Svarbiausios naujienos
- „Paskutinis šturmas“: į nelaisvę paimti rusai atskleidė vasaros puolimo planus
- ES parengė planą, kaip nutraukti Rusijos dujų importą
- Markas Carney paskelbė apie 2 mlrd. Kanados dolerių vertės karinės pagalbos Ukrainai paketą
- Naujas iššūkis Kyjivui: rusų dronai skrenda per aukštai, kad Ukraina pataikytų
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Paskutinis šturmas“: į nelaisvę paimti rusai atskleidė vasaros puolimo planus
16:10
Į nelaisvę ukrainiečių paimti rusų kariai atskleidė, kad Kremlius šiai vasarai yra suplanavęs didelį puolimą, kuriuo siekiama palaužti ukrainiečių moralę. Apie tai rašo britų savaitraštis „The Economist“.
„Ukrainos šaltiniai teigia, kad paimti į nelaisvę Rusijos karininkai pasakoja, jog vasaros puolimas yra pristatomas kaip „paskutinis šturmas“, siekiant palaužti Ukrainos moralę“, – rašo savaitraštis.
Elitinio bepiločių sistemų dalinio „Typhoon“ vadas Mychailo Kmetiukas sako, kad rusai planuoja tokias operacijas tik todėl, kad vadams nerūpi kareivių gyvybės. Pasak jo, aštuoni iš dešimties naujų šauktinių galiausiai žūsta mūšio lauke, tačiau šių rusų bangų pabaigos nematyti.
Rusija nuolat verbuoja 10 000–15 000 vyrų per mėnesį daugiau nei Ukraina, siūlydama dideles premijas.
Ukrainos žvalgyba mano, kad Kostiantynivka ir greta esantis Pokrovskas bus pagrindinis Rusijos vasaros puolimo taikinys.
Generolas: Ukraina gali gaminti balistines raketas, kurių nuotolis viršija 500 km
23:19
Ukraina turi balistinių raketų, kurių nuotolis viršija 500 kilometrų, gamybos įrenginius. Apie tai pranešė „Kiev24“, remdamasis armijos generolo ir buvusio Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos vadovo Mykolos Malomužo pareiškimu.
Jis pažymėjo, kad Ukraina taip pat turi pajėgumų kurti didelio tikslumo raketas, nes jas gamina „Luch“ ir „Yuzhnoye“ projektavimo biurai. Pasak jo, jie gali gaminti galingas raketas ir sistemas, kurių nuotolis yra nuo 500 km iki 15 tūkst. km.
„Prisimenu, kad „Yuzhnoye“ projektavimo biuras seniai gamino balistines raketas, kurios buvo naudojamos civilinėms reikmėms – nors jos taip pat gali būti naudojamos karinėms reikmėms – kartu su amerikiečiais ir „Eurocosmos“. Tai yra paleidimas iš sausumos, tai yra „Zenit“, tai yra paleidimas iš jūros, kurios taip pat buvo paleistos į kosmosą. Jos gali skristi iki 15 tūkstančių kilometrų trajektorija iki Petropavlovsko-Kamčiatsko (miestas Rusijos Federacijoje, – UNIAN)“, – paaiškino jis.
Todėl, kaip pažymėjo generolas, klausimas yra tik tai, kaip įgyvendinti šiuos projektus. Tačiau generolas pridūrė, kad susisiekė su projektuotojais, ir jie sakė, kad užsakymų nėra.
Karo metu buvo pradėta gaminti didelio tikslumo vidutinio nuotolio raketos, yra sakęs Volodymyras Zelenskis. Buvęs Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas mano, kad Ukrainos raketos turėtų „apimti“ visus priešo oro uostus, kuriuose yra dislokuoti Tu-160 ir Tu-195 orlaiviai, taktinius oro uostus su KAB, taip pat „Shaheds“ paleidimo įrenginius.
Neseniai prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailas Podoliakas pareiškė, kad Ukrainos balistinė raketa jau buvo išbandyta. Pasak jo, dabar pagrindinis klausimas yra padidinti jos gamybą.
Tuo tarpu prezidentas Volodymyr Zelensky specialiojo G7 lyderių susitikimo metu pareiškė, kad Ukraina dirba prie priešlėktuvinių dronų, kurie turėtų padėti apsaugoti Ukrainos miestus nuo priešo „Shahed“, kūrimo ir dislokavimo. Jis pažymėjo, kad jų gamybai reikalingas papildomas finansavimas.
Kodėl Trumpas siunčia savo žmogų pas Lukašenką: Podoliakas įvertino Baltųjų rūmų planą
18:56
Trumpo specialusis atstovas Ukrainoje Keithas Kelloggas greičiausiai planuoja vizitą į Baltarusiją. Tai galėtų būti bandymas rasti naują požiūrį į Kremlių, siekiant užbaigti karą Ukrainoje, sakė prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas „RBC-Ukraine“.
„Man atrodo, kad K. Kelloggas ieško galimybių išplėsti dialogo su Rusija galimybes. Jis mano, kad Lukašenka tam tikru būdu yra subjektas ir gali daryti įtaką Putinui, ir nori gauti kitą komunikacijos kanalą, kuriuo galėtų judėti“, – mano M.Podoliakas.
Prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas pats mano, kad amerikiečių strategija Baltarusijos atžvilgiu buvo klaidinga nuo pat pradžių, nes, jo nuomone, Lukašenka neturi pakankamai įtakos ir apskritai elgiasi gana atsargiai.
Anot Podoliako, Baltarusijos diktatorius pernelyg bijo Putino ir yra pernelyg priklausomas nuo Rusijos, kad galėtų kištis į karo Ukrainoje klausimą.
„[Baltarusijoje] beveik visą biudžetą, visą valdžios bloką sudaro Rusija. Tai reiškia, kad Baltarusijos kaip valstybės subjektyvumas šiandien neegzistuoja“, – paaiškino M. Podoliakas.
Patarėjas pažymėjo, kad Kinija yra beveik vienintelė šalis pasaulyje, kuri gali realiai daryti įtaką Kremliaus elgesiui.
„Tačiau Kinija, visų pirma, turi savo konfliktą su Jungtinėmis Valstijomis. Ir Kinija tikrai nebus suinteresuota padėti Jungtinėms Valstijoms gauti dividendų taikos palaikymo misijos požiūriu. Kinija gali pati atlikti šią misiją, bet vėlgi, kada?“ – sakė Podoliakas.
Gitanas Nausėda: NATO viršūnių susitikime Ukrainos narystės perspektyva turi būti paminėta
17:46
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad kitą savaitę Hagoje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo baigiamojoje deklaracijoje turi būti paminėta Ukrainos narystės Aljanse perspektyva.
„Aš galvoju, kad vis dėlto (susitikimo – BNS) komunikate Ukrainos (narystės – BNS) perspektyva turėtų būti paminėta, tikrai dabar nesiginčysiu dėl to, koks konkretus bus tas vadinamasis wordingas (žodynas – BNS)“, – žurnalistams trečiadienį sakė šalies vadovas.
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys kiek anksčiau trečiadienį teigė, kad NATO viršūnių susitikime Ukraina nesulauks pakvietimo į Aljansą, tačiau vienas iš Lietuvos uždavinių yra, kad Ukraina būtų paminėta bendroje deklaracijoje.
Dar 2008 metais NATO pareiškė, kad Ukraina galop taps bloko nare. Užpernai per Aljanso viršūnių susitikimą sutarta dėl formuluotės, kad kvietimas Ukrainai prisijungti bus įteiktas, kai dėl to sutars šalys narės, o Kyjivas įvykdys keliamas sąlygas.
Šaltiniai: Ukraina nustumta į NATO susitikimo paraštes – komunikate minima nebus
17:08
Dabartinio NATO aukščiausiojo lygio susitikimo baigiamajame komunikate Ukraina nebus minima, o Rusija bus įvardyta tik kaip ilgalaikė grėsmė, trečiadienį pranešė Laisvosios Europos radijas, remdamasis dokumento rengime dalyvavusiais diplomatais.
Anot pašnekovų, kalbėjusių su anonimiškumo sąlyga, komunikatas bus gerokai trumpesnis nei praėjusių metų ir tilps į vieną puslapį.
Be to, dokumente bus kalbama apie NATO valstybių narių įsipareigojimus iki 2032 m. padidinti išlaidas gynybai iki 5 proc. Tačiau šis įsipareigojimas gali būti peržiūrėtas 2029 m., kai baigsis JAV prezidento Donaldo Trumpo kadencija, pažymima straipsnyje.
Tuo pačiu diplomatai pridūrė, kad komunikatas yra redaguojamas ir dar gali keistis.
Anksčiau taip pat pranešta, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis svarsto, ar iš viso verta vykti į NATO viršūnių susitikimą, jeigu nėra aišku, ar jame dalyvaus JAV prezidentas. Kol kas pranešama, kad jis prisijungs prie vadovų specialios vakarienės metu.
Nors V.Zelenskis neplanuoja dalyvauti aukščiausiojo lygio susitikimo sesijoje, tačiau kalbės gynybos pramonės forume, kuris rengiamas aukščiausiojo lygio susitikimo metu. Planuose taip pat nėra Ukrainos ir NATO susitikimų vadovų lygmeniu.
NATO aukščiausiojo lygio susitikimas šiais metais vyks Hagoje birželio 24-26 d.
Rusijos teismas nusprendė nacionalizuoti Maskvos Domodedovo oro uostą
16:21
Rusijos teismas nusprendė perduoti valstybei privačią Maskvos Domodedovo oro uosto nuosavybę – tai naujausias plataus masto nacionalizavimo faktas.
Nuo 2022-ųjų, kai Kremlius nurodė pradėti plataus masto karą Ukrainoje, Rusijos teismai perėmė dešimtis privačių įmonių – tai dalis to, ką kritikai vadina Kremliaus pastangomis sustiprinti ekonomikos kontrolę.
Prokurorai, siekdami pateisinti privataus turto perdavimą valstybei, naudojo įvairius teisinius argumentus, teigdami, kad įmonės yra susijusios su korupcija arba buvo neteisėtai privatizuotos po Sovietų Sąjungos žlugimo praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje.
Maskvos srities arbitražas sutiko su prokurorų tvirtinimais, kad Domodedovo oro uosto, ketvirto pagal užimtumą Rusijos oro uosto, savininkai – užsieniečiai, neturintys teisės jo valdyti.
Nuo 2022-ųjų Rusijoje nacionalizuota turto už milijardus dolerių, įskaitant šioje šalyje turėto Vakarų kompanijų, tokių kaip Prancūzijos „Danone“ ar Vokietijos „Uniper“.
Be to, Rusija faktiškai perėmė šimtus užsienyje nuomojamų lėktuvų, kurie įstrigo šalyje po to, kai Vakarų valstybės uždarė savo oro erdvę Rusijai.
Per Rusijos ataką Kyjive sudegė 10 tūkst. knygų
14:50
Per naktinę birželio 17 d. Rusijos ataką Kyjive žuvo 24 žmonės ir 134 buvo sužeisti. Taip pat buvo sunaikintas ir leidyklos „Ukrainian Priority“ biuras bei sandėlis, kuriame sudegė apie 10 tūkst. egzempliorių maždaug 130 pavadinimų knygų.
Kaip ukrainiečių žiniasklaidai tvirtino leidyklos direktoriaus Volodymyro Šovkovšytno biuras, sandėlyje sudegė dešimtys tūkstančių knygų, tarp kurių buvo literatūros apie Ukrainos istoriją nuo skitų laikų iki šių dienų.
Plačiau skaitykite ČIA.
Zelenskis sulaukė dar dviejų antausių iš JAV: Ukraina tampa įvykių auka
14:31
Kanadoje vykęs Didžiojo septyneto (G7) grupės aukščiausiojo lygio susitikimas skaudžiai nuvylė Ukrainą: Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas išvyko iš susitikimo anksčiau, taip ir nesusitikęs su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu.
Amerikos vadovas pareiškė, kad turi sutelkti dėmesį į Izraelio ir Irano konfliktą, ignoruodamas neišspręstą paliaubų klausimą tarp Rusijos ir Ukrainos, pažymėjo britų leidinys „The Guardian“.
„Yra nuolatinis pavojus, kad Ukraina taps įvykių ir Trumpo trumpalaikio susitelkimo auka“, – atkreipė dėmesį vienas Ukrainos diplomatas.
Kitas smūgis Kyjivui – JAV užblokavo bendrą grupės komunikatą, kuriame būtų pasmerkta Rusijos agresija Ukrainoje. Pranešama, kad Vašingtonas jį laikė „pernelyg antirusišku“ ir pavojingu galimoms deryboms su Vladimiru Putinu.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas užsiminė, kad „D.Trumpas pažadėjo dalyvauti NATO aukščiausiojo lygio susitikime“, tačiau daugelis abejoja, ar tai įvyks.
„Esame pasirengę besąlygiškoms paliauboms“, – susitikęs su Kanados ministru pirmininku Marku Carney sakė V.Zelenskis, susilaikydamas nuo tiesioginės kritikos D.Trumpui.
Ukrainos vadovas pabrėžė, kad G7 aukščiausiojo lygio susitikime planuoja aptarti iki 50 mlrd. dolerių vertės priešlėktuvinės gynybos sistemų ir ginkluotės pirkimą kaip saugumo garantijų formą.
JAV esą yra pasirengusios parduoti ginklų, tačiau D.Trumpas mano, kad tai „tik pratęs karą“.
Be to, Ukraina siekė, kad rusiškos naftos kainos riba būtų sumažinta nuo 60 iki 45 JAV dolerių už barelį. Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris palaikė šią idėją, paskelbdamas naujas sankcijas rusų tanklaiviams, o D.Trumpas, skrisdamas į Vašingtoną iš Kadanos pareiškė: „Sankcijos mums kainuoja milijardus dolerių“.
ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas taip pat pridūrė, kad „Rusija nėra suinteresuota taika. Turime toliau daryti spaudimą“.
Anot V.Zelenskio, tai viena paskutinių galimybių padaryti kolektyvinį spaudimą Kremliui.
Kanadoje vykęs G 7 aukščiausiojo lygio susitikimas atskleidė gilius nesutarimus tarp vadovų, pirmiausia dėl JAV prezidento D.Trumpo veiksmų. Susitikimas baigėsi be bendro baigiamojo komunikato – vietoj to šešios šalys paskelbė šešis atskirus pareiškimus.
Jungtinės Valstijos blokavo griežtesnį pareiškimą dėl karo Ukrainoje ir atsisakė paremti papildomos karinės pagalbos teikimą. Vietoj to Kanada paskelbė apie 2 mlrd. Kanados dolerių paramą Kyjiui.
Rusija skelbia užėmusi dar vieną kaimą Ukrainos Sumų srityje
13:14
Rusijos kariuomenė trečiadienį paskelbė, kad jos pajėgos užėmė dar vieną kaimą Ukrainos šiaurės rytinėje Sumų srityje, kur rusai pastarosiomis savaitėmis suintensyvino puolimą.
Rusijos pajėgos užėmė Novomykolajivkos gyvenvietę, pranešė rusų Gynybos ministerija platformoje „Telegram“.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis prieš kelias savaites teigė, kad Rusija sutelkė daugiau kaip 50 tūkst. karių prie fronto linijos Sumų regione, kur Kremliaus kariai užėmė virtinę gyvenviečių, siekdami sukurti tai, ką Vladimiras Putinas vadina buferine zona Ukrainos teritorijoje.
2024 metais Ukraina pradėjo ginkluotą įsiveržimą į Rusijos vakarinę Kursko sritį, o savo operacijos baze pasirinko Sumų regioną.
Kęstutis Budrys: NATO viršūnių susitikime Ukraina kvietimo į Aljansą nesulauks
12:59
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, jog kitą savaitę Hagoje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime Ukraina nesulauks pakvietimo į Aljansą.
„NATO darbotvarkėje tikrai šito klausimo nėra ir niekas lūkesčio neformulavo dėl to, kad bus pakvietimas Hagoje, nei iš pačių ukrainiečių mes tą girdėjome. Tai, kad bus lūžiniai sprendimai, tai nei prieš Vašingtono summitą (viršūnių susitikimą – BNS), nei dabar prieš Hagos summitą tokio lūkesčio nėra, to nėra darbotvarkėje“, – trečiadienį žurnalistams kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.
Pasak jo, susitikime svarbu išlaikyti dėmesį Ukrainai, akcentuoti, jog NATO šalys bei prieš Maskvos agresiją kovojantis Kyjivas yra vienoje saugumo erdvėje.
Prieš bendrą Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Užsienio reikalų komitetų bendrą uždarą posėdį, kurio metu aptarinėjamas pasirengimas NATO vadovų susitikimui, K.Budrys sakė, kad Lietuva susitikime akcentuos bendrą Aljanso vienybę ir Jungtinių Valstijų (JAV) vaidmens svarbą kolektyvinėje atgrąsymo ir gynybos politikoje, skirs dėmesį Ukrainai bei Rusijos tiesioginės grėsmės klausimo iškėlimui.
Plačiau skaitykite ČIA.
JAV Senato viltys nubausti Rusiją drakoniškomis sankcijomis blėsta: paaiškino kodėl
12:18
JAV Senatas atidėjo planus įvesti itin griežtas sankcijas prieš Rusiją ir jos prekybos partnerius dėl ginkluoto konflikto tarp Izraelio ir Irano, praneša JAV portalas „Semafor“. Respublikonų daugumos lyderis Johnas Thune'as portalui teigė, kad sankcijų įstatymo svarstymas atidėtas bent iki liepos.
Atidėjimas taip pat susijęs su tuo, kad senatoriai Lindsey Grahamas (respublikonas iš Pietų Karolinos) ir Richardas Blumenthalis (demokratas iš Konektikuto) rengia atnaujintą savo įstatymo projekto versiją. Jie planuoja apsaugoti nuo kai kurių sankcijų tas šalis, kurios, nors ir perka rusiškus energijos išteklius, teikia reikšmingą paramą Ukrainai bei atlikti kitus techninius pakeitimus.
Tačiau jų viltys priimti šį įstatymą Senate dar šį mėnesį blėsta, nes atsirado kitų prioritetų.
Plačiau skaitykite ČIA.
