Svarbiausios naujienos
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
NYP: Putinas brangiai sumokės už Trumpo „trolinimą“
15:08
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, atrodo, sugriovė viltis dėl karo Ukrainoje taikos susitarimo, kurios buvo išsakytos per susitikimą su Donaldu Trumpu Aliaskoje. Nepaisant Rusijos pusės Ankoridže išsakytų pažadų, Kremlius dabar kelia ultimatumus, dėl kurių derybos tampa neįmanomos, rašo laikraštis „New York Post“ (NYP).
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas NBC laidoje „Meet the Press“ pareiškė, kad „nėra numatyta jokių susitikimų“ tarp V.Putino ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio. Jo teigimu, toks susitikimas įmanomas tik po išankstinio susitarimo, kuris atitiks Kremliaus „darbotvarkę“.
Ši darbotvarkė apima keletą reikalavimų:
- Ukrainos atsisakymas tapti NATO nare
- Ukrainos kalbos apsaugos įstatymų panaikinimas
- išankstinis sutikimas dėl „teritorinių klausimų“, kurių Maskva nekonkretizuoja.
Be to, S.Lavrovas suabejojo V.Zelenskio teisėtumu, pavadindamas jį „faktiniu režimo vadovu“.
Tokie pareiškimai smarkiai kontrastuoja su tuo, ką, pasak JAV viceprezidento J.D. Vance‘o, V.Putinas pripažino Aliaskoje: „Jie pripažino, kad negalės įsteigti marionetinio režimo Kyjive, ir, kas svarbu, jie pripažino būtinybę suteikti tam tikras garantijas dėl Ukrainos teritorinio vientisumo.“
NYP mano, kad V.Putinas iš tikrųjų „trolina“ ne tik V.Zelenskį, bet ir patį D.Trumpą, demonstruodamas „sandorio atsisakymo meną“.
Tuo tarpu JAV prezidentas pradėjo reikšti nepasitenkinimą. Neseniai jis pareiškė: „Labai sunku, jei ne neįmanoma, laimėti karą, nepuolant užpuolusios šalies“, užsiminęs apie galimybę išplėsti leidimus Ukrainos smūgiams Rusijos teritorijoje.
Trumpas taip pat paliko ant stalo variantą dėl griežtų antrinių sankcijų Rusijos ekonomikai. Po viršūnių susitikimo jis davė V.Putinui vos dvi savaites laiko susitikti su V.Zelenskiu, tačiau pirmoji iš jų jau praėjo be jokios pažangos.
Taigi Maskva demonstruoja pasirengimą nutraukti diplomatinius susitarimus ir tuo pačiu metu bando Vašingtono kantrybę. Stebėtojai įspėja – V.Putinas rizikuoja paversti „taikos signalus“ Aliaskoje savo paties pažeminimu, jei D.Trumpas atsakys jėgos priemonėmis.
Chaosas Vakaruose atveria kelią pasauliniams didelės ir galingos priešininkės planams
00:07
Rusija ne vienintelė šalis, besidžiaugianti, kad pasaulio dėmesys šiuo metu sutelktas į Jungtinių Valstijų ir Europos nesugebėjimą rasti bendro sprendimo konfliktams Artimuosiuose Rytuose ir Ukrainoje. Pekiną ne ką mažiau džiugina nesutarimai ir dvejonės Vakaruose – įsismarkavęs chaosas atitinka jos ilgalaikę naujosios pasaulio tvarkos viziją.
„Artėja pokytis, kokio pasaulis nematė jau 100 metų. Ir mes kartu skatiname šį pokytį. Pasaulis jam ruošiasi“, – prieš dvejus metus pareiškė Kinijos lyderis Xi Jinpingas, spausdamas ranką Vladimirui Putinui.
Nors Kinijos ir Rusijos santykiai nėra labai aiškiai apibrėžti, abi šalys neabejotinai save laiko didelio geopolitinio poslinkio architektėmis.
Kinijos požiūriu, tai, kas vyksta Europoje ir Artimuosiuose Rytuose, yra tik laikinas, pereinamasis procesas, rodantis, kad Vakarų šalių sukurta pasaulio tvarka palaipsniui tampa atgyvenusia, save naikinančia – taip pamažu atsiveria neišvengiamas kelias į naują sistemą, kurioje autoritariniai režimai atgauna įtaką.
Rusijos grėsmę vertina rimčiau nei Europa: kaip Suomija ruošiasi karui su Rusija
22:23
Bendra Suomijos ir Rusijos siena driekiasi per kiek daugiau nei tūkstantį kilometrų. Didžioji dalis sienos eina per Šiaurės Karelijos miškus. „The Guardian“ žurnalistai ten apsilankė, kalbėjosi su pasieniečiais ir parašė straipsnį apie tai, kaip suomiai ruošiasi karui ir kodėl jie rimtai vertina Rusijos grėsmę Europai.
Žurnalistai rašo, kad einant sienos taku netoli Ilomantsi pasienio posto, siena beveik nematoma.
„Retkarčiais iš mėlynių krūmynų abiejose sienos pusėse išnyra nekrintantys į akis poromis pastatyti vienodi stulpai. Vienas nudažytas mėlynai ir baltai, simbolizuojantis Suomiją, kitas – žaliai ir raudonai, simbolizuojantis Rusiją“, – rašoma straipsnyje.
Straipsnyje taip pat pabrėžiama, kad istorinis santykių tarp šių dviejų šalių fonas yra gana įtemptas.
Paaiškino, kas slypi už Trumpo susidomėjimo Lukašenka: Vašingtonas turi planą
20:26
Pastarąjį mėnesį pasaulio dėmesys buvo nukreiptas į JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimus su Rusijos ir Ukrainos lyderiais. Naujienų gausoje kitas istorinis D.Trumpo pokalbis, surengtas su Baltarusijos autoritariniu vadovu Aliaksandru Lukašenka, liko mažiau pastebėtas ir aptartas. Leidinys TVNET paaiškino, kodėl šių įvykių fone D.Trumpas panoro pasikalbėti su seniausiu Europos diktatoriumi.
Šis skambutis laikomas istoriniu, nes tai pirmasis kartas per 31 metus, kuomet A.Lukašenka tiesiogiai kalbėjosi su Jungtinių Valstijų prezidentu.
D.Trumpas paskambino A.Lukašenkai rugpjūčio 15 d., kelionės į Aliaską, kur vėliau susitiko su Vladimiru Putinu, metu.
„Turėjau nuostabų pokalbį su labai gerbiamu Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka. Pokalbis buvo labai geras. Aptarėme daug klausimų, įskaitant V.Putino vizitą Aliaskoje“, – D.Trumpas kalbėjo apie pokalbį su Baltarusijos diktatoriumi.
JAV nebeduoda pinigų Ukrainai: Trumpas – apie tai, kodėl nepavyksta sustabdyti karo
20:21
JAV prezidentas Donaldas Trumpas padarė kelis pareiškimus dėl karo Ukrainoje. Pasak jo, šį karą sustabdyti būtų lengva, „tačiau paaiškėjo, kad egzistuoja rimti asmenybių konfliktai“.
Vis dėlto Trumpas užtikrino, kad karas galiausiai bus sustabdytas, nors pažymėjo, kad saugumo garantijų detalės dar nebuvo aptartos.
„Europos šalys suteiks jiems reikšmingas saugumo garantijas, ir jos turi tai padaryti, nes tai jų žemynas. Tačiau mes taip pat dalyvausime remdami, padėsime jiems, ir manau, kad jei pasieksime susitarimą, palaikysime taiką, nes noriu, kad žmonės nustotų mirti“, – sakė Amerikos lyderis.
Jis taip pat priminė apie pagalbą, kurią Ukrainai suteikė Bideno administracija, sakydamas, kad ji siekė „350 mlrd. dolerių“.
„Aš sakiau, kad Zelenskis yra didžiausias pardavėjas, kokį esu kada nors sutikęs, nes jis atvyksta į šalį ir kiekvieną kartą išvyksta su 50 mlrd. dolerių. Tačiau mes nebeduodame Ukrainai pinigų. Iš tiesų yra atvirkščiai: jie eina per NATO, jie prašo raketų, mes parduodame raketas NATO. NATO mums pilnai sumoka ir daro su jomis, ką nori“, – pridūrė Trumpas.
Trumpas apie Putino ir Zelenskio susitikimą
Į žurnalisto klausimą, kodėl Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas taip nenoriai susitinka su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, Trumpas atsakė:
„Nes jis jo nemyli. Jis jo nemyli, suprantate? Aš taip pat turiu žmonių, kurių nemėgstu. Nemėgstu su jais susitikti. Tai kaip man juos suvesti? Jie tikrai vienas kito nemėgsta.“
Amerikos lyderis dar kartą paminėjo, kad šio karo nebūtų buvę, jei tuo metu Jungtinės Valstijos būtų turėjusios „tikrą prezidentą, o ne žmogų, atėjusį į valdžią per sukčiavimu laimėtus rinkimus“.
„Putinas iš esmės pasakė: „Jei Trumpas būtų prezidentas, to nebūtų įvykę.“ Tai įvyko dėl daugelio priežasčių. Tai įvyko dėl Afganistano. Kai jis pamatė, koks nekompetentingas buvo Milley ir visi šitie vyrai, manau, jis pasakė: „Na, galbūt atėjo laikas.“ Štai kodėl Ukraina jam visada buvo patraukli vieta. To niekada nebūtų įvykę, jei aš būčiau prezidentas“, – apibendrino Donaldas Trumpas.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Ukraina planuoja gauti bent 1 mlrd. dolerių per mėnesį iš sąjungininkų amerikietiškų ginklų pirkimui.
Tuo tarpu Vokietijos finansų ministras Larsas Klingbeilis paskelbė, kad Berlynas užtikrins kasmetinę finansinę paramą Ukrainai, kurios suma sieks 9 mlrd. eurų per ateinančius dvejus metus.
Donaldas Trumpas sako po susitikimo su Europos lyderiais Vašingtone kalbėjęs su Vladimiru Putinu
20:04
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad po praėjusią savaitę Baltuosiuose rūmuose įvykusio susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Europos lyderiais kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
„Taip, kalbėjau“, – atsakė D. Trumpas žurnalistams, paklaustas, ar kalbėjo su V. Putinu po rugpjūčio 18-osios susitikimo.
„Kiekvienas mano pokalbis su juo yra geras pokalbis. Deja, po to Kyjive ar kur nors kitur numetama bomba ir aš dėl to labai supykstu“, – pridūrė jis.
Zelenskis atskleidė, kiek sąjungininkai mokės už amerikietiškus ginklus Ukrainai
19:39
Kyjivas planuoja gauti iš sąjungininkų bent 1 mlrd. dolerių per mėnesį, kad galėtų pirkti amerikietiškus ginklus karui prieš Rusiją. Apie tai pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis bendroje spaudos konferencijoje Kyjive su Norvegijos ministru pirmininku Jonu Gahru Store, rašo „Reuters“.
„Norvegija prisijungė prie PURL programos, kuri leidžia pirkti ginklus JAV ir papildyti šią programą bent milijardu dolerių kas mėnesį“, – pažymėjo Zelenskis.
Volodymyras Zelenskis taip pat atkreipė dėmesį, kad Norvegija gali prisidėti prie Ukrainos saugumo garantijų oro gynybos ir jūrų saugumo klausimais.
Priminsime, kad Norvegija 2025–2026 m. Ukrainai skirs 8,45 mlrd. dolerių. Pasak šalies premjero Jono Gahro Store, lėšos bus skirtos pagal Nanseno programą. Visų pirma, Norvegija bendrai finansuos dviejų „Patriot“ oro gynybos sistemų įsigijimą.
Tuo tarpu Vokietija pasirengusi kasmet skirti 9 mlrd. eurų finansinei Ukrainos paramai. Pasak Vokietijos finansų ministro Larso Klingbeilio, dabar planuojama tokią paramą teikti artimiausius dvejus metus.
Rusijoje sulaikytas pareigūnas, įtariamas gynybos lėšų pasisavinimu
19:07
Rusija pirmadienį sulaikė Kursko srities pareigūną, įtariamą pasisavinus lėšas, skirtas pasienio įtvirtinimų statybai.
Tai naujausias atvejis Maskvai kovojant su korupcija, susijęs su ketvirtus metus trunkančiu puolimu prieš Ukrainą.
Nuo tada, kai Ukraina pernai rugpjūtį netikėtai įsiveržė į Rusijos Kursko sritį ir užėmė nemažą dalį jos teritorijos, Kremlius ėmėsi griežtų priemonių prieš šio regiono pareigūnus, įtariamus lėšų, kurios turėjo būti skirtos gynybai stiprinti, grobstymu.
„Sulaikytas laikinasis Kursko srities gubernatoriaus pavaduotojas Vladimiras Bazarovas“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė jo viršininkas Aleksandras Chinšteinas, pridurdamas, kad „ankstesni pasiekimai negali ir nebus leidimas pažeidinėti įstatymus“.
Zelenskis atšovė J.D.Vance'ui: tai nėra Rusijos nuolaidos
17:32
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį per susitikimą su Vokietijos finansų ministru ir vicekancleriu Larsu Klingbeilu pareiškė, kad Rusijos pareiškimai apie „pasirengimą nutraukti tolesnį Ukrainos teritorijų užėmimą“ nėra nuolaidos, rašo naujienų agentūra „Interfax-Ukraina“.
„Dėl Rusijos nuolaidų man apie tai nežinoma. Nemanau, kad tai, ką sakė Rusijos pusė, kad jie pasirengę nebeužimti Ukrainos, yra nuolaidos. Nemanau, kad tai, kad jie siūlo mums pasitraukti iš teritorijų, kurių Rusija nekontroliuoja, yra nuolaidos“, – dėstė valstybės vadovas ir pabrėžė, kad šio klausimo svarstymas ne tarptautinės teisės ribose yra nepriimtinas.
V.Zelenskis pridūrė, kad susitikimo terminas priklauso nuo Rusijos ir JAV.
„Būtent Jungtinės Amerikos Valstijos pasiūlė, primenu, kovo 7 d., nutraukti ugnį. Mes tai parėmėme“, – paaiškino V.Zelenskis.
Anksčiau JAV viceprezidentas J.D.Vance'as pareiškė, kad Rusija tariamai parodė pasirengimą lankstumui dėl kai kurių savo reikalavimų.
„Manau, kad rusai pirmą kartą per 3,5 metų šio konflikto padarė reikšmingas nuolaidas prezidentui [Donald] Trumpui. Jie tikrai parodė pasirengimą būti lankstūs dėl kai kurių savo pagrindinių reikalavimų. Jie kalbėjo apie tai, kas būtina karui užbaigti“, – „NBC News“ dėstė vicepezidentas.
Anksčiau leidinys „Politico“ rašė, kad D.Trumpas mano, jog
Ukraina turės sutikti su susitarimu daugiausia Rusijos sąlygomis, kad būtų užbaigtas karas.
Rugpjūčio 22 d. D.Trumpas pareiškė, kad per artimiausias dvi savaites priims sprendimą dėl tolesnių veiksmų siekiant užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą.
„Tai bus labai svarbus sprendimas. Didelės sankcijos, arba dideli muitai, arba ir viena, ir kita, arba nieko, ir mes sakome – tai jūsų karas“, – pareiškė JAV lyderis.
Rusija telkia orlaivius Naujojoje Žemėje: bijo, kad Putinas išmes mirtiną kozirį
17:18
Per paskutines savaites Naujojoje Žemėje užfiksuoti lėktuvai, kurie gali būti naudojami numatomiems raketos „Burevestnik“ bandymams stebėti, skelbia Rusijos opozicijos naujienų portalas „Agentstvo“.
Be to, rusų leidinys „Kommersant“ citavo anoniminį „Telegram“ kanalą, nurodydamas, kad netoli salos susitelkė ir devyni laivai. Spėjama, kad kai kurie iš jų naudojami Naujosios Žemės aprūpinimui, kiti gali būti ten stebėjimo tikslais arba siekiant iškelti į jūrą nukritusią raketą.
Tikėtina, kad raketos „Burevestnik“ bandymai taip pat galėjo būti aptarti per praeitą penktadienį Sarove vykusį Vladimiro Putino vizitą.
Karinėje Rogačiovo aviacijos bazėje Naujojoje Žemėje pasirodė transporto lėktuvai An-72, An-26, Il-76, du naikintuvai Su-35S ir aštuoni sraigtasparniai, pranešė "Telegram" kanalas „Strategic Control“.
Naujienų portalo „The Barents Observer“ apžvalgininkai vertina, kad jie gabeno personalą ir techniką į Pankovo ir Šiaurės bandymų poligonus.
️„Strategic Control“ pranešė, kad į Rogačiovą taip pat atskrido tolimosios radijo žvalgybos ir valdymo lėktuvas A-50U. Tuo tarpu „The Barents Observer“ pažymėjo, kad šie lėktuvai retai pasirodo Arktyje po to, kai Rusijos pradėjo invaziją į Ukrainą.
Norvegijos karinių oro pajėgų akademijos docentas Larsas Pederis Haga mano, kad orlaivis A-50U gali stebėti „Burevestnik“ skrydžio trajektorijas arba koordinuoti skrydžius bandymų metu.
„Jis galėjo būti ten, kad stebėtų ir matuotų pačios raketos skrydį, bet labiau tikėtina, kad stebėjo ir koordinavo skrydžio operacijas, susijusias su bandymais“, – „The Barents Observer“ sakė L.P.Haga.
Dar du didžiuliai bendrovei „Rosatom“ priklausantys „Il-976 SKIP“ vis dar yra Rogačiove. Dėl savo dydžio ir mėlynos spalvos šiuos orlaivius lengva pastebėti palydovinėse nuotraukose.
L.P.Haga pažymėjo, kad šie orlaiviai yra specialiai sukonstruoti stebėti ir atlikti matavimus, susijusius su branduolinių raketų bandymais.
„Jei bus atliekami raketų bandymai, galima tikėtis didelio lėktuvų aktyvumo: SKIP lėktuvai stebės skrydį, naikintuvai gali būti ore arba būti pasirengę kovai, jog galėtų perimti užsienio žvalgybos lėktuvus arba vizualiai stebėti bandomąjį paleidimą, o sraigtasparniai bus pasirengę pakelti į vandenį arba ant žemės nukritusius raketos likučius“, – paaiškino ekspertas.
️Teritorija į vakarus nuo Naujosios Žemės uždaryta civilinei aviacijai iki rugpjūčio 25 d., priminė „The Barents Observer“. Be to, Rusijos Arkties regiono pakrančių administracija įspėjo laivus apie pavojų artėjant prie šiaurės rytinės Barenco jūros dalies.
Apie galimą pasirengimą „Burevestnik“ raketos bandymams „The Barents Observer“ pranešė rugpjūčio pradžioje. Tokias išvadas leidinys padarė išanalizavęs duomenis apie Rusijos ir užsienio šalių orlaivių judėjimą salos rajone.
Vėliau apie galimą „Burevestnik“ bandymų pasirengimą paskelbė ir naujienų agentūra „Reuters“.
„Agentstvo“ atkreipė dėmesį, kad penktadienį V.Putinas kelionės į Sarovą metu surengė slaptą susitikimą, kurio metu, pasak „Kommersant“ buvo kalbama apie „Burevestnik“ raketas.
„Burevestnik“ raketa garsėja nesėkmingais testais. 2019 m. per vieną incidentą Baltosios jūros Nionokso poligone žuvo penki „Rosatom“ darbuotojai, o netoliese užfiksuotas radiacijos padidėjimas.
2024 m. Norvegijos žvalgyba savo ataskaitoje įspėjo, kad Rusija greičiausiai tęsia ginklų bandymus Naujojoje Žemėje. Ataskaitoje teigiama, kad šie bandymai yra susiję su avarijų ir vietinių radioaktyviųjų išmetimų rizika.
„Agentstvo“ žurnalistai neatmetė tikimybės, kad „Burevestnik“ bandymai gali vykti taikiam Ukrainos karo sprendimui atsidūrus aklavietėje ir būti panaudoti Maskvos kaip argumentas ginče su Vakarų šalimis dėl sąlygų, kuriomis būtų užbaigtas konfliktas.
„Jie vienas kito nekenčia“: ukrainiečių politologas įvertino, kuo pavojingas Putino ir Zelenskio susitikimas
16:40
Ukrainos ir Rusijos prezidentų susitikimas kelia daugiau pavojų Ukrainai nei potencialios naudos, pareiškė žinomas ukrainiečių politologas Volodymyras Fesenka. Pasak jo, išanalizavimus dabartinę derybų dėl karo pabaigos padėtį, galima manyti, kad nei Volodymyras Zelenskis, nei Vladimiras Putinas susitikti nenori, bet neturi kitos išeities.
Interviu estų leidiniui „Postimees“ V.Fesenka išnarpliojo Kremliaus tikslus derybose ir detaliai paaiškino, kodėl ir kaip tiek Rusija, tiek ir Ukraina stengiasi įtikti Jungtinių Valstijų prezidentui Donaldui Trumpui.
– Kokias pagrindines išvadas dėl galimos karo pabaigos galėtume daryti po jau įvykusių susitikimų Aliaskoje ir Vašingtone?
– Artimiausiu metu karo užbaigti neįmanoma. Derybų procesas ėmė intensyvėti ir pasiekė aukščiausią lygį, kurio Ukraina norėjo kur kas anksčiau. JAV vėl aktyviai dalyvauja derybose.
Atrodo, kad tendencija yra teigiama, tačiau pagrindinė problema lieka ta pati – Putinas nenori, kad karas baigtųsi.
Tačiau siekdamas palaikyti gerus santykius su [JAV prezidentu Donaldu] Trumpu ir sudaryti su juo susitarimus ateityje, Putinas yra pasirengęs padaryti tam tikras taktines nuolaidas.
Tuo pačiu metu jis pateikia ir savo iniciatyvas, kurios yra derybų spąstai, o jų tikslas – nuolat keisti derybų procesą.
Plačiau skaitykite ČIA.
