Svarbiausios naujienos
- Neregėti skaičiai: Rusijoje šimtais uždaromi kiniškų automobilių salonai
- Rusija balistinėmis raketomis atakavo Dniprą, kilo didelis gaisras, yra aukų
- Per mainus iš JAV kalėjimo paleistą rusą išgabeno FSB lėktuvas
- Zelenskis: Donaldą Trumpą Putinas erzina labiau, nei mes manome
- Adamas Kadyrovas pasirodė esantis visai ne Adamas: pamatė jo du pasus
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Zelenskis: Donaldą Trumpą Putinas erzina labiau, nei mes manome
10:23
JAV prezidentą Donaldą Trumpą labai erzina Rusijos vadovas Vladimiras Putinas, kuris nevykdo pažadų dėl paliaubų režimo. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tai pareiškė susitikime su žurnalistais.
Jis atsakė į klausimą, ar Jungtines Valstijas erzina ugnies nutraukimo atidėliojimas. V.Zelenskio įsitikinimu, D.Trumpas kada nors galės sureaguoti į tai, kad pasitikėti V.Putinu neįmanoma.
„Ir mums reikia sudaryti Putinui tokias sąlygas, po kurių Putinas įvykdys savo pažadus tam ar kitam lyderiui, šiuo atveju D.Trumpui. Ir aš labai norėčiau, kad tas laikas ateitų greičiau. Nes šis laikas greičiau prives mus prie tam tikrų ryžtingų žingsnių. Be sankcijų, priverčiančių besąlygiškai nutraukti ugnį, prie diplomatijos ir diplomatinio kelio, kuris vestų į karo pabaigą. Noriu tuo tikėti“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Pasak jo, Ukraina yra pasirengusi padaryti viską, kas nuo jos priklauso, skelbia portalas „Unian“.
„Ir manau, kad tokių žingsnių vis daugiau ir daugiau. Atakos daugelyje mūsų miestų. Be abejo, smūgis Kryvyj Riho vaikams, manau, buvo šokas daugeliui žmonių Amerikoje. Aš kalbu apie žmones. Viskas visada remiasi žmonėmis. Vienokia ar kitokia forma šie signalai pasiekia Baltuosius rūmus“, – sakė Ukrainos prezidentas.
Tuo pat metu V.Zelenskis mano, kad „D.Trumpą erzina tai, kad V.Putinas nevykdo to, ką jam pažadėjo“.
„Mes nežinome apie viską, apie ką jie kalbėjosi. Bet žinome daug dalykų. Ir labai tikimės, kad tada bus reakcija. Nes paliaubos Ukrainoje galėtų suteikti postūmį užbaigti karą. Paliaubos Ukrainoje yra Trumpo idėja. Mes suprantame, kad tai tarsi pirmas žingsnis į karo pabaigą. Jis yra suinteresuotas tuo žingsniu. Todėl manau, kad jo susierzinimas yra didesnis, nei mes įsivaizduojame. Nes iš tikrųjų jo planą mes palaikome savo žingsniais. Absoliučiai. O Putinas daro viską nepaisydamas to“, – pareiškė V.Zelenskis.
„The Economist“ aiškinosi priežastis, kodėl kinai kariauja Ukrainoje
22:57
Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui socialinėje žiniasklaidoje paskelbus vaizdo įrašą su Kinijos piliečiais, patekusiais į Ukrainos nelaisvę, Kinijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad tikrina Ukrainos teiginius ir nepalaiko savo piliečių dalyvavimo „karo veiksmuose jokioje pusėje“.
Nepaisant to, kad Kinija tiekia Rusijai dvejopos paskirties komponentus, remia jos ekonomiką pirkdama energiją ir skleidžia propagandą, kaltinančią Ukrainą ir NATO dėl karo, jos vadovybė oficialiai deklaruoja neutralumą ir vengia tiesioginio karinio įsikišimo, rašo „The Economist“.
Kol kas nėra įrodymų, kad Rusijos pusėje Ukrainoje kovojantys Kinijos piliečiai tai daro su valstybės parama. Tačiau žiniasklaida praneša, kad jų buvimas nestebina – abiejose konflikto pusėse kovojantys kinai socialinėje žiniasklaidoje reguliariai skelbia vaizdo įrašus apie savo veiksmus fronto linijoje.
Tie, kurie kovoja Rusijos pusėje, teigia „ieškantys aštrių pojūčių“ ir „didelių uždarbių“. Kai kuriuos jų veda nacionalizmas. Pavyzdžiui, 23 metų Gansu provincijos gyventojas sakė, kad 2023 m. atskrido į Maskvą, pamatęs socialinėje žiniasklaidoje vaizdo įrašą, kuriame buvo žadamas didelis užmokestis. Anksčiau jis dirbo ugniagesiu už 3000 juanių (367 eurai) per mėnesį. Būdamas samdinys jis galįs uždirbti penkis kartus daugiau.
Kitas karys, pasivadinęs „Raudonuoju Makaronu“, socialiniame tinkle „Douyin“ (kiniškas „TikTok“ atitikmuo), sakė, kad norėjo „pajusti karo skonį“, įkvėptas šovinistinių kinų filmų. Jis pasirinko Rusijos pusę, nes buvo lengviau gauti vizą. Čongčinge gimęs 38 metų Zhao Rui atvyko į karą, nes norėjo kariauti su japonais, jei jie imtų remti Ukrainą. Pranešama, kad 2023 m. jį nukovė ukrainiečių dronas.
Daugumą kinų kovotojų sieja vienas bendras bruožas – apgailestavimas. Pavyzdžiui, Zhao prieš mirtį „Douyin“ tinkle paskelbė vaizdo įrašą, kuriame ragino savo tėvynainius neatvykti: „Susiraskite darbą Kinijoje – uždirbsite tiek pat.“
Samdinys Zhou Zhiqiangas sakė, kad rusai „nelaiko jų žmonėmis“, o „Raudonasis Makaronas“ teigė, kad rusai juos naudoja kaip „patrankų mėsą“. Pavyzdžiui, už tai, kad skundėsi dėl prastos ekipuotės, pastarasis buvo įmestas į duobę kartu su dezertyrais.
„Yra ir savanorių, kovojančių Ukrainos pusėje. Peng Chenliangas iš Junano provincijos už antirusiškų ir proukrainietiškų žinučių skelbimą internete 2023 m. septynis mėnesius praleido Kinijos izoliatoriuje. 2024 m. jis įstojo į Ukrainos kariuomenės Užsienio legioną, bet vėliau žuvo. Prieš mirtį jis padarė vaizdo įrašą su Taivano vėliava, sakydamas, kad nori būti prisimenamas kartu su Tseng Sheng-guangu – Taivano savanoriu, kuris žuvo 2022 m. kovodamas už Ukrainą“, – rašoma publikacijoje.
„CBS News“: netikėtai atsistatydina JAV ambasadorė Ukrainoje
21:51
JAV ambasadorė Ukrainoje Bridget Brink ketina atsistatydinti. Apie tai praneša „CBS News“, remdamasis iškart trimis šaltiniais.
Kol kas oficialaus pareiškimo dėl atsistatydinimo nėra, tačiau, pasak šaltinių, B.Brink jau pradėjo atsisveikinti su kolegomis.
Vienas JAV pareigūnas sakė, kad jos atsistatydinimą lėmė „neįprastas asmeninių ir politinių rūpesčių derinys“, įskaitant Donaldo Trumpo sprendimą panaikinti JAV Tarptautinės plėtros agentūros (USAID) finansavimą.
Kaip pažymi „CBS News“, pagal vidinius JAV protokolus B.Brink pareigybė yra priskirta „postui be palydos“, o tai reiškia, kad tokiems JAV diplomatams neleidžiama su savimi pasiimti šeimų, kaip įprasta. Taigi B.Brink ilgą laiką gyveno toli nuo savo šeimos.
Taip pat pranešama, kad valstybės sekretorius Marco Rubio ketino palikti B.Brink ambasadore Ukrainoje ir atmetė pirmąjį jos atsistatydinimo raštą, kurį visi JAV ambasadoriai oficialiai pateikia pasikeitus JAV prezidentui.
G.Nausėda su A.Duda sutarė toliau stiprinti NATO rytinį flangą, paramą Ukrainai
20:47
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su Lenkijos vadovu Andrzejumi Duda sutarė tęsti NATO rytinio flango stiprinimą ir paramos teikimą Ukrainai iki jos visapusės pergalės prieš Rusiją.
Kaip pranešė Prezidentūra, apie tai šalių vadovai ketvirtadienį kalbėjosi telefonu.
G.Nausėda ir A.Duda taip pat aptarė balandį Varšuvoje vyksiančio Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikimo darbotvarkę ir birželio pradžioje vyksiantį Vilniaus viršūnių susitikimą.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
P.Andriuščenka: Rusija nori į okupuotas teritorijas perkelti 5 mln. rusų
20:19
Rusija planuoja į okupuotas Ukrainos teritorijas perkelti 5 mln. rusų. Jie nori tai padaryti iki 2030 m., pareiškė buvęs Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka. Pasak jo, Ukraina nematė tikslaus tokių veiksmų įgyvendinimo plano, tačiau okupantai neseniai apie tai diskutavo forume Rostove prie Dono.
„Pasakyti, kad yra išsami demografija, pagal kokius regionus jie tikisi augimo, kur jie ketina masiškai perkelti žmones, kuri sritis dominuos, kuri šios srities dalis – kol kas tokio dalyko nėra“, – sakė jis per radiją „NV“.
Okupacijos studijų centro vadovas pridūrė, kad šis skaičius ir tikslas yra sąlygiškai „patikimas“, nes šis forumas yra rimtas renginys. Jame buvo pasakyta daug dalykų. Visų pirma, kad, atmetus Krymą, iki 2030 m. Ukrainos okupuotose teritorijose gyvens 10 mln. gyventojų.
„Pagal mūsų skaičiavimus ir pagal tuos skaičiavimus, kuriuos mačiau Ukrainos teritorijoje, okupuotose teritorijose likusių Ukrainos gyventojų skaičius neviršija penkių milijonų žmonių. Iš kur dar penki milijonai ? Norėčiau patikslinti, kad pats skaičius penki milijonai neskambėjo, o skambėjo 10 milijonų; atimame penkis milijonus, kurie yra mūsų, gauname penkis milijonus – minimumą, kurį jie ketina ten atvežti“, – paaiškino P.Andriuščenka.
Ukrainos ekspertas: ši vasara gali būti paskutinė taiki vasara Europoje
18:52
Rugsėjį Baltarusijoje vyksiančios karinės pratybos, kuriose dalyvaus Rusijos armija, gali baigtis puolimu prieš Lenkiją ir Baltijos šalis, todėl ši vasara Europai iš tiesų gali būti paskutinė taiki vasara.
Tai radijo „NV“ eteryje sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atsargos pulkininkas, karo ekspertas Serhijus Hrabskis, komentuodamas Rusijos puolimo iš Baltarusijos teritorijos galimybę rugsėjį, kai čia vyks Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos.
Pasak jo, tai strateginės pratybos, kurios apibrėžia Rusijos karinę politiką arba strateginę grupių, pajėgų ir priemonių plėtrą, nes apie Baltarusiją čia nekalbama. Kartu jis pridūrė, kad galima kalbėti tik apie „Baltarusijos korpusą Rusijos Federacijoje“.
S.Hrabskis atkreipė dėmesį, kad šių pratybų vykdymas 2017–2021 m. parodė, jog Baltarusijos kariuomenė nėra pasirengusi karui, kurio tikėjosi Rusija. „Rusijos Federacijos Baltarusijos korpuso sukomplektavimo skaičius ir kokybė buvo nepakankami, kad galėtų dalyvauti kare“, – pabrėžė jis.
Kartu jis pridūrė, kad Baltarusija nuolat veikia Rusijos politikos farvateryje. Pasak jo, 99 proc. baltarusių kariuomenės vadovaujančio personalo parengta Rusijos karo akademijose, o visi dokumentai atitinka Rusijos standartus.
Ekspertas pažymi, kad nuo 2022 m. balandžio marionetinis režimas Baltarusijos teritorijoje nuolat vykdo kovinės ir mobilizacinės parengties stiprinimo priemones. „Todėl šios pratybos turi du pagrindinius tikslus – nustatyti Baltarusijos grupuotės pasirengimo lygį, kiek ji pajėgi būti invazinės armijos dalimi, ir, antra, išsiaiškinti, kaip invazinė armija gali veikti tam tikromis kryptimis“, – pabrėžė jis.
S.Hrabskis kartu pažymėjo, kad šios pratybos niekada nebuvo nukreiptos prieš Ukrainą, o visada prieš Baltijos šalis ir Lenkiją.
Jis pabrėžė, kad labai rimtai vertina, kaip gali pakrypti įvykiai. „Vadovėlinę didėjančių grėsmių nacionaliniam saugumui sampratą liudija tokie veiksmai, kaip operatyvinių ir strateginių pratybų rengimas šalies, kuri pripažįstama kaip kelianti grėsmę nacionaliniam saugumui, teritorijos pasienyje“, – pridūrė S.Hrabskis.
Ekspertas taip pat sakė, kad Rusijos kariai, įžengę į Baltarusijos teritoriją, nebūtinai turės ją palikti. Kartu jis priminė vokiečių istoriko Sönkės Neitzelio žodžius, kad 2025 m. vasara gali tapti paskutine taikia vasara Europoje. „Ir tai, deja, gana tikėtina įvykių raida. Rusija gali pasinaudoti šia laiko spraga, kai Europos pajėgos tiesiog banaliai fiziškai nepasiruošusios atremti tokio masto Rusijos agresiją“, – pabrėžė S.Hrabskis.
Pasak jo, mažai tikėtina, kad ši grupuotė iš Baltarusijos eis prieš Ukrainą. Jis pažymėjo, kad šis klausimas nebuvo išspręstas 2022 m. ir „vis dar egzistuoja toks klausimas kaip geografija“. „O ši geografija sako, kad šiame Baltarusijos ir Ukrainos sienos ruože, t. y. sąlyginai nuo Lenkijos sienos ir iki Černihivo srities, mes turime vos 5 ar 6 įvažiavimo į Ukrainos teritoriją punktus. Tai yra keliai, o palei juos – tankūs miškai arba pelkės. Atsiprašau, galinga kariuomenės grupuotė, kad ir kokia ji būtų galinga, negalėtų patekti į teritoriją. To niekada nebuvo per pastarąjį tūkstantmetį – niekada nebuvo puolimo iš pietų į šiaurę ir iš šiaurės į pietus“, – pabrėžė S.Hrabskis.
Rusija balistinėmis raketomis atakavo Dniprą, kilo didelis gaisras, yra aukų
16:54 Atnaujinta 17:02
Ketvirtadienį, balandžio 10 d., Dnipro mieste girdėjosi sprogimų garsai. Karinės oro pajėgos įspėjo apie balistinių ginklų grėsmę miestui. Apie tai pranešė Ukrainos nacionalinis transliuotojas „Suspilne“.
16.42 val. Dnipropetrovsko srities valstybinės administracijos viršininkas Sergejus Lysakas rašė, kad smūgio vietoje kilo didelio masto gaisras. Jo teigimu, civilinio objekto teritorijoje yra sugriovimų. Preliminariai, trys sužeisti.
Per ataką žuvo 42 metų vyras, sakė S.Lysakas.
Pasak Dniepropetrovsko srities tarybos vadovo Mykolos Lukaščuko, Dniprą atakavo priešo raketa.
„Grėsmė tebesitęsia. Gali būti pakartotinių smūgių. Pasilikite saugiose vietose, kol bus paskelbtas pasitraukimas“, – rašė M.Lukaščukas.
„Kovojam kaip savižudžių būrys“: sučiuptas kinas atskleidė, kaip pasidavė ukrainiečiams
16:41
Donecko srityje į nelaisvę patekęs Kinijos karys sakė, kad pats pasidavė Ukrainos pajėgoms, pranešė laikraštis „The Times“.
Leidinio kariniai šaltiniai teigė, kad Kinijos pilietis skundėsi blogu rusų elgesiu. Žurnalistai susipažino su dokumentais, kurie buvo rasti pas Kinijos pilietį per kratą, ir sakė, kad 33 metų Henano provincijos gyventojas pasirašė sutartį su Rusijos kariuomene metams.
Į Rusijos Šeremetjevo oro uostą jis atvyko vasario 8 d. Vos po kelių dienų – vasario 17 d. – jis užsiregistravo kariškių registre, kad gautų mokesčių kodą ir nacionalinio draudimo numerį. Jo viza galiojo 16 dienų, tačiau kada jis spėjo pasirašyti sutartį su Rusijos kariuomene, nežinoma.
Wang Guangjunas Ukrainos kariškiams pasakojo, kad sumokėjo 300 tūkst. rublių tarpininkui, kad patektų į Rusijos kariuomenę. Pasak jo, jis norėjo gauti Rusijos pilietybę.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusijos ir JAV derybos Stambule baigtos
16:04
Rusijos ir JAV delegacijų derybos Stambule baigėsi, pranešė Rusijos agentūra „RIA Novosti“.
Anksčiau buvo pranešta, kad JAV ir Rusijos atstovų derybos dėl ambasadų darbo Stambule prasidėjo 10 val. ryto Lietuvos laiku.
Kaip pranešė Rusijos šaltiniai, susitikimas turėjo trukti kelias valandas uždaru formatu.
JAV valstybės departamentas anksčiau teigė, kad susitikime su Rusija Stambule nebus aptariami saugumo ir politiniai klausimai. Karas Ukrainoje taip pat neturėjo būti įtrauktas į darbotvarkę. Susitikime daugiausia dėmesio žadėta skirti šalių diplomatinių tarnybų darbui.
Neregėti skaičiai: Rusijoje šimtais uždaromi kiniškų automobilių salonai
16:00
Rusijoje smarkiai išaugo uždarytų Kinijos automobilių prekybos salonų skaičius: per pirmuosius tris 2025 m. mėnesius veiklą nutraukė daugiau kaip 210 prekybos vietų, t. y. tris kartus daugiau nei prieš metus. Tai matyti iš „Gazprombank Auto Leasing“ duomenų, kuriais remiasi TASS.
Daugiausia salonų uždarė tokie prekių ženklai kaip „Bestune“ (26), „Kaiyi“ (20) ir DFM (16). Į dešimtuką pagal uždarytų salonų skaičių pirmą kartą pateko ir „Geely“, „Jaecoo“, „Jetour“ ir „LiAuto“ markės. „Priešingai nei ankstesnius dvejus metus, pirmąjį ketvirtį Kinijos salonai pradėjo aktyviai prarasti investuotojus“, – pažymėjo „Gazprombank Auto Leasing“.
Pasak analitikų, tokiais tempais iki 2025 m. pabaigos gali būti pasiektas kinų salonų uždarymo rekordas, o bendra automobilių prekybos vietų apimtis vėl nukris žemiau 4 tūkst. Šiuo metu lyderio pozicijos pagal salonų skaičių tarp užsienio automobilių priklauso kinų prekės ženklui „Chery“, kuris Rusijoje turi 206 salonus. Antroje vietoje yra „Geely“ su 199 vietomis, o trečioje – „Changan“ su 200 salonų.
Paaiškino, kokia priežastis
2024 m. šalyje uždaryti 449 kiniškų automobilių salonai, o 2023 m. – 187, anksčiau rašė „Kommersant“. Pagrindinė salonų skaičiaus mažėjimo priežastis – prasti pardavimai dėl didelės konkurencijos, sakė žurnalo „Za Ruliom“ vyriausiasis redaktorius Maksimas Kadakovas.
„Atidaryta per daug kinų salonų. Rinkai tiek daug jų nereikia“, – aiškino jis. „Gazprombank Auto Leasing“ apskaičiavo, kad 2024 m. pabaigoje bendras Kinijos automobilių salonų skaičius buvo 2,78 tūkst. salonų, o jų rinkos dalis – 66,9 proc.
Prieš tai Rusijos automobilių pardavėjų asociacija (ROAD) įspėjo, kad Rusijos rinka susidurs su Kinijos automobilių prekių ženklų pasitraukimu. Prekybos atstovai pažymėjo, kad pirmiausia kalbama apie kinų prekės ženklus, turinčius minimalią klientų bazę – „Livan“, „Kaiyi“, „SWM“, „Foton“ ir kitus.
Nebenori kiniškų automobilių
„Prekybos atstovai nustojo investuoti į šiuos prekės ženklus. Vis dėlto galime kalbėti apie kiniškų automobilių vienodumą, nes iš esmės tai „Chery“, „Geely“, „Great Wall“ ir „Changan“ grupės. Jos gamina panašius automobilius, pasižyminčius panašiomis technologijomis, kaina ir dizainu. Plius minus visi jie yra tame pačiame kainų segmente, todėl kainų kategorijoje iki 2-3 mln. rublių tarp jų vyksta labai atkakli kova“, – sakė Nikolajus Ivanovas, kompanijos „Rolf“ Naujų automobilių departamento direktorius.
Prasidėjus plataus masto invazijai į Ukrainą, iš Rusijos pasitraukė visi tarptautiniai automobilių gamintojai – jie uždarė gamyklas ir nutraukė automobilių tiekimą. Lapkričio pabaigoje Artiomas Sokolovas, „Avito Auto“ komercinio padalinio analitinės grupės vadovas, teigė, kad metų pabaigoje kiniškų prekės ženklų dalis tarp naujų automobilių Rusijoje siekė 68 proc. „Avtostat“ duomenimis, septyni ženklai iš Kinijos patenka į pirmąjį dešimtuką pagal naujų automobilių pardavimus Rusijoje. Tarp jų – „Haval“ (12,08 proc.), „Chery“ (10,07 proc.), „Geely“ (9,8 proc.). Iš viso kiniškų automobilių dalis sudarė 47,35 proc.
Čečėnijoje miesto aikštėje – kelių policininkų nušautas jaunuolis: visiems liepė žiūrėti
15:26
Čečėnijos Ačchoj-Martano gyvenvietėje prie vietos administracijos pastato buvo paguldytas 17-mečio paauglio, kuris peiliu užpuolė kelių policijos pareigūnus ir buvo nužudytas atsakomąja ugnimi, kūnas. Tuo pat metu valdžia į aikštę surinko vietos gyventojus, kad šie apžiūrėtų lavoną.
Čečėnijos Ačchoj-Martano gyvenvietėje prie vietos administracijos pastato buvo paguldytas 17-mečio paauglio, kuris peiliu užpuolė kelių policijos pareigūnus ir buvo nužudytas atsakomąja ugnimi, kūnas. Tuo pat metu valdžia į aikštę surinko vietos gyventojus, kad šie apžiūrėtų lavoną.
Vaizdo įraše, kuris buvo paskelbtas Čečėnijos opozicinio judėjimo „Niyso“ „Telegram“ kanale, girdėti, kaip verkia moteris. Pasibaigus akcijai, lavonas liko gulėti gatvėje.
Organizacijos „Niyso“ atstovas spaudai portalui „Važnyje istorii“ sakė, kad valdžios institucijos išpuolio prieš kelių policijos pareigūnus organizatoriais įvardijo šio judėjimo aktyvistus, o kurstytojais – Ukrainos saugumo tarnybas.
„Jie atvežė negyvo vaikino lavoną. Jie bando spausti emocijas, kad žmonės mus keiktų, kad sustabdytų informacinį darbą iš mūsų pusės“, – sakė portalo pašnekovas.
Plačiau apie įvykį skaitykite ČIA.
-
Ukrainos pajėgos parodė, kaip tankais sutraiškė užkardas ir įsiveržė į Rusijos Belgorodo sritį
-
Zelenskis parodė ukrainietišką droną, skirtą numušinėti rusų naudojamus „Shahed“
-
„Dingo“ Vladimiras Putinas: antrą kartą nuo metų pradžios nebesirodo daugiau nei savaitę
-
Istorinė karaliaus Karolio III kalba: taika niekada nebus savaime suprantamas dalykas
