Karas Ukrainoje. Apžvalgininkas: Ukrainos ginkluotosios pajėgos gavo „langą“ kontrpuolimui

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Julija Svyrydenko

Ukraina po savaitgalio į Vašingtoną siųs derybininkų komandą, kuri derins naują susitarimo dėl vertingų Ukrainos mineralinių išteklių projektą. Apie tai naujienų agentūrai „Associated Press“ sakė Ukrainos ekonomikos ministrė Julija Svyrydenko.

„Naujasis JAV susitarimo projektas rodo, kad ketinimas kurti fondą arba bendrai investuoti išlieka“, – sakė ji.

Planuojama, kad Ukrainos derybų delegaciją sudarys keturių ministerijų – ekonomikos, užsienio reikalų, teisingumo ir finansų – atstovai.

Kovo pabaigoje žiniasklaida išplatino amerikiečių pasiūlyto naujo susitarimo varianto turinį. Jis sukėlė visuomenės pasipiktinimą dėl griežtų sąlygų Ukrainai, kurias žurnalistai ir ekspertai įvardijo kaip vergovines. Ukrainos pareigūnai savo komentaruose yra santūresni.

„Tai, ką turime dabar, yra dokumentas, atspindintis JAV finansų ministerijos teisininkų grupės poziciją. Tai nėra galutinis variantas, tai nėra bendra pozicija“, – sakė J.Svyrydenko.

Pasak jos, Ukraina ketina apibrėžti savo raudonąsias linijas ir pagrindinius principus, kuriais turėtų būti grindžiamas susitarimas.

„Akivaizdu, kad visi šio susitarimo parametrai negali būti aptarinėjami internete. Turime susėsti komandomis ir tęsti pokalbį asmeniškai. Galiausiai viskas bus nuspręsta per derybas“, – sakė ministrė.

J.Svyrydenko atsisakė atskleisti, kaip oficialusis Kyjivas iš tikrųjų vertina amerikiečių pasiūlytą susitarimo versiją. Pasak jos, jau atsirado išsamesnis dokumentas dėl bendro fondo, skirto pajamoms iš Ukrainos išteklių valdyti, sukūrimo, kuriame amerikiečiai išdėstė savo viziją dėl jo struktūros ir veikimo.

„Mes labai daug dėmesio skiriame tam, kad galutinis susitarimo projektas po derybų visiškai atitiktų mūsų strateginius interesus. Manau, kad darbas prie ankstesnio memorandumo parodė, jog abi komandos yra pajėgios siekti šių tikslų ir susitarti dėl abiem pusėms priimtinų sąlygų“, – sakė J.Svyrydenko.

Ukrainos kariai / WOJTEK RADWANSKI / AFP

Po daugelį mėnesių trukusio nuolatinio puolimo smarkiai išsekus Rusijos armijai, Ukrainos ginkluotosios pajėgos gali perimti iniciatyvą ir artimiausiomis savaitėmis ar mėnesiais pradėti savo didelį puolimą. Tokią nuomonę išsakė karinis apžvalgininkas, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atsargos pulkininkas Romanas Svitanas.

Pasak jo, Ukrainos kariuomenei reikia judėti, o šalies vadovybė neturėtų sutikti įšaldyti fronto linijos.

„Dabar turime gerą progą per pusantro mėnesio kažkur – Putinas padarys operatyvinę pauzę, kol jis traukia rezervus, kol jis pildo sandėlius – turime galimybę atgauti prarastas pozicijas“, – sakė R.Svitanas.

Pasak apžvalgininko, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų padėtis šiuo metu yra palanki rytiniame fronte, kur rusus galima nustumti atgal „beveik už Selydovės“.

R.Svitanas mano, kad V.Putinui dabar reikia siekti garantijų iš JAV, kad ukrainiečiai nebandys pradėti kontrpuolimo, ypač pietuose, kur rusams vis dar gresia fronto perkirtimas smūgiu Azovo jūros link.

„Tai supranta visi Rusijos kariškiai. Fronto [gylis] palei Azovo jūrą yra 80 kilometrų. Tai vienos vasaros kampanijos darbas. Bet tik su visa ginkluote – su aviacija, su raketomis, tai yra, su parengta operacija kaip tokia“, – pažymėjo analitikas.

Vien per pirmąjį šių metų ketvirtį Rusijos armija neteko daugiau kaip 125 tūkst. žuvusiųjų ir sužeistųjų. Bendri rusų nuostoliai nuo karo pradžios, Ukrainos generalinio štabo duomenimis, jau siekia daugiau kaip 923 tūkst.

Kaip rašo UNIAN, jei Rusijai ir pavyksta kompensuoti gyvosios jėgos nuostolius, tai kovinė technika prarandama daug greičiau, nei gaminama nauja. Pavyzdžiui, analitikai pastebėjo, kad rusams liko labai mažai tankų T-72, kurie anksčiau buvo Rusijos kariuomenės pagrindas.

Be to, į frontą pradėjo keliauti Antrojo pasaulinio karo patrankos, o tai taip pat rodo aiškias aprūpinimo modernesne įranga problemas.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Karas Ukrainoje

Ukrainos valstybės sienos apsaugos tarnyba sekmadienį naujienų agentūrai AFP pareiškė, kad Rusijos teiginys apie užimtą kaimą Sumų srityje yra dezinformacija.

„Priešas tęsia dezinformacijos kampaniją dėl gyvenviečių užgrobimo Sumų srityje ar sienos pralaužimo“, – AFP sakė Ukrainos sienos apsaugos tarnybos atstovas Andrijus Demčenka po to, kai Maskva paskelbė, kad jos pajėgos „išvadavo“ Basivkos kaimą Sumų srityje.

Basivka yra prie sienos su Rusijos Kursko sritimi.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Kirilas Dmitrijevas

Derybose su Vašingtonu dalyvaujantis rusų aukšto rango pareigūnas sekmadienį sakė, kad Rusija ir JAV gali vėl pasikalbėti kitą savaitę.

Kremliaus vyriausiasis derybininkas ekonomikos klausimais Kirilas Dmitrijevas interviu rusų televizijai „Pervyj kanal“ sakė, kad kitas abiejų šalių kontaktas galimas „jau kitą savaitę“. Jį citavo naujienų agentūra TASS.

K.Dmitrijevas, Rusijos tiesioginių investicijų fondo (RDIF) vadovas, praėjusią savaitę lankėsi Vašingtone. Šis jo apsilankymas yra pirmas aukšto rango Rusijos pareigūnų vizitas Jungtinėse Valstijose nuo 2022-ųjų vasario, kai rusai pradėjo invaziją į Ukrainą.

Po kelionės jis rusų žurnalistams sakė, kad įžvelgia teigiamą santykių su JAV dinamiką.

Tačiau naujausiame interviu K.Dmitrijevas pareiškė, kad „Amerikos vyriausybėje neabejotinai vis dar yra daug Rusijos priešų“.

„Dabar esama trapios vilties, kad dialogas buvo atkurtas“, – sakė jis ir pridūrė, kad reikia atremti „informacines atakas“.

K.Dmitrijevas suvaidino svarbų vaidmenį atkuriant Rusijos ir JAV bendravimą. Vasarį jis dalyvavo Rusijos ir JAV derybose Saudo Arabijoje.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis, Emmanuelis Macronas

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį paragino imtis „griežtų veiksmų“, jei Rusija ir toliau vilkins taikos derybas, praėjus kelioms dienoms po to, kai ukrainiečių lyderio Volodymyro Zelenskio gimtajame mieste per rusų balistinės raketos smūgį žuvo devyni vaikai. 

„Mintimis esu su vaikais ir visais civiliais, nukentėjusiais nuo Rusijos įvykdytų kruvinų išpuolių, taip pat ir balandžio 4-ąją Kryvyj Rihe“, – socialiniame tinkle „X“ prancūzų ir ukrainiečių kalbomis parašė E.Macronas. 

„Reikia kuo greičiau skelbti paliaubas. Ir imtis ryžtingų veiksmų, jei Rusija ir toliau bandys laimėti laiko ir atsisakys taikos“, – pažymėjo jis. 

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį apgailestavo, kad Jungtinės Valstijos nereaguoja į Rusijos atsisakymą pasirašyti „visiškas ir besąlygiškas paliaubas“.

Toks jo komentaras nuskambėjo po to, kai per raketų ir dronų atakas praėjusią naktį Ukrainoje žuvo du žmonės.

Per masinę rusų raketų ir dronų ataką naktį Ukrainoje taip pat sužeisti septyni žmonės, sakė V.Zelenskis, įspėdamas, kad Maskvos oro atakų prieš kaimyninę šalį daugėja.

Ukraina sutiko su JAV pasiūlymu dėl besąlygiškų ir visiškų paliaubų daugiau nei trejus metus trunkančiame kare, tačiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jį atmetė.

Laukiame Jungtinių Valstijų atsakymo – kol kas jokio atsakymo nėra“, – skundėsi V.Zelenskis.

Rusijos gynybos ministerija sekmadienį paskelbė, kad jos pajėgos užėmė kaimą  Ukrainos Sumų srityje. Ukrainos atstovai tai pavadino dezinformacija.

Rusija „anksti šį rytą surengė masinę ataką prieš visą Ukrainą, panaudodama balistines raketas, sparnuotąsias raketas ir dronus“, – anksčiau sekmadienį sakė  vicepremjerė Julija Svyrydenko.

V.Zelenskis įspėjo, kad Rusijos oro atakų prieš Ukrainą daugėja, ir užsiminė, kad tarptautinis „spaudimas Rusijai vis dar nepakankamas“.

Kyjive sprogimai girdėjosi per naktį; sekmadienio ryte virš miesto kilo tamsių dūmų stulpas, matė naujienų agentūros AFP žurnalistai.

Sostinėje, „preliminariais duomenimis, vienas žmogus žuvo, o (dar) trys buvo sužeisti, du iš jų hospitalizuoti“, socialiniuose tinkluose parašė miesto karinės administracijos vadovas Tymuras Tkačenka.

Meras Vitalijus Klyčko sakė: „(Kyjivo) Darnycios rajone rastas per priešo ataką žuvusio vyro kūnas. Jis buvo gatvėje, netoli sprogimo epicentro. Vyro tapatybė nustatinėjama.“

AFP/„Scanpix“/Vladimiras Putinas

JAV prezidentas Donaldas Trumpas įsitikinęs, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas laikysis bet kokio susitarimo dėl taikos Ukrainoje. Tačiau rusai, kurie buvo priversti bėgti iš šalies prasidėjus plataus masto invazijai, nusiteikę gerokai mažiau optimistiškai, rašo „The New York Times“.

Tarp dėl politinių represijų Rusiją palikusių emigrantų vyrauja nuomonė, kad net jei D.Trumpas tarpininkaus dėl paliaubų, mažai kas pasikeis. Mažai tikėtina, kad realybė, dėl kurios jie buvo priversti bėgti – visų pirma žiaurus susidorojimas su kitaminčiais – labai pasikeis. Kol kas derybos faktiškai sustabdytos: V.Putinas atmetė D.Trumpo ir Ukrainos iniciatyvą dėl 30 dienų paliaubų.

„Karas baigsis, kai baigsis Putinas, – įsitikinęs Pavelas Snopas, nekilnojamojo turto brokeris iš Sankt Peterburgo, prieš trejus metus persikėlęs į Turkiją. – Putinas ir toliau derėsis: bet jis derasi ne dėl savo šalies ir jos piliečių, o dėl sankcijų sušvelninimo sau ir savo draugams.“

Kremlius negali ignoruoti politinio ir ekonominio temos, susijusios su maždaug 800 000 piliečių, kurie pabėgo iš šalies po invazijos, jautrumo. Jų buvimas užsienyje aiškiai rodo, kad daugelis rusų nepritarė karui arba tiesiog nenorėjo jame dalyvauti.

Pasak analitikų, masinis išsilavinusių ir kvalifikuotų specialistų išvykimas skaudžiai smogė Rusijos ekonomikai.

Nepaisant namų ilgesio, daugelis emigrantų netiki, kad Rusijoje liausis represijos prieš tuos, kurie atvirai prieštarauja valdžiai – net ir nutraukus karo veiksmus.

Tyrimų iniciatyvos „OutRush“ atliktos apklausos, kurioje dalyvavo apie 8500 rusų, gyvenančių daugiau nei 100 šalių, rezultatai rodo pesimizmą dėl grįžimo: tik nedidelė dalis respondentų išreiškė norą grįžti namo, kai karas baigsis.

Apie 40 proc. apklausos dalyvių teigė, kad svarstytų galimybę grįžti tik tuo atveju, jei šalyje įvyktų demokratiniai pokyčiai.

„Šiuo metu pasitikėjimas Rusijos valdžia yra itin žemas“, – sakė Emilis Kamalovas iš „OutRush“ komandos, dirbančios Italijoje ir JAV ir tyrinėjančios rusų emigraciją į užsienį.

Pasak Čikagos universiteto ekonomikos profesoriaus Konstantino Sonino, ši masinė jaunų ir perspektyvių žmonių migracija gali turėti neigiamų pasekmių Rusijos ateičiai.

„Protų nutekėjimas yra rimtas smūgis ekonomikai, o jauni, talentingi ir perspektyvūs žmonės pirmieji gavo pasiūlymus ir išvyko“, – pabrėžė jis.

Vienas iš tų, kurie artimiausiu metu neplanuoja grįžti, yra Olegas Černousovas. Jis atvyko į Stambulą 2022 m. kovą, neturėdamas vietinės valiutos ir nedaug santaupų, tačiau nuo to laiko atidarė parduotuvę, kurioje neseniai buvo surengta draugo menininko iš Sankt Peterburgo paroda ir atsirado didelis literatūros anglų kalba pasirinkimas.

O.Černousovas mano, kad derybų dėl karo pabaigos likimas nepakeis pagrindinės problemos – laisvių praradimo Rusijoje. Tokios pat nuomonės laikosi ir dauguma jo pažįstamų emigrantų. Paliaubos ar Maskvos ir Vašingtono suartėjimas, jo nuomone, neturi jokios reikšmės: „Nemanau, kad Trumpui rūpi, kas vyksta Rusijos viduje – demokratiniai pokyčiai Rusijoje nuo to tikrai nepriklauso.“

Khorne Group/Telegram/Kurske žuvę šiaurės korėjiečiai

Šiaurės Korėja per karą Ukrainoje patyrė stulbinamų nuostolių – prarado beveik 50 proc. savo pajėgų. Apie tai portalui 19fortyfive.com rašo buvęs Pentagono konsultantas Reubenas Johnsonas.

Britų žvalgyba pranešė, kad iki šių metų kovo mėnesio Šiaurės Korėjos kariai patyrė daugiau kaip 5000 žmonių nuostolius per puolamąsias kovines operacijas prieš Ukrainos pajėgas Rusijos Kursko srityje. Iš jų maždaug trečdalis buvo kariai, žuvę mūšio metu.

Iš viso Pchenjanas į karą Ukrainoje pasiuntė nuo 10 iki 12 tūkst. karių, suskirstytų į penkias pėstininkų brigadas. Atsižvelgiant į tai, kad maždaug pusė iš pradžių į Kursko regioną išsiųstų Šiaurės Korėjos karių žuvo arba buvo sužeisti, Kim Jong Uno režimas vėliau dar pasiuntė „ribotą skaičių“ papildomų karių kaip pastiprinimą.

Kaip pažymi ekspertas, didelį Šiaurės Korėjos aukų skaičių beveik neabejotinai lėmė standartinė Rusijos „mėsos atakų“ taktika.

„Tai masinės atakos, kurias britų ministerija apibūdino kaip „itin alinančias pėstininkų atakas“, kai atskiri kariai palieka santykinai saugius šarvuočius ir pėstininkų kovos mašinas ir juda į priekį tik pėsčiomis“, – aiškina jis.

Kartu Šiaurės Korėjos daliniai Kursko srityje buvo naudojami kaip dėmesį nukreipiančios pajėgos kovinėse operacijose.

Kaip aiškina ekspertas, Šiaurės Korėjos kariai siunčiami į priekį beveik nenutrūkstamomis atakų bangomis. Tokia taktika palaiko nuolatinę Ukrainos karių įtampą, todėl rusai gali atsitraukti, stebėti ir ieškoti silpnų vietų ukrainiečių pozicijose. Tuomet jie siunčia į mūšį rusų dalinius, kurie gali suteikti papildomos kovinės galios kritinėms fronto dalims.

R.Johnsonas taip pat pažymi, kad Šiaurės Korėjos kariai kol kas naudojami tik Kursko srityje, kuri oficialiai yra Rusijos teritorija, o ne Ukrainos dalis. Bet kokiam šių dalinių dislokavimui Ukrainos teritorijoje reikėtų tiesioginio Kim Jong Uno ir Vladimiro Putino pritarimo.

Rusijos gynybos ministerija sekmadienį paskelbė, kad jos pajėgos užėmė kaimą  Ukrainos Sumų srityje.

Rusų pajėgų Šiaurės grupės junginys per puolamuosius veiksmus „išvadavo“  Basivkos kaimą Sumų srityje netoli Rusijos sienos, sakoma ministerijos pareiškime. Jame kaimas vadinamas rusiškai – Basovka.

Basivka yra prie sienos su Rusijos Kursko sritimi.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį sakė, kad Rusijos oro atakų prieš Ukrainą daugėja, ir užsiminė, kad tarptautinis spaudimas Maskvai yra per mažas.

„Oro atakų skaičius didėja“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė V.Zelenskis.

Jo teigimu, tai rodo, kad „spaudimas Rusijai vis dar nepakankamas“.