Svarbiausios naujienos
- Trumpas: dabar dar ne laikas prašyti Putino paliaubų
- „Pati baisiausia kolonija“: ukrainiečiai su siaubu prisimena išgyventą košmarą atokiame Rusijos kalėjime
- Trumpas: Putinas tikrai mane nuvylė
- Trumpo bičiulis atskleidė: jis ruošiasi agresyviems veiksmams prieš Rusiją
- Dronas pateko ir į Latviją: kariuomenė pasidalino nuotrauka, ką rado Ventspilio paplūdimyje
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Trumpo bičiulis atskleidė: jis ruošiasi agresyviems veiksmams prieš Rusiją
15:01
Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas gali tapti „daug agresyvesnis“ Rusijos, kuri toliau tęsia karą prieš Ukrainą, atžvilgiu, leidiniui „The Guardian“ sakė bendrovės „Newsmax“ vadovas ir prezidento bičiulis Christopheris Ruddy.
Jis buvo vienas svečių trečiadienį Jungtinės Karalystės karališkajai šeimai priklausančioje Vindzoro pilyje, kur vyko valstybinė vakarienė, skirta D.Trumpui ir Melaniai Trump.
„Prezidentas Trumpas nėra nusiteikęs prieš Ukrainą, kaip kai kas gali manyti, ir jis gerokai pakeitė savo poziciją. Manau, kad artimiausiomis savaitėmis ir mėnesiais pamatysime daug agresyvesnių veiksmų“, – pareiškė neoficialus JAV prezidento patarėjas.
Jis taip pat pripažino, kad D.Trumpas nepritaria idėjai siųsti JAV karių į kovas Ukrainoje. Pasak Ch.Ruddy, „tai neturi nieko bendra su Ukraina“.
„Jis tiesiog nenori, kad amerikiečių kariams kiltų pavojus, – paaiškino šaltinis ir pridūrė, kad D.Trumpas nepritaria „fizinei konfrontacijai“.
Be to, Ch.Ruddy paaiškino, kad šiuo metu JAV lyderis įnirtingai svarsto apie „ekonominį mūšį“. Amerikos vadovas primygtinai reikalauja sumažinti naftos kainas ir „nori sankcijų“.
„Jis nori, kad NATO šalys nustotų pirkti Rusijos naftą. Taigi, kaip verslininkas, jis į tai žiūri kaip į ekonominį karą“, – sakė jis.
Ch.Ruddy taip pat patikino, kad D.Trumpas, nors viešai to nesako, Rusijos vadovą Vladimirą Putiną laiko „blogiuku“. Pasak neoficialaus JAV prezidento patarėjo, D.Trumpas manė, kad verta bandyti patraukti V.Putiną į savo pusę, tačiau dabar jis padarė išvadą, kad tai tikriausiai „nepavyks“.
Ch.Ruddy taip pat išreiškė įsitikinimą, kad būtent todėl D. Trumpas griežtina retoriką dėl muitų ir antrinių sankcijų Indijai ir Kinijai.
Rugsėjo 13 d. D.Trumpas pavadino šokiruojančiu faktu tai, kad kai kurios NATO šalys perka rusišką naftą.
„Tai labai susilpnina jūsų derybines pozicijas ir derybinę galią su Rusija. Bet kuriuo atveju esu pasirengęs veikti, kai jūs būsite pasirengę. Tik pasakykite man kada“, – rašė JAV prezidentas socialiniame tinkle „Truth Social“.
Jis siūlo NATO šalims įvesti 50-100 proc. dydžio muitus Kinijai, kurie gali būti panaikinti pasibaigus karui Ukrainoje. D.Trumpas mano, kad dideli muitai palauš Kinijos įtaką Rusijai.
„Jei NATO padarys tai, ką sakau, karas greitai baigsis ir visos šios gyvybės bus išgelbėtos! Jei ne, jūs tik švaistote mano ir Jungtinių Valstijų laiką, energiją ir pinigus“, – sakė D.Trumpas.
Rugsėjo 14 d. D.Trumpas pareiškė, kad ES įvestos sankcijos Rusijai yra „nepakankamai griežtos“. Jis pabrėžė, kad yra pasirengęs įvesti sankcijas, tačiau tikisi, kad Europa padarys tą patį atitinkamu lygiu.
Ukrainos ambasadorius JK sureagavo į prieštaringą Trumpo pareiškimą apie Putiną
00:30
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas „jį tikrai nuvylė“.
Buvęs Ukrainos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Vadymas Prystajko, reaguodamas į šį pareiškimą „Sky News“ sakė, kad tai reiškia „sveikintiną požiūrio pokytį“:
„Ukrainiečiai pagaliau mato, kaip JAV prezidentas sako tai, ką mes jam vis bandėme perduoti.“
Pasak diplomato, Kyjivas įspėjo Vašingtoną, kad diktatorius Putinas „ne tik nuvils jus – jis rems savo politiką tuo ir grasins visai sąjungai (NATO, – red.), jei JAV prezidentas bus neapsisprendęs“.
Prystajko tęsė:
„Tereikia tikėtis, kad visos vyriausybinės struktūros – tiek NATO, tiek pačios JAV – gavo šią žinutę.“
Diplomatas taip pat pakomentavo Trumpo pastabas apie jo „gerus santykius“ su Rusijos lyderiu:
„Nežinau, iš kur Trumpas gavo idėją, kad jis turi labai gerus santykius su Putinu, bet jis tikrai bandė pasinaudoti tomis iliuzijomis.“
Baltųjų rūmų vadovas teigė, kad karas Ukrainoje jam atrodė kaip lengviausiai išsprendžiama problema, nes jis palaikė gerus santykius su Putinu. Dabar Trumpas pripažįsta, kad tai pasirodė esą kur kas sudėtingiau, nei tikėtasi.
Amerikos lyderis taip pat pareiškė, kad Rusija praranda daugiau žmonių nei Ukraina, ir dar kartą pakartojo savo teiginį, kad karas Ukrainoje nebūtų prasidėjęs, jei jis būtų buvęs JAV prezidentas.
ES svarsto panaudoti įšaldytą Rusijos turtą Kyjivo paskolai finansuoti
23:14
Europos Sąjunga svarsto būdus, kaip panaudoti įšaldytą Rusijos turtą remti vadinamajai „reparacijų paskolai“ Ukrainai, siekiant sustiprinti jos karo finansavimą ir apeiti veto riziką iš Rusijai palankios Vengrijos, praneša „Reuters“, remdamasi šaltiniais, susijusiais su projektu.
Pažymima, kad pagal schemą, svarstomą Briuselyje, Ukraina pradėtų grąžinti šią paskolą tik tuomet, kai gautų reparacijas iš Rusijos už karo padarytą žalą. Šią idėją praėjusią savaitę pasiūlė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
Remiantis leidinio šaltiniais, gali būti sukurtas naujas mechanizmas, kuriame dalyvautų ne visos 27 ES valstybės narės, bet tik „norinčiųjų koalicija“, jei Budapeštas atsisakytų prisidėti.
Svarbu tai, kad šiuo metu plėtojama ES idėja numato, jog Rusijos turtas būtų pakeistas nulinės palūkanų normos obligacijomis, kurias išduotų Europos Komisija. Šios obligacijos galėtų būti garantuotos arba visų ES šalių, arba tik tų, kurios sutiktų dalyvauti mechanizme.
Anksčiau buvo pranešta, kad Rusija pagrasino patraukti baudžiamojon atsakomybėn bet kurią Europos valstybę, bandysiančią konfiskuoti jos turtą. Šie grasinimai pasirodė po pranešimų, kad Europos Sąjunga ieško naujų būdų, kaip panaudoti šimtus milijardų dolerių įšaldyto Rusijos turto, siekiant padėti Ukrainai.
„Pati baisiausia kolonija“: ukrainiečiai su siaubu prisimena išgyventą košmarą atokiame Rusijos kalėjime
23:11
Ukrainiečių kariai, paimti į nelaisvę Rusijos pajėgų ir kalinti Mordovijos pataisos kolonijoje Nr.10, BBC Rusijos tarnybai atskleidė tikrovę, su kuria susiduria belaisviai ir Rusijos okupuotų teritorijų gyventojai. Pasakojame, kaip Mordovijos IK-10 kalėjime kankinimai tapo sistemos dalimi, o pažeminimas ir baimė – gyvenimo norma.
Žurnalistų atliktame tyrime pateikiamos šešių karių ir kolonijoje žuvusio jūrų pėstininko sesers parodymai. Jų parodymai rodo ne tik atskirų sargybinių ir medikų sadistinius polinkius, bet ir sistemingą bei tikslingą žmonių luošinimo kampaniją.
Buvę belaisviai koloniją sutartinai vadina „pragaru“ ir „vieta, kur lėtai žudoma“.
Jų teigimu, ten kaliniai beveik kasdien buvo mušami, kankinami elektros srove, žeminami, priversti valandas stovėti nejudėdami ir jiems buvo atsisakoma suteikti medicininę pagalbą.
Trumpas: dabar dar ne laikas prašyti Putino paliaubų
22:32
Dabar dar ne laikas reikalauti, kad Kremlius sutiktų su paliaubomis Ukrainoje. Tokią nuomonę išsakė JAV prezidentas, komentuodamas žurnalistams dar prieš savo vizitą į Jungtinę Karalystę, kuris prasidėjo vakar.
„Nemanau, kad dabar yra tinkamas metas prašyti Putino paliaubų. Jei man teks to reikalauti – imsiuosi griežtų priemonių. Turime toliau mažinti naftos kainas“, – sakė JAV prezidentas, kurio komentarus žurnalistai paviešino tik šiandien.
Trumpas pabrėžė, kad Rusijos ir Ukrainos karas baigsis, jei pasaulinės naftos kainos kris.
Paaiškėjo, kaip Putinas atsilygino Šiaurės Korėjai už pasiųstus karius į Ukrainą
21:29
Šiaurės Korėja gavo branduolinį reaktorių iš Rusijos, kad galėtų vystyti savo povandeninių laivų flotilę, teigia Pietų Korėjos žvalgyba, kuria remiasi „Newsweek“.
Leidinys praneša, kad išsiuntė el. laiškus Rusijos gynybos ir užsienio reikalų ministerijoms, prašydamas pakomentuoti situaciją. Tačiau Šiaurės Korėjos ambasada Pekine į užklausą neatsakė.
Pažymėtina, kad 2024 m. Rusija ir Šiaurės Korėja sudarė strateginės partnerystės sutartį, kuria abi šalys įsipareigojo teikti viena kitai karinę pagalbą.
Leidinys teigia, kad Pchenjanas suteikė karių ir amunicijos paramą Kremliaus karui Ukrainoje, mainais iš Maskvos gaudamas karinę įrangą.
Taip pat pažymima, kad be branduolinės ir raketų programų plėtros, Šiaurės Korėja stiprina savo karines jūrų pajėgas – stato valdomų raketų povandeninį laivą ir du 5 000 tonų eskadrinius minininkus. Tai daroma siekiant atsverti JAV ir Pietų Korėjos jūrines pajėgas, kurios yra technologiškai pranašesnės.
Nurodoma, kad, priešingai nei dyzeliniai-elektriniai povandeniniai laivai, branduoliniai laivai turi praktiškai neribotą veikimo trukmę, greitį ir nuotolį. Vienintelis jų veikimą ribojantis veiksnys yra maisto atsargos.
Straipsnyje pažymima, kad tik kelios šalys, įskaitant JAV ir Rusiją, turi tokio tipo povandeninius laivus.
„The Korea JoongAng Daily“, remdamasis keliais Pietų Korėjos vyriausybės pareigūnais, trečiadienį, rugsėjo 17 d., pranešė, kad Rusija pirmąjį metų pusmetį perdavė Šiaurės Korėjai „du arba tris branduolinių povandeninių laivų modulius“, įskaitant reaktorių.
Be to, kiti perduoti moduliai apėmė turbiną ir aušinimo sistemą – tai taip pat pagrindiniai branduolinio variklio komponentai.
Šie moduliai nebuvo naujai pagaminti – jie paimti iš išardytų Rusijos branduolinių povandeninių laivų.
Leidinys, remdamasis Pietų Korėjos pareigūnais, teigia, kad Rusija iš pradžių nenorėjo suteikti Šiaurės Korėjai branduolinių povandeninių laivų technologijos ir modernių naikintuvų, kurių ši prašė nuo praėjusių metų, tačiau galiausiai sutiko.
UNIAN anksčiau pranešė, kad Šiaurės Korėjos misija prie JT pareiškė, jog šalies branduolinių ginklų turėjimas yra visam laikui įtvirtintas aukščiausiame ir esminėje valstybės teisėje, todėl šis sprendimas yra negrįžtamas. Tuo pat metu Šiaurės Korėja kritikavo JAV pastangas denuklearizuoti šalį, vadindama tai „provokuojančiu veiksmu“ ir kišimusi į šalies vidaus reikalus. Pažymima, kad Šiaurės Korėja laiko savo branduolinius ginklus „neišvengiama priemone“ apsisaugoti nuo JAV branduolinės grėsmės.
Taip pat buvo pranešta, kad karinis ekspertas ir buvęs SBU (Ukrainos saugumo tarnybos) pareigūnas Ivanas Stupakas mano, jog staigus Šiaurės Korėjos karių skaičiaus sumažėjimas frontuose, kur kariauja Rusijos okupacinės pajėgos, gali būti susijęs su sutarties su agresore sąlygomis. Ekspertas pridūrė, kad po bendros Rusijos ir Šiaurės Korėjos sutarties pasirašymo, Korėja įsipareigojo padėti Rusijai įsiveržimo atveju. Stupakas taip pat nurodė, kad Šiaurės Korėja laikė Ukrainos operaciją Kursko srityje įsiveržimu, todėl ir išsiuntė ten savo karių. Kitose fronto linijose – Zaporižios, Pokrovsko ir Sumų – Šiaurės Korėjos karių nėra.
Garsus istorikas – atvirai apie tai, kas laukia Ukrainos: Donbasą anksčiau ar vėliau prarastume
21:10
Ukrainos visuomenėje susiformavo tam tikras konsensusas, kad anksčiau ar vėliau bus prarastas vadinamasis Donbaso regionas arba Donecko ir Luhansko sritis, sako vienas iš žymiausių Ukrainos istorikų, profesorius Jaroslavas Hrycakas. Interviu leidiniui „Postimees“ jis teigė, kad, panašu, jog Vladimiras Putinas neketina sustoti – Kremliaus lyderio apetitas tik auga.
Leidinys „Postimees“ Ukrainos istoriką J.Hrycaką kalbina kas šimtą karo dienų – plataus masto Rusijos pradėta karinė invazija jau trunka ilgiau nei 1300 dienų.
Ukrainos profesorius atvirai papasakojo, kokiomis nuotaikomis dabar gyvena šalies gyventojai, ko jie labiausiai bijo bei kokioms nuostatoms, kalbant apie paliaubas su Rusija, Ukrainos visuomenė tyliai, bet sutartinai pritaria.
– Kokie reikšmingi pokyčiai įvyko Ukrainoje ir Ukrainos atžvilgiu per paskutinius tris mėnesius?
– Pirma, Rusijos atakos tapo žymiai intensyvesnės, ypač pastarosiomis savaitėmis.
Antra, svarbu pažymėti, kad Rusija vejasi Ukrainą arba netgi ją pralenkė dronų gamybos srityje. Anksčiau Ukraina turėjo pranašumą šioje srityje, tačiau dabar taip nebėra.
Trečia, man atrodo – ir turiu pabrėžti, kad tai tik mano nuomonė – buvo peržengta labai svarbi riba.
Atskleidė, kiek „Flamingo“ raketų Ukrainoje pagaminama per mėnesį
20:35
„Fire Point“, „Flamingo“ raketos kūrėja, didina gamybos apimtis. Pasak bendrovės vyriausiosios inžinierės Irinos Terech, šiuo metu įmonė per mėnesį gamina 50 raketų. Apie tai ji papasakojo interviu su LIGA.net.
Ji teigia, kad „Fire Point“ planuoja iki metų pabaigos pasiekti septynių raketų per dieną gamybos tempą. Rugpjūtį įmonė pagamino 30 raketų.
„Mūsų nuosava kompozitinių sparnų gamybos technologija, leidžianti sutrumpinti gamybos ciklą nuo septynių dienų iki dviejų valandų, padeda mažinti sąnaudas. Tai leidžia mažinti kainą neprarandant efektyvumo“, – teigė Terech.
Pasak jos, įmonė taip pat daug dėmesio skiria robotizuotai gamybai ir unikalioms anglies pluošto technologijoms.
Anatolijus Chrapčinskis, bendrovės, gaminančios elektroninės kovos sistemas, generalinio direktoriaus pavaduotojas ir aviacijos ekspertas, mano, kad naujosios Ukrainos „Flamingo“ raketos galėtų padėti sunaikinti Krymo tiltą, kurį rusai neteisėtai pastatė.
Jis pažymėjo, kad šiam uždaviniui turime ir kitų „įdomių sprendimų“. Pasak jo, „Flamingo“ labiau tinka strateginėms misijoms, tokioms kaip gamybos objekto Alabuhoje, Kazanės aviacijos ar sraigtasparnių gamyklų sunaikinimas.
Keiras Starmeris ragina didinti spaudimą Vladimirui Putinui dėl karo pabaigos Ukrainoje
19:22
Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris ketvirtadienį paragino didinti spaudimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kad šis užbaigtų karą Ukrainoje.
„Turime daryti papildomą spaudimą Putinui, nes tik tada, kai prezidentas jam darė spaudimą, jis iš tikrųjų parodė norą imtis veiksmų. Taigi, turime padidinti tą spaudimą“, – spaudos konferencijoje su JAV prezidentu Donaldu Trumpu po dvišalių derybų sakė K. Starmeris.
Anksčiau ketvirtadienį D. Trumpas pareiškė, kad Kremliaus šeimininkas „tikrai jį nuvylė“ tęsdamas karą Ukrainoje, nepaisant pastangų sustabdyti kovas.
BBC apžvalgininkas: Trumpui spaudimas Rusijai yra laukimo žaidimas
18:37
Pačioje spaudos konferencijos pabaigoje Donaldas Trumpas leido suprasti, kad laukia, kol Europos šalys sumažins savo priklausomybę nuo Rusijos naftos, ir tik tada nuspręs daryti didesnį spaudimą Vladimirui Putinui, pastebi BBC korespondentas Paulas Adamsas.
„Esu pasirengęs daryti kitus dalykus, bet ne tada, kai žmonės, už kuriuos kovoju, perka naftą iš Rusijos“, – sakė JAV prezidentas žurnalistams.
„Jei naftos kaina sumažės, labai paprastai, Rusija spręs“, – sakė jis.
BBC priminė, kad Vengrija ir Slovakija padidino rusiškos naftos pirkimą nuo tada, kai V.Putinas 2022 m. pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, nepaisant to, kad ES davė laiko rasti alternatyvių tiekėjų.
Trumpas: Putinas tikrai mane nuvylė
17:39 Atnaujinta 20:29
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad Vladimiras Putinas tikrai jį nuvylė, nes tęsia karą Ukrainoje, nepaisant JAV vadovo pastangų sustabdyti kovas.
D.Trumpas spaudos konferencijoje su Didžiosios Britanijos ministru pirmininku Keiru Starmeriu sakė, kad manė, jog konfliktą Ukrainoje bus „lengviausia“ užbaigti „dėl mano santykių su prezidentu Putinu, tačiau jis mane nuvylė. Jis tikrai mane nuvylė“.
Kokie tolesni žingsniai
D.Trumpo buvo klausiama, kokie bus jo tolesni žingsniai siekiant užbaigti karą Ukrainoje, po to, kai anksčiau spaudos konferencijoje jis pareiškė, kad Rusijos prezidentas V.Putinas jį nuvylė.
JAV prezidentas pakartojo tai, ką anksčiau sakė spaudai, ir teigė, kad karo nebūtų buvę, jei jis tuo metu būtų buvęs prezidentas.
Jis vėl tvirtino, kad jo administracija išsprendė septynis karus, iš kurių, pasak jo, dauguma „nebuvo laikomi išsprendžiamais“.
Jis sakė, kad tikisi, jog jie turės gerų naujienų, bet tvirtino, kad karas neturi įtakos JAV. Pasak D.Trumpo, jis jaučiasi tarsi turįs pareigą sureguliuoti karą Ukrainoje.
Primename, kad per 2024 m. prezidento rinkimų kampaniją D.Trumpas sakė, kad galėtų užbaigti karą Ukrainoje „per 24 valandas“. Nuo to laiko jis ne kartą kalbėjosi ir su Vladimiru Putinu, ir su Volodymyru Zelenskiu, tikėdamasis užtikrinti taikos susitarimą.
D. Trumpas viešėdamas JK taip pat pareikalavo, kad sąjungininkai nustotų pirkti rusišką naftą, kad jis imtųsi bausti Maskvą, ir liepė įvesti muitus Kinijai.
Tačiau JAV prezidentas susilaikė nuo bet kokių tolesnių vienašališkų veiksmų prieš Maskvą.
D. Trumpas ir V. Putinas prieš mėnesį susitiko Aliaskoje derėtis dėl karo Ukrainoje. Tai buvo pirmas kartas, kai Rusijos lyderiui buvo leista patekti į Vakarų teritoriją nuo tada, kai jis 2022 metų vasarį įsakė savo kariuomenei įsiveržti į Ukrainą.
Po kelių dienų D. Trumpas Baltuosiuose rūmuose susitiko su Ukrainos prezidentu ir Europos lyderiais.
Tuo tarpu Ukrainos klausimu K. Starmeris stengėsi nedaryti spaudimo D. Trumpui, tačiau teigė, kad su Baltųjų rūmų šeimininku aptarė būdus, kaip padidinti spaudimą V. Putinui.
„Turime daryti papildomą spaudimą Putinui, nes tik tada, kai prezidentas jam darė spaudimą, jis iš tikrųjų parodė norą imtis veiksmų. Taigi, turime padidinti tą spaudimą“, – sakė britų premjeras.
Jungtinės Karalystės premjeras Keiras Starmeris pakartojo, kad reikia daryti papildomą spaudimą V.Putinui, ir sakė, kad tik tada, kai D.Trumpas padarė spaudimą V.Putinui, šis „parodė šiokį tokį polinkį imtis veiksmų“.
