Svarbiausios naujienos
- „Pozityvumas nebesvarstomas“: įvertino Ukrainos ekonomikos būklę
- Rusija nukirpo bambagyslę su Iranu: „Financial Times“ pateikė to priežastis
- Vašingtonas prabilo apie prognozuotą amerikiečių karių atitraukimą iš Europos
- „Atsisakau tai daryti dėl Ukrainos“: Robertas Fico vėl šokdina Europą
- Trumpas įvardijo vienintelę dalyvavimo kitose Kyjivo ir Maskvos derybose sąlygą
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Atsisakau tai daryti dėl Ukrainos“: Robertas Fico vėl šokdina Europą
16:52
Slovakija kreipsis į Europos Sąjungos Tarybą, kad ši atidėtų balsavimą dėl 18-ojo sankcijų paketo, Rusijai, ketvirtadienį pareiškė šalies ministras pirmininkas Robertas Fico, kurį cituoja naujienų portalas „Dennik N“.
„Jei jie neatidės balsavimo, mes jį vetuosime... Rytoj nebalsuosime už paketą“, – pabrėžė premjeras.
R.Fico įžvelgia problemą rusiškų durų atsisakyme,kurios, jo manymu, pakenks šalies pramonei.
„Atsisakau mokėti daugiau už dujas dėl Ukrainos“, – aiškino ministras pirmininkas ir pridūrė, kad Slovakijos vyriausybės pareiga yra pareikšti, kad tai neteisinga.
Pasak R.Fico, dėl naujų sankcijų gali trūkti žaliavų ir išaugti kainos, taip pat gali būti patirta iki 20 mlrd. eurų nuostolių dėl arbitražo dėl ilgalaikės sutarties su Rusijos tiekėju „Gazprom“ pažeidimo.
Slovakijos premjeras pabrėžė, kad palaikys ES aukščiausiojo lygio susitikimo išvadas, tačiau dabar sankcijoms vis tiek nepritars.
„Rytoj Slovakija nebalsuos už 18-ąjį sankcijų paketą. <...> Kol nebus išspręsti esminiai klausimai, negalime pritarti tolesnėms sankcijoms“, – pareiškė R.Fico.
Birželio 10 d. Europos Sąjunga pristatė 18-ąjį sankcijų Rusijai paketą, kuriame numatyti apribojimai agresorės šalies energetikos ir bankų sektoriams.
Juo siūloma uždrausti sandorius dėl „Nord Stream“ dujotiekio, sumažinti ribinę naftos kainą nuo 60 iki 45 JAV dolerių už barelį, technologijų ir dvejopo naudojimo prekių eksportą.
Birželio 23 d. naujienų agentūra „Reuters“ citavo Vengrijos užsienio reikalų ministro Peterio Szijjarto žodžius, kad Vengrija ir Slovakija nepritaria ES 18-ojo sankcijų Rusijai paketo planui.
Vengrija ir Slovakija nusprendė blokuoti sankcijų paketą reaguodamos į ES planus palaipsniui nutraukti Rusijos energijos išteklių importą, anksčiau sakė ministras.
„Tai padarėme, nes Europos Sąjunga nori uždrausti valstybėms narėms, įskaitant Vengriją ir Slovakiją, pirkti pigias rusiškas gamtines dujas ir pigią rusišką naftą, kaip jos tai darė anksčiau“, – aiškino jis.
Birželio 24 d. Slovakijos užsienio reikalų ministras Jurajus Blanaras pareiškė, kad yra pasirengęs pritarti 18-ajam sankcijų Rusijai paketui, jei „paketas neturės neigiamo poveikio šalies ekonomikai“.
Jis taip pat pažymėjo, kad Slovakija prašys „garantijų“ ir paramos siekiant sušvelninti atsijungimo nuo Rusijos energijos šaltinių padarinius.
Tuo tarpu Lenkijos Europos reikalų ministras Adamas Szlapka išreiškė viltį, kad Slovakija ir Vengrija prisijungs prie iniciatyvos, kaip ir anksčiau.
„Kaip ir ankstesnių sankcijų paketų atveju, esu nusiteikęs optimistiškai, mes dirbame. Tikiuosi, kad tai bus baigta iki Lenkijos pirmininkavimo ES pabaigos, o kaip žinome, liko keturios dienos“, – kalbėjo jis.
Naujienų agentūra „Reuters“ priminė, kad norint priimti pasiūlymus dėl sankcijų būtinas vienbalsis bloko narių pritarimas. Vengrija ne kartą yra grasinusi blokuoti pagalbą Ukrainai ir sankcijų Rusijai atnaujinimą, kuris vykdomas kas šešis mėnesius.
Zelenskis ragina ES sumažinti Rusijos naftos kainos ribą iki 30 dolerių
00:12
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ES viršūnių susitikime atkakliai tvirtino, kad reikia nustatyti 30 dolerių už barelį naftos kainą. Valstybės vadovas tai pareiškė vaizdo kreipimesi į Europos Vadovų Tarybos susitikimo dalyvius.
Kaip pažymėjo Zelenskis, sankcijos Rusijai išlieka viena iš veiksmingiausių priemonių jos agresijai riboti.
„Dabar reikalingas tikrai galingas 18-asis ES sankcijų Rusijai paketas. Pagrindiniai tikslai turėtų būti Rusijos naftos prekyba, jos šešėlinė tanklaivių flotilė, Rusijos bankai ir kiti finansiniai instrumentai, taip pat tiekimo grandinės, teikiančios įrangą ar detales ginklų gamybai“, – sakė Zelenskis.
Prezidentas pridūrė, kad kai kurios Europos įmonės vis dar tiekia Rusijai svarbias sudedamąsias dalis. Šios sudedamosios dalys patenka į raketas ir kitus ginklus, kuriuos Rusija naudoja ukrainiečiams žudyti.
„Mes nustatysime šias medžiagas ir perduosime įrodymus jūsų komandoms. Prašome atkreipti į tai dėmesį“, – pridūrė prezidentas.
Kaip pažymėjo Zelenskis, būtina išplėsti sankcijas ne tik prieš Rusijos tanklaivius, bet ir prieš jų kapitonus bei terminalus, kuriuos Rusija naudoja naftos transportavimui. Zelenskis yra įsitikinęs:
„Rusijos karinės ambicijos auga, kai jos pajamos iš naftos yra didelės. Laikui bėgant matėme, kiek kai kurios Europos šalys vis dar priklauso nuo Rusijos naftos. Mes tai suprantame ir elgiamės atsargiai – kaip to reikalauja mūsų partnerystė su ES. Deja, mes ne visada jaučiame tokį pat supratimą, kai kalbama apie Ukrainos poreikius. Ypač keista girdėti tokią griežtą kritiką, net politinį spaudimą, iš kai kurių lyderių, kai mūsų pagarba ES taisyklėms leidžia naftai toliau tekėti. Visi turime apie tai pagalvoti. Arba visi laikomės tų pačių ES taisyklių, arba visi gausime mažiau naudos.“
Šiuo atžvilgiu jis atkreipė dėmesį į akivaizdžius faktus: „kad Rusijos karo apetitas sumažėtų, turi sumažėti jos naftos pajamos“.
„Todėl prašau paremti tolesnius žingsnius, kuriais siekiama sumažinti Rusijos naftos kainos ribą. Žinoma, 45 dolerių riba gali padėti priartinti taiką. Tačiau norint pasiekti tikrą, ilgalaikę taiką – ir apie tai vakar kalbėjome su visais partneriais, partneriais iš Europos ir Jungtinių Valstijų – būtina nustatyti 30 dolerių už barelį kainą, kad Rusija negalėtų finansuoti savo agresijos“, – sakė Zelenskis.
Kaip pranešė UNIAN, birželio 15–17 d. Kanadoje vyko G7 lyderių susitikimas, kurio metu buvo tikimasi susitarti dėl naftos kainų viršutinės ribos sumažinimo. Tuo pačiu metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas paliko susitikimą anksčiau ir vieninga pozicija nebuvo sutarta.
Anksčiau ES pasiūlė sumažinti naftos kainos viršutinę ribą nuo 60 iki 45 JAV dolerių, tačiau netgi šio pasiūlymo svarstymas buvo atidėtas.
Galima užkirsti Rusijos provokacijas prieš NATO: analitikas įvardijo svarbų darbą Vakarams
23:32
Rusija ketina išbandyti NATO ryžtą gintis, plėsdama konfrontaciją su Vakarais už Ukrainos ribų, pareiškė Vokietijos federalinės žvalgybos tarnybos vadovas Bruno Kahlis, kurį citavo naujienų agentūra „Reuters“. Saugumo analitikas Raineris Saksas savo komentare leidiniui „Postimees“ teigė, kad Europa gali užkirsti kelią galimoms Kremliaus provokacijoms, tačiau, norėdama tai padaryti, turi priimti kelis svarbius sprendimus.
Vokietijos federalinės žvalgybos tarnybos vadovas Bruno Kahlis apie tokius Rusijos siekius prakalbo tinklalaidėje „Table Media“.
„Esame visiškai tikri, ir turime tai patvirtinančių žvalgybos duomenų – Ukraina yra tik žingsnis kelyje į Vakarus“, – perspėjo B.Kahlis.
Jo teigimu, Rusijos valdžios institucijos svarsto galimybę surengti konfrontaciją, kuri neturėtų peraugti į plataus masto karinį susirėmimą, kad įsitikintų, ar Jungtinės Valstijos iš tiesų yra pasirengusios vykdyti savo įsipareigojimus pagal Šiaurės Atlanto sutarties 5-ąjį straipsnį, kalbėjo jis.
Tokį galimą scenarijų įvertinęs saugumo analitikas R.Saksas sako, kad, vertinant Kremliaus keliamą grėsmę, reikėtų atsižvelgti į kelias aplinkybes. Be to, pasak eksperto, Vakarai jau dabar galėtų imtis svarbaus darbo, kuris susilpnintų Vladimiro Putino karo pramonę.
ES skelbia apie milijardų dolerių pagalbą Ukrainai: Vengrija prieštarauja
23:01
26 ES valstybių narių vadovai, išskyrus Vengrijos ministrą pirmininką Viktorą Orbaną, Europos Vadovų Tarybos susitikime pareiškė visapusišką paramą Ukrainai ir pažadėjo šiemet Ukrainai suteikti 30,6 mlrd. eurų finansinę pagalbą. Tai nurodyta 26 ES valstybių narių vadovų išvadose, šiandien patvirtintose Briuselyje, tačiau be Vengrijos sutikimo.
ES vadovų susitikimo metu vyko nuomonių apsikeitimas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelensky, kuris prisijungė vaizdo konferencijos būdu.
„Europos Sąjunga ir toliau teiks Ukrainai reguliarią finansinę paramą ilgalaikėje perspektyvoje. 2025 m. Europos Sąjunga Ukrainai skirs 30,6 mlrd. eurų, iš kurių 3,5 mlrd. eurų jau skirta pagal Ukrainos priemonę, o 7 mlrd. eurų – pagal G7 ERA iniciatyvą (mokama iš įšaldytų Rusijos turto perteklinių pelnų)“, – teigiama išvadose.
Ukrainos dronai padegė raketinio kuro saugyklas Briansko srityje
22:31
Birželio 26 d. vakare Ukrainos gynybos ministerijos Pagrindinės žvalgybos valdybos (GUR) smogiamieji dronai smogė Rusijos ginkluotųjų pajėgų 1061-ojo logistikos centro raketinio kuro, degiųjų ir tepalinių medžiagų saugykloms Brianske.
Kaip UNIAN pažymėjo šaltiniai žvalgyboje, vietos gyventojai socialiniuose tinkluose pirmieji pranešė apie nežinomų dronų skrydžius. Vėliau Briansko gyventojai pradėjo skųstis dėl sprogimų ir gaisro viename iš miesto rajonų. Kai kurie vietos gyventojai net neslėpė tikslios smūgio vietos ir tikslo.
„Buvo keturi sprogimai – dega naftos sandėlis“, – rašo vietos gyventojai.
Žvalgybos šaltiniai pranešė, kad sprogimai ir gaisrai kariniuose sandėliuose Brianske buvo sukeliami „Bober“, „Baklan“ ir „Gorizont“ tipo dronais.
„Raketų kuro ir tepalų sandėlio Brianske sunaikinimas yra sudėtingų veiksmų, skirtų sumažinti Rusijos okupacinės armijos logistinius pajėgumus, dalis“, – teigė šaltinis.
„Pozityvumas nebesvarstomas“: įvertino Ukrainos ekonomikos būklę
21:34
Ukrainos ekonomika išlieka palyginti stabili nepaisant neįtikėtinų karo laikotarpio iššūkių, tačiau ekonominė plėtra faktiškai sustojo, nes įmonės nustojo investuoti į naujus projektus, išskyrus kelias pramonės šakas, kurios gauna naudos iš karo, praneša „The Washington Post“.
Publikacijos autorius pažymi, kad „kol kas Ukrainos ekonomika laikosi, nors ir gauna didelę paramą iš Vakarų“. Pagrindiniai rizikos veiksniai susiję su tuo, kad ateityje išorinė finansinė pagalba gali tapti nepakankama.
Po to, kai Donaldas Trumpas laimėjo JAV prezidento rinkimus, garsiai žadėdamas greitą karo pabaigą, Ukrainos ir užsienio įmonės pradėjo ruoštis atnaujinti aktyvią veiklą Ukrainoje, kai tik bus pasiekta taika ir prasidės atstatymo procesai.
Šis optimizmas pasiekė aukščiausią tašką vasario viduryje, kai Ukrainos vyriausybės obligacijų kaina pasiekė aukščiausią lygį.
Tačiau, kai D.Trumpas savo dėmesį nukreipė į kitus konfliktų regionus, verslininkai, besidomintys Ukrainos rinka, ėmė iš naujo vertinti savo planus.
Pasak nenurodyto aukšto rango prezidento kanceliarijos pareigūno, visų 2025 m. ekonominių prognozių centre buvo lūkesčiai, kad karas baigsis vasarą. Tačiau dabar, pasak jo, „teigiamas poveikis ekonomikai“ šiais metais „nebėra svarstomas“, nors 2026 m. vis dar yra šiek tiek vilties.
Dabar tiek pareigūnų, tiek verslininkų pagrindinis tikslas yra tiesiog išsilaikyti. Išskyrus kai kuriuos pagrindinius ekonomikos sektorius, beveik niekas nepasiekia didelio pelno. Įmonės žymiai sumažino išlaidas, o pajamos skiriamos tik verslo palaikymui Ukrainoje, bet ne jo plėtrai.
„Mūsų investicijos ir didelės investicijos, kurias planuojame daryti, yra daromos tik už Ukrainos ribų. Ukrainoje mes atliekame tik techninę priežiūrą. Mano asmeninė vizija, taip pat ir mano įmonės vizija, yra išgyventi dar trejus metus šioje situacijoje. Mes rengiame verslo planą vieneriems metams, bet žiūrime ne toliau kaip mėnesį į priekį“, – sakė žinomas Ukrainos verslininkas, kuris dėl šio klausimo jautrumo pageidavo likti anonimu.
Leidinio autoriai pripažįsta, kad Ukrainos ekonomikoje yra sėkmingų sektorių, kurie, nepaisant visų problemų ir rizikos, veikia gerai. Pirma, tai bankų sektorius, kuris, pasak pareigūnų ir analitikų, pasirodė esąs stebėtinai stabilus dėl prieš karą įvykdytų reformų.
Antra, atsinaujinančios energijos sektorius, ypač biokuro gamyba, patiria tikrą pakilimą, kurį lemia būtent karo laikotarpio ypatumai. Karinis-pramoninis kompleksas demonstruoja didžiausius laimėjimus, o tai yra visiškai tikėtina.
Kaip rašė UNIAN, dauguma bedarbių Ukrainoje yra pasirengę dirbti už mažiau nei 20 tūkst. grivinių per mėnesį (apie 400 eurų). Tai rodo norimų atlyginimų tyrimo rezultatai.
Atsižvelgiant į tai, sparčiai augančios būsto kainos Ukrainoje atrodo paradoksalios. Per metus butų kainos vidutiniškai padidėjo 16 %, o privačių namų – net 25 %.
OPCW vėl rado draudžiamų dujų Ukrainos pateiktuose mėginiuose, bet Rusijos jų naudojimu neapkaltino
19:30
Tarptautinė cheminių ginklų priežiūros organizacija ketvirtadienį pranešė, kad septyniuose mėginiuose, kuriuos pateikė Ukraina, kaltinanti Rusiją naudojant riaušių malšinimo priemonę fronto linijoje, rado uždraustų ašarinių dujų.
Tai buvo trečias kartas, kai Cheminio ginklo uždraudimo organizacija (OPCW) patvirtino CS dujų naudojimą teritorijose Ukrainoje, kuriose vyksta kovos veiksmai.
Hagoje įsikūrusi OPCW teigė, kad nuodingosios medžiagos rasta granatų, dirvožemio, augmenijos ir drono liekanų mėginiuose.
Be to, ji surinko dokumentų, skaitmeninių bylų ir tiesioginių liudijimų.
Kinija teigia, kad niekada netiekė ginklų Rusijai
18:59
Kinijos užsienio reikalų ministerija neigia, kad Pekinas tiekia ginklus Rusijai ar Ukrainai ir apkaltino NATO dezinformacija. Apie tai rašo „Reuters“.
Pažymima, kad NATO generalinis sekretorius Markas Rutte prieš susitikimą su pasaulio lyderiais Aljanso viršūnių susitikime Hagoje pareiškė, kad Kinija remia karinius veiksmus Rusijos ir Ukrainos kare.
„Atsižvelgiant į ilgalaikę Rusijos grėsmę, taip pat į didžiulį karinį stiprinimą Kinijoje ir į tai, kad Šiaurės Korėja, Kinija ir Iranas remia karinius veiksmus Ukrainoje, labai svarbu, kad mes išleistume daugiau. Tai bus pagrindinis klausimas šiandienos darbotvarkėje“, – sakė M.Rutte.
Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Guo Jiakunas NATO generalinio sekretoriaus žodžius pavadino „šmeižtu“, sakydamas, kad atitinkami Aljanso pareigūnai iškraipo informaciją apie Pekino karinį stiprinimą.
Anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Kinija tiekia Rusijai paraką ir artileriją. Pasak jo, tai patvirtina žvalgyba ir Ukrainos saugumo tarnyba.
Zelenskis taip pat pranešė, kad Kinijos atstovai užsiima kai kurių ginklų gamyba Rusijos teritorijoje.
Lenkų ministras: NATO susitarimas dėl gynybos išlaidų gali lemti Vladimiro Putino kritimą
17:46
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis ketvirtadienį pareiškė, kad naujasis NATO narių susitarimas dėl gynybos finansavimo didinimo gali lemti Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritimą.
Jo teigimu, tai būtų panašu į Sovietų Sąjungos žlugimą.
NATO narės vyriausiasis diplomatas kalbėjo po to, kai Aljansas susitarė smarkiai padidinti gynybos išlaidas, kurios laikomos gyvybiškai svarbiomis siekiant atremti Rusijos keliamą grėsmę.
„Putinas turėtų suprasti, kad eina (buvusio Sovietų Sąjungos lyderio Leonido) Brežnevo keliu. Jis pats kartą pasakė, kad Sovietų Sąjunga žlugo, nes per daug išleido ginkluotei, o dabar jis daro lygiai tą patį“, – žurnalistams sakė ministras.
Vašingtonas prabilo apie prognozuotą amerikiečių karių atitraukimą iš Europos
17:33
Vyriausiasis JAV kariuomenės Europoje vadas trečiadienį pareiškė, kad tikisi, jog karių skaičius žemyne išliks stabilus, nors Pentagonas ir prabilo apie būdą perkelti daugiau pajėgų į Azijos ir Ramiojo vandenyno regioną.
„Nemanau, kad mūsų pajėgų išdėstymas apskritai keisis“, – sakė generolas Christopheris Donahuje per pranešimą JAV kariuomenės asociacijoje Vašingtone.
Generolas, JAV kariuomenės Europoje ir Afrikoje vadas, sakė, kad buvo susitikęs su „visais vyresniaisiais lyderiais“ ir „niekas jam nieko nesakė“ apie kariuomenės mažinimą.
Ch.Donahue'o komentarai, išsakyti tą pačią dieną, kai Nyderlanduose vyko NATO aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame daugiausia dėmesio buvo skiriama gynybos išlaidoms didinti, pasirodė tvyrant neaiškumui, ar Pentagonas išlaikys didelį karių skaičių Europoje.
Nors Gynybos departamentas nepaskelbė apie jokį karių skaičiaus mažinimą, tikimasi, kad šiuo metu atliekama pasaulinė pajėgų išdėstymo peržiūra, kuri turės įtakos kariuomenės pajėgų išdėstymui.
Aukščiausio rango vadovai, įskaitant gynybos sekretorių Pete'ą Hegsethą, teigė, kad Europos kariuomenės turi pasirengti užtikrinti didžiąją dalį įprastinės gynybos pajėgumų žemyne.
Dėl to kilo klausimų, ar Europoje, kur JAV turi apie 80 tūkst. karių, gresia reikšmingas karių skaičiaus mažinimas. Generolas pažymėjo beesąs įsitikinęs, kariuomenės misijos išliks.
„Tiesiog nemanau, kad bus pokyčių“, – sakė jis ir pridūrė, kad norint išspręsti atgrasymo problemą Europoje, „kiekvienas turi prisidėti ir atlikti savo vaidmenį“.
Ch.Donahue taip pat teigė, kad pajėgų atitraukimas Europoje nereiškia, kad jos turi ten likti, jei krizės atveju jų prireiktų kitur.
„Bet kas, kas yra Europoje, gali būti dislokuotas bet kurioje pasaulio vietoje, – sakė jis. – Jūs nesate Europoje. Jūs tiesiog atsitiktinai gyvenate Europoje. Jūs kariaujate ten, kur mums reikia, kad kariautumėte“.
Ukraina ir Rusija apsikeitė belaisviais: Zelenskis atskleidė, kas grįžo namo
17:20
Ketvirtadienį Ukraina surengė dar vieną apsikeitimo belaisviais su Rusija etapą, platformoje „Telegram“ paskelbė šalies prezidentas Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Tęsiame mainus, dar vienas etapas. Šiandien grįžta ginkluotųjų pajėgų, Nacionalinės gvardijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos kariai“, – rašė jis.
Pasak V.Zelenskio, dauguma jų buvo laikomi nelaisvėje nuo 2022 m.
„Darome viską, kad visus surastume, patikrintume informaciją apie kiekvieną pavardę. Turime visus savo žmones grąžinti namo. Dėkoju visiems, kurie mums padeda“, – pridūrė Ukrainos prezidentas.
