2025-11-07 06:22 Atnaujinta 2025-11-07 23:02

Karas Ukrainoje. Galimas susitikimas: Donaldas Trumpas vis dar atviras deryboms su Putinu

Naujausias žinias apie karą Ukrainoje skaitykite žemiau.
Vladimiras Putinas ir Donaldas Trumpas
Vladimiras Putinas ir Donaldas Trumpas / Reuters/Scanpix

Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

Tiesiogiai  30 s.
Naujausi viršuje
Naujausi apačioje

Jautri Ukrainos kario išpažintis iš Pokrovsko: „Tai labai blogas rekordas“

16:06

Ukrainos pajėgų generalinis štabas/Ukrainos karys
Ukrainos pajėgų generalinis štabas/Ukrainos karys

Oficialiais duomenimis, spalio mėnesį iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pabėgo 21 602 kariai, o tai yra rekordinis skaičius. Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Ihoris Lucenka, bepiločių orlaivių operatorių vadas ir Oro žvalgybos paramos centro įkūrėjas.

„Tai labai blogas rekordas. Kas dvi minutes iš mūsų kariuomenės pabėga po žmogų. Kai baigsite skaityti šį įrašą, dar vienas kareivis jau tepęs slides. Ukraina bus silpnesnė dar vienu gynėju. O priešas taps stipresnis vienu žmogumi“, – rašė jis.

Be to, I.Lucenka pabrėžė, kad šie skaičiai yra tik oficialūs duomenys, o daugybė savavališko pasitraukimo iš tarnybos ar dezertyravimo atvejų nėra registruojami. Pasak jo, „tai yra problema numeris vienas kariuomenėje, taigi ir problema numeris vienas šalyje“.

„Kariuomenė, kuri traukiasi, yra kariuomenė, kuri vis dar gali laimėti. Kariuomenė, kuri traukiasi, bet kuri kas mėnesį praranda vis daugiau žmonių dėl dezertyravimo ir pabėgimo iš dalinių – tai yra tikrasis pavojus Ukrainos egzistavimui“, – pabrėžė kariškis.

Pasak jo, kasdienis Rusijos pajėgų žengimas į priekį, kurį matome žemėlapyje, vyksta, be kita ko, dėl to, kad Ukrainai trūksta karių.

„Fronte turime pakankamai dronų. Turime pakankamai pinigų. Turime per mažai kovojančių žmonių. Tie, kurie dabar yra fronte, kovoja su didžiuliu krūviu, nes kiekvienam nepabėgusiam kareiviui tenka dviguba, triguba našta“, – nuogąstavo jis.

Būtent dėl šios priežasties, sako kariškis, Ukraina turi didžiulių spragų gynyboje fronte. Todėl, pabrėžė I.Lucenka, „būtina apie tai rašyti visuose socialiniuose tinkluose, šaukti visose žiniasklaidos priemonėse, siekti, kad parlamentarai nenusileistų atsakingiems pareigūnams, kad rinkėjai nenusileistų parlamentarams, kad milijonai žmonių su kartoninėmis dėžėmis stovėtų kiekvienoje kiekvieno miesto aikštėje!“.

Ukrainos kariai / Vira Svitlo/SIPA / Vira Svitlo/SIPA
Ukrainos kariai / Vira Svitlo/SIPA / Vira Svitlo/SIPA

„Net Pokrovskas, Kupjanskas ir kol kas neįvardijamos spartūs Rusijos puolimai Dnipro ir Zaporižios srityse šiomis dienomis nėra toks didelis skausmas kaip šie skaičiai. Kariuomenė atsitrauks, bet ji ir toliau kovos. Bet jei nebus kariuomenės, nebus nieko, nieko“, – jautriai rašė karys.

Jo nuomone, žmonės miršta dėl „baisios, nusikalstamos, žudikiškos“ tylos šia tema“.

Kartu kariškis pažymėjo, kad „yra išsigelbėjimo receptų, ir dar nevėlu juos pritaikyti“, tačiau tai padaryti, pasak I.Lucenkos, galima tik tada, kai bus nutraukta tyla.

„Metai dar nesibaigė“

Karinis istorikas ir analitikas Romanas Ponomarenka, kurį cituoja naujienų portalas „Unian“, savo „Telegram“ kanale atkreipė dėmesį į kario įrašą ir taip pat pakomentavo oficialią spalio mėnesio statistiką.

Jis atkreipė dėmesį, kad praėjusį mėnesį Ukrainos gynybos pajėgos kasdien sumažėdavo 696 kariais – „dabartinėmis sąlygomis tai atitinka vieno bataliono dydį“.

„Tai rekordas – prieš tai didžiausias karių skaičius buvo užfiksuotas šių metų gegužę – 18 134. Rugsėjį – 17 176 atvejai. Taigi, nuo plataus masto karo pradžios oficialiai turime daugiau kaip 306 000 neteisėtai dalinius palikusių karių ir dezertyrų. Tai beveik trečdalis oficialaus mobilizuotųjų skaičiaus“, – rašė istorikas.

Ukrainos kariai dalyvauja pratybose / ANATOLII STEPANOV / AFP
Ukrainos kariai dalyvauja pratybose / ANATOLII STEPANOV / AFP

Jo nuomone, tokie mastai tiesiogiai liudija apie masinę kariuomenės demotyvaciją ir bendrą drausmės smukimą. Ekspertas mano, kad šią problemą reikia spręsti „kompleksiškai ir sistemingai – nuo griežtų bausmių įvedimo ir materialinės karių motyvacijos didinimo“ iki moralinės ir psichologinės paramos tarnybos reformos. Pastaroji, pažymėjo jis, „dabartinėje būklėje nieko nepajėgi“.

„Tačiau niekas to nepadarys kompleksiškai, o fragmentiškos priemonės nepadės. Taigi laukite naujų „rekordų“, metai dar nesibaigė“, – niūriai prognozavo analitikas.

„Reuters“: JAV remia ES planą panaudoti įšaldytas Rusijos lėšas Ukrainos naudai

23:02

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Karas Ukrainoje
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Karas Ukrainoje

Jungtinės Valstijos visiškai palaiko Europos Sąjungos ketinimus panaudoti įšaldytas Rusijos lėšas kaip priemonę padėti Ukrainai ir prisidėti prie karo su Rusija pabaigos, rašo naujienų agentūra Reuters.

Vakarams siekiant padidinti spaudimą Maskvai, Europos Komisija pasiūlė planą, kuris leistų ES valstybėms panaudoti iki 185 mlrd. eurų – didžiąją dalį Europoje įšaldyto Rusijos valstybės turto – nepažeidžiant nuosavybės teisių ir be konfiskavimo.

„Vašingtonas visiškai palaiko Europos Sąjungą ir žingsnius, kurių ji dabar imasi, siekdama šias lėšas panaudoti kaip priemonę“, – sakė vienas šaltinis, kalbėjęs Reuters su anonimiškumo sąlyga.

Ukraina paskyrė bepiločių oro gynybos sistemų vadą

22:41

Volodymyras Zelenskis/ „Telegram“/Volodymyras Zelenskis
Volodymyras Zelenskis/ „Telegram“/Volodymyras Zelenskis

Ukrainos bepiločių oro gynybos sistemų vadu paskirtas Jurijus Čerevašenka. Atitinkamą įsakymą jau pasirašė gynybos ministras Denysas Šmyhalis, pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Pasak prezidento, J.Čerevašenka dalyvavo kuriant pirmąją mobiliųjų greitojo reagavimo oro gynybos brigadų grupę ir perėmimo dronų kūrimo programą.

„Savo naujose pareigose jis bus atsakingas už bepiločių orlaivių programos plėtrą Oro pajėgose. Tarp pagrindinių naujojo vadovo užduočių – aktyvus bepiločių technologijų, ypač perėmimo dronų, diegimas ir oro gynybos sistemos stiprinimas šiuolaikiniais ginklais“, – pažymėjo prezidentas.

V.Zelenskis taip pat atleido du Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos pavaduotojus. Tai numatyta prezidento tinklalapyje paskelbtuose lapkričio 7 d. dekretuose Nr. 831/2025 ir Nr. 832/2025.

Pagal dekretą Nr. 831/2025 iš pareigų atleistas Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos pavaduotojas Serhijus Demediukas. Dekretu Nr. 832/2025 iš pareigų atleistas kitas pavaduotojas – Andrijus Kononenka.

Ar tikrai Jolie vairuotojas buvo sulaikytas dėl karo prievolės vengimo?

20:20

Socialinių tinklų nuotrauka/Angelina Jolie Ukrainoje
Socialinių tinklų nuotrauka/Angelina Jolie Ukrainoje

Po garsios Holivudo aktorės Angelinos Jolie apsilankymo Ukrainoje socialiniuose tinkluose pasipylė žinutės, esą jos vairuotojas buvo sulaikytas, nes vengė karo tarnybos. Kai kurie internautai svarsto, ar naujiena tikra, tuo tarpu kiti neteisingai interpretuoja žinutę ir aiškina, esą sulaikytasis – JAV pilietis.

Per amerikiečių aktorės Angelinos Jolie humanitarinį vizitą Ukrainoje trečiadienį karinio verbavimo karininkai sulaikė vieną jos autokolonos vairuotojų.

Kaip pranešė keli vietos žiniasklaidos šaltiniai, pareigūnai sustabdė A.Jolie kortežą viename patikrinimo punktų Mykolajivo regione ir sulaikė vairuotoją.

Daugiau apie tai skaitykite ČIA.

Švedija siunčia įspėjimą Rusijai: net nebandykite, nes pralaimėsite

20:18

AFP/ „Scanpix“/Vladimiras Putinas
AFP/ „Scanpix“/Vladimiras Putinas

Saugumo situacija yra įtempta, nes jei Ukrainoje bus pasiektas taika, Rusija pradės telkti pajėgas ir techniką prie Švedijos sienų, įsitikinęs šalies gynybos ministras Paalas Jonsonas. Interviu leidiniui „Postimees“ jis sako, kad Rusija neturėtų net svarstyti tokios galimybės kaip NATO provokavimas ar įsiveržimas, nes Kremlius tiesiog pralaimėtų.

„Rusija pralaimėtų, jei būtų pakankamai kvaila ir išbandytų NATO teritorinį vientisumą“, – sako Švedijos gynybos ministras.

Interviu P.Jonsonas paaiškino, ko Rusija siekia Arktyje ir kokių ambicijų Kremlius turi.

– Norvegijos gynybos ministras paskelbė, kad Rusija Arktyje koncentruoja branduolinius povandeninius laivus ir pan. Kokia yra dabartinė saugumo situacija Arktyje? Ir ką Švedija daro tame regione?

– Mes labai atidžiai stebime Rusijos karinius pajėgumus Leningrado kariniame regione, taip pat tai, ką jie daro su savo Šiaurės laivynu.

Šiuo metu didžioji dalis Rusijos sausumos pajėgų yra įstrigusi Ukrainoje ir jos apylinkėse. Tačiau pastebime, kad jie investuoja į savo infrastruktūrą, kad galėtų pereiti nuo brigadų prie divizijų, kai tai bus įmanoma.

Daugiau apie tai skaitykite ČIA.

Galimas susitikimas: Donaldas Trumpas vis dar atviras deryboms su Putinu

20:13

Vladimiras Putinas ir Donaldas Trumpas / ANDREW CABALLERO-REYNOLDS / AFP
Vladimiras Putinas ir Donaldas Trumpas / ANDREW CABALLERO-REYNOLDS / AFP

Paklaustas, ar susitiks su Vladimiru Putinu Budapešte, Vengrijos sostinėje, Donaldas Trumpas atsakė: „visada yra galimybė“.

Anksčiau atrodė, kad Donaldas Trumpas ir V.Putinas susitiks Vengrijoje po jų praėjusio mėnesio pokalbio telefonu, tačiau JAV prezidentas atšaukė susitikimą — rodos, todėl, kad abejojo, ar jis galėtų atnešti pažangą taikos sutarties link.

 

Trumpas svarsto galimybę Vengrijai taikyti išimtį dėl Rusijos naftos pirkimo

20:07 Atnaujinta 20:15

AP/ „Scanpix“/Donaldas Trumpas, Viktoras Orbanas
AP/ „Scanpix“/Donaldas Trumpas, Viktoras Orbanas

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį Vengrijos ministrui pirmininkui Viktorui Orbanui pareiškė, kad svarstys galimybę netaikyti sankcijų savo sąjungininkei dėl rusiškos naftos pirkimo.

„Mes tai svarstome, nes jam labai sunku gauti naftos ir dujų iš kitur. Kaip žinote, jie neturi priėjimo prie jūros“, – žurnalistams sakė su V.Orbanu Baltuosiuose rūmuose susitikęs D.Trumpas. 

Dešiniojo sparno atstovas V.Orbanas, dažnai kritikavęs likusią Europos Sąjungos (ES) dalį dėl Rusijai daromo spaudimo dėl invazijos į Ukrainą, teigė, kad rusų energija jo šaliai yra gyvybiškai svarbi.

V.Orbanas teigė paaiškinsiantis D.Trumpui, „kokios būtų pasekmės vengrų žmonėms ir Vengrijos ekonomikai, jei jie negautų naftos ir dujų iš Rusijos“.

„Nes mus aprūpina vamzdynai. Vamzdynas nėra ideologinis ar politinis klausimas. Tai fizinė realybė, nes neturime uosto(-ų)“, – sakė V.Orbanas.

Orbanas atvyko į Baltuosius rūmus

19:28 Atnaujinta 19:51

Viktoras Orbanas ir Donaldas Trumpas / Michael Kappeler / dpa/picture-alliance
Viktoras Orbanas ir Donaldas Trumpas / Michael Kappeler / dpa/picture-alliance

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas ką tik išlipo iš automobilio ir yra pasveikinamas Donaldo Trumpo prie Baltųjų rūmų vakarinio sparno.

Abu lyderiai eis į Ovalinį kabinetą, kur tikimasi išgirsti jų pareiškimus.

Rusijos nafta yra viena iš sričių, kurioje sąjungininkai nesutaria, ir tikėtina, kad žurnalistai jų apie tai paklaus.

D.Trumpas pakvietė V.Orbaną pasisakyti Kabineto salėje.

„Esame čia, kad atvertume naują puslapį Jungtinių Valstijų ir Vengrijos dvišaliuose santykiuose“, – sakė jis.

V.Orbanas pridūrė, kad karas Ukrainoje yra „svarbiausias klausimas mums“.

„Norėtume su jumis aptarti, kaip galime prisidėti prie jūsų taikos pastangų“, – pridūrė jis.

Zelenskis sureagavo į Lukašenkos kvietimą ukrainiečiams atvykti į Baltarusiją

19:03

ZumaPress/AFP/Scanpix/Aliaksandras Lukašenka, Volodymyras Zelenskis
ZumaPress/AFP/Scanpix/Aliaksandras Lukašenka, Volodymyras Zelenskis

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sureagavo į autoritarinio Baltarusijos vadovo Aliaksandro Lukašenkos pareiškimą, kuriame jis paragino ukrainiečius atvykti dirbti į Baltarusiją.

V.Zelenskis priminė, kad Rusija ir Baltarusija yra sąjungininkės kare prieš Ukrainą.

„Mums nereikia jo gerumo, kuris atlėkė 4 val. ryto su raketomis“

„Lukašenka neturėtų to pamiršti. Dabar jis tapo kažkuo labai sukalbamu žiniasklaidoje ir rodo, koks jis „geras“ mūsų žmonėms. Mums nereikia jo gerumo, kuris atlėkė 4 val. ryto su raketomis. O jeigu jis mano, kad savo žodžiais šiek tiek atgaivins mūsų atmintį – mes esame jauni žmonės, viską labai gerai prisimename. Ir jis vis tiek sumokės už tai, ką padarė“, – pabrėžė V.Zelenskis.

Ukrainos prezidentas priminė, kad plataus masto invazijos pradžioje A.Lukašenka leido rusams pulti iš Baltarusijos teritorijos.

„Plataus masto karo pradžia mus užklupo iš Baltarusijos teritorijos. Ir niekas to nepamirš“, – pridūrė V.Zelenskis.

Plačiau skaitykite ČIA.

Zelenskis paaiškino, kodėl Rusijai labai svarbu dabar užimti Pokrovską

18:48

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Pokrovskas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Pokrovskas

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paatviravo apie dabartinę sudėtingą padėtį mūšyje dėl Pokrovsko miesto. Ukrainas vadovas kalbėjo per brifingą po Vyriausiojo kariuomenės vado štabo posėdžio.

Kaip pažymėjo V.Zelenskis, štabas išklausė Ukrainos pajėgų vyriausiojo vado Oleksandro Syrskio pranešimą, kuris sakė, kad padėtis mieste yra sudėtinga.

220 puolimų Pokrovske per dieną

„Priešas vykdė puolamuosius veiksmus, kuriuose dalyvavo technika. Prarado įrangą. Tačiau priešo tikslas numeris vienas – kuo greičiau užimti Pokrovską“, – kalbėjo V.Zelenskis.

Jis pridūrė, kad rusai per 24 valandas įvykdė 220 Pokrovsko miesto puolimų.

„Mūsų kariškių duomenimis, pačiame mieste, viduryje, yra 314 rusų, – sakė Ukrainos prezidentas.

Kartu jis tikino, kad bendra rusų kariuomenės grupė, kuri iš pakraščių spaudžia Pokrovsko kryptimi, yra labai didelė.

Rusijos tikslas – pasirodyti Amerikai

„Rusija labai bijo griežtų Jungtinių Valstijų sprendimų, jei mūšio lauke nebus sėkmės. Ir todėl Rusijai labai svarbu padaryti viską, kad iš tikrųjų užimtų Pokrovską, bet kokiu formatu, ir parodyti sėkmę mūšio lauke, ar eiti į Vovčanską, ar daryti ką nors kita... Ir tada jie gali bandyti sugrąžinti šį naratyvą – kad mes jums sakėme, kad užimsime Donbasą, sakėme, priverskite prezidentą (Zelenskį) ir ukrainiečius pasitraukti iš Donbaso, nes mes tikrai užimsime Rytų Ukrainą bet kokiu atveju. Priverskite jį, o tada mes derėsimės tarpusavyje“, – aiškino V.Zelenskis.

Jo nuomone, tai yra veiksnys, galintis turėti įtakos sankcijų įvedimui arba tam tikro sankcijų paketo atidėjimui.

„Nes žinote – visi yra laukime“, – sakė V.Zelenskis.

Ar planuojamas Ukrainos karių išvedimas iš Pokrovsko

Į šį klausimą atsakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininkas Andrijus Hnatovas, kuris taip pat dalyvavo susitikime.

A.Hnatovas patvirtino, kad Pokrovsko kryptis yra viena karščiausių. Kartu jis sakė, kad visus sprendimus dėl Pokrovsko gynybinės operacijos priims karinė vadovybė:

„Tai tikrai nėra vieša istorija, tačiau apie pasekmes, kada jos bus priimtos ir kada jas bus galima paviešinti – visuomenė bus informuota. Dabar, atsižvelgiant visų pirma į miesto gynėjų interesus, nereikalinga vieša informacija tikrai neprisidės prie jų užduočių vykdymo.“

Tačiau A.Hnatovas pabrėžė, kad rusai neatsisako bandymų užimti Pokrovską ir sudaryti sąlygas apsupti Pokrovsko-Myrnohrado aglomeraciją.

„Šie ketinimai faktiškai tęsiasi jau daugiau nei metus. Jie ten bando sudaryti sąlygas užgrobti šį palyginti nedidelį miestą. Iš tikrųjų ten sukurtas tam tikras priešo pajėgų ir priemonių pranašumas, jie iš dalies infiltravosi į miesto užstatymą, ypač į pietinį šios vietovės pakraštį, ir tokiu būdu jie bando sukurti grupes, kad ateityje galėtų tęsti puolimą“, – sakė Generalinio štabo viršininkas.

Stebėkite gyvai: Trumpas priima Vengrijos premjerą Orbaną

18:18

VIDEO: Trumpas priima Viktorą Orbaną

 

Kitas atnaujinimas po   30 s.
Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą