Svarbiausios naujienos
- Trumpas pasisakė, kas laukia Putino pasibaigus 50 dienų laikotarpiui
- „Reuters“ šaltiniai prabilo, ko imsis Putinas po Trumpo ultimatumo
- Sergejus Lavrovas ciniškai atsakė į Trumpo 50 dienų ultimatumą
- Reikia „atgabenti karą maskviečiams“: FT atskleidė detalių apie tolimojo nuotolio ginklus Kyjivui
- Prancūzija paragino per 5 metus pasiruošti karui „pačioje Europos širdyje“
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Reikia „atgabenti karą maskviečiams“: FT atskleidė detalių apie tolimojo nuotolio ginklus Kyjivui
15:06 Atnaujinta 18:24
Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas asmeniškai paragino Ukrainos karinę vadovybę suintensyvinti smūgius į Rusijos teritorijos gilumą ir, kaip pranešta anksčiau, paklausė Volodymyro Zelenskio, ar galėtų smogti Maskvai, jei JAV suteiktų tolimojo nuotolio ginklų, įtakingam leidiniui „Financial Times“ atskleidė šaltiniai. Visgi Baltieji rūmai tvirtina, kad taip nebuvo.
Pasak dviejų apie pokalbį informuotų asmenų, JAV lyderis davė suprasti, kad remia šią idėją, apibūdindamas strategiją kaip skirtą „priversti juos [rusus – red.past.] pajusti skausmą“ ir priversti Kremlių sėsti prie derybų stalo.
Vakarų pareigūnas, susipažinęs su pokalbio turiniu, teigė, kad pašnekesys atspindėjo didėjantį Ukrainos Vakarų partnerių norą suteikti Kyjivui tolimojo nuotolio ginklų, galinčių „atgabenti karą maskviečiams“. Pažymėtina, kad šią mintį pastarosiomis savaitėmis privačiai pakartojo Amerikos pareigūnai.
Baltieji rūmai galiausiai pakomentavo
Tuo tarpu laikraštis „Kyiv Post“ socialiniame tinkle „X“ cituoja Baltuosius rūmus, kurie neigia tokius D.Trumpo žodžius.
„Priešingai nei praneša žiniasklaida, D.Trumpas per pokalbį su V.Zelenskiu neragino smogti Maskvai ir Sankt Peterburgui“, - rašo „Kyiv Post“.
Baltieji rūmai ir Ukrainos prezidento kanceliarija anksčiau neatsakė į prašymus pakomentuoti.
D.Trumpo ir V.Zelenskio ankstesnė diskusija lėmė, kad praėjusią savaitę Romoje JAV pusė su Ukrainos prezidentu pasidalijo galimų ginklų Kyivui sąrašu, sakė trys su tuo susipažinę asmenys.
Per susitikimą su JAV gynybos pareigūnais ir NATO vyriausybių tarpininkais V.Zelenskis gavo sąrašą tolimojo nuotolio smogiamųjų sistemų, kurios potencialiai galėtų būti suteiktos Ukrainai perduodant jas trečiosioms šalims, pažymėjo „Financial Times“.
Tikėtina, kad šis susitarimas leistų D.Trumpui apeiti būtinybę gauti Kongreso pritarimą dėl tiesioginės JAV karinės pagalbos, leidžiant ginklų pardavimą Europos sąjungininkėms, kurios vėliau perduotų sistemas Ukrainai.
Vyko diskusijos dėl raketų „Tomahawk“ ir ATACMS
Nors „The Washington Post“ pranešė, kad penktadienį Baltuosiuose rūmuose vyko diskusijos dėl raketų „Tomahawk“ perdavimo, kol kas mažai tikėtina, kad Ukraina jų sulauks, nors šios raketos nesunkiai galėtų pasiekti Rusijos sostinę.
Du apie D.Trumpo ir V.Zelenskio pokalbį informuoti asmenys, susipažinę su JAV ir Ukrainos diskusijomis dėl karinės strategijos, „Financial Times“ sakė, kad vienas iš aptartų ginklų buvo kariuomenės taktinė raketų sistema, arba ATACMS.
Ukraina naudojo JAV tiekiamas ATACMS raketas, kurių veikimo nuotolis siekia iki 300 km, kad smogtų taikiniams Rusijos okupuotoje teritorijoje, o kai kuriais atvejais – giliau Rusijos teritorijoje. Raketos ATACMS gali būti paleidžiamos iš raketų sistemų HIMARS, kurias Joe Bideno administracija pristatė Ukrainai. Tačiau jos neskrenda pakankamai toli, kad pasiektų Maskvą ar Sankt Peterburgą.
Rusija ne kartą grasino pulti Vakarų taikinius, atsakydama į Vakarų tiekiamą pažangiąją ginkluotę Ukrainai, tačiau kol kas to nepadarė. Po to, kai praėjusių metų lapkritį Ukraina pirmą kartą panaudojo sistemą ATACMS smogti kariniams taikiniams Rusijos teritorijoje, Vladimiras Putinas pareiškė, kad karas „įgavo pasaulinio pobūdžio elementų“, ir atsakė bandomuoju eksperimentinės vidutinio nuotolio raketos „Orešnik“ paleidimu ant Dnipro miesto.
Rusijos prezidentas tuomet teigė, kad Maskva turi teisę „panaudoti savo ginkluotę prieš karinius objektus tų šalių, kurios leidžia naudoti savo ginklus prieš mūsų objektus, o tuo atveju, jei agresyvūs veiksmai bus eskaluojami, atsakysime taip pat ryžtingai ir simetriškai“.
Po ATACMS smūgių Rusija taip pat paskelbė atnaujintą savo branduolinės doktrinos versiją, kurioje sumažinta galimo panaudojimo riba.
Pakeitimai gali numatyti Rusijos pirmąjį branduolinį smūgį JAV, Jungtinei Karalystei ir Prancūzijai – trims NATO branduolinėms galybėms – kaip atsaką į Ukrainos smūgius Rusijai tokiais ginklais kaip ATACMS ir „Storm Shadow“ raketos, pastebima straipsnyje.
Sprogimai sudrebino Ukrainos miestus: Rusija vėl atakavo dronais ir raketomis, yra sužeistųjų
00:52
Liepos 16-osios naktį Rusija surengė dar vieną dronų ir raketų atakų bangą prieš Ukrainos gyvenamuosius rajonus – šalies miestus sudrebino galingi sprogimai.
Šis išpuolis įvyko praėjus vos dienai po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas įspėjo Rusijos vadovą Vladimirą Putiną, kad šis turi 50 dienų pasirašyti taikos susitarimą, kitaip sulauks griežtų tarifų iš Vašingtono.
Sprogimai prasidėjo prieš 1 val. nakties
„The Kyiv Independent“ žurnalistai pranešė apie sprogimų garsus ir aktyvų oro gynybos darbą Kyjive apie 1 val. nakties vietos laiku. Ukrainos karinės oro pajėgos paskelbė daugybę įspėjimų apie Rusijos bepiločių skraidyklių atakas sostinėje ir kituose regionuose. Taip pat įspėta apie galimą balistinių raketų grėsmę.
Charkivas atakuotas intensyviausiai
Šiaurės rytų miestas Charkivas tapo vienu pagrindinių taikinių – vos per 20 minučių čia nugriaudėjo mažiausiai 17 sprogimų, pranešė srities vadovas Olehas Sinehubovas.
Anot jo, smūgiai buvo sutelkti į civilinę įmonę miesto Kjivo rajone. Į ją pataikė Irano gamybos „Shahed“ dronai, sukeldami didelį gaisrą. Pranešama, kad mažiausiai trys žmonės buvo sužeisti.
Krivij Rihe – smūgiai ir elektros tiekimo sutrikimai
Masinė dronų ataka taip pat buvo surengta ir Dnipropetrovsko srityje esančiame Krivij Riho mieste, pranešė karinės administracijos vadovas Oleksandras Vilkulas. Pasak jo, dėl išpuolio visame mieste kilo elektros tiekimo sutrikimų.
Rusija suintensyvino oro smūgius
Pastaraisiais mėnesiais Rusija smarkiai padidino oro atakų prieš Ukrainos miestus mastą. Liepos 9 d. Maskva surengė didžiausią išpuolį per visą plataus masto invazijos laikotarpį – paleido net 728 „Shahed“ tipo dronus ir jų masalų, 7 „Kh-101“ arba „Iskander-K“ sparnuotąsias raketas ir 6 „Kinžal“ balistines raketas.
Liepos 13 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad per vieną savaitę šalis buvo atakuota daugiau kaip 1 800 ilgojo nuotolio dronų, daugiau kaip 1 200 slenkančiųjų bombų ir 83 įvairių tipų raketomis.
Lenkijos užsienio reikalų ministras: Rusija turėtų sumokėti už Ukrainos ginklus, o ne Europa
00:33
Rusija, o ne Europos mokesčių mokėtojai, turėtų padengti sąskaitą už JAV karinę įrangą, pateiktą Ukrainai, liepos 15 d. pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis.
R.Sikorskis šį komentarą pateikė po susitikimo su savo ES kolegomis, turėdamas omenyje JAV planą pateikti sąskaitą savo Europos NATO sąjungininkėms už Ukrainai tiekiamus ginklus. Ministras pasiūlė, kad išlaidos turėtų būti padengtos konfiskuojant Rusijos centrinio banko turtą, kuris tebėra įšaldytas Vakarų šalyse.
„Aš paklausiau savo kolegų ministrų, kas turėtų sumokėti už šią įrangą“, – Lenkijos naujienų agentūra PAP citavo R.Sikorskis.
„Ar tai turėtų būti Europos mokesčių mokėtojai, ar, mano nuomone, būtų geriau, jei agresorius sumokėtų iš savo įšaldytų lėšų?“
Liepos 14 d. JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad Jungtinės Valstijos ir NATO pasiekė susitarimą dėl ginklų tiekimo Ukrainai. Prezidento teigimu, Vašingtonas parduos įrangą Europos NATO sąjungininkams, kurie vėliau ją pristatys Ukrainai.
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte vėliau patikslino, kad susitarimas apima „didžiulį kiekį karinės įrangos“, įskaitant oro gynybos sistemas ir raketas.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas vėliau pareiškė, kad Berlynas tieks Ukrainai „Patriot“ raketų sistemas pagal naująjį JAV susitarimą. Danija, Nyderlandai ir Švedija taip pat pareiškė esą pasirengę dalyvauti šioje iniciatyvoje.
„The New York Times“ pranešė, kad įranga, kurią NATO planuoja įsigyti iš JAV Ukrainai, yra beveik paruošta nedelsiamam išsiuntimui.
ES nepavyko patvirtinti naujų sankcijų Rusijai – Slovakija stabdo balsavimą
00:08
Liepos 15 d. Europos Sąjungai nepavyko patvirtinti 18-ojo sankcijų paketo Rusijai dėl to, kad Slovakija toliau priešinasi, reikalaudama išimčių, susijusių su planuojamu rusiškų dujų atsisakymu.
Briuselyje vykusiame ES užsienio reikalų ministrų susitikime tikėtasi formaliai patvirtinti naują sankcijų paketą. Kaip pranešė „Reuters“ šaltiniai, Bendrija tikėjosi vieningo sutarimo dar prieš susitikimą.
Tačiau Slovakija, jau anksčiau stabdžiusi šio paketo priėmimą, pareikalavo atidėti balsavimą.
„Slovakijos Respublikos atstovui buvo duotas nurodymas prašyti atidėti balsavimą dėl 18-ojo sankcijų paketo, atsižvelgiant į Slovakijos politinės scenos poziciją“, – po susitikimo paskelbė Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico.
Premjeras nurodė, kad Slovakija tebėra susirūpinusi dėl perėjimo nuo rusiškų dujų ir Europos Komisijos siūlomi sprendimai esą yra „nepriimtini“.
„Valdančioji koalicija atmeta kvailą Europos Komisijos pasiūlymą nutraukti rusiškų dujų tiekimą nuo 2028 m.“, – sakė R.Fico.
Jo kanceliarija paviešino Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen liepos 15 d. datuotą laišką, kuriame ji pažadėjo „ieškoti sprendimų dėl Slovakijos susirūpinimo“.
Tačiau R.Fico pareiškė, kad laiške pateiktos garantijos „nepakankamos“, ir nurodė, kad Bratislava pasirengusi derėtis dėl išimties, kuri leistų Slovakijai laikytis iki 2034 m. galiojančio sutarties su Rusijos „Gazprom“.
„Geriausias šios situacijos sprendimas būtų suteikti Slovakijai išimtį, leidžiančią vykdyti sutartį su „Gazprom" iki jos pabaigos 2034 metais.
Šiuo metu Europos Komisija tai principingai atmeta, nes toks sprendimas esą paneigtų sankcijų prieš Rusiją esmę“, – aiškino premjeras.
Kadangi ES sankcijoms reikalingas visų narių pritarimas, bet kurios valstybės veto blokuoja jų priėmimą. Birželio pabaigoje tiek Slovakija, tiek Vengrija – dvi prorusiškiausios ES narės ir labiausiai priklausomos nuo rusiškų energijos išteklių – pasipriešino projektui, taip sustabdydamos sankcijų priėmimą. Slovakija dar kartą vetavo paketą liepos 9 d.
Naujausias sankcijų paketas, pristatytas birželio 10 d., nukreiptas į Maskvos pajamas iš energijos išteklių, bankų sektorių ir karinę pramonę, reaguojant į tęsiamą Rusijos karą prieš Ukrainą.
Rusija surengė dronų ataką prieš Ukrainą, kyla balistinių raketų grėsmė
23:33
Liepos 15 d. vakare Rusija atakavo Ukrainos teritoriją dronais, o daugelyje šalies regionų paskelbta balistinių raketų grėsmė. Sprogimai nugriaudėjo Charkive.
Apie tai pranešė Ukrainos karinės oro pajėgos.
Charkivo srities vadovas Olehas Sinehubovas savo „Telegram“ kanale nurodė, kad priešas mieste surengė mažiausiai aštuonis smūgius. Preliminariais duomenimis, pataikyta į objektus Kijivo rajone (Charkive).
Socialinių tinklų vartotojai taip pat skelbia apie sprogimus Dnipropetrovsko srityje, ypač Kryvyj Riho mieste. Anksčiau karinės oro pajėgos paragino miesto gyventojus kuo greičiau pasitraukti į slėptuves.
Pasak oro pajėgų, šalyje fiksuojama aktyvi dronų ir balistinių raketų grėsmė. Oro pavojus paskelbtas visoje teritorijoje – nuo rytų iki vakarų.
JAV senatorius: Putinui derėtų paskambinti Teheranui – sužinotų, kas laukia atmetus Trumpo siūlymą
23:09
JAV senatorius Lindsey Grahamas paragino Kremliaus vadovą Vladimirą Putiną susisiekti su Teheranu ir pasidomėti, kas gali laukti Maskvos, jei ši atmes prezidento Donaldo Trumpo pasiūlymą.
Politikas savo „X“ paskyroje pareiškė, kad Amerikos lyderio sprendimas parduoti ginkluotę Europai Ukrainos naudai jam atrodo itin pozityvus. Ne mažiau svarbi ir grėsmė taikyti 100 proc. muito tarifus toms šalims, kurios ir toliau pirks rusišką naftą, jei karas per artimiausias 50 dienų nebus nutrauktas.
„Jei Putinas ar kiti svarsto, kas nutiks 51-ąją dieną, patarčiau jiems paskambinti ajatolai. Jei būčiau šalis, perkanti pigią rusišką naftą ir remianti Putino karo mašiną, prezidento Trumpo žodžius vertinčiau rimtai“, – rašė L.Grahamas.
Primename, kad birželį Jungtinės Valstijos įsitraukė į karinį konfliktą su Iranu Izraelio pusėje – amerikiečiai smogė trims šalies branduoliniams objektams. Kiek anksčiau Vašingtonas buvo davęs Teheranui du mėnesius naujam branduoliniam susitarimui pasiekti.
Dygstančios gamyklos ir prognozes lenkianti gamyba: kaip veikia Kremliaus dronų pramonė
22:58
Rusijos atakos prieš Ukrainos miestus pasiekė naują intensyvumo rekordą. Austrijos istorikas ir karinis ekspertas Markusas Reisneris mano, kad atakų intensyvumo didėjimas susijęs su Rusijos dronų gamybos augimu.
Palydovinės nuotraukos iš dronų gamyklos, esančios apie 1000 kilometrų į rytus nuo Maskvos, rodo, kad Kremlius dronų gamybos gamybos apimtis planuoja didinti dar labiau.
„2024 m. pradžioje Rusija pagamindavo apie 300 „Geran-2“ dronų per mėnesį. Šiandien rusai per tris dienas gali pagaminti 300 dronų“, – NTV sakė pulkininkas M.Reisneris.
Žymiai padidėjo ir dronų atakų sprogstamoji galia. Eksperto teigimu, iki šiol „Geran-2“, kaip yra vadinami „Shahed“ gaminami rusų analogai, galėjo gabenti iki 50 kilogramų sprogmenų. Dabar šių dronų sprogstamoji galia padvigubėjo iki 100 kilogramų.
Leidinys TVNET išsamiai apžvelgia, kaip veikia Rusijos dronų pramonė ir kokie jai keliami tikslai.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Ukrainos žvalgyba: nežinome, ką Trumpas turėjo omenyje žadėdamas 17 „Patriot“ sistemų
22:48
Ukrainos Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdyba teigia kol kas tiksliai nežinanti, ką JAV prezidentas Donaldas Trumpas turėjo omenyje, kai pažadėjo 17 „Patriot“ sistemų Ukrainai.
Kaip praneša „RBC-Ukraine“, tai leidiniui „The Guardian“ komentavo Gynybos ministerijos Karinio vystymo valdybos vadovo pavaduotojas generolas majoras Vadymas Skibickis.
„Mes tiksliai nežinome (ką turėjo omenyje Trumpas – red.past.)“, – sakė V.Skibickis, pridurdamas, kad Ukraina yra dėkinga už pagalbą ir teigiamai vertina Baltųjų rūmų pareiškimus.
Pasak generolo, D.Trumpas galėjo turėti omenyje raketų perėmimo priemonių, paleidimo įrenginių ar visų baterijų – sudarytų iš kelių paleidimo įrenginių, radarų ir valdymo sistemų – perdavimą.
„Jei kalbame apie baterijas, 17 – tai milžiniškas skaičius. Jei apie paleidimo įrenginius – tai jau labiau tikėtina“, – aiškino jis.
V.Skibickis taip pat patvirtino, kad liepos pradžioje įvykusio telefoninio pokalbio metu D.Trumpas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis aptarė galimą tolimojo nuotolio „Tomahawk“ raketų perdavimą, tačiau joks galutinis sprendimas dėl jų perdavimo dar nepriimtas.
Bendražygiai atvirai prabilo apie Zelenskio likimą: „Putinas „stato“ ant susiskaldymo“
22:00
Prieš daugiau nei šešerius metus, 2019 m. gegužę, Volodymyras Zelenskis Ukrainos parlamente sakė inauguracinę kalbą, kurioje žadėjo sukurti šalį, kurioje visi būtų lygūs prieš įstatymą, o žaidimo taisyklės būtų skaidrios.
Nuo tada Ukraina V.Zelenskiui vadovaujant išgyveno COVOD-19 pandemiją ir jau daugiau nei trejus metus kovoja prieš Rusijos invaziją.
Karo pabaiga galėtų būti lūžis, kuris nulems Ukrainos ateitį ir tolesnę perspektyvą.
Tai galėtų sustiprinti V.Zelenskio politines pozicijas, bet taip pat galėtų padidinti Kremliui lojalių politinių lyderių įtaką.
„Nežinau. Nežinau, kaip baigsis karas. Jei pavyks padaryti daugiau, nei galiu, tada žiūrėsime į tai pozityviau. Bet tai nėra mano prioritetas šiandien“, – šių metų sausį apie savo ateitį politikoje kalbėjo V.Zelenskis.
O kaip V.Zelenskio ateitį regi jo rinkimų kampanijos bendražygiai ir ekspertai?
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Trumpas pasisakė, kas laukia Putino pasibaigus 50 dienų laikotarpiui
21:50
JAV prezidentas Donaldas Trumpas sakė, kad jei per 50 dienų nebus pasiektas susitarimas dėl Ukrainos, Rusijai tai bus „labai blogai“.
Kaip praneša RBC-Ukraine, D.Trumpas tai pareiškė pokalbio su žurnalistais metu.
Žurnalistai paklausė D.Trumpo, kas nutiks Rusijai pasibaigus 50 dienų paliaubų laikotarpiui. Ir ar D.Trumpas planuoja susitikti su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu.
„Na, po 50 dienų, jei nesusitarsime, bus labai blogai. Bus įvesti muitai, bus taikomos kitos sankcijos Maskvai“, – pabrėžė jis.
Kai jo paklausė, kodėl D.Trumpas skyrė V.Putinui tiek daug laiko, jis atsakė, kad muitų tarifų įvedimo terminas gali būti net ankstesnis nei nurodytas terminas.
„Nemanau, kad 50 dienų yra labai ilgas laikas, ir tai gali įvykti anksčiau... Turėjote tą patį klausimą užduoti Bidenui. Kodėl jis įtraukė mus į šį karą? Ir ką jis jums pasakė, kodėl įtraukė mus į šį karą? Ar žinote, kodėl jis įtraukė mus į šį karą? Nes jis yra kvailys. Štai kodėl. O jūs nežinote ir apie tai nekalbate. Bet jūs turėjote užduoti tą klausimą Bidenui. Nes jis yra nekompetentingas. Jei aš būčiau prezidentas, tai niekada nebūtų atsitikę“, – sakė JAV prezidentas.
.
Trumpas prabilo apie JASSM raketų perdavimą Ukrainai
21:26
Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad neplanuoja perduoti Ukrainai ilgojo nuotolio JASSM raketų.
Tai jis pasakė bendraudamas su žurnalistais. Amerikos lyderis taip pat teigė, jog 50 dienų terminas, skirtas Rusijai susitarti dėl karo Ukrainoje, jo manymu, nėra per ilgas.
„Pažiūrėsime, kas bus su Putinu. Kol kas jis mane labai nuvylė. Per pastaruosius tris mėnesius man pavyko išspręsti daug karinių konfliktų. Tačiau šis – dar ne“, – pridūrė D.Trumpas.
