Svarbiausios naujienos
- JAV pasitraukimas ar papildomas spaudimas: pasaulis sureagavo į skandalingus Rubio žodžius
- „Bloomberg“: JAV siūlo sušvelninti sankcijas Rusijai, kad būtų pasiekta taika
- Linas Kojala – apie netikėtus Rubio žodžius: ryškus pareiškimas su neaiškiomis pasekmėmis
- 96 motociklai viename mūšyje: atremtas vienas masiškiausių puolimų prie Pokrovsko
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
96 motociklai viename mūšyje: atremtas vienas masiškiausių puolimų prie Pokrovsko
11:52
Per masinį rusų puolimą Pokrovsko sektoriuje per vieną mūšį buvo sunaikinta beveik šimtas motociklų, daugiau kaip 20 šarvuočių, nukentėjo apie 240 rusų karių.
Apie tai pranešė Ukrainos nacionalinės gvardijos vadas Oleksandras Pivnenka.
„Ukrainos nacionalinės gvardijos 14-osios brigados „Červona Kalyna“ gvardiečiai davė galingą atkirtį didelio masto Rusijos okupantų mechanizuotam puolimui Pokrovsko kryptimi“, – sakė Oleksandras Pivnenka savo „Telegram“ kanale.
Pasak vado, Rusijos kariai į puolimą pasiuntė dvi kuopas karių, šarvuočių ir motociklų.
Rusų puolimas Pokrovsko kryptimi truko daugiau nei 7 valandas.
Plačiau skaitykite ir vaizdo įrašą pamatykite ČIA.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
08:44
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Bloomberg“ Jungtinės Valstijos yra pasirengusios pripažinti okupuotą Krymą Rusijos dalimi
01:05
Jungtinės Valstijos yra pasirengusios pripažinti neteisėtai aneksuotą Krymą kaip Rusijos dalį, sudarant platų taikos susitarimą tarp Maskvos ir Kyjivo. Apie tai praneša agentūra „Bloomberg“.
Pažymima, kad ši galima nuolaida yra naujausias signalas, jog prezidentas Donaldas Trumpas nori pasiekti paliaubų susitarimą, ir tai įvyko po to, kai jis ir valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, jog administracija yra pasirengusi atsisakyti pastangų tarpininkauti siekiant taikos, jei greitai nebus pasiekta pažangos.
„Tai gali pakenkti tarptautiniams įstatymams ir sutartims, draudžiančioms žemės užgrobimą jėga“. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą yra sakęs, kad neatiduos teritorijos Maskvai. Tačiau šis žingsnis būtų naudingas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kuris jau seniai siekia tarptautinio Rusijos suvereniteto Kryme pripažinimo“, – sakoma straipsnyje.
Publikacijoje minimi šaltiniai teigia, kad galutinis sprendimas šiuo klausimu dar nepriimtas. Su derybomis susipažinęs JAV pareigūnas, paklaustas apie galimybę pripažinti Krymą Rusijos dalimi, atsisakė komentuoti derybų detales.
Vienas Europos pareigūnas anksčiau sakė, kad Europos sąjungininkės nepripažins jokių okupuotų teritorijų kaip Rusijos.
Tris kartus su V.Putinu susitikęs Donaldo Trumpo pasiuntinys Steve'as Witkoffas šią savaitę „Fox News“ sakė, kad siekiant bendro susitarimo svarbiausia yra „penkios teritorijos“, tačiau nepateikė išsamesnės informacijos. Rusija primygtinai reikalauja, kad bet kokiame susitarime būtų pripažintas jos suverenitetas užgrobtose Ukrainos teritorijose, įskaitant Krymo pusiasalį, Zaporižios, Chersono, Luhansko ir Donecko sritis.
Ketvirtadienį Kyjive kalbėdamas su žurnalistais Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis griežtai sukritikavo S.Witkoffą už tai, kad jis „priėmė Rusijos strategiją“, ir sakė, kad D.Trumpo pasiuntinys „neturi įgaliojimų aptarinėti Ukrainos teritorijų, nes šios teritorijos priklauso mūsų žmonėms“.
„Mes neaptarinėjame teritorijų prieš paliaubas, – sakė Ukrainos prezidentas. – Mes niekada nelaikysime Ukrainos žemių Rusijos žemėmis“.
Rubio patvirtino NATO generaliniam sekretoriui, kad JAV gali pasitraukti iš tarpininkavimo Ukrainos taikos procese
00:16
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pokalbyje su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte patvirtino, kad jei greitai nebus rastas aiškus kelias į taiką Ukrainoje, JAV pasitrauks iš savo tarpininkavimo taikos procese.
„Valstybės sekretorius Marco Rubio šiandien kalbėjosi su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte ir telefonu informavo jį apie vakar Ukrainos delegacijai Paryžiuje ir Rusijos pareigūnams pateiktą taikos pasiūlymą“, – sakoma Valstybės departamento atstovės Tammy Bruce išplatintame pranešime.
Pažymima, kad M.Rubio „išreiškė prezidento Trumpo ir Jungtinių Valstijų viltį, kad šis pasiūlymas bus priimtas ir lems ilgalaikę ir tvirtą taiką Ukrainoje“.
„Sekretorius pabrėžė, kad nors mūsų šalis yra įsipareigojusi padėti užbaigti karą, jei greitai neatsiras aiškaus kelio į taiką, Jungtinės Valstijos atsitrauks nuo pastangų tarpininkauti siekiant taikos“, – pridūrė T.Bruce.
Trumpas sako, kad JAV netrukus „pasišalins“, jei nebus susitarimo dėl Ukrainos
22:00
Prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos „pasišalins“ iš tarpininkavimo tolesnėse derybose dėl karo Ukrainoje, jei Maskva ir Kyjivas nepasieks greitos pažangos.
D.Trumpas kalbėjo po to, kai valstybės sekretorius Marco Rubio po derybų su Europos sąjungininkais pareiškė, kad Vašingtonas „judės tolyn“, jei per kelias dienas pamatys, kad paliaubos tarp Maskvos ir Kyjivo nėra „įmanomos“.
„Taip, labai greitai, – sakė D.Trumpas žurnalistams Ovaliajame kabinete, paprašytas patvirtinti, ką pasakė M.Rubio. – Nėra konkretaus dienų skaičiaus, bet greitai. Mes norime, kad tai būtų padaryta.“
D.Trumpas atsisakė mesti kaltę Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kuris 2022 metų vasarį įsakė pradėti plataus masto invaziją į provakarietišką Ukrainą, ar Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui. Tačiau jis primygtinai tvirtino, kad abi šalys turi daryti pažangą.
„Dabar, jei dėl kokių nors priežasčių viena iš dviejų šalių tai labai apsunkins, mes tiesiog pasakysime: „Jūs esate kvaili. Jūs esate kvailiai. Esate siaubingi žmonės“, ir mes tiesiog imsime ir pasišalinsime“, – sakė D.Trumpas.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
„Bild“: pirmą kartą nuo karo pradžios prabilo paslaptingas Rusijos karinis radijas
21:18
Į valdžią atėjus Donaldui Trumpui, netikėtai suaktyvėjo paslaptinga radijo stotis UVB-76, kuria, kaip manoma, naudojasi Rusijos kariškiai arba žvalgybos tarnybos. Apie tai rašo „Bild“.
UVB-76, taip pat žinoma kaip „Žužalka“, – tai trumpųjų bangų radijo stotis, maždaug nuo 1976 m. nepertraukiamai transliuojanti 4625 kHz dažniu. Didžiąją laiko dalį šiuo dažniu girdimas tik monotoniškas dūzgesys. Tačiau retkarčiais stotis staiga pradeda transliuoti balso signalus – vardus arba skaičių sekas.
Ekspertų bendruomenėje visuotinai pripažįstama, kad stotimi naudojasi Rusijos kariškiai, tikriausiai iš Vakarų karinės apygardos struktūros. Tačiau kokia jos paskirtis, niekam nėra žinoma, nors versijų yra daug.
Anot „Bild“, stoties aktyvumas padidėjo 2022 m. žiemą, kai Rusijoje į pabaigą ėjo pasirengimas plataus masto invazijai į Ukrainą . Po to UVB-76 grįžo prie nuolatinio „dūzgimo“ režimo, tik retkarčiais pertraukiamo balso pranešimais.
Tačiau neseniai stotis vėl parodė neįprastą aktyvumą. Per parą buvo perduota daugiau kaip dvi dešimtys koduotų pranešimų – daugiau nei kada nors anksčiau per 24 valandas. Tai buvo pirmas toks aktyvumo protrūkis nuo 2022 m. žiemos. Ir tai įvyko vasario 12 d., lygiai tą pačią dieną, kai JAV prezidentas D.Trumpas kalbėjosi telefonu su Vladimiru Putinu.
Kadangi vis dar nėra vieningos nuomonės dėl UVB-76 paskirties, vasario mėnesio aktyvumo protrūkis taip pat sukėlė daug diskusijų. Yra nuomonė, kad tai buvo užkoduoti įsakymai, susiję su Rusijos armijos pasirengimu pavasariniam puolimui Ukrainos fronte.
Putinas bando Trumpo kantrybę: laikas deryboms beveik baigėsi
20:33
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos neoficialus terminas susitarimui dėl paliaubų su Rusija Ukrainoje sudaryti baigiasi balandžio pabaigoje, tačiau Kremlius neprisiėmė jokių įsipareigojimų. Tuo metu Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas bando D.Trumpo kantrybę vilkindamas derybas, rašo „Axios“.
JAV lyderis neseniai primygtinai tvirtino, kad paliaubos tampa vis labiau tikėtinos ir kad Rusijos atsakymą galima išgirsti jau šią savaitę. JAV valstybės sekretorius Marco Rubio savo ruožtu pareiškė, kad D.Trumpas yra pasirengęs visiškai nutraukti taikos derybas „per kelias dienas“.
„Neketiname toliau skraidyti po pasaulį ir rengti susitikimą po susitikimo, jei nematome pažangos“, – sakė jis. Tačiau M.Rubio neapkaltino nė vienos pusės ir nepatikslino, ar JAV prieš pasitraukdamos iš derybų pritaikys sankcijas.
Be to, JAV valstybės sekretorius po pokalbio su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu pabrėžė, kad Rusija turi sutikti su JAV paliaubų koncepcija.
Atsakydamas Kremlius pareiškė, kad pažanga padaryta, tačiau šią savaitę neplanuojama jokių naujų kontaktų su JAV. O Baltųjų rūmų specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas po susitikimo su V.Putinu pareiškė, kad jis geriau suprato V.Putino reikalavimus dėl taikos susitarimo. Nors jam nepavyko gauti V. Putino pritarimo 30 dienų paliaubų planui, kurį D.Trumpas jau šešias savaites forsuoja kaip pirmą žingsnį ilgalaikės taikos link.
Australas bus teisiamas už kovojimą Ukrainos pusėje
19:20
Rusijos primesta valdžia Ukrainos rytuose esančiame Luhanske penktadienį pranešė, kad Australijos pilietis Oscaras Jenkinsas bus teisiamas už tai, kad kovojo prieš Rusiją Ukrainos pusėje.
„Luhansko liaudies respublikos prokuratūra patvirtino kaltinamąjį aktą baudžiamojoje byloje prieš Australijos Sandraugos 33 metų pilietį Oscarą Charlesą Augustusą Jenkinsą“, – sakoma institucijos paskelbtame pareiškime.
Gruodį buvo pasirodęs vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip už Ukrainą kovojęs O.Jenkinsas yra apklausinėjamas ir talžomas rusiškai kalbančio vyriškio.
Sausio pabaigoje Australijos užsienio reikalų ministrė Penny Wong pranešė, jog šalies pilietis, kovojęs už Ukrainą ir paimtas į nelaisvę Rusijos pajėgų, iš tikro gyvas, nors iš pradžių manyta, jog jis žuvo.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
„Azovas“ turi naują vadą: ką apie jį žinome
18:07
Naujuoju Ukrainos nacionalinės gvardijos 12-osios specialiosios paskirties brigados „Azov“ vadu tapo pulkininkas leitenantas Bohdanas Hrišenkovas (šaukinys Puhač). Apie tai pranešama brigados „Telegram“ kanale.
Prieš tai brigados vadu buvo pulkininkas Denysas Prokopenka („Redis“), kuris dabar vadovauja vienam iš neseniai sukurtų Ukrainos nacionalinės gvardijos korpusų.
Brigada pažymi, kad B.Hrišenkovas gimė 1993 m. spalio 20 d. Slovjansko mieste, Donecko srityje. Mokėsi Slovjansko aviacijos koledže, o vėliau Charkivo nacionaliniame Ivano Kožedubo karinių oro pajėgų universitete, įgijo energetinių sistemų specialybę.
Žinutėje teigiama, kad Puhač yra profesionalus karininkas, turintis beveik dešimties metų patirtį „Azove“, kur nuo eilinio kovotojo tapo kuopos vadu, vėliau ir bataliono vadu. Į „Azovą“ jis įstojo būdamas 21 metų.
Brigada pažymi, kad B.Hrišenkovas su savo daliniu Mariupolyje pasitiko plataus masto invaziją. 2022 m. gegužės 10 d. gindamas „Azovstalį“ jis buvo sužeistas kulkos.
Dar daugiau sumaišties: JAV pareigūnai pažėrė dviprasmiškų ženklų dėl paliaubų Ukrainoje
17:50
Aukščiausi JAV pareigūnai penktadienį pažėrė nevienareikšmiškų ženklų dėl paliaubų Ukrainoje perspektyvų, pakurstydami neapibrėžtumą dėl taikos proceso tuo metu, kai Rusija atsisakė moratoriumo smūgiams prieš Ukrainos energetikos objektus.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio įspėjo, kad Vašingtonas gali pasitraukti iš taikos derybų, jei greitai nepamatys pažangos.
Tačiau kalbėdamas viešnagės Italijoje metu JAV viceprezidentas J. D. Vance'as sakė esąs optimistiškai nusiteikęs dėl ilgiau kaip trejus metus trunkančio karo užbaigimo.
Prezidentas Donaldas Trumpas spaudžia Maskvą ir Kyjivą susitarti dėl paliaubų, tačiau, nepaisant pakartotinių jo administracijos derybų su Rusija, jam nepavyksta iš Kremliaus išgauti jokių didesnių nuolaidų.
Vienas iš nedaugelio įsipareigojimų, kuriuos D.Trumpas išsiderėjo iš Rusijos, – laikinas moratoriumas dėl smūgių Ukrainos energetikos infrastruktūrai – baigėsi penktadienį, pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Maskva savo ruožtu tęsia smūgius Ukrainai. Per išpuolius šiaurės rytiniuose Charkivo ir Sumų regionuose žuvo mažiausiai du žmonės ir dar dešimtys buvo sužeisti, pranešė Ukrainos pareigūnai.
Po susitikimo su Europos pareigūnais Paryžiuje, kurio metu buvo aptariamos paliaubų Ukrainoje perspektyvos, M.Rubio sakė, kad Vašingtonas turi greitai išsiaiškinti, ar paliaubos yra „įmanomos per trumpą laiką“.
„Nes jei ne, tada, manau, mes tiesiog judėsime toliau“, – sakė jis žurnalistams.
Po kelių akimirkų J. D. Vance'as sakė nenorįs iš anksto spręsti apie derybas, bet pareiškė esąs optimistiškai nusiteikęs dėl taikos galimybių.
Didžiojo penktadienio raketos
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasmerkė naujausius išpuolius prieš jo šalį, įvykdytus likus vos kelioms dienoms iki Velykų.
„Taip Rusija pradėjo Didįjį penktadienį – balistinėmis raketomis, sparnuotosiomis raketomis, bepiločiais „Shahed“. Pasityčiojimas iš mūsų žmonių ir miestų“, – sakė V.Zelenskis per „Telegram“.
Rusija tvirtino, kad smogė „pagrindinėms dronų gamybos vietoms“ ir Ukrainos kariniams aerodromams.
Kyjivas anksčiau paskelbė, kad iš Rusijos atgavo 909 savo karių kūnus.
Pradėjęs eiti pareigas D.Trumpas ėmėsi suartėjimo su Kremliumi, kuris kelia nerimą Kyjivui ir įvarė pleištą tarp Jungtinių Valstijų ir jų sąjungininkių Europoje.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praėjusį mėnesį atmetė bendrą JAV ir Ukrainos pasiūlymą dėl visiškų ir besąlygiškų paliaubų, o Kremlius ugnies nutraukimą Juodojoje jūroje susiejo su sąlyga, kad Vakarai panaikins tam tikras jam taikomas sankcijas.
D.Trumpas taip pat ne kartą išreiškė pyktį ir nusivylimą V.Zelenskiu, taip gerokai nutoldamas nuo savo pirmtako Joe Bideno politikos.
Jungtinės Valstijos spaudžia Ukrainą sudaryti susitarimą, kuris suteiktų Vašingtonui plačias galimybes naudotis jos mineraliniais ištekliais.
Kaip teigiama penktadienį paskelbtame Vašingtono ir Kyjivo pasirašytame ketinimų protokole, Ukrainos ministras pirmininkas kitą savaitę lankysis JAV, kur vyks derybos su aukščiausiais amerikiečių pareigūnais, kad iki balandžio 26 dienos būtų sudarytas susitarimas dėl naudingųjų iškasenų ir išteklių.
D.Trumpas nori, kad šis sandoris, pagal kurį Jungtinėms Valstijoms būtų mokamas procentas už pelną iš Ukrainos išteklių ir retųjų mineralų gavybos, būtų kompensacija už J.Bideno laikais Ukrainai suteiktą pagalbą.
„Rusijos pusės strategija“
Prancūzija ketvirtadienį Paryžiuje surengė JAV ir Europos pareigūnų susitikimus ir pareiškė, kad derybomis pradėtas „teigiamas procesas“.
Susitikimuose dalyvavo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, M.Rubio ir JAV pasiuntinys Steve'as Witkoffas.
Europos pareigūnai išreiškė nusivylimą dėl to, kad buvo faktiškai išstumti iš taikos proceso, o Ukraina išreiškė susirūpinimą, kad S.Witkoffas – vienas iš artimiausių D.Trumpo sąjungininkų – yra šališkas dėl Rusijos.
V.Zelenskis ketvirtadienį apkaltino S.Witkoffą priėmus „Rusijos pusės strategiją“, JAV pasiuntiniui pareiškus, kad taikos susitarimas su Maskva priklauso nuo okupuotų Ukrainos teritorijų statuso.
„Jis sąmoningai ar nesąmoningai, nežinau, skleidžia rusiškus naratyvus“, – žurnalistams sakė V.Zelenskis.
Pirmadienį S.Witkoffas „Fox News“ sakė, kad taikos susitarimas priklauso nuo „vadinamųjų penkių teritorijų“ – Ukrainos Donecko, Luhansko, Zaporižios, Chersono ir Krymo regionų, kuriuos Rusija teigia aneksavusi.
Kremlius nori, kad jo pretenzijos į šiuos regionus būtų pripažintos kaip bet kokio taikos susitarimo dalis, o Ukraina su šiuo pasiūlymu nesutinka. Maskva pilnai nekontroliuoja nė vieno iš jų, išskyrus 2014 metais užgrobtą Krymą.
Tuo metu Pekinas penktadienį paneigė, kad kuriai nors karo Ukrainoje pusei suteikė mirtinų ginklų. Toks pareiškimas pasirodė po to, kai V.Zelenskis nurodė turįs informacijos, kad Kinija tiekia ginklus Rusijai.
„Kinijos pusė niekada neteikė mirtinų ginklų jokiai konflikto šaliai ir griežtai kontroliuoja dvejopo naudojimo prekes“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jianas (Lin Dzianas).
Penktadienį Ukraina paskelbė, kad pritaikė sankcijas trims Kinijos bendrovėms.
Rusija 7 metams už kyšio paėmimą įkalino buvusį aukščiausio rango generolą
17:05
Rusijos teismas ketvirtadienį nuteisė buvusį aukščiausio rango generolą septyneriems metams laisvės atėmimo už tai, kad jis paėmė 36 mln. rublių (385,74 tūkst. eurų) kyšį.
53 metų buvęs Rusijos generalinio štabo vadovo pavaduotojas Vadimas Šamarinas buvo suimtas 2024-ųjų gegužę dėl įtarimų, kad 2019–2023 metais mainais už pinigus telefonų gamintojui suteikė gynybos sutartis išpūstomis kainomis.
Nuo tada, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo savo penktąją kadenciją, valdžia ėmė aktyviau kovoti su korupcija, iš dalies dėl pasipiktinimo, kad pinigai švaistomi, kol vyksta karas Ukrainoje.
V.Putino įvykdytas kelių kariuomenės pareigūnų, įskaitant buvusį gynybos ministrą Sergejų Šoigu, pašalinimas iš pareigų praėjusiais metais buvo vertinamas kaip Rusijos karinės struktūros valymas dėl nesėkmių Ukrainoje.
Be septynerių metų laisvės atėmimo bausmės, Maskvos įgulos karinis teismas konfiskavo 36 mln. rublių, pranešė naujienų agentūra RIA.
Advokatas Vladimiras Šelupachinas naujienų agentūrai TASS sakė, kad V.Šamarinas pasirengęs išpirkti savo kaltę kovodamas Ukrainoje – tokia galimybė suteikta tūkstančiams nuteistųjų nuo Maskvos invazijos į Ukrainą pradžios 2022-ųjų vasarį.
„Jei tai bus patvirtinta, Vadimas Šamarinas vyks kaip eilinis kovotojas“, – teigė V.Šelupachinas.
Nuo praėjusių metų Rusijos prokurorai pateikė kaltinimus daugiau kaip dešimčiai kariškių ir gynybos sektoriaus darbuotojų, kurių daugelis buvo kaltinami valstybės pinigų siurbimu siekiant asmeninės naudos.
Keletas pareigūnų, įskaitant buvusį gynybos viceministrą Timurą Ivanovą, kuris kaltinamas pasisavinęs 3,2 mlrd. rublių (34,38 tūkst. eurų) iš vieno Maskvoje įsikūrusio banko, dar laukia teismo nuosprendžio.
