Karas Ukrainoje. Trumpas įpareigojo Pentagoną ruoštis Rusijos sulaikymui

AFP/„Scanpix“ nuotr./Mychaila Podoliakas

Karo veiksmų fronto linijoje įšaldymas yra vienas iš karo pabaigos scenarijų. Apie tai pareiškė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychaila Podoliakas.

„Realistiškai kalbant, taip, vienas iš galimų scenarijų – fronto linijos įšaldymas. Ir prezidentas apie tai kalba. Bet manau, kad sprendimą dėl galutinio scenarijaus priims prezidentas“, – sakė jis interviu „Novyny. LIVE“.

Pasak jo, kol kas tęsiasi konsultacijos Ukrainos prezidento Volodymyro Zelensko ir Europos lyderių lygiu.

„Yra aiškus supratimas ir rizikos, kurią kels Rusija, suvokimas. Nepaisant visko, derybos su mūsų amerikiečių partneriais vyksta neblogai. Manau, kad po įvykių Pekine ir Tiandzine Jungtinės Valstijos dar realistiškiau žiūrės į tai, kas vyksta pasaulyje: kokia vyksta pertvarka, kas dominuos ir kam leisti šią pertvarką užbaigti. Jei norite, kad ši pertvarka neatrodytų antiamerikietiška, turite investuoti į Ukrainą, investuoti į tai, kad karas baigtųsi daugiau ar mažiau teisingai. Kad Rusija negautų nieko. Jokių dividendų“, – konstatavo M.Podoliakas.

Volodymyras Zelenskis / Presidential Office of Ukraine / picture alliance / SvenSimon-ThePresidentialOfficeU

Pietų Korėjos scenarijus teoriškai galėtų būti įgyvendintas Ukrainoje, bet tai reikštų, kad ji nebus visiškai saugi, kol šalia bus tokia Rusija. Tokią nuomonę išsakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu žurnalui „Le Point“.

Pokalbio metu žurnalistas pažymėjo, kad po Korėjos karo nebuvo sudaryta tikra taikos sutartis, tačiau Pietų Korėja klestėjo.

„Tai pavyzdys, rodantis, kad vertybės nugalėjo. Pietų Korėjos vystymasis yra nesulyginamas su Šiaurės Korėjos vystymusi, kur matome realų ekonominį ir civilizacijos nuosmukį. Aš kalbu ne apie žmones, o apie infrastruktūrą, ekonomiką ir vystymąsi. Pietų Korėja padarė šuolį į priekį civilizacijos, technologijų ir ekonomikos vystymosi srityje, nes puoselėja humanizmą. Svarbiausia valstybei – sutelkti dėmesį į žmones“, – sakė jis.

V.Zelenskis atsakė į klausimą, ar toks scenarijus įmanomas Ukrainoje.

„Aš jums sakau, kad viskas yra įmanoma. Verta paminėti, kad Pietų Korėja turi patikimą sąjungininką – Jungtines Amerikos Valstijas, kurios neleis Šiaurės Korėjai perimti kontrolės. Taigi viskas yra sąlygiška: pietų korėjiečiai vis dar susiduria su rizika. Jų ekonomika klesti, jie yra aljanso apsaugoje, bet kol Šiaurės Korėja lieka tokia, kokia yra, kol jos vadovybės charakteris lieka toks pat, Pietų Korėja nebus visiškai saugi. Ir, patikėkite, jie turi daugybę oro gynybos sistemų, kurios garantuoja jos saugumą“, – pažymėjo Ukrainos prezidentas.

Pasak jo, Ukraina yra pasiryžusi gauti patikimas saugumo garantijas, pavyzdžiui, „Patriot“ sistemas, kurias turi Pietų Korėja. Jis pridūrė: „Tačiau palyginimas su Pietų Korėja turi savo ribas: Šiaurės Korėjos gyventojų skaičius yra šiek tiek daugiau nei 20 milijonų, o Rusijoje – daugiau nei 140 milijonų. Neįmanoma palyginti šių grėsmių masto. Grėsmės iš Rusijos pusės yra penkis, šešis, o gal net dešimt kartų didesnės. Tikslus Pietų Korėjos modelio kopijavimas, tikriausiai, netiks Ukrainai saugumo požiūriu. Kita vertus, jos ekonominis modelis yra geras pavyzdys.“

15min koliažas/Vladimiras Putinas, Vladimiras Putinas vyresnysis

2014 m. aneksavęs Krymą, Vladimiras Putinas, tikriausiai, įvykdė paskutinę savo tėvo valią, rašo žurnalistai Romanas Badaninas ir Michailas Rubinas knygoje „Pats caras“, kuri pasirodė liepos 30 d. Į šį knygos epizodą atkreipė dėmesį Rusijos opozicijos naujienų portalo „Agentstvo“ žurnalistai.

Pasak straipsnio, Kremliaus vadovas drauge su keliais kolegomis iš Sankt Peterburgo aplankė savo tėvą 1999-ųjų vasarą, prieš pat jo mirtį.

Vladimiras Spiridonovičius Putinas sirgo sunkia vėžio forma, turėjo širdies problemų ir gydėsi onkologijos klinikoje Sankt Peterburge.

Praėjus daugeliui metų, 2017 m., vienos tiesioginės transliacijos metu, V.Putinas prisipažino, kad iš pradžių jo tėvui buvo neteisingai diagnozuota liga ir galbūt dėl to buvo prarastas gydymui būtinas laikas.

Kaip rašė „Komsomolskaja pravda“, remdamasi ligoninės medicinos personalu, V.Putino tėvas buvo įsitikinęs, kad jo sūnus netrukus vadovaus šaliai (nors tuo metu apie tai tuomet žinojo tik Boriso Jelcino aplinka), todėl dėjo didžias politines viltis į savo įpėdinį.

️Anot knygos, V.Putinas vyresnysis pasakė sūnui, kad tikisi, jog vieną dieną Krymas vėl taps Rusijos dalimi. Esą jis taip pat pripažino V.Putinui, kad jam trūksta Sovietų Sąjungos himno, kuris buvo panaikintas po SSRS žlugimo 1991 m.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė kol kas nematąs ženklų, kad Rusija norėtų baigti karą, kurį ji pradėjo prieš daugiau nei trejus metus.

„Deja, kol kas nematome jokių ženklų, kad Rusija norėtų baigti karą“, – sakė žurnalistams ukrainiečių lyderis, atvykęs į Paryžių ketvirtadienį rengiamo susitikimo su Europos lyderiais išvakarėse.

Prancūzijos prezidentūroje su žurnalistais kalbėjęs V.Zelenskis pridūrė, jog yra įsitikinęs, kad Kyjivo sąjungininkai padės „padidinti spaudimą Rusijai, kad ji siektų diplomatinio sprendimo“.

Ukrainos pareigūnai anksčiau trečiadienį pranešė, kad Rusija per naktį į Ukrainą paleido daugiau nei 500 dronų ir dvi dešimtis raketų. Vėliau buvo pranešta, kad per Rusijos artilerijos ir dronų atakas Rytų Ukrainos Kostiantynivkos mieste žuvo devyni žmonės.

Pastaraisiais mėnesiais nesiliauja nei Rusijos antskrydžiai, per kuriuos smogiama civilių gyventojų rajonams, nei Rusijos kariuomenės siekis sutriuškinti Ukrainos gynybą 1 tūkst. km fronto linijoje, nepaisant JAV prezidento Donaldo Trumpo pastangų sustabdyti kovas.

Emmanuelis Macronas / Felix Zahn / picture alliance / photothek.de

Europa yra pasirengusi suteikti saugumo garantijas Ukrainai, kai tik bus pasirašytas taikos susitarimas, užbaigsiantis karą, kilusį po 2022 metais Rusijos surengtos plataus masto invazijos, trečiadienį per bendrą spaudos konferenciją su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu pareiškė Prancūzijos lyderis Emmanuelis Macronas.

„Mes, europiečiai, esame pasirengę suteikti saugumo garantijas Ukrainai ir ukrainiečiams tą pačią dieną, kai bus pasirašytas taikos susitarimas“, – sakė E.Macronas prieš ketvirtadienį vyksiantį Europos lyderių aukščiausiojo lygio susitikimą.

Jis sakė, kad garantijų detalės yra „itin konfidencialios“, bet jų rengimas buvo užbaigtas gynybos ministrų susitikime.

„Esame pasirengę tvirtai ir ilgalaikei taikai Ukrainoje ir Europoje“, – kalbėjo E.Macronas.

„Dabar klausimas yra išsiaiškinti, ar Rusija nuoširdi (taikos klausimu)“, – pridūrė jis.

E.Macronas ne kartą reiškė skepticizmą dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimų JAV prezidentui Donaldui Trumpui, esą Maskva siekia taikos.

Europos lyderiai nekalba apie garantijų pobūdį, tačiau tikimasi, kad jos apims Europos pajėgų dislokavimą Ukrainoje, karių mokymą, taip pat Jungtinių Valstijų „atsarginę“ paramą.

V.Zelenskis į Paryžių atvyko prieš ketvirtadienį rengiamą aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame jis su Europos lyderiais aptars pokario saugumo garantijos Kyjivui. Po susitikimo numatomi pokalbiai telefonu su D.Trumpu.

AFP/ „Scanpix“/Vladimiras Putinas

Metų pradžioje sklandė gandai, kad Rusijos vasaros puolimas bus lemiamas karo mūšis, ir nemaža dalis manė, kad Ukraina jau arti žlugimo ribos. Tačiau realybė pasirodė esanti kitokia, rašo Atlanto tarybos analitinio centro ekspertas Peteris Dickinsonas.

Straipsnyje primenama, kad tuo metu net pats Vladimiras Putinas tikino, jog „yra priežasčių manyti, kad galime pribaigti“ Ukrainos karius.

„Atrodė, kad viskas stovi vietoje, kad Rusija pagaliau galėtų palaužti atkaklų Ukrainos pasipriešinimą ir laimėti karą. Tačiau prasidėjus rugsėjui tapo visiškai akivaizdu, kad didelio masto Putino vasaros puolimas žlugo“, – pažymėjo analitikai.

Pastebėta, kad per šį laikotarpį Rusijos kariuomenei nepavyko pralaužti fronto linijos ar užimti bent vieno didesnio Ukrainos miesto, o bendras Rusijos pasistūmėjimas per tris vasaros mėnesius apsiribojo 0,3 proc. Ukrainos teritorijos.

„Svarbu pažymėti, kad pagrindiniai strateginiai objektai, tokie kaip Pokrovskas, lieka Ukrainos rankose“, – pabrėžiama straipsnyje.

Be to, žlugo ir ambicingi Kremliaus planai išplėsti karą į Sumų ir Charkivo sritis.

„Pirmosiomis vasaros puolimo savaitėmis birželį arogantiškasis Putinas užtikrintai pareiškė, kad „visa Ukraina yra mūsų“, ir grasino užimti Sumus. Tačiau baigiantis vasarai jo kariai buvo prispausti keliuose pasienio kaimuose, nes po virtinės nesėkmių mūšyje bandė atsitraukti“, – rašo P.Dickinsonas.

Jo vertinimu, V.Putino vasaros puolimo nesėkmė turėtų padėti paneigti mitą apie nenugalimą Rusijos karinę galią ir jos tariamai būsimą pergalę Ukrainoje.

„Per ilgai tarptautinį karo Ukrainoje suvokimą iškreipinėjo perdėtas Rusijos karinės galios suvokimas“, – teigė analitikas.

Be to, žlugo ir ambicingi Kremliaus planai išplėsti karą į Sumų ir Charkivo sritis.

„Pirmosiomis vasaros puolimo savaitėmis birželį arogantiškasis Putinas užtikrintai pareiškė, kad „visa Ukraina yra mūsų“, ir grasino užimti Sumus. Tačiau baigiantis vasarai jo kariai buvo prispausti keliuose pasienio kaimuose, nes po virtinės nesėkmių mūšyje bandė atsitraukti“, – rašo P.Dickinsonas.

Jo vertinimu, V.Putino vasaros puolimo nesėkmė turėtų padėti paneigti mitą apie nenugalimą Rusijos karinę galią ir jos tariamai būsimą pergalę Ukrainoje.

„Per ilgai tarptautinį karo Ukrainoje suvokimą iškreipinėjo perdėtas Rusijos karinės galios suvokimas“, – teigė analitikas.

„Jo ginkluotės sėkmė yra stiliaus triumfas prieš turinį, kuriuo patogiai ignoruojamos nepalankios mūšio lauko realijos, kartu labai pasikliaujant akivaizdžiu Vakarų nenoru konfrontuoti su Kremliumi. Daugėjant įrodymų apie Rusijos kariuomenės ribotumą, šį nenorą darosi vis sunkiau pateisinti“, – pabrėžė P.Dickinsonas.

Žinoma, teigė apžvalgininkas, būtų itin kvaila nuvertinti V.Putino karinės mašinos keliamą grėsmę, nes Rusijos kariuomenė yra pranašesnė už visas Europos kariuomenes, ją remia daugybė dronų, raketų ir orlaivių taip pat ir negailestinga politinė valia, kurios beveik visiškai nėra daugumoje Europos sostinių.

„Tačiau kartu labai svarbu pripažinti, kad Rusijos pergalė Ukrainoje jokiu būdu nėra neišvengiama“, – pridūrė jis.

Brangiai kainavusi Rusijos vasaros puolimo nesėkmė yra aiškus signalas, jog V.Putino karas prieš Ukrainą vyksta ne pagal planą, mano analitikas.

Tačiau kol kas Kremliaus vadovas nerodo jokių kompromiso ženklų ir vis dar mano, kad gali laimėti blefuodamas, tačiau akivaizdu, kad jo kariuomenė yra kur kas labiau pažeidžiama, nei jis norėtų, kad visi manytų.

„Jei ukrainiečiai sulauks reikiamos sąjungininkų paramos, naujausi įrodymai rodo, kad jie yra daugiau nei pajėgūs pakreipti situaciją mūšio lauke savo naudai ir priversti Putiną sėsti prie derybų stalo“, – reziumavo P.Dickinsonas.

IMAGO/ „Scanpix“/Vladimiras Putinas, Donaldas Trumpas

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį užsiminė apie naujas sankcijas Rusijai, jei ji nesugebės sudaryti taikos susitarimo su Ukraina, pareiškęs, jog „pamatysite, kas nutiks“, jei jis nebus patenkintas prezidento Vladimiro Putino atsaku.

„Kad ir koks būtų jo sprendimas, mes būsime arba juo patenkinti, arba nepatenkinti. Ir jei būsime nepatenkinti, pamatysite, kas nutiks“, – pareiškė D.Trumpas žurnalistams Ovaliajame kabinete.

JAV prezidentas atmetė kalbas, kad jis yra „pernelyg švelnus“ Maskvos atžvilgiu ir paminėjo Indijai už rusiškos naftos pirkimą neseniai nustatytas antrines sankcijas bei užsiminė, kad gali būti numatyta ir daugiau sankcijų.

„Jūs tai vadinate neveikimu? O aš dar nesu įgyvendinęs antrojo ir trečiojo etapų“, – pridūrė D.Trumpas, išsamiau apie tai nekalbėjęs.

Antradienį JAV lyderis pripažino esąs labai nusivylęs V.Putino nesugebėjimu sudaryti taikos susitarimo su Ukraina, tačiau galimų pasekmių Maskvai tuomet aiškiau nepakomentavo.

Nuo praėjusio mėnesio, kai Aliaskoje susitiko su V.Putinu, D.Trumpas ragino Kremliaus šeimininką surengti dvišales derybas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, tačiau vietoj to Rusija suintensyvino išpuolius prieš Kyjivą.

„Esu labai nusivylęs prezidentu Putinu, galiu tai pasakyti“, – Scotto Jenningso radijo laidoje sakė D.Trumpas, paklaustas, ar jaučiasi išduotas V.Putino atsako.

„Mūsų santykiai buvo puikūs, esu labai nusivylęs“, – pareiškė jis.

Tačiau D.Trumpas nepasakė, kokios, jei tokių bus, pasekmės gresia Rusijai, nepaisant to, kad neseniai nustatė dviejų savaičių terminą taikos susitarimui pasiekti. Šis terminas jau eina į pabaigą.

Nuo Aliaskos viršūnių susitikimo D.Trumpas sąmoningai aptakiai kalbėjo apie derybas dėl Ukrainos, kartais grasindamas sankcijomis Maskvai, o kartais sakydamas, kad gali leisti abiem šalims kovoti tarpusavyje.

Jis teigė, kad „darys kažką, kas padėtų žmonėms gyventi“, bet daugiau nieko nepaaiškino.

Vėliau Ovaliajame kabinete paklaustas, ar neseniai kalbėjosi su V.Putinu, D.Trumpas atsakė: „Sužinojau dalykų, kurie bus labai įdomūs, manau, kad per artimiausias kelias dienas sužinosite.“

Jis pridūrė, kad „bus“ pasekmių, jei V.Putinas ir V.Zelenskis nesusitiks, kad užbaigtų karą, kuris prasidėjo Rusijos invazija į Ukrainą 2022 metų vasarį.

Donaldas Trumpas / MANDEL NGAN / AFP

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį kalbėsis su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu, pranešė Baltųjų rūmų pareigūnas.

„Visai netrukus turėsiu su juo pokalbį ir tada daugmaž žinosiu, ką darysime“, – trečiadienį Ovaliajame kabinete naujienų agentūros AFP žurnalistui sakė D.Trumpas.

Baltųjų rūmų pareigūnas agentūrai AFP kiek vėliau patikslino: „Prezidentas Trumpas turėjo omenyje Zelenskį. Jie kalbėsis rytoj.“

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Andrzejus Duda

Nuo pat plataus masto Rusijos invazijos pradžios Ukraina bandė įtraukti į karą Lenkiją ir kitas NATO šalis. Tai pareiškė buvęs Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda interviu žurnalistui Bogdanui Rymanowskiui.

„Jie (ukrainiečiai – red.) nuo pat pradžių bandė įtraukti visus į karą. Tai akivaizdu, tai jų interesas, ir jiems būtų buvę geriausia, jei jie būtų sugebėję įtraukti į karą NATO šalis“, – sakė jis.

Pasak A.Dudos, Ukraina ieškojo sąjungininkų, kurie kariautų jų pusėje prieš rusus. Jis pridūrė, kad Lenkija negalėjo taip pasielgti.

Buvęs Lenkijos prezidentas taip pat sakė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis bandė daryti spaudimą Varšuvai. Jis pridūrė, kad 2022 m. rudenį, kai į Lenkijos teritoriją nukrito raketa, Ukrainos lyderis tariamai pradėjo reikalauti pareikšti, kad tai buvo Rusijos raketa.

Volodymyras Zelenskis / „Telegram“/Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Europos lyderiai ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį po aukščiausiojo lygio susitikimo Paryžiuje, kuriame bus aptariamos pokario saugumo garantijos Kyjivui, telefonu kalbėsis su Donaldu Trumpu, trečiadienį pranešė Eliziejaus rūmai.

Aukščiausiojo lygio susitikimu, kuriam kartu pirmininkaus Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės (JK) lyderiai ir kuris rengiamas po keleto nesėkmingų bandymų pasiekti paliaubas, siekiama padidinti spaudimą Rusijai dėl jos karo prieš Ukrainą.

NATO vadovas Markas Rutte anksčiau trečiadienį pareiškė, jog tikisi, kad derybose Paryžiuje paaiškės planai dėl saugumo garantijų Ukrainai, o po to – ir JAV įsitraukimo galimybės.

Paryžiaus susitikimas vyks mišriuoju formatu: kai kurie lyderiai dalyvaus asmeniškai, kiti – vaizdo ryšiu. Po susitikimo vyks pokalbiai telefonu su D.Trumpu, kurie prasidės vidurdienį Grinvičo laiku (15 val. Lietuvos laiku), o po valandos bus surengta spaudos konferencija.

V.Zelenskis į Paryžių turėtų atvykti vėliau trečiadienį. Prieš aukščiausiojo lygio susitikimą jis susitiks su Emmanueliu Macronu ir dalyvaus vakarienėje su Prancūzijos prezidentu.

Europos lyderiai kaltina Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną nenoru sutikti su susitarimu dėl taikos Ukrainoje, nepaisant pastarųjų savaičių diplomatinių pastangų.

Kremliaus šeimininkas pastarosiomis savaitėmis stengėsi padidinti savo tarptautinį autoritetą, surengęs keliones į Kiniją ir Jungtines Valstijas.

Tuo metu Vakarų lyderiai sugriežtino kritiką V.Putino atžvilgiu ir įspėjo, kad karas Ukrainoje gali tęstis dar daug mėnesių.