Svarbiausios naujienos
- Estija: Rusijos pilotai tyčia ignoravo NATO naikintuvų įspėjimus
- Siaubinga akimirka: paskelbtas vaizdo įrašas, kaip Rusijos raketa pataiko į daugiabutį Dnipre
- Estija parodė maršrutą, kaip skrido 3 Rusijos naikintuvai
- Nauja mirtis ir dar vienas reanimacijoje: tęsiasi incidentai svarbiose Rusijos kompanijose
- Masinė kibernetinė ataka prieš Europos oro uostus: atšaukiama dalis skrydžių
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Masinė kibernetinė ataka prieš Europos oro uostus: atšaukiama dalis skrydžių
12:10
Dėl kibernetinės atakos, nukreiptos prieš registracijos ir įlaipinimo sistemų paslaugų teikėją, sutriko kelių Europos oro uostų veikla, todėl vėluoja ir buvo atšaukti skrydžiai, šeštadienį pranešė Briuselio oro uostas.
„Rugsėjo 19-ąją, penktadienio vakarą, buvo įvykdyta kibernetinė ataka prieš registracijos ir įlaipinimo sistemų paslaugų teikėją, turėjusi įtakos keliems Europos oro uostams, įskaitant Briuselio oro uostą“ – teigiama operatoriaus interneto svetainėje paskelbtame pranešime.
„Tai turi didelės įtakos skrydžių tvarkaraščiams ir, deja, dėl to skrydžiai vėluos ir bus atšaukti“, – nurodoma jame.
Paveikti ir Londono bei Berlyno oro uostai
Londono Hitrou ir Berlyno oro uostai taip pat pranešė, kad dėl išpuolio sutriko skrydžiai, todėl keleiviams patariama prieš vykstant į oro uostą šeštadienį pasitikslinti dėl savo kelionės skrydžio oro linijose.
Plačiau skaitykite ČIA.
5 pasaulio regionai, kuriuose ateityje gali kilti kariniai konfliktai
23:27
Šiais metais pasaulis mini 80-ąsias Antrojo pasaulinio karo pabaigos metines. Tai buvo didžiausias pasaulinis konfliktas pasaulio istorijoje, ir panašaus masto karinis susidūrimas gali atrodyti tolimas.
Tačiau šiuolaikinė realybė yra tokia, kad ginkluotas konfliktas regioniniu (ar net pasauliniu) mastu nėra neįmanomas. Kadangi technologijos vaidina vis svarbesnį vaidmenį pasaulyje, taip pat vystosi autonominiai ginklai ir dronai, pasaulis gali atsidurti nestabilumo būsenoje.
Naujausių JAV žvalgybos ataskaitų analizė, taip pat geopolitikos ekspertais įžvalgos rodo, kad pasaulyje yra penki rizikos taškai, kurie per ateinančius penkerius metus gali peraugti į konfrontaciją.
Anot portalo „Politico“, visi šie kariniai konfliktai, jei jie įvyktų, turėtų labai rimtų pasekmių Jungtinėms Valstijoms tiek ekonomiškai, tiek kariniu požiūriu.
Žvalgybos ataskaitos rodo, kad gali susiklostyti panaši situacija kaip 2021 m., kai Rusija „sustiprino savo pajėgas“ prieš įsiverždama į Ukrainą.
Taip pat gali įvykti staigus situacijos eskalavimas, ir teoriškai netgi nesusipratimas, klaida, karinis incidentas, kuris per 24 valandas apverstų pasaulį aukštyn kojomis.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
„Tai gėris prieš blogį“: Trumpo specialusis įgaliotinis apie taiką Ukrainoje
22:59
Paliaubos yra būtinos taikai Ukrainoje. Ir Rusijos vadovas Vladimiras Putinas žino, kad jei žengs šį žingsnį, vėliau bus sunku atnaujinti karinius veiksmus.
Šią nuomonę išsakė JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis atstovas Ukrainos klausimams generolas Keithas Kelloggas interviu lordui Michaelui Ashcroftui. Jis pridūrė, kad asmeniškai paliaubos jam yra geriausias sprendimas, tačiau D.Trumpas siekia taikos susitarimo. Vis dėlto jo pasiekimas bus sudėtingas.
„Putinas dar to nenori. Jis mano, kad gali laimėti karine jėga – aš taip nemanau“, – tęsė K.Kelloggas. Generolas pridūrė, kad Rusija beveik visiškai okupavusi Luhansko sritį – apie 98 proc. jos teritorijos. Dabar Maskva siekia užimti visą Donecko regioną.
Tačiau, jo nuomone, Ukraina neturėtų pasiduoti priešui, nes vėliau jas labai sunku susigrąžinti.
„Šiame konflikte yra moralinis aspektas, kurio žmonės dažnai nepastebi. Tai gėris prieš blogį. Ir į tai reikia žiūrėti tokiu kampu. Putinas nėra geras žmogus. Kai kurie jo veiksmai yra tiesiog brutaliai žiaurūs, siaubingi. [...] Manau, jei Ukraina išeis iš to sveika – o aš manau, kad išeis – aš galėsiu ramiai miegoti“, – sakė D.Trumpo specialusis įgaliotinis.
Pasak K.Kelloggo, Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris ir Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas dabar laiko Rusiją egzistencine grėsme, nors prieš keletą metų taip nebuvo.
Be to, generolas pakomentavo V.Putino branduolinius grasinimus:
„Putinas sako tai, nes nori gąsdinti žmones – „aš esu branduolinė valstybė.“ Ir kas iš to? Mūsų pusėje yra trys – Prancūzija, Didžioji Britanija ir Jungtinės Valstijos“, – pažymėjo K.Kelloggas.
„Bloomberg“: po susitikimo su Trumpu Putinas nusprendė stiprinti atakas prieš Ukrainą
22:33
Remiantis „Bloomberg“ šaltiniais, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, po susitikimo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu Aliaskoje ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio atsisakymo patenkinti Rusijos reikalavimus Rytų Ukrainoje, nusprendė tęsti karinę eskalaciją, įskaitant smūgius Ukrainos energetikai ir kitai infrastruktūrai.
Šaltiniai teigia: „Putinas padarė išvadą, kad karinė eskalacija yra geriausias būdas priversti Ukrainą derėtis pagal jo sąlygas, o Donaldas Trumpas, tikėtina, nieko reikšmingo nedarys, kad sustiprintų Kyjivo gynybą.“
Pasak jų, Putinas ketina toliau smogti Ukrainos energetikos tinklui ir kitai infrastruktūrai. Susitikimas Aliaskoje įtikino V.Putiną, kad D.Trumpas nesiruošia kištis į konfliktą.
Susitikimo metu V.Putinas pasiūlė paliaubas ir sustabdyti fronto liniją Pietų Ukrainoje, jei Kyjivas sutiktų perleisti neokupuotas Donecko ir Luhansko sritis. Anksčiau jis taip pat reikalavo, kad Ukraina ribotų savo ginkluotąsias pajėgas ir atsisakytų narystės NATO siekių. Ukraina atsisakė šių sąlygų, todėl, kaip nurodė Kremliaus artimi šaltiniai, Putinas mano, kad tai pateisina jo eskalaciją.
„Bloomberg“ analizė, remiantis Ukrainos oro pajėgų duomenimis, rodo, kad per mėnesį po D.Trumpo ir V.Putino pokalbio Rusijos dronų ir raketų smūgių skaičius Ukrainoje išaugo apie 46 proc.
Du Kremliaus artimi šaltiniai nurodė, kad V.Putinas taip pat stebi Izraelio premjero Benjamino Netanyahu karą Gazoje. Jis laiko B.Netanyahu kampaniją griežtesne nei Rusijos karą Ukrainoje ir atkreipia dėmesį, kad JAV bei Europos vyriausybės ją iš esmės priėmė, silpnindamos savo kritiką Maskvai.
„Bloomberg“ šaltinių teigimu, Rusijos lyderis ir toliau palaikys dialogą su JAV, tačiau tuo pačiu darys tai, ką pats laiko reikalinga.
Žiniasklaida: Lenkijoje rastas paskutinis rugsėjo 10-ąją įskridęs Rusijos dronas
22:18
Šeštadienį, rugsėjo 20-ąją, Lenkijoje rastas, kaip manoma, paskutinis ieškomas dronas, kurį Rusija paleido į šalį naktį iš rugsėjo 9-osios į 10-ąją, skelbia „RMF24“.
Pasak pranešimų, droną aptiko žemės savininkas lauke, maždaug už 50 metrų nuo pastatų, Korszės gminoje, Kentšyno apskrityje, Varmijos Mozūrų vaivadijoje. Policija aptvėrė teritoriją ir pastatą, o vietovė saugoma.
Apie radinį buvo informuota ir Karo policija bei Olštyno apygardos prokuratūros karinis prokuroras. Jo nurodymu vietoje tęsiami procesiniai veiksmai.
Olštyno apygardos prokuratūros atstovas Danielis Brodovskis nurodė, kad drono būklė rodo, jog jis lauke gulėjo kelias dienas.
„Šiuo metu manome, kad tai yra paskutinis iš ieškomų dronų, kurie rugsėjo 9–10 naktį pateko į Lenkijos teritoriją“, – sakė D.Brodovskis.
Estija: Rusijos pilotai tyčia ignoravo NATO naikintuvų įspėjimus
20:11 Atnaujinta 21:07
Estijos oro erdvę penktadienį pažeidę Rusijos pilotai ignoravo į pažeidimą reagavusių NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse dalyvaujančių Italijos naikintuvų signalus, šeštadienį pareiškė Estijos aukšto rango karinis pareigūnas.
Šis įsibrovimas į Estijos oro erdvę, kuris tęsėsi 12 minučių, buvo naujausias Aljanso gebėjimo reaguoti į Rusijos oro grėsmes išbandymas po to, kai rugsėjo 10-ąją į Lenkijos oro erdvę įskrido apie 20 Rusijos dronų.
Talinui pranešus, kad trys Rusijos naikintuvai penktadienį be leidimo įskrido į šalies teritoriją, Rusijos gynybos ministerija šeštadienį paneigė, kad jos orlaiviai pažeidė Estijos oro erdvę.
Estijos pareigūnai tai atmetė, pareiškę, kad pažeidimas buvo patvirtintas radaru ir vizualiu kontaktu, ir spėjo, kad tai gali būti taktika, kuria siekiama atitraukti Vakarų išteklius nuo Ukrainos.
Estijos kariuomenė pranešė, kad Rusijos naikintuvai MiG-31 į Estijos oro erdvę įskrido penktadienį 9 val. 58 min. vietos laiku Vaindlo – mažos salos, esančios Baltijos jūros Suomijos įlankoje – rajone ir joje išbuvo iki 10 val. 10 minučių.
Užsienio reikalų ministerija pareiškime pabrėžė, kad tai buvo jau ketvirtasis Rusijos šiemet įvykdytas Estijos oro erdvės pažeidimas.
Estijos karinės žvalgybos centro vadas pulkininkas Antis Kiviselgas naujienų agentūrai „The Associated Press“ sakė, jog vis dar „reikia patvirtinti“, ar sienos pažeidimas buvo tyčinis. Visgi jis sakė, kad Rusijos naikintuvai „turėjo žinoti, kad jie yra (Estijos) oro erdvėje“.
A.Kiviselgas sakė, kad Rusijos pilotai nekėlė „karinės grėsmės“.
Tačiau, nors jie patvirtino gavę pranešimą iš naikintuvus F-35 pilotavusių Italijos pilotų, jie jį aiškiai ignoravo ir „iš tikrųjų nesilaikė ženklų“, o tai iš dalies paaiškina, kodėl jie taip ilgai buvo Estijos oro erdvėje, pridūrė jis.
„Kodėl jie to nepadarė, tai klausimas Rusijos pilotams“, – sakė A.Kiviselgas.
„Tai gali būti didelė problema“
Rusijos naikintuvai atskrido iš aerodromo, esančio netoli Petrozavodsko miesto šiaurės vakarų Rusijoje, ir skrido į Kaliningrado sritį – Rusijos eksklavą Baltijos jūros pakrantėje, įsiterpusį tarp Lietuvos ir Lenkijos.
Juos sekė du Suomijos naikintuvai, o vėliau juos lydėjo du Italijos naikintuvai, kurie pakilo iš Estijos Amario oro bazės ir sekė juos Estijos, o paskiau ir tarptautinėje oro erdvėje, sakė A.Kiviselgas.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas žurnalistams sakė, jog žino apie pranešimus dėl incidento, ir teigė būsiantis informuotas savo patarėjų nacionalinio saugumo klausimais.
„Man tai nepatinka“, – sakė D.Trumpas ir pridūrė: „Man nepatinka, kai taip nutinka. Tai gali būti didelė problema, bet apie tai aš jums pranešiu vėliau.“
Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna naujienų agentūrai AP sakė, kad šis incidentas yra „labai rimtas NATO oro erdvės pažeidimas“.
Anot jo, Estijos oro erdvė taip ilgai buvo paskutinį kartą pažeista 2003 metais, dar „prieš Estijos įstojimą į NATO“.
Estijos vyriausybė paskelbė, jog prašys konsultacijų pagal NATO sutarties 4-ąjį straipsnį, pagal kurį bet kuri Aljanso narė gali oficialiai konsultuotis su sąjungininkais, kai kyla grėsmė jos teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui.
Lenkija taip pat pasinaudojo šiuo mechanizmu, kai jos oro erdvę pažeidė Rusijos dronai, o po to NATO pradėjo misiją „Rytų sargybinis“, siekdama sustiprinti gynybą savo rytiniame flange.
Lietuvos gynybos ministrė Dovilė Šakalienė savo įraše socialiniame tinkle „X“ priminė, kad Turkija 2015 metais „parodė pavyzdį“, kaip reaguoti į tokius incidentus.
Ankara tąkart nusprendė numušti Rusijos karinį orlaivį, kuris šalies oro erdvę pažeidė maždaug 17 sekundžių.
Tačiau ta situacija buvo „visiškai kitokia“, aiškino Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras.
Anot jo, tąkart „rusai iš tikrųjų nužudė turkų“, kai Maskva naikintuvais atakavo, anot jos, kovotojų grupuotes netoli Sirijos sienos su Turkija.
Penktadienio incidento metu Estija ir jos sąjungininkės stebėjo Rusijos naikintuvų maršrutą, pilotų komunikaciją ir reakciją, taip pat jų gabenamas ginklų sistemas, ir buvo „visiškai įsitikinusios, kad nėra būtinybės juos numušti“, sakė H.Pevkuras.
Estijos pareigūnai šeštadienį laikėsi nuomonės, jog nėra būtinybės pasinaudoti 5-uoju straipsniu – NATO kolektyvinės gynybos sąlyga, nepaisant pakartotinių Rusijos naikintuvų ir dronų vykdomų pažeidimų, taip pat Vakarų pareigūnų teiginių, kad Maskva vykdo hibridinį karą prieš Vakarus, įskaitant sabotažo kampaniją, kibernetines atakas ir įtakos operacijas.
Radarai ir vizualinis identifikavimas
Šeštadienį internete paskelbtame pareiškime Rusijos gynybos ministerija teigė, kad jos naikintuvai laikėsi neutralių Baltijos jūros vandenų už daugiau nei 3 kilometrų nuo Vaindlo salos.
Ministerija tvirtino, kad trys naikintuvai MiG-31 „vykdė reguliarų skrydį iš Karelijos į aerodromą Kaliningrado srityje“ ir „nepažeidė kitų valstybių sienų“.
H.Pevkuras atmetė šį pareiškimą, teigdamas, kad Estija ir jos NATO sąjungininkės turi daug radarų ir vizualinio identifikavimo priemonių, kurios patvirtina, kad Rusijos naikintuvai įskrido į šalies oro erdvę.
Jis teigė, kad pagrindinė oro erdvės pažeidimų, hibridinio karo ir kibernetinių atakų priežastis yra siekis nukreipti Vakarų dėmesį nuo Ukrainos.
Pasak H.Pevkuro, Maskva gali bandyti išprovokuoti NATO valstybes nares nusiųsti papildomų oro gynybos išteklių į Estiją, tikėdamasi, kad Kyjivo sąjungininkės daugiau dėmesio skirs „mūsų pačių gynybai“, o ne paramai Kyjivui.
„Pretekstas numušti lėktuvą“: Čekijos prezidentas ragina karine jėga reaguoti į Rusijos provokacijas
19:51
NATO turi ryžtingai reaguoti į Rusijos provokacijas, pavyzdžiui, vakar įvykusį naikintuvų įsiveržimą į Estijos oro erdvę, sakė Čekijos prezidentas Petras Pavelas televizijoje, cituoja portalas „Echo24“.
„Turiu pavadinti tai itin neatsakingu elgesiu, nes oro erdvės pažeidimas yra pretekstas aktyvuoti gynybinius mechanizmus ir, kaip pasekmė, numušti tokį orlaivį. Ir niekas — nei iš mūsų pusės, nei iš Rusijos pusės — to nenorėtų“, – sakė P.Pavelas.
Prezidentas priminė, kad Turkija 2015 m. reagavo griežtai į Rusijos provokacijas ir tuo metu numušė Rusijos Su-24 bombonešį prie Sirijos sienos.
„Jie testuoja mūsų atkaklumą, mūsų ryžtą gintis. Manau, kad turime būti labai tvirti suprasdami, jog taisyklėms pažeidus — turime tinkamai reaguoti, įskaitant ir karinę reakciją. Rusija tuoj suprastų, kad suklydo, peržengė ribas. Deja, ji išties balansuoja ant konflikto slenksčio, ir pasiduoti blogiui paprasčiausiai nevalia,“ – pridūrė P.Pavelas.
Rusijos ataka Dnipre: sužeistųjų skaičius išaugo iki 36
19:28
Rugsėjo 20-osios vakaro duomenimis, dėl Rusijos kombinuotų atakų prieš Dnipro miestą sužeisti jau 36 žmonės.
Kaip praneša „Ukrinform“, apie tai „Telegram“ kanale informavo Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas.
Apšaudymas apgadino daugiabučius ir privačius namus, kelias mokyklas bei vaikų darželius, dviejų profesinių mokyklų pastatus ir bendrabučius, taip pat kitą infrastruktūrą.
„Šiuo metu žinome apie 36 nukentėjusiuosius. Aštuoni iš jų vis dar ligoninėje, likusiems suteikiama ambulatorinė pagalba“, – rašė S.Lysakas.
Jis taip pat pridūrė, kad po patikrinimo ekspertai nusprendė laikinai perkelti apie 100 gyventojų iš labiausiai nukentėjusio daugiabučio. Visiems pasiūlytas laikinas būstas, tačiau žmonės jo atsisakė ir liks pas artimuosius.
Rusijos dronų įsiveržimą į Lenkiją lydėjo Kremliaus dezinformacija: ko prigalvota ir kodėl tai netiesa
19:05
Rusijos dronams įskridus į Lenkijos oro erdvę, kilo didelė sumaištis internete. Prokremliški kanalai suskubo nukreipti kaltę nuo Rusijos, taikiniu pasirinkdami Lenkiją ir Ukrainą. Jie pastebėjo tam tikras neva įtartinas detales ir prigalvojo savų teorijų apie šalių sąmokslą. 15min apžvelgia, kodėl šios versijos neteisingos.
Nukentėjo per audrą?
Viena internautė paskelbė chaotišką ir sunkiai suprantamą minčių kratinį. Jis apima ir sąmokslo teorijas, ir komentarus apie technines detales.
„Atskleista Lenkijos ir Ukrainos afera, susijusi su tariamu Rusijos dronų sudužimu Lenkijos teritorijoje. Tačiau organizatorius nuvylė noras panaudoti inertišką „Gerbera“ droną, kuris gerokai apribojo jų galimybes dislokuoti Lenkijoje santykinai nepažeistus egzempliorius.
Dėl to buvo gautas numeris ЫЫ32384 – vienu metu sudužusių „Gerbera“ dronų skaičiaus skirtumas buvo beveik 1000.
Ši provokacija buvo surengta tęsiant istoriją apie „smūgį“ į Ukrainos ministrų kabineto pastatą, per kurį žuvo 25 pensininkai. Visa tai įvyko 30-osios „Rammstein“ išvakarėse, siekiant pakenkti Rusijos ir Amerikos deryboms“, – samprotavo internautė.
Ji taip pat pasidalino nuotrauka, kuri neva kažkaip įrodo, kad tas pats namas, kuris buvo sugriautas incidento metu, prieš kelis mėnesius buvo nuniokotas audros.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Rusijos provokacijos ir lėta JAV reakcija – ekspertai įspėja apie galimą pavojų
17:57
Po aktyvių pastangų spręsti karą Ukrainoje ir konfliktą Gazoje, JAV prezidentas Donaldas Trumpas traukiasi iš tiesioginės diplomatijos, iniciatyvą palikdamas sąjungininkams ir koncentruodamasis į vidaus reikalus. Tai kelia susirūpinimą Europoje, nes Baltųjų rūmų pozicija gali paskatinti Kremliaus agresiją, rašo „Reuters“.
Kaip pranešama, remiantis patikimo šaltinio informacija, Pentagonas rugpjūčio pabaigoje susitiko su grupe Europos diplomatų ir įspėjo, kad JAV planuoja nutraukti tam tikrą saugumo pagalbą Latvijai, Lietuvai ir Estijai – NATO narėms, besiribojančioms su Rusija.
Ypač Pentagono atstovas Davidas Bakeris, kaip praneša „Reuters“, teigė, kad Europa turi mažinti priklausomybę nuo JAV, o Amerikos dėmesys bus nukreiptas į kitus, vidaus reikalus. Europos diplomatai baiminosi, kad tai gali paskatinti Rusijos diktatorių Vladimirą Putiną elgtis dar agresyviau – ir panašu, kad jie buvo teisūs. Straipsnyje primenama, kad rugsėjo 19 d. Rusijos MiG-31 naikintuvai pažeidė Estijos oro erdvę, o prieš tai Rusijos dronai atakavo Lenkiją.
Tuo tarpu JAV prezidento reakcija į šiuos incidentus buvo gana santūri, ir, kaip pastebėjo „Reuters“, tai atitinka naują tendenciją. Ši tendencija – prieš kelis mėnesius D.Trumpas aktyviai siekė spręsti arba bent tarpininkauti konfliktuose Ukrainoje ir Gazoje, o pastarosiomis savaitėmis jis beveik visiškai atsisakė diplomatijos, leidžiant ir kartais net skatinant sąjungininkus imtis iniciatyvos, siūlant tik neaiškius JAV paramos pažadus.
Pasak patyrusio Amerikos diplomato Aarono Davido Millerio, Carnegie Tarptautinės taikos fondo vyresniojo tyrėjo, D.Trumpas galėjo tiesiog suprasti, kad šie konfliktai yra daug sudėtingesni, nei jis manė.
„Jis nesidomi jokiais veiksmais, nebent mato, kad jo pastangos ir politinis kapitalas duos apčiuopiamų rezultatų“, – teigė A.D.Milleris.
Dėl derybų, skirtų nutraukti karą Ukrainoje, „Reuters“ praneša, kad JAV prezidentas dar pavasarį viešai paskelbė apie galimą pasitraukimą iš jų. Tačiau jis nepasitraukė, o kai kurios amerikietiškos ginklų siuntos netgi pradėjo vykti į Ukrainą pagal PURL programą.
Analitikai mano, kad lėta JAV reakcija į naujausias Rusijos provokacijas tik paskatins V.Putiną imtis dar agresyvesnių veiksmų.
„Tolesnis JAV pasitraukimas paskatins Putino provokacijas, nes jis matys Europą silpnesnę dėl nesutarimų – ypač be JAV paramos“, – sakė Atlanto tarybos vyresnysis tyrėjas Alexas Plitsas.
Keletas Europos diplomatų Vašingtone pranešė, kad jie pavargo nuo nuolat besikeičiančios D.Trumpo pozicijos Rusijos atžvilgiu ir pažymėjo, jog jo neseniai paskelbti nepasitenkinimo V.Putino veiksmais komentarai nėra įtikinami.
„Reuters“ rašo, kad D.Trumpas savo sprendimą atsisakyti pagalbos Europai taip pat grindžia tuo, jog Europos šalys pačios „finansuoja Rusijos karinės mašinos veiklą“ perkant Rusijos naftą, nepaisant noro greičiau užbaigti karą Ukrainoje. Europos pareigūnai nurodė, kad JAV prezidentas tai pabrėžė rugsėjo 4 d. telefonu kalbėdamasis su savo Europos partneriais.
Kai kurie diplomatai D.Trumpo reikalavimuose mato spąstus, nes tokias priemones ES biurokratinėje sistemoje sunku greitai įgyvendinti.
Ekspertai: Rusija bando „išmatuoti“ NATO galimybes oro įsibrovimais
17:38
Pasak karinių ekspertų, Rusijos įsibrovimai į Lenkijos ir Estijos oro erdves yra bandymas pasiruošti bet kokiems galimiems konfliktams su NATO.
Estija pranešė, kad vakar Rusijos MiG-31 lėktuvai apie 10 minučių įsiveržė į Estijos oro erdvę, kol juos išvarė Italijos F-35 naikintuvai.
Kelias valandas vėliau Rusijos lėktuvai praskrido netoli Lenkijos naftos platformos, pranešė Varšuva. Praėjusią savaitę Lenkijoje taip pat buvo numuštos Rusijos bepilotės skraidyklės.
„Rusija sąmoningai bando įvertinti NATO galimybes ir reakcijas į įvairius oro pažeidimus, tikėdamasi pritaikyti gautas pamokas galimiems ateities konfliktams su NATO sąjunga“, – teigė Karų tyrimų institutas.
„Rusijos pareigūnai nuolat neigia atsakomybę už bepiločių skraidyklių įsibrovimą į Lenkiją ir kritikavo Europos pastangas gintis nuo Rusijos agresijos.“
Dėl to Europos pareigūnai diskutuoja apie gynybinės „bepiločių sienos“ sukūrimą ES rytinėje pasienio dalyje.
Gynybos ir kosmoso komisaras Andrius Kubilius teigė, kad projekte greičiausiai bus naudojama įvairių tipų jutiklių, gynybinių ir trikdžių sistemų kombinacija, skirta bepiločių skraidyklių aptikimui ir neutralizavimui.
Jis pasiūlė, kad ES galėtų įgyvendinti šią „bepiločių sieną“ per vienerius metus.
-
Britanijos užsienio žvalgybos agentūros vadovas: Kremlius nenori derėtis dėl taikos
-
Vamzdynų kariai: rusai tobulina taktiką perkelti gyvas pajėgas per dujotiekius
-
Pamatykite: „Azovstal“ gynėjui iš širdies išimta kulka, su kuria jis 3 metus išbuvo nelaisvėje
-
Ukraina siekia plėsti ginklų pramonę, kad atgrasytų Rusiją ir padėtų sąjungininkams
