Svarbiausios naujienos
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Rusijos sąlygos taikai: Vakarai turi nutraukti ginklų tiekimą Ukrainai per paliaubas
11:30
Rusijos ambasadorius Jungtinėse Tautose Vasilijus Nebenzia penktadienį Saugumo Tarybos posėdyje paskelbė, kad per paliaubas Vakarai turėtų nutraukti ginklų tiekimą Ukrainai, o ukrainiečiai turėtų nutraukti mobilizaciją.
Pasak V.Nebenzia, Maskva yra pasirengusi antrajam derybų raundui, kuris vyks pirmadienį Stambule ir kurio metu su Kyjivu bus pasikeista memorandumais dėl derybų proceso eigos.
Tuo pačiu metu V.Nebenzia pabrėžė, kad rusai „kovos tol, kol bus būtina“.
Tuo tarpu JAV atstovė Jungtinėse Tautose Dorothy Shea išreiškė susirūpinimą, kad „Rusija gali būti nesuinteresuota taikos pasiekimu ir vietoj to siekia karinės pergalės“.
Anksčiau Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas paskelbė, kad Kyjivo delegacija yra pasirengusi dalyvauti Stambulo derybose, tačiau vis dar laukia vadinamojo memorandumo iš Maskvos dėl Rusijos inicijuoto karo pabaigos sąlygų.
Pasak A.Jermako, Kyjivas yra suinteresuotas konstruktyviomis diskusijomis, o tai neįmanoma be susipažinimo su dokumento turiniu.
Rusijos pareigūnai ne kartą pareiškė, kad „memorandumas yra beveik parengtas“ ir netrukus bus perduotas Ukrainai, tačiau iki šiol tai nėra padaryta.
Tuo tarpu Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas penktadienį žurnalistams sakė, kad nei Rusijos, nei Ukrainos taikos sąlygos nebus atskleistos iki derybų Stambule.
Rusija vėl atakavo Ukrainą dronais – pranešama apie pavojų keliuose regionuose
23:53
Gegužės 31-osios vakarą Rusija vėl paleido dronus virš Ukrainos teritorijos. Kariniai daliniai užfiksavo bepiločius įvairiuose regionuose.
Apie tai praneša RBC-Ukraina, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų „Telegram“ kanalu.
Pirmieji dronai šį vakarą buvo pastebėti Donecko srityje, skrendantys Dnipropetrovsko kryptimi, taip pat Sumų srityje – pietvakarių kryptimi. Atitinkama informacija pasirodė 21:12 ir 21:14 val. Oro pajėgos įspėjo apie dronų judėjimą Černihivo, Kryvyj Riho ir Dnipro kryptimis.
Vėliau kariškiai pranešė, kad dronai buvo užfiksuoti Dnipropetrovsko, Sumų, Zaporižios, Černihivo, Charkivo ir Chersono srityse. Be to, jie buvo pastebėti ir Juodosios jūros vandenyse, skrendantys Odesos kryptimi.
„Jie ir mums žadėjo, kaip Kyjivui“: Ukrainos kaimynė garsiai kalba apie užkulisinius Rusijos žaidimus
22:58
Į Europos Sąjungą ir NATO žvelgianti Ukrainos kaimynystėje įsikūrusi Moldova atvirai kalba, kad Rusija yra didžiausia grėsmė šalies išlikimui. Moldova jau dabar aktyviai ruošiasi rudenį vyksiantiems rinkimams.
Ankstyvo pasiruošimo priežastis ta pati – užkulisiniai Rusijos žaidimai. Aukštas Moldovos pareigūnas leidiniui „Postimees“ atvirai papasakojo, kaip šalis stengiasi atremti Kremliaus spaudimą.
„Pagrindine grėsme mūsų saugumui laikome Rusijos Federaciją“, – sako Moldovos užsienio reikalų ministras Mihai Popșoi.
Interviu „Postimees“ pareigūnas atskleidė, kaip Moldova stengiasi atremti Rusijos įtakos žaidimus, tarp kurių yra Kremliaus žaidimai Uždniestrės regione.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Zelenskis priminė, kodėl Ukrainai reikalinga operacija Kursko srityje
21:54
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Kursko operacija sulaiko nemažai Rusijos karių nuo aktyvių puolimo veiksmų Ukrainos fronte. Tai savo vakaro kalboje pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Padėtis fronte išlieka sudėtinga. Kai kuriose vietovėse fiksuojame padidėjusį Rusijos aktyvumą. Rimčiausi mūšiai vyksta Pokrovskio, Limanskio ir Kupjansko kryptimis“, – detalizavo prezidentas.
Jis pridūrė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos tęsia operaciją Rusijos Federacijos Kursko srityje, kuri neleidžia dideliam skaičiui Rusijos karių veikti Ukrainos teritorijoje.
„Karas turi persikelti į Rusijos teritoriją – ten, iš kur jis kilo“, – įsitikinęs prezidentas.
Zelenskis paskelbė naują pareiškimą dėl būsimų derybų Stambule
21:10
Iki šiol nėra aiškios informacijos apie tai, su kuo Rusijos delegacija vyksta į Stambulą naujoms deryboms, numatytoms birželio 2 d.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tai pasakė savo vakaro kalboje. „Kol kas nėra aiškios informacijos, su kuo rusai vyksta į Stambulą. Jos neturime mes, neturi Turkija, JAV, neturi ir kiti partneriai. Ir kol kas tai neatrodo labai rimta“, – apie situaciją sakė V.Zelenskis.
Jis pridūrė, kad vakar šį klausimą aptarė su savo kolega Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu. Pasak V.Zelenskio, Ukrainos vyriausybė kartu su Europos partneriais ir Jungtinėmis Valstijomis rengiasi naujiems diplomatiniams žingsniams.
„Kiekvieną dieną bendraujame su visais, kurie gali įprasminti diplomatiją“, – sakė Ukrainos vadovas.
„Visi pasaulyje nori, kad diplomatija veiktų, kad būtų sudarytos tikros paliaubos, kad Rusija nustotų žaisti su diplomatija ir baigtų karą. Visi nori rimtos taikos, ir Rusija turėtų jos siekti. Būtent tokia yra susitikimų darbotvarkė. Mes pateikėme savo darbotvarkę. Tikimės, kad Amerikos pusė bus ryžtinga sankcijų klausimu, kad padėtų pasauliui“, – išreiškė viltį V.Zelenskis.
Rusijos klaida: kaip Putinas prarado šansą baigti karą savo sąlygomis
20:11
Nepaisant vilčių, kad Donaldo Trumpo sugrįžimas į JAV politikos viršūnę suteiks Maskvai pranašumą kare prieš Ukrainą, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atsidūrė aklavietėje. Tikėjęsis palankaus sandorio ir silpnesnės Vakarų reakcijos, jis ne tik prarado galimybę užsitikrinti strateginę pergalę, bet ir sužlugdė derybų perspektyvą. Tuo metu Ukraina, remiama Europos, demonstruoja valią kovoti toliau – o pats Trumpas viešai reiškia nusivylimą Kremliaus elgesiu.
Kaip rašo „The Washington Post“ apžvalgininkas Davidas Ignatiusas, iš pradžių D.Trumpo administracija pateikė pasiūlymą, kuris, regis, atitiko minimalius Maskvos lūkesčius: jei Rusija sutiktų nutraukti ugnį, jai būtų leista išlaikyti okupuotas teritorijas Kryme bei keturiuose kituose regionuose.
Ukraina, pasibaigus karui, negalėtų prisijungti prie NATO, o sankcijos Maskvai būtų sušvelnintos. Tokiu atveju V.Putinas galėtų iš atstumtojo vėl tapti JAV ekonominiu partneriu.
Vis dėlto, pasak apžvalgininko, V.Putinas prarado galimybę priimti šį pasiūlymą. Pasitelkdamas ultimatyvų toną, jis reikalauja, kad prieš paskelbiant paliaubas būtų surengtos derybos dėl „pagrindinių karo priežasčių“, kuriose, kaip teigia Rusijos šaltiniai, Kremlius ketina kelti reikalavimus apriboti Ukrainos karinę ir politinę nepriklausomybę.
Toks V.Putino sprendimas gali baigtis tuo, kad Rusija liks be nieko. Maskva ketina jau netrukus pateikti savo taikos sąlygas, tačiau tikėtina, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis jas atmes.
„V.Putinas tapo per daug godus. Jis tikėjosi gauti daugiau nei tai, kas jau buvo ant stalo“, – situaciją komentavo buvęs JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) Rusijos analitikas Ericas Ciaramella.
Ekspertai pažymi, kad jei D.Trumpas, kaip yra užsiminęs, nuspręs atsitraukti nuo žlugusių derybų, tai suteiktų V.Putinui daugiau laisvės veikti. Vis dėlto toks scenarijus tik dar labiau nutolintų jį nuo deklaruotų tikslų.
„Karas, tikėtina, tęsis dar aršiau nei anksčiau. Ukrainos miestai bus toliau atakuojami raketomis ir dronais, tačiau smūgių gali sulaukti ir Rusijos teritorijos. V.Putinas atsidurs dar toliau nuo savo tikslo – sukurti draugišką, prorusišką Ukrainą šalia savo sienos.
Vietoj to jis gauna stipresnę, labiau su Europa suartėjusią valstybę – būtent tai, ką jis bandė sustabdyti“, – rašoma „The Washington Post“ apžvalgoje.
Rusijos prezidentas laikėsi griežtos pozicijos ir manė, kad D.Trumpo išrinkimas JAV prezidentu leis jam galutinai neutralizuoti Ukrainą. Tačiau, kaip pažymi „The Washington Post“ apžvalgininkas, tai buvo V.Putino klaida – jis persistengė.
„Per trejus karo metus V.Putinui nepavyko net visiškai užimti Doniecko srities, jau nekalbant apie visą Ukrainą. Pirmaisiais karo metais Rusijos kariuomenė patyrė daugiau nuostolių nei per visus karinius konfliktus nuo 1945 metų. Ir nors dabar Rusija yra perėmusi iniciatyvą, Ukraina, padedama Europos, įrodė, kad gali tęsti kovą dar bent kelerius metus“, – rašoma apžvalgoje.
Apžvalgininkas pabrėžia, kad pagrindinė V.Putino klaida – tiek 2022-aisiais, tiek dabar – yra Ukrainos ryžto kovoti nuvertinimas.
„Idėja, kad jis gali bombarduoti Ukrainą iki pergalės, palauždamas jos moralę, yra klaidinga. Karai taip neveikia“, – teigia apžvalgininkas.
Dėl to, pasak jo, karas gali tęstis dar daugelį metų, palikdamas abi puses kruvinose griuvėsiuose ir didindamas karo Europoje riziką.
D.Trumpas nusivylė V.Putinu
Kaip rašo „Unian“, pastaruoju metu D.Trumpas vis atviriau reiškia nusivylimą dėl to, kad Rusija ne tik atsisako taikos derybų, bet ir toliau eskaluoja karą. Visai neseniai jis viešai pareiškė, kad Maskva „žaidžia su ugnimi“, sabotuodama taikos procesą.
D.Trumpo nepasitenkinimą V.Putino veiksmais viešai patvirtino ir JAV Valstybės departamentas, ir Baltieji rūmai. Pasak šaltinių, tai nėra tik politinis teatras – nusivylimas esą yra nuoširdus.
Tiesa, kol kas D.Trumpas vis dar nėra apsisprendęs, ar rems JAV Senate svarstomą įstatymo projektą dėl sankcijų Rusijai sugriežtinimo.
Buvęs CŽV vadovas: JAV nesiėmė pakankamų veiksmų prieš Rusiją – artėjame prie naujo „Minsko“ susitarimo
19:10
Jungtinės Amerikos Valstijos 2014 m. nepakankamai stengėsi sustabdyti Rusijos agresiją ir atkurti taiką Ukrainoje. Tai pareiškė Mike'as Pompeo, buvęs CŽV direktorius ir JAV valstybės sekretorius per Donaldo Trumpo pirmąją kadenciją, per Juodosios jūros saugumo forumą Odesoje.
„Apgailestauju, kad 2014 m. ir 2022 m. nepadarėme pakankamai... Aš dalyvavau derybose Minske... Mes jau sėdėjome prie derybų stalo ir daug matėme bei girdėjome. Atrodė, kad radome tam tikrą kontrolės liniją, bet tai nesustabdė masinės agresijos 2022 m. Šios derybos Minske atrodo tokios pačios kaip derybos, kurias matome dabar“, – sakė M.Pompeo.
Jis pridūrė, kad net jei karas baigsis, „mes negalime grįžti prie rusiškų dujų“, nes Maskva bet kuriuo metu gali rasti naują agresijos tikslą. Tai gali būti šiaurė arba Viduržemio jūra, kur Rusijos Federacija turi savo karinį kontingentą, ir pan.
„Jei Putinas sudės ginklus, turime suprasti, kad tai gali lengvai pasikartoti. Ir tai gali būti ne Ukraina, bet bet kuris kitas regionas, kuriame yra Rusijos karinis kontingentas... Rusai tiesiog nenori, kad Vakarų pasaulis egzistuotų“, – pabrėžė M.Pompeo.
Dar vienas Rusijos puolimas pareikalavo gyvybių Charkivo regione
18:33
Be ankstesnių išpuolių netoli Charkivo miesto, per kuriuos buvo sužeista keletas žmonių, šiandien Rusijos kariuomenė taip pat surengė atakas prieš Kupjansko miestą ir Vovčanskio Chutoro kaimą tame pačiame regione.
Pasak Charkivo srities gubernatoriaus Oleho Synjehubovo, Rusijos dronas smogė 47 ir 57 metų moterims, dirbusioms Vovčanskio Chutoro kaimo sode. Abi jos patyrė įvairaus sunkumo sužalojimų.
Tuo metu Kupjanske per Rusijos ataką žuvo 63 metų moteris, o 65 metų vyras patyrė stiprų šoką.
Vokietijos kancleris kitą savaitę pirmą kartą susitiks su Donaldu Trumpu
18:24 Atnaujinta 18:48
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas kitą savaitę pirmą kartą susitiks su JAV prezidentu Donaldu Trumpu per savo pirmąjį oficialų vizitą Jungtinėse Valstijose, šeštadienį pranešė vyriausybės atstovas spaudai Stefanas Kornelius.
Pasak atstovo spaudai, kitos kelionės metu F.Merzas ateinantį ketvirtadienį bus priimtas Baltuosiuose rūmuose, o tarp diskusijų temų bus prekybos politika, padėtis Artimuosiuose Rytuose ir Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą.
Šios derybos bus pirmasis abiejų lyderių susitikimas ir pirmasis oficialus F.Merzo, kaip kanclerio, vizitas.
Nuo grįžimo į Baltuosius rūmus D.Trumpas sukėlė Europai nerimą dėl saugumo ir prekybos politikos pokyčių, įskaitant daugybę tarifų Europos partneriams.
Praėjusį pirmadienį kalbėdamas konferencijoje „WDR Europaforum“ F.Merzas sakė, kad Europos Sąjunga (ES) galėtų imtis atsakomųjų priemonių prieš JAV technologijų bendroves arba taikyti kitus tarifus, jei transatlantinis prekybos konfliktas paaštrėtų.
„Neturėtume reaguoti neapgalvotai ir beatodairiškai“, – sakė F.Merzas.
„Tačiau jei negalėtume padaryti nieko kito, mums reikėtų pasinaudoti šia priemone“, – teigė jis.
F.Merzas ir D.Trumpas jau kelis kartus kalbėjosi telefonu, o anksčiau šį mėnesį jiedu susitarė apsilankyti vienas pas kitą, tačiau tikslių datų nenurodė.
Britų žvalgyba įspėja: planuojami migrantų centrai Balkanuose gali tapti Rusijos šnipų lizdais
17:04
Jungtinės Karalystės leiboristų partijos premjeras Keiras Starmeris ketina tęsti planus įsteigti migrantų deportacijos centrus Vakarų Balkanuose, po to, kai šalies užsienio žvalgybos tarnyba MI6 įspėjo, kad ten esanti britų infrastruktūra gali patekti į Rusijos šnipų kontrolę.
Pasak laikraščio „The Times“, MI6 saugumo patarimai rodo, kad Vakarų Balkanai nėra saugūs migrantų deportacijos programai dėl jų artumo Rusijai. Vyriausybė buvo slapta įspėta, kad migrantų centrų įkūrimas ten iš esmės reikštų jautrios nacionalinės infrastruktūros perkėlimą į „Rusijos įtakos sferą“, kur ji galėtų tapti Kremliui dirbančių šnipų taikiniu.
Žvalgyba taip pat įspėja, kad Vladimiro Putino režimas gali bandyti pasinaudoti migrantais, siunčiamais iš Jungtinės Karalystės į centrus Vakarų Balkanuose, kur jie laukia deportacijos.
K.Starmeris patvirtino, kad vyksta derybos su keliomis Europos ir kitomis šalimis dėl deportacijos centrų įkūrimo užsienyje. Remiantis „The Times“, devynios galimos vietos yra Serbija, Kosovas, Šiaurės Makedonija ir Bosnija ir Hercegovina Vakarų Balkanuose. Albanija, kurią taip pat svarstė Londonas, atmetė galimybę priimti migrantus, kuriems buvo priimtas galutinis neigiamas sprendimas pagal Jungtinės Karalystės prieglobsčio sistemą ir kurie laukia deportacijos.
MI6 užblokavo migrantų centrų įkūrimą Balkanuose, kai ankstesnė konservatorių vyriausybė ieškojo vietos migrantams apgyvendinti užsienyje. Tuo metu, kaip pranešama, buvo svarstoma Albanija, taip pat, pavyzdžiui, Moldavija.
Keletas saugumo šaltinių patvirtino „The Times“, kad jie pasidalijo savo susirūpinimu su Leiboristų vyriausybe, kaip tai patvirtino ir vyriausybei artimi žmonės.
„Mums buvo patarta, kad tokiu atveju mes siųstume žmones į Rusijos įtakos sferą“, – sakė vyriausybės šaltinis. „Jie turėjo omenyje kritinę nacionalinę infrastruktūrą, įrenginius ir sistemas Jungtinėje Karalystėje, kurie buvo suprojektuoti taip, kad juos galėtų infiltruoti rusai, įdiegdami agentus ir kitus Kremliui dirbančius darbuotojus.“
Britų saugumo pareigūnai teigė, kad prisiimti tokią riziką nėra nei protinga, nei perspektyvu. Šaltinis pridūrė, kad įspėjimas iš dalies buvo pagrįstas įrodymais, kad Rusija yra pasirengusi pasinaudoti migracija.
Nors MI6 yra susirūpinęs visų buvusių Jugoslavijos šalių ryšiais su Rusija, pagal „The Times“ duomenis, potencialus migrantų bendradarbiavimas su Serbija laikomas rizikingiausiu.
„Rusija gali daryti įtaką šioms vyriausybėms šimtais būdų: skaitmeniniu būdu, fiziškai, įvairiais korupcijos lygiais arba per savo pakalikus, į vyriausybes paskirdama prorusiškas figūras arba įtakodama žmones, kad jie netyčia perimtų rusišką mąstyseną“, – pavojingus aspektus pabrėžė vyriausybės šaltinis.
Europos Sąjungos šalys taip pat iškėlė galimybę migrantus, kuriems nesuteiktas prieglobstis, apgyvendinti trečiosiose šalyse, kur jie lauktų deportacijos.
Vienoje judriausių Maskvos metro stočių atidengtas paminklas Josifui Stalinui
16:58
Vienoje judriausių Maskvos metro stočių atidengtas paminklas Josifui Stalinui – tai naujausias Rusijos valdžios institucijų bandymas atgaivinti žiauraus sovietų diktatoriaus atminimą.
Skulptūroje vaizduojamas J.Stalinas, apsuptas laime spinduliuojančių darbuotojų ir vaikų su gėlėmis. Skulptūra buvo pastatyta Taganskos stotyje, minint Maskvos metro, kuris garsėja mozaikomis, šviestuvais ir kitomis puošniomis dekoracijomis ir buvo pastatytas J.Stalino laikais, 90-ąsias atidarymo metines.
Jis pakeitė ankstesnį paminklą, kuris buvo pašalintas praėjus dešimtmečiui po J.Stalino mirties 1953 metais, siekiant išnaikinti jo asmenybės kultą ir atsiskaityti už dešimtmečius trukusias represijas, pasižymėjusias parodomaisiais teismais, naktiniais areštais ir milijonais nužudytų ar į lagerius išvežtų „liaudies priešų“.
Maskviečiai įvairiai reagavo į šio mėnesio pradžioje įvykusį atidengimą, kai kurie prisiminė, kaip šalis gyveno baimėje jam valdant. Daugelis keleivių fotografavo paminklą, o kai kurie po juo padėjo gėlių.
22 metų Aleksejus Zavacinas naujienų agentūrai AP sakė, kad Stalinas buvo „didis žmogus“, kuris „skurdžią šalį pavertė supervalstybe“.
„Jis pakėlė šalį nuo kelių“, – sakė jis.
Rusijos politinio judėjimo „Visuomenė.Ateitis“, išreiškiančio prodemokratines ir nacionalistines pažiūras, aktyvistai protestavo paminklo papėdėje iškabindami plakatus, kuriuose buvo cituojami diktatorių smerkiantys aukščiausio rango politikai.
Viename plakate, kuriame buvo pavaizduotas prezidentas Vladimiras Putinas, jis apgailestavo dėl J.Stalino masinių nusikaltimų prieš žmones ir teigė, kad SSRS modernizavimas buvo vykdomas nepriimtinų represijų kaina.
Ši ceremonija įvyko praėjus kelioms savaitėms po to, kai V. Putinas pasirašė dekretą, kuriuo Volgogrado oro uostą pervadino Stalingradu – taip šis miestas buvo vadinamas, kai Sovietų Sąjungos Raudonoji armija viename kruviniausių Antrojo pasaulinio karo mūšių nugalėjo nacistinės Vokietijos pajėgas.
Pats Volgogradas gegužės 8–9 dienomis, minint Pergalės dieną, trumpam sugrįžo prie ankstesnio pavadinimo ir šiais metais bus laikinai pervadintas dar penkis kartus, minint su tuo susijusias karo minėjimo dienas.
Rusijos veiksmams Ukrainoje pateisinti V. Putinas rėmėsi penkis mėnesius trukusiu Stalingrado mūšiu, kuriame žuvo iki 2 mln. karių ir civilių gyventojų.
Rusijos politikos analitikas Piotras Miloserdovas teigė, kad Kremlius, siekdamas pateisinti konfliktą Ukrainoje ir susidorojimą su nesutarimais viduje, remiasi platesniu siekiu puoselėti J.Stalino palikimą.
„Stalinas buvo tironas, despotas, o to mums ir reikia“, – sakė jis agentūrai AP. Jis pridūrė, kad valdžios institucijos nori atgaivinti J.Stalino įvaizdį, kad išpopuliarintų stipraus žmogaus valdymo idėją ir pavaizduotų smurtą bei represijas kaip pateisinamas ypatingomis aplinkybėmis.
„Tai gali paskatinti pateisinti bet kokius beprasmiškus, prievartinius veiksmus. Stalino laikais tai buvo leidžiama, vyko karas (...) Taigi, štai mūsų specialioji karinė operacija, o dabar tai irgi leidžiama. Tai tiesiog bandymas pateisinti jėgos panaudojimą prieš žmones“, – sakė P.Miloserdovas.
