolės sfera? Taip manė šalys, kurios, žlugus Sovietų Sąjungai, pradėjo belstis į NATO duris ir prašytis priimamos į ją, nes tai buvo šimtmečiais kaupta Rusijos dominavimo ir ekspansijos patirtis.
Visi įrodymai liudija apie pastarąją galimybę, sako M.Championas. Iš tiesų, kai 2014 m. V.Putinas aneksavo Krymą, Ukrainos konstitucija draudė stoti į bet kokį karinį aljansą, o NATO laikėsi 1997 m. NATO ir Rusijos steigiamojo akto sąlygų. Juo aljansas įsipareigojo nedislokuoti branduolinių ginklų, bazių ar karinių pajėgų naujųjų narių teritorijose. Pavyzdžiui, tik 2017 m. pirmieji NATO kariai persikėlė į Lenkiją.
Galutinis Steigiamojo akto poveikis buvo suteikti naujoms narėms saugumo, kurio jos troško pagal NATO kolektyvinės gynybos 5 straipsnį, tačiau be nuostatų, kurias Rusija galėtų teisėtai laikyti provokuojančiomis. G.Meloni pasiūlymas Ukrainai duotų tokį patį rezultatą, tačiau iš priešingo atskaitos taško – ne narystės NATO. Tai suteiktų Maskvai kur kas aiškesnes garantijas, kad ji nesulauks NATO bazių prie savo sausumos sienų dar 1 974 km, be jau turimų maždaug 2 500 km.
Vokietijos pajėgų vadas neramus: ar V.Putinas duos mums laiko pasiruošti?
17:19
Vokietijos kariuomenei, Bundesverui, neseniai buvo leista smarkiai padidinti investicijas po to, kai parlamentas nubalsavo už tai, kad gynybos išlaidoms nebūtų taikomos griežtos skolos taisyklės. Vyriausiasis šalies generolas BBC teigė, kad šie pinigai reikalingi skubiai, nes Rusija nesustos ties Ukraina.
„Mums grasina Rusija. Mums grasina Vladimiras Putinas. Turime daryti viską, ko reikia, kad tai atgrasytume“, – pabrėžė generolas Carstenas Breueris, 17-asis ir dabartinis Bundesvero generalinis inspektorius. Jis įspėjo, kad NATO blokas turėtų būti pasirengęs galimam puolimui jau po ketverių metų.
„Kalbama ne apie tai, kiek man reikia laiko, daug labiau apie tai, kiek laiko Vladimiras Putinas duoda mums pasiruošti, – atvirai prabilo gynybos vadas. – Ir kuo greičiau būsime pasiruošę, tuo geriau.“
Plataus masto Rusijos invazija į Ukrainą iš esmės pakeitė mąstymą Vokietijoje, atkreipė dėmesį BBC.
Dešimtmečius šalies žmonės buvo auklėjami atmetant karinę galią, puikiai suvokdami, kad būtent Vokietija netolimoje praeityje buvo didžiausia agresorė Europoje.
„Mes pradėjome du pasaulinius karus. Nors nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos praėjo 80 metų, daugelio žmonių DNR vis dar gaji mintis, kad vokiečiai turėtų nesikišti į konfliktus“, – įvertino Vokietijos Maršalo fondo Berlyne atstovas Markusas Zieneris.
„Užlopėme duobes, bet viskas blogai“
Kai kurie net ir dabar atsargiai žiūri į viską, kas gali būti vertinama kaip militarizmas, o ginkluotosioms pajėgoms nuolat trūksta lėšų: „Pasigirsta perspėjančių balsų: „Ar tikrai einame teisingu keliu? Ar teisingai suvokiame grėsmę?“.
Kalbant apie Rusiją, Vokietija ilgus dešimtmečius laikėsi savito požiūrio.
Nors tokios valstybės kaip Lenkija ir Baltijos šalys perspėjo pernelyg nesuartėti su Maskva ir didino savo išlaidas gynybai, buvusios kanclerės Angelos Merkel vadovaujamas Berlynas tikino, kad reikia daryti verslą.
Vokietija įsivaizdavo, kad demokratizaciją vykdo osmoso būdu. Tačiau Rusija vis tiek paėmė pinigus ir įsiveržė į Ukrainą.
Taigi 2022 m. vasarį kancleris Olafas Scholzas paskelbė nacionalinį prioritetų posūkį – „Zeitenwende“. Ir skyrė milžinišką 100 mlrd. eurų sumą šalies kariuomenei stiprinti ir „tokiems karo kurstytojams kaip Vladimiras Putinas“ suvaldyti.
Tačiau, pasak generolo C.Breuerio, to tikrai nepakako.
„Mes šiek tiek užpildėme duobes, – kalbėjo jis. – Bet viskas tikrai blogai.“
Vokietijos kariuomenės vadas atkreipė dėmesį į milžiniškas išlaidas, kurias ginklams ir įrangai skiria Rusija. Taip pat ji moka už atsargas bei už savo veiksmus fronto linijoje.
Generolas prisipažino matantis tikrai „pavojingą mišinį“: Rusija vykdo hibridinį karą ir imtasi kibernetinių atakų, diversijų bei vis garsiau nuskamba agresyvi V.Putino retorika.
„Priešingai nei Vakarų pasaulis, Rusija nemąsto dėžutėmis. Ji nekalba apie taiką ir karą, tai tęstinumas: pradėkime nuo hibridinių veiksmų, tada eskaluokime, paskui grįžkime atgal. Būtent tai mane verčia manyti, kad susiduriame su realia grėsme“, – pabrėžė jis ir pridūrė, kad Vokietija „turi veikti greitai“.
Per mažai visko
Griežtas gynybos vadovo dabartinės pajėgų būklės vertinimas sutampa su neseniai parlamentui pateikta ataskaita. Joje daroma išvada, kad Bundesveras turi „per mažai visko“.
Ataskaitos autorė, ginkluotųjų pajėgų komisarė Eva Hogl, atskleidė, kad baisiai trūksta visko – nuo amunicijos iki karių. Be to, griūva vokiečių kareivinės. Ji apskaičiavo, kad vien renovacijos darbų biudžetas sudaro apie 67 mlrd. eurų.
Panaikinus skolos limitą ir leidus kariuomenei skolintis – teoriškai neribotai – bus galima gauti „nuolatinį finansavimą“, kad būtų galima pradėti spręsti šią problemą, mano generolas C.Breueris.
Šį istorinį, bet nemažai abejonių sukėlusį žingsnį skubotai žengė numanomas O.Scholzo įpėdinis Friedrichas Mercas. Jis pateikė pasiūlymą parlamentui prieš pat jo paleidimą po vasario mėn. rinkimų.
Naujasis parlamentas, kuriame yra antimilitaristiškai nusiteikusių kairiųjų ir Rusijai simpatizuojančių kraštutinių dešiniųjų, galėjo būti ne toks palankus.
Tačiau 2022 m. Vokietijoje prasidėjęs „posūkis“ šiemet įgavo naują pagreitį.
Neseniai atlikta „YouGov“ apklausa parodė, kad 79 proc. vokiečių vis dar mano, kad Vladimiras Putinas yra „labai“ arba „gana“ pavojingas Europos taikai ir saugumui, pažymima straipsnyje.
Dabar 74 proc. tą patį sako apie Donaldą Trumpą.
Apklausa buvo atlikta po kalbos Miunchene, kurioje JAV viceprezidentas J.D.Vance'as užsipuolė Europą ir jos vertybes.
„Tai buvo aiškus signalas, kad Jungtinėse Valstijose kažkas iš esmės pasikeitė“, – komentavo M.Zieneris, Vokietijos Maršalo fondo Berlyne atstovas.
„Nežinome, kur link eina JAV, bet žinome, kad tikėjimas, jog galime 100 proc. pasikliauti Amerikos apsauga, kai kalbama apie mūsų saugumą – šis pasitikėjimas dabar dingo“, – mano jis.
C.Breueris įvertino, kad Vokietijai šiuo metu reikia papildomų 100 tūkst. karių, kad galėtų tinkamai ginti save ir rytinį NATO flangą – iš viso 460 tūkst. karių, įskaitant rezervą. Todėl jis tvirtina, kad grįžti prie karinės tarnybos yra absoliučiai būtina.
Šią savaitę Maskvoje viešėsiantis Kinijos atstovas susitiks su V.Putinu
16:48
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turėtų susitikti su Kinijos diplomatijos vadovu Wang Yi jo vizito Maskvoje metu, pirmadienį pranešė Kremlius.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pavadino Wang Yi ir V.Putiną senais gerais draugais ir partneriais, sakė, kad tikimasi dvišalio susitikimo per Kinijos atstovo vizitą Maskvoje, truksiantį nuo pirmadienio iki trečiadienio.
Wang Yi pirmadienį išvyko į Maskvą derybų su Rusijos diplomatijos vadovu Sergejumi Lavrovu. Jų derybos numatytos antradienį.
V.Zelenskis atskleidė vienintelį būdą, kaip Ukraina gali gauti daugiau ginklų iš Amerikos
16:46
Jungtinių Valstijų, kaip didžiausios Ukrainos ginklų tiekėjos, vaidmuo baigiasi, ir, jei Ukraina ateityje norės amerikietiškų ginklų, tai jie bus suteikiami tik už grynuosius pinigus, penktadienį spaudos konferencijos metu pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kurį cituoja naujienų portalas „Kyiv Post“.
Ukrainos vadovas, atsakydamas į žurnalisto klausimą apie buvusią ir būsimą Amerikos pagalbą Ukrainai, sakė, kad Kyjivas nesitiki būsimos JAV pagalbos, už ją iš pradžių nesumokėjęs.
„Jei kalbame apie ką nors ateityje, naują paramą, naujus paramos paketus, tai Jungtinės Amerikos Valstijos gali nustatyti tokias sąlygas, kokios joms atrodo tinkamos. Aišku, kad ta komanda [Donaldo Trumpo administracija] ateityje nieko nedarys dėl mūsų, jei už tai nebus sumokėta. Jie tai sako oficialiai“, – pažymėjo V.Zelenskis.
Ankstesniuose pareiškimuose V.Zelenskis yra nurodęs, kad Ukraina pasigamina apie 40 proc. savo ginklų, o likusieji 60 proc. maždaug po lygiai pasiskirsto tarp JAV ir kitų Ukrainos sąjungininkų tiekiamų ginklų.
Nuo 2022 m. vasario iki 2025 m. vasario JAV perdavė Ukrainai ginkluotės už 64,1 mlrd. dolerių, o kitos Ukrainos sąjungininkės, pirmiausia Vokietija ir Jungtinė Karalystė, atsiuntė ginkluotės už 65,8 mlrd. JAV dolerių, rodo Kylio pasaulio ekonomikos instituto surinkti duomenys.
JAV sukurtos oro gynybos sistemos „Patriot“ paprastai laikomos svarbiausia amerikiečių karinės įrangos dalimi Ukrainos gynybiniams pajėgumams, nes šis 1990-ųjų ginklas yra vienintelė Ukrainos arsenale esanti baterija, iš kurios šaunančios raketos gali numušti Rusijos balistines raketas.
Nuo Rusijos invazijos pradžios Ukrainos kariai fronto linijoje naudojo JAV pagamintą taktinę įrangą, pradedant M4 šautuvais, neperšaunamomis liemenėmis ir šalmais, prieštankinėmis raketomis „Javelin“, M2 50 kalibro kulkosvaidžiais, M40 automatiniais granatsvaidžiais ir baigiant pagrindinėmis ginkluotės sistemomis, tokiomis kaip tankas M1A1 „Abrams“, M270 ir HIMARS tikslaus valdymo raketų artilerijos platformos ir priešlėktuvinės raketos „Hawk“ ir AIM-9.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariai paprastai mėgsta JAV ginkluotę dėl jos smogiamųjų savybių ir patikimumo, tačiau kartais kritikuoja ją dėl sudėtingumo ir didelės kainos. Kai kuriems Europoje pagamintiems ginklams, pavyzdžiui, Vokietijos tankui „Leopard 2“ ar Švedijos prieštankinei raketai NLAW, Ukrainos kariai teikia pirmenybę prieš panašius amerikiečių gaminius, pažymėjo „Kyiv Post“.
Ukrainiečių karių ypač mėgstama amerikietiška sistema yra M2A2 „Bradley“ pėstininkų kovos mašina – kovinis „taksi“, garsėjantis puikiu manevringumu bekelėje, visureigių jutikliais ir tvirta konstrukcija, saugančia joje esančius žmones. Remiantis Pentagono pranešimais, Ukraina gavo daugiau nei 300 „Bradley“ šarvuočių.
Remiantis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų valdomo naujienų kanalo „Armija“ sekmadienio pranešimu, Ukrainos kariuomenės techninės priežiūros specialistai per 2024 m. padvigubino sugadintų „Bradley“ kapitalinio remonto ir grąžinimo į kovą pajėgumus – nuo 10 iki 20 sistemų per mėnesį. Atsarginės dalys dažniausiai yra lengvai prieinamos, o kai jų nėra, galima apdirbti naujas dalis, sakoma pranešime.
Kovo pradžioje Baltųjų rūmų paskelbus savaitės trukmės embargą bet kokiam ginklų, atsarginių dalių, techninės priežiūros priemonių ir net JAV sukurtos karinės žvalgybos informacijos perdavimui Ukrainai, buvo sustabdyta visa JAV karinė parama Ukrainai, net taktinės programinės įrangos atnaujinimai naikintuvams F-16, kuriuos Ukrainai padovanojo Danija ir Norvegija. Kovo viduryje pagalbos tiekimas buvo atnaujintas.
Ukrainos ir tarptautinė žiniasklaida patvirtino, kad JAV ginklų siuntos Ukrainai nuolat pasiekia karius, tačiau kartais vėluoja. Faktų tikrino komandos savo ruožtu paneigė D.Trumpo teiginius, kad Ukraina „skolinga“ JAV už 350 mlrd. dolerių paramą.
Tikroji JAV paramos Ukrainai vertė – dalis jos teikiama paramos, o dalis – dotacijų forma – yra maždaug trečdaliu mažesnė, nei teigė D.Trumpas, sakoma Kylio instituto ataskaitoje.
Ukraina ir JAV pirmą kartą aptarė naująjį susitarimą dėl naudingųjų iškasenų
16:23
Ukraina ir Jungtinės Valstijos surengė pirmąjį ilgesnį pokalbį, kurio metu diskutavo apie naująjį susitarimą dėl naudingųjų iškasenų. Dialogą inicijavo JAV pusė, skelbia ukrainiečių transliuotojas „Suspilne“, remdamasis šaltiniu Ukrainos prezidento kanceliarijoje.
Teigiama, kad pokalbis įvyko kovo 28 d. Anot šaltinio, teisininkų komandų, kuriose dalyvauja teisininkai, darbas tęsiamas.
„Ukraina yra pasirengusi tęsti darbą prie jo (susitarimo – red.past.)“, – nurodė šaltinis Ukrainos prezidento kanceliarijoje.
Anksčiau pranešta, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas pažadėjo Volodymyrui Zelenskiui, jog, jam pasitraukus iš susitarimo dėl naudingųjų iškasenų, Ukrainai gresia „didelės problemos“. Jis taip pat užtikrino, kad Ukraina niekada netaps NATO nare.
Tuo tarpu „Bloomberg“ naujienų tarnyba pranešė, kad Ukraina nori daugiau JAV investicijų į susitarimą dėl naudingųjų iškasenų. Pažymima, kad Ukraina nesutiks pasirašyti naujos Baltųjų rūmų siūlomos tokios formos sutarties.
Be to, ukrainiečių transliuotojas „Suspilne“, remdamasis su diskusijomis susipažinusiais šaltiniais, nurodė, kad JAV parengtas susitarimo dėl naudingųjų iškasenų variantas yra „žingsnis atgal“. Žurnalistai pabrėžė, kad Ukrainos teisininkai ir pareigūnai pradėjo nagrinėti susitarimo projektą netrukus po to, kai jį gavo.
