Svarbiausios naujienos
- Ekspertai įvertino, ar įmanoma iki Velykų susitarti dėl Rusijos ir Ukrainos paliaubų
- Atskleidė, kodėl V.Putinas taip griežia dantį ant V.Zelenskio
- Rusijos pajėgose siaučia sunki oru plintanti užkrečiama liga
- A.Sybiha paaiškino, ko Ukraina nori iš susitarimo su JAV
- „Kur tavo kostiumas?“: komentatoriai užsipuolė J.D.Vance‘ą
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Ekspertai įvertino, ar įmanoma iki Velykų susitarti dėl Rusijos ir Ukrainos paliaubų
18:09
Mažai tikėtina, kad Rusija sutiks visiškai ir besąlygiškai nutraukti ugnį iki balandžio 20 d. – katalikų ir stačiatikių Velykų. Ši data Vakarų politikų viešuose pareiškimuose ima skambėti kaip sąlyginis „galutinis terminas“ Rusijai, naujausioje ataskaitoje įvertino Karo tyrimų instituto (ISW) ekspertai.
Analitikai priminė JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimą, kuriame jis paminėjo neįvardytą „psichologinį terminą“, iki kurio Rusija turi sutikti su visiškomis visuotinėmis paliaubomis.
Ataskaitoje atkreipiama dėmesį, kad šis pareiškimas paskelbtas tęsiantis Rusijos bandymams pasinaudoti Juodosios jūros paliaubomis siekiant blokuoti pastangas toliau siekti visiško ugnies nutraukimo ir iš Vakarų išsireikalauti papildomų nuolaidų.
Tuo tarpu Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas pirmadienį pareiškė, kad per kovo 29 d. vykusį susitikimą su JAV prezidentu jis pasiūlė D.Trumpui būtent šią datą – balandžio 20 d. – kaip galimą terminą „visiškoms paliauboms be jokių sąlygų“.
Tačiau analitikai netiki, kad Rusija iki tos dienos sutiks su visiškomis ir besąlygiškomis paliaubomis. Be to, Rusija jau pareikalavo Vakarų sankcijų sušvelninimo kaip išankstinės net laikinų paliaubų Juodojoje jūroje sąlygos.
Kovo 25 d. Kremlius pareiškė, kad neįgyvendins paliaubų Juodojoje jūroje, kol JAV nepanaikins sankcijų Rusijos valstybiniam bankui „Rosselchozbank“ ir kitoms finansinėms institucijoms, dalyvaujančioms Rusijos maisto produktų ir trąšų prekyboje.
Kovo 28 d. „Bloomberg“ naujienų tarnyba pranešė, kad Rusija taip pat reikalauja, jog Europos Sąjunga vėl prijungtų „Rosselchozbank“ prie tarptautinės bankininkystės sistemos SWIFT, nes tai yra būtina sąlyga siekiant įgyvendinti paliaubų susitarimus Juodojoje jūroje. Remiantis šia informacija, Maskva šį žingsnį vertina kaip išbandymą, ar Jungtinės Valstijos yra pasirengusios įvykdyti Rusijos reikalavimus ir paspausti Europos partnerius sušvelninti sankcijas.
Dar kovo 11 d. Jungtinės Valstijos ir Ukraina pasiūlė idėją dėl visiškų 30 dienų paliaubų. Nuo to laiko tęsiasi diskusijos dėl to įgyvendinimo būdų, įskaitant laikiną smūgių energetikos infrastruktūrai ir Juodojoje jūroje sustabdymą.
„Mažai tikėtina, kad Jungtinėms Valstijoms, Ukrainai ir Rusijai per artimiausias tris savaites pavyks susitarti dėl visiškų paliaubų sąlygų“, – apibendrino Karo studijų instituto ekspertai.
Tuo pačiu metu Rusijos pareigūnai toliau bando pakenkti galimam JAV ir Ukrainos susitarimui dėl naudingųjų iškasenų, skatindami hipotetinius JAV ir Rusijos retųjų žemės elementų gavybos projektus.
Instituto ekspertai ataskaitoje cituoja naujus Kremliaus atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo ir Rusijos tiesioginio investicijų fondo vadovo Kirilo Dmitrijevo pareiškimus šia tema.
Pažymėtina, kad K.Dmitrijevas tvirtina, jog Rusijos ir Jungtinių Valstijų atstovai pradėjo aptarinėti bendrus retųjų žemės elementų projektus.
Pasak jo, JAV ir Rusijos ekonominis bendradarbiavimas esą turėtų atsidurti dėmesio centre, jei JAV nori užbaigti karą Ukrainoje, o toks bendradarbiavimas turėtų prasidėti tik pasibaigus taikos deryboms.
„Taip Kremlius bando parodyti Rusiją kaip retųjų žemės elementų pardavėją, kuri yra pranašesnė už Ukrainą, ir pakenkti D.Trumpo administracijos tikslams susieti JAV ir Ukrainos ekonominius interesus susitarimu dėl naudingųjų iškasenų“, – paaiškino ekspertai.
Analitikai pridūrė, kad Rusijos siekiamas ekonominis sandoris su Jungtinėmis Valstijomis neatgrasytų Rusijos nuo pakartotinės invazijos į Ukrainą ateityje ir neprisidėtų prie D.Trumpo administracijos tikslų, susijusių su JAV ir Ukrainos ekonominiais ryšiais.
Toks bendradarbiavimas taip pat paspartintų Rusijos kariuomenės atkūrimą. O Rusijai suteikus prieigą prie naudingųjų iškasenų Ukrainos okupuotose teritorijose, tikėtina, kad išsiplėstų ir Kinijos galimybės prie jų prieiti. Juk Rusija jau nuo 2005 m. bendradarbiauja su Kinija išgaunant rusiškas retųjų žemių iškasenas.
„Rusija naudoja su karu nesusijusias ekonomines paskatas, kad pareikalautų iš Jungtinių Valstijų nuolaidų dėl karo Ukrainoje. Šios nuolaidos atimtų iš Jungtinių Valstijų svertus, kurie yra labai svarbūs D.Trumpo deklaruojamam tikslui pasiekti ilgalaikę ir abipusiai naudingą taiką Ukrainoje“, – reziumavo instituto analitikai.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
06:33
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Charkive girdėjosi sprogimai
00:48
Balandžio 2 d. naktį Charkive pasigirdo sprogimai, pranešė Charkivo OVA vadovas Olegas Sinegubovas, Charkivo meras Igoris Terechovas.
I.Terechovas pranešė, kad Rusija jau sudavė kelis smūgius miestui iš bepiločių orlaivių. Pasak jo, miesto Cholodnogorsko rajone vizualiai stebimas gaisras.
00:28 O.Sinegubovas rašė apie 5 sprogimus Charkive, vietos visuomenė ir žiniasklaida pranešė apie mažiausiai 14 sprogimų.
V.Zelenskis išvardijo saugumo garantijas, kurias JAV gali suteikti Ukrainai
00:27
Prezidentas Volodymyras Zelenskis papasakojo Amerikos vadovui Donaldui Trumpui, koks galėtų būti Jungtinių Amerikos Valstijų indėlis į būsimas saugumo garantijas Ukrainai.
Kaip pranešė UNIAN korespondentas, per brifingą su Vokietijos užsienio reikalų ministre Annalena Baerbock jis sakė, kad Vašingtonas nuo pat karo pabaigos niekada nekalbėjo apie savo sausumos kontingento buvimą Ukrainoje, tačiau niekas šio klausimo neišbraukė iš darbotvarkės.
Ukraina nori, kad Jungtinės Valstijos ją remtų nuodugnios žvalgybos, dalijimosi duomenimis, palydovinio ryšio ir naujų technologijų klausimais. Be to, Jungtinės Valstijos galėtų investuoti į Ukrainos gamybą ir turėti savo atstovų ore:
„Asmeniškai su prezidentu D.Trumpu aptariau dangaus apsaugojimo temą. Jeigu mes galime visiškai uždaryti Ukrainos dangų „Patriot“ sistemomis – man tai yra labai rimtas Jungtinių Valstijų indėlis į saugumo garantijas“, – sakė jis.
Rusija kaltina Ukrainą pažeidus paliaubas energetikos srityje
23:54
Balandžio 1 d. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Maskva perdavė Jungtinėms Valstijoms, JT ir ESBO informaciją, kurioje teigiama, kad Ukraina pažeidė JAV tarpininkaujant sudarytą susitarimą dėl paliaubų energetikos infrastruktūros srityje.
Pasak Rusijos propagandos agentūros „Interfax“, „pažeidimų“ sąrašai buvo išsiųsti JAV nacionalinio saugumo patarėjui Mike'ui Waltzui ir valstybės sekretoriui Marco Rubio. S.Lavrovas taip pat ciniškai tvirtino, kad Rusija „visiškai laikosi moratoriumo dėl smūgių Ukrainos energetikos objektams“.
„Rusijos kariuomenė laikosi moratoriumo, kurio prezidentas [Vladimiras Putinas] įsakė griežtai laikytis kovo 18 d. telefoninio pokalbio su JAV prezidentu Donaldu Trumpu metu“, – sakė S.Lavrovas.
Maskvos teiginiams tiesiogiai prieštarauja nesiliaujantys Rusijos dronų ir raketų smūgiai infrastruktūros objektams visoje Ukrainoje. Šie išpuoliai nesiliauja ir nesumažėjo nuo kovo 18 d.
Kovo 28 d. Rusijos pajėgos dronais „Shahed“ atakavo naftos ir dujų objektus Poltavos srityje.
Balandžio 1 d. Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pranešė, kad Rusijos pajėgos smogė energetikos objektui Chersone, jį apgadino ir 45 000 gyventojų liko be elektros energijos.
Gynybos ministerija parengė demobilizacijos alternatyvą
23:41
Ukrainos gynybos ministerija parengė naują rotacijos mechanizmą, kuris galėtų tapti alternatyva demobilizacijos įstatymui.
Apie tai pranešė Aukščiausiosios Rados Nacionalinio saugumo, gynybos ir žvalgybos komiteto narys Fediras Venislavskis radijo „Laisvė“ eteryje, atsakydamas į klausimą, kaip kovoti su neteisėto karinių dalinių palikimo atvejais:
„Po 90 dienų tiesioginio dalyvavimo kovinėse operacijose asmuo turi teisę pailsėti, vėlgi kelis mėnesius. Tai taip pat yra alternatyva atleidimui iš darbo arba aiškių tarnybos sąlygų nustatymui“.
Gynybos ministras Rustemas Umerovas pranešė, kad šios rekomendacijos jau parengtos, pridūrė F.Venislavskis. Kadangi kovinių operacijų specifikos neįmanoma reglamentuoti įstatymo lygmeniu, šis mechanizmas gali būti įgyvendinamas pasitelkiant direktyvą, štabo sprendimą arba vyriausiojo vado įsakymą.
Ukraina iš Latvijos gaus dar 1 500 dronų
23:15
Latvija išsiuntė Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms dar 1 500 kovinių bepiločių orlaivių.
Apie tai „X“ pranešė šalies gynybos ministras Andris Sprūdas.
Antradienį, balandžio 1 d., A.Sprūdas pranešė, kad iš Latvijos į Ukrainą siunčiama dar 1 500 kovinių bepiločių orlaivių.
„Per pirmąjį šių metų pusmetį dvi Latvijos bendrovės, dalyvaudamos tarptautinėje dronų koalicijoje, Ukrainai iš viso pristatys 12 000 dronų už 17 mln. eurų“, – sakė jis.
Kaip žinoma, koalicija, kuriai vadovauja Jungtinė Karalystė ir Latvija, buvo pradėta kurti 2024 m. sausį, siekiant sustiprinti Ukrainos pajėgumus bepiločių orlaivių srityje.
Žiniasklaida: D.Trumpas nusivylęs V.Putinu, rengia agresyvų atsaką
22:57
JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra nusivylęs Kremliaus valdovu V.Putinu ir mano, kad jis vilkina laiką.
Tai „X“ mikrotinklaraštyje parašė amerikiečių kanalo „Fox News“ korespondentė Jackie Ginrich, remdamasi su derybomis susipažinusiu šaltiniu. Pasak jo, Amerikos vadovui nepatinka, kad Rusija lėtai derasi dėl visiško ugnies nutraukimo.
Atsakydama į tai, administracija planuoja „agresyviai taikyti sankcijas“, įskaitant sankcijas Rusijos „šešėliniam laivynui“. Žurnalistės teigimu, neoficialiais duomenimis, sankcijų laikosi maždaug trečdalis iš dešimties.
„Uždrausti Rusijos „šešėlinį laivyną“, gabenantį nelegalią naftą per Baltijos jūrą, būtų lengvas spaudimo taikinys. „Fox“ praneša, kad didžiajai daliai šio laivyno jau taikomos sankcijos, o per jį parduodama 70 proc. nelegalios Rusijos naftos.“
Balandžio 4 d. susitiks šalys, norinčios dislokuoti karius Ukrainoje
22:43
Prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė apie susitikimą, kuris yra pirmasis šalių, pasirengusių dislokuoti potencialų taikos palaikymo kontingentą Ukrainos teritorijoje, susitikimas.
Tai jis pareiškė žurnalistams per susitikimą su Vokietijos užsienio reikalų ministre Annalena Baerbock antradienį, balandžio 1 d., praneša „European Pravda“ korespondentas.
V.Zelenskis sakė, kad penktadienį, balandžio 4 d., įvyks tų šalių, kurios bus pasirengusios dislokuoti savo kontingentą Ukrainoje, karinių grupių susitikimas.
„Kalbant apie kontingento klausimą, penktadienį (balandžio 4 d., – red. past.) vyks susitikimas, bus kelių šalių, siauro šalių rato, mūsų karinių komandų susitikimas. Tų, kurios bus pasirengusios vienokia ar kitokia forma dislokuoti kontingentą“, – sakė jis.
Jis pažymėjo, kad tai bus „pirmasis išsamus susitikimas“.
„Vyko konsultacijos, o tai bus pirmasis išsamus susitikimas. Pamatysime tam tikrus paaiškinimus ir kai kurias detales. Svarbu, kad jis bus grindžiamas Ukrainos pusės parengtais pasiūlymais“, – reziumavo Ukrainos prezidentas.
K.Budrys: Lietuva jungsis prie visų iniciatyvų ir koalicijų, stiprinančių Ukrainą
22:20
Lietuva prisijungs prie visų tarptautinių iniciatyvų ir koalicijų, kurios stiprina Ukrainą, sako šioje šalyje apsilankęs užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
„Tik pagarba Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui pagrįsta taika, išlaikant visas tarptautinėmis sutartimis pripažintas jos sienas, bus teisinga ir tvari. Lietuva prisijungs prie visų tarptautinių iniciatyvų ir koalicijų, kurios stiprina Ukrainą“, – pranešime antradienį teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Pasak ministro, Rusija supranta tik bendravimą jėgos kalba, todėl, siekiant visa apimančių paliaubų, būtina tęsti ir stiprinti sankcijas Rusijai bei kitas tarptautinio spaudimo priemones.
K.Budrys Kyjive susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Kaip nurodė Užsienio reikalų ministerija, susitikime kalbėta apie karinę paramą, investicijas į gynybos pramonę bei kritinių reformų įgyvendinimą siekiant Ukrainos narystės Europos Sąjungoje iki 2030 metų.
AFP analizė: Rusijos pažanga Ukrainoje kovą lėtėjo ketvirtą mėnesį iš eilės
21:56
Rusija Ukrainos teritorijoje kovą pasistūmėjo per 240 kvadratinių kilometrų ir jos pažanga lėtėjo ketvirtą mėnesį iš eilės, rodo naujienų agentūros AFP atlikta JAV įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) duomenų analizė.
Nuo praėjusios vasaros Rusija fronte reikšmingai judėjo į priekį, kol lapkritį pasiekė didžiausią pažangą, užgrobusi 725 kvadratinius kilometrus, tačiau nuo tada jos pažangos tempas kas mėnesį lėtėjo.
Kovo mėnesį Rusija užėmė beveik 150 kvadratinių kilometrų mažiau nei vasarį.
Nepaisant šio sulėtėjimo, Rusijos pajėgos Ukrainoje per pastaruosius 12 mėnesių žengė į priekį, o Ukrainos pajėgoms nepavyko pasiekti reikšmingų laimėjimų.
Nuo 2024 metų balandžio iki 2025 metų kovo ukrainiečiai atgavo tik 77 kvadratinius kilometrus, tačiau rusai pasistūmėjo per 4 772 kvadratinius kilometrus.
Taigi Rusijos pajėgos užgrobė 4 695 kvadratinius kilometrus, arba 0,78 proc. Ukrainos teritorijos, įskaitant Krymą ir Donbaso regioną.
Tuo tarpu nuo 2023 metų balandžio iki 2024 metų kovo padėtis buvo priešinga: nors rusai tuo laikotarpiu pasistūmėjo 1 300 kvadratinių kilometrų, Ukrainos pajėgos tuo pat metu atgavo 1 373 kvadratinius kilometrus.
Rusijos teritorijoje Maskvos pajėgos beveik visiškai išstūmė ukrainiečius iš Kursko srities.
Ukrainos puolimas šioje srityje prasidėjo 2024 metų rugpjūtį ir per dvi savaites apėmė maždaug 1 300 kvadratinių kilometrų plotą, tačiau paskesniais mėnesiais šios operacijos zona mažėjo ir iki 2024-ųjų pabaigos sudarė mažiau nei 500 kvadratinių kilometrų.
2025 metų kovą Rusijos kontrpuolimas paspartėjo ir Ukrainos operacijų teritorija sumažėjo nuo daugiau kaip 400 kvadratinių kilometrų iki maždaug 80 kvadratinių kilometrų, t. y. 80 proc. per vieną mėnesį.
AFP skaičiavimai grindžiami duomenimis, kuriuos kasdien skelbia ISW, besiremiantis abiejų šalių teikiama informacija ir palydovinių nuotraukų analize.
