Svarbiausios naujienos
- „The Economist“: jei karas vyks tokiu tempu, Rusijai prireiktų 108 metų visiškai okupuoti Ukrainą
- Rusija sugalvojo būdą, kaip į karą su Ukraina įtraukti milijonus žmonių
- CNN atskleidė, kodėl Trumpas atsisakė perduoti „Tomahawk“ raketas Ukrainai
- Donaldas Trumpas tikisi, kad karas pasibaigs, Ukrainai neprireikus raketų „Tomahawk“
- Trumpas sako, kad Budapešte susitiks tik su Putinu, bet palaikys ryšį su Zelenskiu
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„The Economist“: jei karas vyks tokiu tempu, Rusijai prireiktų 108 metų visiškai okupuoti Ukrainą
18:36
Jei Rusijos puolimo tempas išliktų toks, koks yra dabar, agresorės pajėgoms visiškai užimti Luhansko, Donecko, Chersono ir Zaporižios sritis prireiktų iki 2030 m. birželio, o visą Ukrainą užimti tektų dar per 103 metus, skaičiuoja britų leidinys „The Economist“.
„Nuo tada, kai po pirmosios Ukrainos kontrpuolimo pabaigos 2022 m. spalį fronto linija stabilizavosi, ji iš esmės nepasikeitė. Nė vienas didesnis miestas neperėjo iš rankų į rankas“, – rašo leidinys.
Remiantis paskutinių 30 dienų duomenimis, tokio masto progresu Rusijai prireiktų daugiau nei šimtmečio, kad visiškai įgyvendintų Vladimiro Putino tikslą užimti visą Ukrainą.
Vos 0,4 proc. teritorijos – už milžinišką kainą
Pasak „The Economist“, nuo šių metų gegužės, kai Rusija pradėjo naują plataus masto puolimą, jai pavyko užimti vos 0,4 proc. Ukrainos teritorijos, o rimtų strateginių tikslų nepasiekta.
Tuo pat metu leidinys pažymi, kad Maskva už menkus laimėjimus moka milžinišką kainą.
„Mūsų vertinimu, nuo plataus masto invazijos pradžios iki šių metų sausio Rusijos nuostoliai siekė nuo 640 tūkst. iki 877 tūkst. karių, iš jų – 137–228 tūkst. žuvusiųjų. Spalio 13 d. šie skaičiai išaugo beveik 60 proc. – iki 984 tūkst.–1,44 mln. aukų, tarp jų 190–480 tūkst. žuvusiųjų“, – teigiama publikacijoje.
Skaičiuojama, kad žuvusiųjų skaičius sudaro 0,5–1,2 proc. prieškarinio Rusijos vyrų iki 60 metų amžiaus gyventojų, o Ukrainoje šis rodiklis siekia 0,6–1,3 proc.
Staigus lūžis – mažai tikėtinas
„The Economist“ teigimu, staigus fronto linijos pralaužimas mažai tikėtinas, nes nuolatinė dronų žvalgyba ir tikslios ilgojo nuotolio ginkluotės panaudojimas daro karių sutelkimo priekyje bandymus itin pavojingus.
Tačiau nedidelės pažangos galimybė išlieka – nors ir už milžinišką kainą, siunčiant mažas kovotojų grupes į vadinamąją „mirties zoną“, kad jos užimtų priekinės linijos pozicijas.
„Jei Vakarai ir toliau rems Ukrainą, karas gali tęstis su dideliais nuostoliais, o Rusija lėtai užiminės teritorijas.
Tačiau Maskvos galimybės kariauti dabartiniu tempu taip pat artėja prie ribos. Jei Putinas vis dar sieks tęsti karą, rizikuos dar labiau – po trejų metų nesėkmingų puolimų staigus žlugimas gali ištikti greičiau Rusijos karinę ekonomiką nei Ukrainos gynybos linijas“, – pažymi leidinys.
Rusijoje bijoma karo pabaigos: „Tada šie žudikai ir maniakai plūstels kaip potvynis“
23:06
Šią vasarą Rusijoje Jekaterinburgo garnizono karo teismas 12,5 metų laisvės atėmimo bausme griežto režimo kolonijoje nuteisė karo Ukrainoje dalyvį Aleksejų Marčukovą už žmonos Marinos nužudymą vestuvių naktį. Pasak nužudytosios artimųjų, A.Marčukovas net nebuvo išvežtas į koloniją – jis „išreiškė norą grįžti į „specialiąją karinę operaciją“ („SVO“, taip Rusijoje oficialiai vadinamas agresyvus karas Ukrainoje, – red.), rašo sibreal.org.
Nužudymas įvyko naktį iš 2025 m. kovo 4 d. į 5 d., kai armijos kontraktininkas A.Marčukovas specialiai atvyko į Tiumenės sritį, kad susituoktų.
„Vestuvės buvo švenčiamos Aleksejaus sesers namuose. Ten, kaip įprasta, visi labai daug gėrė, Marina parašė, kad ji įsižeidė dėl „jaunikio“ elgesio, bet liko su juo, niekur neišvyko – nei pas mane, nei pas kitas drauges, grįžo iš sesers su Aleksejumi namo kartu, – pasakoja viena iš Marinos draugių Olga (vardas pakeistas dėl pašnekovės saugumo). – Tada jis ją nužudė.“
Pasak Marinos draugių, Aleksejus ją kaltino neištikimybe.
„Tai buvo netiesa, bet jam dar fronte prasidėjo paranoja, – sako Marinos draugė. – Jie su Marina pradėjo susitikinėti dar gerokai prieš vestuves, kai jis dar dirbo lentpjūvėje. Jis ir anksčiau ją mušdavo, bet ji kentė. Po to jis atsiklaupdavo ant kelių, pravirkdavo, ir ji ištirpdavo: „Na, kas nemuša?!“. Anksčiau jis, atrodo, negrasino nužudyti. Bet po „SVO“ jis galutinai išsikraustė iš proto.“
A.Marčukovo artimieji, priešingai, tvirtina, kad jis „buvo ramus“.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
CNN įvardijo, kodėl Putinas neturi priežasčių dabar daryti nuolaidų
22:55
Kremliui šiuo metu nėra paskatų sustabdyti kovų, kaip ragina JAV prezidentas Donaldas Trumpas, nes Rusijos pajėgos juda į priekį keliuose fronto ruožuose Ukrainoje, praneša CNN.
Leidinyje pažymima, kad Rusijos kariuomenė pasiekia sėkmės dalinai dėl galingos oro bombardavimo kampanijos. Vien tik penktadienį Rusija paleido rekordinį 268 tikslinių bombų skaičių, kai tuo tarpu pastarosiomis savaitėmis vidutiniškai per dieną buvo 170–180.
Be to, Rusija kas naktį vykdo dronų ir raketų smūgius visoje Ukrainoje, daugiausia taikydamasi į energetikos infrastruktūrą. Rugsėjį užpuolikai kasdien paleisdavo vidutiniškai daugiau nei 180 dronų, daugiau nei dvigubai daugiau nei metų pradžioje.
Dėl šių priežasčių analitikai mano, kad Kremliaus motyvacija kompromisui yra menka.
„Maskva išrado naujus būdus, kaip panaudoti dronus ukrainiečių kariams nustatyti ir jų turtui sunaikinti, paverčiant anksčiau silpnybe buvusią sritį į pranašumą“, – rašo analitikė Dara Massicot.
Ji taip pat pabrėžė, kad Rusija patobulino raketas ir šarvuotąsias sistemas, suteikdama komendantams daugiau laisvės planuoti veiksmus.
Austrija atsisakė prieštaravimo naujam ES sankcijų paketui Rusijai: kelias 19-ajam etapui atvertas
21:31
Austrija atsisakė savo prieštaravimo naujausiam Europos Sąjungos sankcijų paketui prieš Rusiją, taip atverdama kelią bloko užsienio reikalų ministrams jį galutinai patvirtinti. Kaip praneša „Reuters“, sprendimą tikimasi priimti spalio 20 d. susitikime Liuksemburge.
Iki šiol Viena stabdė sankcijų priėmimą, reikalaudama, kad ES kompensuotų Austrijos bankui „Raiffeisen Bank International“ dėl Rusijos įvestų ribojimų patirtus nuostolius. Kitiems Bendrijos nariams šiam prašymui nepritarus, sankcijų paketas buvo įstrigęs iki pat šios savaitės, kai Austrija pakeitė poziciją.
„Austrija palaiko tolesnį spaudimą Rusijai ir pirmadienį pritars 19-ajam sankcijų paketui,“ – teigiama Austrijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime, kurį cituoja „Reuters“.
Naujajame pakete numatyta papildomų energetikos ir finansinių apribojimų. Viena svarbiausių priemonių – pagreitintas draudimo importuoti rusiškas suskystintas gamtines dujas (SGD) įsigaliojimas. Pagal atnaujintą planą, draudimas pradės galioti 2027 m. sausio 1 d., metais anksčiau, nei buvo numatyta iš pradžių.
Savo abejonių dėl sankcijų buvo išsakiusi ir Slovakija, tačiau, kaip nurodo keturi ES diplomatai, Europos Komisija artimiausiomis dienomis išsiųs laišką, kuriame bus atsakyta į Bratislavos susirūpinimus prieš galutinį balsavimą.
Užsienio žiniasklaida: Putinui vėl pavyko paveikti Trumpą
20:37
Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui vėl pavyko daryti įtaką JAV prezidentui Donaldui Trumpui, praneša užsienio spauda, komentuodama penktadienį Vašingtone įvykusį Trumpo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimą.
Kaip rašo „The Washington Post“, po D.Trumpo ir V.Putino pokalbio telefonu prezidento tonas vėl pasikeitė.
„Putino skambutis Trumpui ketvirtadienį buvo dar vienas pavyzdys, kaip Rusijos lyderis bando atidėti arba sušvelninti griežtus Trumpo veiksmus, siekdamas jį paveikti asmeniniu dėmesiu ar prekybos pažadais“, – teigia leidinys.
Anot dienraščio, D.Trumpo ir V.Zelenskio susitikimas Baltuosiuose rūmuose buvo „dar vienas staigus posūkis pastarųjų mėnesių diplomatiniame žaidime, kai Trumpo nuotaikos svyruoja nuo užuojautos iki susierzinimo abiejų pusių atžvilgiu“.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Ukrainiečių rašytojas Kurkovas: kultūra tampa ginklu, kuris gali būti veiksmingesnis už raketas ar dronus
19:03
„Kultūra iš tiesų gali būti veiksmingesnė už raketas ar dronus. Raketa nužudo vieną kartą, griuvėsiai atstatomi, ir gyvenimas tęsiasi. O kultūros siunčiama žinia lieka ilgam – jei kūrinys kokybiškas, jis išlieka žmogaus atmintyje visam gyvenimui“, – sako ukrainiečių rašytojas Andrejus Kurkovas, su kuriuo susitinkame Frankfurto knygų mugėje.
A.Kurkovas Frankfurto knygų mugėje matomas ryškiai. Kaip ir visa ukrainiečių literatūra. Jis dalyvauja diskusijoje, pristato savo knygas. Kai kalba apie savo artimiausius planus, paskaitas, akivaizdu, kad jis karo Ukrainoje metu tapo žinios apie šalies kultūrą, jos istoriją nešėju Vakaruose. Ir šio pokalbio metu jis mini, kad kultūra tokiu metu tampa svarbiu ginklu. Kalbame ir apie tai, kas būtų, jei Vakarai anksčiau būtų daugiau sužinoję apie Ukrainą? Gal ir reakcija būtų buvusi kita?
A.Kurkovas puikiai žinomas ir lietuvių skaitytojams, lietuvių kalba yra pasirodžiusi ne viena jo knyga (naujausia – „Pilkosios bitės“), jis dažnai lankosi Lietuvoje, o Marcelijus Martinaitis jo gyvenime suvaidino itin svarbų vaidmenį.
– Pirmiausia norėčiau pradėti nuo temos apie rusų kalbą. Jūs kai kuriuos savo kūrinius rašote rusų kalba, tačiau mes dabar kalbamės angliškai, jūs viešumoje irgi nekalbate rusiškai. Jūs esate pavadinę rusų kalbą „priešų kalba“. Ką jums pačiam tai reiškia – nekalbėti rusiškai?
– Tiesą sakant, tai man nėra itin reikšminga, nes jau 25 metus visuose renginiuose Ukrainoje kalbu tik ukrainietiškai. Ukrainiečių kalba tapo pagrindine šalies viešojo gyvenimo kalba, o dėl nuolatinės įtampos su Rusija, dar iki karo, kalbėjimas rusiškai viešumoje neretai sukeldavo neigiamų reakcijų.
Visą interviu skaitykite ČIA.
Sviatlana Cichanouskaja ragina Donaldą Trumpą aktyviau remti demokratiją Baltarusijoje
18:23
Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja šeštadienį paragino JAV prezidentą Donaldą Trumpą labiau remti demokratiją jos šalyje.
Amsterdame naujienų agentūrai AFP duotame interviu ji kritikavo numatytas D.Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino derybas, planuojamas Vengrijos sostinėje.
Pasak Baltarusijos opozicijos lyderės, V.Putinas nėra rimtai nusiteikęs dėl derybų, kuriomis siekiama užbaigti daugiau nei trejus metus trunkančią Rusijos plataus masto invaziją.
Praėjusį mėnesį iš Baltarusijos kalėjimų paleisti 52 šios šalies ir Vakarų valstybių kaliniai. Jų paleidimas įvyko tuo metu, kai Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka siekia glaudesnių ryšių su D.Trumpu.
„Žinoma, esame labai dėkingi prezidentui Trumpui ir jo asmeniniam įsitraukimui į šį humanitarinį politinių kalinių išlaisvinimo kelią“, – sakė S.Cichanouskaja.
Ji pridūrė, kad Vašingtonas tokiu būdu neįteisina autoritarinio A.Lukašenkos valdymo ir neprisideda prie JAV ir Baltarusijos santykių normalizavimo.
„Prezidentas Trumpas laikosi labiau sandorių požiūrio. Jam reikia sėkmės istorijų. Jis nori užtikrinti taiką daugelyje regionų. Ir mes, žinoma, sveikiname šias pastangas“, – duodama interviu AFP sakė ji.
Tačiau Baltarusijos opozicijos lyderė perspėjo, kad A.Lukašenka turi „nuolatinį politinių kalinių šaltinį“. Pasak jos, kai paleidžiama 50 politinių kalinių, 150 sulaikoma.
Ji nurodė, kad D. Trumpas privalo pažvelgti į platesnį kontekstą ir pabrėžė, jog be laisvos Baltarusijos regione nebus taikos.
„Mūsų užduotis – paaiškinti, kad kalbama ne tik apie (politinius) įkaitus. Tai susiję su visa mūsų šalies ateitimi. O demokratinė Baltarusija atitinka ir JAV interesus“, – sakė S.Cichanouskaja.
Karo siaubai Ukrainos išminuotojų akimis: beveik kiekvienas fronto metras – užminuotas
18:14
Ukrainos ginkluotosios pajėgos jau daugiau nei trejus metus herojiškai priešinasi Rusijos agresijai. Ukrainos kariuomenę sudaro daugybė žmonių, kuriuos vienija noras apginti savo tėvynę. Jie laikinai šeimą pakeitė „karine šeima“. Kiekvienas iš jų turi savo istoriją. Daugelis Ukrainos karių sutinka viešai pasakoti apie savo patirtį kare.
Vienas jų – Andrijus, 93-iosios atskirosios mechanizuotosios brigados išminuotojas, kariuomenėje žinomas slapyvardžiu Portosas.
Praėjusiais metais Andrijus vykdė įvairias užduotis rytinėje Donecko srities dalyje, netoli Bachmuto – šiuo metu okupuoto miesto, dėl kurio anksčiau vyko itin sunkūs mūšiai.
Savo patirtimi jis dalijosi su žiniasklaida „Current Time“.
Pasak Andrijaus, išminuotojams darbo niekada netrūksta – beveik kiekvienas fronto metras yra užminuotas. Jis įstojo į Ukrainos kariuomenę 2022 m. kovą, iškart po to, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją. Iki tol jis neturėjo jokios karinės patirties.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Lenkijos premjeras: Europos parama Ukrainai dabar svarbesnė nei bet kada anksčiau
17:50
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas šeštadienį pareiškė, kad Europos solidarumas su Ukraina dabar yra kaip niekada reikalingas.
Penktadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas Baltuosiuose rūmuose priėmė savo kolegą iš Ukrainos Volodymyrą Zelenskį.
Tačiau D.Trumpas pareiškė, kad būtų per anksti duoti Ukrainai raketų „Tomahawk“, ir pažymėjo, kad karas su Rusija tikriausiai galėtų būti užbaigtas ir be jų.
JAV prezidento nenoras perduoti raketų išaiškėjo praėjus dienai po to, kai jis ir Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas per pokalbį telefonu susitarė netrukus surengti naują savo susitikimą Vengrijos sostinėje.
Naujausi D.Trumpo komentarai dėl „Tomahawk“ neabejotinai nuvylė ukrainiečius. Pastarosiomis dienomis D.Trumpas neatmesdavo galimybės parduoti Kyjivui šių raketų, net V. Putinui įspėjus, kad toks žingsnis dar labiau padidintų įtampą tarp JAV ir Rusijos.
V.Zelenskis po penktadienio susitikimo taip pat kalbėjo, kad atėjo laikas ugnies nutraukimui ir deryboms. Jis tiesiogiai neatsakė į klausimą dėl to, kad D.Trumpas ragina Ukrainą atsisakyti savo teritorijų.
Skelbiama, kad po susitikimo Vašingtone Ukrainos prezidentas telefonu kalbėjosi su keliais Europos lyderiais, įskaitant D.Tuską.
„Po vakarykščių prezidento Zelenskio derybų Baltuosiuose rūmuose ir su Europos lyderiais vienas dalykas yra visiškai aiškus: Europos solidarumas su Ukraina prieš Rusijos agresiją šiandien yra svarbesnis nei bet kada anksčiau“, – socialiniame tinkle „X“ pareiškė Lenkijos premjeras.
Rusija sugalvojo būdą, kaip į karą su Ukraina įtraukti milijonus žmonių
17:30
Rusijos valdžia nori į karą su Ukraina įtraukti dar iki dviejų milijonų žmonių – tai Gynybos ministerijos mobilizacijos rezervas, kuris buvo sukurtas 2015 m. diktatoriaus Vladimiro Putino įsakymu. Šią savaitę Rusijos vyriausybė patvirtino įstatymo projektą, kuris leistų diktatoriui įtraukti rezervistus į karą su Ukraina nepaskelbiant karo padėties ir mobilizacijos.
Šiame įstatymo projekte „karas su Ukraina“ apibrėžiamas kaip „kovos su terorizmu operacijos, įskaitant užsienyje“.
Toks žingsnis leistų armijai įdarbinti iki dviejų milijonų žmonių daugiau, – šią savaitę sakė Rusijos Valstybės Dūmos gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas Aleksejus Žuravlevas.
„Mes dalyvaujame realiose ir gana didelio masto karinėse operacijose, bet karas oficialiai nepaskelbtas. Šie teisiniai niuansai riboja Gynybos ministerijos galimybes. Dabar tai buvo pašalinta“, – sakė A.Žuravlevas RTVI.
Parlamento narys paaiškino, kad tai yra žmonės, „kurie savanoriškai tarnavo armijoje, gaudami už tai atlyginimą, įvairias išmokas ir lengvatas, bet dabar yra rezervistai, taip pat gaunantys išmokas ir lengvatas“.
Parlamento narys paskelbė, kad dabar į armiją bus verbuojama daug daugiau rezervistų nei anksčiau.
Įstatymo projekte numatyta, kad rezervistai turės dalyvauti specialiuose stovyklose, kad atliktų įvairias su gynyba susijusias užduotis. Šių veiklų trukmė negali viršyti dviejų mėnesių iš eilės, praneša nepriklausoma Rusijos žiniasklaidos priemonė „The Moscow Times“.
Siekiant tai užtikrinti, bus padaryti atitinkami „Dėl karinės tarnybos ir tarnybos“ bei „Dėl karinės tarnybos statuso“ įstatymų pakeitimai.
Karinės užduotys, kuriose gali dalyvauti rezervistai, gali būti labai įvairios – įskaitant išvykimą į fronto liniją Ukrainoje.
Planuojamas Rusijos įstatymas taip pat buvo paaiškintas projekte „Mirtis medžiuose“, kuris padeda Rusijos piliečiams išvengti mobilizacijos, privalomosios karinės tarnybos ir padeda dezertyruoti.
Kaip projekto kūrėjas Grigorijus Sverdlinas sakė nepriklausomam leidiniui „Agenstvo“, ši iniciatyva atrodo kaip atsarginis planas tuo atveju, jei mobilizacija Rusijoje kada nors bus oficialiai nutraukta, bet karui su Ukraina vis dar reikės daug žmonių.
„Atrodo, kad jie tiesiog suteikia sau daugiau veiksmų laisvės“, – sako G.Sverdlinas.
Pirmoji mobilizacijos banga Rusijoje vyko 2022 m. rudenį. Diktatorius Vladimiras Putinas tuomet teigė, kad iš viso buvo mobilizuota beveik 320 000 žmonių. Nežinoma, kiek žmonių iš tiesų buvo mobilizuota.
2022 m. spalio pabaigoje tuometinis gynybos ministras Sergejus Šoigu paskelbė, kad mobilizacija baigėsi. Tačiau atitinkamas Putino įsakymas niekada nebuvo pasirašytas ir iki šiol nėra pasirašytas.
Pagal šiuo metu Rusijoje galiojančius įstatymus, mobilizacijos rezerve esantys Rusijos piliečiai gali būti įtraukiami į realias kovines operacijas tik mobilizacijos sąlygomis. Be to, tam reikalingos mobilizacijos komisijos, kurios nuo 2023 m. visiškai neveikia, pabrėžia žmogaus teisių aktyvistas Artem Kliga.
„Matome, kad valdžios institucijos stengiasi išvengti naujos mobilizacijos, todėl joms reikia kitos procedūros, kuri leistų joms pasinaudoti mobilizacijos rezervu“, – pažymi aktyvistas.
Mobilizacijos rezervą sudaro žmonės, kurie yra registruoti kaip turintys karinę specialybę arba yra pasirašę atitinkamą sutartį su Gynybos ministerija. Kasdieniame gyvenime šie žmonės dažniausiai nėra niekaip susiję su kariuomene.
Prireikus šie žmonės gali būti pakviesti į karo komisariatą ir išsiųsti į mokymus ar kitokio tipo stovyklas.
2015 m. diktatoriaus V.Putino pasirašytame dekrete numatyta, kad mobilizacijos rezervą sudarantys ir atitinkamą sutartį pasirašę žmonės iš pradžių pasirašo šią sutartį trejiems metams. Po to ši sutartis gali būti pratęsta.
Rezervistai kasmet renkasi karinėse stovyklose; jų darbdaviai privalo išlaikyti juos darbo vietose, bet už jų nebuvimą gauna kompensaciją iš valstybės.
TATENA: prasidėjo elektros linijų, kuriomis tiekiama elektra Zaporižios AE, remonto darbai
16:40
Jungtinių Tautų (JT) branduolinės priežiūros agentūra šeštadienį pareiškė, kad prasidėjo sugadintų elektros linijų, kuriomis tiekiama elektra Ukrainos Zaporižios atominei elektrinei, remonto darbai.
Nuo 2022-ųjų kovo Rusijos pajėgų okupuotas objektas rugsėjo 23-iąją dešimtą kartą neteko ryšio su energetine sistema – tai ilgiausias išorinio elektros tiekimo šiam objektui nebuvimas nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą.
Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi socialiniame tinkle „X“ pareiškė, kad „nustačius vietines paliaubų zonas, kad būtų galima tęsti darbus“, buvo pradėtas elektros linijų remontas už Zaporižios atominės elektrinės teritorijos.
TATENA nurodė, kad tiek Rusija, tiek Ukraina bendradarbiavo su agentūra, kad „sudėtingas remonto planas“ būtų įgyvendintas.
„Branduolinei saugai ir saugumui labai svarbu atkurti elektros energijos tiekimą už objekto ribų“, - sakoma TATENA išplatintame pranešime.
Tačiau TATENA nenurodė, kiek laiko užtruks remonto darbai. Anksčiau ji teigė, kad šiuos darbus reikia atlikti abiejose fronto linijos pusėse, už kelių kilometrų nuo atominės elektrinės.
Ukraina ir Rusija patvirtino, kad vyksta remonto darbai.
Anot R.Grossi, nuo rugsėjo 23-iosios didžiausią Europoje atominę elektrinę aprūpina atsarginiai dyzeliniai generatoriai.
Šalia Enerhodaro miesto prie Dnipro upės esanti atominė elektrinė yra netoli fronto linijos.
Šeši reaktoriai, kurie iki karo gamino apie penktadalį Ukrainos elektros, buvo uždaryti Maskvai perėmus kontrolę.
Tačiau elektrinei reikia elektros, kad būtų galima palaikyti aušinimo ir saugos sistemas, ir išvengti branduolinės nelaimės.
Po Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio išsakyto susirūpinimo Maskva spalio pradžioje tvirtino, kad padėtis Zaporižioje kontroliuojama.
Maskva ir Kyjivas ne kartą vienas kitą perspėjo, kad puolant objektą rizikuojama sukelti branduolinę katastrofą, ir kaltino vienas kitą dėl naujausio elektros tiekimo nutrūkimo.
