Svarbiausios naujienos
- „The Atlantic“: Trumpas nori karo Ukrainoje pabaigos bet kokia kaina
- Rusija sudavė mirtiną smūgį Ukrainos karo laivui: vienas negyvas, keli sužeisti
- Europa pasibaisėjusi: Rusija smogė ES diplomatų pastatui Kyjive
- Vengrija neatleidžia: ėmėsi veiksmų prieš Ukrainą dėl smūgių naftotiekiui „Družba“
- Pamatykite patys: ukrainiečiai smogė Rusijos raketiniam laivui
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Europa pasibaisėjusi: Rusija smogė ES diplomatų pastatui Kyjive
10:49 Atnaujinta 10:57
Europos Sąjungos ambasadorė Ukrainoje Katarina Mathernova pranešė, kad per praėjusią naktį įvykdytą masinį išpuolį prieš Ukrainą Rusija smogė ir pastatui, kuriame įsikūrusi ES delegacija Kyjive, rašo leidinys „Politico“.
Anot ambasadorės, pastatas buvo labai apgadintas, o Ukrainos užsienio reikalų ministras apkaltino Kremlių diplomatų puolimu.
K.Mathernova teigė, kad pastatas buvo „sunkiai apgadintas smūginės bangos“, kurią sukėlė masinis dronų ir balistinių raketų smūgis. Anksčiau pranešta, kad per Rusijos apšaudymą Kyjive žuvo mažiausiai 10 žmonių, dar pusšimtis buvo sužeisti.
Be to, naujienų agentūros „Reuters“ išplatintose nuotraukose matyti, kad rusai taip pat užpuolė Britų tarybos pastatą Kyjive.
Savo ruožtu Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pareiškė, kad Rusijos ataka „buvo nukreipta prieš diplomatus, o tai yra tiesioginis Vienos konvencijos pažeidimas“.
Jo teigimu, ši ataka „reikalauja ne tik ES, bet ir viso pasaulio pasmerkimo. Mes reiškiame solidarumą su savo ES kolegomis ir esame pasirengę suteikti pagalbą“.
ES diplomatijos vadovė Kaja Kallas pabrėžė, kad Rusijos naktinis puolimas buvo „sąmoningas sprendimas eskaluoti konfliktą ir paniekinti taikos pastangas“.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa pavadino žalą ES pastatui „tyčine“ ir sakė, kad yra „siaubingai pasibaisėjęs“ Rusijos išpuoliais. Tačiau jis pridūrė: „ES nebus įbauginta. Rusijos agresija tik sustiprina mūsų pasiryžimą remti Ukrainą ir jos žmones.“
„Aš griežtai smerkiu šiuos žiaurius išpuolius, kurie aiškiai rodo, kad Rusija atmeta taiką ir renkasi terorą“, – pareiškė ES plėtros komisarė Marta Kos socialiniuose tinkluose.
„Mes visiškai solidarizuojamės su ES darbuotojais, jų šeimomis ir visais ukrainiečiais, kenčiančiais nuo šios agresijos“, – tęsė ji.
Šie smūgiai įvykdyti tuo metu, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas stiprina spaudimą Rusijos lyderiui Vladimirui Putinui, siekdamas sudaryti taikos susitarimą, kuris užbaigtų karą.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir kai kurie jo pagrindiniai Europos rėmėjai susirinko Baltuosiuose rūmuose rugpjūčio 18 d., praėjus kelioms dienoms po Trumpo ir Putino susitikimo Aliaskoje.
Ukraina padarė Vakarų remiamas saugumo garantijas pagrindiniu reikalavimu bet kokiame susitarime, siekdama užkirsti kelią tolesniems Rusijos išpuoliams. Darbas dėl šių garantijų paspartėjo.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
06:36
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
JAV patvirtino kelių tūkstančių ERAM raketų pardavimą Ukrainai: vertė siekia maždaug 825 milijonus dolerių
00:51
Jungtinių Valstijų Valstybės departamentas patvirtino galimą amunicijos pardavimą Ukrainai. Šių ginklų vertė siekia maždaug 825 milijonus JAV dolerių.
Pasak JAV Gynybos bendradarbiavimo agentūros, šis sandoris apima 3 350 „Extended Range Attack Munition“ (ERAM) raketų ir tiek pat GPS/INS sistemų su SAASM moduliu. Nurodoma, kad Ukrainos vyriausybė pateikė prašymą įsigyti raketas.
Paketas taip pat apims palaikymo įrangą, atsargines dalis, remonto pagalbą, programinę įrangą ir kitus komponentus.
Raketų įsigijimui Ukraina pasitelks finansavimą iš Danijos, Nyderlandų ir Norvegijos, taip pat bus panaudotos lėšos iš JAV Tarptautinio karinio finansavimo (FMF) programos.
Pagrindiniai rangovai bus Zone 5 Technologies ir CoAspire. Pažymima, kad raketų pardavimas nereikalaus papildomų JAV vyriausybės ar rangovų atstovų kelionės į Ukrainą ir neturės neigiamos įtakos JAV gynybos pajėgumams.
Kęstutis Budrys socialiniame tinkle „X“ susikirto su Vengrijos kolega
23:31
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys socialiniame tinkle „X“ susikirto su Vengrijos kolega Peteriu Szijjartu dėl pastarojo sprendimo į šalį neįleisti Ukrainos gynėjo.
Ketvirtadienį Vengrijos užsienio reikalų ministras P.Szijjarto pareiškė, kad jo šalis uždraudė Ukrainos „karinio dalinio, kuris neseniai įvykdė itin žiaurius išpuolius prieš naftotiekį „Družba“, vadui atvykti į savo teritoriją“.
Tokį sprendimą K.Budrys socialiniame tinkle „X“ pavadino gėdingu.
„Vengrijos sprendimas uždrausti įvažiuoti Ukrainos gynėjui, kovojančiam prieš Rusijos terorą, yra gėdingas aktas. Vade Magyarai, ačiū jums už jūsų drąsą stoti prieš agresorių ir saugoti Ukrainos bei mūsų dangų nuo Kremliaus raketų ir dronų. Lietuvos durys jums visada bus atviros“, – rašė politikas.
Reaguodamas į K.Budrio pasisakymą, Vengrijos ministras P. Szijjartas atkirto, kad „gėdinga tai, jog puoselėjami veiksmai, kurie kelia pavojų kitos Europos Sąjungos (ES) narės energetiniam saugumui“.
Savo ruožtu Lietuvos politikas kolegai atsakė, kad visada rems ES energetinį saugumą, kuris yra įmanomas tik be Rusijos.
„Mes pasiekėme visišką energijos nepriklausomybę, žinome, kaip tai padaryti, ir galime padėti Vengrijai pasiekti tą patį – jei, žinoma, yra tokia valia“, – teigė K.Budrys.
BNS rašė, kad ketvirtadienį Vengrija ir Ukraina apsikeitė viešais įžeidimais, eskaluodamos ginčą dėl pasikartojančių naftos tiekimo sutrikimų, o Budapeštas apkaltino Kyjivą išpuoliu prieš jo suverenitetą.
Ukraina atkirto apkaltindama Vengriją „moraliniu nuosmukiu“.
Nuo tada, kai Maskva prieš trejus su puse metų pradėjo invaziją, Vengrija nesyk susidūrė su naftos tiekimo per „Družbos“ naftotiekį sutrikdymais, nes Kyjivas kartais taikosi į Rusijos energetikos infrastruktūrą.
Nuo to laiko Kyjivo ir Budapešto santykiai smarkiai pablogėjo, o Vengrijos lyderis nacionalistas Viktoras Orbanas palaiko ryšius su Kremliumi ir blokuoja Ukrainos pastangas įstoti į ES.
Liudininkai pasakoja apie į Estiją įskriejusį droną: galingas sprogimas paliko kraterį – keliamos versijos
22:59
Šią savaitę Tartu apskrityje, Estijoje, nuimto derliaus lauke buvo pastebėtas krateris ir drono likučiai, kurie, greičiausiai, yra Ukrainos gamybos kovinio drono liekanos.
Sekmadienio rytą netoliese gyvenantys gyventojai išgirdo galingą sprogimą, maždaug tuo pačiu metu, kai keletas kitų Ukrainos bepiločių sėkmingai atakavo „Novatek“ naftos terminalą netoli Sankt Peterburgo. „Postimees“ kalbėjosi su įvykio liudininkai, kurie atskleidė daugiau detalių apie incidentą ir padėjo sudėlioti įvykių chronologiją.
Droną pirmadienio popietę rado žemės ūkio bendrovės traktoriaus vairuotojas, kuris tuo metu nuiminėjo derlių javų lauke.
„Staiga pamačiau kraterį ir daug nuolaužų aplink jį“, – pasakojo ūkininkas „Postimees“.
Į jo pranešimą sureagavo gelbėtojai, po to – kitų institucijų atstovai.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Zelenskis: kitą savaitę saugumo garantijos bus įtvirtintos popieriuje
22:47
Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad kitą savaitę bus oficialiai įtvirtintos Ukrainos saugumo garantijos.
Ukrainos prezidentas socialiniuose tinkluose pranešė po susitikimo su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu, jog ši tema buvo „išsamiai aptarta“.
„Prezidentas Erdoganas informavo mane, kad jis į procesą įtraukia savo gynybos ministrą, siekiant išnagrinėti, kaip Turkija galėtų prisidėti prie saugumo užtikrinimo, ypač Juodojoje jūroje“, – rašė V.Zelenskis.
„The Atlantic“: Trumpas nori karo Ukrainoje pabaigos bet kokia kaina
22:42
JAV prezidentas Donaldas Trumpas nori, kad karas Ukrainoje pasibaigtų kuo greičiau, ir jam nesvarbu, kokiu būdu tai būtų pasiekta, rašo „The Atlantic“, remdamasis aukštu JAV administracijos pareigūnu.
Leidinio teigimu, pastarosiomis dienomis D.Trumpą dažnai siutino tai, kad jo bandymai vesti diplomatiją dėl karo Ukrainoje nedavė rezultatų.
Baltųjų rūmų vadovo nepasitenkinimą dar labiau sustiprino kai kurie Respublikonų partijos nariai, priešiškai nusiteikę Rusijos atžvilgiu, pavyzdžiui, senatorius Lindsey Grahamas, kuris vėl paragino prezidentą įvesti sankcijas Rusijai.
Be to, leidinio šaltiniai teigia, kad D.Trumpas išreiškė tam tikrą nusivylimą Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu bei Europa, manydamas, kad jų reikalavimai yra nerealūs. Jo nuomone, Ukraina turi prarasti dalį teritorijos, kad karas pasibaigtų.
Kaip rašoma straipsnyje, iš pradžių Amerikos ir Europos pareigūnai manė, kad yra reali galimybė užbaigti karą.
D.Trumpo specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas Maskvoje susitiko su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu, pats D.Trumpas JAV priėmė Rusijos prezidentą su visomis iškilmėmis, o V.Zelenskis kartu su Europos lyderiais skubiai atvyko į Vašingtoną. Po to net NATO generalinis sekretorius Markas Rutte išreiškė optimizmą, teigdamas, kad „Trumpas pajudino procesą į priekį“.
Kruvina naktis Kyjive: po Rusijos smūgio žuvo 21 žmogus, tarp jų – vaikai
21:49
Žinoma, kad dar du žmonės žuvo per vakar naktį įvykusį Maskvos puolimą Kyjive, todėl bendras aukų skaičius siekia mažiausiai 21.
Ukrainos valstybinė gelbėjimo tarnyba pateikė naujausią informaciją „Telegram“ platformoje. Jau žinoma, kad keturi iš žuvusiųjų buvo vaikai, tarp jų – dvejų metų amžiaus vaikas.
Zelenskis: Ukraina pasiruošusi susitikimui, tačiau Rusija tik kelias naujas sąlygas
21:41
Ukrainos prezidento „Telegram“ kanale pranešta, kad prezidentas Volodymyras Zelenskis telefonu diskutavo su Jungtinių Tautų (JT) generaliniu sekretoriumi Antoniu Guterresu apie žingsnius, kurie turi būti žengti, kad būtų sustabdytas žmonių žudymas mūsų šalyje.
„Ukraina pasiruošusi susitikimui lyderių lygiu. Tik tokio formato susitikime galima aptarti visus svarbiausius klausimus. Tačiau Rusija, kaip atsaką, tik iškelia naujas sąlygas ir tęsia agresiją“, – rašė V.Zelenskis.
Nurodoma, kad A.Guterresas pažymėjo, jog prieš pirmiausia turėtų būti pasiektas paliaubų susitarimas, kuris būtų pirmas žingsnis link tikros taikos. Ukrainos prezidentas palaikė šią poziciją.
V.Zelenskis taip pat padėkojo JT generaliniam sekretoriui už aiškų palaikymą Ukrainos teritoriniam vientisumui ir suverenitetui. Ukrainos vadovas pridūrė, kad pasaulis turi atkurti tarptautinės teisės galią ir gerbti JT chartijos principus.
Taip pat nurodoma, kad A.Guterresas išreiškė užuojautą ir solidarumą visoms ukrainiečių šeimoms, kurios neteko artimųjų dėl Rusijos apšaudymų rugpjūčio 28-osios naktį. V.Zelenskis padėkojo JT generaliniam sekretoriui už paramą ir pažymėjo, kad tai buvo viena iš didžiausių Rusijos atakų.
Merzas: akivaizdu, kad susitikimo tarp Zelenskio ir Putino nebus
21:31
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pareiškė, kad, ko gero, neįvyks susitikimas tarp Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Ukrainos lyderio Volodymyro Zelenskio. Jis tai pasakė Bezansone, Prancūzijoje, prieš susitikimą su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, rašo „DW“.
F.Merzas teigė, kad Vokietijos ir Prancūzijos vyriausybės aptars karą Ukrainoje „atsižvelgiant į tai, kad susitikimas tarp prezidento V.Zelenskio ir prezidento V.Putino akivaizdžiai neįvyks – nepaisant susitarimo tarp D.Trumpo ir V.Putino praėjusią savaitę, kai buvome Vašingtone“.
Kancleris taip pat sureagavo į Rusijos ataką prieš Kyjivą rugpjūčio 28-osios naktį. „Turime reaguoti į tokį precedento neturintį išpuolį. Atrodo akivaizdu, kad susitikimo tarp V.Putino ir prezidento V.Zelenskio nebus, nepaisant V.Putino ir JAV prezidento D.Trumpo susitarimo praėjusią savaitę. Akivaizdu, jog to nebus“, – sakė jis.
Ukrainos žvalgyba smogė Tverės geležinkelio mazgui Rusijoje: įvyko galingas sprogimas
21:10
Rugpjūčio 28 d. Ukrainos žvalgybos pareigūnai sunaikino Tverės geležinkelio mazgo stoties infrastruktūrą Rusijos teritorijoje.
Apie tai „RBC-Ukraine“ informavo Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GUR) šaltiniai.
Pasak šaltinių, ataka prieš stotį įvyko apie 5 val. ryto rugpjūčio 28 d. Kaip matyti iš gauto vaizdo įrašo, sprogmenys buvo padėti po geležinkelio cisternomis, kurios stovėjo ant bėgių ir, tikėtina, buvo pripildytos degalų.
Po kelių sekundžių įvyko galingas sprogimas, kurį sukėlė nuotolinis užtaiso detonavimas. Vėliau cisternas apėmė liepsnos, kurios išplito po visą geležinkelio stoties teritoriją.
Kaip teigė GUR pašnekovas, ataka prieš Tverės mazgo stotį yra dalis priemonių komplekso, skirto sunaikinti agresorės valstybės logistikos galimybes tiekiant okupacinėms pajėgoms degalus, tepalus, amuniciją ir gyvąją jėgą.









