Svarbiausios naujienos
- BBC: ko iš susitikimo Aliaskoje tikisi Putinas ir Trumpas
- Prieš vizitą į Aliaską Putinas instruktavo savo artimiausius patikėtinius
- Putino ir Trumpo derybų fone – byranti Rusijos ekonomika
- Putino delegacija į Aliaską skrenda „kokaininiu“ laineriu
- Ukraina atskleidė, kas vyksta po rusų prasiveržimo Donecko srityje
- Dramatiškas vaizdas: Belgorode dronas pataikė į važiuojančią mašiną
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Dramatiškas vaizdas: Belgorode dronas pataikė į važiuojančią mašiną
12:39
Ketvirtadienio rytą, per Ukrainos dronų ataką Rusijos mieste Belgorode, buvo smogta į miesto centre važiavusį automobilį, nukentėjo trys žmonės. Vaizdo įrašas gali liudyti, kad civilinis automobilis atsitiktinai pateko į drono ugnį, o tikrasis jo taikinys buvo Belgorodo srities valdžios pastatas arba Vidaus reikalų ministerijos padalinys, skelbia nepriklausomas portalas „Agentstvo“.
Rusijos gynybos ministerija ketvirtadienį 7 val. ryte pranešė apie 44 dronų sunaikinimą virš Rusijos, iš kurių du – virš Belgorodo srities. 9 val. Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas pranešė apie keturių dronų smūgius į valdžios pastatą ir vieno – į lengvąjį automobilį.
Dėl atakos nukentėjo trys žmonės. Į ligoninę paguldytas vyras su daugybe šrapnelinių žaizdų ir jo žmona su dilbio nudegimu. Dar vienas nukentėjusysis patyrė barotraumą ir šrapnelinę kojos žaizdą, patikslino V.Gladkovas.
Gubernatorius taip pat paskelbė vaizdo įrašą su automobilio sprogimu, kurį pavadino „drono smūgio į automobilį“ kadrais.
Pasak nepriklausomo portalo „Agentstvo“, dėl vaizdo kokybės negalima vienareikšmiškai teigti, kad vaizdo įraše užfiksuotas būtent drono smūgis, o ne jo nuolaužų kritimas, sakė karinis analitikas Janas Matvejevas. Tačiau sprogimas, įvykęs po įrenginio susidūrimo su automobiliu, gali liudyti, kad V.Gladkovo versija yra teisinga.
Plačiau skaitykite ir daugiau vaizdų žiūrėkite ČIA.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
08:41
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Kovos su dezinformacija centras: Putinas planuoja Trumpui pateikti „istorinius dokumentus“
01:02
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per susitikimą Aliaskoje ketina įteikti JAV prezidentui Donaldui Trumpui „istorinės medžiagos“, skirtos vaizduoti Ukrainą kaip dirbtinę valstybę, rašo Ukrainos Kovos su dezinformacija centras.
Jo teigimu, šioje medžiagoje yra geografinių žemėlapių, kuriais siekiama pateisinti Rusijos teritorinius reikalavimus ir vykdomą karinę agresiją prieš Ukrainą.
Ukrainos Kovos su dezinformacija centras įspėjo, kad Kremlius nuolat remiasi iškraipytomis istorinėmis interpretacijomis siekdamas pateisinti savo veiksmus, vaizduodamas Ukrainą kaip istoriškai priklausomą nuo Rusijos ir jos suverenitetą kaip neteisėtą.
V.Putinas ne kartą yra naudojęs tokius pseudoistorinius argumentus viešai. 2024 m. interviu su kraštutinių dešiniųjų JAV komentatoriumi Tuckeriu Carlsonu jis pateikė 30 minučių monologą apie Rusijos ir Ukrainos istoriją, kupiną netikslumų.
„Jokie istoriniai faktai, juo labiau pseudoistorinės fantazijos, negali būti teritorinių pretenzijų pagrindas ir nepateisina ginkluotos agresijos prieš kitas šalis“, – teigiama Kovos su dezinformacija centro pranešime.
Prieš Trumpo ir Putino susitikimą rusai puolė aiškinti, kad Aliaska jų: kaip yra iš tiesų?
23:04
Socialiniuose tinkluose plinta teiginiai apie tariamą Vladimiro Putino sprendimą paskelbti 1867 m. Aliaskos pardavimą Jungtinėms Valstijoms neteisėtu. Esą Rusijos Aukščiausiasis Teismas dar 2022 m. pripažino šį sandorį antikonstituciniu, o pats V.Putinas esą neseniai pareiškė, kad bet kuri žemė, kurioje stovėjo Rusijos kareivio koja, priklauso Rusijai. Tokie pranešimai pasirodė kartu su žinia apie planuojamą Donaldo Trumpo ir V.Putino susitikimą Aliaskoje, rugpjūčio 15 dieną. Tačiau ar šios istorijos turi ką nors bendra su tikrove?
Aliaskos istorija
Rusiška Aliaskos istorija apima beveik šimtą metų – pirmosios nuolatinės rusų kolonistų gyvenvietės čia atsirado 1784 m.
Vėliau buvo įkurta Rusijos ir Amerikos bendrovė, kuri užsiėmė šių žemių apgyvendinimu, kol Rusija teises į jas „perleido“ Jungtinėms Amerikos Valstijoms.
Jei kalbėsime apie ankstesnį šių teritorijų tyrinėjimo laikotarpį ir pirmąsias kolonijines ekspedicijas, rusų buvimą čia galima skaičiuoti nuo Semiono Dežnevo ekspedicijos 1648 m., kuris pirmasis pasiekė šias vietas.
Plačiau skaitykite čia.
Trumpas: į kitą susitikimą galbūt pakviesime Europos lyderius, o gal ir ne
22:54
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad Europos lyderiai taip pat galėtų dalyvauti susitikime, kurį jis tikisi surengti tarp Rusijos vadovo Vladimiro Putino ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, siekiant sustabdyti karą.
„Svarbesnis susitikimas bus antrasis, kurį rengsime. Rengsime susitikimą su prezidentu Putinu, prezidentu Zelenskiu, manimi, ir galbūt pasikviesime kai kuriuos Europos lyderius, o gal ir ne“, – sakė D.Trumpas.
Jis pridūrė manantis, kad V.Putinas ir V.Zelenskis yra pasirengę siekti taikos po daugiau nei dvejus metus trunkančių kovų, nors pripažino, jog karą Ukrainoje išspręsti pasirodė sunkiau, nei jis tikėjosi.
„Pažiūrėsime, ar jie sugebės sutarti. Galvojau, kad tai bus lengviausias atvejis. Iš tiesų jis pasirodė sunkiausias“, – sakė D.Trumpas.
Prezidentas sako iš Vance'o išgirdęs, kad JAV neketina prekiauti Ukrainos teritorija
22:03
Prezidentas Gitanas Nausėda sako iš Jungtinių Valstijų viceprezidento J.D.Vance'o išgirdęs, kad amerikiečiai derybose su Rusija neketina prekiauti Ukrainos teritorija.
Taip jis kalbėjo artėjant JAV ir Rusijos prezidentų Donaldo Trumpo bei Vladimiro Putino susitikimui, vyksiančiam penktadienį Aliaskoje.
G.Nausėda trečiadienį dalyvavo Ukrainą remiančių valstybių nuotoliniame susitikime, kur buvo ir J.D.Vance'as.
„Nuogąstavimų yra daug, tačiau tuos nuogąstavimus vakar paneigė arba bent jau tikrai iš dalies paneigė mūsų susitikimas su JAV viceprezidentu ponu Vance'u ir prieš tai vykęs kelių didžiųjų Europos Sąjungos valstybių susitikimas, tiesa, nuotolinis, su prezidentu Trumpu“, – LRT televizijos laidai „Dienos tema“ ketvirtadienį teigė Lietuvos prezidentas.
„Amerikiečiai labai aiškiai transliavo žinią, kad jie tikrai neketina penktadienį prekiauti Ukrainos teritorija. Viskas, apie ką bus kalbama, bus kalbama apie besąlygišką ugnies nutraukimą, tvarų ugnies nutraukimą ne kelioms dienoms, bet tvarų nutraukimą pakankamai ilgam laikotarpiui, kuris būtų savotiška įžanga į taikos procesą“, – pridūrė jis.
Pasak prezidento, bet kokie sprendimai dėl Ukrainos teritorijų bus priimami pirmiausia atsižvelgiant į Ukrainos interesus, o susitikimuose, kur tai bus sprendžiama, dalyvaus ir šios šalies vadovas Volodymyras Zelenskis.
„Penktadienį labai tikiuosi, galime sulaukti teigiamų žinių dėl ugnies nutraukimo, tačiau jeigu Putinas atvyks tiesiog vėl nusiteikęs muilinti akis tarptautinei bendruomenei, prezidentas Trumpas pareiškė, kad jis tokį jo ketinimą labai aiškiai ir greitai identifikuos ir, jeigu pamatys, kad tikrai taip yra, pokalbio toliau nebetęs“, – kalbėjo G.Nausėda.
„Variantai galimi įvairūs, tačiau bet kuriuo atveju aš manau, kad tikrai Ukrainos interesai nebus paaukoti. Kas gali atsitikti, susitikimas gali tiesiog nepavykti, nutrūkti ir tada mes neturėsime rezultato. Būtų apmaudu, bet tai yra šansas, kuriuo mes privalome pasinaudoti“, – tvirtino jis.
Ukrainos rėmėjai baiminasi, kad D.Trumpas gali nusileisti V.Putino reikalavimams dėl dalies Ukrainos teritorijų – ypač Krymo, Donecko ir Luhansko sričių – aneksijos.
BBC: ko iš susitikimo Aliaskoje tikisi Putinas ir Trumpas
21:13
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Rusijos vadovas Vladimiras Putinas į Aliaską vyksta turėdami skirtingus prioritetus. V.Putinas nuosekliai laikosi savo siekio užimti Ukrainos teritoriją, o D.Trumpas neslepia noro veikti kaip pasaulinis taikdarys.
Tačiau abu lyderiai gali matyti ir kitų galimybių – pavyzdžiui, V.Putino atveju tai galėtų būti diplomatinės reputacijos atkūrimas pasaulinėje arenoje. Tuo tarpu D.Trumpo tikslus numatyti sunkiau, nes pastaruoju metu jis išsakė prieštaringus pareiškimus apie V.Putiną.
BBC apžvelgia, ko abu lyderiai galėtų siekti šiame susitikime.
Putino pozicija
Apie V.Putino siekius rašo BBC žurnalistas Steve'as Rosenbergas.
Pasak jo, pirmasis dalykas, kurio V.Putinas nori iš šio susitikimo yra pripažinimas, kurį jis jau gavo. Jis pastebi, kad pripažinimas iš JAV rodo, jog Vakarų pastangos izoliuoti Kremliaus lyderį žlugo.
Faktas, kad toks aukšto lygio susitikimas vyksta, yra to įrodymas – kaip ir bendra spaudos konferencija, apie kurią pranešė Kremlius. Maskva gali teigti, jog Rusija vėl grįžo prie pasaulinės politikos stalo.
„Štai ir visa ta izoliacija“, – šią savaitę rašė bulvarinis laikraštis „Moskovskij Komsomolets“.
V.Putinas ne tik užsitikrino JAV ir Rusijos viršūnių susitikimą, bet ir prestižinę jo vietą. Aliaska Kremliui siūlo nemažai privalumų, pastebi žurnalistas.
Pirmiausia – saugumas. Artimiausiame taške Aliaskos žemyninė dalis nuo Rusijos nutolusi vos 90 km. V.Putinas gali ten nuskristi nekirsdamas „priešiškų“ valstybių oro erdvės.
Antra – tai toli nuo Ukrainos ir Europos. Tai dera su Kremliaus siekiu nustumti į šalį Kyjivą ir ES lyderius bei derėtis tiesiogiai su JAV.
Steve'as Rosenbergas pastebi, kad V.Putinas visgi nori daugiau nei tarptautinio pripažinimo. Jis nori pergalės.
Rusijos prezidentas tvirtina, kad šalis turi išlaikyti visą žemę, kurią okupavo keturiuose Ukrainos regionuose, ir kad Kyjivas turi pasitraukti iš tų regionų dalių, kurios vis dar yra Ukrainos kontrolėje.
Tuo tarpu Ukrainai tai nepriimtina ir Kremlius tai žino.
Tačiau jei pavyktų užsitikrinti D.Trumpo paramą savo teritoriniams reikalavimams, skaičiavimas gali būti toks: Ukrainos atsisakymas reikštų, kad D.Trumpas nutrauktų visą paramą Kyjivui. Tuo metu Rusija ir JAV galėtų toliau stiprinti savo santykius bei plėtoti ekonominį bendradarbiavimą.
Žurnalistas pažymi, kad yra ir kita versija. Rusijos ekonomika patiria spaudimą. Biudžeto deficitas auga, pajamos iš naftos ir dujų eksporto mažėja. Jeigu ekonominės problemos verčia V.Putiną siekti karo pabaigos, Kremlius galėtų eiti į kompromisą.
Kol kas tam ženklų nėra – Rusijos pareigūnai toliau tvirtina, jog iniciatyva mūšio lauke tebėra jų rankose.
Trumpo siekiai
Apie D.Trumpo siekius rašo BBC žurnalistas Anthony Zurcheris.
Jis pastebi, kad per savo 2024 m. prezidento rinkimų kampaniją D.Trumpas garsiai žadėjo, kad užbaigti karą Ukrainoje bus lengva ir kad jis tai galėtų padaryti per kelias dienas.
Šis pažadas vis dar persekioja JAV prezidento pastangas išspręsti konfliktą, nes nuo sugrįžimo į Baltuosius rūmus sausį jis neapsisprendė tarp nusivylimo ukrainiečiais ir rusais.
Vasario mėnesį dramatiškame susitikime Baltuosiuose rūmuose jis griežtai priekaištavo Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, o vėliau laikinai sustabdė karinę pagalbą ir žvalgybinės informacijos dalijimąsi.
Pastaraisiais mėnesiais jis ėmė kritiškiau vertinti V.Putino nepaklusnumą ir pasirengimą atakuoti civilinius objektus, nustatydamas virtinę terminų naujoms sankcijoms rusams ir kitoms su jais bendradarbiaujančioms šalims įvesti. Praėjusį penktadienį suėjo naujausias terminas, ir, kaip ir anksčiau, D.Trumpas galiausiai atsitraukė.
Dabar jis priima Rusijos prezidentą JAV žemėje ir kalba apie „teritorijų mainus“, dėl kurių, kaip baiminasi Ukraina, gali būti paaukota dalis teritorijos mainais į taiką.
Todėl bet kokias kalbas apie tai, ko D.Trumpas siekia per penktadienio derybas su V.Putinu, temdo jo prieštaringi pareiškimai ir veiksmai.
Šią savaitę D.Trumpas stengėsi sumažinti lūkesčius dėl šio susitikimo – galbūt tai tylus pripažinimas, kad proveržio galimybės ribotos, kai dalyvauja tik viena kariaujanti pusė.
Pirmadienį jis sakė, kad viršūnių susitikimas bus „pažintinis“. Jis nurodė, kad sužinos, ar galės pasiekti susitarimą su Rusijos lyderiu „greičiausiai per pirmąsias dvi minutes“.
„Galiu išeiti ir palinkėti sėkmės, ir tai bus viskas. Galiu pasakyti, kad tai nebus išspręsta“, – sakė jis.
Pasak Anthony Zurcherio, su D.Trumpu dažnai geriausia tikėtis netikėtumo. V.Zelenskis ir Europos lyderiai trečiadienį kalbėjosi su juo, siekdami užtikrinti, kad jis nesudarytų susitarimo su V.Putinu, kurio Ukraina negalėtų, arba nenorėtų, priimti.
Tačiau vienas dalykas buvo aiškus praktiškai visus metus. D.Trumpas džiaugtųsi galimybe būti tuo, kuris užbaigtų karą.
Savo inauguracijos kalboje jis sakė norįs, kad jo didžiausia palikimo dalis būtų „taikdario“ įvaizdis. Neslepiama, kad jis trokšta tarptautinio pripažinimo – Nobelio taikos premijos.
D.Trumpas nėra tas, kuris atsižvelgia į detales. Bet jei jam pasitaikytų galimybė pasigirti, kad per susitikimus jis padarė pažangą taikos link, jis tuo pasinaudos.
V.Putinas, visada sumanus derybininkas, gali ieškoti būdo leisti D.Trumpui tai padaryti – žinoma, Rusijos sąlygomis.
Rusija greičiausiai prarado naikintuvą Juodojoje jūroje
20:22
Rusijos naikintuvas Su-30SM, tikėtina, sudužo Juodojoje jūroje, netoli Gyvačių salos, Odesos srityje.
„Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinio jūrų laivyno žvalgybos priemonėmis gautas radijo perėmimas apie ryšio praradimą su Rusijos okupantų orlaiviu Su-30SM, kuris vykdė užduotis į pietryčius nuo Gyvačių salos. Orlaivis, tikėtina, dėl nežinomų priežasčių nukrito“, – rašoma Ukrainos karinio jūrų laivyno „Telegram“ pranešime.
Pasak laivyno, šiuo metu rusai vykdo paieškos ir gelbėjimo operaciją.
Pranešama, kad jūros paviršiuje rastos lėktuvo nuolaužos. Pilotų kol kas nepavyko rasti.
Trumpas apie Putiną: „Jis sudarys susitarimą“
20:15
JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigė manantis, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas į penktadienį vyksiantį susitikimą Aliaskoje atvyksta norėdamas sudaryti susitarimą dėl karo Ukrainoje pabaigos.
„Manau, kad dabar jis yra įsitikinęs, jog sudarys susitarimą. Jis sudarys susitarimą. Aš manau, kad sudarys. Ir mes tai sužinosime – aš suprasiu labai greitai“, – ketvirtadienio rytą kalbėdamas per „Fox Radio“ laidą „The Brian Kilmeade Show“ sakė Trumpas.
D.Trumpas taip pat užsiminė, kad jo tikslas – žengti žingsnį link trišalio susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, paminėdamas, kad svarstomos „trys skirtingos vietos“ – tarp jų ir galimybė „likti Aliaskoje“.
Vis dėlto D.Trumpas pateikė svarbią išlygą: „Jei susitikimas bus prastas, aš niekam neskambinsiu – važiuosiu namo. Bet jei susitikimas bus geras, paskambinsiu prezidentui Zelenskiui ir Europos lyderiams.“
Paklaustas, ar susitikimo metu pasiūlys Rusijai ekonominių paskatų, D.Trumpas išsisuko nuo klausimo.
„Na, verčiau nesakyčiau, nes nenoriu viešai atskleisti savo kortų, bet kad ir kokios jos būtų, ekonominės paskatos – ir galbūt neigiamos paskatos – yra tam tikra prasme svarbesnės, tačiau paskatos ekonominiu požiūriu, žinote“, – sakė jis.
Svarbus „Shahed“ komponentas atsidūrė „AliExpress“
19:09
Ukrainos elektroninio karo specialistas Serhijus Beskrestnovas, plačiai žinoma savo „Serhiy Flesh“ vardu, teigia, kad svarbus navigacijos komponentas, naudojamas „Shahed“ serijos puolamųjų dronų, dabar yra laisvai parduodamas vienoje iš didžiausių Kinijos elektroninės komercijos platformų, skelbia „Defence Blog“.
S.Beskrestnovas rašė, kad „AliExpress“ pasirodė Kinijoje pagaminta 11 elementų antena, kuri gali neutralizuoti trukdžių šaltinius ir kuri jau seniai laikoma pagrindine „Shahed“ navigacijos sistemos dalimi.
Plačiau skaitykite čia.
Kremlius: po JAV ir Rusijos viršūnių susitikimo nebus paskelbtas joks „dokumentas“
18:45
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas kalbėdamas su žurnalistais pareiškė, kad po rytoj vyksiančio Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir JAV vadovo Donaldo Trumpo susitikimo Aliaskoje Rusija ir JAV nepaskelbs jokių „dokumentų“.
„(Dokumento) nesitikima. Nieko nebuvo parengta“, – naujienų agentūra TASS cituoja D.Peskovą.
Jis pridūrė, kad, atsižvelgiant į tai, jog „vyks bendra spaudos konferencija, prezidentas, žinoma, pristatys susitarimų ir supratimų rinkinį, kurį pavyks pasiekti“.
