Svarbiausios naujienos
- Prabilo Putinas: pasisakė apie susitikimą su Trumpu ir pagrasino Zelenskiui siaubingu atsaku
- Suomija turi pasiūlymą Trumpui: tegul Zelenskis smogia Rusijai „Tomahawk“ raketomis
- Po JAV veiksmų Kinijos valstybinės bendrovės akimirksniu pakeitė požiūrį į Rusiją
- Prancūzijos generolas įspėja, kokį šoką Europai gali pateikti Putinas
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Po JAV veiksmų Kinijos valstybinės bendrovės akimirksniu pakeitė požiūrį į Rusiją
17:57
Kinijos valstybinės naftos bendrovės sustabdė Rusijos naftos, gabenamos jūra, pirkimą. Tai įvyko po to, kai Jungtinės Valstijos įvedė sankcijas bendrovėms „Rosneft“ ir „Lukoil“.
Apie tai praneša „Reuters“, remdamasi prekybos šaltiniais.
Pasak agentūros, šis žingsnis sutapo su Indijos naftos perdirbimo gamyklų (kurios yra didžiausios rusiškos jūra tiekiamos naftos pirkėjos) planais smarkiai sumažinti importą iš Rusijos, kad būtų laikomasi JAV sankcijų.
Kremliui gali kirsti per finansus
Plačiau skaitykite ČIA.
Baltieji rūmai paaiškino apie sankcijas Rusijai: „Ta diena atėjo“
23:47
Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt paaiškino JAV sprendimą įvesti sankcijas Rusijos naftos sektoriui nepakankamu Rusijos susidomėjimu taika. Apie tai ji pranešė ketvirtadienį vykusiame brifinge.
Pasak K.Leavitt, Donaldas Trumpas „visada tvirtino, kad įves sankcijas Rusijai, kai manys, kad tai tikslinga ir būtina, ir vakar ta diena atėjo“.
„Manau, prezidentas taip pat seniai reiškė savo nusivylimą Vladimiru Putinu ir, atvirai sakant, abiem kariaujančiomis pusėmis“, – sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė.
„Jis visada sakė, kad norint sudaryti gerą taikos sutartį, abi pusės turi būti suinteresuotos gera taikos sutartimi. Ir jis jaučia, kad, deja, pastaruoju metu iš Rusijos pusės nemato pakankamo susidomėjimo ir pakankamų veiksmų tolesniam judėjimui taikos link“, – pridūrė ji.
ES atidėjo sprendimą dėl 140 mlrd. eurų vertės Rusijos turto panaudojimo Ukrainos naudai
23:03
Europos Sąjunga iki gruodžio atidėjo sprendimą dėl 140 mlrd. eurų vertės Rusijos centrinio banko įšaldyto turto panaudojimo Ukrainai padėti.
Apie tai praneša „Bloomberg“. Pažymima, kad tai įvyko po to, kai Belgija, kurioje saugoma didžioji dalis įšaldyto Rusijos Federacijos turto, pareikalavo garantijų, kad ji nebus atsakinga už su paskolomis susijusius rizikos veiksnius.
Informuoti šaltiniai leidiniui pranešė, kad bloko lyderiai kreipėsi į Europos Komisiją su prašymu parengti sprendimų variantus, kuriuos jie svarstys kitame viršūnių susitikime.
Pasak pašnekovų, „tikslas yra pasiekti galutinį susitarimą iki metų pabaigos“.
„The Telegraph“: JAV sankcijos prieš Rusiją veiks kaip lėti nuodai
22:46
JAV prezidentas Donaldas Trumpas įvedė pirmąsias sankcijas prieš Rusiją, ir šį kartą jos pateisina jo žodžio „didžiulės“ vartojimą, nes jo „taikiniais“ tapo du centriniai Rusijos ekonomikos ramsčiai – naftos bendrovės „Rosneft“ ir „Lukoil“, rašo „The Telegraph“.
Leidinys pasidalijo duomenimis, kad šios dvi bendrovės kartu užtikrina apie pusę viso Kremliaus naftos eksporto.
Pažymima, kad Rusija jau prarado didžiąją dalį savo dujų rinkų užsienyje, todėl naftos tiekimas liko didžiausiu Vladimiro Putino karinės mašinos pajamų šaltiniu.
Leidinyje rašoma, kad praėjusį mėnesį, nepaisant to, kad Rusija yra šalis, kuriai taikomos griežčiausios sankcijos pasaulyje, jai vis dėlto pavyko eksportuoti 5,1 milijono barelių žalios naftos kasdien. Remiantis Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, šis rodiklis yra aukščiausias per pastaruosius dvejus metus.
Teoriškai JAV sankcijos, paskelbtos trečiadienį, spalio 22 d., netaikomos užsienio įmonėms, tačiau visiems JAV juridiniams asmenims draudžiama vykdyti verslą su „Rosneft“ ir „Lukoil“ bei jų dukterinėmis įmonėmis. Pažymima, kad visi šių bendrovių turimi aktyvai JAV institucijose bus įšaldyti. Tačiau netgi D.Trumpas neturi jurisdikcijos už Amerikos ribų.
Leidinys pažymi, kad vien tik galimybė, jog JAV gali imtis „antrinių sankcijų“, gali būti pakankama, kad kai kurie patikimi V.Putino partneriai nuspręstų su juo nutraukti santykius.
Pavyzdžiui, D.Trumpas paskelbė, kad Indija jau nusprendė nebepirkti rusiškos naftos. Tačiau, kaip teigiama straipsnyje, Kinija bus sunkiausias riešutas ir paskutinė šalis pasaulyje, kuri nusisuks nuo V.Putino.
Pasak leidinio, Kinijos prezidentas Xi Jinpingas nuoširdžiai tiki savo „begaline“ draugyste su Rusija, kurią jis laiko svarbiu sąjungininku kovoje su Amerikos hegemonija.
Tačiau, kaip teigiama straipsnyje, jei Kinija ir Indija nuspręs priešintis Baltųjų rūmų vadovui D.Trumpui ir toliau pirks naftą iš V.Putino, nepaisydamos „antrinių sankcijų“ įvedimo rizikos, abi šalys kietai derėsis su savo rusiškais tiekėjais.
Leidinys pasidalijo informacija, kad Kremlius gali jausti tam tikrą komfortą dėl to, kad D.Trumpas iki šiol susilaiko nuo „antrinių sankcijų“. Teigiama, kad visos ekonominės sankcijos, kad ir kokios griežtos jos būtų, veikia kaip lėti nuodai. Tai reiškia, kad amerikiečių kilpa ant „Rosneft“ ir „Lukoil“ kaklo lėtai smaugs Rusijos pajamas, o ne sukels staigią mirtį.
Zelenskis paaiškino, kodėl Kinija remia Rusiją
21:40
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad Kinija padeda Rusijai ir nėra suinteresuota Ukrainos pergale. Apie tai Ukrainos vadovas pasakė spaudos konferencijoje Briuselyje.
V.Zelenskio buvo paklausta, ar jis gali patvirtinti, jog Kinija iki šiol teikia Rusijai palydovinius duomenis, kad Rusija galėtų smogti Ukrainos teritorijai.
Kaip pažymėjo V.Zelenskis, Ukraina neturi nuolatinio dialogo su Kinijos vadovu Xi Jinpingu. Ukrainos prezidentas priminė, kad anksčiau vyko tam tikri telefoniniai pokalbiai, ir Xi Jinpingas sakė, kad neparduos ginklų Rusijai.
„Aš tikrai nieko nežinau apie ginklų paketus. Bet vieną dalyką žinau – Kinija padeda Rusijai. Nepadeda Ukrainai. Nėra suinteresuota mūsų pergale ir nėra suinteresuota Rusijos pralaimėjimu“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Jis pridūrė, kad tai ne tik jo įsitikinimas, bet tai žino ir šalys, kurios supranta Kinijos, JAV, Rusijos ir Europos santykių raidą.
Kaip sakė V.Zelenskis, Kinija nėra suinteresuota, kad Europa būtų stipri arba kad tarp Europos ir JAV būtų vienybė. Taip pat Kinija nėra suinteresuota, kad Rusija būtų silpna.
„Dėl šios priežasties, manau, jie padeda Rusijai“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Prabilo Putinas: pasisakė apie susitikimą su Trumpu ir pagrasino Zelenskiui siaubingu atsaku
19:03
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Budapešte planuotas susitikimas su JAV prezidentu Donaldu Trumpu atidedamas. Tai jis pasakė ketvirtadienį, spalio 23 d., per Rusijos geografų draugijos XVII suvažiavimo posėdį.
Pasak jo, „būtų klaida vykti į aukščiausiojo lygio susitikimą Budapešte nepasirengus“.
Kremliaus vadovas taip pat pakomentavo naujas JAV sankcijas. V.Putinas teigia, kad jos „neturės didelės įtakos Rusijos Federacijos ekonominei gerovei“ ir yra priemonė „daryti spaudimą Rusijos Federacijai“.
„Sankcijos yra nedraugiškas aktas, jos nestiprina Rusijos ir Amerikos santykių“, – sakė Rusijos vadovas.
„Atsakas bus siaubingas“
V.Putinas taip pat grasinimais reagavo į Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimą, kad Ukraina vis tiek gaus ilgojo nuotolio ginklų.
„Tai yra bandymas eskaluoti padėtį. Jei Ukraina smogs Rusijai tolimojo nuotolio ginklais, atsakas bus siaubingas“, – sakė Kremliaus vadovas.
Anksčiau Donaldas Trumpas pareiškė, kad atšaukė susitikimą su Rusijos Vladimiru Putinu Budapešte.
„Ką tik atšaukėme susitikimą su prezidentu Putinu. Man atrodė, kad nepasieksime to, ką turėtume pasiekti, todėl jį atšaukiau, bet mes tai padarysime ateityje“, – sakė D.Trumpas.
Zelenskis atviras: niekada nenaudojome JAV tolimojo nuotolio ginklų Rusijos teritorijoje
18:47
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina niekada nenaudojo JAV tolimojo nuotolio ginklų, kad smogtų taikiniams giliai Rusijos teritorijoje. Ukrainos vadovas tai pasakė spaudos konferencijoje Briuselyje.
V.Zelenskis pakomentavo laikraščio „The Wall Street Journal“ teiginį, kad Jungtinės Valstijos neva panaikino apribojimus naudoti tolimojo nuotolio ginklus į taikinius Rusijos teritorijoje.
„Nesu tikras, kad ruošiuosi atskleisti ką nors naujo. Turime aiškų Ukrainoje pagamintų tolimojo nuotolio ginklų panaudojimą. Ir būtent mes naudojame Ukrainoje pagamintus tolimojo nuotolio pajėgumus nuo 150 kilometrų iki 3 000 kilometrų. Tai mūsų naujausi pajėgumai“, – sakė V.Zelenskis.
Kartu, kaip pabrėžė Ukrainos prezidentas, kyla klausimas, kaip gauti papildomą finansavimą, kad būtų galima masiškai gaminti Ukrainos tolimojo nuotolio ginklus.
„Nežinau, kas ką rašo. Mes niekada nenaudojome ilgojo nuotolio amerikietiškų ginklų prieš labai svarbius taikinius Rusijos teritorijoje. Tai yra svarbu. Naudojome įvairius ginklus, kurie turi gerus tolimojo nuotolio pajėgumus. Bet tai buvo griežtai kovinių operacijų teritorijoje arba rengiantis atitinkamam ėjimui į kovines užduotis iš Rusijos Federacijos pusės. Taigi, Krymas ir Ukrainos rytai yra Ukraina. Ir mes negalime kalbėti apie bet kokių ne tik ukrainiečių gamybos ginklų naudojimą Krymo teritorijoje, tarsi tai būtų Rusijos teritorija. Ne, tai yra laikinai okupuotoje teritorijoje“, – sakė V.Zelenskis.
Nausėda ragina į būsimą sankcijų Rusijai paketą įtraukti „Lukoil“
18:30 Atnaujinta 18:33
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėdas ragina Europos Sąjungos (ES) lyderius į 20-ąjį Bendrijos sankcijų Rusijai paketą įtraukti šios valstybės naftos milžinę „Lukoil“.
„19-ame Europos pakete „Lukoilo“ bendrovė nėra įtraukta, dabar pradėsime svarstyti 20 paketą. Kaip tik ir pasiūliau, sakau, o kiek mes laikysime „Lukoilą“ šventa karve ir kodėl mes negalime įtraukti šios bendrovės į sankcijų paketą taip pat?“ – Prezidentūros pateiktame komentare Briuselyje ketvirtadienį kalbėjo G. Nausėda.
„Tai tikrai suduotų esminį smūgį Rusijos ekonomikai, kuri ir taip jau ant molinių kojų stovi“, – pridūrė Lietuvos vadovas.
BNS rašė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas šią savaitę įvedė priemones, nukreiptas prieš dvi didžiausias Rusijos naftos bendroves.
Sankcijos apima viso „Rosneft“ ir „Lukoil“ turto Jungtinėse Valstijose įšaldymą ir draudimą visoms JAV bendrovėms vykdyti bet kokią veiklą su šiomis Rusijos įmonėmis.
„Ką aš savo kalboje pažymėjau, kad 19-ame sankcijų pakete mes kovojame daugiau su Rusijos suskystintų dujų ir dujų apskritai importu, bet Amerikos pavyzdys rodo, kad reikia kovoti ir su naftos importu“, – sakė G. Nausėda.
Taip jis kalbėjo Briuselyje vykstančioje Europos Vadovų Taryboje (EVT), kurioje ES šalių vadovai aptarė 19-ąjį sankcijų paketą, diskutavo apie paramą Ukrainai ir spaudimo Rusijai stiprinimą.
Prancūzijos generolas įspėja, kokį šoką Europai gali pateikti Putinas
17:31
Prancūzijos vyriausiasis generolas nurodė savo ginkluotosioms pajėgoms pasiruošti „šokui“ iš Rusijos per ateinančius kelerius metus, perspėdamas, kad Maskvai „gali kilti pagunda“ išplėsti karą už Ukrainos ribų ir į NATO teritoriją.
Trečiadienį ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo vadovas Fabienas Mandonas Prancūzijos nacionalinės asamblėjos gynybos komiteto įstatymų leidėjams sakė, kad artėjantis „šokas“ bus „tam tikras išbandymas“ NATO, ir pridūrė, kad nors tai jau egzistuoja „hibridinėmis formomis“, per trejus ketverius metus gali tapti „smurtingesnis“.
„Manyti, kad 2022 m. invazija į Ukrainą yra paskutinis išpuolis ir kad tai daugiau nepasikartos mūsų žemyne, reiškia ignoruoti riziką, su kuria susiduria mūsų visuomenės“, – perspėjo rugsėjį aukščiausią karinį postą užėmęs F.Mandonas.
„Rusai reorganizuojasi siekdami vieno tikslo – pasipriešinti NATO, – sakė jis. – Rusija yra šalis, kuri gali būti gundoma tęsti karą mūsų žemyne, ir tai yra lemiamas elementas to, kam aš ruošiuosi.“
Didėjantis nerimas
Plačiau skaitykite ČIA.
Trumpo sankcijos Rusijai išgąsdino ir kitą šalį: Indija užsuka naftos kranelį
17:04
Indijos rinka užsidaro Rusijos naftos bendrovėms, kurios nuo karo pradžios dešimtis kartų padidino savo produktų tiekimą į Indiją, parduodamos tai, ką atsisakė pirkti Europos šalys, skelbia „Bloomberg“ naujienų tarnyba.
Tikimasi, kad didžiausios Indijos naftos perdirbimo bendrovės sumažins pirkimus iš Rusijos beveik iki nulio dėl naujai įvestų Jungtinių Valstijų sankcijų, kurios paveikė „Rosneft“ ir „Lukoil“ bendroves, žurnalistams sakė Indijos naftos perdirbimo gamyklų vadovai.
Anot pašnekovų, D.Trumpo sankcijos, apie kurias paskelbta trečiadienį po kelis mėnesius trukusių nesėkmingų bandymų susitarti su Maskva, praktiškai neleis tęsti „juodojo aukso“ srauto iš Rusijos į Indiją.
„Reliance Industries“, didžiausia Indijos rusiškos naftos pirkėja, smarkiai sumažins arba visiškai nutrauks jos importą, naujienų agentūrai „Reuters“ patvirtino du pramonės šaltiniai.
Plačiau skaitykite ČIA.
Per galingą sprogimą Rusijos karinėje gamykloje žuvo mažiausiai 12 žmonių
16:05
Trečiadienį netoli Rusijos Uralo miesto Čeliabinsko esančioje karinėje gamykloje nugriaudėjo galingas sprogimas. Pasak laikraščio „Izvestija“, incidento metu žuvo mažiausiai 12 žmonių, 5 buvo sužeisti, o dar 12 dingo be žinios.
Čeliabinsko srities gubernatorius Aleksejus Teksleris paskelbė, kad incidentas įvyko Kopejsko mieste, esančiame į rytus nuo Čeliabinsko.
Jo teigimu, gaisras gamykloje, kurios pavadinimo nenurodė, buvo užgesintas.
Vietos žiniasklaida, remdamasi liudininkais, pranešė, kad sprogimas įvyko gamykloje „Plastmass“, kurią kontroliuoja Rusijos valstybinė korporacija „Rostec“ ir gamina sprogmenis kariuomenei.
Pasak „The Moscow Times“, pirmasis sprogimas įvyko spalio 23 d. apie vidurnaktį vietos laiku. Vėliau dar vienas sprogimas įvyko jau įsiplieskus gaisrui.
Nėra jokių požymių, kad incidentas būtų kaip nors susijęs su bepiločių orlaivių veikla, pabrėžė gubernatorius A.Teksleris, tačiau nenurodė, kokia buvo sprogimo priežastis.
Rusijos tyrimų komitetas sprogimų priežastimi pavadino „technologinio proceso saugos taisyklių pažeidimą“ ir dėl incidento iškėlė baudžiamąją bylą.
Gubernatorius patikino, kad grėsmės gyventojams ir civiliniams objektams nėra, tačiau Kopejsko miesto rajone įvestas savivaldybės nepaprastosios padėties režimas.
„Vyksta tyrimas, bus nustatytos visos tragedijos aplinkybės“, – pažymėjo jis.
Rusijos socialiniuose tinkluose paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti į nakties dangų kylančios liepsnos.
Per beveik ketverius metus trunkantį karą Kyjivas bepiločiais ne kartą taikėsi į Rusijos pramonės objektus, o tai padarė milijardinės žalos.
Kopejskas, kuriame gyvena apie 150 tūkst. žmonių ir kuris yra maždaug už 1,6 tūkst. km nuo Ukrainos, yra srities sostinės Čeliabinsko pakraštyje, jame veikia daug gamybos įmonių.
