Svarbiausios naujienos
- Trumpo smūgis Rusijai: svarsto panaikinti visus apribojimus Ukrainai
- CNN: Kremlius metė Trumpui lemiamą išbandymą
- „Putinas dar gali to pasigailėti“: britų pulkininkas įvardijo, kur apsiskaičiavo Kremlius
- Įpykęs respublikonų senatorius: „Man jau gana! Prezidente Trumpai, imkitės veiksmų prieš Putiną“
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
CNN: Kremlius metė Trumpui lemiamą išbandymą
13:01 Atnaujinta 13:10
Galimų Ukrainos taikos derybų kontekste Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo pareiškimai ir socialinių tinklų įrašai praranda savo galią ir apskritai prasmę. Dabar svarbu, ar jis pagaliau ras ryžto savo retorines atakas prieš Vladimirą Putiną paversti veiksmais, skelbia CNN.
„Kremlius lažinasi, kad jis to nepadarys“, – pažymima straipsnyje.
D.Trumpas išvadino Rusijos vadovą „bepročiu“. CNN pastebėjo, kad tai jau šeštas kartas šios kadencijos metu, kai JAV prezidentas, kuris pastoviai tikina palaikantis gerus santykius su V.Putinu, viešai pademonstravo savo susierzinimą dėl Rusijos veiksmų.
Kovo mėn. D.Trumpas atskleidė, kad yra „supykęs“ ant V.Putino už tai, kad šis atsisakė sutikti su 30 dienų paliaubomis. Tuo tarpu balandį, JAV prezidentas pareiškė „Vladimirai, STOP“ po to, kai per Rusijos raketų smūgį Kyjive žuvo keliolika žmonių.
„Galbūt jis iš tikrųjų nenori nutraukti karo ir tiesiog vedžioja mane už noses, – vėliau svarstė D.Trumpas.
Pažymėtina, kad D.Trumpo priekaištus nuolat lydėjo asmeninio nusivylimo išraiškos ir grasinimai galimomis atsakomosiomis priemonėmis, pavyzdžiui, antriniais muitais „visai naftai, gaunamai iš Rusijos“ , arba neįvardytomis „tolesnėmis sankcijomis“.
Pirmadienį Maskva atmetė D.Trumpo išsakytą nusivylimą dėl masinių Rusijos dronų ir raketų atakų prieš Ukrainą kaip „emocinės perkrovos“ simptomą. Tačiau net ir išvadinęs V.Putiną „bepročiu“ Jungtinių Valstijų vadovas paliko jam būdą išsisukti, nes pykčio strėles nukreipė ir Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį.
„Vis dėlto intensyvėjantys Rusijos išpuoliai prieš Ukrainos civilius atrodo esantys sąmoningas Rusijos išbandymas D.Trumpui. Ypač praėjus savaitei po jo daug afišuoto pokalbio su V.Putinu, kuris, nepaisant Baltųjų rūmų bandymų pateikti jį kitaip, nedavė jokios pažangos taikos link“, – rašo CNN.
Norėdamas rasti išeiti iš gėdingos padėties, į kurią jį įstūmė nuolat manipuliuojantis V.Putinas, D.Trumpas turi dvi galimybes.
Pirma, jis galėtų įvesti naujas sankcijas Rusijai, nors anksčiau teigė, kad tai trukdytų diplomatijai. Sekmadienį klabėdamas Naujajame Džersyje jis žurnalistams užsiminė, kad tai „absoliučiai“ svarstoma galimybė.
Amerikiečių leidinys „The Wall Street Journal“ antradienį pranešė, kad D.Trumpas svarsto jau šią savaitę įvesti sankcijas Rusijai.
Antra, D.Trumpas taip pat galėtų išgelbėti gyvybes Ukrainoje, sekdamas savo pirmtako Joe Bideno pavyzdžiu ir paprašydamas Kongreso patvirtinti naujas ginklų ir šaudmenų siuntas į ketvirtus metus kariaujančią šalį.
„Tačiau šis variantas reikštų didžiulį posūkį, kuris būtų politiškai gėdingas, nes D.Trumpo prieštaravimas milijardų dolerių išlaidoms Ukrainai yra jo antrosios prezidentūros pagrindas“, – teigiama straipsnyje.
Be to, pažymėjo CNN, atsiskleistų ir tai, kad D.Trumpas pripažintų, kaip ir jo pirmtakai, kad jo įsitikinimas, jog jis gali valdyti V.Putiną, buvo klaidingas.
Yra ir dar viena galimybė, kurios bijo Ukraina ir jos Europos sąjungininkai.
„D.Trumpas galėtų pasiduoti ir teigti, kad nė viena pusė nenori taikos ir kad JAV laikas pasitraukti. Tuomet Rusija tęstų savo išsekimo karą ir civilių gyventojų atakas. Jos žemės grobimas būtų įteisintas, o tai sukurtų pražūtingą precedentą Europos saugumui ir JAV pasitraukimui“, – rašoma tekste.
Pasak jo autorių, vienas iš būdų interpretuoti pirmadienį socialiniame tinkle „Truth Social“ pasirodžiusį įrašą – vertinti jį kaip dūmų uždangą prieš JAV pasitraukimą.
„Tai karas, kuris niekada nebūtų prasidėjęs, jei aš būčiau prezidentas. Tai V.Zelenskio, V.Putino ir J.Bideno karas, o ne „Trumpo" – rašė jis.
Tikimasi, kad D.Trumpas pakeis savo nuomonę apie Maskvą, nes pasitikėjimas juo atsidūrė pavojuje po to, kai jis svaidėsi drąsiais pareiškimais, jog užbaigtų karą per 24 valandas.
Sąjungininkai, atrodo, jaučia, kad po kelių mėnesių, per kuriuos D.Trumpas griovė jų pastangas priversti V.Putiną priimti nedelsiamą ugnies nutraukimą, jo nuomonė gali pasikeisti.
Kaip įprasta, niekas negali būti tikras, kurią pusę jis pasirinks. Tačiau, rodos, „V.Putinas netiki, kad D.Trumpas laikysis savo žodžių“, – reziumavo buvusi aukšto rango JAV nacionalinės žvalgybos pareigūnė Beth Sanner.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
06:29
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Medvedevas vėl gąsdina Trečiuoju pasauliniu karu
23:29
Rusija vėl grasina Vakarams Trečiuoju pasauliniu karu, jei šie nubaus Maskvą už plataus masto karą prieš Ukrainą.
Antradienį vakare Rusijos Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas ir buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas socialiniame tinkle „X“ paskelbė atsakymą į Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo aštrius žodžius apie Kremliaus valdovą V.Putiną.
„Dėl Trumpo žodžių, kad Putinas „žaidžia su ugnimi“ ir kad su Rusija vyksta „tikrai blogi dalykai“. Aš žinau tik vieną tikrai blogą dalyką – Trečiąjį pasaulinį karą. Tikiuosi, kad Trumpas tai supranta!“ – pareiškė D.Medvedevas.
„The Washington Post“ aiškinosi, kur vasarą puls rusai
23:11
Šią vasarą Rusija ketina pradėti plataus masto puolimą rytinėje Donecko srities dalyje, kurią bando užimti nuo pat savo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios. Apie tai praneša „The Washington Post“, remdamasis Ukrainos kariniais pareigūnais ir analitikais.
Pažymima, kad įspėjimai apie plataus masto Rusijos puolimą pasirodė tuo metu, kai JAV tarpininkaujamas taikos procesas neduoda konkrečių rezultatų. Maskva atmetė Vašingtono ir Europos raginimus nedelsiant nutraukti ugnį.
JAV analitikai žurnalistams sakė, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas atrodo įsitikinęs pergale. Nepaisant to, jie pabrėžė, kad sankcijos ir dideli nuostoliai pastebimai stabdo Rusijos karo mašiną. Todėl vasaros puolimas gali būti paskutinė jo galimybė pasiekti sėkmę fronte.
Leidinys pridūrė, kad be Donecko srities, Rusijos okupantai planuoja surengti mažesnius puolimus palei Sumų ir Charkivo sritis. Pasak analitikų, Kremliaus planas – daryti didesnį spaudimą Ukrainos gynybos pajėgoms.
Ukrainos nacionalinio strateginių tyrimų instituto tyrėjas Mykola Bjeljeskovas pokalbyje su žurnalistais sakė, kad rusai sutelks savo pajėgas Pokrovsko ir Kostiantynivkos kryptimi. Jis priminė, kad okupantai beveik metus nesėkmingai bandė užimti šiuos miestus.
M.Bjeljeskovas pridūrė, kad Kostiantynivka dar nėra ties visiškos okupacijos riba, tačiau šio miesto gynyba bus labai sunki užduotis Ukrainos kariuomenei, nes rusai gali jį pulti iš trijų skirtingų krypčių.
„Tikiuosi, kad jie sutelks dėmesį į Donecko sritį, visa kita bus tik dėmesio atitraukimas ir Ukrainos išteklių bei dėmesio išsklaidymas“, – sakė jis ir pridūrė, kad dalies pajėgų perkėlimas į Sumų ar Charkivo sritis nesuteiks rusams gabalo teritorijos, kurio jie tikisi.
Leidinys priminė, kad Kremliui prireikė 80 000 karių, kad 2024 m. vasarį po varginančios apgulties užimtų Avdijivką. Ukrainos karinės žvalgybos duomenimis, šiuo metu Sumų ir Charkivo sričių pasienyje dislokuota 125 000 rusų karių, o to nepakanka, kad būtų galima užimti du regioninius centrus.
Ukrainos karinės žvalgybos tarnybos atstovas Andrijus Černiakas žurnalistams sakė, kad šios pajėgos greičiausiai bus panaudotos siekiant užimti Ukrainos žemės plotus palei sieną. Tai sutampa su V.Putino planu sukurti „buferinę zoną“.
„Bild“: Vokietija neperduos Ukrainai „Taurus“ net per Zelenskio vizitą Berlyne
22:51
Neseniai Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pareiškė, kad yra pasirengęs padaryti viską, kas nuo jo priklauso, kad ir toliau būtų remiama Ukraina. Jis taip pat pareiškė, kad tai reiškia ir tai, jog nebus apribojimų dėl Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms tiekiamų ginklų nuotolio.
F.Merzas viešai paskelbė, kad atšaukiami visi Vokietijos ginklų toliašaudos apribojimai. Šis pareiškimas sukėlė sąmyšį Kremliuje. Visame pasaulyje buvo aptarinėjami F.Merzo žodžiai. Problema ta, kad Vokietijos ginklų nuotolio apribojimai jau seniai panaikinti, rašo „Bild“.
Tai įvyko federalinio kanclerio Olafo Scholzo sprendimu dar 2024 m. gegužę, kai Rusijos armija pradėjo puolimą Charkivo srityje. Be to, Vokietija iki šiol nėra tiekusi ginklų, kurių veikimo spindulys viršija vokiškos sistemos „Mars-2“ veikimo spindulį (85 km).
Tas pats pasakytina ir apie kitų sąjungininkų ginklus, tvirtina žurnalistai. Nuo 2024 m. lapkričio Rusijos Kursko srityje taip pat naudojami visi Vakarų tolimojo nuotolio ginklai – įskaitant britų sparnuotąsias raketas „Storm Shadow“, JAV raketas ATACMS ir prancūzų sklendžiančiasias bombas.
Po F.Merzo pareiškimų buvo daroma prielaida, jog Vokietijos kancleris turėjo omenyje galimą sparnuotųjų raketų „Taurus“ pristatymą. Tačiau „Bild“ iš vyriausybinių šaltinių sužinojo, kad net per būsimą Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizitą į Berlyną, kuris vyks gegužės 28 d., trečiadienį, sprendimas dėl „Taurus“ perdavimo nebus priimtas.
Taip pat buvo išsakyta nuomonė, kad F.Merzas sąmoningai palieka Rusiją nežinioje dėl būsimų tiekimų, naudodamasis tuo kaip dezorientavimo taktikos elementu. Tačiau su tuo nesiderina tai, kad F.Merzas netrukus nusprendė paaiškinti savo pareiškimą. Pasak kanclerio, jis tik apibūdino tai, kas „jau seniai tapo realybe“. Apribojimas buvo panaikintas prieš kelis mėnesius, ir tai buvo teisingas sprendimas.
„Nepriklausomai nuo jo žodžių poveikio, dabar verda naujos diskusijos apie tai, kokius ginklus Vokietija turėtų tiekti Ukrainai, jei Vladimiras Putinas vis dar nepasirengęs pereiti prie paliaubų“, – rašoma straipsnyje.
Pareigūnas: Turkijos diplomatijos vadovas šią savaitę vyks į Kyjivą
21:09
Turkijos užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas, šiuo metu viešintis Maskvoje, vėliau šią savaitę vyks į Kyjivą, naujienų agentūrai AFP antradienį pranešė Turkijos pareigūnas.
„Ministras planuoja šią savaitę vykti į Kyjivą“, – sakė pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga ir nenurodęs, kada kelionė įvyks.
Turkija palaiko gerus santykius ir su Rusija, ir su Ukraina ir anksčiau šį mėnesį surengė pirmąsias per daugiau kaip trejus metus tiesiogines abiejų kariaujančių šalių derybas.
Donaldas Trumpas: Vladimiras Putinas „žaidžia su ugnimi“
19:33
JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad Vladimiras Putinas „žaidžia su ugnimi“, ir vėl smarkiai sukritikavo Rusijos prezidentą dėl sustojusių derybų dėl taikos Ukrainoje.
„Vladimiras Putinas nesupranta, kad jei ne aš, Rusijai jau būtų nutikę daug tikrai blogų dalykų, ir aš turiu omenyje TIKRAI BLOGŲ. Jis žaidžia su ugnimi!“ – parašė D.Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth Social“.
Sekmadienį D.Trumpas V.Putiną pavadino bepročiu po to, kai Maskva į Ukrainą paleido rekordinį skaičių dronų, nors kariaujančios šalys baigė didelio masto apsikeitimą belaisviais.
„Visada palaikiau labai gerus santykius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, tačiau jam kažkas atsitiko. Jis yra visiškas BEPROTIS!“ – tuomet parašė D.Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth Social“.
„Visada sakiau, kad jis nori VISOS Ukrainos, o ne tik jos gabalėlio, ir galbūt tai pasirodys teisinga, bet jei jis tai padarys, tai lems Rusijos žlugimą!“ – pridūrė jis.
Tokie D.Trumpo komentarai yra retas priekaištas V.Putinui, apie kurį anksčiau yra kalbėjęs su susižavėjimu. Pastarosiomis savaitėmis JAV lyderis vis labiau nusivilia Maskvos pozicija aklavietėje atsidūrusioje derybose dėl paliaubų su Kyjivu.
Sekmadienį D.Trumpas žurnalistams taip pat sakė, kad yra nepatenkintas naujausia ataka prieš Ukrainą ir svarsto galimybę padidinti JAV sankcijas Rusijai.
„Aš jį pažįstu seniai, visada su juo sutardavau, bet jis siunčia raketas į miestus ir žudo žmones, ir man tai visai nepatinka“, – teigė jis.
Kelloggas atskleidė, kur vyktų Zelenskio, Putino ir Trumpo susitikimas
17:19 Atnaujinta 17:56
Ukraina jau pateikė JAV sąlygų sąrašą taikos pasiekimui, o dabar Amerika laukia atitinkamo memorandumo iš Rusijos, antradienį pareiškė JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Keithas Kelloggas, kalbėdamas televizijos kanalui „Fox“.
Pasak jo, kai tik JAV gaus tokį dokumentą iš Rusijos pusės, pavyks surengti Ukrainos ir Rusijos susitikimą dėl taikos derybų.
K.Kelloggas pridūrė, kad tikriausiai toks susitikimas įvyks Ženevoje, Šveicarijoje.
„Norėjome jį surengti Vatikane, bet rusai nenorėjo ten vykti. Taigi Ženeva gali tapti kita stotele, kur susitiks visi trys pagrindiniai lyderiai – Vladimiras Putinas, Volodymyras Zelenskis ir Donaldas Trumpas – ir viską aptars bei pasirašys kokį nors dokumentą, kad būtų užbaigtas šis karas“, – paaiškino JAV prezidento specialusis pasiuntinys.
Daugiau nei per Antrąjį pasaulinį karą
D.Trumpo patikėtinis taip pat pridūrė, kad Ukrainos ir Rusijos nuostoliai karo metu, skaičiuojant žuvusiuosius ir sužeistuosius, jau viršijo JAV nuostolius Antrajame pasauliniame kare.
„Prezidentas D.Trumpas visiškai teisus. Reikia sustabdyti šiuos žudymus. Kai žiūri į skaičius, tai masiniai žudymai. Abi pusės jau prarado 1,2 milijono žmonių. Tai tiesiog siaubinga. Tai viršija JAV nuostolius Antrajame pasauliniame kare“, – pabrėžė K.Kelloggas.
„Tai nepriimtinas kelias“, – pridūrė jis.
Pagal oficialius duomenis JAV nuostoliai Antrajame pasauliniame kare siekia 418 000 žuvusių ir daugiau nei 671 000 sužeistų.
Anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atskleidė Rusijos nuostolius Kursko srityje. Jis pareiškė, kad Maskva prarado daugiau nei 60 tūkstančių karių, tarp kurių yra žuvusieji ir sužeistieji.
„Putinas dar gali to pasigailėti“: britų pulkininkas įvardijo, kur apsiskaičiavo Kremlius
16:50
Po savaitgalį suduotų rekordinių kombinuotų dronų ir raketų smūgių Ukrainai, Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas turėjo pagaliau prieiti prie išvados, kad Rusijos vadovas ne tik, kad vedžioja jį už nosies, bet ir laiko visišku kvailiu, tokį komentarą leidiniui „The Telegraph“ parašė britų atsargos pulkininkas, buvęs NATO greitojo reagavimo į chemines, biologines, radiologines ir branduolines grėsmes pajėgų vadas Hamishas de Brettonas-Gordonas.
Nurodydamas, kad JAV prezidentas „pagaliau suprato, kad V.Putinas laiko jį idiotu“, straipsnio autorius taip pat išreiškė viltį, kad D.Trumpas sureaguos griežtai.
Jo teigimu, JAV lyderis pavėluotai suprato, kad „blogi berniukai“ yra Maskvoje, o ne Kyjive ar kitose Europos sostinėse.
Atsargos pulkininko vertinimu, Maskva apsiskaičiavo ir įžeidė D.Trumpo savimeilę.
„Tai yra klaida, dėl kurios Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas dar gali gailėtis“, – spėjo H.de Brettonas-Gordonas.
Iš supykusio D.Trumpo galima tikėtis visko. Dėl akivaizdžios Rusijos nepagarbos jam ir pačiam derybų procesui JAV lyderis gali duoti sutikimo ženklą naujoms sankcijoms prieš Rusiją ir antrinėms sankcijoms prieš palaikančias šalis, taip atimdamas iš Kremliaus pagrindines pajamas, kurios padeda jam išlaikyti nestabilią ekonomiką ir milžinišką kariuomenę, svarsto komentaro autorius.
Tikiuosi, rašė H.de Brettonas-Gordonas, kad D.Trumpas, apimtas įniršio, smogs Rusijai į pačią jautriausią vietą.
„Tai geriausia galimybė užbaigti karą, o ne bandyti derėtis su V.Putinu“, – reziumavo jis.
Trumpo smūgis Rusijai: svarsto panaikinti visus apribojimus Ukrainai
16:12
Jungtinės Valstijos dar nepanaikino visų apribojimų Ukrainai, įvestų prezidento Joe Bideno laikais, tačiau Donaldas Trumpas „rimtai svarsto“ tokią galimybę, pranešė du aukšto rango Vakarų šalių pareigūnai, kuriuos cituoja naujienų portalas „The Kyiv Post“.
„Visi anksčiau įvesti apribojimai – nepriklausomai nuo to, ar jie buvo sušvelninti, ar ne – šiuo metu yra peržiūrimi, nes D.Trumpas mano, kad dabartinis status quo neatitinka mūsų bendrų interesų priversti Rusiją derėtis“, – pažymėjo vienas iš pareigūnų, nepateikdamas papildomų detalių.
Kitas leidinio šaltinis pranešė, kad galutinis D.Trumpo sprendimas dėl spaudimo Rusijai, taip pat dėl kito Ukrainos paramos etapo bus aptartas susitikimuose su Vokietijos pareigūnais Vašingtone šią savaitę.
Anot jo, Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas planuoja artimiausiomis dienomis atvykti į JAV sostinę. Anksčiau Vokietijos diplomatijos vadovas pažymėjo, kad Europa jau rengia naują sankcijų paketą.
„Vakarų reakcija bus, ir, manau, taip pat ir Jungtinių Amerikos Valstijų“, – pridūrė jis.
Rusijos ir Ukrainos ekspertas Jorge'as Rivero teigė, kad galimas Vakarų apribojimų Ukrainos tolimojo nuotolio ginklų naudojimui sušvelninimas yra poslinkis operatyvinėje ir strateginėje karo situacijoje.
„Apribojimų sušvelninimas gali leisti Kyjivui smogti kariniams objektams Rusijos teritorijoje, įskaitant aviacijos bazes, iš kurių paleidžiami „Geran-2" dronai, ir strateginius bombonešius, vykdančius masinius smūgius prieš Ukrainos miestus“, – sakė jis.
„The Kyiv Post“ pažymėjo, kad anksčiau Vakarų apribojimai dėl aukštųjų technologijų ginklų naudojimo „faktiškai saugojo pagrindinę Rusijos karinę infrastruktūrą“ ir tiekimo grandines nuo Ukrainos smūgių.
„Šių apribojimų panaikinimas gali pakeisti taktiką, leisdamas Ukrainai sutrikdyti logistikos ir operatyvines struktūras, palaikančias Rusijos karinius veiksmus“, – pažymėjo J.Rivero.
Ekspertas mano, kad tokia įvykių eiga tikriausiai apsunkins Rusijos operatyvinį planavimą ir sukels grėsmę tiekimo stabilumui, nuo kurio nuo 2022 m. priklauso Maskvos invazija Ukrainoje.
Lietuva reiškia protestą Rusijai dėl atakų prieš civilius ukrainiečius
15:18
Į Užsienio reikalų ministeriją (URM) iškviestam Rusijos ambasados Lietuvoje atstovui įteikta protesto nota dėl Kremliaus pajėgų tęsiamų karinių veiksmų Ukrainoje.
„Lietuva griežtai smerkia beginklių Ukrainos karo belaisvių žudymą ir suintensyvėjusį Ukrainos miestų apšaudymą raketomis ir bepiločiais orlaiviais. Per šiuos išpuolius žūva arba sunkiai sužalojami niekuo dėti civiliai, tarp jų ir vaikai, niokojama civilinė infrastruktūra“, – teigiama URM antradienį išplatintame pranešime.
Ministerija pažymėjo, kad šie veiksmai laikomi karo nusikaltimu, jiems netaikoma senatis, ir „visi šių nusikaltimų vykdytojai anksčiau ar vėliau bus priversti už savo veiksmus atsakyti“.
„Lietuva taip pat atkreipia dėmesį, kad vengdama paskelbti bent 30 dienų paliaubas Rusija rodo agresyvų nusiteikimą tęsti savo pačios sukeltą karą ir iš esmės atmeta tarptautinės bendruomenės pastangas sustabdyti Ukrainos gyventojų žudymą. Lietuva ir toliau visomis išgalėmis rems Ukrainos pastangas apsiginti nuo užpuolikų“, – nurodė URM.
