Svarbiausios naujienoes
- Ukrainoje atskleista plataus masto korupcijos schema: įtariami politikas, pareigūnai ir kariai
- „The Telegraph“ apžvalgininkas: Putinas labiau linkęs pradėti branduolinį karą, nei daugelis yra pasirengę pripažinti
- Budanovas prabilo, kas bus po Putino mirties
- Kaip Rusija sureagavo į Trumpo siunčiamus povandeninius laivus
- Šaltiniai: sprogimai Rusijoje sugadino dujotiekį, susijusį su Putino karo mašina
- Ukraina galingai smūgiavo Rusijos naftos gamykloms: rusai puolė keiktis
- Indija neklauso Trumpo: toliau pirks pigią rusišką naftą
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Budanovas prabilo, kas bus po Putino mirties
14:26
Rusijos valdžios sistema yra pakankamai tvirta ir atspari stresui, tačiau šalies prezidento Vladimiro Putino sveikata yra prastesnė nei jo sukurta sistema.
Apie tai interviu Nataljai Moseičiuk sakė Ukrainos karinės žvalgybos GUR vadovas Kyrylo Budanovas, pažymėdamas, kad nesutinka su tuo, jog į aukštų pareigūnų laidotuves Rusijoje atvykstantys įvairūs aukšto rango pareigūnai liudija apie sistemos nestabilumą.
„Rusijos Federacija savo struktūra labai skiriasi nuo Ukrainos. Negalima lyginti. Todėl situacija, kai visi tiksliai žino, kas davė įsakymą [pašalinti] ir kas ką padarė, galbūt net buvo liudininkai, – jie su akmeniniu veidu išeis ir atliks savo vaidmenį. Tiesiog taip, kaip parašyta, kaip sakoma, „pagal protokolą“, – sakė jis.
Į klausimą, ar tai nereiškia susiskaldymo, įtrūkimų Rusijos valdžioje, GUR vadovas atsakė:
„Deja, ne... Man nemalonu tai sakyti, o visiems, tikriausiai, bus nemalonu tai girdėti: jų sistema yra gana tvirta ir atspari stresui“.
Paklaustas, ar ji tokia pat tvirta kaip V.Putino sveikata, K.Budanovas pažymėjo:
„Ne, sveikata yra blogesnė nei jo sistema. Bet su paties Rusijos valstybės vadovo pasitraukimu ten niekas nepasikeis. Jie sukūrė sistemą taip, kad visi vėlesni, kitas įpėdinis, bent jau bus toje pačioje paradigmoje“.
Atsakydamas į klausimą apie operaciją „Paveldėtojas“ ir jos aktualumą, GUR vadovas pažymėjo, kad Rusijos valdžios sistema yra visiškai pasirengusi, skelbia portalas „Unian“.
„Jie viską paruošė. Tai, kad jie keičia šiuos kandidatus, – taip. Bet būtent čia ir yra visa problema, kad konceptualiai viskas yra apskaičiuota. Ir įpėdinis, kuris dėl kokių nors aplinkybių, pavyzdžiui, dabar ateina, nieko nekeis. Viskas vyks taip, kaip ir buvo. Su pataisomis, bet nedidelėmis“, – sakė K.Budanovas.
Jis pažymėjo, kad tai yra sistema ir būtent čia ir yra problema.
„Tai visada yra problema demokratijai ir totalitariniams režimams. Ten veikia sistema. Taip, kartais totalitarinis režimas žlunga, bet kai jis žlunga, o ne evoliuciškai keičiasi“, – paaiškino GUR vadovas.
K.Budanovas pateikė Šiaurės Korėjos pavyzdį:
„Ten, kai 50-aisiais metais įsigalėjo totalitarinis režimas, jis ir išliko. Ir jie sistemingai rengia savo įpėdinius. Kim Il Sungas, Kim Jong Unas... Jo įpėdinis bus toks pat. Nieko nepasikeis. Tai yra sistemos tvirtumas ir pastovumas.“
GUR vadovas taip pat pažymėjo, kad iš savo bendravimo su rusų belaisviais suprato, kad „Rusijoje išaugo visa žmonių karta, gimusi prezidento Putino valdymo laikotarpiu, gyvenanti prezidento Putino valdymo laikotarpiu, o daugelis jau ir mirė jo valdymo laikotarpiu“.
„Jie neįsivaizduoja kito gyvenimo. Todėl, deja, ten sistema yra gana tvirta“, – pabrėžė K.Budanovas.
Syrskis: Rusijos pajėgos fronte prie Pokrovsko taiko „visiško infiltravimosi“ taktiką
23:49
Intensyviai atakuojamas Pokrovsko miestas Donecko srityje išlieka viena „sunkiausių“ fronto linijos vietų. Rusijos pajėgos taiko „visiško prasiskverbimo“ taktiką, siekdamos pralaužti Ukrainos gynybą, teigė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis.
O.Syrskis, šeštadienį apsilankęs vadavietėse prie Pokrovsko, pareiškė, kad situacija šiame mieste išlieka „sunkiausia visoje Donecko srityje“.
„Priešas stiprina pastangas užimti mūsų pagrindines aglomeracijas, ieško silpnų vietų mūsų gynyboje ir vienu metu vykdo aktyvius kovinius veiksmus keliomis kryptimis“, – teigė O.Syrskis.
„Rusai griebiasi „visiško įsiskverbimo“ taktikos, intensyvindami sabotažo veiksmus mūsų užnugaryje“, – nurodė jis.
Pasak O.Syrskio, Rusijos kariai mėgina prasiskverbti į Pokrovską naudodami infiltravimosi taktiką, tačiau kol kas nesėkmingai. Ukrainos pajėgos atremia rusų diversines ir mažas pėstininkų grupes, teigė vadas.
Anot jo, Ukrainos kariuomenė į tokią taktiką reaguoja kurdama ir dislokuodama priešdiversines rezervines pajėgas. Vietos vadovybė taip pat stiprina įtvirtinimus, stato sprogstamąsias ir nesprogstamąsias kliūtis bei įrenginėja tunelius nuo dronų.
Liepos 22 d., karo lauko stebėsenos grupė „DeepState“ pranešė, kad Rusijos kariai įžengė į Pokrovską, o Ukrainos daliniai skubėjo stabilizuoti situaciją ir užkirsti kelią „katastrofai“.
Rusija yra sutelkusi pagrindines puolimo pajėgas būtent prie Pokrovsko. Išpuolių šiame ruože smarkiai padaugėjo pastarosiomis savaitėmis, Maskvai mėginant prasiveržti link gretimos Dnipropetrovsko srities ir išplėsti fronto liniją.
Analitikas paaiškino, kuo JAV kariai svarbūs Baltijos šalims: tai suteiktų drąsos Putinui
23:04
JAV persvarstant savo karių buvimą Europoje, Estijos strateginės komunikacijos ekspertas Peeteris Talis leidiniui „Postimees“ paaiškino, kuo amerikiečių karių dislokavimas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra svarbus. Jis gyrė Baltijos šalių gynybos ministrų vizitą Vašingtone, tačiau pabrėžia – ministrams gali tekti pasistengti labiau, kad amerikiečių kariai nepaliktų regiono.
JAV kariai su pertraukomis Lietuvoje rotuojami nuo 2014 metų pavasario, o nuo 2019 metų šalyje dislokuojami JAV sunkieji batalionai.
Šiuo metu šalyje tarnauja apie tūkstantį amerikiečių karių.
Liepos pabaigoje krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė ir Baltijos šalių kolegos lankėsi Jungtinėse Valstijose, kur susitiko su JAV gynybos sekretoriumi Pete'u Hegsethu.
Po šio susitikimo JAV gynybos sekretorius pabrėžė, kad JAV ir Lietuvos santykiai dar niekada nebuvo tokie stiprūs.
Estijos analitikas Peeteris Talis leidiniui „Postimees“ paaiškino, kuo amerikiečių buvimas Baltijos šalyse yra svarbus regionui.
Plačiau skaitykite čia.
Strategiškai svarbus tiltas Chersone tapo Rusijos taikiniu
21:16
Rusijos kariuomenė subombardavo vieną iš tiltų Chersono mieste, siekdama atskirti didelę miesto dalį nuo sausumos. Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.
„Apie šeštą valandą vakaro Rusijos kariuomenė surengė aviacijos smūgį Chersonui. Priešas numetė dvi valdomas bombas ant miesto. Dėl šių atakų buvo apgadintas tiltas, vedantis į Korabelio mikrorajoną“, – rašė jis.
Pasak O.Prokudino, be paties tilto, nuo smūgio nukentėjo ir trys privatūs namai bei daugiabutis pastatas.
Kol kas nėra oficialios informacijos apie tai, kokio masto yra tilto pažeidimai. Tačiau internete pasirodė vaizdo įrašas, galimai nufilmuotas ant to paties tilto netrukus po smūgio. Juo pasidalijo ukrainiečių žiniasklaida.
Prancūzijos pajėgų vadas: konflikto atveju rusai išsilaikys „penkiomis minutėmis ilgiau už mus“
21:08
Pareigas greitai paliksiantis Prancūzijos generalinio štabo vadas, generolas Thierry Burkhardas įvertino, kad Rusija ginkluojasi pakankamai greitai, kad per penkerius metus taptų „realiu pavojumi“ Europai, skelbia leidinys „The Economist“.
Jo teigimu, iki 2030 m. „Rusija vėl turės priemonių kelti karinę grėsmę Vakarų šalims, ypač Europos šalims“.
Po ketverių metų vadovavimo Prancūzijos ginkluotosioms pajėgoms generolas Th.Burkhardas rugsėjo 1 d. paliks savo pareigas.
2021 m., prieš Rusijai įsiveržiant į Ukrainą, jis „The Economist“ sakė, kad Europa turi pasirengti intensyviam karui. Šiandien jis įspėjo, kad Rusijos karinė patirtis, didžiulė masė ir ištvermė daro ją pavojingą: konflikto atveju rusai išsilaikys „penkiomis minutėmis ilgiau už mus“.
Plačiau skaitykite čia.
Ukrainoje atskleista plataus masto korupcijos schema: įtariami politikas, pareigūnai ir kariai
19:32
Ukrainos Nacionalinis kovos su korupcija biuras (NABU) ir Specializuota antikorupcinė prokuratūra (SAP) atskleidė kyšininkavimo schemą, kurioje dalyvavo vienas parlamento narys, esami ir buvę regiono pareigūnai bei Nacionalinės gvardijos atstovai, apie tai agentūros paskelbė šeštadienį, rašo „Kyiv Independent“.
Pasak NABU, pareigūnai, dalyvavę šioje schemoje, galimai pasisavino lėšas, skirtas bepiločių orlaivių ir elektroninės kovos įrangos įsigijimui.
Ši informacija paskelbta netrukus po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė įstatymą, kuriuo buvo atkurta šių dviejų institucijų – pagrindinių šalies kovos su korupcija organų – nepriklausomybė.
Plačiau skaitykite čia.
„The Telegraph“ apžvalgininkas: Putinas labiau linkęs pradėti branduolinį karą, nei daugelis yra pasirengę pripažinti
17:58
Buvęs Jungtinės Karalystės parlamento narys, žurnalistas bei karys Bobas Seely savo apžvalginiame straipsnyje britų leidiniui „The Telegraph“ svarsto, ar retorika dėl branduolinių ginklų gali priartinti pasaulį prie pavojingos ribos.
Jis pažymi, kad esame įpratę iš Rusijos vadovybės girdėti branduolinius grasinimus, tačiau šįkart JAV prezidentas Donaldas Trumpas į juos sureagavo viešai, paskelbdamas apie du branduolinius povandeninius laivus siunčiamus link Rusijos.
B.Seely pastebi, kad Rusija daugiausia naudojo branduolinius gąsdinimus kaip informacinio karo dalį, siekdama įbauginti Vakarus.
„Deja, tai davė rezultatų. Vakarų valstybės elgėsi atsargiai po to, kai Rusija 2022 m. įsiveržė į Ukrainą, iš dalies dėl Kremliaus branduolinių grasinimų“, – rašo apžvalgininkas.
D.Trumpo sprendimas perdislokuoti povandeninius laivus yra tiesioginė reakcija į buvusio Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo pasisakymus. Jo pagrindinis vaidmuo – svaidytis grasinimais Kremliaus priešams.
„Gerai, kad Trumpas ima perprasti Rusijos režimą. Jis akivaizdžiai pyksta, jog jo Kremliaus nuraminimo politika nepasiteisino – nepaisant neįprastos taktikos pasiūlyti, apeinant ukrainiečius, taikos susitarimą, kuris būtų leidęs Vladimirui Putinui beveik nieko nesumokėti už siaubingus jo kariuomenės veiksmus“, – rašo jis.
Visgi, B.Seely pripažįsta, kad D.Trumpo reakcija į D.Medvedevo grasinimus nėra taip gerai, nes Rusijos režimas dabar žino, jog prezidentą galima išprovokuoti.
Pasak apžvalgininko, yra rizika, kad branduolinė politika, kuri istoriškai būdavo kruopščiai svarstoma ekspertų dėl savo ypatingos svarbos ir milžiniškos rizikos suklysti, tampa įžeidžiančių apkalbų dalimi socialiniuose tinkluose.
Kas vyktų?
Jis pastebi, kad, nors tikimybė, jog V.Putinas įsakys panaudoti branduolinius ginklus, išlieka maža, ji nėra lygi nuliui.
Nuo pat to laiko, kai Rusijos lyderis 2005 m. pradėjo politinį ir karinį konfliktą su Ukraina, siekdamas priversti ją galiausiai susivienyti su Rusija, jis eskaluodavo krizes, jei nepavykdavo pasiekti tikslų.
Rusijos lyderis taip pasielgė 2014 m. dalinai įsiverždamas į rytų Ukrainą, o vėliau 2022 m. – pradėdamas plataus masto invaziją.
„Ar jis vėl eskaluos, šįkart panaudodamas branduolinius ginklus? Rusijoje plačiai aptariama slapta branduolinė teorija „eskaluoti, kad deeskaluotum“, pagal kurią branduoliniai ginklai panaudojami siekiant atgauti konflikto kontrolę, priversti priešą pasiduoti arba susidurti su visišku sunaikinimu“, – rašo jis.
Konfidencialiuose Rusijos dokumentuose užsimenama, kad pirmasis etapas galėtų būti „demonstracinis smūgis“ – galbūt vienkartinis smūgis į vandens plotą.
Antrasis etapas – mažai gyventojų turinčios vietovės sausumoje taikymas, pavyzdžiui, apleistas miestelis ar miestas.
Trečiasis etapas – „atgrasymo demonstracija“ galimam kariniam taikiniui, pavyzdžiui, transporto mazgui. Iš čia branduolinių ginklų panaudojimas galėtų eskaluotis iki kelių taktinių branduolinių smūgių visame karo veiksmų teatre.
B.Seely primena, kad V.Putinas jau susilpnino branduolinių ginklų panaudojimo sąlygas. Karinėje dokrinoje numatomi du pagrindiniai atvejai, kai galima panaudoti ginklus: atsakant į kitų šalių branduolinių ginklų panaudojimą arba kai iškyla grėsmė Rusijos egzistavimui.
Naujesniame, 2020 m., dokumente leidžiama branduolinį smūgį suduoti, jei Rusijai gresia neišvengiamas branduolinis išpuolis (taigi būtų užbėgama už akių prevenciniam smūgiui) arba jei Rusija galėtų prarasti kontrolę savo arsenalo atžvilgiu, pavyzdžiui, dėl daugybės taiklių smūgių. Abu scenarijai iš esmės pavojingi.
Praėjusiais metais V.Putinas dar kartą sumažino Rusijos branduolinių ginklų panaudojimo slenkstį, paskelbdamas, kad išpuolis prieš Rusiją raketų sistemomis galėtų pateisinti branduolinį atsaką, nors birželį Ukrainos garsusis „Voratinklio“ išpuolis prieš jo bombonešių flotilę branduolinio atsako nesulaukė.
Ukrainiečiai seniai teigia, jog Rusijos grasinimai yra blefas, skirtas nuslėpti pralaiminčią armiją, prislėgtą milijono aukų.
Ką galima padaryti?
Pasak apžvalgininko, gerų pasirinkimų nėra, o ši krizė dar gali tapti pavojingesnė. V.Putino režimas siekia karo. Jis nenori taikos ir vilkina derybas.
„Geriausia Vakarų viltis – kad Ukraina, padedama sąjungininkų, ypač oro gynyboje, saugančioje atsparius, bet kenčiančius piliečius, priverstų Rusiją sustoti ir (tikėtina) priverstų įniršusį Rusijos lyderį užbaigti karą. Dauguma alternatyvų pernelyg baisios, kad būtų galima apie jas galvoti“, – rašo B.Seely.
Kaip Rusija sureagavo į Trumpo siunčiamus povandeninius laivus
16:07
„Ar tai galėtų būti pirmas kartas istorijoje, kai socialinių tinklų ginčas išprovokuoja branduolinį konfliktą?“ – klausia BBC Rusijos tarnybos redaktorius Steve‘as Rosenbergas ir netrukus pats atsako į savo klausimą.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas, įsižeidęs dėl buvusio Rusijos vadovo Dmitrijaus Medvedevo įrašų, paskelbė, kad įsakė dviem branduoliniams povandeniniams laivams priartėti prie Rusijos.
„Taigi, kaip reaguos Maskva? Ar mes einame link branduolinės konfrontacijos tarp Amerikos ir Rusijos? Ar tai interneto amžiaus versija Kubos raketų krizės 1962 m.? Atsižvelgiant į pirminę Rusijos reakciją, abejoju“, – sako BBC redaktorius ir pateikia reakcijų Rusijoje pavyzdžių.
Rusijos žiniasklaida skeptiška
Rusijos žiniasklaida gana skeptiškai reagavo į D.Trumpo pareiškimą.
Kalbėdamas laikraščiui „Moskovskyj Komsomolec“, karo temų komentatorius padarė išvadą, kad D.Trumpą „apėmė isterija“.
Į atsargą išėjęs generolas leitenantas laikraščiui „Kommersant“ sakė, kad JAV prezidento kalbos apie povandeninius laivus yra „beprasmiai plepalai. Taip jis gauna malonumą“.
„Esu įsitikinęs, kad Trumpas iš tikrųjų nedavė jokių nurodymų [dėl povandeninių laivų]“, – tam pačiam laikraščiui sakė Rusijos saugumo ekspertas.
Kaip Trumpas pasielgė su Šiaurės Korėja
„Kommersant“ taip pat mini, kad 2017 m. D.Trumpas sakė, jog į Korėjos pusiasalį išsiuntė du branduolinius povandeninius laivus kaip įspėjimą Šiaurės Korėjai. Tačiau netrukus po to D.Trumpas susitiko su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu.
„Taigi, keista, bet ar D. Trumpo naujausias povandeninių laivų dislokavimas galėtų būti JAV ir Rusijos viršūnių susitikimo pranašas? Aš tokių toliaregiškų išvadų nedaryčiau“, – sako S.Rosenbergas.
Tačiau Rusijos valdžios institucijų reakcija buvo įdomi.
„Šio straipsnio rašymo metu jos dar nebuvo. Nei iš Kremliaus. Nei iš Rusijos užsienio reikalų ministerijos. Nei iš Gynybos ministerijos. Ir aš nemačiau jokio pranešimo apie Rusijos branduolinių povandeninių laivų dislokavimą arčiau Amerikos.
Tai rodo, kad arba Maskva vis dar nagrinėja situaciją ir sprendžia, ką daryti, arba Maskva nemano, kad reikia reaguoti“, – sako BBC redaktorius.
Anksčiau minėta Rusijos spaudos reakcija rodo, kad tai yra antrasis variantas, apibendrina S.Rosenbergas.
Šaltiniai: galingi sprogimai Rusijoje sugadino dujotiekį, susijusį su Putino karo mašina
15:01
Šeštadienį Rusijos Volgogrado srityje sutriko magistralinio dujotiekio „Centrinė Azija – Centras“ darbas. Šis dujotiekis yra „Gazprom“ priklausanti dujotiekių sistema, transportuojanti gamtines dujas iš Turkmėnistano per Uzbekistaną ir Kazachstaną į Rusiją.
Kaip informavo portalo „Unian“ šaltiniai iš žvalgybos, po pranešimų apie sprogimą magistralinio dujotiekio atkarpoje, Rusijos avarinės tarnybos išvyko į įvykio vietą.
Pasak pašnekovo, ši magistralė aprūpina energija tokius Rusijos karinės pramonės objektus kaip „Demichovskij mašinostrojitelnyj zavod“, „Rusijos lėktuvų gamybos korporacija MiG (gamybos kompleksas Nr. 1)“, šovinių gamybos fabrikas „Magnum-k“ ir kitus.
„Rusijos dujų transportavimo bendrovės, kuri aprūpina valstybės-agresorės kariuomenę, atstovai šiuo metu skaičiuoja nuostolius. Pranešama, kad dujų transportavimas magistraliniu dujotiekiu „Centrinė Azija – Centras“ Volgogrado srityje sustabdytas neribotam laikui“, – pažymėjo šaltinis.
15min primena, kad anksčiau šeštadienį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas patvirtino, kad dronai sunaikino keletą objektų Rusijos teritorijoje – naftos perdirbimo gamyklas Riazanės ir Samaros srityse, naftos produktų bazę Voronežo srityje ir gamyklą Penzos srityje.
Ukrainos saugumo tarnyba SBU pranešė apie ataką prieš aerodromą Krasnodaro krašte ir smūgį prieš karinę gamyklą „Elektropribor“ Penzos mieste.
Lenkijos URM vadovas: Vladimiras Putinas užbaigs karą, kai išlaidos viršys naudą
13:59
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas užbaigs karą Ukrainoje, kai išlaidos viršys naudą, pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis.
Po penktadienį Šiaurės Lenkijos Chobelino kaime įvykusio susitikimo R. Sikorskis ir ukrainiečių užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pakomentavo JAV prezidento Donaldo Trumpo V.Putinui neseniai pateiktą ultimatumą.
JAV lyderis pareikalavo, kad iki rugpjūčio 8 dienos būtų pasiektas taikos susitarimas, antraip JAV įves naujas sankcijas Rusijai.
„Putinas užbaigs karą, kai nuspręs, jog negali pasiekti savo tikslų priimtina kaina“, – sakė R.Sikorskis, kurį cituoja lenkų naujienų agentūra PAP.
Jis pridūrė, kad Rusijos silpnoji vieta, jo nuomone, yra ekonomika, kuri „jau kenčia“.
Pasak R. Sikorskio, karo veiksmams palaikyti V.Putinui šiuo metu reikalingos lėšos iš energijos išteklių pardavimo.
Todėl JAV sankcijų, įskaitant sankcijas Rusijos angliavandenilius perkančioms šalims, grėsmė gali pakeisti Maskvos planus, teigė Lenkijos ministras.
A.Sybiha palankiai įvertino JAV prezidento taikos pastangas, teigdamas, kad „Putinas bijo tik Trumpo“ ir nori išvengti Vašingtono sankcijų.
Indija neklauso Trumpo: toliau pirks pigią rusišką naftą
13:55
Indijos pareigūnai pareiškė, kad šalis toliau pirks pigią naftą iš Rusijos, nepaisant JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimo įvesti antrines sankcijas, praneša „The New York Times“ (NYT).
Pasak dviejų laikraščio šaltinių, Indijos politika dėl Rusijos naftos pirkimo nepasikeitė. Vienas iš jų sakė, kad vyriausybė „nedavė jokių nurodymų naftos bendrovėms“ mažinti importą iš Rusijos.
Indija smarkiai padidino Rusijos naftos pirkimus po plataus masto karo Ukrainoje pradžios, ir dabar šalis importuoja daugiau nei trečdalį naftos iš Rusijos. Prieš karą šis rodiklis buvo mažesnis nei vienas procentas. Importuodama daugiau nei du milijonus barelių naftos per dieną, Indija tapo antra pagal dydį Rusijos naftos pirkėja po Kinijos, rodo NYT duomenys.
Per pirmuosius mėnesius po plataus masto invazijos Vakarų šalys darė didelį spaudimą Naujajam Deliui, siekdamos sumažinti ekonominius ryšius su Maskva. Tačiau antraisiais karo metais Indija sugebėjo įtikinti Europą ir JAV, kad pigios Rusijos naftos pirkimas už kainą, mažesnę už Europos Sąjungos nustatytą ribą, padės sustabdyti pasaulinių naftos kainų augimą, rašo laikraštis.
2024 m. aukšti JAV finansų ministerijos pareigūnai ir buvęs JAV ambasadorius Naujajame Delyje Ericas Garcetti leido suprasti, kad Indija veikia pagal Vakarų politikos logiką: nafta iš Rusijos toliau tiekiama į pasaulinę rinką, bet su nuolaida, kuri mažina Maskvos pajamas.
Plačiau skaitykite ČIA.
