Karas Ukrainoje. Trumpas vėl apkaltino Zelenskį dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Markas Burnsas

JAV prezidento Donaldo Trumpo dvasinis patarėjas Markas Burnsas sureagavo į sekmadienį rusų įvykdytą ataką prieš Sumų miestą.

„Štai kodėl aš pavadinau Putiną blogiu ... Kaip pastorius ir taikdarys griežtai smerkiu Rusijos įvykdytą siaubingą Sumų bažnyčios Ukrainoje bombardavimą Verbų sekmadienį – dieną, kuri viso pasaulio krikščionims skirta pamaldoms ir dvasiniam atsinaujinimui. Šis žiaurus išpuolis, beširdiškai nukreiptas prieš nekaltus parapijiečius, taikiai susirinkusius švęsti Verbų sekmadienio, yra neatleistinas išpuolis prieš žmogiškumą, tikėjimą ir gyvybės šventumą“, – parašė jis socialiniame tinkle „X“.

M.Burnsas pridūrė, kad per šį barbarišką Rusijos aktą žuvo daugiau kaip 30 žmonių, „įskaitant du brangius vaikus“. Pasak jo, „toks tyčinis smurtas prieš beginklius tikinčiuosius rodo gilų užuojautos ir moralės ignoravimą“.

„Reikalauju teisingumo, atsakomybės ir nedelsiant nutraukti šiuos žiaurumus, raginu visus sąžinės žmones pasmerkti šį blogį ir nenuilstamai dirbti dėl taikos ir susitaikymo. Raginu visus tikėjimo žmones iš viso pasaulio viešai pasmerkti Rusiją dėl šių žiaurių smurto aktų prieš civilius moteris ir vaikus. Pasaulis turi vieningai pasipriešinti šiems blogio aktams. Prezidentas Trumpas nori, kad šie žiaurumai liautųsi ir kuo greičiau įsivyrautų taika“, – pabrėžė M.Burnsas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Dmitrijus Medvedevas

Rusijos Federacijos Saugumo Tarybos vadovo pavaduotojas ir buvęs prezidentas Dmitrijus Medvedevas susierzino dėl galimybės, jog Ukrainai bus perduotos vokiškos raketos „Taurus“.

Socialiniame tinkle „X“ jis paskelbė piktą žinutę, skirtą būsimam Vokietijos kancleriui Friedrichui Merzui, kuris išreiškė pasirengimą aprūpinti Ukrainos kariuomenę tolimojo nuotolio sparnuotosiomis raketomis „oras-žemė“: „Kandidatą į kanclerius Fritzą Merzą persekioja jo tėvo, tarnavusio Hitlerio vermachte, atminimas. Dabar Merzas pasiūlė smogti Krymo tiltui. Dukart pagalvok, naciste!“

Kyjivas seniai ragino Berlyną sutikti atsiųsti tolimojo nuotolio raketų, kurios padėtų Ukrainos kariuomenei kare su rusų okupantais. 
Šiam sprendimui visada priešinosi dabartinis kancleris Olafas Scholzas.

Neseniai Krikščionių demokratų sąjungos lyderis Friedrichas Merzas patvirtino esąs pasirengęs aprūpinti Ukrainą ilgojo nuotolio sparnuotosiomis raketomis „Taurus“. Jis pažymėjo, kad toks sprendimas turėtų būti priimtas tik tuo atveju, jei būtų suderintas su Europos partneriais ir NATO sąjungininkais.

Raketų „Taurus“ veikimo nuotolis siekia iki 500 kilometrų ir jos gali pramušti pro įtvirtintus objektus. Praėjusiais metais rusai paskelbė garso įrašą, kuriame Vokietijos kariškiai tariamai aptarinėjo „Taurus“ perdavimo Ukrainai galimybę ir galimus smūgius Krymo tiltui.

Jungtinės Valstijos ir Ukraina praėjusią savaitę surengė konstruktyvias derybas dėl siūlomo susitarimo dėl naudingųjų iškasenų, pirmadienį naujienų agentūrai AFP pranešė su derybomis susijęs aukšto rango pareigūnas.

„Susitikimas buvo normalus, jokių problemų, visi sako, kad kalbėta konstruktyviai“, – teigė pareigūnas, kalbėjęs anonimiškai.

Susitikimas vyko balandžio 11-ąją Vašingtone, atnaujinant diskusijas dėl siūlomo susitarimo dėl Ukrainos naudingųjų iškasenų.

Pareigūnas sakė, kad negali pateikti susitikimo detalių, nes Ukraina pažadėjo išlaikyti konfidencialumą, tačiau teigė, kad susitikimas buvo „techninio pobūdžio“ ir jame dėmesys buvo sutelktas „daugiausia į teisinius klausimus“, susijusius su susitarimo formuluote ir „kokios sąlygos būtų veiksmingesnės“.

Praėjusį mėnesį abi šalys planavo pasirašyti susitarimą dėl strategiškai svarbių Ukrainos naudingųjų iškasenų gavybos, tačiau po JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Ukrainos lyderio Volodymyro Zelenskio ginčo prieš kameras jo pasirašymas buvo atšauktas. 

Ukrainos delegacija praėjusią savaitę į Vašingtoną vyko siekdama pažangos derybose.

Ukrainos teisingumo ministrė Olha Stefanišyna pirmadienį per televiziją pareiškė, kad tai, „jog vyksta konsultacijos, savaime yra teigiamas ženklas“.

„Kai kurie susitarimai buvo pasiekti“, – sakė ji, pabrėždama, kad derybos dar turėtų tęstis, ir „akivaizdu, kad tai nėra galutinis derybų etapas“.

D.Trumpas siekia, kad Ukraina suteiktų JAV teisę išgauti retųjų elementų kaip kompensaciją už dešimtis milijardų dolerių pagalbos, suteiktos valdant jo pirmtakui Joe Bidenui.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Zhang Renbo

Ukrainoje buvo surengta spaudos konferencija, kurioje į ukrainiečių nelaisvę patekę Kinijos piliečiai papasakojo žurnalistams, kaip atsidūrė Rusijos armijos gretose. Spaudos konferenciją surengė Ukrainos saugumo tarnyba.

Pasak belaisvių, Rusija užsieniečius verbuoja per tarpininkus. Jiems siūlomas tariamai civilinis darbas, tačiau vėliau jie siunčiami į kariuomenę. Vienas iš kinų pasakojo, kad tikėjosi dirbti reabilitacijos centre, bet vietoj to atsidūrė kariniame dalinyje.

Zhang Renbo sakė, kad iš pradžių atsisakė dalyvauti kovose, bet vėliau vis tiek buvo išsiųstas į frontą.

Kitas belaisvis, Wang Guangjunas, pasakojo, kad, kai pasirašė sutartį su Rusijos armija, jam nebuvo suteikta aiški informacija apie tarnybos sąlygas ir pareigas. Jis teigė, kad iš pradžių jam buvo pasiūlyta dirbti statybininku, o ne kariu.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Wang Guangjunas

„Visi dokumentai buvo rusų kalba, bendravimas vyko gestais, jie ženklais rodė, ką turime daryti. Situacija buvo tokia: gavau banko kortelę, į kurią buvo pervesta 200 tūkst. rublių [apie 2144 eurai] suma, tačiau šia kortele negalėjau naudotis. Periodiškai rusai paimdavo kortelę, kad sumokėtų už degalus, rezervines baterijas“, – pasakojo kinas.

Belaisviai teigė, kad Rusija aktyviai skleidžia savo propagandą Kinijos žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose. Pasak jų, Kinijoje kuriamas draugiško požiūrio į Rusiją įvaizdis.

Vienas iš karo belaisvių pažymėjo, kad Kinijos informacinėje erdvėje dominuoja pranešimai apie „Rusijos pergales“, o socialiniuose tinkluose galima matyti karines uniformas ir reklamas. Jis taip pat pažymėjo, kad karinė tarnyba Kinijoje laikoma prestižine, todėl kai kurie kinai gali susidomėti galimybe įstoti į užsienio kariuomenę.

Wang Guangjunas ir Zhang Renbo taip pat papasakojo žurnalistams, kaip konkrečiai jie pateko į Rusijos armijos gretas ir į fronto liniją Ukrainoje.

Pasak Wang Guangjuno, į Maskvą jis atvyko vasario 5 d., o jau vasario 25 d. pasirašė sutartį su Rusijos kariuomene. Po to jis buvo išsiųstas į Rostovą, o balandžio 1 d. – į fronto liniją Donecko srityje.

Zhang Renbo atvyko į Rusiją 2024 m. gruodžio 24 d., o po keturių dienų jis jau buvo Rostove kaip kontraktinis karys. Vasario pradžioje jis atsidūrė laikinai okupuotame Donecke, kur buvo įvairiuose fronto ruožuose. Balandžio 5 d. jis pateko į nelaisvę Donecko srityje.

Abu belaisviai tvirtina, kad jie nežudė Ukrainos kariškių, nes, pasak jų, ilgą laiką nedalyvavo karo veiksmuose.

Sulaikytieji sakė, kad nori būti išmainyti ir grįžti į Kiniją. Wang Guangjunas sakė, kad jo šeima nežino, jog jis yra nelaisvėje. Zhang Renbo sakė, kad Kinijoje jie gali būti nubausti už dalyvavimą kitos šalies kare, tačiau, nepaisant to, jie vis tiek nori grįžti namo.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas / BRENDAN SMIALOWSKI / AFP

Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas pakomentavo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pasiūlymą dėl galimo amerikietiškų ginklų įsigijimo.

„O, jis visada nori įsigyti raketų. Klausykite, kai pradedate karą, turite žinoti, kad galite jį laimėti, tiesa? Negalima pradėti karo prieš ką nors, kas už tave 20 kartų didesnis, ir tikėtis, kad žmonės tau duos raketų“, – sakė jis per spaudos konferenciją.

D.Trumpas priminė, kaip dar pirmosios kadencijos metu aprūpino Ukrainą prieštankinėmis sistemomis „Javelin“. Pasak jo, būtent taip Ukrainos kariuomenė „laimėjo savo pirmąjį didelį mūšį su tankais, kurie buvo įstrigę purve“.

„Ir jie juos sunaikino su „Javelin“. Jie turi posakį, kad Obama, tuo metu Obama davė jiems paklodžių, o Trumpas davė „Javelin“. Bet tai yra kažkas, ko niekada neturėjo įvykti. Tai tikra gėda. Miestai buvo sunaikinti. O svarbiausia – žuvo milijonai žmonių. Milijonai žmonių žuvo dėl trijų žmonių. Sakyčiau, trijų žmonių. Putinas yra numeris vienas. Bidenas, kuris neturėjo supratimo, ką daro, numeris du. Ir Zelenskis. Ir viskas, ką galiu padaryti, tai pabandyti tai sustabdyti. Noriu sustabdyti žudynes“, – pridūrė D.Trumpas.

Jis taip pat pakomentavo savo pareiškimą, kad balandžio 13 d. rusų okupantų smūgis Sumuose buvo „klaida“.

„Klaida yra ta, kad mes leidome karui įvykti. Jei Bidenas būtų kompetentingas ir jei Zelenskis būtų kompetentingas – o aš nesu tikras, kad jis yra kompetentingas. Mes turėjome sunkų susitikimą su šiuo vyruku. Jis nuolat prašė vis daugiau ir daugiau. Kol aš buvau prezidentas, Putinas net nekalbėjo apie karą, o kai tik rinkimai buvo suklastoti ir manęs nebuvo, prasidėjo karas. Šiam karui neturėjo būti leista kilti“, – pareiškė D.Trumpas.

JAV prezidentas panašų pareiškimą pirmadienį padarė ir savo socialinio tinklo „Truth Social“ paskyroje.

„Rusijos ir Ukrainos karas yra Bideno, o ne mano karas. Aš ką tik atėjau čia ir per ketverius savo kadencijos metus neturėjau jokių problemų užkertant jam kelią. Prezidentas Putinas ir visi kiti gerbė jūsų prezidentą!“ – parašė D.Trumpas.

„Prezidentas Zelenskis ir nesąžiningas Bidenas atliko siaubingą darbą, leisdami prasidėti šioms patyčioms. Buvo tiek daug būdų užkirsti tam kelią“, – pridūrė JAV prezidentas.

AP/Scanpix/V.Zelenskio „Telegram“ nuotr./Vladimiras Putinas ir Rusijos ataka Sumuose

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pirmadienį pareiškė, kad Rusijos lyderis Vladimiras Putinas, smogdamas Ukrainai, tyčiojasi iš JAV prezidento Donaldo Trumpo geros valios.

„Noriu pasakyti, kad esu sukrėstas pastarojo meto Rusijos smūgių Ukrainai bangos“, – sakė Lenkijos ministras.

„Ukraina besąlygiškai sutiko nutraukti ugnį daugiau nei prieš mėnesį“, – pažymėjo jis.

R.Sikorskis pabrėžė, kad Rusijos išpuoliai prieš Kryvyj Rihą ir Sumus yra paprasčiausias Rusijos pasityčiojimas.

„Tikiuosi, kad prezidentas Trumpas ir JAV administracija pamatys, kad Rusijos vadovas tyčiojasi iš jų geros valios, ir tikiuosi, kad bus priimti teisingi sprendimai“, – pridūrė R.Sikorskis.

Plačiau skaitykite ČIA.

Lenkijos kariai / Jakob Ratz / ZUMAPRESS.com

Pietų Korėjos bendrovė „Hanwha Aerospace“ su Lenkijos įmone „WB Group“ sudarė sutartį dėl vietinės valdomų raketų, skirtų daugkartinio paleidimo raketų sistemai „K239 Chunmoo“, gamybos, skelbia „Defence Blog“.

Remiantis visuomeninio transliuotojo „Polskie radio“ pranešimu, balandžio 15 d. „Hanwha Aerospace“ ir „WB Electronics“, „WB Group“ patronuojamoji įmonė, pasirašys sutartį. Sutartis apima 80 km nuotolio valdomų raketų CGR-80, sukurtų specialiai lenkiškam sistemos „Chunmoo“ variantui, vadinamam HOMAR-K, gamybą šalies viduje.

Plačiau skaitykite ČIA.

V.Balkūno nuotr./Tomas Valentėlis

Ukrainoje mūšio lauke žuvusio lietuvio savanorio kario Tomo Valentėlio palaikai pervežti į sostinę Kyjivą, kur bus surengta atsisveikinimo ceremonija.

Apie tai pranešė paramos Ukrainai organizacijos „BlueYellow“ vadovas Jonas Ohmanas.

Anot jo, atsisveikinimo ceremonija Kyjive, Maidane, vyks trečiadienį, balandžio 16-ąją.

T.Valentėlio palaikai bus atnešti į Maidaną, kur bus karių rikiuotė. Vėliau vyks mišios Šv. Aleksandro katedroje.

Po šv. Mišių T.Valentėlio palaikai bus kremuoti ir pargabenti į Lietuvą.

Iš Biržų kilusiam T.Valentėliui buvo vos dvidešimt metų. Ukrainos užsieniečių legione lietuvis tarnavo nuo praėjusių metų rugpjūčio.

Plačiau skaitykite ČIA.