Svarbiausios naujienos
- Vašingtonas prabilo apie prognozuotą amerikiečių karių atitraukimą iš Europos
- Trumpas įvardijo vienintelę dalyvavimo kitose Kyjivo ir Maskvos derybose sąlygą
- Vokietijos policija po kariuomenės sunkvežimių padegimo tiria galimą Rusijos sabotažą
- Orbanas sukritikavo ES vadovybę: Ukraina yra „apgaudinėjama, jai žadama neįmanoma“
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Vokietijos policija po kariuomenės sunkvežimių padegimo tiria galimą Rusijos sabotažą
17:19
Vokietijos policija penktadienį pranešė pradėjusi sabotažo tyrimą po to, kai buvo padegti keli kariuomenės sunkvežimiai, o Rusijos socialiniuose tinkluose pasirodė vaizdo įrašų, kuriuose teigiama, kad gaisrus sukėlė „mūsų žmonės“.
Rytinės Tiuringijos žemės vidaus reikalų ministerija pranešė, kad policija tiria praėjusį savaitgalį viename sandėlyje Erfurto mieste kilusius gaisrus.
„Negalime užtikrintai teigti, kas stovi už šio išpuolio“, – sakė žemės vidaus reikalų ministras Georgas Maieris, tačiau pridūrė: „Jei būtų patvirtinta, kad užsienio valstybė, pavyzdžiui, Rusija, įvykdė tikslinį sabotažo aktą, tai būtų dar vienas išpuolis prieš mūsų demokratiją.“
„Griežčiausiai smerkiu tokius priešiškus veiksmus Vokietijos teritorijoje“, – pridūrė jis.
Nuo tada, kai Rusija 2022 metų vasarį pradėjo invaziją į Ukrainą, Vokietija atskleidė daugybę įtariamo šnipinėjimo ir sabotažo šalyje atvejų.
Nuo invazijos pradžios didžiausia Europos ekonomika buvo ir tebėra antra pagal dydį pagalbos teikėja Ukrainai.
Ketvirtadienį viename rusiškame „Telegram“ kanale buvo paskelbtos nuotraukos, kuriose esą matyti degantys sunkvežimiai, su prierašu, kad juos padegė „mūsų žmonės“.
Vokietijos žiniasklaidos pranešimais, incidentas įvyko birželio 21-osios naktį, jo metu buvo sunaikinti keturi sunkvežimiai, dar du – lengvai apgadinti.
Minėtame rusiškame „Telegram“ kanale taip pat teigiama, kad sunkvežimiai buvo remontuojami Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.
Gynybos ministerijos atstovas penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje atsisakė tai patvirtinti, teigdamas, kad sunkvežimiai priklauso „logistikos pajėgoms regione“.
Tiuringijos vidaus reikalų ministerija teigė, kad policija žino apie šiuos vaizdus ir tiria jų „kilmę bei autentiškumą“.
Tiuringijos vidaus reikalų ministerija taip pat teigė, kad tyrime keičiamasi informacija su kitų Vokietijos žemių saugumo institucijomis, „visų pirma dėl panašių incidentų kitose šalies vietose“.
Prieš metus toje pačioje vietoje Erfurte buvo padegtos kelios karinės transporto priemonės, o prieš dvi savaites šešios tokios transporto priemonės sudegė vakariniame Zoltau mieste.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
08:40
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Švedija pirks ginklų, galinčių smogti taikiniams Rusijoje
23:28
Švedijos ginkluotosios pajėgos artimiausiu metu priims sprendimą dėl didelio nuotolio ginklų, galinčių smogti taikiniams Rusijos teritorijoje, įsigijimo.
Apie tai interviu agentūrai TT pareiškė Švedijos ginkluotųjų pajėgų vadas Michaelis Claessonas.
Pasak M.Claessono, sprendžiant dėl tolimojo nuotolio ginklų įsigijimo, kalbama apie sparnuotas raketas ir raketinę artileriją, kurios gali smogti taikiniams Rusijos teritorijoje.
„Visų pirma, tai yra sulaikymo klausimas. Turėti galimybę ne tik kariauti savo teritorijoje, bet ir priversti užpuoliką rizikuoti gintis savo žemėje. Galimybė smogti logistikai, kariuomenės sutelkimo rajonams ir pan.“, – paaiškino Švedijos ginkluotųjų pajėgų vadas.
Jis pažymėjo, kad kalbama apie 150–500 kilometrų nuotolį. Palyginimui: moderniausia Švedijos artilerijos sistema „Archer“ turi iki 50 kilometrų nuotolį.
„Turėdami tokias sistemas, nebūtinai Švedijoje, o galbūt Suomijoje ar Baltijos šalyse, galėtume vaidinti daug aktyvesnį NATO sulaikymo vaidmenį“, – pridūrė M.Claessonas.
Praėjusią savaitę Švedija nutarė padidinti gynybos išlaidas 300 milijardų kronų, o tai iki 2030 m. leis padidinti jų dalį iki 3,5 proc. BVP nuo dabartinių 2,4 proc.
Švedija atsisakė dviejų šimtmečių karinio neutraliteto ir pateikė paraišką dėl narystės NATO po visapusiško Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, tapdama 32-ąja Aljanso nare 2024 m. kovą.
Ukraina atakavo rusų aerodromą Volgogrado srityje: du Su-34 sunaikinti, dar du apgadinti
21:33
Ukrainos saugumo tarnyba (SBU), ginkluotosios pajėgos ir specialiųjų operacijų pajėgos per bendrą operaciją naktį iš ketvirtadienio į penktadienį sunaikino du Rusijos naikintuvus Su-34 ir dar du apgadino Marinovkos aerodrome Volgogrado srityje, teigiama SBU pranešime.
Ten pat sakoma, kad prieš Rusijos naikintuvus buvo panaudoti tolimieji dronai.
Taip pat skelbiama, kad dėl atakos dar kilo gaisras aerodromo techninės eksploatacijos dalyje, kuri yra kritiškai svarbi karinio objekto infrastruktūra. Ten rusai ruošia lėktuvus skrydžiams, atlieka jų einamąjį techninį aptarnavimą ir remonto darbus.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas pridūrė, kad Rusijos Su-34 yra pagrindiniai taktinės aviacijos lėktuvai, kurie atakuoja Ukrainos pozicijas ir gyvenvietes raketomis ir bombomis.
„Rusijos oro ir kosminėse pajėgose jie klasifikuojami kaip fronto naikintuvai-bombonešiai. Jie naudojami, visų pirma, valdomoms aviacinėms bomboms, taip pat turinčioms sklendimo ir koregavimo modulius, numesti“, – pažymėjo Generalinis štabas.
Maskva iškvietė Vokietijos ambasadorių dėl neva Rusijos žiniasklaidos persekiojimo
19:24 Atnaujinta 21:02
Maskva penktadienį iškvietė Vokietijos ambasadorių Alexanderį Grafą Lambsdorffą, kad pareikštų protestą dėl Berlyno neva vykdomo Rusijos žurnalistų persekiojimo, pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida.
Tuo metu Berlynas atmetė kaltinimus, kad daro „spaudimą“ Rusijos žiniasklaidos priemonėms.
„Atmetame nepagrįstus Rusijos užsienio reikalų ministerijos kaltinimus“, – naujienų agentūrai AFP sakė šaltinis Vokietijos užsienio reikalų ministerijoje ir pridūrė, kad ambasadorius A.Grafas Lambsdorffas „tai aiškiai pabrėžė“ susitikime Maskvoje.
Ginčas kilo po to, kai Rusijos valstybinės žiniasklaidos aukšto rango pareigūnas Berlyne apkaltino Vokietijos policiją konfiskavus jo šeimos pasus, o Maskva pagrasino imtis atsakomųjų priemonių.
„Vokietijos ambasadorius šiandien buvo iškviestas į Rusijos užsienio reikalų ministeriją“, – pranešė ministerija, kurią cituoja valstybinė naujienų agentūra RIA.
Tačiau, pasak Rusijos URM, A.Grafas Lambsdorffas vos po 10 minučių staiga išėjo iš pastato ieškoti vertėjo.
„Pasirodo, Vokietijos ambasadorius nemoka rusų kalbos“, – platformoje „Telegram“ parašė ministerijos atstovė Marija Zacharova.
Grįžęs į pastatą tęsti susitikimo, ambasadorius nekomentavo savo rusų kalbos žinių.
„Kaip matote, turėjome labai ilgą ir įdomų pokalbį apie mūsų korespondentų darbo sąlygas“, – po susitikimo sakė A.Grafas Lambsdorffas ir pridūrė, kad derybos bus tęsiamos.
Rusijos URM po susitikimo paskelbtame pareiškime nurodė, kad Maskva Berlynui pareiškė „griežtą protestą“ dėl „spaudimo Rusijos žiniasklaidos priemonėms Vokietijoje“, ir pridūrė, kad bus imtasi atsakomųjų priemonių.
Nuo tada, kai Rusija 2022 metų vasarį įvedė karines pajėgas į Ukrainą, Maskvos ir Berlyno santykiai yra smarkiai pašliję.
Vokietija yra viena iš didžiausių Kyjivo rėmėjų, teikianti jam karinę ir finansinę pagalbą.
Rusijos valstybinės žiniasklaidos bendrovės Berlyne vadovas Sergejus Feoktistovas anksčiau birželį pareiškė, kad policija atvyko į jo šeimos butą ir konfiskavo jo šeimos narių pasus.
Jis sakė, kad policija ėmėsi šių priemonių, siekdama užkirsti kelią šeimai pasislėpti po to, kai S.Feoktistovui buvo liepta palikti šalį, pranešė Rusijos naujienų agentūra RIA.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė praėjusią savaitę perspėjo, kad Maskva rengia atsakomąsias priemones, ir paragino Vokietijos korespondentus Maskvoje „pasirengti“.
Rusija ne kartą kaltino Vakarų šalis netinkamu elgesiu su jos žurnalistais ir jos žiniasklaidos apribojimais užsienyje.
2022 metais Europos Sąjunga (ES) uždraudė Maskvos pagrindinį tarptautinį naujienų kanalą „Russia Today“, apkaltinusi Kremlių, kad jis naudojamas dezinformacijai apie Maskvos karinę kampaniją Ukrainoje skleisti.
Rusija pati yra užblokavusi prieigą prie dešimčių Vakarų žiniasklaidos priemonių ir taiko apribojimus žiniasklaidos pranešimams apie konfliktą.
Ji taip pat yra uždraudusi keliems Vakarų žurnalistams atvykti į šalį.
Putinas Minske pasisakė apie derybas su Ukraina ir NATO sprendimus
18:04 Atnaujinta 18:30
Ukrainą užpuolęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Maskvos ir Kyjivo pozicijos dėl karo pabaigos skiriasi, bet pridūrė, kad yra ruošiamasi naujam derybų raundui.
„Kalbant apie memorandumus, kaip ir tikėtasi, nieko nuostabaus neįvyko, tai du visiškai vienas kitam prieštaraujantys memorandumai“, – sakė jis spaudos konferencijoje Minske.
„Todėl organizuojamos derybos, kad būtų rastas kelias, kaip jas suartinti“, – sakė jis.
Per derybas Rusija pareikalavo, kad Ukraina atiduotų dar daugiau teritorijų nei dabar yra užgrobusi Rusija ir atsisakytų Vakarų karinės paramos.
Ukraina tokias sąlygas atmetė.
Pasak Putino, naujas susitikimas gali įvykti Stambule, bet dėl laiko ir vietos dar nesusitarta.
Kalbėdamas su žurnalistais, Putinas taip pat negailėjo pagyros žodžių JAV prezidentui Donaldui Trumpui. Jis teigė matantis nuoširdų Trumpo norą baigti karą.
„Aš tikiu, kad prezidentas Trumpas nuoširdžiai siekia išspręsti Ukrainos klausimą“, – sakė Putinas.
„Labai gerbiu dabartinį Jungtinių Valstijų prezidentą. Jo kelias atgal į valdžią ir į Baltuosius rūmus buvo labai sunkus, sudėtingas ir nesaugus, mes visi tai puikiai žinome, iki pat to, kad [jis] išgyveno pasikėsinimą nužudyti, ir ne vieną“, – pridūrė Rusijos diktatorius.
Putinas pareiškė esąs atviras kontaktams su JAV prezidentu, tačiau tam susitikimui reikia pasiruošti.
Jis taip pat pripažino, kad karinė kampanija daro ekonominį spaudimą.
„6,3 proc. Rusijos BVP skiriama gynybos reikmėms. Tai yra 13,5 trilijono rublių (142 mlrd. eurų)“, – sakė V. Putinas.
„Tai daug. Mes už tai sumokėjome infliacija, bet dabar kovojame su šia infliacija“, – pridūrė jis.
NATO gynybos išlaidų didinimą Putinas pavadino agresyviu veikimu.
NATO šalys neseniai sutarė didinti investicijas į gynybą, reaguojant į Rusijos agresiją Ukrainoje, rusų kariuomenės stiprinimą ir agresyvius veiksmus Europoje.
Kremlius: Estijos planai priimti NATO lėktuvus su branduoliniu ginklu – „pavojingi“
17:27
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pavadino Estijos planus priimti NATO orlaivius, galinčius nešti branduolinius ginklus, „pavojingais“.
Jo žodžius penktadienio spaudos konferencijoje citavo Rusijos naujienų agentūra „Interfax“, praneša „European Pravda“.
Tą pačią dieną Estijos gynybos ministras Hanno Pevkur patvirtino šalies pasirengimą priimti NATO sąjungininkų naikintuvus, galinčius nešti branduolinius ginklus.
„F-35 naikintuvai jau buvo Estijoje ir netrukus vėl sugrįš pagal rotaciją. Esame pasirengę toliau priimti sąjungininkus savo teritorijoje, įskaitant tuos, kurie naudoja tokias platformas“, – cituoja H.Pevkurą portalas ERR.
Komentuodamas Estijos ministro pareiškimą, D.Peskovas teigė, kad branduolinio ginklo nešėjų dislokavimas Estijoje kelia „tiesioginį pavojų“ Rusijai.
Kremliaus atstovas pridūrė, kad „deja, Baltijos šalių lyderiai dažnai reiškia absurdiškas idėjas“ ir pareiškė, kad Rusija „faktiškai neturi santykių“ su Baltijos šalimis.
Estijos gynybos ministro pareiškimas buvo paskelbtas tuo metu, kai Jungtinė Karalystė paskelbė ketinanti iš JAV įsigyti 12 daugiafunkcių F-35A naikintuvų, galinčių gabenti tiek įprastinį, tiek taktinį branduolinį ginklą.
Prezidento dekretas: Ukraina pakeitė savo požiūrį į sankcijas Rusijai
16:58
Ukraina pritaikys tokias pačias sankcijas Rusijai, kokias jau yra įvedusios Europos Sąjunga ir G7 šalys. Tai numatyta Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio paskelbtame įsake, kuriuo įsigalioja Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sprendimas dėl „sankcijų spaudimo sinchronizavimo“ Rusijai.
Sprendimo tekste teigiama, kad jis buvo priimtas „siekiant sukelti kuo griežtesnes pasekmes Rusijos Federacijai už nusikalstamą ir nepateisinamą karą prieš Ukrainą bei dar labiau apriboti agresorės valstybės karinį-pramoninį potencialą.“
Tuo tikslu Ukrainos Ministrų kabinetas ir Saugumo tarnyba kartu su Nacionaliniu banku privalo užtikrinti visišką tarptautinių partnerių patvirtintų ribojamųjų priemonių (sankcijų) įgyvendinimą Ukrainos jurisdikcijoje.
Pažymima, kad partnerių valstybių ar jų sąjungų patvirtintos ribojamosios priemonės turi būti sinchronizuotos Ukrainos teisėje, pateikiant jas svarstymui ir patvirtinimui Nacionaliniam saugumo ir gynybos tarybai ne vėliau kaip per 15 dienų nuo atitinkamo sprendimo įsigaliojimo.
Taip pat Ministrų kabinetui, Ukrainos saugumo tarnybai, Užsienio žvalgybos tarnybai kartu su Generalinės prokuratūros tarnyba pavesta užtikrinti Ukrainos taikomų sankcijų sinchronizavimą su Europos Sąjunga, JAV ir kitomis valstybėmis dėl Rusijos Federacijos vykdomos ginkluotos agresijos.
Donaldas Tuskas: Lenkijos pirmininkavimo dėka ES dabar aiškiau mato grėsmes
16:52
Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas penktadienį, baigiantis jo šalies pirmininkavimui Europos Sąjungai (ES), pareiškė, kad dabar Bendrija aiškiau mato grėsmes.
Lenkiją prie bloko vairo antradienį pakeis Danija. Pirmininkaujančios šalys kas pusmetį keičiasi rotacijos tvarka.
Penktadienį D.Tuskas apibendrino Lenkijos pasiekimus per šešis vadovavimo ES Tarybai mėnesius, susijusius su saugumo suvokimu visoje Europoje.
„Buvo sunku sugriauti šią paradigmą, šį naivų įsitikinimą, kad, kadangi turime Europos Sąjungą, niekas mums daugiau negresia“, – sakė D.Tuskas.
„Buvo sunku juos įtikinti – kalbu apie šalis, politinius lyderius ir institucijas – kad Europa turi pasirengti sunkiems laikams, kad svajonė apie amžiną, niekieno neliečiamą taiką, apie šimtaprocentinę saugią Europą pasirodė esanti naivi“, – tęsė jis.
„Buvo didžiulė užduotis pastūmėti Europos Sąjungą į visiškos mobilizacijos režimą ir sutelkti dėmesį į tai, kaip apsiginti nuo bet kokios galimos agresijos, ir Lenkijos pirmininkavimas šiuo klausimu buvo proveržis“, – sakė D.Tuskas.
Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen savo ruožtu Lenkijos lyderiui sakė: „Jūsų pirmininkavimą lydėjo iššūkiai, bet jums pavyko.“
Ji atkreipė dėmesį į pasiekimus teisėkūros srityje, pažymėdama, kad per pusmetį buvo priimti 37 teisės aktai, o valstybės narės susitarė dėl dar 18 reglamentų.
„Tai įspūdingi skaičiai“, – sakė ji.
D.Tuskas taip pat sakė esąs patenkintas, kad ketvirtadienį per aukščiausiojo lygio susitikimą ES vadovai priėmė sprendimą pratęsti visas galiojančias ekonomines sankcijas Rusijai dar šešiems mėnesiams.
Jis pridūrė, kad blokas vis dar turi priimti naują 18-ąjį sankcijų paketą, kuris, kaip tikimasi, be kita ko, bus nukreiptas prieš vadinamąjį šešėlinį Rusijos laivyną.
D.Tuskas taip pat pažymėjo, kad paskutinėmis Lenkijos pirmininkavimo ES dienomis taip pat pastebimai išaugo Lenkijos įtaka NATO. Jis paminėjo anksčiau šią savaitę įvykusį NATO viršūnių susitikimą, kuriame Aljanso narės įsipareigojo padidinti išlaidas gynybai iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – Varšuvos jau nusistatytą tikslą 2026 metams.
Pirmininkaujanti šalis vadovauja ES Tarybos, kurią sudaro 27 valstybių narių ministrai, posėdžiams, sudaro darbotvarkę ir vadovauja deryboms.
Rusijos ataka prieš svarbų energetikos objektą dalį pietinės Ukrainos paskandino tamsoje
16:45
Rusijos pajėgos smogė svarbiam energetikos objektui Chersono srityje, sukeldamos didelius elektros tiekimo sutrikimus keliuose gyvenvietėse, birželio 27 d. pranešė srities gubernatorius Oleksandras Prokudinas.
„Rusija nusprendė paskandinti Chersono sritį tamsoje“, – rašė O.Prokudinas „Telegram“ kanale. Anot jo, ataka sutrikdė elektros tiekimą kelioms gyvenvietėms.
Pasak gubernatoriaus, vietos energetikai dirba, kad stabilizuotų padėtį.
„Prašau srities gyventojų pasiruošti ilgalaikiam elektros tiekimo nutrūkimui. Energetikai daro viską, kas įmanoma, kad situacija būtų stabilizuota“, – teigė jis.
Chersonas ir aplinkinės teritorijos dažnai patiria Rusijos apšaudymus nuo to laiko, kai Ukrainos pajėgos 2022 m. lapkritį išvadavo miestą iš okupacijos. Rusijos kariai toliau atakuoja šį regioną artilerija ir dronais iš kitos Dnipro upės pusės.
Rusijos kariuomenė nuolat taikosi į Ukrainos energetikos infrastruktūrą. Per 2024 metus Maskva jau surengė 13 masinių bepiločių orlaivių ir raketų atakų prieš šalies energetikos objektus. Dėl to Ukraina buvo priversta įvesti neplanuotus elektros atjungimus visoje šalyje.
Ministras: Estija galėtų priimti sąjungininkų lėktuvus, galinčius nešti branduolinius ginklus
16:27
Gynybos ministras Hanno Pevkuras pareiškė, kad Estija yra pasirengusi savo teritorijoje priimti sąjungininkų lėktuvus, galinčius nešti branduolinius ginklus, penktadienį pranešė estų dienraštis „Postimees“.
Šis ministro komentaras nuskambėjo po to, kai anksčiau šią savaitę vykusiame NATO viršūnių susitikime Hagoje Jungtinė Karalystė (JK) paskelbė įsigysianti JAV gamybos reaktyvinių lėktuvų eskadrilę, galinčią gabenti branduolines bombas.
JAV laikraštis „The Wall Street Journal“ (WSJ) nurodė, kad JK vyriausybė planuoja įsigyti 12 naikintuvų F-35A, galinčių nešti tiek įprastus ginklus, tiek Jungtinių Valstijų gamybos taktines branduolines bombas.
H.Pevkuras pažymėjo, kad F-35 naikintuvai jau anksčiau yra buvę dislokuoti Estijoje ir artimiausiu metu vėl saugos šalies oro erdvę.
„Jei kai kurie iš jų, nepaisant kilmės šalies, taip pat turi dvejopos paskirties branduolinių ginklų galimybių, tai nekeičia mūsų pozicijos dėl F-35 priėmimo. Žinoma, esame pasirengę priimti sąjungininkus“, – „Postimees“ sakė gynybos ministras.
Pasak WSJ, šių naikintuvų įsigijimas leistų JK pirmą kartą nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio turėti galimybę paleisti branduolinius ginklus iš oro.
Po Šaltojo karo JK karališkosios oro pajėgos, siekdamos sutaupyti, atsisakė branduolinių raketų „oras-žemė“. Šiuo metu visi Britanijos branduoliniai ginklai laikomi tik keturiuose povandeniniuose laivuose „Vanguard“.
Sprendimas įsigyti šiuos naikintuvus priimtas po to, kai karas Ukrainoje atskleidė tam tikras spragas. 2022 metų vasarį Rusijai pradėjus plataus masto invaziją, JAV ir Prancūzija, esant potencialiai grėsmei, galėjo siųsti branduolinius ginklus nešančius naikintuvus Maskvai atgrasyti, o JK apsiribojo tik griežtais pareiškimais.
Šiuo metu JK neturi savo branduolinių bombų ir turės jas įsigyti iš JAV.
WSJ teigimu, kelios Europos valstybės, įskaitant Vokietiją ir Nyderlandus, turi naikintuvų, kurie karo atveju gali būti ginkluojami JAV branduolinėmis bombomis.
Nuo tada, kai pernai lapkritį Donaldas Trumpas laimėjo JAV prezidento rinkimus, Europos galybės svarsto, ar joms reikia kurti branduolines bombas arba plačiau jomis dalytis tuo atveju, jei Jungtinės Valstijos nuspręstų mažinti savo karinį buvimą Senajame žemyne.
Šiuo metu Europoje branduolinį ginklą turi tik Prancūzija ir JK.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad yra pasirengęs aptarti galimybę dislokuoti savo šalies branduolinius ginklus kitose Europos šalyse.
Anot jo, artimiausias mėnesiais jis pateiks savo plano detales.
Branduolinių ginklų neturinti Vokietija taip pat svarsto, kaip papildyti susitarimą su JAV dėl dalijimosi branduoliniais ginklais, kad sustiprintų savo atgrasymo priemones prieš Rusiją.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas paragino šiuo klausimu surengti derybas su JK ir Prancūzija.
