Svarbiausios naujienos
- Rusija didina spaudimą fronte prieš taikos derybas: kariuomenė atskleidžia priešo taktiką
- Specialiosios pajėgos parodė, kaip susprogdino automobilį su Rusijos generolu
- Maskva pasiūlė Ukrainai grįžti prie saugumo garantijų, numatančių Rusijos veto teisę
- Nepaiso JAV kritikos: Indijos naftos perdirbimo įmonės vėl perka rusišką naftą
- Fronto liniją ginantys Ukrainos kariai pasisakė dėl teritorijų perdavimo Rusijai
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Fronto liniją ginantys Ukrainos kariai pasisakė dėl teritorijų perdavimo Rusijai
10:53
Ukrainos kariai netoli Dobropilios toliau sulaiko Rusijos atakas ir ruošiasi galimai rudens atakai, įrengdami naujas gynybos linijas ir naudodami dronus smūgiams. Nepaisant diplomatinių pareiškimų, kariai skeptiškai vertina galimų teritorinių nuolaidų pasekmes, teigiama „The Guardian“ straipsnyje.
Pažymima, kad leidinys bendravo su 150-ojo žvalgybos ir smogiamojo bataliono kareiviais. Kariai bando sutrukdyti priešo pajėgų telkimą ir sunaikinti jo logistiką prieš numatomą rudens puolimą.
Bataliono vadas, 32-metis Denysas Brižatas, sako, kad jis „nesidomi politika“, kai jo klausia, ar yra kaina, kurią Ukraina turėtų sumokėti už taiką. Tačiau, po atkaklių klausimų, jis vis dėlto pažymėjo, kad likusios Donecko srities, kurios reikalauja Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas, perdavimas „gali tapti ilgalaike katastrofa Ukrainai“.
„Donecko srities, kuri yra stipriai įtvirtinta prieš Rusiją, praradimas tiesiog atvers naujas kryptis tolesniam puolimui: Charkivas, Dnipropetrovskas, Zaporižia, kurie neturi pakankamų įtvirtinimų. Tai būtų didžiulis ir baisus pozicijų praradimas“, – įspėja vadas.
Nenuostabu, kad Ukrainos kariai nemano, kad yra arti pralaimėjimo. Karys, kurio slapyvardis Puma, ir kuris išgyveno po dviejų kulkų į krūtinę per 2016 m. žvalgybos operaciją bei prieš savaitę dalyvavo ieškant Rusijos sabotuotojų, prasiveržusių netoli Dobropilios, pažymėjo, kad tuomet pavyko „išvalyti“ keletą kaimų. Jo teigimu, per šias operacijas jo draugas žuvo sprogus rusų granatai.
Puma pažymėjo, kad diplomatinės derybos „blaško dėmesį“. Kitas jo draugas, šaukiniu Optimus, pažymėjo, kad nėra jokios prasmės atiduoti teritorijos.
„Kokia prasmė atiduoti Rusijai Donecko sritį? Po visų aukų, visų nuostolių? Jei būtume ketinę tai padaryti, galėjome tai padaryti dar karo pradžioje“, – pabrėžė jis.
Plačiau skaitykite ČIA.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
06:27
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Reuters“: „jokių rezultatų“ po koalicijos gynybos vadų susitikimo
00:16
Kol kas nepasiekta „jokių rezultatų“ po vadinamosios „pasirengusiųjų koalicijos“ gynybos vadų susitikimo, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.
Remdamasi Vakarų pareigūnu, agentūra rašo, kad nedidelė karinių vadų grupė Vašingtone tęsė diskusijas po atskiro NATO gynybos vadų susitikimo, kuris taip pat vyko šiandien.
Šaltinio teigimu, JAV generolas Danas Caine’as, Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas, vedė pokalbį, kuriame dalyvavo maždaug pusė tuzino kitų NATO gynybos vadų.
Rezultatų dar nėra, nes platesniame virtualiame NATO susitikime nebuvo detaliai aptarta saugumo garantijų tema.
Šaltinis prognozuoja, kad artimiausiu metu bus sušaukti platesnės sudėties gynybos vadų posėdžiai, kuriuose bus svarstomos mažesnėje grupėje aptartos galimybės.
Ukrainos karinės oro pajėgos perspėja apie Rusijos dronus virš didelės šalies dalies
00:11
Ukrainos oro pajėgos įspėja apie Rusijos bepiločius, skrendančius virš didelės Ukrainos teritorijos.
Pastarosiomis valandomis paskelbtuose pranešimuose pažymima, kad aptikti ir Irane gaminti „Shahed“ dronai. Jie užfiksuoti šiuose regionuose:
-
Dnipropetrovsko
-
Odesos
-
Černihivo
-
Kyjivo
-
Čerkasų
-
Poltavos
-
Charkivo
-
Sumų
-
Mykolajivo
-
Kirovohrado
Ukraina ketina griežtinti bausmes už neteisėtą sienos kirtimą
23:42
Ukrainos Ministrų Kabinetas siūlo įvesti naujas nuobaudas kariškiams, kurie užsienyje užsibūna ilgiau nei leidžiama. Apie tai „Telegram“ pranešė vyriausybės atstovas parlamente Tarasas Melnyčiukas.
Vyriausybė jau pritarė įstatymo projektui, pagal kurį visos neteisėto sienos kirtimo bylos būtų perduotos pasienio tarnybai.
Taip pat siūloma papildyti Baudžiamąjį kodeksą (332 straipsnį), numatant, kad neteisėtas žmonių gabenimas per sieną būtų laikomas sunkinančia aplinkybe karo padėties metu.
Įstatymo projekte numatyta baudžiamoji atsakomybė už:
-
neteisėtą išvykimą į užsienį (ne per kontrolės punktus, karo padėties sąlygomis);
-
pasienio infrastruktūros sugadinimą ar sunaikinimą;
-
nustatyto buvimo užsienyje termino pažeidimą.
Pastarasis punktas ypač svarbus šauktiniams ir karo prievolininkams. Jiems siūloma ne tik nustatyti privalomą leidžiamo buvimo užsienyje terminą, bet ir kriminalizuoti jo nesilaikymą.
Susitikimą Aliaskoje lydėjusi dezinformacijos banga neslūgsta: kai kurios melagienos platinamos iki šiol
23:12
Pastarosiomis dienomis socialiniuose tinkluose netrūko klaidinančių pranešimų: nuo pasakojimų apie Aliaskoje esą nušautą „Ukrainos snaiperį“ iki teiginių, kad Rusija neva paskelbė neteisėtu teritorijos pardavimą Jungtinėms Valstijoms. Tokia dezinformacijos banga lydėjo Vladimiro Putino ir Donaldo Trumpo susitikimą.
Prieš penktadienį surengtą Aliaskos viršūnių susitikimą internete ėmė plisti melaginga informacija.
Dezinformacijos stebėsenos organizacija „NewsGuard“ dar praėjusios savaitės pradžioje skelbė, kad „piktybiški veikėjai užtvindė internetą ir socialinius tinklus melais bei iškraipytais pasakojimais“.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Moteris žuvo per Rusijos artilerijos smūgį, teigia vietos pareigūnas
22:40
46 metų moteris žuvo per Rusijos artilerijos smūgį Zaporižios regione, pranešė vietos pareigūnas.
Regionas gubernatorius Ivanas Fedorovas sakė, kad smūgis buvo nukreiptas į Polohivskio rajoną.
„Smūgis pataikė į privatų pastatą. Žuvo vietos gyventoja“, – rašė jis „Telegram“ žinutėje.
„Bloomberg“: „NATO tipo“ saugumo garantijos nenumato privalomos pagalbos Ukrainai
22:33
Vakaruose šiuo metu svarstomos Ukrainos saugumo garantijos iš esmės kelia įtarimų, kad jos pernelyg primena Budapešto memorandumą, kuris realiai nieko neįpareigojo.
Kaip rašo „Bloomberg“, remdamasis šaltiniais, vadinamosios „NATO tipo“ garantijos nesuteiktų tiesioginės prievolės Europos šalims ginti Ukrainą.
Pagal šį modelį šalys, pasirašiusios dvišalius susitarimus su Ukraina, būtų įpareigotos per 24 valandas „aptarti“, ar teikti karinę pagalbą tuo atveju, jei Rusija vėl užpultų.
Šaltiniai teigia, kad tokia pagalba galėtų apimti „greitą ir nuolatinę gynybinę paramą“ (greičiausiai turimas omenyje ginklų tiekimas), ekonominę paramą, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų stiprinimą ir naujas sankcijas Rusijai. Tačiau lieka neaišku, ar tokia pagalba apimtų užsienio karių siuntimą į Ukrainą.
Rusija didina spaudimą fronte prieš taikos derybas: kariuomenė atskleidžia priešo taktiką
21:25
Kramatorsko ir Dobropolės kryptimis Donecko srityje rusams pavyko prasiskverbti giliai į Ukrainos kariuomenės gynybos linijas. Okupantai siekia užimti kuo daugiau teritorijų, kol tam turi galimybę.
Apie tai laikraščiui „The New York Times“ pasakojo 93-iosios mechanizuotosios brigados vyresnysis seržantas Vitalijus Piasetskis. Jis atskleidė priešo taktiką fronte.
Pasak V.Piasetskio, rusų mechanizuotosios atakos tapo retos dėl didelio bepiločių skaičiaus ore. Jis paaiškino, kad dronai gali aptikti šarvuočių, sunkvežimių ar motociklų judėjimą. „Tai slenkantis puolimas. Tačiau kai kurioms šioms grupėms vis tiek pavyksta prasiveržti“, – pabrėžė V.Piasetskis.
Ukrainos nacionalinės gvardijos 1-ojo korpuso „Azov“ karys, dislokuotas fronte netoli Dobropilės, pokalbyje su žurnalistais sumenkino okupantų puolimo rimtumą. Vis dėlto jis pripažino, kad rusai pastaruoju metu pradėjo bandyti atakuoti dažniau, nepaisant pasaulio lyderių pastangų siekti taikos.
V.Piasetskis ir seržantas Oleksandras Karpiukas iš 59-osios atskirosios šturmo brigados „Inkvizicijos“ bepiločių sistemų bataliono žurnalistams teigė, kad Ukrainos kariuomenei trūksta personalo ir dronų.
Pasak O.Karpiuko, Ukraina taip pat dar neturi technologijų, galinčių sustabdyti rusiškus bepiločių dalinius, kurie atakuoja tiekimo kelius. Jis pasidalijo, kad pagrindinė gynyba dabar yra tinklai, ištempiami palei kelius ir ant transporto priemonių.
Be to, rusai tapo efektyvesni numušdami ukrainiečių dronus, pabrėžė O.Karpiukas. Pavyzdžiui, anksčiau sunkieji dronai-bombonešiai, kuriuos okupantai vadina „Baba Jaga“, galėdavo atlikti vidutiniškai 70 skrydžių, kol būdavo numušami. Dabar jie vos spėja atlikti 10 skrydžių, prieš juos sunaikinant priešui.
„Turime pripažinti, kad šie daliniai veikia. Visi šie nauji dronų padaliniai mums kelia naują grėsmę“, – sakė O.Karpiukas.
Rusijos sąjungininkai Baltarusija ir Iranas sutarė stiprinti dvišalius gynybos ryšius
21:05
Baltarusijos ir Irano vadovai trečiadienį pasirašė virtinę naujų susitarimų, kuriais siekiama stiprinti dvišalius ryšius svarbiausiose srityse, įskaitant gynybą, pranešė abiejų šalių vyriausybės.
Aliaksandras Lukašenka ir Masoudas Pezeshkianas Baltarusijos sostinėje Minske pasirašė 13 dokumentų paketą.
Abiejų šalių vyriausybėms yra taikomos griežtos sankcijos, varžančios potencialius prekybos partnerius.
M.Pezeshkianas sakė, kad Iranas padės Baltarusijai „neutralizuoti“ tokias priemones, ir paminėjo Teherano dešimtmečių patirtį apeinant Vakarų ekonomines sankcijas.
A.Lukašenka M.Pezeshkianui sakė, kad Baltarusija yra „pasirengusi bendradarbiauti visais klausimais – nuo maisto tiekimo jūsų šaliai iki karinio ir techninio bendradarbiavimo“, ir pavadino Irano prezidentą „draugu“.
Nė vienas iš jų neatskleidė jokių papildomų detalių apie tai, kaip šalys ketina bendradarbiauti gynybos srityje.
Kitos susitarimo sritys apima pramonę ir turizmą, taip pat bendras iniciatyvas mokslo, technologijų ir švietimo srityse.
Iranui galėtų būti naudingas bendradarbiavimas su Baltarusijos medienos apdirbimo ir chemijos pramone, taip pat galimybės gauti kalio trąšų.
Dviejų šalių vadovai taip pat pareiškė, kad jų šalys imsis veiksmų siekdamos sudaryti strateginės partnerystės sutartį.
A.Lukašenka – artimas Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas – leido Rusijai panaudoti Baltarusijos teritoriją kaip placdarmą Maskvos įsiveržimui į Ukrainą, o vėliau leido joje dislokuoti Rusijos taktines branduolines raketas.
Iranas Rusijai tiekia dronus, kuriuos Maskva naudoja Ukrainai atakuoti, o sausį M.Pezeshkianas su V.Putinu pasirašė strateginio bendradarbiavimo sutartį, nors abipusės gynybos sąlyga į ją nebuvo įtraukta.
Dėl JAV smūgių Irano branduoliniams objektams Irano prezidento vizitas į Minską buvo kelis kartus atidėtas.
A.Lukašenka šiuos smūgius Irano branduolinei infrastruktūrai pavadino „rimta grėsme regioniniam ir tarptautiniam stabilumui ir saugumui“.
„Mes remiame Irano teisėtą teisę plėtoti taikią branduolinę energetiką“, – sakė Baltarusijos autoritarinis lyderis.
Vandens trūkumą okupuotose Ukrainos srityse vadina genocidu, lygina su padėtimi Gazoje
20:44
Socialiniuose tinkluose bei Rusijos propagandinėje žiniasklaidoje atsirado naujas naratyvas – tvirtinama, esą vandens trūkumas yra Ukrainos veiksmų pasekmė ir net vadinamas „tikslingai organizuotu civilių gyventojų genocidu“.
Kai kurie internautai šią situaciją net lygina su padėtimi Gazos Ruože. Tačiau iš tiesų vandens tiekimas nutrūko ne dėl Ukrainos kaltės, bet dėl okupacinių Rusijos kariuomenės veiksmų.
„Kyjivo režimas sąmoningai uždarė kanalą „Severskij Donec – Donbas“ ir paliko taikius gyventojus be vandens, siekdamas apkaltinti Rusiją“, – pareiškė buvęs vadinamosios Luhansko liaudies respublikos atstovas Maskvoje Rodionas Mirošnikas.
Šis naratyvas nėra naujas – jis nuolat kartojamas rusiškuose propagandiniuose kanaluose nuo 2014-ųjų. Tokiu būdu siekiama suformuoti įspūdį, neva būtent Ukraina sąmoningai kelia kančias civiliams gyventojams, nors tai neatitinka tikrovės.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
