Svarbiausios naujienos
- Ekspertai įvertino, ar įmanoma iki Velykų susitarti dėl Rusijos ir Ukrainos paliaubų
- Atskleidė, kodėl V.Putinas taip griežia dantį ant V.Zelenskio
- Rusijos pajėgose siaučia sunki oru plintanti užkrečiama liga
- A.Sybiha paaiškino, ko Ukraina nori iš susitarimo su JAV
- „Kur tavo kostiumas?“: komentatoriai užsipuolė J.D.Vance‘ą
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
A.Sybiha paaiškino, ko Ukraina nori iš susitarimo su JAV
15:04
Ukraina antradienį pranešė, kad Kyjivas ir Vašingtonas veda naujas derybas dėl susitarimo, kuris suteiktų Jungtinėms Valstijoms prieigą prie ukrainiečių naudingųjų iškasenų mainais į tolimesnę karinę paramą.
„Visada svarbu stiprinti amerikietiško verslo buvimą Ukrainoje, todėl šis procesas tęsiasi, ir mes dirbsime su kolegomis iš Amerikos, kad pasiektume abipusiai priimtiną priimtiną tekstą, kurį būtų galima pasirašyti“, – per spaudos konferenciją apie ginčijamą susitarimą dėl retųjų elementų sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
Planuotas susitarimas dėl strategiškai svarbių naudingųjų iškasenų gavybos Ukrainoje kartu su Jungtinėmis Valstijomis turėjo būti Vašingtone pasirašytas praėjusį mėnesį, tačiau to padaryti nepavyko dėl neeilinio JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Volodymyro Zelenskio ginčo prieš televizijos kameras.
D.Trumpas sekmadienį perspėjo V.Zelenskį, kad jis turės „didelių problemų“, jei Kyjivas atmes naujausią JAV pasiūlymą, kurio detalių nė viena pusė dar nepaskelbė.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
06:33
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Charkive girdėjosi sprogimai
00:48
Balandžio 2 d. naktį Charkive pasigirdo sprogimai, pranešė Charkivo OVA vadovas Olegas Sinegubovas, Charkivo meras Igoris Terechovas.
I.Terechovas pranešė, kad Rusija jau sudavė kelis smūgius miestui iš bepiločių orlaivių. Pasak jo, miesto Cholodnogorsko rajone vizualiai stebimas gaisras.
00:28 O.Sinegubovas rašė apie 5 sprogimus Charkive, vietos visuomenė ir žiniasklaida pranešė apie mažiausiai 14 sprogimų.
V.Zelenskis išvardijo saugumo garantijas, kurias JAV gali suteikti Ukrainai
00:27
Prezidentas Volodymyras Zelenskis papasakojo Amerikos vadovui Donaldui Trumpui, koks galėtų būti Jungtinių Amerikos Valstijų indėlis į būsimas saugumo garantijas Ukrainai.
Kaip pranešė UNIAN korespondentas, per brifingą su Vokietijos užsienio reikalų ministre Annalena Baerbock jis sakė, kad Vašingtonas nuo pat karo pabaigos niekada nekalbėjo apie savo sausumos kontingento buvimą Ukrainoje, tačiau niekas šio klausimo neišbraukė iš darbotvarkės.
Ukraina nori, kad Jungtinės Valstijos ją remtų nuodugnios žvalgybos, dalijimosi duomenimis, palydovinio ryšio ir naujų technologijų klausimais. Be to, Jungtinės Valstijos galėtų investuoti į Ukrainos gamybą ir turėti savo atstovų ore:
„Asmeniškai su prezidentu D.Trumpu aptariau dangaus apsaugojimo temą. Jeigu mes galime visiškai uždaryti Ukrainos dangų „Patriot“ sistemomis – man tai yra labai rimtas Jungtinių Valstijų indėlis į saugumo garantijas“, – sakė jis.
Rusija kaltina Ukrainą pažeidus paliaubas energetikos srityje
23:54
Balandžio 1 d. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Maskva perdavė Jungtinėms Valstijoms, JT ir ESBO informaciją, kurioje teigiama, kad Ukraina pažeidė JAV tarpininkaujant sudarytą susitarimą dėl paliaubų energetikos infrastruktūros srityje.
Pasak Rusijos propagandos agentūros „Interfax“, „pažeidimų“ sąrašai buvo išsiųsti JAV nacionalinio saugumo patarėjui Mike'ui Waltzui ir valstybės sekretoriui Marco Rubio. S.Lavrovas taip pat ciniškai tvirtino, kad Rusija „visiškai laikosi moratoriumo dėl smūgių Ukrainos energetikos objektams“.
„Rusijos kariuomenė laikosi moratoriumo, kurio prezidentas [Vladimiras Putinas] įsakė griežtai laikytis kovo 18 d. telefoninio pokalbio su JAV prezidentu Donaldu Trumpu metu“, – sakė S.Lavrovas.
Maskvos teiginiams tiesiogiai prieštarauja nesiliaujantys Rusijos dronų ir raketų smūgiai infrastruktūros objektams visoje Ukrainoje. Šie išpuoliai nesiliauja ir nesumažėjo nuo kovo 18 d.
Kovo 28 d. Rusijos pajėgos dronais „Shahed“ atakavo naftos ir dujų objektus Poltavos srityje.
Balandžio 1 d. Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pranešė, kad Rusijos pajėgos smogė energetikos objektui Chersone, jį apgadino ir 45 000 gyventojų liko be elektros energijos.
Gynybos ministerija parengė demobilizacijos alternatyvą
23:41
Ukrainos gynybos ministerija parengė naują rotacijos mechanizmą, kuris galėtų tapti alternatyva demobilizacijos įstatymui.
Apie tai pranešė Aukščiausiosios Rados Nacionalinio saugumo, gynybos ir žvalgybos komiteto narys Fediras Venislavskis radijo „Laisvė“ eteryje, atsakydamas į klausimą, kaip kovoti su neteisėto karinių dalinių palikimo atvejais:
„Po 90 dienų tiesioginio dalyvavimo kovinėse operacijose asmuo turi teisę pailsėti, vėlgi kelis mėnesius. Tai taip pat yra alternatyva atleidimui iš darbo arba aiškių tarnybos sąlygų nustatymui“.
Gynybos ministras Rustemas Umerovas pranešė, kad šios rekomendacijos jau parengtos, pridūrė F.Venislavskis. Kadangi kovinių operacijų specifikos neįmanoma reglamentuoti įstatymo lygmeniu, šis mechanizmas gali būti įgyvendinamas pasitelkiant direktyvą, štabo sprendimą arba vyriausiojo vado įsakymą.
Ukraina iš Latvijos gaus dar 1 500 dronų
23:15
Latvija išsiuntė Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms dar 1 500 kovinių bepiločių orlaivių.
Apie tai „X“ pranešė šalies gynybos ministras Andris Sprūdas.
Antradienį, balandžio 1 d., A.Sprūdas pranešė, kad iš Latvijos į Ukrainą siunčiama dar 1 500 kovinių bepiločių orlaivių.
„Per pirmąjį šių metų pusmetį dvi Latvijos bendrovės, dalyvaudamos tarptautinėje dronų koalicijoje, Ukrainai iš viso pristatys 12 000 dronų už 17 mln. eurų“, – sakė jis.
Kaip žinoma, koalicija, kuriai vadovauja Jungtinė Karalystė ir Latvija, buvo pradėta kurti 2024 m. sausį, siekiant sustiprinti Ukrainos pajėgumus bepiločių orlaivių srityje.
Žiniasklaida: D.Trumpas nusivylęs V.Putinu, rengia agresyvų atsaką
22:57
JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra nusivylęs Kremliaus valdovu V.Putinu ir mano, kad jis vilkina laiką.
Tai „X“ mikrotinklaraštyje parašė amerikiečių kanalo „Fox News“ korespondentė Jackie Ginrich, remdamasi su derybomis susipažinusiu šaltiniu. Pasak jo, Amerikos vadovui nepatinka, kad Rusija lėtai derasi dėl visiško ugnies nutraukimo.
Atsakydama į tai, administracija planuoja „agresyviai taikyti sankcijas“, įskaitant sankcijas Rusijos „šešėliniam laivynui“. Žurnalistės teigimu, neoficialiais duomenimis, sankcijų laikosi maždaug trečdalis iš dešimties.
„Uždrausti Rusijos „šešėlinį laivyną“, gabenantį nelegalią naftą per Baltijos jūrą, būtų lengvas spaudimo taikinys. „Fox“ praneša, kad didžiajai daliai šio laivyno jau taikomos sankcijos, o per jį parduodama 70 proc. nelegalios Rusijos naftos.“
Balandžio 4 d. susitiks šalys, norinčios dislokuoti karius Ukrainoje
22:43
Prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė apie susitikimą, kuris yra pirmasis šalių, pasirengusių dislokuoti potencialų taikos palaikymo kontingentą Ukrainos teritorijoje, susitikimas.
Tai jis pareiškė žurnalistams per susitikimą su Vokietijos užsienio reikalų ministre Annalena Baerbock antradienį, balandžio 1 d., praneša „European Pravda“ korespondentas.
V.Zelenskis sakė, kad penktadienį, balandžio 4 d., įvyks tų šalių, kurios bus pasirengusios dislokuoti savo kontingentą Ukrainoje, karinių grupių susitikimas.
„Kalbant apie kontingento klausimą, penktadienį (balandžio 4 d., – red. past.) vyks susitikimas, bus kelių šalių, siauro šalių rato, mūsų karinių komandų susitikimas. Tų, kurios bus pasirengusios vienokia ar kitokia forma dislokuoti kontingentą“, – sakė jis.
Jis pažymėjo, kad tai bus „pirmasis išsamus susitikimas“.
„Vyko konsultacijos, o tai bus pirmasis išsamus susitikimas. Pamatysime tam tikrus paaiškinimus ir kai kurias detales. Svarbu, kad jis bus grindžiamas Ukrainos pusės parengtais pasiūlymais“, – reziumavo Ukrainos prezidentas.
K.Budrys: Lietuva jungsis prie visų iniciatyvų ir koalicijų, stiprinančių Ukrainą
22:20
Lietuva prisijungs prie visų tarptautinių iniciatyvų ir koalicijų, kurios stiprina Ukrainą, sako šioje šalyje apsilankęs užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
„Tik pagarba Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui pagrįsta taika, išlaikant visas tarptautinėmis sutartimis pripažintas jos sienas, bus teisinga ir tvari. Lietuva prisijungs prie visų tarptautinių iniciatyvų ir koalicijų, kurios stiprina Ukrainą“, – pranešime antradienį teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Pasak ministro, Rusija supranta tik bendravimą jėgos kalba, todėl, siekiant visa apimančių paliaubų, būtina tęsti ir stiprinti sankcijas Rusijai bei kitas tarptautinio spaudimo priemones.
K.Budrys Kyjive susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Kaip nurodė Užsienio reikalų ministerija, susitikime kalbėta apie karinę paramą, investicijas į gynybos pramonę bei kritinių reformų įgyvendinimą siekiant Ukrainos narystės Europos Sąjungoje iki 2030 metų.
AFP analizė: Rusijos pažanga Ukrainoje kovą lėtėjo ketvirtą mėnesį iš eilės
21:56
Rusija Ukrainos teritorijoje kovą pasistūmėjo per 240 kvadratinių kilometrų ir jos pažanga lėtėjo ketvirtą mėnesį iš eilės, rodo naujienų agentūros AFP atlikta JAV įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) duomenų analizė.
Nuo praėjusios vasaros Rusija fronte reikšmingai judėjo į priekį, kol lapkritį pasiekė didžiausią pažangą, užgrobusi 725 kvadratinius kilometrus, tačiau nuo tada jos pažangos tempas kas mėnesį lėtėjo.
Kovo mėnesį Rusija užėmė beveik 150 kvadratinių kilometrų mažiau nei vasarį.
Nepaisant šio sulėtėjimo, Rusijos pajėgos Ukrainoje per pastaruosius 12 mėnesių žengė į priekį, o Ukrainos pajėgoms nepavyko pasiekti reikšmingų laimėjimų.
Nuo 2024 metų balandžio iki 2025 metų kovo ukrainiečiai atgavo tik 77 kvadratinius kilometrus, tačiau rusai pasistūmėjo per 4 772 kvadratinius kilometrus.
Taigi Rusijos pajėgos užgrobė 4 695 kvadratinius kilometrus, arba 0,78 proc. Ukrainos teritorijos, įskaitant Krymą ir Donbaso regioną.
Tuo tarpu nuo 2023 metų balandžio iki 2024 metų kovo padėtis buvo priešinga: nors rusai tuo laikotarpiu pasistūmėjo 1 300 kvadratinių kilometrų, Ukrainos pajėgos tuo pat metu atgavo 1 373 kvadratinius kilometrus.
Rusijos teritorijoje Maskvos pajėgos beveik visiškai išstūmė ukrainiečius iš Kursko srities.
Ukrainos puolimas šioje srityje prasidėjo 2024 metų rugpjūtį ir per dvi savaites apėmė maždaug 1 300 kvadratinių kilometrų plotą, tačiau paskesniais mėnesiais šios operacijos zona mažėjo ir iki 2024-ųjų pabaigos sudarė mažiau nei 500 kvadratinių kilometrų.
2025 metų kovą Rusijos kontrpuolimas paspartėjo ir Ukrainos operacijų teritorija sumažėjo nuo daugiau kaip 400 kvadratinių kilometrų iki maždaug 80 kvadratinių kilometrų, t. y. 80 proc. per vieną mėnesį.
AFP skaičiavimai grindžiami duomenimis, kuriuos kasdien skelbia ISW, besiremiantis abiejų šalių teikiama informacija ir palydovinių nuotraukų analize.
