Svarbiausios naujienos
- „Bild“: šis žmogus suvaidino lemiamą vaidmenį keičiant Trumpo požiūrį į pagalbą Ukrainai
- Ekspertai įvertino karo Ukrainoje eigą: kodėl Rusijai pavyksta užimti vis daugiau teritorijų?
- Kremlius prabilo apie taikos derybas ir Putino susitikimą su Trumpu
- „Ne Trumpas“: „The Times“ įvardijo, kuris lyderis turi daugiausia įtakos Putinui
- „Bloomberg“: pokyčiai Ukrainos vyriausybėje – tiesiogiai susiję su Trumpu
- Ukraina dronais atakavo Maskvą: kilo gaisrai, uždaryti visi sostinės oro uostai
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Kremlius prabilo apie taikos derybas ir Putino susitikimą su Trumpu
12:45 Atnaujinta 13:40
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas greičiausiai sudarys „didelį susitarimą“ susitikę, tačiau tam dar neatėjo laikas, teigė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas interviu kanalo „Rossija 1“ propagandistui Pavelui Zarubinui, skelbia „RIA Novosti“.
„Galbūt tai (susitikimas – red. past.) bus būtina tam, kad būtų įtvirtinti tam tikri dideli susitarimai, kurie galiausiai bus pasiekti atlikus milžinišką darbą. Tačiau tas laikas dar neatėjo. Šis darbas dar tik laukia,“ – teigė D.Peskovas.
Jis nurodė, kad Rusija yra pasirengusi greitai išspręsti karo Ukrainoje klausimą. Vis dėlto jis tikino, kad ne viskas priklauso tik nuo Maskvos.
„Taip, Rusija pasirengusi judėti greitai. Svarbiausia mums – pasiekti savo tikslus. Mūsų tikslai aiškūs, akivaizdūs – jie nesikeičia. Tačiau procesas priklauso ne tik nuo mūsų“, – sakė D.Peskovas.
„Bild“: šis žmogus suvaidino lemiamą vaidmenį keičiant Trumpo požiūrį į pagalbą Ukrainai
21:48
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas suvaidino svarbų vaidmenį JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendime tęsti karinę pagalbą Ukrainai ir pakeisti palankią retoriką Rusijos atžvilgiu. Tai laikraščiui „Bild“ nurodė Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas.
Jis pabrėžė, kad D.Trumpo sprendimas tęsti karinę pagalbą Ukrainai daugiausia susijęs su aktyviomis F.Merzo pastangomis.
„Tai daugiausia buvo kanclerio iniciatyvos rezultatas. Friedrichas Merzas atliko svarbų vaidmenį šiame procese, nes nuo pat pradžių aiškiai išreiškė savo paramą Ukrainai“, – sakė ministras.
Pasak jo, F.Merzas asmeniškai aptarė savo poziciją su D.Trumpu per derybas Baltuosiuose rūmuose, taip pat G7 viršūnių susitikime. Be to, kancleris paskambino D.Trumpui ir pareiškė, kad „dabar JAV yra labai reikalingos“.
„Galime tik džiaugtis, kad kancleriui pavyko užmegzti tokius konstruktyvius ryšius su JAV prezidentu ir kad Vokietijos balsas Vašingtone vėl pradėtas girdėti“, – pridūrė J.Wadephulas.
D.Trumpas pareiškė esąs „nusivylęs“ Rusijos vadovu Vladimiru Putinu ir suteikė Maskvai 50 dienų paskelbti paliaubas. Priešingu atveju, Jungtinės Valstijos žada įvesti griežtas ekonomines priemones.
JAV prezidentas taip pat paskelbė, kad JAV ir NATO pasiekė naują susitarimą dėl ginklų tiekimo Ukrainai. Pagal šį susitarimą JAV gamins tai, ką jis pavadino „geriausiais ginklais pasaulyje“, parduos juos NATO, o aljansas koordinuos jų pristatymą į Ukrainą.
Jis nurodė, kad kelios šalys, turinčios „Patriot“ oro gynybos sistemas, artimiausiu metu gali perduoti jas Ukrainai. Tarp jų yra viena neįvardyta valstybė, kuri, anot jo, galėtų suteikti net iki 17 „Patriot“ sistemų.
F.Merzas patvirtino, kad Vokietija aktyviai dalyvaus tiekiant „Patriot“ sistemas kaip JAV vadovaujamos iniciatyvos dalis.
Ekspertai įvertino karo Ukrainoje eigą: kodėl Rusijai pavyksta užimti vis daugiau teritorijų?
18:13
Įtakingas amerikiečių leidinys „The New York Times“ įvertino karo Ukrainoje eigą. Teigiama, kad Rusijai pavyksta užimti vis daugiau teritorijų, o to priežastys gali slypėti gerokai toliau už mūšio lauko. Vis dėlto, Rusijos ekonomika sunkiai spėja su vis didėjančiomis išlaidomis karo mašinai, tačiau iššūkių turi ir Ukraina, kuri vis apdairiau žiūri į JAV prezidento administracijos veiksmus.
Rusijos puolimas Ukrainoje stiprėja – Kremliaus pajėgos jį vykdo keliomis kryptimis, o birželį rusams pavyko užimti daugiausia teritorijų nuo šių metų pradžios. Tai lėmė pranašumas tiek karių skaičiumi, tiek ore.
Vis dėlto, Rusijos tikslai nėra vien tik teritoriniai. Analitikai sako, kad rusai metodiškai siekia sunaikinti Ukrainos kariuomenę, pamažu stumiant savo karius į priekį.
„Rusija siekia sunaikinti Ukrainos karinį potencialą – jos kariuomenę. Jeigu nėra kariuomenės, šalis bus neapginama“, – interviu Rusijos nepriklausomam kanalui „Redakcija“ sakė karo ekspertas Valerijus Širiajevas.
Tačiau didžiausias iššūkis Maskvai gali būti toli nuo fronto, kadangi Rusijos ekonomika nebespėja kartu su didėjančiomis išlaidomis karinėms reikmėms.
Birželio pabaigoje Vladimiras Putinas teigė, kad Rusija karo reikmėms skiria 6,3 proc. šalies BVP arba daugiau nei 148 mlrd. eurų, o tai esą yra „labai daug“, tad jis žadėjo mažinti išlaidas karinėms reikmėms per ateinančius trejus metus. Rusijos biudžeto deficitas pirmąjį šių metų pusmetį buvo daugiau nei 40 mlrd. eurų
„Kremliui reikės rimtai peržiūrėti savo prioritetus biudžete“, – teigė Rusijos energetikos ir ekonomikos analitikas Kirilas Rodionovas.
Tuo metu Ukrainos galimybės atsilaikyti irgi gali būti sprendžiamos toli, kadangi Donaldo Trumpo administracija siunčia dviprasmiškus signalus apie savo norą ir galimybę toliau siųsti Kyjivui ginklus. Praėjusią savaitę JAV prezidentas teigė, kad NATO šalys pirks ginklus iš Amerikos tam, kad galėtų juos duoti Ukrainai.
Karas sausumoje
Per pastaruosius du mėnesius Rusijos pajėgos sustiprino savo atakas keliomis kryptimis, nuo Ukrainos Sumų regiono šiaurėje iki Zaporižios stepių pietuose.
Šiuo metu Rusija kontroliuoja daugiau nei 2/3 Donecko regiono – pagrindinės kautynių sausumoje vietos. Rusijos kariai sugebėjo įsiterpti 16 kilometrų į priekį ir apsupti Ukrainos karius, ginančius svarbių Kostiantynivkos miestą, iš rytų, pietų ir vakarų.
Rusija taip pat pirmą kartą nuo karo pradžios įžengė į Dniepropetrovsko regioną Ukrainos rytuose.
Ukrainos kariai teigia, kad Rusijos kariuomenė naudoja dvi pagrindines taktikas, kad pasistūmėtų į priekį mūšio lauke: silpnina ukrainiečius dronais, artilerijos apšaudymais ir sklendžiančiomis bombomis, o paskui nedideliais būriais atakuoja ukrainiečių pozicijas.
Tuo metu Ukrainai į tai atsako siųsdama patyrusius, dronais ginkluotus dalinius, kad šie padėtų pataisyti situaciją, tačiau negailestingos Rusijos atakos stipriai apkrauna mažesnes ukrainiečių pajėgas.
Būtent šios atakos padėjo Rusijai birželį užimti daugiau teritorijų šiais metais. Anot „Deep State“ analitikų, Rusija birželį užėmė daugiau nei 554 kvadratinius kilometrus Ukrainos teritorijos – 100 daugiau nei gegužę.
Remiantis šiais skaičiais, Rusija okupuoja mažiau nei 0,1 Ukrainos teritorijos kas mėnesį. Tokiu tempu Maskvai prireiks kelerių metų, kad užimtų visus keturis Ukrainos regionus, kuriuos Kremlius paskelbė aneksuotais 2022 metais.
Karas ore
Rusija, be kita ko, didina atakas dronais prieš Ukrainos gyventojus. Pastarosiomis savaitėmis Rusija muša dronų atakų Ukrainoje rekordus.
Ukrainos karinių oro pajėgų duomenimis, vien praėjusią savaitę Rusija paleido 728 kovinius dronus ir imitacinius dronus per vieną naktinę ataką. Rusijai plečiant dronų gamybos apimtis, karo ekspertai skaičiuoja, kad Maskva rudenį per vieną ataką galės paleisti daugiau nei 1 tūkst. dronų.
Kyjivas praėjusią savaitę buvo pagrindinis taikinys. Per apšaudymą žuvo mažiausiai du žmonės ir 25 buvo sužaloti.
Rusija apšaudo Ukrainą ne tik dronais, tačiau ir sparnuotosiomis, ir balistinėmis raketomis. Tuo metu Ukraina turi įvairių oro gynybos sistemų, įskaitant improvizuotas – žvejybinius tinklus, kurie naudojami kaip spąstai dronams, tačiau Ukraina turi tik vieną priešnuodį prieš balistines raketas – amerikietiškąsias „Patriot“ sistemas.
Visgi po įvairių D.Trumpo administracijos veiksmų, kuriais buvo sustabdyta karinė parama, o vėliau nutarta parduoti ginklus Europos sąjungininkėms, kurios juos galės duoti Ukrainai, – ukrainiečiai į JAV karinę paramą žiūri viltingai, tačiau atsargiai.
NATO šalių pareigūnai sudarė planą, pagal kurį D.Trumpo administracija galės parduoti ginklus sąjungininkėms, kurios vėliau juos perduos Ukrainai. JAV finansiškai iš to pasipelnytų, o D.Trumpas būtų apsaugotas nuo kaltinimų dėl tiesioginio dalyvavimo kare.
Praėjusią savaitę D.Trumpas teigė, kad jis yra pasiruošęs pasinaudoti šia strategija.
Rusijos oro uostuose kilo chaosas: vėlavo arba buvo atšaukti šimtai skrydžių
16:44
Sekmadienį Rusijos oro uostai dėl masinės dronų atakos buvo paralyžiuoti. Šimtai skrydžių vėlavo arba buvo atšaukti, pranešė „Telegram“ kanalas „Mash“.
Pranešime teigiama, kad keleiviai miegojo, kur tik galėjo, ir valandų valandas laukė galimybės išskristi. Rusijos Gynybos ministerija paskelbė, kad oro gynybos pajėgos per vieną dieną numušė 364 dronus ir dvi valdomas aviacines bombas.
Vien Maskvoje per naktį buvo atidėta 160 skrydžių, 31 atšauktas. Pulkovo oro uoste, esančiame Sankt Peterburge, atidėti 23 skrydžiai, 23 atšaukti. Dar 24 atvykimo reisai atšaukti.
Sekmadienio naktį Maskva ir Maskvos sritis atakuota bepiločiais orlaiviais.
Vokietijos generolas: Rusija siekia į Ukrainą vienu metu paleisti 2 tūkst. dronų, bet yra išeitis
15:28
Rusija siekia vienu metu į Ukrainą paleisti 2 tūkst. bepiločių orlaivių, šeštadienį paskelbtame interviu teigė vokiečių generolas Christianas Freudingas, kurį cituoja „Kyiv Independent“.
Rusija pastarosiomis savaitėmis toliau intensyvina „Shahed“ dronų atakas prieš Ukrainos miestus, įskaitant smūgius tolimiausiuose vakariniuose šalies regionuose. Liepos 9 dieną Rusija paleido rekordinį kiekį – 728 „Shahed“ tipo ir kitus dronus visoje Ukrainos teritorijoje.
Ukrainos užsienio žvalgybos tarnyba (SZRU) birželį leidiniui „Politico“ nurodė, kad Kremlius 2025 metais planuoja pagaminti 2 mln. pirmojo asmens vaizdo (FPV) dronų ir 30 tūkstančių ilgojo nuotolio bei masalinių dronų. Pažymima, kad tai rodo esminę Maskvos bepiločio karo programos plėtrą.
Remiantis Londone įsikūrusios konfliktų stebėsenos organizacijos „Airwars“ duomenimis, nuo 2022 m. rugsėjo 13 d. iki 2023 m. rugpjūčio 30 d. Rusijos pajėgos į Ukrainą paleido beveik 2 tūkst. „Shahed“ tipo dronų. Šis skaičius 2025 metais smarkiai išaugo – vien birželį Maskva paleido rekordinį kiekį – 5 337 „Shahed“ dronus.
Ukrainos bepiločių sistemų pajėgų vadas Robertas „Magyaras“ Brovdi liepos 4 dieną įspėjo, kad Rusijos „Shahed“ dronų smūgių skaičius gali išaugti iki 1 tūkst. per dieną.
Atsižvelgdamas į intensyvėjančias Rusijos atakas, C.Freudingas Bundesvero tinklalaidei „Nachgefragt“ nurodė, kad Ukraina gali netiesiogiai atsverti numatomas dronų atakas taikydamasi į jų gamybos vietas ilgojo nuotolio raketomis.
C.Freudingas anksčiau šį mėnesį paskelbė, kad iki liepos pabaigos Ukraina pradės gauti šimtus šalies viduje pagamintų ilgojo nuotolio ginklų sistemų pagal Vokietijos finansuojamą susitarimą.
Leidinys pastebi, kad Ukraina taip pat suintensyvino savo atakas prieš Maskvą. Ukrainos kariuomenė taikėsi į sostinę keturias naktis iš eilės, o sekmadienį čia kilo gaisrai.
Siekdama atsverti Rusijos spartėjančią dronų gamybą, Ukraina taip pat padidino savo pačios dronų gamybą – jie plačiai naudojami tiek atakoms prieš įvairius Rusijos regionus, tiek fronte.
Tuometinis gynybos ministras Rustemas Umerovas birželio mėn. teigė, kad šiuo metu Kyjivas pajėgus per metus pagaminti 4 mln. dronų. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nurodė, kad Ukraina pajėgi kasmet pagaminti 8 mln. dronų, tačiau neturi tarptautinio finansavimo, reikalingo šiam potencialui pasiekti.
Rusija griežtina kontrolę prieš vakarietiškas žinučių siuntimo programėles
14:10
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nurodė savo vyriausybei parengti naujus apribojimus, nukreiptus prieš užsienio žinučių siuntimo programėles ir programinę įrangą iš vadinamųjų „nedraugiškų šalių“, pranešė Ukrainos užsienio žvalgybos tarnyba liepos 20 d., kurią cituoja „Kyiv Independent“.
Putino nurodymas ragina riboti užsienyje sukurtų komunikacijos paslaugų ir programinės įrangos naudojimą Rusijoje.
Leidinys pažymi, kad taip siekiama mažinti Maskvos priklausomybę nuo „priešiškų“ valstybių technologijų.
Ukrainos žvalgybos duomenimis, viena iš tokių programėlių, galimai, yra „Meta“ valdoma „WhatsApp“.
Plačiau skaitykite čia.
Po atakos Rusijoje vėluoja 132 traukiniai
13:50
Po dronų atakos prieš stotį Rostovo srityje Rusijoje vėluoja 132 traukiniai – kai kurie iki 15 valandų. Apie tai pranešė Rusijos geležinkeliai ir „Telegram“ kanalas „Astra“
Pranešama, kad šeštadienį buvo pažeistas kontaktinis tinklas Lychajos–Zamčialovo ruože.
Sekmadienį „dėl incidento Lychajos stotyje“ 132 traukiniai vėluoja nuo 33 minučių iki 15 valandų. Pažeistu ruožu jiems tenka važiuoti sumažintu greičiu.
Pasak žiniasklaidos, šis ruožas yra pagrindinis kelias iš Maskvos į Rostovą ir toliau į pietus, link Sočio.
ISW: Ukrainos pajėgos pasistūmėjo į priekį Pokrovsko kryptimi
11:37
Ukrainos kariuomenė pasistūmėjo Pokrovsko kryptimi, teigiama naujausioje Karo studijų instituto (ISW) analitikų ataskaitoje.
Analitikų teigimu, geolokacijos vaizdo įrašai rodo, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų padaliniai pasistūmėjo į priekį šiaurinėje Nikolajevkos kaimo dalyje, į šiaurės rytus nuo Pokrovsko.
ISW atkreipė dėmesį į tai, kad rusai pranešė apie tariamą pasistūmėjimą į vakarus nuo Novoekonomičnės. Tačiau, kaip pabrėžė analitikai, šie Rusijos pajėgų „laimėjimai“ nėra patvirtinti.
„Ne Trumpas“: „The Times“ įvardijo, kuris lyderis turi daugiausia įtakos Putinui
11:19
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė didelį nusivylimą Rusijos vadovo Vladimiro Putino veiksmais kare prieš Ukrainą. Pirmadienį jis pateikė Maskvai ultimatum – per 50 dienų paskelbti paliaubas. Kitu atveju jis grasino įvesti 100 proc. muito tarifus rusiškoms prekėms.
Tačiau kol V.Putinas atsargiai vertina Vašingtono retoriką ir kol kas nerodo susirūpinimo, D.Trumpo veiksmai į šią dramą įtraukė trečiąjį veikėją – Kinijos prezidentą Xi Jinpingą. Ir būtent jis turi daugiausiai ką laimėti, rašo laikraštis „The Times“.
Oficialūs ir neoficialūs Kremliaus atstovai po D.Trumpo grasinimų toliau naudojo seną konfrontacijos retoriką, o Rusijos kariuomenė surengė dar vieną masinį smūgį Ukrainai, panaudodama šimtus dronų ir dešimtis raketų.
Maskvos vertybinių popierių birža smarkiai šoktelėjo aukštyn – investuotojai atsikvėpė lengviau, tikėdamiesi, kad JAV veiksmai apsiribos simboliniu spaudimu. Kadangi į JAV keliauja tik 0,65 proc. viso Rusijos eksporto, tiesioginė ekonominė žala Maskvai gali būti minimali.
Vis dėlto pagrindinė grėsmė – tai antrinės sankcijos šalims, perkančioms rusišką naftą. Toks žingsnis galėtų rimtai smogti Rusijos ekonomikai, ypač turint omenyje, kad 2024 m. naftos eksportas atnešė 192 mlrd. dolerių pajamų.
Tačiau, pasak leidinio, ekspertai mano, kad tai greičiausiai tik blefas. Pagrindinės Rusijos naftos pirkėjos – Kinija ir Indija – vargu ar pakeis savo politiką.
„Nei Indija, nei Kinija per tokį trumpą laiką negalėtų pakeisti savo naftos pirkimo krypties – net jei ir norėtų. Rusijos pašalinimas iš pasaulinės rinkos destabilizuotų situaciją ir pakeltų degalų kainas JAV, kurios yra itin jautrus rodiklis Amerikos prezidentams“, – rašo „The Times“.
Anot leidinio, tai parodo, kad žmogus, kuris gali priversti V.Putiną pakeisti kursą Ukrainoje, nėra D.Trumpas, o Xi Jinpingas. Tačiau įrodymai rodo, kad jis neketina to daryti.
Per susitikimą su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu Kinijos prezidentas pabrėžė būtinybę stiprinti „abipusę paramą“. Pekinas oficialiai pasmerkė JAV muitus, vadindamas juos „neteisėtomis sankcijomis“, ir atvirai demonstruoja lojalumą Maskvai.
Leidinys pažymi, kad Kinija tiekia Rusijai „dvejopo naudojimo“ prekes, taip pat, remiantis žvalgybos ataskaitomis, naujausias gynybos technologijas ir netgi karinę paramą per samdinius. Yra įrodymų, kad kinų šaudmenys į Rusiją patenka per Šiaurės Korėją.
„The Times“ pastebi, kad po draugystės fasadu Kinija iš tikrųjų stiprina savo įtaką Rusijoje.
Pekinas plečia savo interesų sferas Centrinėje Azijoje, Kuboje ir Afrikoje, pamažu išstumdamas Maskvą iš anksčiau jai priklausiusių regionų. Rusijos priklausomybė nuo Kinijos vis didėja – nuo vartojimo prekių iki finansinių sistemų. Šiuo metu Rusija jau iš dalies naudoja kiniškas mokėjimo sistemas.
Nepaisant demonstratyvios vienybės, Kinijos ir Rusijos aljansas toli gražu nėra tobulas. Abi šalys aktyviai šnipinėja viena kitą, o įtampa tarp jų kartkartėmis iškyla į viešumą per informacijos nutekėjimus ar diplomatinius manevrus.
Nors d.Trumpas bando daryti spaudimą V.Putinui, tikrasis situacijos arbitras išlieka Xi Jinpingas. Jam ši situacija strategiškai naudinga – užsitęsęs karas Ukrainoje blaško Vakarų dėmesį ir dar labiau didina Rusijos priklausomybę nuo Kinijos.
Ukrainos partizanai surengė sabotažą Rusijos Tulos srityje, pažeistas geležinkelis
09:03
Krymo partizanų judėjimas „Atesh“ pranešė sekmadienį „Telegram“ kanale, jog surengė sabotažo operaciją Tulos srityje, kurios metu buvo pažeistas geležinkelis. Pasak jų, dėl to kilo rimtų trikdžių Rusijos logistikai. Apie tai rašo „Kyiv Independent“.
Pasak grupės, operacijos metu buvo sunaikinta relinė spinta geležinkelyje netoli Medvedkių miestelio, į vakarus nuo Tulos. Teigiama, kad Rusijos kariuomenė šiuo geležinkeliu gabena personalą ir tiekimą į frontus Charkivo ir Sumų srityse.
Sabotažas sutrikdė Rusijos tiekimo linijas ir sukėlė vėlavimus tiekiant amuniciją, ginklus bei dvejopos paskirties komponentus iš Tuloje veikiančių gamyklų.
Pasak leidinio, partizanų judėjimas „Atesh“ reguliariai vykdo sabotažo išpuolius Rusijos teritorijoje bei Rusijos okupuotose Ukrainos vietovėse. Kovo mėnesį partizanai pranešė apie panašias atakas prieš geležinkelius okupuotoje Luhansko srityje ir Rusijos Smolensko srityje.
„Bloomberg“: pokyčiai Ukrainos vyriausybėje – tiesiogiai susiję su Trumpu
08:46
Vienas iš pagrindinių Ukrainos pokyčių vyriausybėje tikslų šią savaitę yra prezidento Volodymyro Zelenskio noras į vadovaujančias pareigas paskirti žmones, kurie galėtų sėkmingai bendradarbiauti su naująja JAV prezidento administracija, rašo „Bloomberg“.
Leidinio autoriai primena, kad būtent Julija Svyrydenko, dabar einanti premjerės pareigas, pavasarį sugebėjo sudaryti daugiau ar mažiau priimtiną susitarimą su JAV dėl Ukrainos gamtos išteklių. Po kelių savaičių varginančių derybų abi pusės galėjo viešai paskelbti dokumentą, kuris atrodo kaip diplomatinis laimėjimas.
Remiantis „Bloomberg“ informuotais šaltiniais, Zelenskis esą dar praėjusiais metais pradėjo svarstyti galimybę pakeisti ministrą pirmininką Denisą Shmyhalį savo pavaldine, kuri vadovavo Ekonomikos ministerijai.
Šaltiniai teigia, kad būtent jos sėkmė sudėtingose derybose su amerikiečiais galiausiai įtikino prezidentą priimti sprendimą, kuris buvo įgyvendintas šią savaitę.
„Bloomberg“ autoriai taip pat pažymėjo, kad didelio masto pertvarkymai Ukrainos vyriausybėje įvyko atsižvelgiant į pastebimą santykių tarp Baltųjų rūmų ir Ukrainos prezidento kanceliarijos atšilimą.
„Nesant tikrumo, kiek ilgai truks Trumpo posūkis, Ukrainos vyriausybė greitai ėmėsi veiksmų, kad prisitaikytų prie palankesnių aplinkybių“, – teigiama leidinyje.
Šaltinių teigimu, Svyrydenko buvo vienintelė kandidatė, kurią Zelenskis svarstė naujosios premjerės pareigoms, nes jam patiko ne tik jos diplomatiniai laimėjimai derybose su amerikiečiais, bet ir jos darbas Ekonomikos ministerijoje. Šaltinis teigia, kad vadovaudama šiai ministerijai ji įrodė savo gebėjimą pritraukti užsienio finansavimą ir skatinti Ukrainos ekonomikos augimą.
Kaip rašo „Bloomberg“, be pačios Svyrydenko, keletas kitų derybų komandos narių taip pat buvo paaukštinti už sėkmingas derybas su JAV. Taras Kachka iš ekonomikos viceministro pareigų buvo paaukštintas į Europos integracijos vicepremjero pareigas.
Teisingumo ministrė Olga Stefanishyna gavo ambasadorės Jungtinėse Valstijose pareigas taip pat dėl savo vaidmens sudarant tą patį išteklių susitarimą su amerikiečiais, rašoma leidinyje.
„Amerikos kryptis yra labai svarbi, ir mes turime mažiausiai tris bendradarbiavimo sritis – išteklių fondą, prekybos susitarimą ir ginklų susitarimą“, – penktadienį žurnalistams sakė Svyrydenko, o „Bloomberg“ tai cituoja kaip patvirtinimą aprašytoms Ukrainos vyriausybės pasikeitimo priežastims.
Kaip pranešė UNIAN, ketvirtadienį, liepos 17 d., Aukščiausioji Rada prezidento iniciatyva pakeitė ministrą pirmininką. Ekonomikos ministrė Julija Svyrydenko buvo paaukštinta. Tą pačią dieną, jos siūlymu, Rada paskyrė naują vyriausybę.
Pats Denysas Shmyhalis, kuris Ukrainoje rekordiškai ilgai – 5 metus – vadovavo Ministrų kabinetui, perėjo į gynybos ministro pareigas, kurios taip pat yra vienos iš svarbiausių esant visapusiškam karui.
Rustemas Umerovas, kuris beveik dvejus metus vadovavo Gynybos ministerijai, perėjo dirbti į Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybą.
