Svarbiausios naujienos
- Putinas prižadėjo Ukrainai mirtiną atsaką: analitikai įvertino, ar jis dar turi kuo išgąsdinti Kyjivą
- Ant iš Rusijos nelaisvės grįžusio Ukrainos kario kūno – žvėriško elgesio įrodymai
- Karinės žvalgybos sraigtasparniai virš Kyjivo išpylė 120 tonų vandens
- Įtampa kaista: Zelenskis atskleidė, ko prieš Ukrainą griebėsi Viktoras Orbanas
- Nufilmavo, kaip rusų karys šaudė iš granatsvaidžio į parduotuvę Rusijoje
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Putinas prižadėjo Ukrainai mirtiną atsaką: analitikai įvertino, ar jis dar turi kuo išgąsdinti Kyjivą
14:56
Po itin sėkmingos Ukrainos pajėgų operacijos „Voratinklis“, kuomet dronais Rusijos teritorijoje pavyko sunaikinti mažiausiai 12 bombonešių, Kyjivas ir šalies žmonės ėmė neramiai laukti atsako. Jų baimė tik sustiprėjo, kai Vladimiras Putinas per pokalbį su Donaldu Trumpu pažadėjo, kad „turės atsakyti“ į išpuolį. Tačiau ar jis dar turi kuo išgąsdinti Ukrainą?
Galima vertinti, kad pirmąjį atsakomąjį smūgį Rusija sudavė dar ketvirtadienio vakarą, kai surengė masinę dronų ir raketų ataką prieš Kyjivą ir likusius šalies rajonus. Pati Rusijos gynybos ministerija smūgius apibūdino kaip „atsaką“ į Kyjivo neva „teroristinius veiksmus“.
67 metų sostinės gyventoja Olha CNN žurnalistams sakė kad, jei ketvirtadienio naktį suduoti smūgiai buvo Rusijos atsakomieji veiksmai, tai Ukrainos laukia „daug tokių atsakomųjų veiksmų – kartą per mėnesį, o gal ir dažniau“.
Tarp ukrainiečių tvyro nerimas, ar Rusija jau jaučiasi davusį atkirtį Ukrainai, ar tai, kas blogiausia, dar tik laukia priešakyje.
Ekspertai įvardijo, kad apibrėždamas, kaip į tai atsakys Rusija, V.Putinas susidūrė su keliais apribojimais. Vienas iš jų yra politinis. Pasak Vašingtone įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) analitikės Katerynos Stepanenko, atsakas į operaciją „Voratinklis“ būtų panašus į pripažinimą, kad Ukraina sudavė rimtą smūgį Rusijai.
Trečiadienį vykusiame susitikime su vyriausybės ministrais V.Putinas buvo išsamiai informuotas apie neseniai įvykusias tiltų griūtis Kurske ir Brianske, dėl kurių Rusija kaltina Ukrainą. Tačiau, išskyrus užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo nuorodą į pastarojo meto Kyjivo neva „nusikalstamas provokacijas“, apie operaciją „Voratinklis“ nebuvo užsiminta.
Rusijos valstybinėje žiniasklaidoje nušviečiant trečiadienio V.Putino pokalbį su D.Trumpu taip pat, mažai kalbėta apie Rusijos prezidento pažadą „atsakyti“ į Ukrainos puolimą. Vietoje to pranešimuose daugiausia dėmesio buvo skiriama neseniai Stambule vykusių taikos derybų rezultatams.
K.Stepanenko teigė, kad tai yra apgalvotos strategijos dalis.
„Putinas bando tai užglaistyti ir dar kartą nuslėpti šią nesėkmę“, – sakė ji CNN. Jos teigimu, plačiai nuskambėjęs pažadas duoti atsaką „prieštarautų Kremliaus strateginiam tikslui viską užglaistyti ir paslėpti po kilimu“.
Be to, tikėtina, kad V.Putiną riboja ir materialiniai suvaržymai. Anksčiau Rusijos beveik kasdien rengiamuose smūgiuose Ukrainai dalyvaudavo vos kelios dešimtys bepiločių orlaivių, o dabar įprastai naudojama daugiau kaip 400.
Dieną prieš Ukrainos operaciją „Voratinklis“, gegužės 31 d., Rusija į Ukrainą paleido 472 bepiločius orlaivius – tai buvo trejus metus trunkančio karo rekordas, kuris vėl buvo viršytas per sekmadienio vakaro atakas, per kurias buvo panaudoti 479 bepiločiai orlaiviai.
„Rusijos atsaką riboja nuolat pasitelkiamos jėgos kiekis“, – sakė Williamas Alberque'as, buvęs NATO ginklų kontrolės pareigūnas, dabar dirbantis Stimsono analitiniame centre.
„Iš kur jūs galite žinoti, ar Rusija iš tikrųjų imasi atsakomųjų veiksmų? Kas būtų brutaliau, nei tai, kad jie naikina daugiabučius ar puola prekybos centrus? Kaip atrodytų eskalacija?“, – retoriškai klausė jis.
Prokariškai nusiteikusiai Rusijos „Telegram“ tinklaraštininkų bendruomenei netrūko idėjų, kaip esą Maskva galėtų „atkeršyti“ Ukrainai.
Kai kurie žinomi tinklaraštininkai tikino, kad įvykdyta Ukrainos operacija pateisina branduolinį smūgį. Kiti ragino smogti naudojant balistinę raketą „Orešnik“, ją V.Putinas pristatė praėjusiais metais ir iki šiol prieš Ukrainą ji buvo panaudota tik kartą.
Nors V. Putinas dažnai giria savo naująją raketą, jos panaudojimo galimybės yra ribotos, įvertino vienas pagrindinių Rusijos istorikų Markas Galeotti.
„Orešnik“ iš tikrųjų yra pritaikyta konkrečiam taikiniui. Ji nėra tokia tiksli... ir nėra bunkerių griovėja, – paaiškino jis CNN, o tai reiškia, kad raketai būtų sunku sunaikinti pagrindinius gamybos ir sprendimų priėmimo centrus, kuriuos Ukraina yra perkėlusi giliai po žeme. – Jei ketinate ją dislokuoti... norėtumėte, kad taikinys būtų vertas šio pavadinimo.“
Manoma, kad vienu iš taikinių galėtų būti Ukrainos saugumo tarnyba (SBU), kuri vadovavo operacijai „Voratinklis“.
„Bet tai nėra kažkas, ką galima padaryti greitai, – įspėjo M.Galeotti. – Tam tikra prasme V.Putinas jau nušlavė didžiąją dalį savo turimų eskalacijos pakopų, o tai reiškia, kad jis neturi galimybės aiškiai nubausti.“
Praėjus dviem dienoms po dronų atakos, Ukrainos SBU atskleidė dar vieną operaciją – trečią bandymą susprogdinti tiltą, jungiantį Rusiją ir okupuotą Krymo pusiasalį. Tiltas per Kerčės sąsiaurį nebuvo smarkiai apgadintas, tačiau išpuolis sustiprino SBU siekį įteigti Maskvai, kad tęsti karą kainuoja brangiai.
Jei tokios operacijos tęsis, V.Putinas patirs didesnį spaudimą duoti atsaką, pažymėjo W.Alberque'as.
„Putinas yra „stiprų vyrų politikos“ sutvėrimas, – paaiškino jis. -(Kremlius) ieškos kitų būdų, kaip suduoti atsakomąjį smūgį, kad parodytų Rusijos žmonėms, jog V.Putinas yra didis karo prezidentas, darantis siaubingą žalą savo priešui, o ne šių įspūdingų Ukrainos atakų auka.“
Rusijos teismas Ukrainos pusėje kariavusį kolumbietį nuteisė 28 metus kalėti
22:10
Rusijos teismas prieš Maskvą Ukrainos kariuomenėje kovojusį kolumbietį antradienį nuteisė 28 metus kalėti dėl kaltinimo, kad buvo karo samdinys.
Kursko pasienio srities karinis teismas vyrą, įvardytą kaip Pablo Puentesas Borgesas, pripažino kaltu dėl dalyvavimo „ginkluotame konflikte kaip samdiniui Ukrainos ginkluotosiose pajėgose“, sakoma socialiniuose tinkluose paskelbtame teismo pareiškime.
Pernai rugpjūtį Ukraina pradėjo puolimą Rusijos Kursko srityje ir per šią operaciją, kurią Kyjivas pavadino kontrpuolimu, užėmė dešimtis pasienio gyvenviečių.
Vyras taip pat buvo apkaltintas įvykdęs „teroristinį aktą“, neteisėtai kirtęs Rusijos valstybinę sieną ir „kontrabanda“ gabenęs ginklus bei šaudmenis, nurodė teismas.
Rusija ir jos primesti pareigūnai Rytų Ukrainoje užsieniečius, vykstančius kovoti Ukrainoje, paprastai laiko „karo samdiniais“.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
Friedrichas Merzas smerkia Rusijos „terorą prieš civilius gyventojus“ Ukrainoje
21:22
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas antradienį pasmerkė Rusijos „terorą prieš civilius gyventojus“ Ukrainoje po to, kai Maskva suintensyvino bombardavimus šioje šalyje.
Spaudos konferencijoje su savo Nyderlandų kolega Dicku Schoofu kalbėjęs F.Merzas Rusijos pastarojo meto atakas pavadino „sunkiausiais karo nusikaltimais“ ir sakė, kad Rusija „atakavo ne karinius taikinius, o civilius gyventojus“.
F.Merzas teigė, kad naujausi Rusijos veiksmai buvo „bet kas, tik ne proporcingas atsakas į labai tikslias Ukrainos atakas prieš karinius aerodromus ir infrastruktūrą praėjusią savaitę“.
„Rusija norėjo sukelti kruvinas skerdynes ir tai, kad tai nutiko tik ribotai, yra efektyvios Ukrainos gynybos dėka“, – sakė jis ir pridūrė: „Rusija ir vėl eskaluoja, užuot vedusi derybas.“
F.Merzas kalbėjo prieš birželio 15–17 dienomis Kanadoje vyksiantį Didžiojo septyneto (G-7) aukščiausiojo lygio susitikimą ir vėliau šį mėnesį vyksiantį NATO susitikimą, kuriame sąjungininkai ragins JAV prezidentą Donaldą Trumpą ryžtingiau bausti Kremlių.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
Pentagono vadovas: JAV mažina biudžetą ginklų tiekimui Ukrainai 2026 m
20:37
Jungtinių Amerikos Valstijų 2026 m. gynybos biudžete bus sumažintas karinės pagalbos Ukrainai finansavimas.
Kaip praneša „Associated Press“, tokį pareiškimą padarė Pentagono vadovas Pete'as Hegsethas. Tai gali reikšti, kad ateityje Ukraina gaus mažiau kritiškai svarbių oro gynybos sistemų.
„Tai yra šio biudžeto sumažinimas. Ši administracija turi visiškai kitokį požiūrį į šį konfliktą. Manome, kad taikus sprendimas derybų būdu bus naudingas abiem šalims ir mūsų šaliai, ypač atsižvelgiant į visus konkuruojančius interesus visame pasaulyje“, – pareiškė JAV gynybos departamento vadovas įstatymų leidėjams per klausymus Kongrese.
Pažymima, kad nuo plataus masto Rusijos įsiveržimo į Ukrainą 2022 m. vasarį JAV Ukrainai suteikė pagalbos už daugiau nei 66 mlrd. dolerių.
Suomija sako įtarianti, kad Rusijos karinis orlaivis pažeidė šalies oro erdvę
20:17
Suomijos gynybos ministerija antradienį pareiškė įtarianti, kad Rusijos karinis orlaivis pažeidė šalies oro erdvę.
Incidentas prie Porvo pakrantės į rytus nuo sostinės Helsinkio įvyko praėjus kelioms savaitėms po to, kai Suomijos pareigūnai dėl panašaus kaltinimo iškvietė Rusijos ambasadorių.
Suomija, kuri po Maskvos invazijos į Ukrainą 2023 metais įstojo į NATO, turi 1340 km sieną su Rusija.
„Nedelsiant buvo pradėtas tyrimas dėl įtariamo oro erdvės pažeidimo“, – apie naujausią incidentą sakė gynybos ministras Antti Hakkanenas ir pridūrė, kad tyrimui vadovaus pakrančių apsaugos tarnyba.
Nuo tada, kai Suomija įstojo į NATO, Maskva ne kartą perspėjo Helsinkį dėl pasekmių ir įtampa vis didėja.
Gegužės viduryje A.Hakkanenas naujienų agentūrai AFP sakė, kad Suomija „atidžiai stebi ir vertina Rusijos veiklą bei ketinimus“.
Jis tai pareiškė po to, kai laikraštis „The New York Times“ paskelbė palydovines nuotraukas, kuriose, regis, matyti, kad Rusija plečia karinę infrastruktūrą prie sienos su Suomija.
Kęstutis Budrys: kiekvienas Ukrainoje išleistas euras – pasipriešinimas Rusijos tikslams
19:14
Ukrainoje viešintis Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad kiekvienas Vakarų „išleistas euras Ukrainoje“, remiant kariaujančią šalį, yra pasipriešinimas Rusijos tikslams.
Kaip skelbia Užsienio reikalų ministerija (URM), K.Budrys antradienį apsilankė Odesoje kartu su Ukrainos kolega Andrijumi Sybiha.
„Kiekvienas čia išleistas euras labai prasmingas, nes galime leisti žmonėms toliau čia būti. Kitu atveju jie paliktų miestus, keltųsi kitur, o toks ir būtų Rusijos tikslas – išstūminėti žmones“, – pranešime cituojamas Lietuvos diplomatijos vadovas.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
Rusijoje sulaikytas opozicijos veikėjas, raginęs nutraukti ugnį Ukrainoje
19:00
Rusijoje antradienį sulaikytas opozicijos aktyvistas Levas Šlosbergas – vienas iš nedaugelio politikų, viešai pasisakančių prieš invaziją Ukrainoje ir vis dar esančių šalyje, pranešė jo partija.
Daugiau kaip prieš trejus metus pradėjusi didelio masto karinę kampaniją prieš Ukrainą, Maskva negailestingai malšina kitokias nuomones.
61 metų L.Šlosbergas, buvęs Rusijos vakaruose esančio Pskovo regioninio parlamento deputatas, seniai kritikuoja Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.
Opozicinė partija „Jabloko“, kuriai priklauso L.Šlosbergas, pranešė, kad jis buvo sulaikytas už anksčiau šiais metais per vienus vaizdo debatus išsakytą raginimą nutraukti ugnį Ukrainoje.
Sužeistieji ir sunkūs ligoniai: Ukraina ir Rusija surengė antrą apsikeitimą karo belaisviais
18:59 Atnaujinta 20:15
Rusija ir Ukraina antradienį pranešė apsikeitusios į nelaisvę paimtais kariais.
Tai buvo antrasis susitarimo, kuris buvo pasiektas praėjusią savaitę per taikos derybas ir pagal kurį kiekviena šalis turi išlaisvinti daugiau kaip po 1 tūkst. belaisvių, etapas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad antradienį apsikeitus kariais „iš nelaisvės Rusijoje grįžo sužaloti ir sunkiai sužeisti mūsų kariai“.
Nė viena šalis nenurodė, kiek karių buvo išlaisvinta per šį apsikeitimą – antrąjį per dvi dienas po pirmadienį įvykusio pirmojo etapo.
Praėjusią savaitę Stambule abi pusės susitarė paleisti visus sužeistus ir visus jaunesnius nei 25 metų amžiaus karius.
Rusijos gynybos ministerija socialiniuose tinkluose pranešė, kad „pagal birželio 2-ąją Stambule pasiektus Rusijos ir Ukrainos susitarimus grąžinta antroji Rusijos karių grupė“.
V.Zelenskis pareiškė, kad apsikeitimai belaisviais bus tęsiami.
„Apsikeitimai bus tęsiami. Darome viską, ką galime, kad surastume ir grąžintume kiekvieną nelaisvėje esantį asmenį“, – pažymėjo jis.
Savaitgalį atrodė, kad susitarimui iškilo pavojus, nes abi šalys apsikeitė kaltinimais dėl bandymų sužlugdyti apsikeitimą.
Rusija teigia, kad Ukraina vis dar nesutiko atsiimti nužudytų karių palaikų po to, kai Maskva pareiškė, jog netoli sienos laukia daugiau kaip 1200 kūnų atgabenę sunkvežimiai šaldytuvai.
Rusija pareiškė, kad sutiko perduoti 6 tūkst. žuvusių Ukrainos karių palaikus, o Kyjivas teigė, kad tai bus „apsikeitimas“.
Nuo 2022 metų, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą ir Europoje sukėlė didžiausią nuo Antrojo pasaulinio karo laikų konfliktą, Maskva ir Kyjivas surengė dešimtis apsikeitimų belaisviais.
Lavrovas vėl puolė pravardžiuotis: šįkart užkliuvo Lietuva, Latvija ir Estija
18:17
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas palygino Baltijos šalis su „chuliganais“, kurie neva reikalauja 15 kapeikų ir išmušinėja sumuštinį. Tokios palyginimus jis išsakė diskusijoje su Baltarusijos kolega Maksimu Ryženkovu.
S.Lavrovo kalba buvo transliuojama oficialioje Rusijos užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje. Nėra iki galo aišku, kas S.Lavrovui sukėlė tokį pyktį ir kodėl jis vėl ėmėsi Lietuvos, Latvijos ir Estijos juodinimo.
Kalbėdamas apie Baltijos šalis, S.Lavrovas paminėjo asociaciją iš savo vaikystės.
„Kalbant apie tris Baltijos šalis, <...> žinote, man kaip tik dabar atėjo į galvą asociacija iš vaikystės: kai po mokyklos išeini pasivaikščioti į kiemą, na, pribėga trys maži chuliganai ir pradeda prašyti 15 kapeikų, nori ką nors paimti, kokį nors sumuštinį“, – aiškino S.Lavrovas.
Jei „chuliganus“ pastatai į vietą, tęsė Rusijos užsienio reikalų ministras, vyresnioji gauja ateina į pagalbą ir užpuolikus supriešina su „normaliais žmonėmis“. Taigi, S.Lavrovo nuomone, „eurograndai“ neva manipuliuoja Baltijos šalimis, kad susilpnintų Rusiją ir jos sąjungininkus. Jo nuomone, Baltijos šalys yra ne kas kita kaip „marionetės“.
15min primena, kad Rusija dažnai viešojoje erdvėje yra linkusi nesiskaityti su kitomis nepriklausomomis šalimis ir sumenkinti jų statusą. Agresijos karą Ukrainoje pradėjusi Rusija savo pasisakymuose dažnai iškreipia situaciją ir pateikia klaidingus vertinimus.
Paprastai purvo pylimu ant Rusijai neįtinkančių užsiima šalies Saugumo tarybos vadovo pavaduotojas, buvęs premjeras ir prezidentas Dmitrijus Medvedevas.
Ant iš Rusijos nelaisvės grįžusio Ukrainos kario kūno – žvėriško elgesio įrodymai
18:11
Antradienį, Ukrainos karo belaisvių reikalų koordinavimo štabas patvirtino, kad kario, ant kurio kūno išdeginta frazė „Šlovė Rusijai“, nuotrauka yra tikra.
Tai teletilto eteryje sakė Koordinacinio štabo, sukurto elgesio su karo belaisviais klausimams spręsti, vadovo pavaduotojas Andrijus Jusovas.
„Deja, tai tikra nuotrauka. Tai istorija ne iš šių mainų, o iš vienų ankstesnių. Gydytojas per apžiūrą viename iš regioninių centrų, kur vaikinai atlieka reabilitaciją, tiesiog neištvėrė, padarė nuotrauką ir įdėjo ją į internetą. Tai įrodymas, ką mūsų gynėjai išgyvena nelaisvėje“, – sakė jis.
Plačiau skaitykite ČIA.
ES siūlo naujajame sankcijų pakete sumažinti rusiškos naftos kainų „lubas“
17:18
Europos Sąjunga (ES) antradienį pasiūlė naujajame dėl karo Ukrainoje Maskvai skelbiamų sankcijų pakete sumažinti Rusijos eksportuojamai naftai nustatytą viršutinę kainų ribą.
Maskvai vilkinant susitarimą dėl paliaubų Ukrainoje, Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen pasiūlė kainų „lubas“ sumažinti nuo dabartinių 60-ies (52,5 euro) iki 45 JAV dolerių (39 eurų) už barelį.
ES, Didžiojo septyneto (G-7) ir Australijos patvirtinta 60 JAV dolerių už barelį rusiškos naftos kainos viršutinė riba įsigaliojo 2022-ųjų gruodį ir yra skirta apriboti karinę agresiją prieš Ukrainą tęsiančios Rusijos pajamas, kartu užtikrinant, kad Maskva ir toliau tiektų naftą tarptautinei rinkai.
Plačiau skaitykite ČIA.
