Karas Ukrainoje. „Vatinė“ Europos Parlamento narė Maskvoje pagrasino Zelenskiui: „Sulaužysiu jam kojas“

„Scanpix“/AP nuotr./Diana Șoșoacă

Į Ukrainą neįleidžiama Europos Parlamento narė iš Rumunijos Diana Șoșoacă pagrasino „sulaužyti kojas“ Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, jei jis bandys apsilankyti Rumunijos parlamente. Tokį pareiškimą ji padarė per vizitą Rusijoje, kur lankėsi „Tarptautinės asociacijos „Rusijos draugai“ susirinkime.

D.Șoșoacă savo „Facebook“ paskyroje paskelbė pranešimą žiniasklaidai, kuriame papasakojo apie šio renginio rezultatus. Ypač pateikiama keletas citatų iš jos kalbos.

„Jei jis drįs ateiti į mano parlamentą, aš sulaužysiu jam kojas! Tegul nedrįsta sakyti kalbos mano parlamente. Kodėl sakau „mano parlamente“? Nes Rumunijos Konstitucija sako, kad mes, parlamentarai, esame Rumunijos tautos atstovai, vieninteliai, kurie gali atstovauti Rumunijos tautos suverenitetui“, – pareiškė D.Șoșoacă, kai pasakojo apie tariamus etninių rumunų persekiojimus Ukrainoje.

Pranešime žiniasklaidai taip pat yra daugybė išpuolių prieš Ukrainos valstybę, kuri tariamai draudžia „daugiau nei milijonui rumunų Ukrainoje“ kalbėti rumunų kalba.

D.Șoșoacă yra kraštutinės dešinės politinio spektro atstovė. Politinį pripažinimą ji įgijo COVID-19 pandemijos metu, kai pasisakė prieš karantino priemones ir tapo viena iš antivakcinacijos judėjimo lyderių Rumunijoje.

2020 m. gruodį ji buvo išrinkta į Rumunijos Senatą pagal partijos „Alianţa pentru Unirea Românilor“ (AUR) sąrašą. Tačiau jau po dvejų metų ji tapo partijos „S.O.S. România“, kuri remiasi dešiniojo populizmo, euroskepticizmo ir nacionalizmo platforma, lyderė. 2024 m. liepą ji tapo Europos Parlamento nare.

D.Șoșoacă prieštarauja Rumunijos narystei Europos Sąjungoje ir skeptiškai vertina NATO, manydama, kad šios organizacijos veda Rumuniją į nepageidaujamus konfliktus.

Ji taip pat kalba apie „istorines teritorijas“, kurios, jos nuomone, priklausė Rumunijai ir turi būti grąžintos. 

D.Șoșoacă pozicija Ukrainos atžvilgiu apibūdinama kaip ryškiai antukrainietiška ir prorusiška. Ji teigė, kad Ukraina yra „dirbtinė“ valstybė, jos sienos nėra pripažintos, todėl Rumunija neturėtų remti Ukrainos pusės kare su Rusija.

2023 m. ji pateikė teisės aktą dėl Rumunijos ir Ukrainos susitarimo (1997 m. Geros kaimynystės ir bendradarbiavimo sutartis) denonsavimo ir dėl Ukrainos teritorijų, kurias ji laiko „istorinėmis rumunų teritorijomis“ (Šiaurės Bukovina, Herca, Budakas, Gyvačių sala), aneksijos .

2025 m. kovą Ukrainos saugumo tarnyba uždraudė jai atvykti į Ukrainą trejiems metams dėl jos prorusiškų pareiškimų ir abejonių dėl Ukrainos suvereniteto.

Narva tarp Estijos ir Rusijos / James Heintz / AP

Jei Vladimiras Putinas laimės Ukrainoje, Rusija neabejotinai įsiverš į Europą, o pirmoji auka bus Estija. Apie tai rašo „Newsweek“, remdamasis vokiečių politologu Carlo Masala.

Savo knygoje „Jei Rusija laimės: scenarijus“ jis aprašo įvykius, kurie nutiks po Rusijos pergalės Ukrainoje. Pergalę jis apibrėžia kaip situaciją, kai Rusija gaus visą Chersono, Zaporižios, Donecko ir Luhansko sričių teritoriją, neskaitant anksčiau užgrobto Krymo, o Ukraina savo ruožtu bus priversta teisiškai paskelbti savo karinį neutralitetą.

Tolimesnį įvykių vystymąsi, C.Masalos nuomone, lems akivaizdus Donaldo Trumpo nenoras ginti Europą Rusijos invazijos atveju, taip pat dabartinės Europos nesugebėjimas apsiginti savarankiškai.

Pirmasis Rusijos smūgis bus suduotas Estijai, okupuojant pagal Estijos mastus didelį pasienio miestą Narvą, kuriame gyvena daugiausia etniniai rusai. Formaliu įsiveržimo pateisinimu taps Maskvos įkvėpti miestiečių protestai prieš Estijos centrinės valdžios „priespaudą“.

Savo knygoje C.Masala modeliuoja Rusijos invaziją į Narvą, kuri prasidės 2028 m. kovo 27 d. ryte sprogimų griausmu ir greitu miesto užėmimu per kelias valandas. Tai bus padaryta padedant daliai vietos gyventojų, kuriuos rusai iš anksto apginkluotų.

Be Narvos, Rusija gali bandyti užimti strategiškai svarbią Estijos Hyjumos salą Baltijos jūroje. Tam rusams pakaks išlaipinti jūrų desantą, kurį parems iš anksto į salą turistų pavidalu išsiųsti diversantai. Tuo pačiu metu Rusijos Baltijos laivynas gali visiškai užblokuoti visą rytinę Baltijos jūros dalį.

C.Masalos nuomone, Kremlius savo veiksmus grįs tuo, kad kitos NATO šalys bandys išvengti visapusiško karo dėl to, kad tai atrodys kaip nedidelis pasienio incidentas. Politologas mato esminį skirtumą tarp Rusijos invazijos į Ukrainą ir hipotetinės agresijos prieš Estiją: Ukrainoje kalbama apie teritorijos užėmimą, o Estijos atveju – apie NATO ryžtingumo išbandymą.

„Nemanau, kad Putinas nori atkurti Sovietų Sąjungą, jis nori dominuoti visoje Europoje, bet tikrai politikoje ir Rytų Europoje“, – sakė C.Masala.

„Scanpix“/AP nuotr./Volodymyro Zelenskio ir Donaldo Trumpo susitikimas Baltuosiuose rūmuose

Per penktadienį vykusį susitikimą Baltuosiuose rūmuose JAV prezidentas Donaldas Trumpas paragino Ukrainos lyderį Volodymyrą Zelenskį priimti Rusijos sąlygas dėl karo nutraukimo, įspėdamas, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas, kaip jis teigė, „sunaikins“ Ukrainą, jei ji nesutiks. Apie tai praneša laikraštis „Financial Times“, remdamasis savo šaltiniais.

Pasak leidinio pašnekovų, šis susitikimas ne kartą peraugo į „rėkavimus“, kurių metu Trumpas „nuolat keikėsi“.

Jie pažymėjo, kad JAV prezidentas nenorėjo žiūrėti Ukrainos fronto linijos žemėlapių ir reikalavo, kad V.Zelenskis atiduotų V.Putinui visą Donbasą, taip pat ne kartą kartojo teiginius, kuriuos Rusijos diktatorius išsakė per jų pokalbį telefonu dieną prieš tai.

„Nors Ukraina galiausiai sugebėjo įtikinti Trumpą paremti dabartinės fronto linijos įšaldymą, šis įtemptas susitikimas, atrodo, atspindėjo Trumpo pozicijos dėl karo nepastovumą ir jo pasirengimą paremti maksimalistinius Putino reikalavimus“, – pabrėžė FT.

Susitikimo metu D.Trumpas pažodžiui pakartojo daugelį Rusijos diktatoriaus teiginių, nepaisant to, kad jie prieštaravo jo paties neseniai išsakytoms mintims apie Rusijos silpnumą.

Vienas iš Europos pareigūnų sakė, kad D.Trumpas V.Zelenskiui pasakė, jog Ukrainos prezidentas turi sudaryti sandėrį arba laukti sunaikinimo.

Pareigūnas pridūrė, kad D.Trumpas V.Zelenskiui pareiškė, jog jis pralaimės karą, ir įspėjo: „Jei [Putinas] norės, jis jus sunaikins“.

Kitas leidinio pašnekovas papasakojo, kad vienu momentu JAV lyderis į šalį numetė Ukrainos žemėlapį su mūšių pozicijomis.

Tuo pačiu metu trys kiti Europos pareigūnai patvirtino, kad didžiąją susitikimo dalį Trumpas skaitė pamokslus Zelenskiui, kartodamas Putino argumentus dėl konflikto ir ragindamas jį priimti Rusijos pasiūlymą.

Pasak vieno iš pareigūnų, Zelenskis po susitikimo buvo „labai neigiamai nusiteikęs“, ir pridūrė, kad Europos lyderiai „nebuvę optimistiški, bet žvelgė pragmatiškai ir planuoja tolesnius žingsnius“.

„Wikipedia“ nuotr./„Tomahawk“ raketa

Kremlius išsigando perspektyvos, kad JAV perduos Ukrainai „Tomahawk“ sparnuotąsias raketas. Apie tai „NBC News“ interviu pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Žinau, kad „Tomahawk“ yra labai jautri tema rusams. Jie bijo, kad Jungtinės Valstijos gali tiekti jas Ukrainai... Manau, kad Putinas bijo, kad Jungtinės Valstijos mums tieks „Tomahawk“, – sakė V.Zelenskis.

Atsakydamas į žurnalistės klausimą, ar jis nusivylęs, kad Donaldas Trumpas nesutiko perduoti šių raketų, Ukrainos prezidentas pabrėžė, kad, žinoma, norėtų gauti šį ginklą.

„Mes suprantame, kaip galime jas panaudoti. Mano nuomone, tai gali daryti spaudimą Rusijai ir paskatinti Putiną derėtis“, – atsakė V.Zelenskis.

Vladimiras Putinas ir Donaldas Trumpas / ANDREW CABALLERO-REYNOLDS / AFP

Vladimiras Putinas nebaigs karo prieš Ukrainą, kol negaus dalies jos teritorijos. Tokią nuomonę išsakė JAV prezidentas Donaldas Trumpas interviu „Fox News“.

„Na, jis norėjo kažką paimti. Tai yra, jie kariaudami jau nemažai pasiekė, jis laimėjo tam tikras teritorijas“, – pažymėjo JAV lyderis.

Jis taip pat pabrėžė, kad JAV negali atiduoti Ukrainai visų savo ginklų.

„Mes tiesiog negalime to padaryti. Aš buvau labai geras Zelenskiui ir Ukrainai. Bet jei mums nepakaks [ginklų], aš nenoriu kelti pavojaus JAV“, – sakė D.Trumpas.

Olafas Scholzas / AFP

Buvęs Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad yra „tvirtai įsitikinęs“, jog Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas planavo karą Ukrainoje ir kad puolimas nebuvo spontaniškas sprendimas. Jo interviu pasakytus žodžius cituoja n-tv.de.

„Saugumo politikos požiūriu šiam karui nebuvo jokio pagrindo. Tai grynas imperializmas“, – pabrėžė O.Scholzas.

Tuo metu dabartinis Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizitą į JAV pavadino „nerimą keliančiu signalu“. Pasak jo, Ukrainos ir JAV lyderių susitikimas vyko ne taip, kaip norėjo V.Zelenskis.

F.Merzas pabrėžė, jog stengsis, kad Ukrainai būtų suteikta „finansinė, politinė ir, žinoma, karinė“ parama.

„Kapituliacija negali būti variantas, nes priešingu atveju Rusija grasins ir kitoms Europos valstybėms“, – pridūrė politikas.

Volodymyras Zelenskis / Ukraine Presidency/Ukrainian Pre / ZUMAPRESS.com

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad yra pasirengęs prisijungti prie būsimo JAV ir Rusijos prezidentų Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimo Budapešte. Apie tai jis kalbėjo interviu „NBC News“.

Ukrainos lyderio nuomone, D.Trumpas turi daryti dar didesnį spaudimą V.Putinui, nei jis darė „Hamas“, siekdamas ugnies nutraukimo Gazoje.

„Putinas yra kažkas panašaus, bet stipresnis už „Hamas“, – sakė Zelenskis ir pabrėžė, kad karas Ukrainoje yra didesnio masto nei Artimuosiuose Rytuose, o Rusijos armija yra antra pagal dydį pasaulyje, todėl, jo nuomone, reikia didesnio spaudimo.

Jis taip pat pakomentavo galimą JAV ir Rusijos prezidentų susitikimą Vengrijos sostinėje Budapešte.

„Jei mes tikrai norime teisingos ir ilgalaikės taikos, mums reikia abiejų šios tragedijos pusių. Kaip gali būti kokie nors susitarimai be mūsų?“ – pažymėjo Ukrainos prezidentas.

Į žurnalistės klausimą, ar jis atkakliai sieks kelionės į Budapeštą, V.Zelenskis atsakė, kad D.Trumpui pasakė: „Aš pasiruošęs.“

Be to, Ukrainos prezidentas papasakojo, ar jis pasirengęs atsisakyti tam tikros teritorijos, kad būtų užbaigta karas: „Jei norime sustabdyti šį karą ir skubiai diplomatinėmis priemonėmis pereiti prie taikos derybų, turime likti ten, kur esame, o ne duoti Putinui kažką papildomai.“

Jis pridūrė, kad taikos derybos turi vykti ramiai – „ne po raketomis, ne po dronais“. Į klausimą, ar D.Trumpas gali užbaigti karą Ukrainoje, V.Zelenskis atsakė: „Taip, Dieve, palaimink.“

„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Putinas

Tuo metu, kai Vakarų analitikai nesitiki nieko konkretaus iš žadamo Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimo Budapešte, Rusijos propaganda jau švenčia diplomatinę pergalę ir beveik JAV perėjimą į Rusijos pusę. Apie tai rašo Prancūzijos laikraštis „Le Monde“.

Labiausiai akivaizdus Rusijos optimizmo pasireiškimas buvo Maskvos vertybinių popierių biržos indeksų kilimas 5 proc. iš karto po V.Putino ir D.Trumpo pokalbio telefonu šią savaitę. Rusijos informacinėje erdvėje taip pat prasidėjo pasitenkinimo savimi šventė.

„Atrodo, kad yra [karo Ukrainoje] sureguliavimo planas, kuris jau buvo pristatytas Aliaskoje ir kuriam nustatyti tikslūs parametrai“, – komentare „Le Monde“ teigė Fiodoras Lukjanovas, kurį prancūzų laikraštis pavadino „mėgstamiausiu Kremliaus politologu“.

Rusijos pareigūnai iš esmės pritaria šiai nuomonei, kalbėdami apie tam tikrus „konfidencialius“ D.Trumpo ir V.Putino susitarimus dėl konflikto Ukrainoje sprendimo, tariamai pasiektus rugpjūčio susitikimo metu. Rusijos propagandos žargonu šie paslaptingi susitarimai vadinami „Ankoridžo dvasia“ arba „teigiamais Aliaskos aspektais“. 

Tačiau „Le Monde“ pažymi, kad viršūnių susitikimas Aliaskoje akivaizdžiai buvo nesėkmingas: jis baigėsi anksčiau laiko, planuoti pietūs buvo atšaukti, derybos dėl svarbių ekonominių sutarčių, numatytų vėliau tą pačią dieną, neįvyko. Be to, po to nebuvo imtasi jokių žingsnių taikos derybų tarp Kyjivo ir Maskvos linkme.

„Kitaip tariant, tai buvo fiasko – išskyrus Rusijos nacionalinį naratyvą, kuris tai vaizdavo kaip sėkmę, tvirtinant, kad Putinas sugebėjo primesti Trumpui savo reikalavimus dėl karo pabaigos, konkrečiai – Ukrainos kapituliacijos“, – rašo „Le Monde“.

Po šio tariamo triumfo Aliaskoje Rusijos propaganda jau tikisi, kad Budapešte bus sudaryti kokie nors toli siekiantys susitarimai tarp JAV ir Rusijos. Kremliaus diplomatijos patarėjas Jurijus Ušakovas jau apibūdina būsimą viršūnių susitikimą kaip „didžiųjų valstybių susitikimą“, kuriame pagrindinis dėmesys bus sutelktas ne į taikos pasiekimą Ukrainoje, o į „didžiules ekonominio bendradarbiavimo tarp Rusijos Federacijos ir JAV perspektyvas“.

Rusų atsiribojimą nuo realybės šiame kontekste iliustruoja pasiūlymas, kurį išsakė Kremliaus ekonomikos patarėjas Kirilas Dmitrijevas. Socialiniame tinkle „X“ jis pasiūlė Elonui Muskui panaudoti jo įmonę „Boring Company“, kuri specializuojasi tunelių statyboje, kad išgręžtų milžinišką tunelį nuo Aliaskos iki Čiukotkos.

Šio tunelio, kurio ilgis viršytų 100 kilometrų, preliminari kaina būtų daugiau nei 65 milijardai dolerių. Teoriškai „Boring Company“ technologijos gali sumažinti išlaidas iki 8 milijardų dolerių. Tačiau vis tiek lieka klausimas: kas ir ką vežtų šiuo tuneliu, kuris sujungtų dvi milžiniškas negyvenamas dykumas atokiuose dviejų valstybių pakraščiuose.

15min koliažas/Vladimiras Putinas

Ketvirtus metus trunkančio plataus masto karo su Ukraina metu Rusijoje matomi visi sparčiai stiprėjančios ekonominės krizės požymiai. Ir net jei karas baigsis, situacija nepagerės. Apie tai rašo Rusijos opozicinis projektas „Možem objasnit“ („Galime paaiškinti“).

Konstatuojama, kad oficiali ekonomikos statistika Rusijoje labai skiriasi nuo realybės. Tai gerai matyti infliacijos pavyzdžiu. Nuo karo pradžios daugumos prekių kainos Maskvos prekybos centruose, žurnalistų skaičiavimais, išaugo 60–65 proc., o kai kurių prekių – dvigubai. Tuo pačiu metu visiškai įsivyravo vadinamoji „šrinkfliacija“ – gamintojai nepastebimai mažina pakuočių ir butelių tūrį, kad nereikėtų didinti kainų arba jos didėtų ne taip smarkiai. 

Naujas krizės pasireiškimas Rusijoje – degalų trūkumas, kurį sukėlė Ukrainos smūgiai Rusijos naftos perdirbimo gamykloms. „Energijos supervalstybė“ dabar negali aprūpinti degalais net vidaus rinkos. 

„Rusijos ekonomika apskritai neturi gerų išeičių. Rusija pati save įstūmė į bėdą. Ir net jei karas staiga rytoj baigtųsi, padėtis nepagerėtų. Manote, kad Rusija iš karto pradės eksportuoti naftą ir dujas į Europą? Ne, traukinys jau išvyko – jį užgrobė Trumpas“, – situaciją komentavo ekonomikos mokslų daktaras Igoris Lipšicas.

Aiški iliustracija, kaip iš tikrųjų klostosi reikalai Rusijos ekonomikoje, tapo piniginių išmokų savanoriams, sudariusiems sutartis dalyvauti kare prieš Ukrainą, mažinimo banga. Nuo 2023 m. dosnios piniginės išmokos Rusijoje tapo pagrindine priemone „patrankų mėsos“ verbavimui į frontą, o regionai tarpusavyje varžėsi dėl surinktų kontraktininkų skaičiaus, todėl nuolat didino išmokų dydį.

Tačiau dabar procesas pasikeitė. Analitinė grupė „Conflict Intelligence Team“ atkreipė dėmesį, kad per pastarąsias savaites kai kuriuose Rusijos regionuose išmokų savanoriams dydis, atvirkščiai, pradėjo mažėti dėl pinigų trūkumo biudžetuose. Tokį sprendimą priėmė net turtingo Sankt Peterburgo valdžia. Be to, tai daroma tyliai, nekeliant triukšmo.

AFP/ „Scanpix“/Volodymyras Zelenskis

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį, grįžęs iš kelionės į Jungtines Valstijas, kur jam nepavyko užsitikrinti tolimojo nuotolio raketų „Tomahawk“ perdavimo, ragino nesitaikstyti su Rusija. 

V.Zelenskis atvyko į Vašingtoną, kad dar kartą paprašytų JAV „Tomahawk“ raketų, tikėdamasis pasinaudoti didėjančiu JAV prezidento Donaldo Trumpo nusivylimu Rusijos vadovu Vladimiru Putinu po to, kai jų derybos Aliaskoje nedavė jokių reikšmingų rezultatų. 

Tačiau ukrainiečių lyderis liko tuščiomis rankomis, D.Trumpui tikintis naujo diplomatinio proveržio po sėkmingo taikos susitarimo Gazos Ruože. 

„Ukraina niekada neskirs teroristams jokių atlygių už jų nusikaltimus ir ir mes tikimės, kad mūsų partneriai laikysis šios pozicijos“, – socialiniuose tinkluose grįžęs iš Vašingtono parašė V.Zelenskis.

Jis paragino Europos ir Amerikos sąjungininkus imtis „ryžtingų žingsnių“.

Po ilgo ketvirtadienį įvykusio pokalbio su V.Putinu, per kurį susitarė susitikti su juo Budapešte, D.rumpas atrodė daug optimistiškiau nusiteikęs dėl susitarimo perspektyvų.

Po penktadienio susitikimo Baltuosiuose rūmuose su V.Zelenskiu D.Trumpas socialiniame tinkle „Truth Social“ parašė, kad susitikimas buvo „labai įdomus ir šiltas, bet aš jam pasakiau, kaip ir primygtinai pasiūliau prezidentui Putinui, kad atėjo laikas sustabdyti žudynes ir sudaryti SUSITARIMĄ!“

Tuo metu Maskva pastarosiomis savaitėmis suintensyvino išpuolius prieš Ukrainos civilinę infrastruktūrą, artėjant žiemos šalčiams palikdama tūkstančius žmonių be šildymo ir elektros. 

 „Vien šią savaitę Rusija paleido į Ukrainą daugiau kaip 3270 atakos dronų, 1 370 valdomų aviacijos bombų ir beveik 50 įvairių tipų raketų“, – vardijo V.Zelenskis.

Ukrainos rytuose sekmadienį žuvo du žmonės ir daugiau nei dešimt buvo sužeista, neseniai pranešė Kyjivas. 

Atsakydama Ukraina suintensyvino smūgius Rusijos vakarinėms pasienio sritims, taip pat jos naftos ir dujų įrenginiams. 

Šį savaitgalį dvejose Rusijos srityse, esančiose daugiau nei 1,5 tūkst. km nuo fronto linijos, buvo apgadintos chemijos ir dujų gamyklos, pranešė vietos gubernatoriai.

Rusijos kariuomenė sekmadienį paskelbė užėmusi du kaimus Donecko ir Zaporižios srityse  pamažu stumdamasi į priekį Rytų Ukrainoje. 

Abi pusės teigė, kad per naktį perėmė dešimtis viena prieš kitą paleistų dronų.