Svarbiausios naujienos
- Generalinis štabas: ukrainiečiai galingai smogė į rusų sandėlius Kurske
- Pasaulinis sąmyšis kirto ir Rusijai: kyla pavojus jos karo varikliui
- Lenkijos prezidentas atskleidė, kas bus su JAV kariais šalyje
- NBC: Jungtinės Valstijos planuoja išvesti iki 10 tūkst. karių iš Rytų Europos
- Ukrainiečiai sučiupo du kinus, kovojusius Rusijos kariuomenės gretose
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Generalinis štabas: ukrainiečiai galingai smogė į rusų sandėlius Kurske
18:48
Antradienį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos smogė Rusijos ginkluotųjų pajėgų aktyviai naudojamam sandėlių kompleksui Ozerkuose, Kursko srityje, pranešė Ukrainos pajėgų Generalinis štabas.
Per smūgį buvo sunaikinti angarai, keli kariniai pastatai ir techninė įranga. Buvo likviduota daugiau kaip 30 kariškių, įskaitant nepilotuojamų orlaivių įgulas ir remontininkus.
„Šio objekto sunaikinimas gerokai sumažina Rusijos Federacijos galimybes vykdyti karo veiksmus prieš Ukrainos gynybos pajėgas Sumų srityje ir Kursko sektoriuje.
Ukrainos gynėjai smūgiuoja į tikruosius priešo karinius taikinius ir imasi visų priemonių, kad kuo labiau apsaugotų civilius gyventojus“, – sakoma štabo pranešime socialiniame tinkle „Telegram“.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos ir toliau pažadėjo naikinti priešo karinės infrastruktūros elementus, kol šis nenutrauks savo ginkluotos agresijos prieš Ukrainos žmones.
JAV pasakė, apie ką kalbėsis su Rusija per Stambulo susitikimą
01:09
Ketvirtadienį vyks naujas Rusijos ir JAV derybų raundas. Šalių atstovai susitiks Stambule aptarti įvairių klausimų.
Kaip per brifingą pranešė Jungtinių Amerikos Valstijų Valstybės departamento atstovė Tammy Bruce, į darbotvarkę nebus įtrauktas Rusijos karo prieš Ukrainą klausimas. Šalys kalbėsis apie ambasadų veiklos atnaujinimą.
„Darbotvarkėje nėra jokių politinių ar saugumo klausimų, ir Ukrainos nėra – visiškai nėra – darbotvarkėje. Šiose diskusijose daugiausia dėmesio skiriama tik mūsų ambasadų darbui“, – pabrėžė T.Bruce.
Pasak jos, visapusiškesnių dvišalių Vašingtono ir Maskvos santykių normalizavimas nėra šio susitikimo tikslas. Atstovė pabrėžė, kad tai gali įvykti tik tada, kai tarp Rusijos ir Ukrainos bus pasiekta taika.
Britų analitikas: su Trumpu ar be jo, Ukraina gali laimėti karą
22:58
Jungtinė Karalystė ir Europa pajėgios padėti Ukrainai laimėti, net jei JAV prezidentas Donaldas Trumpas atsisakys ją paremti. Tokią nuomonę išsakė buvęs britų kariuomenės pulkininkas, karo analitikas Hamishas de Brettonas-Gordonas, išklausęs Ukrainos ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje, buvusio Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado Valerijaus Zalužno kalbą. H.de Brettonas-Gordonas apie tai rašo laikraštyje „The Telegraph“.
Pasak H.de Brettono-Gordono, jis klausėsi generolo V.Zalužno Tankų muziejuje Dorsete, kai buvo atidaroma šarvuočių paroda.
„Tarp eksponuojamų Rusijos ir Ukrainos tankų generolas kalbėjo santūriai ir valstybiškai. Jo ramus orus pasiryžimas, kad Ukraina ir toliau kovos su tironija iš rytų tiek, kiek reikės, ryškiai kontrastuoja su blefu ir pasipūtimu žmogaus Baltuosiuose rūmuose, kuris nori papirkti ir būti papirktas, kad sustabdytų žudymą Ukrainoje“, – rašė buvęs karininkas.
Jis teigia, kad V.Zalužnas savo kalboje aiškiai parodė, kokia svarbi buvo Jungtinės Karalystės parama Ukrainai nuo pat invazijos pradžios ir kokį svarbų vaidmenį britų kariuomenė suvaidino mokant Ukrainos karius.
H.de Brettono-Gordono teigimu, buvęs kariuomenės vadas taip pat gyrė buvusio Jungtinės Karalystės ministro pirmininko Boriso Johnsono, kuris palaikė Ukrainą prasidėjus plataus masto karui, ir dabartinio ministro pirmininko Keiro Starmerio, kuris šiuo metu vienija Europą, kad ji galėtų pasipriešinti „tironui Kremliuje“ Vladimirui Putinui, vaidmenį.
Karinis analitikas pažymėjo, kad „Ukraina, padedama Jungtinės Karalystės ir kitų „norinčiųjų koalicijos“ narių, sprendžia gyvosios jėgos problemą, o Rusija paprasčiausiai meta neapmokytus šauktinius neabejotinai mirčiai į fronto mėsmalę“.
H.de Brettono-Gordono nuomone, naujausia 150 000 rusų mobilizacija gali būti „paskutinė ir pražūtingiausia strateginė Putino klaida“.
„Kai jis bandė panašią mobilizaciją karo pradžioje, tūkstančiai rusų „patriotų“ pabėgo iš šalies, o dabar, jei galima tikėti naujausiais pranešimais, prieš jį kyla „Rusijos motinos“. Jis geriau nei bet kas kitas žino, kad būtent motinos privertė Kremlių pasitraukti iš Afganistano 1989 m., o pralaimėjimas Ukrainoje neprives prie taikaus Rusijos diktatoriaus atsistatydinimo“, – rašo analitikas.
H.de Brettonas-Gordonas teigia, jog V.Zalužno kalba suteikė jam pasitikėjimo, kad Jungtinė Karalystė ir Europa gali padėti Ukrainai laimėti „su Trumpu ar be jo“.
Jis taip pat pažymėjo, kad Europa pagaliau pradėjo „rimtai žiūrėti į savo gynybą“ ir kad prie to prisidėjo Trumpo pareiškimai.
„Žinau, kad kariniai planuotojai ištisus mėnesius dirbo, kad sukurtų ir apmokytų pajėgas, galinčias užtikrinti taiką Ukrainoje. Taip pat rengiami planai sukurti maždaug 140 naikintuvų oro gynybos pajėgas, kurios saugos dangų ir nustatys „neskraidymo zoną“ virš fronto linijos“, – sakė ekspertas.
Savo ruožtu, pasak jo, Rusijos oro pajėgose „tvyro tokia pat betvarkė, kaip ir jos laivyne bei kariuomenėje“. Jo nuomone, šios „reikšmingos Europos, vadovaujamos Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos, ryžto demonstracijos turėtų pakakti rusams atgrasyti ir sustabdyti, net jei JAV nuspręs neišeiti iš savo „apkasų pozicijos“.
Paaiškėjo naujų detalių apie kinų karių paėmimą į nelaisvę
21:52
Antradienį pranešta, kad Ukrainos kariuomenė paėmė į nelaisvę du kinų karius, kovojusius prieš Ukrainą Rusijos pusėje. Paaiškėjo naujų šios operacijos detalių.
Kinų karius paėmė į nelaisvę 81-osios atskirosios aeromobiliosios brigados kariškiai. Apie tai pranešama brigados puslapyje socialiniame tinkle „Facebook“.
„81-osios atskirosios aeromobiliosios Slobožansko brigados kariai šiomis dienomis į nelaisvę paėmė du Kinijos Liaudies Respublikos piliečius. Jie buvo priešo pusėje – kovų zonoje, su ginklais rankose, Rusijos okupacinių pajėgų dalinio sudėtyje“, – teigiama pranešime.
Pažymima, kad šiuo metu teisėsaugininkai su belaisviais atlieka visus būtinus procesinius veiksmus.
Rusijos parlamentas patvirtino sutartį dėl partnerystės su Iranu
18:37
Rusijos parlamento žemieji rūmai antradienį nubalsavo už sutarties ratifikavimą dėl politinių, karinių ir ekonominių ryšių su Iranu stiprinimo.
Iranas yra artimas Maskvos sąjungininkas.
Antradienio balsavimas vyko tvyrant didelei įtampai tarp Irano ir Vakarų valstybių ir Rusijai siekiant suartėti su Vašingtonu, nepaisant jos plataus masto invazijos į Ukrainą.
Pastaruosius trejus metus stiprėjant kariniam bendradarbiavimui, Kyjivas ir Vakarų šalys apkaltino Iraną perduodant Rusijai ginkluotę, įskaitant jo gamybos dronus „Shahed“, skirtus karui prieš Ukrainą.
Dokumente šalys susitarė kartu kovoti su grėsmėmis saugumui, tačiau tai nėra abipusės gynybos paktas, kokį pernai pasirašė Rusija ir Šiaurės Korėja.
„Sutarties pasirašymas nereiškia karinio aljanso su Iranu sukūrimo ar abipusės karinės pagalbos“, – Valstybės Dūmoje sakė užsienio reikalų viceministras Andrejus Rudenka.
Vietoj to sutartyje teigiama, kad agresijos prieš vieną šalį atveju kita neteiks „pagalbos agresoriui“.
Rusų prezidentas Vladimiras Putinas ir jo Irano kolega Masoudas Pezeshkianas sausį pasirašė visapusiškos strateginės partnerystės susitarimą, tačiau tam, kad jis įsigaliotų, reikėjo, kad jį patvirtintų Rusijos parlamentas.
Tuo metu V.Putinas šį dokumentą pavadino „proveržio dokumentu“, o M.Pezeshkianas sakė, kad jis „atvers naują skyrių Irano ir Rusijos santykiuose visose srityse“.
JAV prezidentui Donaldui Trumpui pagrasinus, kad Iranas bus bombarduojamas, jei ir toliau kurs branduolinius ginklus, Maskva paragino laikytis santūriai dėl didėjančios įtampos tarp Irano ir Jungtinių Valstijų.
D.Trumpas sakė, kad šį šeštadienį įvyks tiesioginės derybos su Iranu šiuo klausimu. Tuo metu Teheranas sakė, kad tai bus netiesioginės derybos.
Nuo karo Ukrainoje pradžios Rusija užmezgė glaudesnius ryšius su keliomis Vakarų priešininkėmis, įskaitant Šiaurės Korėją ir Kiniją.
Pernai Rusija su Pchenjanu pasirašė visapusiškos strateginės partnerystės susitarimą, kuris įpareigoja abi šalis kurios nors iš jų užpuolimo atveju nedelsiant suteikti karinę pagalbą ir bendrai priešintis Vakarų sankcijoms.
Pentagono vadovas Hegsethas virtualiai dalyvaus Ukrainos rėmėjų susitikime
18:29
JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas vėliau šią savaitę virtualiai dalyvaus tarptautinių Ukrainos rėmėjų susitikime, antradienį pranešė JAV gynybos pareigūnas.
Ukrainos gynybos kontaktinės grupės (UDCG) susitikimus pradėjo P.Hegsetho pirmtakas Lloydas Austinas po to, kai Rusija 2022-ųjų vasarį pradėjo plataus masto invaziją į šią šalį.
„Sekretorius Hegsethas planuoja penktadienį, balandžio 11 dieną, virtualiai dalyvauti UDCG (susitikime)“, – teigė pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga. Daugiau informacijos jis nepateikė.
Vašingtonas sumažino savo vaidmenį susitikimuose po to, kai sausį pareigas pradėjo eiti JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kritikuojantis pagalbą Ukrainai.
Jungtinė Karalystė (JK) vasarį pirmą kartą pirmininkavo Ukrainos gynybos kontaktinės grupės posėdžiui.
Nuo tada, kai Rusija daugiau nei prieš trejus metus pradėjo invaziją į Ukrainą, Jungtinės Valstijos skyrė dešimtis milijardų dolerių karinės pagalbos Ukrainai, tačiau nuo D.Trumpo antrosios kadencijos pradžios apie naują paketą Kyjivui paskelbta nebuvo.
Lenkijos prezidentas atskleidė, kas bus su JAV kariais šalyje
17:13
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda antradienį pareiškė, kad Jasionkoje, šalies pietryčiuose, dislokuoti JAV kariai bus perkelti į kitas šalies vietoves, o ne atitraukiami.
Taip jis kalbėjo po to, kai JAV karinės pajėgos Afrikoje ir Europoje pirmadienį savo interneto svetainėje paskelbė apie planuojamą JAV karinio personalo ir įrangos perkėlimą iš Jasionkos.
„Šis perdislokavimas yra platesnės strategijos, kuria siekiama optimizuoti JAV karines operacijas, pagerinti paramą sąjungininkams ir partneriams ir kartu padidinti veiksmingumą, dalis“, – internete teigė JAV karinių pajėgų Afrikoje ir Europoje vadavietė.
Taline viešintis A.Duda antradienį žurnalistams sakė, kad JAV perkelia karius Lenkijoje, o ne visiškai išveda juos iš šalies.
Tačiau jis nepateikė daugiau informacijos apie operaciją ir nepatvirtino, ar ji buvo pradėta.
Lenkijos gynybos ministerija antradienį taip pat pranešė, kad amerikiečių kariai nepalieka Lenkijos, o įgyvendina anksčiau numatytus planus perkelti savo dalinius.
Ministerija pridūrė, kad ši operacija yra naujos sąjungininkų iniciatyvos, vadinamos NATO saugumo paramos ir mokymų Ukrainai misija, kuri šiuo metu koordinuoja karinės pagalbos Ukrainai pristatymą ir ukrainiečių karių mokymą, dalis.
Be to, ministerija priminė, kad JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas (Pitas Hegsetas) sausį lankydamasis Lenkijoje sakė, kad įvairiose Lenkijos vietose tebebus dislokuota maždaug 10 tūkstančių karių.
„JAV kariai lieka Lenkijoje!“ – antradienį socialiniame tinkle „X“ rašė Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas.
Jis pridūrė, kad NATO sprendimu JAV pareigas Jasionkos oro uoste perims kitos sąjungininkės, įskaitant Norvegiją, Vokietiją ir Jungtinę Karalystę (JK).
JAV kariai Jasionkoje buvo dislokuoti prasidėjus Rusijos plataus masto invazijai į Ukrainą 2022-aisiais. Nuo tada Jasionkos oro uostas tapo pagrindiniu Vakarų šalių Ukrainai teikiamos techninės paramos logistikos centru, kurį saugo JAV oro gynybos raketų sistemos „Patriot“.
JAV televizija „NBC News“ antradienį taip pat citavo kelis JAV ir Europos pareigūnus, teigusius, kad JAV Gynybos departamentas svarsto galimybę iš Rytų Europos, ypač Lenkijos ir Rumunijos, išvesti iki 10 tūkst. amerikiečių karių.
Pasaulinis sąmyšis kirto ir Rusijai: kyla pavojus jos karo varikliui
16:45
Dėl Vašingtono įvestų muitų prekėms iš kitų šalių sumažėjus naftos kainoms ir Rusijos energijos žaliavų paklausai, kyla pavojus Rusijos ekonomikai, pareiškė Centrinio banko vadovė Elvira Nabiulina per susitikimą su Komunistų partijos deputatais Dūmoje. Naftos kainų kritimas prasidėjo po to, kai Baltieji rūmai įvedė muitus prekėms iš kitų šalių.
„Pagrindinis įtakos kanalas gali būti naftos kainų keitimas, naftos kainų mažinimas. Nes jeigu tokie muitų karai, o mes matome muitų karų eskalavimą, tęsis ir toliau, tai paprastai lemia pasaulio prekybos, pasaulio ekonomikos ir galbūt mūsų energijos nešiklių paklausos mažėjimą. Taigi čia yra rizika“, – sakė E.Nabiulina.
Prieš tai E.Nabiulina naftos kainų mažėjimą pavadino „proinfliacine tendencija“ Rusijos ekonomikai, skelbia nepriklausomas portalas „Agentstvo“.
Naftos kainos pradėjo sparčiai mažėti po to, kai praėjusį ketvirtadienį JAV įvedė muitus importui, o OPEC+ šalys nusprendė smarkiai padidinti gavybą. Per keturias prekybos sesijas po šių sprendimų vakarietiškos Brent rūšies naftos kaina sumažėjo 15 proc. iki maždaug 64 JAV dolerių už barelį.
Iš Primorsko, Ust-Lugos ir Novorosijsko uostų gabenamos rusiškos „Urals“ naftos kaina sumažėjo iki maždaug 53 JAV dolerių už barelį. Tai mažiausia kaina nuo 2023 m. birželio mėn. Ir ji yra gerokai mažesnė už naftos kainą, kuri įtraukta į šių metų Rusijos biudžetą (69,7 JAV dolerio už barelį). Prieš savaitę „Urals“ kainavo 67 dolerius už barelį.
Bankai, įskaitant „Goldman Sachs“, „Morgan Stanley“ ir „Societe Generale“, pakoregavo savo naftos kainų prognozes žemyn, rašo „Bloomberg“.
Nuo balandžio 3 d. oficialus rublio kursas dolerio atžvilgiu mažėjo 1 rubliu 63 kapeikomis – nuo 84,55 iki 86,18 rublio.
JAV energetikos sekretorius Chrisas Wrightas trečiadienį pradės beveik dvi savaites truksiančią kelionę į Artimųjų Rytų šalis – Saudo Arabiją, Katarą ir JAE, antradienį pranešė „Reuters“. Tikėtina, kad Ch.Wrightas surengs derybas dėl naftos tiekimo pasaulinei rinkai didinimo, teigė agentūros šaltinis.
Prieš tai JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė ketinantis sumažinti Irano naftos eksportą iki nulio, kad užkirstų kelią Iranui turėti branduolinių ginklų.
Spaudimas Rusijai dėl karo Ukrainoje
Mažos naftos kainos taip pat galėtų padėti JAV daryti spaudimą Rusijai, kad priverstų Maskvą sutikti su taikos susitarimu Ukrainoje, pažymėjo „Reuters“. Sumažėjus pajamoms iš naftos, Maskva netektų dalies pajamų, kurios yra labai svarbios karinėms išlaidoms finansuoti.
Pelnas iš naftos ir gamtinių dujų pardavimo sudaro trečdalį Rusijos federalinio biudžeto pajamų.
Kovo pabaigoje tapo žinoma, kad Centrinis bankas įspėjo Rusijos vyriausybę apie grėsmę, kad gali pasikartoti ilgalaikis naftos kainų kritimas, panašus į tą, kuris įvyko devintajame dešimtmetyje ir prisidėjo prie Sovietų Sąjungos žlugimo. Tačiau Centrinis bankas šio pranešimo viešai nekomentavo.
Ukrainiečiai sučiupo du kinus, kovojusius Rusijos kariuomenės gretose
15:44
Ukrainos gynybos pajėgos sučiupo du Kinijos piliečius, kovojusius Rusijos kariuomenėje Donecko srityje. Apie tai antradienį, balandžio 8 d., pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Pasak prezidento, yra šių belaisvių dokumentai, banko kortelės, asmens duomenys.
„Yra informacijos, kad tokių Kinijos piliečių okupanto daliniuose yra gerokai daugiau nei du. Dabar mes išsiaiškiname visus faktus. Dirba žvalgyba, SBU, atitinkami ginkluotųjų pajėgų padaliniai“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Jis sakė, kad pavedė užsienio reikalų ministrui nedelsiant susisiekti su Pekinu ir išsiaiškinti, kaip Kinija ketina reaguoti.
„Tai, kad Rusija į šį karą Europoje tiesiogiai ar netiesiogiai įtraukė ir Kiniją, yra aiškus signalas, kad Putinas ketina daryti bet ką, tik ne nutraukti karą. Jis ieško būdo, kaip kariauti toliau. Neabejotinai reikia į tai reaguoti. Jungtinių Valstijų, Europos ir visų pasaulio žmonių, kurie nori, kad būtų taika, reakcijos“, – sakė Ukrainos prezidentas.
Jis pažymėjo, kad sulaikyti Kinijos piliečiai yra Ukrainos saugumo tarnybos SBU žinioje.
Sausio 11 d. tapo žinoma, kad Ukrainos gynybos pajėgos Rusijos Kursko srityje paėmė į nelaisvę pirmuosius Šiaurės Korėjos karius. Du diktatoriaus Kim Jong Uno kariuomenės kovotojai buvo nugabenti į Kyjivą, kur juos apklausė SBU tyrėjai.
Vasario 6 d. pranešta, kad Ukraina pasirengusi su Pietų Korėja aptarti dviejų paimtų Šiaurės Korėjos karių perdavimą, atsižvelgdama į galimas grėsmes, jei jie būtų repatrijuoti, taip pat jei atsisakytų grįžti namo.
JAV išveda karius iš pagrindinio pagalbos Ukrainai centro Lenkijoje
15:32
Jungtinių Valstijų sausumos pajėgų Europoje vadavietė paskelbė apie amerikiečių karinio kontingento perkėlimą iš Jasionkos oro uosto Lenkijoje, skelbia naujienų portalas „Ukrajinska pravda“.
Lenkijos gynybos ministras Wladyslavas Kosiniakas-Kamyszas patikino, kad šiame logistinės pagalbos Ukrainai centre ir toliau dirba Norvegijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos ir Lenkijos sąjungininkai.
JAV kariuomenės pajėgų vadavietės pareiškime nurodoma, kad JAV karinio personalo ir įrangos perdislokavimas iš Jasionkos oro uosto netoli Žešuvo į kitas vietas Lenkijoje buvo planuojamas jau seniai.
Perkėlimas yra „platesnės strategijos, kuria siekiama optimizuoti JAV karines operacijas, gerinti paramą sąjungininkams ir partneriams ir kartu didinti veiksmingumą, dalis“.
„Šis objektas nėra nuolatinė Lenkijos karinė bazė, tačiau jau trejus metus ja naudojasi JAV, NATO ir partnerių pajėgos“, – pažymėjo kariškiai.
Gynybos ministras pažymėjo, kad misijos Jasionkoje pobūdis keičiasi.
„Buvusios JAV karių užduotys Jasionkoje perduodamos jų sąjungininkams. JAV kariai lieka Lenkijoje, tačiau kitose vietose. Dabar misijoje Jasionkoje daugiausia dalyvauja Norvegijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos ir Lenkijos kariai, taip pat kiti sąjungininkai“, – rašė W.Kosiniakas-Kamyszas.
Kovo 18 d. logistikos centras Jasionkoje, per kurį atkeliauja karinė pagalba Ukrainai, po savaitės pertraukos, kai JAV buvo sustabdžiusi pagalbos teikimą, vėl pradėjo įprastai veikti.
Ukrainos policija sulaikė vyrą, planavusį nužudymus Maskvos nurodymu
15:14 Atnaujinta 17:41
Kyjivas antradienį pranešė, kad sulaikė vyrą, kaltinamą Ukrainos kariškio nužudymu ir pasikėsinimo nužudyti civilius pareigūnus planavimu Rusijos saugumo tarnybų nurodymu.
Sulaikymas įvykdytas gerokai padaugėjus išpuolių prieš Ukrainos pareigūnus ir visuomenės veikėjus, įskaitant vietos įstatymų leidėją, kuris penktadienį žuvo per automobilyje padėtos bombos sprogimą pramoniniame Dnipro mieste.
Ukrainos generalinė prokuratūra teigė, kad Rusijos saugumo tarnybos FSB nurodymu vyras praėjusių metų kovą nušovė ukrainiečių karį.
Įtariamasis, kilęs iš 2014-aisiais Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio, taip pat padėjo ir detonavo sprogmenis prie strategiškai svarbių pastatų Ukrainos šiaurės rytuose esančiame Charkive.
Manoma, kad jis persikėlė į Rusiją po to, kai Kremlius užgrobė Krymą, ir yra kaltinamas padėjęs sprogmenį po vietos pareigūno automobiliu Charkive.
Tam pareigūnui, Viačeslavui Zadorenkai, per plauką pavyko išvengti mirties, laiku pastebėjus po automobiliu paliktą bombą, sakė prokurorai.
Jie teigė, kad įtariamajam taip pat buvo pavesta nužudyti Charkivo srities gubernatorių Olehą Synjehubovą už 50 tūkst. JAV dolerių (46 tūkst. eurų) atlygį.
Nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Kyjivas rengia išpuolius prieš prokremliškus kariuomenės pareigūnus ir visuomenės veikėjus.
