Svarbiausios naujienos
- „The Times“: britai žada slaptais ginklais sumedžioti Rusijos povandeninius laivus
- Gynybos ministras atsakė Trumpo pasiuntiniui, ar Lenkija siųs karius į Ukrainą
- „Bloomberg“ šaltiniai atskleidė, ar pasirodys Trumpas derybose Stambule
- Prarado stuburą ar ruošia smūgį: ekspertai įvertino Europos lyderių ultimatumą Putinui
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„The Times“: slaptais, bet pigiais ginklais britai žada sumedžioti Rusijos povandeninius laivus
17:39
Britų laivynas turi slaptą jutiklinį ginklą, skirtą medžioti Rusijos povandeninius laivus. Dirbtinio intelekto technologija, sukurta banginių sekimui, dabar bus naudojama jūriniuose dronuose, siekiant apsaugoti Britanijos vandenis nuo galimų grėsmių, rašo laikraštis „The Times“.
Britų kariuomenė ir specialiosios tarnybos per daugiau nei pusšimtį metų sukaupė tūkstančius valandų įrašų, kuriuose užfiksuotos unikalios priešiškų laivų ir povandeninių laivų akustinės charakteristikos. Juos surinko Karališkojo laivyno hidroakustikos specialistai, praminti „povandeninių laivų medžiotojais“.
Panaudojant sparčią technologijų pažangą, šie archyviniai duomenys gali būti integruoti į naujausią „Lura“ sistemą – Europos gynybos kompanijos „Helsing“ produktą. Ši sistema leidžia „apšviesti“ vandenyną, padarydama povandenines grėsmes matomas gynybos pajėgoms.
Pasak straipsnio, sistemos pagrindą sudaro autonominiai mini povandeniniai laivai SG-1 „Fathom"su įmontuotais jutikliais, kurie gali būti po vandeniu iki trijų mėnesių. Jie tyliai slysta vandeniu, neturi sraigtų ir analizuoja fiksuojamus garsus dirbtinio intelekto pagalba.
„Lura“ aptinka, o mūsų laivynas galėtų sulaikyti grėsmes. Turime naudoti naujas technologijas, kad neatsiliktume nuo grėsmių mūsų kritinei infrastruktūrai, nacionaliniams vandenims ir gyvenimo būdui“, – pabrėžė Gundbertas Scharfas, bendrovės „Helsing" įkūrėjas.
Pažymima, kad naujoji sistema gali atskirti vienos klasės laivus nuo kitos pagal nežymius jų akustinių signalų skirtumus. „Lura“ automatiškai klasifikuoja povandeninių laivų, tanklaivių, keleivinių laivų ir net Rusijos „šešėlinio laivyno“ laivų garsus.
Be to, G.Scherfas, teigė, kad sistema „Lura“ gebės aptikti laivų akustinius signalus iki 40 kartų greičiau ir išgirsti net 10 kartų tylesnį garsą nei kiti dirbtinio intelekto modeliai, šiuo metu naudojami laivų aptikimui.
Pasak bendrovės atstovų, vienas operatorius galės vienu metu stebėti šimtus SG-1 „Fathom“ dronų, gaudamas žvalgybinę informaciją už dešimtadalį šiuo metu skiriamų išlaidų patruliavimui.
Vertinant realias grėsmes, svarstoma, kad tokios sistemos galėtų būti dislokuotos tarp Grenlandijos, Islandijos ir Didžiosios Britanijos, taip siekiant stebėti įplaukimą į Atlanto vandenyną.
Gynybos strategai skaičiuoja, kad dėl ypač mažos šių įrenginių kainos, tokių sistemų galima dislokuoti šimtus ar tūkstančius. Kai jie ką nors išgirsta – rusišką povandeninį laivą ar bet kokį neįprastą triukšmą – išplaukia ir siunčia signalą.
„Jie (priešai – red.past.) du kartus pagalvos, prieš bandydami prasiveržti“, – paaiškino Nialas Kartraitas, „Helsing" vyriausiasis technologijų ekspertas.
Po naujausių incidentų Baltijos jūroje, kai buvo pažeisti povandeniniai kabeliai, ženkliai išaugo susirūpinimas saugumu. Lapkritį britų gynybos sekretorius Johnas Healey net leido britų smogiamajam povandeniniam laivui priartėti prie Rusijos žvalgybinio laivo „Yantar“, įtardamas jį šnipinėjimu netoli ryšių kabelių.
Manoma, kad „Lura“ sistema atveria naują erą povandeniniame stebėjime – autonomišką, tikslią ir operatyvią. Akustinės analizės ir dirbtinio intelekto dėka laivynas gali beveik akimirksniu reaguoti į grėsmes, pasikliaudamas ne vien tik žmogaus intuicija.
Anksčiau „Reflecting War“ iniciatyvos įkūrėjas ir direktorius Julianas McBride'as pareiškė, kad pigūs Ukrainos jūrų dronai padarė revoliuciją karo istorijoje.
Jis priminė, kad gegužės pradžioje Ukrainos karinė žvalgyba, naudodama jūrinį droną „Magura-7“ su raketomis „AA-11 Archer“, sunaikino du naikintuvus Su-30 netoli Novorosijsko.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
06:52
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
JAV pareigūnas: Trumpas nedalyvaus Rusijos ir Ukrainos derybose Turkijoje
00:15
JAV prezidentas Donaldas Trumpas neketina vykti į Turkiją dalyvauti Rusijos ir Ukrainos derybose, naujienų agentūrai „Reuters“ nurodė JAV pareigūnas.
Anksčiau D.Trumpas neatmetė galimybės, kad gali skristi į Turkiją susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Kartu JAV prezidentas pabrėžė, kad gegužės 15 d. turės „visiškai užimtą dieną“.
Putinas patvirtino Rusijos delegacijos deryboms su Ukraina sudėtį
23:20
Trečiadienį vėlai vakare Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas patvirtino ketvirtadienį Turkijoje vyksiančių derybų su Ukraina delegacijos sudėtį. Ji nurodoma Kremliaus spaudos tarnybos pranešime.
Paties V.Putino sąraše nėra.
Delegacijai vadovaus V.Putino padėjėjas Vladimiras Medinskis. Jis jau vadovavo Rusijos derybų grupei 2022 m., kai Ukrainos ir Rusijos delegacijos susitiko Stambule.
Delegacijoje taip pat bus Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Michailas Galuzinas, Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios valdybos viršininkas Igoris Kostiukovas ir gynybos ministro pavaduotojas Aleksandras Fominas.
Dokumente taip pat pateikiamas derybų ekspertų sąrašas.
„The Washington Post“: Zelenskis buvo pasirengęs atsisakyti derybų Stambule
22:35
JAV ir Europa įtikino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį susitikti su Rusijos atstovais derybose Stambule, rašo „The Washington Post“.
Rusija dar neatsakė, ar dalyvaus derybose, ir išliko paslaptinga kalbėdama apie tai, ką siųs – šalies vadovą Vladimirą Putiną, aukšto rango pareigūnus ar biurokratų komandą. Todėl Ukraina, kuri į NATO susitikimą Antalijoje išsiuntė savo užsienio reikalų ministrą, ėmė piktintis.
Pasak leidinio šaltinių, JAV ir Europos pareigūnai antradienio vakarą sulaikė V.Zelenskį nuo kraštutinio žingsnio, kai Ukrainos prezidentas, nusivylęs šią savaitę planuojamų derybų eiga, pareiškė svarstantis net neleisti savo patarėjams susitikti su Rusijos atstovais Turkijoje.
JAV ir Europos pareigūnai pabrėžė, kad itin svarbu bent jau nusiųsti aukšto rango patarėjų delegaciją, įskaitant prezidento administracijos vadovą Andrijų Jermaką ir užsienio reikalų ministrą Andrijų Sybihą, tačiau susidūrė su Ukrainos prezidento pasipriešinimu.
„V.Zelenskis nematė prasmės vykti apskritai“, – sakė vienas iš diplomatų.
Pasak dviejų su derybomis susipažinusių diplomatų, JAV prezidento pasiuntinys Steve'as Witkoffas pabrėžė ukrainiečiams, kad dalyvavimas tiesioginėse derybose su Rusija yra abipusiai naudinga situacija. Jei Ukraina atvyktų, o Rusija – ne, blogai atrodytų Maskva ir dėl to patirtų pasekmių. Jei į derybas atvyktų abi pusės, galbūt pavyktų priartėti prie paliaubų ir karo pabaigos.
Ukrainos pareigūnas, kalbėjęs su laikraščiu su anonimiškumo sąlyga, pabrėžė, kad V.Zelenskis vis dar siekia susitikti su V.Putinu Turkijoje.
„Kodėl asmeniškai su juo (V.Putinu)? Nes rimtas pokalbis apie žudynių ir karo pabaigą turi vykti su tuo, kuris galų gale priima sprendimus Rusijoje, – sakė vienas Ukrainos pareigūnas. – Viskas priklausys nuo to, ar Putinas bijos atvykti į Turkiją, ar ne. Atsižvelgdama į jo atsakymą, Ukrainos vadovybė spręs dėl tolesnių žingsnių.“
Kodėl Putinas spyriojasi dėl derybų Turkijoje: tam yra dvi priežastys
21:03
Rusija dėl taikos derybų susiduria su didesniais iššūkiais nei Ukraina, tačiau nereikėtų manyti, kad Kyjivas arba Europa įstūmė Vladimirą Putiną į kampą, sako saugumo ekspertas Erkkis Koortas komentare leidiniui „Postimees“. Pasak analitiko, yra dvi priežastys, kodėl Kremlius sunkiai sutinka su siūlomomis taikos derybomis – būtent todėl vis ieškoma naujų pasiteisinimų.
Ką iš tiesų mąsto Kremlius apie ketvirtadienio derybas ir kodėl vis kelia naujas sąlygas – komentare „Postimees“ dekonstruoja analitikas.
„Aš asmeniškai laukiu Vladimiro Putino Turkijoje“, – paskelbė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis netrukus po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pakvietė šalis į derybas.
Kai kurie analitikai ir politikos stebėtojai tai apibūdino kaip situaciją, iš kurios V.Putinui bus sunku išsisukti.
Bet tai nėra tiesa.
Plačiau skaitykite čia.
Zelenskis apie derybas Turkijoje: „Laukiu, kas atvyks iš Rusijos, tada nuspręsiu“
20:35 Atnaujinta 20:49
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad Kyjivas pasirengęs bet kokio formato deryboms, siekiant užbaigti daugiau nei trejus metus trunkančią Rusijos plataus masto invaziją.
V.Zelenskio komentarai pasirodė prieš ketvirtadienį Stambule numatytas tiesiogines Ukrainos ir Rusijos derybas. Tačiau, pasak prezidento, Kyjivo tolesni veiksmai priklausys nuo to, kas atstovaus Maskvai susitikime.
„Ukraina yra pasirengusi bet kokio formato deryboms ir mes nebijome susitikimų. Rytoj – Turkijoje“, – nurodė Ukrainos prezidentas.
„Laukiu, kas atvyks iš Rusijos. Tada nuspręsiu, kokių veiksmų turėtų imtis Ukraina“, – pridūrė V.Zelenskis.
V.Zelenskis ragino Rusijos lyderį Vladimirą Putiną asmeniškai atvykti į Stambulą ir dalyvauti derybose.
Kol kas nėra daug konkrečių detalių apie planuojamas derybas, kurios būtų pirmas tiesioginis Rusijos ir Ukrainos pareigūnų susitikimas nuo pirmųjų Maskvos karinio puolimo, pradėto 2022-ųjų vasarį, savaičių.
Pats V.Putinas savaitgalį kreipdamasis iš Kremliaus paragino surengti derybas, tačiau Maskva atsisako pasakyti, ar prezidentas vyks į jas ir kas būtų Rusijos delegacijoje.
Rusijos žiniasklaida: Lavrovas neatstovaus šaliai derybose
20:30
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas nedalyvaus ketvirtadienį Stambule vyksiančiose Rusijos ir Ukrainos derybose, pranešė provyriausybinė žiniasklaidos priemonė „Kommersant“, remdamasi neįvardytais šaltiniais.
Anksčiau laikraštis „Washington Post“ citavo buvusį Rusijos pareigūną, kuris teigė, kad derybose Maskvai atstovaus S.Lavrovas ir Vladimiro Putino padėjėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas.
Maskva dar oficialiai neįvardijo savo delegacijos sudėties.
Žiniasklaida: JAV nenori, kad Zelenskis dalyvautų NATO aukščiausiojo lygio susitikime
20:03
Jungtinės Valstijos nepritaria Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kvietimui dalyvauti birželio mėnesį Hagoje vyksiančiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime. Apie tai skelbia italų leidinys „Ansa“ ir Nyderlandų transliuotojas NOS, kuriuos cituoja ukrainiečių žiniasklaida.
Diplomatiniai šaltiniai nurodė, kad šis klausimas bus svarstomas šiandien vykstančio NATO užsienio reikalų ministrų susitikime Turkijoje.
„NATO šaltiniai praneša, kad Jungtinės Valstijos prieštarauja V.Zelenskio atvykimui į kitą mėnesį vyksiantį aukščiausiojo lygio susitikimą. JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija nėra labai entuziastingai nusiteikusi dėl šios idėjos, iš dalies dėl įtemptų abiejų lyderių santykių“, – rašo NOS.
Vienas iš šaltinių sakė, kad atsisakymas pakviesti V.Zelenskį būtų „diplomatinė katastrofa Nyderlandams, kurios joks atstovas negalėtų pateisinti“.
Šaltiniai nurodė, kad iki susitikimo dar yra laiko ir situacija gali keistis.
„Beveik visi sąjungininkai išreiškė abejonių dėl tokio Vašingtono pasirinkimo“, – sakė šaltinis „Ansa“.
Leidinys pažymi, kad kol kas nesitikima tikslių sprendimų, nes ministrų susitikimas nėra oficialus.
Antonio Guterresas ragina nedelsiant nutraukti ugnį Ukrainoje
19:46
Prieš planuojamas tiesiogines Maskvos ir Kyjivo derybas Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas trečiadienį paragino nedelsiant ir besąlygiškai nutraukti ugnį Ukrainoje.
Kalbėdamas Berlyne, jis nurodė, kad ugnies nutraukimas „atvertų kelią teisingai taikai (...) grindžiamai JT chartija ir tarptautine teise, konkrečiai – Ukrainos teritorinio vientisumo gerbimu“.
Rubio ir Witkoffas penktadienį skris į Stambulą
19:19
JAV prezidento pasiuntinys Steve'as Witkoffas pranešė, kad jis ir JAV valstybės sekretorius Marco Rubio penktadienį vyks į Stambulą derėtis dėl Rusijos ir Ukrainos karo, apie tai pranešė „Reuters“.
S.Witkoffas žurnalistams nurodė, kad dar nežinoma, ar derybose dalyvaus Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Nežinoma, kokiose konkrečiai derybose penktadienį dalyvaus M.Rubio ir S.Witkoffas. Iki šiol buvo aptarta galimybė ketvirtadienį surengti tiesiogines Ukrainos ir Rusijos delegacijų derybas, tačiau vis dar nežinoma, kokiu lygiu šios derybos turėtų vykti.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad ketvirtadienį Ankaroje numatytas jo susitikimas su Turkijos prezidentu, tačiau jei Kremliaus vadovas sutiks skristi į Stambulą, jis ir Recepas Tayyipas Erdoganas skris pas jį. Tačiau V.Zelenskis teigė nemanantis, kad V.Putinas nuspręs atvykti į Stambulą.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas sakė nežinąs, ar V.Putinas atvyks į Turkijoje vyksiančias derybas dėl karo.
