Karas Ukrainoje. Pistorius: Rusija gali užpulti NATO dar iki 2029 m.

Teodoro Biliūno / BNS nuotr./Borisas Pistorius

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius mano, kad NATO turėtų persvarstyti savo prognozes dėl konflikto su Rusija. Interviu laikraščiui „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ jis sakė, kad Rusija gali pakankamai atkurti savo pajėgas ir užpulti rytinę NATO narę dar iki 2029 m. Jis sakė, kad tokios prognozės jau yra.

Ministro buvo paklausta, ar Vokietija turi laiko pasiruošti karui NATO šalyse. Juk anksčiau B.Pistorius sakė, kad gynybos sustiprinimui reikia laiko. 

„Šis klausimas lieka spekuliatyvus. Kariniai ekspertai ir žvalgybos tarnybos gali apytikriai įvertinti, kada Rusija atkurs savo ginkluotąsias pajėgas tiek, kad galėtų pulti NATO narę rytuose. Mes visada sakėme, kad tai gali įvykti nuo 2029 m.“, – atsakė B.Pistorius.

Tačiau jis pridūrė, kad dabar atsirado kitų vertinimų, pagal kuriuos tai įmanoma jau nuo 2028 m. O kai kurie karo istorikai net mano, kad praėjusi vasara buvo paskutinė taiki.

„Neturėtume sudaryti įspūdžio, kad NATO nesugeba apsiginti. Ji sugeba. Ji turi didelį atgrasymo potencialą. Konvencinį, bet, žinoma, ir branduolinį. Nepriklausomai nuo to, mes turime kovoti pajėgią kariuomenę, bet, taip, turime ją dar geriau aprūpinti“, – sakė B.Pistorius.

„Greenpeace“ nariai / Marc Asensio Clupes / ZUMAPRESS.com

Aplinkosaugos organizacija „Greenpeace“ sekmadienį pranešė, kad Prancūzija siunčia perdirbtą uraną į Rusiją apdoroti, kad jį būtų galima pakartotinai panaudoti, nepaisant Kremliaus karo Ukrainoje.

Grupė teigė, kad nors ši prekyba yra teisėta, ji yra amorali, nes daugelis valstybių siekia sugriežtinti sankcijas Rusijos vyriausybei dėl 2022 metais pradėtos plataus masto invazijos.

Šeštadienį „Greenpeace“ nariai nufilmavo, kaip Lamanšo sąsiaurio Diunkerko uoste į krovininį laivą kraunama apie 10 konteinerių su radioaktyviomis etiketėmis, pranešė nevyriausybinė organizacija.

Pasak „Greenpeace“, Panamoje registruotas laivas „Mikhail Dudin“ reguliariai naudojamas sodrintam arba natūraliam uranui gabenti iš Prancūzijos į Sankt Peterburgą.

Tačiau šeštadienio siunta buvo pirmoji perdirbto urano siunta per trejus metus, pridūrė organizacija.

„Tai nėra neteisėta, bet amoralu“, – naujienų agentūrai AFP sakė Prancūzijos „Greenpeace“ branduolinės kampanijos vadovė Pauline Boyer (Paulin Bojė).

„Prancūzija turėtų nutraukti sutartis su valstybine bendrove „Rosatom“, kuri jau trejus metus yra užėmusi Ukrainos Zaporižios atominę elektrinę“, – pridūrė ji.

Prancūzijos valstybės kontroliuojama energetikos milžinė „Electricite de France“ (EDF) 2018 metais pasirašė 600 mln. eurų vertės sutartį su „Rosatom“ antrine įmone „Tenex“ dėl urano perdirbimo. Šioms operacijoms tarptautinės sankcijos dėl karo Ukrainoje įtakos neturėjo.

„Rosatom“ turi vienintelį pasaulyje įrenginį, galintį atlikti pagrindines perdirbto urano konversijos į prisodrintą perdirbtą uraną dalis.

Uranas gali būti perdirbamas, kad jį būtų galima sodrinti ir pakartotinai naudoti. Tarptautinėse rinkose vėl kylant urano kainoms, energetikos bendrovėms vis labiau apsimoka siekti perdirbti panaudotą kurą.

Pasak „Greenpeace“, tik apie 10 proc. iš Rusijos į Prancūziją siunčiamo prisodrinto urano panaudojama Kruaso atominėje elektrinėje pietų Prancūzijoje, vienintelėje šalyje, kurioje galima naudoti prisodrintą perdirbtą uraną.

Prancūzijos energetikos ministerija ir EDF neatsakė į AFP klausimus apie siuntą ar prekybą.

Prancūzija nurodė EDF sustabdyti prekybą uranu su „Rosatom“ 2022 metais, kai „Greenpeace“ pirmą kartą atskleidė sutartis po Rusijos invazijos.

2024 metų kovą Prancūzija pareiškė, kad ji rimtai svarsto galimybę statyti savo konversijos įrenginį, kuriame būtų gaminamas prisodrintas perdirbtas uranas.

„Wikimedia Commons“ nuotr./„Dassault Rafale B“ naikintuvas

Ukrainos ir Prancūzijos prezidentai per pirmadienio susitikimą pasirašys didelį karinį susitarimą, kuris, tikėtina, numatys naikintuvų „Rafale“ tiekimą Kyjivui. Apie tai savo tinklaraštyje rašo prancūzų žurnalistas Jeanas-Dominique'as Merchet, dienraščio „L'Opinion“ diplomatijos ir karo korespondentas.

Jis remiasi informacija, kurią jam suteikė Eliziejaus rūmai. Šaltiniai pranešė, kad Emmanuelio Macrono ir Volodymyro Zelensko susitikime dalyvaus pramonės atstovai, taip pat bus pasirašytas ketinimų protokolas. Eliziejaus rūmuose patikslinta, kad susitikime bus aptariami naikintuvai „Rafale“ ir jų ginkluotė, raketų sistemos SAMP/T NG su raketomis „Aster 30 B1 NT“, radarai GF300 ir dronai.

„Kelių dešimčių naikintuvų „Rafale“ tiekimas gali tapti pakankamai reikšmingu įvykiu, kad jį būtų galima pavadinti „istoriniu“. Pagal mūsų informaciją, tai tikrai bus „labai didelis ilgalaikis įsipareigojimas“, palyginamas su tuo, kuris neseniai buvo paskelbtas tarp Ukrainos ir Švedijos“, – rašo žurnalistas, turėdamas galvoje Kyjivo ketinimą įsigyti daugiau nei šimtą švediškų naikintuvų.

Tačiau, kaip pažymi J.-D.Merchet, daug kas priklausys nuo to, kokią formą turės Ukrainos ir Prancūzijos įsipareigojimai. Visų pirma, jis išreiškė abejones, kad Prancūzija dalysis lėktuvais, kurie jau yra jos karinių oro pajėgų ginkluotėje. Prancūzijos kariai ir taip skundžiasi, kad jiems patiems trūksta lėktuvų.

Žurnalisto nuomone, tikėtinas scenarijus, kad Ukrainai bus tiekiami nauji lėktuvai tiesiogiai iš gamintojo, bet tai užtruks. Nuo susitarimo pasirašymo iki naikintuvų perdavimo gali praeiti mažiausiai treji metai. Ypač atsižvelgiant į tai, kad prie šių lėktuvų jau laukia eilė.

Kitas svarbus klausimas: kas sumokės už šiuos lėktuvus.

socialinių tinklų nuotr. /Suomijos sieną nelegaliai kirtęs Rusijos karys

Suomija į Rusiją deportavo buvusį Rusijos karinės grupuotės „Wagner“ samdinį, kuris, neteisėtai kirtęs sieną, prašė prieglobsčio. Tai Suomijos naujienų portalui YLE patvirtino Šiaurės Karelijos pasienio tarnyba.

Šių metų liepą Suomija paskelbė atliekanti tyrimą dėl vieno vyro, kuris nelegaliai kirto sieną iš Rusijos ieškodamas prieglobsčio, o žiniasklaidai pavyko išsiaiškinti, kad šis asmuo yra buvęs „Wagner“ samdinys.

Žiniasklaidos teigimu, vyras socialiniuose tinkluose viešai skelbėsi priklausantis Rusijos privačiai karinei bendrovei ir skelbė Rusijos karinę vadovybę kritikuojančius vaizdo įrašus.

Birželio 17 d. Suomijos pasieniečiai sulaikė asmenį, neteisėtai kirtusį sieną netoli Kitee miesto Suomijos rytuose, AFP sakė Šiaurės Karelijos pasienio apsaugos apygardos štabo inspektorius Tomi Salmi.

T.Salmi patvirtino, kad vyksta tyrimas ir kad tas vyras paprašė prieglobsčio.

Pasak pareigūnų, vyras buvo išsiųstas lapkričio 14 dieną per Nijuralos pasienio kontrolės punktą, pranešė pasienio tarnybos vado pavaduotojas Mikko Kallinenas.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Socialinių tinklų nuotrauka/Rusijos raketa „Burevestnik“

Rusija turi keletą naujų ginklų rūšių, kurios kelia didelį pavojų kitoms šalims. Tai teigiama konfidencialiame NATO žvalgybos tarnybos dokumente, su kuriuo susipažino Vokietijos laikraščio „Die Welt“ žurnalistai.

Pažymima, kad dokumente pateikiama naujausio Rusijos strateginių branduolinių pajėgų arsenalo analizė. Konkrečiai jame minima sparnuotoji raketa su branduoline energijos įranga „Burevestnik“, kurio kūrimą Maskva pradėjo daugiau nei prieš dešimt metų.

Remiantis NATO žvalgybos tarnybos duomenimis, 2018 ir 2019 m. atlikti „Burevestnik“ bandymai parodė toli gražu ne geriausius rezultatus. Nepaisant to, 2025 m. Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas pareiškė, kad raketos kūrimas tariamai baigtas.

Dokumente teigiama, kad raketa „Burevestnik“ gali pasiekti virš 900 km/h greitį, taip pat pasižymi dideliu manevringumu ir dideliu skrydžio nuotoliu. Be to, NATO išsiaiškino, kad šią raketą galima paleisti iš mobiliųjų sistemų. Preliminariais skaičiavimais, Rusija gali pradėti naudoti šį ginklą jau po dvejų ar trejų metų.

Be to, NATO ekspertai ištyrė Rusijos balistinę raketą „Orešnik“. Rusija ją panaudojo per smūgį Dnipro miestui 2024 m. lapkričio 21 d.

Dokumente teigiama, kad „Orešnik“ techninės charakteristikos iki šiol išlieka praktiškai nežinomos. Vakarų specialistai yra susirūpinę dėl jos potencialaus skrydžio nuotolio iki 5500 kilometrų ir galimybės ją aprūpinti įvairių tipų kovinėmis galvutėmis (įskaitant branduolinę).

Dokumente taip pat pabrėžiama nepilotuojamo povandeninio aparato „Poseidon“ grėsmė. NATO ekspertai yra susirūpinę dėl jo ypač didelio veikimo nuotolio, taip pat dėl to, kad jis gali būti naudojamas karinių jūrų bazių, uostų ir pakrančių miestų Ramiajame vandenyne sunaikinimui.

Anksčiau „Forbes“ rašė, kad V.Putinas grįžo prie įprastos branduolinio šantažo ir bauginimo taktikos, nes bandymai paversti JAV prezidentą Donaldą Trumpą Maskvos sąjungininku galutinai žlugo. Šiuo tikslu Kremlius pasigyrė tariamai sėkmingais branduolinės torpedos „Poseidon“ bandymais.

Leidinio nuomone, V.Putinas prakalbo apie šį projektą dėl to, kad dėl nesėkmingo karo su Ukraina Rusija prarado pažangios karinės valstybės statusą. Pareiškimas apie unikalaus ginklo, kurio niekas kitas pasaulyje neturi, sukūrimą skirtas parodyti, kad Rusija išlieka modernių ginklų lyderė.

„Reuters“/„Scanpix“/Vladimiras Putinas, Donaldas Trumpas

JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino susitikimo Budapešte žlugimas yra strateginė Rusijos klaida. Tai sakė Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas interviu „Associated Press“.

Žinoma, kad sprendimas atšaukti tokį susitikimą buvo priimtas po JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio ir Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pokalbio telefonu.

Pasak A.Stubbo, pokalbio metu M.Rubio greičiausiai suprato, kad „rusai neketina nusileisti nė per plauką“, todėl „nėra prasmės statyti prezidentą Trumpą į situaciją, kurioje jis negaus nei susitarimo, nei ko nors kito“.

„Susitikimo atšaukimas buvo dar vienas strateginės rusų klaidos pavyzdys. Jie turėjo galimybę, bet ją praleido“, – pažymėjo Suomijos lyderis.

Suomijos prezidentas taip pat pasisakė apie golfo žaidimą su D.Trumpu ir pažymėjo, kad tai jam tapo „durimis“, kurios padėjo užmegzti ryšį su Amerikos lyderiu.

A.Stubbas mano, kad nepaisant to, jog D.Trumpas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis turi „audringus santykius“, jis ir kiti Europos lyderiai gali padėti tapti tiltu tarp jų.

„Mes išverčiame prezidentą Trumpą prezidentui Zelenskiui ir atvirkščiai“, – užtikrino politikas.

Suomijos lyderis taip pat pridūrė, kad kai kalbama apie V.Putiną, tik vienas žmogus turėtų vesti su juo viešas derybas, būtent JAV prezidentas.

A.Stubbo nuomone, Europos Sąjunga vargu ar galės artimiausiu metu atidaryti tiesioginį komunikacijos kanalą su Rusijos diktatoriumi.

Ukraina ir Graikija pasirašė susitarimą, pagal kurį Kyjivas nuo kito mėnesio iki kitų metų kovo importuos JAV tiekiamas suskystintas gamtines dujas (SGD), sekmadienį nurodė graikų vyriausybės šaltiniai.

Sekmadienį Atėnuose lankosi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Vienas šaltinis nurodė, kad sandoris tarp Graikijos nacionalinės dujų bendrovės „DEPA Commercial“ ir Ukrainos valstybinės dujų bendrovės „Naftogaz“ „yra esminis indėlis į regiono saugumą ir energetinį atsparumą“.

„Reuters“/„Scanpix“/Pokrovskas

Pokrovskas faktiškai krito po Rusijos pajėgų, kurios apsupo jį iš trijų pusių, spaudimo, o Kremliaus kariai vis aktyviau skverbiasi į centrą.

Kaip rašo „The Times“ apžvalgininkas Markas Galeotti, yra pagunda toko didelio masto operaciją (mūšis dėl miesto truko 18 mėnesių) laikyti lūžio tašku kare. Tačiau iš tiesų šis Ukrainos pralaimėjimas neturėtų būti vertinamas kaip kardinalus posūkis.

Ką reiškia kova dėl Pokrovsko

M.Galeotti mano, kad kova dėl Pokrovsko turi keletą svarbių reikšmių, atspindinčių kintantį operatyvinį ir politinį šio karo etapo kontekstą.

Apžvalgininkas pažymėjo, kad prieš tris dienas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis sakė, kad „kalbos apie Rusijos kontrolę Pokrovske ar operatyvinį Ukrainos gynybos pajėgų apsuptį yra nepagrįstos“. Tačiau, kaip pažymėjo M.Galeotti, nuo tada atsirado naujų įrodymų apie rusų aktyvumą.

„Mieste vis dar vyksta kovos, nes atskiri Ukrainos kariuomenės daliniai laikosi paskutinėse gynybos linijose arba bando pasiekti saugią teritoriją“, – rašo apžvalgininkas.

Jis pažymėjo, kad lūžio momentas beveik garantuotai jau praėjo ir, nors Ukrainos karinės pajėgos pasiekė tam tikrų laimėjimų į šiaurę nuo Pokrovsko, ukrainiečių kontratakos galimybės pačiame mieste yra mažos.

„Po Pokrovsko ir Myrnohrado gynybos žlugimo kovos šiaurės rytų Ukrainoje tęsis. Miestai tvirtovės likusioje Ukrainos kontroliuojamoje Donecko srities dalyje vis dar stovi. Vakarų stebėtojai mano, kad jų kritimas užtruks ilgiau nei Pokrovsko kritimas“, – teigia M.Galeotti.

Tačiau, kaip spėjo apžvalgininkas, kita kampanija vyks ne Donbase, o Vašingtone.

Kuo čia dėtas Trumpas

Viena iš priežasčių, kodėl Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas paaukojo tiek daug savo karių už Pokrovską, yra ta, kad jis įsitraukė ne tik į karą su Ukraina, bet ir į asmenybių kovą su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.

Žurnalistas pažymėjo, kad V.Putinas bandė parodyti savo nepaklusnumą, pirmiausia pademonstruodamas naujas branduolines sistemas, o dabar ir pasiekdamas dar vieną pergalę. „Nugalėtojas yra Maskva, o ne Kyjivas – tai signalas JAV prezidentui, žinomam savo pasirengimu remti nugalėtojus“, – pažymėjo apžvalgininkas.

M.Galeotti svarsto, jog V.Putinas galbūt tikisi, kad D.Trumpas privers Volodymyrą Zelenskį sudaryti taikos susitarimą tokiomis sąlygomis, kad ukrainiečiai bus priversti atiduoti tvirtoves, ir jam nereikės už jas kovoti.

Mūšis dėl Pokrovsko

Paskutinį Rusijos puolimą Pokrovske palengvino tirštas rūkas, kuris trukdė Ukrainos žvalgybos ir puolamųjų dronų darbui. Istoriškai susiklostė taip, kad žiema sulėtina karo veiksmų tempą.

Apžvalgininkas pažymėjo, kad Ukraina nukentės, nes Rusijos skaičiaus pranašumas ir jos platesnės galimybės įvesti į kovą naujus dalinius vaidina vis didesnį vaidmenį.

„Mes visiškai galėtume žiūrėti į žiemą kaip į intensyvių karo veiksmų laikotarpį, o ne kaip į ramybės laikotarpį, kuris suteiktų ukrainiečiams galimybę persigrupuoti“, – konstatavo žurnalistas.

Mūšis dėl Pokrovsko atskleidė didėjančią kadrų krizę Ukrainoje, o Rusija vis dar gali kas mėnesį surinkti po 30 tūkst. karių, kad kompensuotų savo nuostolius.

„Ryžtas, kuris buvo Kyjivo privalumas, tuo pačiu tampa jo trūkumu. Nenoras pasiduoti lėmė tai, kad Ukraina ne tik prarado galimybę išgelbėti savo karius iš rusų rankų, bet ir perkėlė dalinius iš kitų krypčių, kad juos sustiprintų“, – rašė apžvalgininkas.

Kaip kova dėl Pokrovsko padėjo rusams kitose kryptyse

Iš dalies dėl ukrainiečių kariuomenės perkėlimo rusai gana greitai žengia į priekį pietuose. Konkrečiai, 90-oji tankų divizija žengia atviru lauku link Huliaipolės, kur ribojasi Donecko, Dnipropetrovsko ir Zaporižios sritys. Šiuo metu jie yra 8 km nuo miesto.

Kaip ir Pokrovskas, Huliaipolė yra Ukrainos logistikos centras. Nors jo likimas nėra aiškus, jei Kyjivas atsiųs pastiprinimą, tai greičiausiai reikš pozicijų išlaikymą.

„Žiauri tiesa yra ta, kad ukrainiečiai neturi pakankamai karių, kad galėtų apsaugoti kiekvieną pažeidžiamą vietą fronto linijoje. Todėl Pokrovskas, kaip ir visi kiti miestai, yra svarbus, ir, atsižvelgiant į tai, kad Putinas nesijaudina dėl savo nuostolių, rusai tikriausiai yra patenkinti“, – pažymėjo M.Galeotti.

Tačiau, kaip padarė išvadą žurnalistas, platesnis šios kovos kontekstas yra tas, kad tuo metu, kai žiema gali būti rusų pusėje, Kyjivas patiria didelį žmonių trūkumą, o kova dėl D.Trumpo dėmesio taip pat dar nėra laimėta.

„Shutterstock“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienio rytą atvyko į Graikiją, naujienų agentūrai AFP nurodė jo atstovas Serhijus Nykyforovas.

Pranešama, kad V.Zelenskis atvyko į Atėnus pasirašyti susitarimo, kuriame numatoma, kad artėjant šaltajam metų sezonui ukrainiečiams bus importuojamos dujos iš Graikijos. 

Graikijos visuomeninės televizijos ERT paskelbtame vaizdo įraše matyti, kad Atėnų tarptautiniame oro uoste Ukrainos prezidentą pasitiko Graikijos vicepremjeras Kostis Hadzidakis.

Tai pirmasis V.Zelenskio vizitas Graikijoje nuo 2023 metų. Vizito metu jis taip pat surengs derybas su Graikijos ministru pirmininku Kiriaku Micotakiu.

Anksčiau sekmadienį V.Zelenskis pranešė, kad Kyjivas importuos dujas iš Graikijos, Rusijai prieš žiemą intensyvinant smūgius prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą.

Atakas prieš infrastruktūrą stiprinanti Maskva, kuri 2022 metais pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, pastaraisiais mėnesiais ypač taikosi į Ukrainos energetikos objektus ir geležinkelių sistemas, taip pat į gyvenamuosius rajonus.

V.Zelenskio išplatintame pranešime teigiama, kad Graikija yra pirmoji stotelė jo vizito Europoje metu. Vėliau Ukrainos prezidentas taip pat lankysis Prancūzijoje ir Ispanijoje.

Šių vizitų metu V.Zelenskis aptars gynybos ir energetikos klausimus.

Ukraina artėja prie strateginio pralaimėjimo kare su Rusija, ir jei nei Ukrainos vyriausybė, nei Vakarų partneriai nesiims neatidėliotinų veiksmų, Rusija palaipsniui laimės šį karą. Tokią nuomonę savo „X“ paskyroje išreiškė „Bild“ analitikas Julianas Röpcke.

Analitikas pažymi, kad Ukrainos kontroliuojama teritorija spalio mėnesį sumažėjo 586 kvadratiniais kilometrais, o lapkričio mėnesį tikriausiai bus pasiektas naujas šių metų teritorijos praradimo rekordas.

„Taigi, kas mėnesį teritorijos, kurios plotas prilygsta federalinei Berlyno žemei, praradimas tampa visiškai realus. Rusijos puolimas didžiųjų miestų Dnipro ir Zaporižios regionuose dabar yra tik kelių mėnesių, daugiausia vienų ar dvejų metų klausimas“, – pabrėžia jis.

J.Röpcke pažymi, kad nors Ukrainos žurnalistai ir aktyvistai jau suprato situacijos rimtumą, nei Ukrainos kariuomenė, nei Vakarų partneriai nepadarė reikiamų išvadų iš savo ankstesnių klaidų karo su Rusija metu ir nesiima rimtų veiksmų.

Jis mano, kad Vakarų šarvuotosios technikos tiekimas yra beprasmis, turint omenyje didėjantį Rusijos dominavimą dronų su optiniu pluoštu ir kitų dronų srityje: „Vietoj to, kad remtų Ukrainą „masinio naikinimo ginklais“ šiuolaikine prasme, t. y. milijonais FPV dronų, taip pat tūkstančiais galingų sparnuotų raketų, skirtų giliems smūgiams, Vakarų šalys vis dar apsiriboja taškine pagalba ir investicijomis į strategiškai pervertintus Ukrainos tolimojo nuotolio dronus“.

Jis taip pat dėl kritinės padėties fronte kaltina Ukrainos valdžios politiką karo prievolės vengiančių asmenų atžvilgiu, teigdamas, kad „Ukrainos vyriausybė, atrodo, nepriima rimtai karo dėl savo šalies sunaikinimo“.

„Kur iš tikrųjų naudojami 17 000 per mėnesį mobilizuotų vyrų, lieka paslaptis daugumai stebėtojų ir karių fronte. Dezertyravimas ir laikinas pasitraukimas iš tarnybos – dėl to visos brigados dažnai egzistuoja tik popieriuje – daugeliu atvejų lieka nenubausti. Tai ne tik veda prie neteisingo savo kariuomenės skaičiaus ir jos kovinės galios įvertinimo, bet ir prie didžiulių spragų susidarymo fronte ir, kaip pasekmė, prie nuolatinių naujų Rusijos pajėgų prasiveržimų“, – pabrėžia jis.

Jei nei Ukraina, nei Vakarai nedelsdami nepadarys strateginio posūkio, Rusija palaipsniui laimės šį karą, apibendrina analitikas.