Karas Ukrainoje. Senatorius Grahamas: artimiausiomis dienomis pamatysite rekordiškai didelį ginklų srautą į Ukrainą

AFP/„Scanpix“/Volodymyras Zelenskis

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vakariniame vaizdo kreipimesi paskelbė apie vykdomosios valdžios pertvarką.

Valstybės vadovas papasakojo, kad surengė svarbų pokalbį su ministru pirmininku Denysu Šmyhaliu, kurio metu jie aptarė strateginius žingsnius šių pokyčių įgyvendinimui.

V.Zelenskio teigimu, pertvarka palies gynybos sritį: „Reikia atlikti kiekvieno susitarimo su mūsų partneriais auditą – kas iš tikrųjų vykdoma. Taip pat reikia žymiai sumažinti nekritines valstybės išlaidas ir, kiek įmanoma, mažinant reguliaciją, nukreipti visuomenės jėgas ekonomikos plėtrai. Svarbiausia – daugiau mūsų ukrainietiškos produkcijos, įskaitant ginklų gamybą, daugiau mūsų ukrainietiškos jėgos, daugiau mūsų pačių galimybių. Ir nauji kadriniai sprendimai pagrindinėse ambasadose“.

Anksčiau Ukrainos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad prezidentas nori pakeisti ambasadorius visose G-7 ir G-20 šalyse. Pirmiausia planuojama sustiprinti Amerikos kryptį.

V.Zelenskis patvirtino, kad Oksana Markarova paliks ambasadorės Jungtinėse Amerikos Valstijose pareigas. Vienas iš kandidatų į šias pareigas yra gynybos ministras Rustemas Umerovas.

Prezidento teigimu, jei šis sprendimas bus priimtas, Ukrainos ministrų kabineto sudėtis laukia kardinalūs personalo pokyčiai.

Sergejus Lavrovas su Wang Yi / Russian Foreign Ministry / via REUTERS

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sekmadienį Pekine susitiko su savo kinų kolega aptarti karo Ukrainoje ir santykių su Jungtinėmis Valstijomis. 

Vyriausiasis Rusijos diplomatas atvyko į Kiniją po vizito Šiaurės Korėjoje, kurios lyderis pasiūlė Maskvai visapusišką paramą dėl karo Ukrainoje.

S.Lavrovas ir Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi „aptarė santykius su Jungtinėmis Valstijomis ir Ukrainos krizės sureguliavimo perspektyvas“, sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime. 

Kinija, diplomatinė ir ekonominė Maskvos sąjungininkė, tvirtina, kad yra neutrali karo Ukrainoje atžvilgiu.

Tačiau ji niekada nepasmerkė nuo 2022-ųjų Rusijos vykdomos plataus masto invazijos, neragino jos išvesti savo karių, o daugelis Ukrainos sąjungininkių mano, kad kad Kinija remia Rusiją.

Pekinas nuolat ragina nutraukti kovas ir kaltina Vakarų šalis, kad jos pratęsia karą ginkluodamos Ukrainą.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime teigiama, kad S. Lavrovas ir Wang Yi taip pat aptarė kitus aktualius klausimus nuo karo Gazos Ruože iki „padėties Korėjos pusiasalyje“.

Karas Ukrainoje / - / AFP

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad pastarąją savaitę Rusija į Ukrainą paleido daugiau kaip 1,8 tūkst. ilgojo nuotolio atakos dronų, daugiau kaip 12 tūkst. sklendžiančiųjų bombų ir 83 įvairių tipų raketas

Apie tai rašo ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.

Šią savaitę Rusija surengė didžiausią per daugiau kaip trejus metus trunkančią Maskvos invaziją į Ukrainą raketų ir dronų ataką, 

Ukrainos oro pajėgos liepos 9-ąją pranešė, kad Rusija atakavo šalį 728 dronais ir 13 raketų, ir pridūrė, kad jos oro gynybos sistemos perėmė 711 dronų ir kad buvo sunaikintos mažiausiai septynios raketos.

„Rusai stiprina terorą prieš miestus ir bendruomenes, kad dar labiau įbaugintų mūsų žmones“, – socialiniame tinkle sakė V.Zelenskis. 

Prezidentas pabrėžė, kad Ukrainos oro gynyba pasiekė „gerų rezultatų“ atremdama suintensyvėjusias atakas, ypač naudodama dronų perėmėjus. 

„Dėl dronų perėmėjų šią savaitę buvo numušta šimtai Rusijos ir Irano „Shaded“ (bepiločių orlaivių)“, – rašė V.Zelenskis.

Pastarąją savaitę V.Zelenskis kiekviename susitikime su Ukrainos partneriais kalbėjosi apie naikintuvų–perėmėjų gamybos ir technologinio potencialo didinimą ir tikisi „tvirtų JAV, Europos, Didžiojo septyneto (G-7) ir kitų partnerių sprendimų“, pridūrė prezidentas.

V.Zelenskio pareiškimas paskelbtas JAV prezidentui Donaldui Trumpui pažadėjus kitą savaitę paskelbti „svarbų pareiškimą“ dėl Rusijos.

„Esu nusivylęs Rusija“, – televizijai „NBC News“ sakė D.Trumpas.

Ukrainos pareigūnai įspėja, kad Rusijai smarkiai padidinus dronų atakų skaičių visoje Ukrainoje, Kremlius gali paleisti paleisti 1 tūkst. dronų per dieną.

Markas Rutte / Al Drago - Pool via CNP / picture alliance / Consolidated News Photos

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pirmadienį atvyks į Vašingtoną, o antradienį susitiks su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, valstybės sekretoriumi Marco Rubio ir gynybos ministru Pete'u Hegsethu, skelbiama NATO pranešime spaudai.

M.Ruttes vizito priežastis pranešime nenurodyta, tačiau D.Trumpas neseniai „NBC News“ duotame interviu pareiškė, kad JAV yra pasirengusios tiekti ginklus Ukrainai per NATO ir kad pirmadienį jis padarys „svarbų pareiškimą dėl Rusijos“, rašo „Reuters“.

Pabrėžiama, kad D.Trumpo administracija iki šiol siuntė tik tuos ginklus, kuriuos patvirtino buvęs JAV prezidentas Joe Bidenas.

AFP/„Scanpix“/Donaldas Trumpas

JAV prezidentas Donaldas Trumpas vėl visus suintrigavo, paskelbęs, kad liepos 14 d. padarys „svarbų pareiškimą“ dėl Rusijos.

Kaip pažymėjo „Bild“, remdamasis Ukrainos vyriausybės šaltiniais, Kyjive su nerimu laukiama D.Trumpo pareiškimo.

„Išbandėme visas galimas galimybes, kad įtikintume Trumpą, jog Putinas nenori taikos ir toliau tęs bombardavimus. Tikiuosi, Trumpas pagaliau tai suprato“, – sakė leidinio šaltinis.

Jis pridūrė, kad visi neseniai vykę kontaktai su rusais aiškiai parodė, jog V.Putinas nėra suinteresuotas realiomis derybomis.

Tuo pačiu leidinys pažymėjo, kad kol kas neaišku, ar D.Trumpas ryšis imtis griežtų sankcijų prieš Rusiją. 

„Šiame fone Rusija, tikriausiai, ruošiasi naujam dideliam puolimui. Pasak su Rusijos armija susijusių šaltinių, Kremlius svarsto planą pulti Ukrainą antroje vasaros pusėje“, – teigiama leidinyje.

Pastaruoju metu žiniasklaida diskutuoja apie D.Trumpo požiūrį į V.Putiną. Visi vienbalsiai sako, kad jis praranda kantrybę savo rusų draugo atžvilgiu. Tačiau pasaulio apžvalgininkai labai abejoja, kad D.Trumpas įves griežtas sankcijas Rusijai.

„IMAGO“/„Scanpix“/Vladimiras Putinas

Jau 40 mėnesių Ukraina kovoja su Rusija. Nuo 2022 m. vasario, kai Rusija pradėjo didelio masto invaziją į šalies teritoriją, jos gyventojai kenčia nuo negailestingų ir destruktyvių atakų. Dešimtys tūkstančių žmonių žuvo arba buvo sužeisti, o milijonai neteko savo namų, rašo „The Guardian“ laikraščio apžvalgininkas Simonas Tisdallas.

„Ukrainos gamyklos, parduotuvės, mokyklos, ligoninės ir elektrinės dega, derlingos žemės ūkio naudmenos nuniokotos. Vaikai lieka našlaičiais, jie traumuojami arba pagrobiami. Nepaisant pakartotinių raginimų, pasaulis nesugebėjo sustabdyti kraujo praliejimo. Vis dėlto Ukraina, nors ir neprilygstanti gyventojų skaičiumi ir ginkluote, toliau priešinasi“, – pažymėjo apžvalgininkas.

Pasak S.Tisdallo, ukrainiečių heroizmas tapo toks įprastas, kad dabar jo beveik niekas nepastebi. Tuo metu Rusijos diktatorius eskaluoja karą, kiekvieną naktį smogdamas Kyjivui ir kitiems miestams. Tuo pačiu metu JAV parama ir sąjungininkų taikos pastangos silpnėja, o Ukrainos kariai fronto linijoje vis labiau išsenka.

Kas atsitiks, jei Ukraina bus nugalėta?
„Klausimas, kuris jau nebėra hipotetinis, tampa vis realesnis ir aktualesnis: kas bus, jei Ukraina žlugs? Atsakymas: Ukrainos žlugimas, jei jis įvyks, bus epinis strateginis Vakarų pralaimėjimas, kuris prilygs arba pranoks katastrofas Afganistane ir Irake“, – pabrėžė apžvalgininkas.

Jis mano, kad neigiamos pasekmės Europai, Didžiajai Britanijai, NATO ir tarptautinei teisei bus tikrai siaubingos.

„Nuo paskutinių 2023 m. dienų, kai Ukrainos kontrpuolimas sustojo, tapo aišku, kad Ukraina nelaimi. Didžiąją šių metų dalį Rusijos kariai nepaisydami nuostolių nenuilstamai žengė į priekį Donecko srityje ir kituose rytiniuose karo veiksmų rajonuose. Manoma, kad Rusijos aukų skaičius neseniai viršijo 1 milijoną žuvusių ir sužeistų. Tačiau jie toliau veržiasi į priekį“, – priminė S.Tisdallas.

Nepaisant to, kad Rusija nepadarė didelio proveržio, Ukrainos gynėjams karas tampa kasdiene kova dėl išlikimo, todėl tai, kad jie apskritai gali tęsti karo veiksmus, yra stebėtina, pabrėžė ekspertas.

„Kiek dar Ukraina galės išlaikyti gynybą mūšio lauke, ore, taip pat diplomatinėje ir politinėje srityse, lieka didelė abejonė. Jai trūksta žmogiškųjų išteklių, šaudmenų ir raketų perėmėjų“, – pažymėjo apžvalgininkas.

Tuo pačiu metu, kaip mano straipsnio autorius, Ukraina vis dar gali suduoti stiprius atsakomuosius smūgius. Tarkime Kursko srities Rusijoje užėmimas ir praėjusį mėnesį sunaikinti strateginiai bombonešiai, kurie buvo dislokuoti Rusijoje, - tai „buvo įspūdinga“.

„Tačiau tokie laikini laimėjimai nekeičia pagrindinio jėgų disbalanso ir bendros įvykių raidos krypties. Be to, Ukrainai vis labiau trūksta patikimų draugų, nors galbūt taip buvo visada. Putinas subūrė savo „norinčiųjų koaliciją“ – Kiniją, Iraną, Šiaurės Korėją ir kitus – savo karinei mašinai paremti. Vakarų analogas, vadovaujamas Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos, pakibęs tarp dangaus ir žemės“, – pabrėžė S.Tisdallas.

Jis pridūrė, kad dėl Vladimiro Putino nėjimo į kompromisus ir Donaldo Trumpo nekompetencijos nėra jokių paliaubų, kurių būtų galima laikytis, taip pat nėra jokių perspektyvų jas pasiekti.

Savo ruožtu JAV prezidentas dabar sako, kad atnaujins ribotą ginklų tiekimą Ukrainai ir, tikėtina, parems papildomas sankcijas prieš Rusiją.

„Bet čia ne apie politiką ar principus. Jo savimeilė yra įskaudinta. Jo jausmai yra įžeisti. Tačiau vienas pagyrimas iš jo besišypsančio Kremliaus bičiulio gali akimirksniu pakeisti jo nuomonę. Kaip ir visi chuliganai, Trumpas instinktyviai simpatizuoja stipresnei pusei. Nenuostabu, jog Putinas tikisi, kad galės išsekinti Ukrainą, palaukti, kol Vakarai pavargs, ir laimėti karą“, – įspėjo apžvalgininkas.

Pasak S.Tisdallo, šiuo metu labiausiai tikėtini du rezultatai – amžinas karas be išeities arba Ukrainos žlugimas.

„Ukrainos pralaimėjimas ir susitarimo sudarymas pagal Putino hegemonistines sąlygas bus pralaimėjimas visam Vakarams – strateginis pralaimėjimas, pranašaujantis nuolatinio, visoje Europoje plintančio konflikto erą. Rusams nė vienas iš šių rezultatų nebus ilgalaikė pergalė. 

Reikia didelių pastangų, kad įtikintume Rusijos politikus ir visuomenę, jog šį karą, kuris jų šaliai kainuoja tiek daug žmonių gyvybių ir materialių išteklių, galima baigti derybomis, kad teisėti saugumo klausimai bus išspręsti, kad alternatyvos yra daug blogesnės“, – paaiškino apžvalgininkas.

Tačiau pirmiausia Rusijos politikai ir visuomenė turi atsisakyti savo diktatoriaus.

„Pagrindinis šio siaubo architektas, pagrindinis Rusijos gėdos autorius turi būti nušalintas nuo valdžios ir perduotas tarptautiniam teisingumui. Putinas, o ne Ukraina, turi žlugti“, – apibendrino straipsnio autorius.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Rusijos kariai

Rusija sekmadienį pareiškė, kad užėmė dar vieną kaimą Ukrainos Donecko srities vakaruose, jos kariams žengiant kaimyninio Dnipropetrovsko regiono link.

Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad jos kariai užėmė Mirnės kaimą, vadindama jį sovietiniu Karlo Markso vardu.

Jis yra netoli administracinės sienos tarp Donecko ir Dnipropetrovsko sričių.

Ukraina kol kas nekomentavo šio pareiškimo.

Pietų Korėjos žvalgybos duomenimis, Šiaurės Korėja atsiuntė Rusijai 12 mln. 152 mm kalibro šaudmenų, sekmadienį pranešė korėjiečių naujienų agentūra „Yonhap“.

Remiantis Gynybos žvalgybos agentūros (DIA) ataskaita, manoma, kad Šiaurės Korėja iki šiol nusiuntė rusams apie 28 tūkst. konteinerių su ginklais ir artilerijos sviediniais.

„Jei skaičiuotume su 152 mm pavieniais sviediniais, (tiekiamų sviedinių) skaičius, kaip spėjama, siekia daugiau kaip 12 milijonų“, – teigė DIA.

Nuo praėjusių metų spalio Šiaurės Korėja Rusijai tiekia įprastinę ginkluotę ir atsiuntė apie 13 tūkst. karių, kad paremtų Maskvos karo Ukrainoje veiksmus.

Tikėtina, kad Šiaurės Korėja liepą arba rugpjūtį į Rusiją atsiųs papildomų karių, birželio pabaigoje pranešė Seulo žvalgybos agentūra. Rusijos žiniasklaida pranešė, kad Šiaurės Korėja į Kurską atsiųs 5 tūkst. kariuomenės statybininkų ir 1 tūkst. išminuotojų, kurie padės atstatymo darbams.

Tuo metu Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas per derybas su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu pasiūlė Maskvai visapusišką paramą dėl karo Ukrainoje.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Ukrainos saugumo tarnyba

Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) pareigūnai specialios operacijos metu likvidavo Rusijos specialiųjų tarnybų agentus, kurie FSB užsakymu nužudė SBU pulkininką Kyjive.

Kaip pranešė SBU spaudos tarnyba, specialiai operacijai, skirtai surasti Ukrainos pareigūno žudikus, asmeniškai vadovavo SBU pirmininkas, generolas leitenantas Vasylis Maliukas.

„FSB agentų kovinė grupė buvo iš anksto nukreipta į Ukrainą ir prieš tris dienas nužudė SBU pareigūną, mūsų kolegą pulkininką Ivaną Voronyčą. Po slaptų paieškos ir aktyvių kontržvalgybos veiksmų buvo aptikta priešo slėptuvė. Sulaikymo metu jie pradėjo priešintis, įvyko susišaudymas, todėl šie niekšai buvo likviduoti. Noriu priminti, kad vienintelė priešo perspektyva Ukrainos teritorijoje – mirtis!“ – pažymėjo V.Maliukas.

Tyrimo duomenimis, Ukrainos SBU pulkininką nužudė du žmonės – vyras ir moteris. Jų kuratorius įsakė jiems sekti SBU pareigūną, nustatyti jo dienos tvarkaraštį ir judėjimo maršrutus. Vėliau rusas perdavė žudikams slėptuvės, kurioje buvo pistoletas su duslintuvu, koordinates.

Pažymima, kad nužudę Saugumo tarnybos pulkininką, žudikai bandė pasislėpti ir pralaukti. Tačiau SBU ir policijos pareigūnai nustatė jų buvimo vietą Kyjivo srityje.

Specialiosios tarnybos pranešė, kad sekmadienį ryte buvo surengta specialioji operacija, kurios metu FSB agentų ir kovinės grupės nariai ėmė priešintis, todėl jie buvo likviduoti.

Ketvirtadienį, liepos 10 d., Rusijos specialiųjų tarnybų agentai nužudė SBU pareigūną Holosijivo rajone Kyjive. Apie 9 val. vyras priėjo prie SBU pulkininko ir iš pistoleto paleido 5 šūvius, po to pasislėpė iš nusikaltimo vietos.

„Shutterstock“/„Shahed“ dronas

Pastaruoju metu Rusija smarkiai sustiprino dronų atakas prieš Ukrainą, ir, ekspertų nuomone, jos yra dalis Rusijos kampanijos, kuria siekiama šią vasarą surengti didelio masto puolimą.

Kaip rašo „Deutsche Welle“, dėl dronų gamybos plėtros Rusija dabar gali pati vykdyti tokio lygio atakas, nesikreipdama į Iraną.

„Dabar jie gamina tūkstančius dronų per mėnesį, – DW sakė karinės technikos ekspertas Davidas Hamblingas. – „Šis skaičius gali siekti dešimtis tūkstančių, o to pakanka, kad būtų užtvindytos dauguma gynybos sistemų, kurios gali numušti raketas.“

Vis dėlto Austrijos ginkluotųjų pajėgų pulkininkas Markusas Reisneris mano, kad Rusija negalėtų vykdyti tokių atakų be kitų šalių pagalbos. Jis pridūrė, kad Kinija tiekia dronų detales, o Šiaurės Korėja – balistines raketas.

„Matyti, kad Rusija pasikliauja savo sąjungininkais“, – sakė jis.

Ko siekia Rusija

M.Reisnerio nuomone, Vladimiras Putinas savo pastarosiomis kombinuotomis atakomis siekia dviejų strateginių tikslų: sunaikinti Ukrainos karo pramonę ir paveikti Ukrainos visuomenę.

„Tikslinės atakos prieš gyventojus, kurie turi būti dar labiau susilpninti teroru, yra netiesioginis bandymas daryti spaudimą Ukrainos vyriausybei“, – mano jis.

Savo ruožtu vokiečių politologas Andreasas Heinemannas-Grüderis prognozuoja, kad Rusija šią vasarą pradės naują puolimą, ir, jo nuomone, kombinuotų atakų skaičiaus didėjimas yra šios kampanijos dalis.

Pasak jo, Rusijos tikslas – tiek susilpninti Ukrainos oro gynybą, kad nuostolių nebūtų galima kompensuoti tiekimais iš Vakarų šalių. Jis pridūrė, kad šios atakos taip pat gali signalizuoti, jog Rusija ruošiasi „lemiamai kovai“, ir kad jis negali atmesti galimybės, jog iki metų pabaigos Rusija privers Ukrainą paklusti Kremliaus reikalavimams.

Tuo metu visi apklausti ekspertai DW teigė, kad norint atkurti kontrolę mūšio lauke, Vakarai turi imtis ryžtingesnių veiksmų.

Ukraina dabar pasiekia gerų rezultatų gamindama savo dronus, bet vis dar negali apsieiti be paramos, sakė pulkininkas M.Reisneris. „Jai reikalinga Vakarų parama, ypač specialių ginklų sistemų, tokių kaip oro gynybos raketos „Patriot“, srityje“, – sakė jis.