Svarbiausios naujienos
- „Jis paranojiškas“: Putinas bijos skristi į Vengriją susitikti su Trumpu, sako parlamentaras
- Analitikų baimės ir prognozės: kas iš tiesų vyksta tarp Trumpo ir Putino
- Prabilo „Flamingo“ raketos kūrėjas: Maskvą saugo 3 oro gynybos žiedai
- Varšuva tarsi juokais perspėja: kažin, ar Putinas norėtų skristi per Lenkiją
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Prabilo „Flamingo“ raketos kūrėjas: Maskvą saugo 3 oro gynybos žiedai
13:53
„Jei skrisite žemai – žemiau 40 metrų – jūsų neaptiks jokie radarai“, – sako ukrainietiškos raketos-reaktyvinio drono „Flamingo“ kūrėjas. Gynybos technologijų kompanijos „Fire Point“ bendrasavininkis ir vyriausiasis konstruktorius Denysas Štilermanas interviu radijui „Radio NV“ papasakojo apie tolimojo nuotolio bepiločių orlaivių ir raketos „Flamingo“ kūrimą ir naudojimą.
Paklaustas, ar „Flamingo“ teoriškai pasiekia svarbius Rusijos centrus, jis atsakė:
„Taip. Čia reikia suprasti: jei sugebėsite išvengti vietovės ir turėsite tinkamus orlaivio (valdymo) gebėjimus, jei skrisite žemai – žemiau 40 metrų – jūsų neaptiks jokie radarai. Saugiai nuskrisite į bet kurį Rusijos Federacijos miestą, galbūt išskyrus Maskvą ir Sankt Peterburgą“, – sakė „Flamingo“ kūrėjas.
Ar ten veikia stipri priešlėktuvinės gynybos sistema? – paklausė žurnalistas.
„Taip, labai stipri. Ir ji yra ešeloninė: trys Maskvos oro gynybos žiedai. Jie naudoja ne tik radarus, bet ir mikrofonus, kurie įrengti ant mobiliojo ryšio bokštų, labai, labai daug kitų sprendimų. Tačiau Rusija yra labai didelė šalis ir tai yra labai silpna jų vieta. Jei turite tolimojo nuotolio priemonių, jos labai lengvai pasieks kokį nors miestą“, – sakė raketos kūrėjas.
Paklaustas, ar „Flamingo“ gali būti numuštas Rusijos oro gynybos sistemų, pavyzdžiui, „Pancyr“, raketos kūrėjas sakė:
„Negaliu to komentuoti, bet sakau jums: jei pasirinksite tam tikrą aukštį... Jei skrisime tiesiai virš „Pancyr“, žinoma, būsime numušti, jis sugebės sureaguoti. Jei tas „Pancyr“ stovi už kilometro ar dviejų, nieko neatsitiks, jei skrisime tam tikrame aukštyje.“
7 raketos per dieną
Pasak jo, kompanija gali pagaminti iki 7 raketų-dronų per dieną.
„Dabar galime drąsiai sakyti, kad per dieną galime pagaminti iki septynių produktų. Jei bus tinkamas finansavimas ir jei kariškiai manys, kad jiems reikia šios raketos-drono, pagaminsime bet kokį jų skaičių“, – tvirtino jis.
Zelenskio ir Trumpo įtemptas susitikimas paskatino Europą imtis veiksmų: FT atskleidžia detales
00:06
Europos vyriausybės skuba pasiekti susitarimą dėl įšaldyto Rusijos turto panaudojimo, praneša „Financial Times“.
Pažymima, kad darbas suintensyvėjo po derybų tarp Ukrainos ir JAV, vykusių penktadienį, spalio 17 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Vašingtone patyrė spaudimą iš JAV prezidento Donaldo Trumpo priimti Vladimiro Putino reikalavimus, kad karas būtų užbaigtas.
„Matome prezidento Trumpo pastangas atnešti taiką Ukrainai – ir visos šios pastangos sveikintinos, tačiau nematome, kad Rusija siektų taikos. Svarstome, ką dar galėtume padaryti“, – aiškino ES vyriausioji diplomatė Kaja Kallas.
Leidinys primena, kad per jų susitikimą penktadienį Trumpas perspėjo Zelenskį, jog Putinas grasino „sunaikinti“ Ukrainą, jei ši nesutiks su jo sąlygomis. JAV prezidentas tvirtino, kad taikos susitarimas bus pasiektas, kai jis susitiks su Rusijos diktatoriumi Budapešte.
Europos lyderių viršūnių susitikimas numatytas Briuselyje ketvirtadienį, spalio 23 d. Tikėtina, kad jame dalyvaus ir Ukrainos prezidentas. Kaip rašo autoriai, politikai bandys susitarti dėl įšaldyto Rusijos turto panaudojimo, siekiant suteikti Ukrainai 140 mlrd. eurų paskolą, kuri, pagal Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo pasiūlymą, turėtų būti skirta tik Kyjivo ginklavimui.
Spalio 20 d. Liuksemburge vykusiame susitikime ES užsienio reikalų ministrai išreiškė paramą Ukrainai. Jie pareiškė, kad blokas turi susitarti dėl Rusijos turto panaudojimo ir naujų sankcijų įvedimo Maskvai. Nyderlandų užsienio reikalų ministras Davidas van Weelas sakė:
„ES turėtų suteikti Ukrainai stiprią pradžią teikdama karinę pagalbą ir svarstydama finansinio turto panaudojimo galimybę, kad suteiktų jai tam tikrą finansinį palengvėjimą ir geresnes derybines pozicijas.“
ES pareigūnai įsitikinę, kad artėjančiame viršūnių susitikime Europos Komisija gaus leidimą pateikti pasiūlymą dėl paskolos dalimis, kuri būtų skirta Ukrainos ginkluotei įsigyti. Pasak Prancūzijos užsienio reikalų ministro Jean-Noël'io Barrot, šis finansavimas „leis Ukrainai gintis bent trejus metus“.
Įdomu tai, kad prorusiškas Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas nedalyvaus susitikimo atidaryme. Leidinys rašo, kad tai leis likusiems 26 lyderiams potencialiai pasiekti susitarimą be jo.
Penktadienį vadinamųjų „norinčiųjų koalicijos“ Vakarų lyderiai taip pat surengs pokalbį telefonu su Zelenskiu dėl papildomos karinės paramos.
Didžioji dalis Rusijos įšaldyto turto saugoma Belgijoje, Euroclear centriniame depozitoriume. Šalis neketina sutikti su jų panaudojimu, nebent gaus garantijas, kad kitos ES valstybės narės padengs išlaidas, jei Maskvos teisiniai ieškiniai būtų sėkmingi.
Akivaizdu, kad Kremlius taip pat nepritaria šiai idėjai. Jis vadina tai „neteisėtu Rusijos turto užgrobimu – paprasčiau tariant, vagyste“.
Europos Sąjunga vis dar nesusitaria dėl naujo sankcijų Rusijai paketo. Šiame etape numatytas draudimas nuo sausio mėnesio pirkti rusiškas suskystintas gamtines dujas.
Slovakija tam priešinasi, siekdama papildomų nuolaidų. Pažymima, kad ES šalys yra sutarusios iki 2028 metų visiškai nutraukti rusiškų dujų tiekimą į Europą (išskyrus Slovakiją ir Vengriją).
Analitikų baimės ir prognozės: kas iš tiesų vyksta tarp Trumpo ir Putino
23:17
Galimas JAV ir Rusijos prezidentų susitikimas Budapešte vėl sukėlė sąmyšį. Ar Budapešte pasikartos Aliaskos scenarijus, ar Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas iš viso atvyks į Vengrijos sostinę? Eilę panašių klausimų iškėlė „Postimees“ analitikas Andresas Herkelis, kuris apžvelgia, ką apie šį susitikimą kalba užsienio ekspertai ir kokias baimes jis kelia.
15min prenumeratoriams – analitiko žvilgsnis į galimą Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimą bei ko galima tikėtis po JAV ir Rusijos lyderių pokalbių.
*****
Svarbiausias dalykas, kurį Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis iškėlė susitikimo su su JAV prezidentu D.Trumpu metu, tikriausiai yra „teritorinis klausimas“.
Iš V.Zelenskio pareiškimų galima daryti išvadą, kad dar kartą į darbotvarkę įtrauktas tam tikras „teritorijų mainų“ arba susitarimo klausimas.
Trys išvados: kas iš tiesų vyksta su Rusijos ekonomika
22:50
Dėl karo Rusijos ekonomika patiria didelių sunkumų. Tačiau kas iš tiesų vyksta Rusijoje? Suomijos banko ekonomistė Heli Simola apibendrino Kremliaus sudarytą preliminarų biudžeto planą 2026-2028 m. ir paskelbė išvadas.
„Naujasis biudžetas rodo, kad karo pabaiga yra tikėtina arba bent jau tikimasi jo pabaigos“, – sako H.Simola.
Išanalizavusi Kremliaus pateikiamus duomenis, ekonomistė padarė tris išvadas, ko iš Rusijos ekonomikos tikėtis artimiausiu metu.
„Jis paranojiškas“: Putinas bijos skristi į Vengriją susitikti su Trumpu, sako parlamentaras
21:34
Pasaulis, o ypač Ukraina, dabar laukia galimo JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimo. Ar toks susitikimas išvis įvyks, kam jis reikalingas ir kodėl pasirinktas Budapeštas kelia įtampą? Apie tai UNIAN kalbėjosi su „Tautos tarno“ partijos nariu ir Aukščiausiosios Rados Užsienio politikos bei tarpparlamentinio bendradarbiavimo komiteto pirmininku Oleksandru Merežko.
– Trumpas ir Putinas sutarė ruoštis galimam susitikimui Budapešte. Rusijoje ši žinia netgi paskatino kalbas apie karo pabaigą per slaptus susitarimus. Kada toks susitikimas galėtų įvykti ir kokią įtaką jis turėtų Ukrainai?
– Abejoju, ar toks susitikimas apskritai įvyks. Manau, kad dabar tikimybė – 50 prie 50. Jo rengimas Budapešte jau yra didelė klaida, nes visas pasaulis, ypač Ukraina, žodį „Budapeštas“ sieja su Budapešto memorandumu. Tai būtų tas pats, kaip žodis „Miunchenas“ asocijuojasi su 1938 m. Miuncheno sąmokslu.
Tai gali būti rinkiminis Orbano triukas. Jis supranta, kad gali pralaimėti rinkimus, todėl jam reikia sukurti taikos kūrėjo iliuziją. Tai labai ciniška politika.
Neaišku, iš kur apskritai kilo ši idėja, nes, jei neklystu, Trumpo atstovas teigė, kad klausimą uždavė kažkokios žurnalistės motina. Taigi, kieno tai buvo idėja, lieka paslaptis – ir labai nesėkminga.
Yra aiškus principas, kurio laikėsi ankstesnė administracija, ir norėčiau, kad Trumpas jo laikytųsi: nieko apie Ukrainą be Ukrainos. Jei vyksta viršūnių susitikimas ir jame kalbama ar priimami sprendimai dėl Ukrainos, bent jau turėtų būti pakviestas Ukrainos prezidentas. Nes sprendimai už nugaros primena Miuncheno susitarimą.
Taip pat svarbu pakviesti Europos lyderius. Jie turi teisę dalyvauti, nes padeda tiek pat, kiek ir JAV. Tai ir Europos saugumo klausimas.
Kalbant apie Budapeštą – sunku įsivaizduoti, kad Putinas ten skristų. Jis yra karo nusikaltėlis ir teroristas. Jį bei jo lėktuvą galėtų sulaikyti – tam yra visos teisinės prielaidos, pavyzdžiui, Tarptautinio Baudžiamojo Teismo arešto orderis.
Įsivaizduokite, Putino lėktuvas skrenda per šalies, kuri yra Romos statuto šalis, oro erdvę – jis turėtų būti sulaikytas.
Atvirai kalbant, manau, Putinas bijos skristi į Vengriją, nes jis paranojiškas, bijo pasikėsinimų, bijo skristi per Europos oro erdvę. Jis bijo, nes Vengrija, nepaisant visko, vis tiek yra Europos demokratija.
Diktatorius gali skristi į totalitarinę šalį, tokią kaip Kinija ar Šiaurės Korėja, ir nesibaiminti. Jis gali skristi į JAV karinę bazę, nes žino, kad amerikiečiai garantuos jo saugumą. Bet į Budapeštą – vargu.
Be to, viskas nėra taip paprasta – pirmiausia turi susitikti valstybės sekretorius Rubio ir Lavrovas. Manau, Trumpas nenori pakartoti Aliaskos fiasko. Jei po Rubio ir Lavrovo susitikimo Trumpas nebus tikras, kad Putinas pasiruošęs rimtoms deryboms, jis gali atšaukti viršūnių susitikimą, nes nenori dar kartą apsijuokti. O Putinas, mano manymu, tam vis tiek nėra pasiruošęs.
– Zelenskis jau pareiškė, kad Ukraina pasirengusi prisijungti prie Trumpo ir Putino derybų Budapešte, jei bus pakviesta. Tuo pat metu jis pažymėjo, kad tai nėra geriausia vieta dėl istorinių ir politinių priežasčių. Ar tai rizikinga vieta mums (ukrainiečiams, – red. past.), turint omenyje Vengrijos dviprasmišką požiūrį į Ukrainą?
– Prezidentas teisingai pasakė, kad yra pasirengęs dalyvauti. Tai atitinka principą „nieko apie Ukrainą be Ukrainos“. Tai teisinga pozicija – ką tai reiškia, ar ketinate spręsti mūsų likimą be mūsų? Ir dar valstybėje, kurios vadovas palaiko Putiną. Tai atrodo labai blogai – ir visi tai supranta.
Todėl prezidentas teisingai parodė, ką Trumpas turėtų padaryti. Jei toks susitikimas įvyks, jame turi dalyvauti Ukraina, taip pat mūsų Europos sąjungininkai – bent jau Didžioji Britanija, Vokietija ir Prancūzija. Be to, Ukraina turi turėti įtakos sprendžiant, kur toks susitikimas bus surengtas.
– Zelenskis taip pat pastebėjo, kad Ukraina ir jos sąjungininkai priartėjo prie galimo karo su Rusija pabaigos, daugiausia dėl Trumpo pastangų. Tai nereiškia, kad karas būtinai baigsis, bet, anot jo, Trumpas „pasiekė daug Artimuosiuose Rytuose ir dabar, ant šios bangos, nori užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą“.
– Karas Ukrainoje gali baigtis tik tada, kai Putinas nebebus valdžioje. Kol jis valdžioje, jis nenori karo pabaigos – jis maniakiškai siekia sunaikinti Ukrainą. Jam tai yra politinio ir, galbūt, fizinio išlikimo klausimas.
Vienintelis būdas sustabdyti karą – nepaprastas spaudimas Putinui, kai jis nebeturės kito pasirinkimo. Daug kas priklauso nuo JAV, bet svarbiausia – politinė valia ir noras veikti. Trumpas tai žadėjo. Jei pažadėjai – reikia būti nuosekliam.
Trumpas gali priartinti taiką, bet jam reikia būti nuosekliam ir vykdyti pažadus.
– Bet apskritai, ar jo ambicijos gali būti mums naudingos?
Politikas turi būti ambicingas, bet ir nuosaikus. Jis save mato taikdariu, sako, kad sustabdė aštuonis karus – nors tai abejotina.
Didelis ir senas Artimųjų Rytų konfliktas vis dar neturi sprendimo. Trumpas mano, kad jį rado, bet situacija ten išlieka trapi.
Mums svarbu, kad šis konfliktas anksčiau nukreipdavo dėmesį nuo Ukrainos, o Rusija tuo naudojosi. Tad taika Artimuosiuose Rytuose atveria galimybę Ukrainai – Trumpas galės susitelkti į Rusijos agresijos prieš Ukrainą sprendimą. Tai mums naudinga.
Tikėkimės. Galbūt Trumpui reikia dar kartą nusivilti idėja, kad su Putinu galima susitarti. Gal ši Budapešto idėja – paskutinė Putino galimybė.
Zelenskiui nuo pat pradžių buvo aišku, kad su Putinu susitarti neįmanoma. Visa ankstesnė istorija tai parodė.
Trumpui tai dar neakivaizdu. Gal jam reikia kelis kartus įsitikinti pačiam, kad suprastų. Bet vis dar yra vilties, kad galiausiai jis atsidurs teisingoje istorijos pusėje.
Negalima nuvertinti ir pačios Amerikos – apklausos rodo, kad dauguma tiek demokratų, tiek respublikonų palaiko Ukrainą. Kongrese – tas pats. Tai JAV nacionalinio saugumo klausimas. Jie supranta, kad Putinas kariauja prieš JAV, nes siekia su Kinija sugriauti pasaulio tvarką, paremtą Amerikos lyderyste.
Ukraina tėra vienas šio karo prieš Vakarus elementas. Ir demokratų, ir respublikonų dauguma tai supranta. Taigi padėtis nėra tokia jau bloga mums.
Galbūt dabar turime labiau pasikliauti europiečiais, nes jie tiesiogiai jaučia Rusijos keliamą grėsmę. Taip jau buvo istorijoje – tiek Pirmajame, tiek Antrajame pasauliniame kare JAV ilgai laikėsi neutralumo, bet galiausiai turėjo įsikišti ir nubausti agresorių.
„Jie vis dar gali laimėti“: Trumpas pateikė drąsų pareiškimą apie karą Ukrainoje
20:33
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Ukraina vis dar gali laimėti karą, nors tai ir mažai tikėtina. Jis tai pasakė per dvišalius pietus su Australijos ministru pirmininku Anthony Albanese.
Žurnalistė paklausė Amerikos lyderio, ar jis vis dar tiki, kad Ukraina laimės karą ir atgaus savo teritorijas. Ji priminė, kad Trumpas apie tai kalbėjo dar prieš savo pokalbį su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu spalio 16 dieną.
„Jie vis dar gali laimėti. Aš sakiau, kad jie gali laimėti bet ką. Karas – labai keistas dalykas. Nemanau, kad jie laimės, bet gali. Aš niekada nesakiau, kad jie laimės. Aš sakiau, kad jie gali laimėti“, – atsakė JAV prezidentas.
Trumpas pridūrė, kad Putinas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nekenčia vienas kito. Pasak jo, tai apsunkina situaciją.
Be to, JAV prezidentas teigė, kad per paskutinį pokalbį su Putinu paprašė Kremliaus vadovo nustoti atakuoti civilius Ukrainoje. Tačiau jis neatskleidė, ką Putinas į tai atsakė.
Atsakydamas į klausimą, ar su Putinu apskritai buvo aptarti Rusijos smūgiai civiliams Ukrainos teritorijoje, Trumpas sakė: „Taip. Bet dauguma žuvusiųjų buvo kariai.“
Trumpas taip pat pareiškė, kad Jungtinės Valstijos turi ginklų, apie kuriuos žmonės net nežino, tačiau jokių detalių nepateikė.
Anksčiau JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigė, kad Ukraina ir Rusija turėtų sustoti ties dabartinėmis fronto linijomis. Jis pabrėžė, kad niekada nėra kalbėjęs su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu apie Donbaso atidavimą Rusijai.
Pasak Trumpo, Donbasas turėtų likti padalintas tarp Ukrainos ir Rusijos, o Kyjivas ir Maskva, jo manymu, galės susitarti vėliau.
Kaja Kallas: ES valstybės narės plačiai palaiko paskolą Ukrainai iš įšaldyto Rusijos turto
19:36
Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė Kaja Kallas pirmadienį pareiškė, kad valstybės narės „plačiai pritarė“ naujai 140 mlrd. eurų paskolai Ukrainai, finansuojamai iš įšaldyto Rusijos centrinio banko turto.
Europos Komisija (EK) pateikė „reparacinės paskolos“ planą, skirtą toliau finansuoti Kyjivą, ir siekia įtikinti pasirašyti susitarimą Belgiją, kurioje laikoma didžioji dalis įšaldyto Rusijos turto.
„Šiandien buvo pareikšta tvirta parama šiam klausimui spręsti, ir labai svarbu, kad pasiektume pažangą sprendžiant teisinius ir fiskalinius klausimus", – po bloko užsienio reikalų ministrų susitikimo sakė K. Kallas.
WP: susitikime su Zelenskiu Trumpas be perstojo skundėsi vienu dalyku
18:48
Spalio 17 d. Baltuosiuose rūmuose įvykęs JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimas vyko chaoso atmosferoje.
Apie tai spalio 20 d. pasakoja JAV leidinys „The Washington Post“ (WP), remdamasis savo šaltiniais tarp diplomatų.
Pasak vieno iš jų, Europos šalies atstovo, susitikimą galima apibūdinti kaip „chaosą“: D.Trumpas nesustodamas „skundėsi dėl to, kad negavo Nobelio taikos premijos“.
Kitų šaltinių teigimu, prezidentas D.Trumpas atmetė Ukrainos delegacijos atsineštus fronto žemėlapius ir paragino oficialųjį Kyjivą „atiduoti visą Donbasą Rusijai, kad būtų sudarytas susitarimas“.
WP šaltinis teigė, kad JAV prezidentas išklausė Ukrainos delegacijos paaiškinimus, bet į juos nereagavo.
Plačiau skaitykite ČIA.
Lavrovas ir Rubio pašnekėjo apie būsimą Trumpo ir Putino susitikimą
18:29
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pirmadienį aptarė pasiruošimą Rusijos ir Jungtinių Valstijų prezidentų, Vladimiro Putino ir Donaldo Trumpo, susitikimui, pranešė Maskva.
Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškime teigė, kad surengė „konstruktyvią diskusiją apie galimus konkrečius žingsnius“, susijusius su susitikimu.
Macronas: Trumpo ir Putino derybose turi dalyvauti Ukraina ir Europa
18:28
Prancūzijos lyderis Emmanuelis Macronas pirmadienį sveikino planuojamą JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino susitikimą, tačiau sakė, kad jame turėtų dalyvauti tiek Ukraina, tiek Europa.
„Nuo tos akimirkos, kai jie aptars Ukrainos likimą, ukrainiečiai turėtų sėsti prie derybų stalo. Nuo tos akimirkos, kai jie aptars, kas daro įtaką europiečių saugumui, europiečiai turėtų sėsti prie derybų stalo“, – sakė jis žurnalistams po pietinių Europos Sąjungos (ES) valstybių lyderių viršūnių susitikimo Slovėnijoje.
FT: po Trumpo akibrokšto Europos lyderiai skuba paremti Zelenskį ir tariasi dėl 140 milijardų
17:53
Europos vyriausybės suskubo ginti Volodymyrą Zelenskį po to, kai Donaldas Trumpas ėmė spausti Ukrainos vadovą priimti Vladimiro Putino reikalavimus nutraukti karą.
Apie tai rašo laikraštis „Financial Times“ (FT).
„Mes matome prezidento D.Trumpo pastangas užtikrinti taiką Ukrainoje, visos šios pastangos yra sveikintinos, tačiau nematome, kad Rusija norėtų taikos. Svarstome, ką dar galime padaryti“, – pirmadienį, spalio 20 d., sakė ES diplomatijos vadovė Kaja Kallas.
Anksčiau laikraštis „Financial Times“ pranešė, kad spalio 17 d. Baltuosiuose rūmuose įvykęs V.Zelenskio ir D.Trumpo susitikimas buvo įtemptas. Ukrainos vadovas bandė pateikti kontrargumentų maksimalistiniams V.Putino reikalavimams, tarp kurių buvo ir teritorinės nuolaidos.
Tačiau D.Trumpas perspėjo V.Zelenskį, kad V.Putinas grasino „sunaikinti“ Ukrainą, jei ji nesutiks su jo reikalavimais, ir primygtinai tvirtino, kad taikos susitarimas gali būti pasiektas, kai jis susitiks su Rusijos diktatoriumi.
Skuba rasti būdą, kaip Ukrainai duoti 140 milijardų
Plačiau skaitykite ČIA.
