Svarbiausios naujienos
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Zelenskis užsiuto ant Putino: „Jis labai bijo Jungtinių Valstijų, bet jų negerbia“
16:54
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad nenori duoti Rusijos vadovui Vladimirui Putinui nė vieno procentinio punkto, kad jis galėtų kaltinti Ukrainą, jog su ja neįmanoma sudaryti taikos. Tai jis pareiškė duodamas interviu amerikiečių kanalui TBN.
„Nenoriu duoti Putinui nė procento, kad jis galėtų pasakyti, jog dėl Ukrainos negalime turėti taikos“, – sakė prezidentas.
Jis priminė, kad Kyjivas palaikė visas JAV prezidento Donaldo Trumpo iniciatyvas, įskaitant derybas su Rusija Stambule ir idėjas dėl paliaubų, taikos susitarimo, trišalių ar dvišalių derybų, tačiau Maskva visada buvo ta, kuri atsisakė visų šių žingsnių.
V.Zelenskis pabrėžė, kad V.Putinas dabar bando vilkinti laiką ir manipuliuoti, kad priverstų Jungtines Valstijas laukti ir nedaryti spaudimo.
„Putinas yra potencialus melagis... Rusijai Jungtinės Valstijos bet kuriuo atveju yra priešas. Jie gerbia Jungtinių Valstijų turimą galią, bet ne vertybes“, – kalbėjo Ukrainos vadovas ir pridūrė, kad V.Putinas „labai bijo Jungtinių Valstijų, bet jų negerbia“.
V.Zelenskis taip pat užsiminė, kad Donaldo Trumpo spaudimo Kremliui nepakanka. Ukraina tikisi galingų Amerikos žingsnių, jei V.Putinas ir toliau vilkins derybas.
„Vien sankcijų nepakanka, vien ginklų nepakanka. Turėtų būti derinamos sankcijos, ginklai ir prezidento Trumpo politinis spaudimas Putinui“, – sakė jis.
Anksčiau pranešta, kad penktadienį Rusijos vadovas V.Putinas ciniškai pareiškė, kad „susitarti su Ukrainos puse dėl pagrindinių klausimų bus beveik neįmanoma“.
Jis taip pat pavadino Maskvą „geriausia vieta susitikti“ su Volodymyru Zelenskiu, tačiau tikino, kad „nemato prasmės“ lyderių derybose.
„The Telegraph“: „Europa meluoja Ukrainai“: visi praleido svarbų pokytį Vakarų retorikoje
00:04
Europos šalių pažadai nusiųsti savo karius į Ukrainą pagal pokario saugumo garantijas yra ne daugiau kaip žodinis solidarumo gestas. Iš tikrųjų Ukraina buvo ir bus viena prieš vieną su Rusijos agresoriumi. Apie tai „The Telegraph“ puslapiuose rašo politinis apžvalgininkas Owenas Matthewsas.
„Europa meluoja Ukrainai. Jokios pajėgos jai neateis į pagalbą. Vakarykštis „Norinčiųjų koalicijos“ susitikimas sukėlė daug drąsių diskusijų, ypač dėl principinio susitarimo dėl to, ką Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pavadino „taikymo pajėgomis Ukrainoje“. Tačiau Macrono planas turi vieną problemą, ir jos vardas – Vladimiras Putinas“, – rašo žurnalistas.
Jis pažymi, kad Kremlius ne kartą pabrėžė, jog NATO šalių kariuomenių dislokavimas Ukrainoje yra nepriimtinas, ir ši pozicija nepasikeitė. Anot O.Matthewso, vienintelė priežastis, kodėl europiečiai toliau svarsto šį variantą, yra „dar viena tuščia solidarumo su Ukraina demonstracija“.
Žurnalistas pažymi, kad ukrainiečiai „turi rimtų priežasčių būti labai pikti“ ant savo vakarų sąjungininkų, kurie, nors ir suteikė reikšmingą pagalbą, bet visada tai darė pernelyg lėtai ir nepakankamai. Ir šis neskubėjimas turi savo paaiškinimą, kurį išsakė patys europiečiai: jie nori išvengti tiesioginio karo su Rusija.
„Žvėriškas Putino įsiveržimas ir jo nuolatiniai išpuoliai prieš Ukrainos civilius gyventojus toliau piktina Vakarų rinkėjus. Bet taip pat niekas nenori kariauti branduolinio karo dėl Donbaso. Ta pati logika yra ir beprasmiško Europos taikos palaikymo plano pagrindas“, – rašo O.Matthewsas.
Apžvalgininkas pažymi, kad užsienio kariuomenės siuntimas į Ukrainą siekiant sulaikyti Rusiją turės prasmę tik tuomet, jei tai bus pilnavertė armija, „pasirengusi kariauti ir mirti, jei reikės“. Čia kyla retorinis klausimas: kiek Europos lyderių „pasirengę siųsti savo rinkėjų vaikus mirti už Ukrainą“.
Anot O.Matthewso, pagrindinis vakarykščio „Norinčiųjų koalicijos“ susitikimo rezultatas yra ne tušti pažadai atsiųsti „taikos palaikymo pajėgas“, o tai, apie ką niekas nekalbėjo.
„Išnyko bet kokios kalbos apie Ukrainos narystę NATO. Tai vienas iš pagrindinių Kremliaus reikalavimų, kuris buvo įvykdytas (...) Tai reiškia, kad kai reikės pasipriešinti būsimai Rusijos agresijai, Kyjivas liks vienas, o jo sąjungininkai laikysis saugaus atstumo“, – apibendrina žurnalistas.
Belgijos URM vadovas: Rusijos turto konfiskavimas galėtų padaryti didelę žalą Europos ekonomikai
23:12
Europos Sąjungoje (ES) dėl karo Ukrainoje įšaldyto Rusijos centrinio banko turto konfiskavimas galėtų padaryti didelę žalą Europos ekonomikai, penktadienį įspėjo Belgijos užsienio reikalų ministras Maxime'as Prevot.
„Konfiskuoti Rusijos valstybės turtą nėra Belgijai priimtina galimybė. Toks konfiskavimas, motyvuotas politiniu, o ne teisiniu ar teisminiu sprendimu, greičiausiai sukeltų baisų sisteminį sukrėtimą visose Europos finansų rinkose, suduotų stiprų smūgį euro patikimumui ir tokiu būdu sukeltų problemų kupiną domino efektą“, – pareiškė jis interviu naujienų agentūrai AFP.
Rusijai 2022 metų vasarį pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, ES įšaldė apie 200 mlrd. eurų Rusijos centrinio banko lėšų – tai didžioji dalis visame pasaulyje įšaldyto Maskvos turto.
Apie 90 proc. šių lėšų saugoma Belgijoje įsikūrusioje tarptautinėje indėlių organizacijoje „Euroclear“.
Pernai ES kartu su Didžiojo septyneto (G-7) partneriais panaudojo iš šio turto gautas palūkanas, kad Ukrainai suteiktų 50 mlrd. JAV dolerių (apie 43 mlrd. eurų) paskolą, kuri vis dar išmokama dalimis.
Tačiau keletas karingiau nusiteikusių ES valstybių spaudžia imtis daugiau veiksmų panaudojant šį turtą. Svarstomos įvairios galimybės, pvz., jį konfiskuoti arba siekti didesnio pelno panaudojant šias lėšas rizikingesnėms investicijoms.
Lietuva savo ruožtu siūlo ES laikinai perimti įšaldytą turtą ir panaudoti jį, suteikiant paskolą Ukrainai, arba perkelti jį į specialų ES fondą ar naujai įsteigtą specialiosios paskirties įmonę, siekiant gauti didesnę naudą.
Visgi Belgija iki šiol tvirtai priešinasi didesniam šio turto panaudojimui, baimindamasi, kad galiausiai gali būti patraukta atsakomybėn už bet kokius nuostolius.
„Ar manote, kad visos kitos pasaulio šalys, kurios Europos finansų rinkose taip pat investavo milijardus, nesurizikuotų jų atsiimti, sakydamos: „Jei rytoj šis turtas gali būti taip lengvai konfiskuotas... tada aš jį perkelsiu?“, – sakė M.Prevot.
Ministras taip pat atmetė idėją įšaldytas lėšas panaudoti rizikingesnėms investicijoms, siekiant gauti didesnes pajamas. Jo teigimu, dėl to Belgija gali likti vienintelė Europos Sąjungoje, kuri būtų atsakinga už bet kokius nuostolius.
„Mes neketiname rizikuoti už visus, kurie draugiškai patapšnotų per petį ir pasakytų, mes jumis tikime, ačiū, o jei kils problemų, suteiksime jums patarimų ar parūpinsime advokatų, bet tai viskas“, – sakė M.Prevot.
ES užsienio reikalų ministrai praėjusią savaitę Kopenhagoje vykusiame susitikime aptarė galimybę imtis tolesnių veiksmų dėl šio turto, tačiau Belgijos ir kai kurių kitų šalių, pavyzdžiui, Vokietijos, prieštaravimai reiškia, kad greitų pokyčių tikėtis neverta.
Diplomatai teigė, kad Europos Komisija artimiausiais mėnesiais toliau nagrinės galimas alternatyvas, tačiau kol kas atrodo, kad tolesnių veiksmų tikimybė yra nedidelė.
Vietoj to ES, kaip manoma, sutelks dėmesį į būdus užtikrinti, kad turtas nebūtų grąžintas Rusijai, kol Maskva nekompensuos visos Ukrainoje padarytos žalos.
Szijjarto: Vengrija nė už ką nesutiks, kad Ukraina įstotų į ES
21:11
Vengrija blokuos Ukrainos įstojimą į ES, nepaisant to, kad Kremlius viešai neprieštarauja Ukrainos eurointegracijai. Apie tai savo „Facebook“ paskyroje pranešė Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto.
Jis pareiškė, kad Vengrijos vyriausybės pozicija „nėra nulemta užsienio“, o oficialusis Budapeštas „nesidomi, ką Maskva mano“ apie Ukrainos įstojimą į Europos Sąjungą.
„Mums įdomu, ką galvoja vengrai, o jie išreiškė savo nuomonę: jie nenori, kad Ukraina taptų ES nare! Jie nenori, kad ukrainiečiai sunaikintų mūsų ūkininkus, mūsų darbo rinką ir mūsų saugumą! Mes neremsime Ukrainos įstojimo į ES!“ – parašė Vengrijos ministras.
Dėl kritusių rinkėjų reitingų ir rizikos prarasti valdžią šalies premjeras Viktoras Orbanas ir jo partija „Fidesz“ ėmėsi griežtos antiukrainietiškos politikos, kurdami Ukrainos, kaip priešo, įvaizdį.
Šiemet Vengrijoje vyko „nacionalinė konsultacija“ – neoficialus referendumas, surengtas vyriausybės ir skirtas Ukrainos stojimo į ES temai. Prieš referendumo pradžią ir jo metu Vengrijos vyriausybė dėjo dideles pastangas įtikinti vengrus, kad Ukrainos įstojimas į ES ir NATO tariamai kelia Vengrijai visišką ekonominį, socialinį ir karinį žlugimą. Pasibaigus apklausai, V.Orbano vyriausybė pareiškė, kad 95 proc. vengrų pasisakė prieš Ukrainos narystę ES.
Nepaisant to, kad ši apklausa neatitiko jokių referendumo organizavimo standartų ir neturi teisinės galios, V.Orbanas pateikia šiuos rezultatus kaip priežastį blokuoti Ukrainos stojimo į ES procedūras.
Nors valdžia pareiškė, kad apklausoje dalyvavo beveik trečdalis rinkėjų, pagal Vengrijos opozicijos skaičiavimus, iš tikrųjų balsavo mažiau nei 8 proc. rinkėjų.
„Reuters“: Trumpas gali panaikinti apribojimus dronų, kuriuos nori gauti Ukraina, eksportui
20:36
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketina vienašališkai peržiūrėti 38 metų senumo ginklų kontrolės sutartį. Tai leis kitoms šalims parduoti modernius MQ-9 „Reaper“ tipo dronus ir kitus pažangius modelius. Apie tai rašo „Reuters“, remdamasi JAV pareigūnu ir keturiais asmenimis, susipažinusiais su šiuo planu.
Pažymima, kad Trumpas nori parduoti Saudo Arabijai daugiau nei 100 „Reaper“ dronų. Karalystė paprašė šių dronų 2025 m. pavasarį.
Pasak šaltinių, šis žingsnis gali tapti 142 mlrd. dolerių vertės ginklų pardavimo sandorio dalimi. JAV sąjungininkai Ramiojo vandenyno regione ir Europoje taip pat išreiškė susidomėjimą tokiais ginklais.
Agentūros pašnekovai paaiškino, kad JAV galės apeiti 1987 m. pasirašytą Susitarimą dėl raketų technologijų kontrolės režimo, nes smogiamieji dronai bus apibrėžti kaip naikintuvams analogiški skraidymo aparatai, o ne kaip raketų sistemos. Tai leis Vašingtonui parduoti dronus JAE ir Rytų Europos šalims, kurios jau seniai norėjo įsigyti amerikietiškus dronus.
Amerikos pareigūnas žurnalistams sakė, kad naujoji politika leis bendrovėms „General Atomics“, „Kratos“ (KTOS.O) ir „Anduril“, kurios gamina sunkiuosius dronus, registruoti savo produktus Valstybės departamente kaip „užsienio karinių pardavimų“ prekes, supaprastinant eksporto procedūras.
Šiuo metu Raketų technologijų kontrolės režimo susitarimas draudžia JAV eksportuoti daugelį karinių dronų į kitas šalis, jei nepateikiama svarių saugumo priežasčių ir pirkėjas nesutinka naudoti ginklus griežtai laikydamasis tarptautinės teisės, priminė agentūra.
„Padarė fatališkų klaidų“: Fico pasiūlė Ukrainai pagalbą
19:15
Slovakija nedalyvaus pokario Ukrainos saugumo garantijose, bet yra pasirengusi pasidalinti savo eurointegracijos patirtimi, kad Kyjivas nepadarytų tų pačių „fatališkų klaidų“, kurias savo laiku padarė Bratislava.
Kaip praneša UNIAN, apie tai pareiškė Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico per bendrą spaudos konferenciją su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Jis pažymėjo, kad, kaip ministras pirmininkas, nori, jog Slovakija ir Ukraina turėtų gerus, draugiškus, kokybiškus santykius.
„Džiaugiuosi, kad galėjome pasikalbėti akis į akį ir paaiškinti vienas kitam kai kuriuos dalykus bei pabrėžti savo nuomonę. Kai kurios nuomonės skiriasi, toks yra gyvenimas“, – sakė R.Fico, kreipdamasis į V.Zelenskį.
Jis taip pat papasakojo, kad pasiūlė Ukrainos prezidentui pasidalinti savo šalies patirtimi dėl stojimo į Europos Sąjungą.
„Nes mes šiame kelyje padarėme keletą fatališkų klaidų“, – pažymėjo R.Fico.
Be to, Slovakijos premjeras pridūrė, kad Slovakija, kaip šalis, negali dalyvauti saugumo garantijose, bet remia įvairias iniciatyvas.
„Remiame prezidento taikos formulę“, – pridūrė jis.
Zelenskis: Slovakija remia Ukrainą kelyje į ES
18:58
Slovakija remia Ukrainą kelyje į Europos Sąjungą, tai labai svarbu. Apie tai rašoma Ukrainos prezidento Volodymyro Zelensko „Telegram“ kanale paskelbtame pranešime apie pokalbį su Slovakijos ministru pirmininku Robertu Fico.
Ukrainos vadovas pažymėjo, kad jie aptarė pagrindines temas – tai, kas yra svarbu Ukrainai, ir tai, kas yra svarbu Slovakijai.
„Pranešiau apie mūsų vakarykštį pokalbį su prezidentu Trumpu, apie darbą su koalicijos lyderiais, siekiančiais taikos ir Ukrainos saugumo užtikrinimo, apie Europos saugumo architektūrą. Ir Slovakija neliks nuošalyje. Ministras pirmininkas papasakojo apie savo kontaktus Kinijoje“, – pažymėjo V.Zelenskis.
Atskira ir svarbi tema, pabrėžė jis, yra Europos energetinė nepriklausomybė. Pasak V.Zelenskio, „Rusijos nafta, kaip ir Rusijos dujos, neturi ateities“.
„Slovakija remia Ukrainą jos kelyje į Europos Sąjungą. Tai labai svarbu. Taip pat vienodai matome, kad Ukraina ir Moldova turi toliau kartu siekti narystės Europos Sąjungoje. Taip pat svarbu, kad dvišalis bendradarbiavimas ekonomikos, energetikos ir infrastruktūros klausimais čia, mūsų regione, stiprintų mūsų tautas, mūsų šalis“, – pažymėjo V.Zelenskis ir pridūrė, jog „svarbu, kad yra šis mūsų dialogas, ir mes jį tęsime“.
Ukraina siekia uždrausti su Maskva susijusią ortodoksų Bažnyčią
18:49
Ukrainos vyriausybė pareiškė, kad viena Ortodoksų Bažnyčios šaka nenutraukė ilgalaikių ryšių su Maskva ir dėl to netrukus gali būti uždrausta.
Uždraudimas gresia vienai iš dviejų konkuruojančių Ukrainos stačiatikių atšakų ir dar labiau pabrėžia religijos vaidmenį kare Ukrainoje.
Tiek Rusijoje, tiek Ukrainoje dominuojanti religija yra stačiatikybė, tačiau pastarojoje šalyje tikinčiuosius skaldo Rusijos vykdomas karas.
Ukrainos parlamentas prieš metus priėmė įstatymą, kuriuo uždraudžiama Rusijos Ortodoksų Bažnyčia dėl jos tvirtos paramos Rusijos invazijai į Ukrainą.
Įstatymu taip pat leista uždrausti bet kokią su Rusijos Bažnyčia susijusią organizaciją. Netrukus vyriausybė pradėjo tyrimą dėl Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios (UOB), kuri ilgus šimtmečius palaikė ryšius su Maskva.
UOB 2022-aisiais pasmerkė plataus masto Rusijos invaziją ir paskelbė nepriklausomybę nuo Rusijos Bažnyčios. Ši pozicija buvo pakartota ir šiemet.
Tačiau vyriausybė teigia, kad UOB atsisakė imtis būtinų priemonių, pavyzdžiui, peržiūrėti savo valdymo dokumentus, kad užbaigtų atsiskyrimą.
Rugpjūčio 27 dieną vyriausybės priimtam sprendimui, nors ir ilgai rengtam, vis dar reikia daugiau teisinių procedūrų, kad jis įsigaliotų visiškai.
Vyriausybė kreipėsi į teismą su prašymu uždrausti Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios veiklą. Jei Bažnyčia pralaimės, ji turės teisę pateikti vieną apeliacinį skundą aukštesnės instancijos teismui, kol byla bus baigta nagrinėti. Šis procesas gali trukti kelis mėnesius, teigė jos advokatas.
Ukrainos valstybinė etnopolitikos ir sąžinės laisvės tarnyba (DESS) priėjo prie išvados, kad UOB yra susijusi su Maskva.
Pagal įstatymą, kai kurioms UOB kongregacijoms taip pat gali būti uždrausta naudotis nuosavybe, kuri jai nepriklauso. Tai būtų reikšminga problema, nes valstybė valdo ir nuomoja daug istorinių bažnyčių pastatų.
Ginčijami ryšiai su Maskva
Šis įsakymas yra skirtas būtent UOB „Kyjivo metropolijai“, kuri iš esmės yra valdymo centras. Jai vadovauja metropolitas Onufrijus, iš kurio buvo atimta Ukrainos pilietybė.
Pagal įstatymą, su UOB susijusioms institucijoms, pavyzdžiui, vienuolynams ir regioninėms eparchijoms (vyskupijoms), gali būti taikomos panašios sankcijos.
2022 metais UOB paskelbė esanti nepriklausoma nuo Maskvos ir ėmėsi tam tikrų veiksmų, siekdama pabrėžti šį skilimą, pavyzdžiui, atsisakė liturgijose minėti Maskvos patriarchą Kirilą.
Kirilas yra uolus Rusijos prezidento Vladimiro Putino šalininkas ir remia jo karą Ukrainoje. 2024 metais jis pavadino Rusijos agresiją prieš Ukrainą „šventuoju karu“.
Anksčiau šiais metais DESS paragino UOB imtis tolesnių veiksmų, siekiant parodyti visišką atsiskyrimą nuo Maskvos. Tai apėmė dokumentus, kurie rodytų, jog UOB prieštarauja tam, kad Rusijos Bažnyčia perima Ukrainos stačiatikių bažnyčias rusų okupuotose teritorijose.
Onufrijus atsisakė, teigdamas, kad ankstesnės UOB nepriklausomybės deklaracijos yra pakankamos.
Vyriausybė su tuo nesutiko.
„Tai ne religinė organizacija, o valstybės agresorės padalinys“, – teigiama DESS tinklalapyje.
Suomija užtrenkė duris rusams: 90 proc. Rusijos piliečių deportuojama
16:35
Šiemet nuo sausio iki rugsėjo iš Suomijos buvo deportuoti 104 Rusijos piliečiai, kuriems anksčiau buvo atsisakyta suteikti prieglobstį šioje šalyje, pranešė Suomijos policija.
Naujienų portalas „Radio Svaboda“ rašo, kad rusų atveju Suomijos valdžios institucijos prašymus suteikti prieglobstį nagrinėja daug ilgiau nei kitų šalių piliečių. Dėl to daugelis Rusijos piliečių, kurie pasiprašė prieglobsčio šalyje po to, kai prasidėjo plataus masto invazija į Ukrainą, iki šiol nesulaukė sprendimo. Iš tų, kurių bylos buvo išnagrinėtos, 90 procentų prašymų buvo atmesti.
Pasak straipsnio, pirmiausia atmetami prašymai tų, kurie prieglobsčio prašo bėgdami nuo mobilizacijos Rusijoje. 2023 m. gegužės mėn. Suomijos migracijos tarnyba pranešė, kad mažiausiai 1109 rusai pasiprašė prieglobsčio, nes nori išvengti karinės tarnybos.
Daugelis iš šių žmonių, kaip pažymėjo leidinio „Vot Tak“, kurį cituoja „Radio Svaboda“, pašnekovai, Suomijoje užsiėmė aktyvizmu, viešai pasisakė prieš Rusijos valdžią, ir dabar jiems grįžti į Rusiją tapo nesaugu.
Tačiau Suomijos valdžia jiems atsisako suteikti prieglobstį, motyvuodama tuo, kad mobilizacija Rusijoje baigta. Tačiau formaliai tai nėra tiesa – mobilizacijos dekretas tebegalioja, o mobilizacija, nutraukta 2022 m. lapkričio mėn., gali būti atnaujinta bet kuriuo metu.
Suomijos migracijos tarnybos atstovė Anu Karppi 2025 m. balandžio pabaigoje pareiškė, kad pagal Jungtinių Tautų konvenciją grėsmė tarnauti armijoje savaime nėra priežastis suteikti prieglobstį.
Kadangi nuo 2023 m. pabaigos visos pasienio perėjos tarp Suomijos ir Rusijos yra uždarytos, tiesiogiai į Rusiją deportuoti asmenys nėra išsiunčiami. Paprastai jie siunčiami į Stambulą arba į Estijos Narvą, kur yra galimybė kirsti pasienį su Rusija. Kiek žmonių grįžo į Rusiją, o kiek liko trečiosiose šalyse, straipsnyje nenurodoma.
Dalies rusų prašymai dėl prieglobsčio vis tik buvo patenkinti. Tarp jų yra aktyvistai, dalyvavę daugelyje protestų Rusijoje, dėl kurių yra persekiojami Rusijos valdžios institucijų, LGBT bendruomenės žmonės, kurie susidūrė su persekiojimu Rusijoje.
Apsaugą taip pat gavo buvę Sankt Peterburgo savivaldybės deputatai, kurie karo pradžioje inicijavo antikarinį kreipimąsi.
Po to, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, prieglobsčio Vakarų šalyse paprašė tūkstančiai Rusijos piliečių.
Pastaruoju metu JAV smarkiai sugriežtinus migracijos politiką, pradėta deportuoti rusus, kuriems buvo atsisakyta suteikti prieglobstį. Rusijos opozicijos lyderiai neseniai paprašė Kanados ministro pirmininko suteikti tokiems žmonėms prieglobstį Kanadoje.
Zelenskis susitiko su Fico: Slovakijos premjeras turi „rimtą žinią“
16:18
Penktadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Užhorode susitiko su Slovakijos ministru pirmininku Robertu Fico, skelbia slovakų naujienų portalas „Dennik N“.
Tai – pirmasis dvišalis R.Fico ir V.Zelenskio susitikimas Ukrainos teritorijoje.
Slovakijos leidinio duomenimis, delegacijoje Užhorode taip pat yra premjero pavaduotoja ir ekonomikos ministrė Denisa Sakova bei užsienio ir Europos reikalų ministras Jurajus Blanaras. Ukrainos prezidentą lydi Ukrainos ministrė pirmininkė Julija Svyrydenko.
Anksčiau R.Fico po susitikimo su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu pareiškė, kad turi „rimtą žinią“ Ukrainos prezidentui.
Ukrainos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad V.Zelenskio ir R.Fico susitikimo darbotvarkėje bus aptariamas sankcijų spaudimas Rusijai ir jos patraukimas atsakomybėn už nusikaltimus.
R.Fico jau planavo susitikti su Ukrainos prezidentu 2025 m. sausio mėn. Sausio 13 d. jis paskelbė vaizdo pranešimą V.Zelenskiui, kuriame pakvietė prezidentą surengti derybas Slovakijoje, netoli sienos su Ukraina, siekiant sustabdyti rusiškų dujų tranzitą. Jis taip pat pareiškė, kad „nenori tolesnio įtampos eskalavimo“ tarp Slovakijos ir Ukrainos. Tačiau susitikimas taip ir neįvyko.
Stos tarp Rusijos ir Ukrainos: „NBC News“ atskleidė, ko pasirengusios imtis JAV
15:58
Jei tarp Rusijos ir Ukrainos būtų sudarytas taikos susitarimas, Jungtinės Valstijos yra pasirengusios imtis vadovauti didelės taip vadinamos buferinės zonos Ukrainoje stebėsenai, kad apsaugotų šalį nuo pakartotinių Rusijos užpuolimų, skelbia amerikiečių transliuotojas „NBC News“, remdamasi keturiais asmenimis, susipažinusiais su šiuo planu.
Teigiama, kad buferinė zona būtų didelė demilitarizuota teritorija Ukrainos viduje, kuri skirtų Rusijos ir Ukrainos teritorijas. Tačiau, kaip pažymima, jos ribos dar nenustatytos.
Anot „NBC News", Jungtinės Valstijos imtųsi lyderės vaidmens stebint buferinę zoną iš dalies dėl savo technologinių galimybių: jos galėtų pasitelkti bepiločius orlaivius ir palydovus, taip pat kitas žvalgybos priemones. Jos taip pat koordinuos savo veiksmus su kitomis šalimis, kurios irgi vykdys stebėjimą.
Be to, su šiuo planu susipažinę šaltiniai „NBC News" teigė, kad šioje "buferinėje zonoje" nebus dislokuoti amerikiečių kariai. Gali būti, kad šią zoną saugos vienos ar kelių NATO nepriklausančių šalių, pavyzdžiui, Saudo Arabijos ar net Bangladešo, kariai.
Tokiu atveju, pasak straipsnio, Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas pirmiausia turės pritarti planui, kuris užtikrintų Ukrainos saugumą. Kadangi jis nepritaria Ukrainos stojimui į NATO, plano rengėjai stengiasi išvengti NATO pajėgų ar bet ko, kas galėtų būti susiję su NATO, įtraukimo.
Tuo pat metu kai kurios garantijos greičiausiai bus grindžiamos dvišaliais Ukrainos ir jos sąjungininkių susitarimais, kuriais Ukrainai bus suteiktos saugumo garantijos nesiremiant NATO 5-uoju straipsniu, kuriame teigiama, kad vienos šalies užpuolimas reiškia visų užpuolimą. Tai – jau seniai yra „raudonoji linija" Maskvai.
Nurodoma, kad Ukrainai reikia ne tik „buferinės zonos", bet ir garantijų, kad šalis agresorė negalės uždusinti jos ekonomikos. Atskleidžiama, kad Turkija bus atsakinga už tai, kad būtų užtikrintas netrukdomas prekių ir paslaugų judėjimas Juodojoje jūroje, stebint ir kontroliuojant Bosforo ir Dardanelų sąsiaurius.
Po plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą Turkija jau buvo įsitraukusi užtikrinant jūros koridoriaus, sukurto grūdų eksportui iš Ukrainos, saugumą.
JAV pareigūno teigimu, JAV tariasi su Ukraina dėl maždaug 100 mlrd. dolerių vertės susitarimo, pagal kurį Kyjivas galės pirkti JAV ginklų, o JAV mainais gaus intelektinės nuosavybės teises į ukrainiečių sukurtas pažangias sistemas.
Anksčiau penktadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad nepaisant to, jog Rusija neketina nutraukti karo, jau kuriama saugumo sistema, kuri gali pastūmėti priešininkę Rusiją taikos link.
