Svarbiausios naujienos
- JAV generolas Cavoli įvardijo, kuo gali džiaugtis ukrainiečiai: jų padėtis yra daug geresnė
- Žiniasklaida: Šiaurės Korėjos kariai netrukus gali įžengti į Ukrainą
- JAV valstybės sekretorius davė Rusijai ultimatumą: „Greitai sužinosime“
- „The Washington Post“: Rusijos derybininkai vysto amerikiečius kaip šiltą vilną
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„The Washington Post“: Rusijos derybininkai vysto amerikiečius kaip šiltą vilną
12:27
Analitikai teigia, kad JAV delegacija pralaimi rusams derybose dėl karo Ukrainoje pabaigos. Prezidento Donaldo Trumpo administracija du kartus tvirtino, kad taikos derybose padaryta didelė pažanga, įskaitant dalines paliaubas dėl energetikos infrastruktūros ir Juodojoje jūroje. Tačiau vėliau visos šalys pateikė gerokai skirtingas šių susitarimų interpretacijas, o kovos veiksmai tęsiasi, skelbia amerikiečių leidinys „The Washington Post“.
Iš pradžių Ukraina ir Jungtinės Valstijos kalbėjo apie paliaubas dėl visos civilinės infrastruktūros, o Rusija aiškino, kad jos turėtų būti taikomos tik energetikos infrastruktūrai. Abiem atvejais abi pusės kaltino viena kitą susitarimo pažeidimais.
„Rusija ir Ukraina su mumis gerai bendradarbiauja. Tačiau mes turime tai sustabdyti“, – trečiadienį pareiškė D.Trumpas.
JAV prezidentas dar prieš metus lengvai svaidėsi pažadais, kad karą užbaigtų per 24 valandas. Tačiau faktiniai derybų rezultatai gerokai pakirto pasitikėjimą procesu ir JAV tarpininkų nešališkumu.
Praeitą savaitę D.Trumpas išreiškė pasipiktinimą po to, kai Rusijos vadovas Vladimiras Putinas suabejojo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio teisėtumu ir pareiškė norįs jį pakeisti dar neprasidėjus taikos deryboms.
„Tai buvo pirmas ženklas, kad derybos nevyksta taip, kaip planuota, o Kremlius nėra linkęs eiti į reikšmingus kompromisus, nepaisant kelių JAV geros valios gestų“, – rašo „The Washington Post“.
Thomas Grahamas, George'o W.Busho administracijos Nacionalinio saugumo tarybos vyresnysis direktorius Rusijos klausimams, nebuvo tikras, kad tai JAV delegacijos nekompetencijos ženklas.
„Manau, tai rodo, kad D.Trumpo administracija labai nori parodyti pažangą ir nuslėpti būsimus iššūkius“, - teigė jis.
Tuo tarpu Prezidentūros ir Kongreso studijų centro vyresnysis viceprezidentas Joshua Huminskis mano, kad D.Trumpo administracijos požiūris gali būti interpretuojamas kaip bandymas sukurti pasitikėjimą pradiniame derybų etape.
„Manau, kad taip tarsi iš naujo mokomasi derybų meno, susitarimo meno D.Trumpo eroje“, – pažymėjo jis.
„Tai yra Niujorko nekilnojamojo turto plėtotojų požiūris į diplomatinių derybų darbotvarkę ir derybų partnerių išvedimą iš pusiausvyros“, - pridūrė J.Huminskis.
JAV delegacijai trūksta patirties
Duodamas interviu D.Trumpo specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas Rusijos ir Jungtinių Valstijų derybas pavadino „epinėmis“, „transformuojančiomis“ ir „labai naudingomis visam pasauliui“.
Tačiau, apklausų duomenimis, 75 proc. ukrainiečių mano, kad D.Trumpo vadovaujama taikos sutartis būtų nesąžininga arba iš dalies nesąžininga.
„Matėme, kaip prezidentas D.Trumpas ir kiti JAV vyriausybės nariai reguliariai ir viešai daro nuolaidas. O tai paprastai nėra tai, kas daroma rengiantis deryboms“, – įvertino Ženevos saugumo politikos centro direktorius Thomas Gremingeris.
Kritikai pažymi, kad JAV komanda taip pat neprilygsta patyrusiems Rusijos diplomatams, kurie turi dešimtmečių derybų patirtį. Rusijos delegacijoje Saudo Arabijoje dalyvavo Sergejus Lavrovas, Jurijus Ušakovas, Grigorijus Karasinas ir Sergejus Beseda, kurie laikomi tarptautinės diplomatijos veteranais. Tuo pat metu amerikiečių pusė, vadovaujama Steve'o Witkoffo, kuris net neturi darbo su Rusija patirties, neatrodo tokia pat patyrusi, pastebėjo „The Washington Post“.
„Rusams tai yra labai lengva komanda, ir jie neabejotinai aplenkia savo kolegas amerikiečius. Ir kol kas, manau, kad jiems tai gana sėkmingai sekasi“, – žurnalistams komentavo „Carnegie“ Rusijos ir Eurazijos centro vadovas Aleksandras Gabujevas.
Tai, kad Rusijai pavyko įtikinti D.Trumpo administraciją dirbti gerinant ryšius lygiagrečiai taikos deryboms – ne kaip taikos pažangos sąlygą – buvo „didelė Rusijos diplomatijos pergalė“.
„D.Trumpas gali būti dovana Rusijai“
Nepaisant to, kad D.Trumpas išreiškė pasipiktinimą V.Putinu, jo administracija nesiliauja siūlyti svarbių nuolaidų Rusijos pusei.
Naujausias to pavyzdys – artimo V.Putino sąjungininko Kirilo Dmitrijevo apsilankymas Vašingtone ir susitikimas su S.Witkoffu. Dėl šio vizito Jungtinės Valstijos laikinai panaikino sankcijas šiam Rusijos derybininkui.
„Rusai tikisi, kad D.Trumpas gali būti dovana, kuri ir toliau padės įgyvendinti Rusijos užsienio politikos tikslus, - svarstė A.Gabujevas, - įskaitant ‚transatlantinės vienybės, kuri buvo Rusijos užsienio politikos tikslas daugelį metų, jei ne šimtmečių, sunaikinimą“.
D.Trumpo užsienio politikos pokyčius ir grasinimus sąjungininkams Kremlius vertina kaip „tikrą revoliuciją“ ir „galimybių langą“, pažymėjo Rusijos analitikas Vladimiras Pastuchovas iš Londono universitetinio koledžo Slavistikos ir Rytų Europos studijų mokyklos.
„Jie bando pasinaudoti tam tikra taktine nauda iš besikeičiančių aplinkybių“, - sakė jis.
Tarkime, V.Putinas paskelbė nepatvirtintą informaciją, kad buvo apsupta didelė Ukrainos karių grupė, kurią D.Trumpas atkartojo be krislo abejonės. Jungtinėms Valstijoms paskelbus apie paliaubas energetikos ir uostų infrastruktūroje, Kremlius greitai pakeitė sąlygas, sakydamas, kad jos taikomos tik energetikos objektams.
„Taigi visais praktiniais tikslais paliaubų nėra“, – sakė Th.Grahamas ir pridūrė, kad dėl to turime tik pažangos iliuziją be realių žingsnių.
Kitas svarbus momentas buvo vienašališka S.Witkoffo pozicija, kuris pakartojo Kremliaus naratyvą apie neteisėtus referendumus okupuotose teritorijose.
Karinių studijų profesorius emeritas Lawrence'as Friedmanas mano, kad S.Witkoffas iš tiesų yra „Putino atstovas pas Trumpą“.
V.Zelenskis taip pat ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl S.Witkoffo elgesio, sakydamas: „Witkoffas labai dažnai cituoja Kremliaus naratyvus. Manau, kad tai nepriartins mūsų prie taikos“.
Dabar abi pusės bando pasinaudoti derybų procesu. Rusija bando apkaltinti Ukrainą žlugdant taikos procesą, o JAV gali atšaukti savo paramą, o tai atvertų duris karinei Rusijos pergalei. Ukraina savo ruožtu bando tam pasipriešinti.
„Klausimas, ar administracijai užteks kantrybės tęsti šias derybas ir ar ji gali derėtis taip, kad iš Rusijos pusės būtų pasiekta nuolaidų“, – reziumavo L.Grahamas.
Rusijos gynybos ministerija ciniškai atsiskaitė apie smūgį Kryvyj Rihui
23:36
Rusijos agresoriai balistinį smūgį Kryvyj Rihui, per kurį žuvo 16 žmonių, apibūdino kaip „labai tikslią“ ataką prieš „karinio susitikimo“ vietą.
Rusijos gynybos ministerija išplatino oficialų pareiškimą, kuriame pranešama, kad didelio galingumo raketa buvo panaudota smogti ukrainiečių restoranui, kuriame esą vyko susitikimas „su junginių vadais ir Vakarų instruktoriais“: „Dėl smūgio priešo nuostoliai pasiekė iki 85 užsienio karių ir pareigūnų, taip pat iki 20 vienetų automobilių technikos“.
Penktadienį vakare Rusija raketa smogė Kryvyj Rihui. Internete iškart pasirodė vaizdo įrašai, kuriuose matyti sužeisti ir nužudyti praeiviai.
Vėliau paaiškėjo, kad netoli pataikymo vietos yra vaikų žaidimų aikštelė. Oficialiais duomenimis, buvo sužeista 50 žmonių. Dar 16, tarp jų šeši vaikai, žuvo. Jauniausiam nukentėjusiui – trys mėnesiai.
Susitarimui dėl išteklių Kyjivas nusprendė pasamdyti teisininkus
23:03
Kitą savaitę Ukraina priims sprendimą dėl advokatų kontoros, kuri padės rengti susitarimą su JAV dėl naudingųjų iškasenų. Tai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasakė per brifingą.
„Prie šio susitarimo dirba komandos. Kaip jau sakiau – sprendžiame advokatų kontoros parinkimo klausimą. Iš esmės yra trys pagrindinės kompanijos, kurios sutiko ir nori dirbti, padėti ir atstovauti Ukrainai. Jos yra kompetentingos. Kitos savaitės pradžioje susitarsime su viena iš šių trijų kompanijų. Dabar aptariamos sąlygos“, – sakė V.Zelenskis.
Kartu jis sakė, kad kitos savaitės pradžioje įvyks didelis susitikimas su Ukrainos komanda, kuriame jam bus pristatyti visi punktai, kurie „mus tenkina arba, mūsų nuomone, atspindės sąžiningumą susitarime“.
„Šį susitarimą vertiname tik kaip partnerystės žingsnį, ir komanda prie to dirba. Savaitės pradžioje komanda trumpai pristatys man šį susitarimą – svarbiausius dalykus. O po to bus pasirengusi techninė komanda kelionei į Jungtines Valstijas ir dialogui su savo partneriais amerikiečiais“, – sakė V.Zelenskis.
Jis patikslino, kad kol kas į komandiruotę vyks tik techninė komanda. „Aš, kol kas, neketinu (vykti, – red.)“, – sakė V.Zelenskis.
Kryvyj Rihui smogta „Iskander“ raketa
22:10
Jauniausiam sužeistajam Kryvyj Rihe – vos trys mėnesiai. Preliminariais duomenimis, miesto medicinos įstaigose yra daugiau kaip 30 žmonių.
Tai savo „Telegram“ kanale pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas.
Pasak jo, daug nukentėjusiųjų pateko į operacines, dabar gydytojai kovoja dėl kiekvienos gyvybės: „Jauniausiajam – 3 mėnesiai.
Berniukas turi pjautinių žaizdų. Jam buvo suteikta pagalba. Po patirtų išgyvenimų jis gydysis namuose.
Miesto gynybos tarybos pirmininkas Oleksandras Vilkulas pažymėjo, kad gelbėjimo operacija smūgio vietoje tęsiasi. Pasak jo, miesto ligoninėse kovojama dėl 34 sužeistųjų gyvybių. Tarp jų yra vaikų.
Trečiadienį per Rusijos balistinės raketos ataką mieste žuvo mažiausiai keturi žmonės, o dar 17 buvo sužeisti.
Buvo apgadinti penki daugiabučiai, pranešė vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka.
Jis sakė, kad policija blokavo rajoną, kad palaikytų tvarką.
„Policija fiksuoja šio Rusijos karo nusikaltimo padarinius ir priima nukentėjusiųjų pareiškimus“, – pridūrė jis.
Socialiniuose tinkluose paskelbtame vaizdo įraše iš įvykio vietos matyti liepsnojantis automobilis, girdėti šaukiantys žmonės. Socialiniuose tinkluose platinamose nuotraukose matyti, kad automobilyje žuvo ir sudegė žmonės.
Ukrainiečių pareigūnas Andrijus Kovalenka, kuriam pavesta kovoti su dezinformacija, sakė, kad per ataką buvo panaudota raketa „Iskander“.
„Iskander" – tai Rusijos balistinių raketų sistema, kurios veikimo nuotolis gali siekti iki 500 km.
„Tai tyčinis smūgis, kuriuo siekta nužudyti daug žmonių“, – sakė A.Kovalenka.
Aukų skaičius Kryvyj Rihe pasiekė 16, per smūgį vaikų žaidimų aikštelėje žuvo ir 6 vaikai
20:36 Atnaujinta 23:27
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sureagavo į Rusijos išpuolį Kryvyj Rihe ir pasidalijo vaizdais iš tragedijos vietos. Jis pranešė, kad žuvusių vaikų skaičius išaugo iki 6.
Dnipropetrovsko srities gubernatorius Serhijus Lysakas skelbia, kad bendras žuvusiųjų skaičius pasiekė 14 žmonių. „Aukų skaičius nuolat didėja“, – pažymėjo jis.
Vėliau pranešta, kad žuvusiųjų skaičius išaugo iki 16 žmonių.
Miesto gynybos tarybos pirmininkas Oleksandras Vilkulas informuoja, kad „netoli smūgio vietos buvo žaidimų aikštelė“.
„Rusijos raketa į paprastą miestą. Tiesiai į gatvę. Gyvenamųjų namų rajone. Preliminariai tai balistinis smūgis... Gelbėjimo operacija tęsiama. Nukentėjo mažiausiai 5 namai“, – pareiškė Ukrainos prezidentas.
Kartu jis pabrėžė, kad yra tik viena priežastis, kodėl Rusijos smūgiai tęsiasi – Rusija nenori paliaubų: „Ir mes tai matome. Visas pasaulis tai mato. Kiekviena raketa, kiekvienas smogiamasis dronas įrodo, kad Rusija nori tik karo. Ir tik nuo pasaulio spaudimo Rusijai, nuo visų pastangų stiprinti Ukrainą, mūsų priešlėktuvinę gynybą, mūsų pajėgas – tik nuo to priklauso, kada karas baigsis. Amerika, Europa, visi kiti pasaulyje turi pakankamai galimybių priversti Rusiją atsisakyti teroro ir karo. Ir tai turi būti užtikrinta: reikia taikos“.
Ukrainos Kryvyj Rihe per rusų raketos smūgį žuvo 12 žmonių, tarp jų – trys vaikai
19:59 Atnaujinta 20:20
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio gimtajame mieste Kryvyj Rihe per Rusijos balistinės raketos smūgį penktadienį žuvo 12 žmonių, tarp jų trys vaikai, pranešė vietos pareigūnai.
„Kryvyj Rihe žuvo dvylika žmonių. Du iš jų yra vaikai. Sužeistųjų skaičius tikslinamas, mieste kilo gaisrai, pažeisti daugiaaukščiai namai“, – platformoje „Telegram“ pranešė Dnipropetrovsko srities gubernatorius Serhijus Lysakas. Vėliau jis patikslino, kad tarp žuvusiųjų – trys vaikai.
„Sužeistųjų skaičius nuolat didėja. Ši informacija bus pateikta vėliau. Dega automobilis ir garažai“, – sakė jis.
Miesto gynybos tarybos pirmininkas Oleksandras Vilkulas pridūrė, kad, be 12 žuvusiųjų, sužeista dar daugiau nei pusšimtis žmonių.
„Prakeikti maskoliai smogė balistine raketa į gyvenamojo mikrorajono centrą. Dabar jau yra 12 žuvusiųjų, sužeistų – per 50“, – parašė jis savo „Telegram“ kanale.
Socialiniuose tinkluose paskelbtame nepatvirtintame vaizdo įraše, padarytame iš tolo, matyti į vakaro dangų kylantis dūmų pliūpsnis.
Kryvyj Rihe prieš karą gyveno 600 tūkst. žmonių. Per daugiau kaip trejus metus trunkantį karą rusai dažnai dronais ir raketomis atakuoja šį maždaug 60 km nuo fronto linijos esantį pramoninį miestą.
Trečiadienį per Rusijos balistinės raketos ataką mieste žuvo mažiausiai keturi žmonės, o dar 17 buvo sužeisti.
Smūgiai vykdomi tuo metu, kai JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija siekia greičiau užbaigti karą ir veda derybas ir su Rusija, ir su Ukraina.
Maskva atmetė bendrą JAV ir Ukrainos pasiūlymą dėl besąlygiškų ir visiškų paliaubų, o Ukraina apkaltino Rusiją, kad ši vilkina derybas, nes neketina nutraukti savo puolimo.
Rusija suintensyvino smūgius Ukrainoje: „The Telegraph“ įrodė, kad Putinas nenori taikos
19:48
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nenori taikos, tai įrodo suintensyvėję smūgiai Ukrainai. Nuo vasario vidurio, kai prasidėjo JAV vadovaujamos taikos derybos, atakų skaičius išaugo. Kartu jos tapo „ didesnio masto ir efektyvesnės“, iš dalies dėl to, kad Rusija pakeitė savo bepiločių orlaivių naudojimo taktiką. Taip teigiama „The Telegraph“ atliktoje analizėje.
Remiantis atnaujintais Ukrainos karinių oro pajėgų vadovybės duomenimis, joje pažymima, kad per 30 dienų po vasario 18 d., kai Saudo Arabijoje prasidėjo taikos derybos, Rusija atliko apie 4776 bepiločių orlaivių smūgius, palyginti su 3148 smūgiais per 30 dienų prieš tai.
„Skaičiai rodo, kad prieš Rijado susitikimą Ukrainą vidutiniškai atakuodavo 101 dronas, o po jo – 154 dronai per dieną, t. y. 52,5 proc. daugiau“, – sakoma straipsnyje.
Ekspertai mano, kad Maskva suintensyvino atakas siekdama priversti Kyjivą daryti nuolaidų ir perimti kuo didesnės teritorijos kontrolę, teigiama leidinyje.
„Rusija stengiasi sustiprinti Ukrainai sukeliamą skausmą, kad padidintų tikimybę, jog Kyjivas padarys skausmingų nuolaidų“, – sakė Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) Karo, nereguliarių grėsmių ir terorizmo programos direktorius Danielis Bymanas.
Pažymima, kad Ukrainai taip pat vis sunkiau perimti Rusijos oro ginkluotę, todėl Rusija vis daugiau smūgių suduoda į civilinius objektus.
Karolina Hird, Karo studijų instituto (ISW) analitikė ir Rusijos grupės vadovo pavaduotoja teigia, kad pastarosiomis savaitėmis Maskvos atakos tapo „didesnio masto ir efektyvesnės“, nes Rusija pakeitė taktiką – Rusijos kariuomenė perėjo prie tolimojo nuotolio bepiločių orlaivių, kurie pasirodė esą sėkmingesni pralaužiant Ukrainos oro gynybos skėtį.
Remiantis „Telegraph“ analize, 2024 m. vasarą Kyjivo perėmimo rodiklis nuolat viršijo 60 proc., tačiau per pastaruosius du mėnesius sumažėjo iki 50 proc. arba mažiau.
„Šis taktinis pokytis neatitinka Rusijos teiginių, kad ji pasirengusi taikai“, – sakė K.Hird.
NATO vadovas: Donaldas Trumpas nepakirto kolektyvinės gynybos pažado
17:35 Atnaujinta 17:58
NATO vadovas Markas Rutte penktadienį tvirtino, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas nepakirto Aljanso 5-ojo straipsnio kolektyvinės gynybos pažado.
„5-ojo straipsnio jis nepakirto. Jis yra įsipareigojęs NATO, jis yra įsipareigojęs 5-ajam straipsniui“, – duodamas interviu naujienų agentūrai AFP sakė M.Rutte.
D.Trumpas savo grasinimu ginti tik tuos, kas, jo manymu, pakankamai išleidžia gynybai, privertė sąjungininkus labai sunerimti.
JAV prezidentas spaudžia sąjungininkus didinti gynybos biudžetus, o jo administracija taip pat yra užsiminusi, kad amerikiečių kariai galėtų būti perkelti iš Europos kitur, pavyzdžiui, atsverti Kinijos keliamos grėsmės.
„Darbotvarkė ne tokia, kad JAV pasitrauktų iš NATO ar pasitrauktų iš Europos; JAV yra čia. Jie labiau gręšis į Aziją, tad tai su laiku galėtų reikšti, kad jiems reikės pergalvoti, – sakė M.Rutte. – Bet dabar Europoje yra ir liks branduolinis, taip pat konvencinis Jungtinių Valstijų buvimas.“
Europos šalys yra sakiusios, kad jei D.Trumpas išties planuoja išvesti savo karius iš šio žemyno, jam reikia tai koordinuoti su europiečiais, nepalikti spragų Rusijos akivaizdoje.
„Manau ir tikiuosi, kad tai bus daroma (...) be siurprizų“, – pridūrė M.Rutte.
Jis gynė savo atsisakymą kritikuoti JAV lyderį ir tvirtino, kad yra tokios pačios nuomonės kaip ir D. Trumpas kalbant apie pastangas didinti išlaidas gynybai ir užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą.
„Kalbant klausimais, kuriems skiriu didžiausią dėmesį, tai yra, apie Ukrainą, apie NATO teritoriją, mes tikrai esame vienoje pusėje“, – sakė jis.
M.Rutte kalbėjo po NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo Briuselyje. Jo metu JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareikalavo susitarti dėl „realistiško kelio“, kad gynybai būtų skiriama 5 proc. BVP.
Šis skaičius atrodo sunkiai pasiekiamas daugumai sąjungininkių ir yra gerokai didesnis net už pačių JAV dabartines išlaidas gynybai.
Pasak M.Rutte, dabar jis pradės konkretų karinių poreikių studijavimą, Aljansui ketinant per viršūnių susitikimą Hagoje birželio mėnesį nusistatyti naują gynybos išlaidų tikslą.
„Manau, kad dabar reikia prieiti prie skaičiaus (...), ar tai būtų konkretūs milijardai, ar procentas, o tada taip pat (reikės) bendro kelio“, – sakė jis.
JAV generolas Christopheris Cavoli: Ukraina kontroliuoja dalį teritorijos Rusijoje ir ją plečia
17:27
Ukrainos ginkluotosios pajėgos kontroliuoja nemažą dalį Kursko regiono Rusijoje, nors Kremlius siekia jas išstumti, teigia aukščiausio rango JAV generolas.
Dabar ukrainiečiai įžengė ir į netoliese esančią Belgorodo sritį, taip išplėsdami savo buvimą Rusijos teritorijoje kita kryptimi, ketvirtadienį per klausymą Kongrese sakė JAV kariuomenės generolas Jungtinių Valstijų Europos vadavietės vadas Christopheris Cavoli.
„Šiuo metu Rusijos Kursko srityje yra nemažos pajėgos, kurios kontroliuoja nemažą – sumažintą, bet nemažą – teritorijos dalį. Jie laikosi labai geroje gynybinėje vietovėje į pietus nuo Belgorodo, – sakė Ch.Cavoli. – Prieš porą savaičių ukrainiečiai surengė mažesnį kontrpuolimą atgal į Rusiją [Belgorode]. Taigi, toje teritorijoje vis dar vyksta puolimas pirmyn atgal.“
Pirmas karinis pareigūnas, patvirtinęs, kad ukrainiečiai įžengė į Belgorodo sritį
Ch.Cavoli yra pirmasis karinis pareigūnas, patvirtinęs, kad Ukrainos kariai įžengė į Belgorodo sritį. Ukrainos kariuomenė oficialiai nepatvirtino savo karių buvimo Belgorode, tačiau reguliariai praneša apie Ukrainos oro antskrydžius regione.
Nei Ch.Cavoli, nei Ukrainos kariuomenė neatskleidė, kiek teritorijos Kursko srityje kontroliuoja ukrainiečiai, tačiau, karines operacijas stebinčio OSINT projekto „DeepState“ duomenimis, Kyjivo pajėgos vis dar valdo apie 140 kvadratinių kilometrų Kursko srityje iš 1 300, kuriuos iš pradžių užėmė praėjusią vasarą per netikėtą puolimą.
Kovo mėnesį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad jo kariuomenė ėmėsi aktyvių veiksmų Rusijos pasienyje, siekdama sustabdyti būsimą masinį puolimą, kurį Maskva rengia šiaurės rytinėse Sumų ir Charkivo srityse.
Ukrainai nelemta pralaimėti
Toliau bendrai vertindamas mūšio lauką, Ch.Cavoli sakė, kad Ukrainos kariuomenė šiuo metu užima tvirtas gynybines pozicijas ir kas savaitę gerina savo gebėjimą pritraukti ir apmokyti naujus karius, kad sustiprintų šias pozicijas.
„[Vis dėlto] dabar čia sėdint sunku įsivaizduoti didelį Ukrainos puolimą, kuris išvalys visus, žinote, iš kiekvieno kvadratinio Ukrainos centimetro. Tačiau taip pat labai sunku įsivaizduoti, kad Ukraina žlugs ir pralaimės šį konfliktą, – sakė Ch.Cavoli. Nemanau, kad Ukrainos pralaimėjimas yra neišvengiamas... Jų padėtis yra daug geresnė nei buvo.“
Pasak Ch.Cavoli, atrodo, kad Ukraina išsprendė kai kurias praėjusį rudenį kilusias karių trūkumo problemas. Tuo tarpu rusai, atrodo, kenčia nuo šarvuočių trūkumo ir karių stygiaus.
„Ukrainiečiai padidino savanoriškai pritraukiamų žmonių skaičių. Ir jie atliko gerą darbą išstumdami žmones iš štabų į frontą. Ukrainiečiai daugiausia pasikliauja vienkartiniais atakos dronais, taip pat kai kuriomis vietinės gamybos sparnuotųjų raketų sistemomis“, – kalbėjo Ch.Cavoli.
„Jie stengiasi laimėti. Jie nori pradėti nuo to, kad Rusija nelaimėtų“, – pridūrė jis.
„DeepState“: Rusijos kariai pasistūmėjo Torecko ir Zaporižios srityse
16:19
Rusijos kariuomenė pasistūmėjo į priekį dviejuose fronto rajonuose, penktadienį pranešė stebėsenos projektas „DeepState“.
Analitikai užfiksavo Rusijos pajėgų pasistūmėjimą Torecke Donecko srityje ir netoli Kamenskio Orechovsko kryptimi Zaporižios srityje.
Karo tyrimų instituto ekspertai ketvirtadienį paskelbtoje ataskaitoje pranešė, kad Ukrainos gynybos pajėgos neseniai pasistūmėjo į priekį Pokrovsko kryptimi ir tikriausiai išlaisvino Nadijivkos kaimą.
Tuo pat metu Rusijos kariai žengė į priekį netoli Kursko, Belgorodo, taip pat Donecko srityje.
Balandžio 2 d. Ukrainos Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenko pareiškė, kad rusai ruošiasi naujam puolimui fronte gegužės mėn.
Rusai nusitaikė į ukrainiečių „Leopard“: šį kartą jie apsiskaičiavo
16:14
Socialinėje žiniasklaidoje buvo paskelbtas vaizdo įrašas iš ukrainiečių „Leopard 2A4“. Tanką atakavo rusų dronas, kuris „tik per plauką nepataikė“, rašo lenkų naujienų portalas „WP“.
Karas Ukrainoje vadinamas „dronų karu“, nes abi pusės masiškai naudoja įvairius dronus. Dažnai skelbiama dronų filmuota medžiaga, kurioje matyti, kaip taikomasi į taikinį, o vėliau skrydis jo link, arba filmuota medžiaga, kurioje matyti tikslių smūgių padariniai. Šį kartą internete radosi daug retesnis vaizdo įrašas, leidžiantis pažvelgti į dronų ataką iš kitos perspektyvos.
Plačiau skaitykite ČIA.
