2025-04-23 06:59 Atnaujinta 2025-04-24 00:21

Karas Ukrainoje. Peskovas užtikrino, kad Rusija neketina pulti Baltijos šalių, o iš Ukrainos tikisi tik vieno

Naujausias žinias apie karą Ukrainoje skaitykite žemiau.
D. Peskovas / IMAGO/Alexei Danichev / IMAGO/SNA
D. Peskovas / IMAGO/Alexei Danichev / IMAGO/SNA

Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

Tiesiogiai  30 s.
Naujausi viršuje
Naujausi apačioje

Estija pasienyje su Rusija įkurs karinę bazę

18:46

Estijos karys / INTS KALNINS / REUTERS
Estijos karys / INTS KALNINS / REUTERS

Estija Narvoje įkurs karinę bazę, kad sustiprintų savo sienos su Rusija apsaugą, pareiškė šalies gynybos pajėgų Generalinio štabo viršininkas generolas majoras Vahuras Carusas, praneša nacionalinis transliuotojas ERR.

Numatoma, kad objekte bus dislokuota daugiau kaip 200 Estijos karių ir sąjungininkų padalinių. Jie čia bus nuolat. Kartu numatoma ir rotacija.

„Mieste mums iš dalies atstovauja Estijos gynybos lyga (Estijos gynybos sąjunga – savanoriška sukarinta organizacija), tačiau mūsų tikslas – ten įkurdinti nuolatinius dalinius. <...> Jie vykdys kovinę tarnybą, o paskui grįš, pavyzdžiui, į Jehvį arba Tapą tęsti įprastų mokymų“, – aiškino V.Carusas. Jis patikslino, kad bazėje bus apgyvendinti ir aktyvūs kariai, ir šauktiniai bei rezervistai.

Plačiau skaitykite ČIA.

Tyrimas: Rusijos pusėje prieš Ukrainą kovoja samdiniai iš 48 šalių, tarp jų – ir iš Europos

00:07

„Reuters“/„Scanpix“/Karas Ukrainoje
„Reuters“/„Scanpix“/Karas Ukrainoje

Kare prieš Ukrainą Rusijos pusėje dalyvauja samdiniai iš mažiausiai 48 šalių. „Svarbios istorijos“ (nepriklausoma Rusijos interneto svetainė, kurios specializacija yra tiriamoji žurnalistika, – red.) nustatė 1 500 jų ir išsiaiškino, kaip Maskvoje vyksta užsieniečių verbavimas į Rusijos kariuomenės gretas, tyrimą cituoja ukrainiečių agentūra UNIAN.

Tyrimo duomenimis, vien nuo 2023 m. balandžio iki 2024 m. gegužės per Maskvos verbavimo punktą į kariuomenę galėjo būti įdarbinta daugiau kaip pusantro tūkstančio užsieniečių.

Visą tekstą skaitykite čia.

Zelenskis: bendras Europos darbas lems ilgalaikę taiką

23:25

AFP/„Scanpix“/Volodymyras Zelenskis
AFP/„Scanpix“/Volodymyras Zelenskis

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padarė pareiškimą apie susitikimus Londone, kuriuose kelių šalių atstovai kalbėjo apie požiūrį į taiką.

„Šiandien buvo daug emocijų. Tačiau gerai, kad penkios šalys susitiko priartinti taiką. Ukraina, JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija. Šalys išreiškė savo požiūrį ir gerbė viena kitos pozicijas“, – rašė jis „Telegram“ kanale.

Kartu V.Zelenskis pabrėžė, kad svarbu, jog kiekviena šalis „ne tik dalyvavo, bet ir prasmingai dirbo“.

„Amerikos pusė pasidalijo savo vizija. Ukraina ir kiti europiečiai pristatė savo pokyčius. Ir mes tikimės, kad būtent toks bendras darbas lems ilgalaikę taiką. Esame dėkingi savo partneriams. Ukraina visada veiks pagal savo Konstituciją, ir mes esame visiškai tikri, kad mūsų partneriai, ypač Jungtinės Valstijos, veiks pagal savo tvirtus sprendimus“, – sakė jis.

Pažymėtina, kad V.Zelenskis prie savo pranešimo pridėjo nuorodą į buvusio JAV valstybės sekretoriaus Mike'o Pompeo pareiškimą, pavadintą „Krymo deklaracija“, kuriame teigiama štai kas:

„Jungtinės Valstijos dar kartą patvirtina, kad savo politika atsisako pripažinti Kremliaus pretenzijas į suverenitetą dėl jėga užgrobtos teritorijos“.

Po susitikimo Londone Ukrainos Prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas pareiškė, kad šalys surengė išsamų dialogą, kuriuo siekiama teisingos ir tvarios taikos Ukrainoje. Jis pridūrė, kad Ukraina yra dėkinga savo partneriams už tvirtą paramą ir bendrą norą kuo greičiau nutraukti karą.

Tuo tarpu Baltieji rūmai teigia, kad D. Trumpas tampa vis nekantresnis ir nusivylęs derybomis, o spaudos sekretorė Caroline Leavitt pareiškė, kad prezidentas V.Zelenskis „juda ne ta kryptimi“.

Prancūzų ir JK kariai surengė kariavimo mieste pratybas, pasinaudodami Ukrainos įžvalgomis

22:33

Karinės pratybos Prancūzijoje / SAMEER AL-DOUMY / AFP
Karinės pratybos Prancūzijoje / SAMEER AL-DOUMY / AFP

Prancūzijos svetimšalių legiono nariai ir Jungtinės Karalystės (JK) kariai pradėjo bendras karines pratybas Prancūzijos šiaurės rytuose, kurių metu bus naudojamasi kariavimo mieste patirtimi, įgyta per karą Ukrainoje, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas.

Prancūzų karininkas, sėdintis ant britų šarvuočio, užmaskuoto šakomis nedideliame Žofrekoro mieste, išvertė įsakymus britų ginkluotiems pėstininkų būriams.

Prancūzijos svetimšalių legionas ir Velso karališkasis pirmasis batalionas priklausė komandai, kuri antradienį per dviejų savaičių trukmės mokomąsias pratybas bandė užimti šį 5 tūkst. gyventojų turintį miestą.

Pratybos rengiamos tuo metu, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir britų ministras pirmininkas Keiras Starmeris vadovauja Europos pastangoms siųsti į Ukrainą taikos palaikymo pajėgas po to, kai baigsis nuo 2022 metų trunkantis Rusijos karas prieš Ukrainą.

Visą tekstą skaitykite čia.

Baltieji rūmai: Trumpas yra nusivylęs, jo kantrybė senka, o Zelenskis juda klaidinga kryptimi

22:20

Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt / Alex Brandon / AP
Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt / Alex Brandon / AP

JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra nusivylęs derybų dėl karo Ukrainoje užbaigimo tempu, o Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis derybų klausimu neva „juda klaidinga kryptimi“.

Tokį pareiškimą padarė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt. Pasak jos, D.Trumpo kantrybė „senka“.

„Jis nori daryti tai, kas teisinga pasauliui. Jis nori matyti taiką. Jis nori, kad žudynės liautųsi, bet tam reikia, kad to norėtų abi karo pusės. Ir, deja, panašu, kad prezidentas Zelenskis juda ne ta kryptimi“, – cituoja ją „Reuters“.

K.Leavitt taip pat pabrėžė, kad D.Trumpas neprašė Ukrainos pripažinti Krymą Rusijos  dalimi.

„Kaip teisingai pažymėjo prezidentas D.Trumpas, būtent prezidentas B.Obama 2014 m. leido Rusijai užgrobti Krymą. Prezidentas neprašo Ukrainos pripažinti Krymą. Niekas jų to neprašė. Jis prašo šalių sėsti prie derybų stalo pripažįstant, kad šis karas pernelyg ilgai buvo žiaurus. Kad būtų pasiektas geras susitarimas, abi šalys turi likti šiek tiek nelaimingos“, – tęsė Baltųjų rūmų atstovė spaudai.

Leavitt taip pat priekaištavo prezidentui V.Zelenskiui, kad jis „bando vesti šias taikos derybas per spaudą“, o tai, anot jos, „prezidentui nepriimtina“ ir kad derybų procesas turėtų vykti už uždarų durų.

„Prezidento nacionalinio saugumo komanda, jo patarėjai investavo daug laiko, energijos ir pastangų, kad užbaigtų šį karą. Amerikos mokesčių mokėtojai šioms pastangoms skyrė milijardus dolerių. Ir jau gana. Prezidentas yra nusivylęs. Jo kantrybė baigiasi“, – sakė K.Leavitt.

Peskovas užtikrino, kad Rusija neketina pulti Baltijos šalių, o iš Ukrainos tikisi tik vieno

21:51

D. Peskovas / IMAGO/Alexei Danichev / IMAGO/SNA
D. Peskovas / IMAGO/Alexei Danichev / IMAGO/SNA

Jei Ukrainos kariuomenė sudės ginklus ir paliks Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono sričių teritorijas, kariniai veiksmai „bus nedelsiant nutraukti“, interviu prancūzų leidiniui „Le Point“ sakė Rusijos vadovo Vladimiro Putino spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas.

„Mūsų Konstitucijoje yra keturi regionai. Ukrainos kariuomenė turi sudėti ginklus ir pasitraukti. Jei ji tai padarys, kariniai veiksmai bus nedelsiant nutraukti“, – sakė jis.

Jis taip pat sakė, kad „Rusija savo tikslų sieks taikiomis ar karinėmis priemonėmis“, ir šie tikslai nesikeičia nuo karo pradžios. Vienas iš jų, pridūrė jis, yra neutralus Ukrainos statusas.

„Vienų šalių saugumas neturėtų būti užtikrinamas kitų šalių saugumo sąskaita. Jei norite užtikrinti Ukrainos saugumą ir įtraukti ją į NATO, pažeidžiate Rusijos saugumą. Todėl neutralus Ukrainos statusas yra būtinas“, – sakė Kremliaus atstovas.

Pasak D.Peskovo, Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio atsistatydinimo Rusija nereikalauja, tačiau bet kokių jo pasirašytų dokumentų teisėtumas gali būti „teisiškai kvestionuojamas“.

„Rusija neketina pulti Baltijos šalių“

Kartu jis patikino, kad Rusija neketina pulti Baltijos šalių, Suomijos ir Švedijos, kurios priklauso NATO.

„Rusija neturi jokių problemų ar teritorinių pretenzijų Baltijos šalims, nors jose gyvena rusai, jų interesai nuolat pažeidžiami, į tai Briuselis nekreipia nė menkiausio dėmesio“, – pažymėjo D. Peskovas.

Kalbėdamas apie Suomiją ir Švediją, kurios įstojo į NATO, jis pabrėžė, kad Rusija „imasi priemonių savo saugumui užtikrinti“, tačiau pridūrė, kad Rusijos Federacija su jomis nekonfliktuoja.

„Laimei, nei Baltijos šalyse, nei Suomijoje rusai nėra apšaudomi iš tankų ar kovinių lėktuvų, kaip kad nuo 2014 m. vyksta Donbase. Ir Baltijos šalyse nevyksta pilietinis karas, kur reguliarioji kariuomenė naikina rusus vien todėl, kad jie yra rusai“, – pabrėžė D. Peskovas.

Pažymėtina, kad Kremlius ilgą laiką tikino neketinantis pulti ir Ukrainos, tačiau visus pažadus sulaužė ir 2022 metais pradėjo plataus masto invaziją. 

„Europa nėra suvereni“

Jis apkaltino Europą, kad ji „nori karo, o ne derybų“ ir „dirba Bideno administracijai“ (Joe Bidenas – ankstesnis JAV prezidentas, – red.).

„Europa nėra suvereni; ji darė tai, ko prašė Bideno administracija, tarsi kiekvienas prezidentas, kiekvienas ministras pirmininkas būtų jos patarėjas“, – sakė D. Peskovas.

Dabar, anot jo, „Vašingtonas kalba apie taiką, o europiečiai, atsakingi už taikos savo žemyne užtikrinimą ateityje, kalba tik apie karą“.

„Trumpas yra galingas politinis lyderis“

D. Peskovas gyrė JAV prezidentą Donaldą Trumpą ir įvardijo, kas jį vienija su Rusijos diktatoriumi V. Putinu.

„Abu jie supranta, kad atsisakyti dialogo yra absurdiška. Juos vienija noras sudėtingiausius klausimus spręsti diskusijomis. Būtent to trūko ankstesnei J. Bideno administracijai. Valdant Bidenui ir Obamai (Barackui Obamai, buvusiam JAV prezidentui – red.) amerikiečiai mums taip pat davė demokratijos pamokas. Bet pažiūrėkite, ką teko išgyventi D. Trumpui ir jo šeimai! Trumpui pavyko sugrįžti, nes jis yra galingas politinis lyderis, taip pat dėl to, kad jo asmenybė yra labai stipri!“

Kaip anksčiau pranešė UNIAN, JAV administracija balandžio 23 d. Londone vyksiančioms deryboms parengė taikos susitarimą, pagal kurį Rusija išlaiko beveik visas iš Ukrainos užgrobtas teritorijas. Kartu į sąlygas neįtrauktos aiškios JAV saugumo garantijos Ukrainai. Balandžio 23 d. Londone amerikiečių delegacija šį planą turėjo aptarti su Ukrainos atstovais.

Tačiau derybos buvo atšauktos. Tapo žinoma, kad JAV valstybės sekretorius Marco Rubio atsisakė dalyvauti derybose, nes Kyjivas davė aiškiai suprasti, kad atmeta Krymo pripažinimą kaip Rusijos. „Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis aiškiai pareiškė, kad yra atviras deryboms su Rusija, tačiau Kyjivas nesutiks su susitarimu, kuriuo pripažįstama Maskvos kontrolė Kryme“, – rašė CNN.

JAV valstybės sekretoriui Marco Rubio atsisakius skristi į jas, panašius sprendimus priėmė ir Prancūzijos bei Vokietijos užsienio reikalų ministrai. Tačiau jie paskelbė apie planuojamas dvišales Ukrainos ir Didžiosios Britanijos aukščiausių diplomatų derybas.

Peskovas: ruošiamasi Putino ir Trumpo susitikimui

21:05

D. Peskovas / IMAGO/Ramil Sitdikov / IMAGO/SNA
D. Peskovas / IMAGO/Ramil Sitdikov / IMAGO/SNA

Šiuo metu vykdomi parengiamieji darbai JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino susitikimui.

Tai pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, praneša „RBC-Ukraina“, remdamasi jo interviu „Le Point“.

Interviu metu D.Peskovas buvo paklaustas, kokios turėtų būti V. Putino ir D.Trumpo susitikimo sąlygos.

„Susitikimas turi būti produktyvus. Ir D.Trumpas, ir V.Putinas nori rezultatų. Todėl ir vyksta parengiamasis darbas“, – atsakė Kremliaus atstovas spaudai.

D. Peskovas teigė, kad Rusijos ir JAV santykiai yra atskiras klausimas, tačiau „išspręsti konfliktą su Ukraina neatkūrus normalių Vašingtono ir Maskvos santykių neįmanoma“.

Kartu D.Peskovas pažymėjo, kad D.Trumpas niekada neįvardijo taikos susitarimo pasirašymo termino.

„Trumpas niekada nenurodė nė menkiausios datos. Ir mes nemanome, kad terminas būtų tinkamas. Nes Putinas remia paliaubas“, – sakė D.Peskovas.

Dar vasario pabaigoje „Le Point“ rašė, kad D.Trumpas esą gali atvykti į Maskvą gegužės 9 d. susitikti su V.Putinu. Žiniasklaida rašė, kad tokiu būdu D.Trumpas „nori švęsti bendrą pergalę“ derybų dėl Rusijos karo prieš Ukrainą nutraukimo kontekste.

Vėliau D.Trumpas atsakė į šiuos gandus ir pažymėjo, kad gegužės 9 d. į Maskvą nevyks.

Kremlius neseniai paskelbė, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo vizito į gegužės 9 d. paradą Maskvoje galimybė tarp abiejų šalių nebuvo aptarta.

Trumpas pažėrė kritikos Zelenskiui dėl Krymo

20:20 Atnaujinta 20:47

JAV prezidentas Donaldas Trumpas / RS/MPI/Capital Pictures / RS/MPI/Capital Pictures
JAV prezidentas Donaldas Trumpas / RS/MPI/Capital Pictures / RS/MPI/Capital Pictures

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad susitarimas dėl paliaubų Ukrainoje yra labai arti tikslo, tačiau sukritikavo ukrainiečių lyderį Volodymyrą Zelenskį dėl jo atsisakymo pripažinti okupuotą Krymą Rusijos teritorija. 

„Būtent dėl tokių provokuojančių pareiškimų kaip Zelenskio taip sunku išspręsti šį karą“, – savo socialiniame tinkle „Truth Social“ nurodė D. Trumpas ir pridūrė, kad „esame labai arti susitarimo.“

Antradienį leidinys „Financial Times“ (FT) nurodė, kad Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas pasiūlė sustabdyti Rusijos invaziją į Ukrainą ties dabartine fronto linija.

Rusijos vadovas nurodė, kad būtų pasirengęs atsiimti Maskvos pretenzijas į dalį Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios – keturių sričių, kurias ji iš dalies yra okupavusi.

Pasak FT, mainais Jungtinės Valstijos gali sutikti su kitais svarbiais Rusijos reikalavimais, įskaitant 2014 metais aneksuoto Krymo pusiasalio suvereniteto pripažinimą ir draudimą Ukrainai stoti į NATO.

Visą tekstą skaitykite čia.

Rubio: JAV geriau supranta Rusijos poziciją dėl Ukrainos

19:22

Marco Rubio / BRENDAN SMIALOWSKI / AFP
Marco Rubio / BRENDAN SMIALOWSKI / AFP

Po dvišalių konsultacijų Jungtinės Valstijos geriau supranta Rusijos poziciją dėl Ukrainos, pareiškė valstybės sekretorius Marco Rubio.

„Sakyčiau, kad įsigilinome į Rusijos poziciją. Dabar ją suprantame geriau, nes po trejų metų tylos iš tikrųjų su jais kalbėjomės“, – sakė politikas.

Valstybės sekretorius taip pat nepraranda vilties, kad artimiausiu metu pavyks pasiekti taikos susitarimą tarp Ukrainos ir Rusijos, nes „tai baisus karas, ir jis turi baigtis, nes nėra karinio sprendimo“.

„Padarėme viską, ką galėjome. Daug laiko ir energijos skyrėme aukščiausiu mūsų vyriausybės lygiu. Tą darysime ir toliau, kol bus realus kelias į priekį. Jei tam tikru momentu nuspręsime, kad esame per daug nutolę vienas nuo kito ir nepakankamai judame į priekį, gali tekti pereiti prie kitų prioritetų, nes pasaulyje vyksta daug svarbių dalykų“, – sakė M.Rubio.

Pasak politiko, tai nėra JAV karas, tačiau šalis stengiasi padėti jį užbaigti.

„Jie gali būti per toli vienas nuo kito, bet tikiuosi, kad ne. Turime būti optimistai. Turime būti pasirengę – kaip ir mes – daryti viską, ką galime, kad abi pusės suartėtų. Tikėkimės, kad mums pavyks, bet galiausiai tai priklauso ne nuo mūsų. Tai priklauso nuo Rusijos ir Ukrainos. Jos turi nuspręsti, kad nori suartėti, o mes turime pradėti matyti pažangą“, – pabrėžė JAV valstybės sekretorius.

Primename, kad Marco Rubio atsisakė dalyvauti derybose dėl Ukrainos, kurios turėjo vykti balandžio 23 d. Londone. Agentūra „Reuters“ pažymėjo, kad šis sprendimas sudavė smūgį aukšto lygio deryboms, kuriomis siekiama rasti būdų, kaip nutraukti Rusijos karą prieš Ukrainą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina svarsto visus derybų formatus, kurie padėtų nutraukti ugnį. Jis pažymėjo, kad tai turėtų būti bendras visų partnerių prioritetas – gelbėti gyvybes.

Putinas pareikalavo gaminti dar daugiau ginklų ir ruoštis naujiems karams

18:54

Vladimiras Putinas / Reuters
Vladimiras Putinas / Reuters

Trečiadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per Karinės ir pramonės komisijos posėdį pareiškė, kad Rusija turėtų plėsti savo gynybos pramonės pajėgumus, kad galėtų pasirengti būsimiems kariniams konfliktams.

Pasak V.Putino, Rusijos gynybos gamyklos neva jau padvigubino karinės įrangos, ryšių ir elektroninio karo sistemų gamybą, o Ukrainoje kovojančiai kariuomenei nusiuntė 4 000 šarvuočių ir tankų, 180 lėktuvų ir sraigtasparnių bei daugiau kaip 1,5 mln. dronų, įskaitant 4 000 FPV dronų.

„Puikiai žinau, ir daugelis čia esančių žmonių, kurie šiandien dalyvauja mūsų susitikime, tai žino taip pat gerai kaip ir aš: šių gynybos priemonių vis dar trūksta. Nepakanka“, – skundėsi V.Putinas.

Jis pridūrė, kad karinė pramonė šiems metams išsikėlė „dar ambicingesnius“ uždavinius nei anksčiau, o gynybos gamyklų pajėgumų didinimo programa palies daugiau kaip 400 įmonių.

„Reikėtų kuo labiau atsižvelgti į pasaulines karinių technologijų vystymosi tendencijas, t. y. prognozuoti ir suprasti, kokie gali būti potencialūs ginkluoti konfliktai ateityje, o ateitis sparčiai artėja“, – perspėjo V.Putinas, kurį cituoja laikraštis „The Moscow Times“.

Būtina paspartinti robotų kompleksų, bepiločių katerių, karinio jūrų laivyno sistemų, lazerinių ginklų, galinčių smogti dronams ir lėktuvams, gamybą, išvardijo V.Putinas.

„Be to, laikantis nustatytų terminų ir užduočių, būtina baigti formuoti orbitinį erdvėlaivių sąstatą <...>, skirtą visų rūšių žvalgybai vykdyti <...> intensyvinti saugomų vietinių programinės įrangos produktų gamybą ir naudojimą bei dirbtinio intelekto srities pasiekimus, kad jie būtų taikomi integruotose automatizuotose karinio valdymo sistemose“, – sakė V.Putinas.

„Rosstat“ duomenimis, su karine pramone susijusios šakos per pastaruosius dvejus metus padidino gamybos apimtis 50-70 proc. ir sudarė beveik visą oficialiosios statistikos skelbiamą pramonės augimą.

Andrijus Jermakas: Ukraina yra įsipareigojusi tarpininkaujant JAV užbaigti karą su Rusija

18:21

Andrijus Jermakas / Danylo Antoniuk / ZUMAPRESS.com
Andrijus Jermakas / Danylo Antoniuk / ZUMAPRESS.com

Ukraina trečiadienį pareiškė esanti įsipareigojusi tarpininkaujant Vašingtonui užbaigti karą su Rusija po to, kai JAV viceprezidentas J. D. Vance'as pagrasino pasitraukti iš derybų, jei greitai nebus susitarta dėl taikos susitarimo.

„Pabrėžėme, kad esame įsipareigoję palaikyti JAV prezidento Donaldo Trumpo taikos pastangas“, – sakė Volodymyro Zelenskio administracijos vadovas Andrijus Jermakas po derybų Londone su Kyjivo sąjungininkų atstovais.

„Esame dėkingi savo partneriams už tvirtą paramą ir bendrą norą kuo greičiau užbaigti karą“, – pridūrė jis.

Kitas atnaujinimas po   30 s.
Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą