Svarbiausios naujienos
- Trumpas paskelbė pareiškimą apie karo Ukrainoje įšaldymą ir demilitarizuotą zoną
- Ekspertas pakomentavo, kaip Ukraina gali sukelti chaosą smogdama ne paradui
- Kilpa veržiasi: rusiškos naftos kaina nukrito 40 proc. žemiau nei biudžete numatytas lygis
- Ukrainos pajėgos galėjo imtis gudrių žingsnių Kursko srityje
- Ramzanas Kadyrovas pareiškė, kad paprašė Putino atleisti jį iš pareigų
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Trumpas paskelbė pareiškimą apie karo Ukrainoje įšaldymą ir demilitarizuotą zoną
22:18 Atnaujinta 21:16
Pasak Keitho Kelloggo, Ukraina esą nori sukurti 30 km demilitarizuotą zoną.
Ukraina nori įšaldyti karą, kurį Rusija vykdo prieš ją palei dabartinę sąlyčio liniją.
Tokį pareiškimą „Fox News“ eteryje padarė JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis atstovas Ukrainai K.Kelloggas. Jis taip pat pareiškė Kyjivo norą „sukurti 30 km demilitarizuotą zoną“.
JAV prezidento specialusis atstovas pridūrė, kad jei Rusija sutiks nutraukti ugnį kare prieš Ukrainą, D.Trumpas galės užtikrinti, kad šios ugnies nutraukimo būtų laikomasi.
Lietuva ir Latvija „blokuoja“ Fico ir Vučičiaus lėktuvus: negali patekti į Maskvą
23:19
Latvijos ir Lietuvos valdžios institucijos uždraudė Serbijos prezidento Aleksandro Vučičiaus lėktuvui skristi per jų oro erdvę pakeliui į Rusiją, kurią jis planuoja aplankyti per pergalės Didžiajame Tėvynės kare 80-ųjų metinių minėjimą.
Pasak Serbijos laikraščio „Novosti“, Vilnius atsisakymą leisti skrydį paaiškino „techniniu ir diplomatiniu jautrumu“. Vėliau panašų sprendimą priėmė ir Ryga, aiškindama jį „politiniu jautrumu dėl Serbijos lėktuvo skrydžio tikslo“.
Be to, laikraštis praneša, kad Lenkija ir Lietuva anksčiau uždraudė Slovakijos ministrui pirmininkui Robertui Fico skraidyti jų oro erdvėje.
Rusijos ataka Zaporižioje: mieste kilo gaisras, po griuvėsiais yra žmonių
22:56
Gegužės 6 d. vakare Rusijos kariuomenė atakavo Zaporižią iš bepiločių lėktuvų; mieste kilo gaisras, po griuvėsiais tikriausiai yra žmonių.
Tai pranešė OVA pirmininkas Ivanas Fiodorovas.
OVA pranešė, kad dėl Rusijos puolimo mieste apgadinti pastatai. Preliminariai po griuvėsiais yra žmonių.
Be to, pasak I.Fiodorovo, dėl priešo atakos viename iš miesto rajonų kilo gaisras.
Vėliau paaiškėjo, kad, preliminariais duomenimis, rusai atakavo infrastruktūros objektą.
Informacija apie aukas tikslinama.
Dėl Ukrainos dronų atakų Maskvoje uždaryti oro uostai: įspėja apie skrydžių vėlavimus
22:48
Maskvos oro uostuose gali vėluoti skrydžiai, nes jie laikinai negalėjo priimti lėktuvų, gegužės 6 d. savo „Telegram“ kanale pranešė „Rosaviacija“ atstovas Artiomas Korenjaka.
Pasak jo, dėl oro erdvės naudojimo apribojimų centrinės Rusijos oro uostai buvo laikinai uždaryti, todėl į Maskvą skrendantys lėktuvai buvo siunčiami į pakaitinius aerodromus. „Dėl pavėluoto lėktuvų atvykimo į pirminius paskirties oro uostus galimi vėlavimai vėlesniuose skrydžiuose“, – sakė A.Korenjaka.
„Gegužės 6 d. popietę dėl Ukrainos bepiločių orlaivių atakų laikinai buvo uždaryti Maskvos Žukovskio, Vnukovo ir Domodedovo oro uostai, taip pat Žemutinio Naugardo, Kalugos, Tambovo ir Jaroslavlio oro uostai.“
„Kaip pranešė „Telegram“ kanalas „Ostorožno, novosti“, kai kurie į Maskvą vykstantys skrydžiai buvo nukreipti į Saratovą, Kazanę, taip pat į Žemutinį Naugardą ir Uljanovską.“ Į Saratovo oro uostą buvo nukreipta dešimt lėktuvų, skridusių į Maskvą, „RIA Novosti“ pranešė oro uosto spaudos tarnyba. Vienu atveju keleiviai pusantros valandos po lėktuvo nusileidimo Saratove nebuvo įleisti į oro uostą, rašo „Ostorožno, novosti“.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
NATO vadovas teigia, kad Merzo lyderystė aljansui yra labai svarbi
20:07
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte antradienį pasveikino vokiečių konservatorių lyderį Friedrichą Merzą, kuris buvo išrinktas Vokietijos kancleriu, sakydamas, kad tikisi bendradarbiauti siekiant išlaikyti tvirtą Atlanto aljansą.
„Jūsų vadovavimas bus labai svarbus, mums bendradarbiaujant, kad užtikrintume, jog esame pasirengę ir pajėgūs atgrasyti ir gintis dėl mūsų žmonių saugumo“, – socialiniame tinkle „X“ parašė M.Rutte.
Šakalienė: Lietuva ir Lenkija vieningai ragins NATO nares labiau finansuoti gynybą
19:59
Lietuva ir Lenkija NATO viršūnių susitikime Hagoje vieningai ragins Aljansą didinti finansavimą svarbiausiems gynybos poreikiams, sako krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.
„Į gynybą turime investuoti daugiau, investuoti dabar ir investuoti būtent į gynybą, dirbtinai neišplečiant gynybos finansavimo sąvokos — bendros ir kietos pozicijos nuosekliai laikysimės artėjančiame Hagos NATO viršūnių susitikime“, – Krašto apsaugos ministerijos antradienį išplatintame pranešime teigė D.Šakalienė.
Taip ji kalbėjo po susitikimo su Lenkijos gynybos ministru Wladyslawu Kosiniaku-Kamyszu.
Pasak ministerijos, susitikime daugiausia aptarti bendri regioniniai sprendimai kaip stiprinti NATO šiaurės ir rytų flango gynybą, transatlantiniai ir Europos saugumo ryšiai, Lenkijos siūlymai Europos gynybos finansavimui didinti, parama Ukrainai, Hagos viršūnių susitikimo, kuris vyks birželį, darbotvarkė.
D.Šakalienė taip pat kalbėjo konferencijos „Defence 24 Days“ panelinėje diskusijoje „Nauji gynybos sistemos pagrindai: „ReArm Europe“ – galimybė siekti nepriklausomybės ginkluotės srityje“, kur pabrėžė kad Europa turėtų stiprinti savo gynybos pajėgumus, didinti įsipareigojimus NATO ir tapti stipresne geopolitine jėga.
Pasak ministerijos, Lietuvos ir Lenkijos santykiai pastaraisiais metais ypač stiprėjo saugumo ir gynybos srityse, atliepiant augančius regioninius iššūkius.
Abi šalys aktyviai bendradarbiauja NATO ir Europos Sąjungos (ES) rėmuose, siekdamos stiprinti rytinį Aljanso flangą – nuo bendrų karinių pratybų iki infrastruktūrinių projektų, tokių kaip siūloma gynybos linija prie ES sienos su Rusija ir Baltarusija.
Per Rusijos balistinės raketos smūgį Sumuose žuvo trys žmonės
19:35 Atnaujinta 19:56
Per Rusijos balistinės raketos smūgį Sumuose, Ukrainos rytuose, antradienį žuvo trys žmonės, o dar 11 buvo sužeisti, pranešė pareigūnai, pridūrę, kad taip žuvusiųjų ir sužeistųjų yra vaikų.
„Pirminiais duomenimis, priešas balistine raketa smogė civilinei infrastruktūrai Sumų rajone“, – pranešė Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba
„Yra žinoma, kad trys žmonės žuvo (du mirė ligoninėje, įskaitant vieną vaiką) ir 11 buvo sužeisti, įskaitant penkis vaikus“, – priduriama jos pranešime.
Gelbėjimo tarnybos išplatintose nuotraukose matyti, kaip ugniagesiai gesina gaisrą privačiame, griuvėsiais virtusiame name.
Maskva suintensyvino savo veiksmus Sumų srityje, kur siekia sukurti „buferinę zoną“ po to, kai neseniai išstūmė Kyjivo pajėgas iš Rusijos pasienio Kursko srities.
Šis smūgis surengtas po dronų atakų Rusijoje, pareikalavusių vienos moters gyvybės.
Dėl dronų atakų teko apriboti eismą daugiau nei dešimtyje Rusijos oro uostų, įskaitant ir Maskvoje, likus kelioms dienoms iki planuojamo karinio parado Raudonojoje aikštėje.
Ekspertas pakomentavo, kaip Ukraina gali sukelti chaosą smogdama ne paradui
19:00
Ukrainos aviacijos ekspertas, Valstybinio aviacijos muziejaus vyriausiasis tyrėjas Valerijus Romanenka interviu „Radio NV“ atskleidė, kur ir kada Ukrainos pajėgos gali smogti, kad sugadintų rusams gegužės 9 d. šventę.
– Mes tiksliai suprantame: tai ne sutapimas, kad gegužės 9-osios išvakarėse nežinomi dronai pradėjo masiškai skraidyti visoje Rusijoje, konkrečiai ir Maskvos srityje. Kokią vertę tame įžvelgiate? Ar čia daugiau simbolikos, ar gali būti, kad Podolske, kuris yra prie Maskvos, gali būti taikinių, kurie svarbūs būtent Ukrainos kariuomenei?
– Pusiaukelėje į Podolską yra keletas labai įdomių taikinių. Ten yra ir rusiškos priešlėktuvinės gynybos įrangos gamintojų, ir kūrėjų. Todėl Maskvos srityje, kur tik skrenda raketa ar dronas, visur galima rasti ką nors naudingo, į ką galima pataikyti, kokį nors objektą.
[Tai] taip pat gali būti vertinama kaip taikinių treniruotė, siekiant pamatyti, kaip dronai praskrenda, kokia skylėta ar tanki yra Rusijos priešlėktuvinė gynyba. Rytoj pamatysime, ar tai buvo kokia nors specialioji misija.
Gana masyvi [ataka] – 100 dronų – tai ne keli dronai, kurie pradrėskė vieno iš Kremliaus bokštų stogą, bet ir skaičius, galintis padaryti rimtos žalos.
Be to, jei į Maskvą pavyko nuskristi net 19 mūsų dronų, yra vilties, kad [gegužės] 9 d., jei bus priimtas sprendimas sužlugdyti gegužės 9 d. rusų paradą, vienas ar du dronai vis dėlto nuskris. Ir to pakaks, kad ten kiltų chaosas.
– Sutrikdyti gegužės 9 d. paradą – kokia forma tai gali būti? Jo atšaukimu, oro pavojaus paskelbimu, kuris nuskambės Maskvoje? Ką turite omenyje sakydamas, kad turime tokią galimybę?
– Pirma, jei mums pavyks smogti ne pačiame parade, manau, kad tai būtų gana neutralus variantas. Jei smogsime per paradą, tribūnose jau bus daugelio šalių atstovai.
O smogti galima likus vienai ar dviem valandoms iki parado pradžios, kariuomenės, kuri eis per Raudonąją aikštę, susitelkimo vietose, jos yra žinomos. Gorkio gatvėje. Ten būtinai dešimtis kilometrų stovi didžiulė kolona. Ir tai nėra pagrindinė vieta. Prieš paradą galima rasti kelias šių karių susitelkimo vietas.
Jei jiems būtų smūgiuojama ir kažkas būtų išvedama iš rikiuotės, tada sutrinka eisenos tvarka, yra kolonų su konkrečiomis vietomis, be to, Rusijos karo akademijų absolventai taip pat nesusirenka likus penkioms minutėms iki parado.
Net dviejų ar trijų dronų pasirodymas virš Maskvos jau yra oro pavojaus signalas, ir jau nuo pakylos visi bėgs
Ir apskritai, jei bus suduotas toks išankstinis smūgis, tai parado eiga bus kritinės būklės, jis gali būti sutrikdytas arba bus chaosas kolonoms einant per Raudonąją aikštę. Ir to pakanka.
Net dviejų ar trijų dronų pasirodymas virš Maskvos jau yra oro pavojaus signalas, ir jau nuo pakylos visi bėgs.
Jei rusams nėra nieko švento, kai jie smogia mums per tikras šventes, tai galima neleisti jiems surengti šios rusiškos „pergalės“ šventės. Tai, mano nuomone, būtų labai tinkama.
Ir tai bus transliuojama visai Rusijai. Ir visa Rusija pamatys, kokia pažeidžiama yra jos pačios teritorija, net jos sostinė.
„III pasaulinis karas gali kilti per 5-10 metų“: paskaičiavo, kiek vakariečių taip mano
18:09
Praėjus aštuoniasdešimčiai metų po Antrojo pasaulinio karo, apklausa rodo, kad daug amerikiečių ir vakarų europiečių mano, jog per dešimtmetį gali kilti dar pražūtingesnis trečiasis pasaulinis konfliktas, kurio labiausiai tikėtina priežastis – įtampa su Rusija.
Europai ruošiantis minėti 80-ąsias karo pabaigos metines, „YouGov“ apklausa taip pat parodė, kad didžioji dauguma apklaustųjų mano, jog Antrojo pasaulinio karo metu ir prieš jį vykę įvykiai yra aktualūs ir šiandien, todėl apie juos ir toliau turi būti mokoma jaunoji karta.
Penkiose apklaustose Europos šalyse (Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje ir Ispanijoje) nuo 41 proc. iki 55 proc. respondentų teigė manantys, kad kitas pasaulinis karas per artimiausius 5-10 metų yra labai arba gana tikėtinas. Tokiai nuomonei pritaria 45 proc. amerikiečių, skelbia dienraštis „The Guardian“.
Nuo 68 proc. iki 76 proc. skirtingų šalių respondentų teigė manantys, jog bet koks naujas konfliktas bus susijęs su branduoliniais ginklais, o nuo 57 proc. iki 73 proc. respondentų taip pat teigė, kad Trečiasis pasaulinis karas pareikalaus daugiau aukų nei 1939-1945 m. Daug (25-44 proc.) manė, kad jame žūtų daugiausia žmonių pasaulyje.
Dauguma žmonių (nuo 66 proc. Italijoje iki 89 proc. Jungtinėje Karalystėje) teigė manantys, jog jų šalis būtų įtraukta į tokį karą, tačiau tik mažuma (nuo 16 proc. Italijoje iki 44 proc. Prancūzijoje) manė, kad jų ginkluotosios pajėgos būtų pajėgios juos apginti.
Priešingai, 71 proc. amerikiečių teigė pasitikintys JAV kariuomene. Labiausiai tikėtina kito pasaulinio karo priežastimi 72-82 proc. vakarų europiečių ir 69 proc. amerikiečių laikė Rusiją, po jos sekė islamo terorizmas.
Tačiau daugelis europiečių tą patį manė ir apie ligšiolinę Europos sąjungininkę JAV: dauguma Ispanijos (58 proc.), Vokietijos (55 proc.) ir Prancūzijos (53 proc.) gyventojų mano, kad įtampa su JAV kelia didelę arba vidutinę grėsmę taikai žemyne.
Prisimenant Antrąjį pasaulinį karą, respondentai Prancūzijoje (72 proc.), Vokietijoje (70 proc.) ir Jungtinėje Karalystėje (66 proc.) labiausiai linkę teigti, kad apie šį konfliktą žino labai daug arba gana daug, o Ispanijoje, kuri jame nedalyvavo, – mažiausiai (40 proc.).
Apie 77 proc. prancūzų teigė, kad mokykloje apie karą buvo mokomi daug arba pakankamai daug, palyginti su 60 proc. vokiečių, 48 proc. britų ir tik 34 proc. ispanų. Jaunesnės kartos atstovai dažniau teigė, kad buvo mokomi daug.
„YouGov“ apklausa vyko balandžio 3-16 dienomis. Šios apklausos nėra reprezentatyvios klasikine, tikimybinės atrankos prasme, tačiau dėl taikomų metodų (svertų koregavimų ir modeliavimo) jų rezultatai dažnai yra artimi realybei ir plačiai naudojami žiniasklaidoje bei akademiniuose tyrimuose. Plačiau apie rezultatus galima paskaityti anglų kalba ČIA.
Antras kartas nemelavo: Vokietijos parlamentas palaikė Merzo kandidatūrą į šalies kanclerius
17:22
Vokietijos parlamentarai antradienį palaikė Friedricho Merzo kandidatūrą į šalies kanclerio postą po to, kai pirmajame ture jam nepavyko surinkti pakankamai balsų, pranešė transliuotojas DW.
Už 69-erių F.Merzą balsavo 325, prieš – 289 parlamentarai. Vienas deputatas susilaikė ir trys balsalapiai buvo negaliojantys.
Pirmajame balsavime jam pritrūko šešių balsų.
Netikėtas F.Merzo pralaimėjimas antradienio rytą – pirmasis toks pokario Vokietijos istorijoje – sukėlė valandų valandas trukusias partijų diskusijas, kada ir kaip balsuoti iš naujo.
Pagal Konstituciją antrasis turas galėjo būti surengtas per 14 dienų, tačiau dauguma parlamentarų pritarė siūlymui jį rengti antradienį.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ramzanas Kadyrovas pareiškė, kad paprašė Putino atleisti jį iš pareigų
17:13
Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas, atsižvelgdamas į gandus apie galimą jo atsistatydinimą, antradienį, pareiškė, kad jis pats paprašė Rusijos vadovo atleisti jį iš pareigų. Apie tai jis kalbėjo komentare naujienų portalui „Čečnia segodnia“.
R.Kadyrovas aiškino, kad kitas žmogus tariamai turės „savo iniciatyvas ir savo viziją“. Čečėnijos vadovas taip pat išreiškė viltį, kad „jo prašymas bus patenkintas“.
Po kiek laiko „Telegram“ platformoje R.Kadyrovas paskelbė vaizdo įrašą su Rusijos vadovu V.Putinu ir žinutę, kurioje jis teigė, kad „daugelis nesuprato žodžių apie atsistatydinimą“.
Plačiau skaitykite ČIA.
